cf6c4c4a-e68a-4c08-982f-e8445987b6c0 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-416-307/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-25394-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2., 1.2.3.1.2.1., 1.2.3.1.2.2., 1.2.5.4.1., 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 20 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui ArÅ«nui Vereniui, nuteistojo gynėjai advokatei Elenai Å ajaukaitei, nukentėjusiųjų atstovui Dmitrijui Fomkinui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus, laisvės atėmimo bausme devyneriems metams; – pagal BK 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir V.

M. skirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, neatlikta pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 3 d. nuosprendį, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį, ir V. M. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš V. M. priteista nukentėjusiajai A.

Z. 2 000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai bei 800 Eur (aÅ¡tuoni Å¡imtai eurų) proceso iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ atlyginti, nukentėjusiajam V. Z. 2 000 Eur (du tÅ«kstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai 323,26 Eur (trys Å¡imtai dvideÅ¡imt trys eurai 26 ct) turtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. M. pripažintas kaltu ir pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 29 d. laikotarpiu nuo 13.00 iki 15.00 val., vieÅ¡oje vietoje – miÅ¡kelyje, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) progimnazijos, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir požeminės pėsčiųjų perėjos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prieÅ¡ais (duomenys neskelbtini) ligoninę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pamatęs einančiÄ vienÄ mažametę R.

Å ., gimusiÄ (duomenys neskelbtini) metais, pradėjo jÄ vytis ir žodžiais bei gestais įžūliai reikalavo, kad ji pas jį ateitų, ranka rodė nukentėjusiajai R. Å . gestÄ â€“ judesį prie kaklo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę paraleliai savo pečiams, o nukentėjusiajai R. Å . iÅ¡sigandus tokio įžūlaus elgesio ir pradėjus bėgti, jis jÄ vijosi, tačiau Å¡iai pavyko nuo jo pabėgti. Tokiu bÅ«du jis grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

2. V. M. pripažintas kaltu ir pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus nuteistas už tai, kad pasikėsino nužudyti mažametę ir bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų: 2018 m. gegužės 29 d. apie 14.30 val., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, miÅ¡kelyje, esančiame tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priėjo prie mažametės K. Z., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, jėga patraukė jÄ už kairės rankos bei pargriovė ant žemės, po ko ranka tyčia užspaudė mažametės K.

Z. kaklÄ , o kita ranka uždengė jai burnÄ , tokiu bÅ«du smaugdamas nukentėjusiÄ jÄ ir padarydamas jai poodines kraujosruvas kairiame žaste, kairiame dilbyje, poodinę kraujosruvÄ su pavirÅ¡iniu odos nubrozdinimu kairio dilbio priekiniame pavirÅ¡iuje, odos nubrozdinimus kairės plaÅ¡takos penktame pirÅ¡te, kairėje Å¡launyje, keliuose, deÅ¡inės blauzdos priekinio pavirÅ¡iaus apatiniame trečdalyje, deÅ¡inėje pėdoje, odos nubrozdinimÄ su kraujosruva kairiame žaste, veido, akių junginių, kaklo taÅ¡kines kraujosruvas, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu bÅ«du pasikėsino nužudyti mažametę K.

Z., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi buvo sulaikytas V. Z.. II. Apeliacinio skundo argumentai 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. praÅ¡o iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti jo baudžiamÄ jÄ bylÄ , bylÄ pagal BK 145 straipsnį nutraukti, jo veikÄ iÅ¡ BK 129 straipsnio perkvalifikuoti pagal BK 140 straipsnį. 3.1. Apelianto teigimu, nukentėjusiosios R. Å . ir jos motinos V. Å . parodymai, kuriais priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį rėmėsi apygardos teismas, neatitinka tikrovės. 3.1.1.

Nesutikdamas su jų byloje duotais parodymais V. M. nurodo, kad teismo posėdžio metu nukentėjusioji R. Å . patvirtino, jog 2018 m. gegužės 29 d. eidama iÅ¡ mokyklos takeliu Å¡alia autostrados ir priartėjusi prie nuteistojo per atstumÄ , prilygstantį teismo salės pločiui, pastebėjo V. M. sėdintį prie krÅ«mo. Pasak nukentėjusiosios, jis (V. M.), buvo raukÅ¡lėtu veidu, vilkėjo mėlynas kelnes ir avėjo juodus batus. Nukentėjusioji taip pat parodė, kad V. M. rankos judesiu kvietė prieiti, braukė ranka sau per kaklÄ , todėl ji pabėgo ir t. t.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmiau R. Å . nurodytas jo iÅ¡vaizdos apibÅ«dinimas neatitinka tikrovės. Atsižvelgiant į nukentėjusiosios nurodytÄ laikÄ , jis (V. M.), po pusvalandžio buvo sulaikytas policijos pareigÅ«nų ir nuvežtas į policijos komisariatÄ dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis buvo nufotografuotas, apraÅ¡yta jo apranga. TÄ kart policijos pareigÅ«nų buvo užfiksuota, jog jis buvo su Å«sais, vilkėjo juodus džinsus, avėjo rudas basutes. Apeliantas kelia klausimÄ , kaip nukentėjusioji galėjo pastebėti jo raukÅ¡lėtÄ veidÄ , o Å«sų – ne. 3.1.2.

Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į nukentėjusiosios R. Å . motinos duotus, jo teigimu nelogiÅ¡kus, parodymus, kad 2018 m. gegužės 29 d. bÅ«dama darbe ir sužinojusi, jog buvo pasikėsinta į jos dukters gyvybę, grįžusi į namus nesikreipė į policijos pareigÅ«nus, o kitÄ dienÄ dukrÄ vienÄ iÅ¡leido į mokyklÄ . Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios motina V. Å . buvo sutrikusi ir negalėjo atsakyti į klausimÄ , kada byloje ji buvo apklausta pirmÄ kartÄ . Nuteistojo nuomone, toks nukentėjusiosios motinos V.

Å . elgesys patvirtina, jog iÅ¡ tiesų į jos dukters gyvybę pasikėsinta nebuvo. 3.2. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat nurodo, jog teisiamojo posėdžio metu pateikė praÅ¡ymÄ dėl papildomo jo tyrimo melo detektoriumi, tačiau Å¡is jo praÅ¡ymas tenkintas nebuvo. 3.3. Be to, apeliantas nurodo, jog ikiteisminį tyrimÄ kontroliavęs prokuroras V. S. buvo Å¡aliÅ¡kas. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnį, tačiau paskyrus atlikti ikiteisminį tyrimÄ prokurorÄ V.

S., buvo pareikÅ¡tas kaltinimas jau pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus. Bylos proceso metu nuteistasis ne kartÄ kreipėsi į įvairias institucijas su praÅ¡ymu pakeisti prokurorÄ , tačiau Å¡ie praÅ¡ymai buvo atmesti.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas advokatas Dimitrijus Fomkin praÅ¡o nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti, iÅ¡ nuteistojo priteisti 300 Eur proceso iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

5. Nukentėjusiųjų atstovas nesutikdamas su nuteistojo praÅ¡ymu iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti baudžiamÄ jÄ bylÄ nurodo, jog įrodymų vertinimas yra iÅ¡imtinė teismo prerogatyva. V. M. apeliaciniame skunde nenurodo, kokius įrodymus bÅ«tina iÅ¡tirti ar iÅ¡reikalauti, o apelianto samprotavimai dėl nukentėjusiosios R. Å . parodymų turinio bei jos mamos veiksmų sužinojus apie nusikalstamÄ veikÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡ naujo tirti visus byloje surinktus įrodymus.

6. Nukentėjusiųjų atstovas taip pat nesutinka su nuteistojo praÅ¡ymu jo veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 129 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų į BK 140 straipsnį. Atstovo nuomone, Å¡is nuteistojo praÅ¡ymas yra nemotyvuotas. Teismo psichiatrinės ekspertizės akte nustatyta, kad įvykio metu nuteistasis buvo pakaltinamas, galėjo ir turėjo suprasti savo veiksmų pobÅ«dį ir juos valdyti, byloje taip pat nėra duomenų, kad V. M. įvykio metu bÅ«tų buvęs patologinio girtumo bÅ«senoje, todėl jo (V. M.) aiÅ¡kinimas, kad įvykio aplinkybių neprisimena, yra nepagrįstas. Be to, byloje esančiais įrodymais – stacionaro epikrizė, nukentėjusiosios, teismo medicinos specialistės bei nukentėjusiojo Vitalijaus parodymais patikimai nustatyta, jog nuteistasis V. M. smaugė nukentėjusiÄ jÄ K. Z., ir jei ne nukentėjusiojo V. Z. veiksmai, nuteistasis savo nusikalstamÄ sumanymÄ bÅ«tų užbaigęs.

7. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieÅ¡kovų atstovas padarytÄ neturtinę žalÄ vertina 100 000 Eur (vienu Å¡imtu tÅ«kstančių eurų), kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ nuteistojo V. M..

8. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras ir nukentėjusiųjų atstovas prašė nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmetamas.

9. Skundžiamu nuosprendžiu V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už grasinimÄ nužudyti mažametę R. Å ., taip pat už pasikėsinimÄ nužudyti mažametę K. Z..

10. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad duomenų, kurie pripažintini įrodymais, pakanka nustatyti, jog V. M., pamatęs vienÄ einančiÄ mažametę nukentėjusiÄ jÄ , pradėjęs jÄ vytis ir žodžiais bei gestais įžūliai reikalavęs, kad ji ateitų, taip pat rodydamas ranka gestÄ â€“ judesį prie kaklo, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, tokiu bÅ«du grasino nužudyti mažametę nukentėjusiÄ jÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog V. M. kaltė padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, yra pagrįsta byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų visuma, o ne tik nukentėjusiosios R. Å . parodymais. Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omoji dalis patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus dėl Å¡ios veikos byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam neteikdamas iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės, iÅ¡dėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas iÅ¡vadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V.

M. kaltę dėl jo grasinimo nužudyti mažametę R. Š..

11. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Å ios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ . Pagal teismų praktikÄ grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai.

Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, kad grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino grasinimÄ Ä¯vykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

12. Nuteistasis V. M. 2019 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio metu dėl aptariamos nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ buvo neblaivus, nukentėjusiÄ jÄ R. Å . pamatė miÅ¡kelyje, paÅ¡aukė jÄ (R. Å .) ir parodė ženklÄ , reiÅ¡kiantį, kad jÄ nužudys. Tas ženklas (perbraukimas nykščiu per kaklÄ ) reiÅ¡kia galÄ vaikui. Pastarajai pradėjus bėgti, bandė vytis, tačiau dėl girtumo jos nepavijo. Su savimi turėjo peilį, kurį neÅ¡iojasi visÄ laikÄ . TÄ dienÄ jį buvo apėmęs pyktis ant vaikų. R. Å . tikriausiai norėjo nužudyti (t. 4, b. l. 104). Tuo tarpu 2019 m. rugsėjo 24 d. teisiamojo posėdžio metu nuteistasis V. M. parodė, jog R. Å . nėra matęs, ankstesniame posėdyje prisipažino, nes nenorėjo gyventi, parodymus davė pagal nukentėjusiosios R. Å . parodymus (t. 5, b. l. 81). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis V. M. tvirtino, kad apie aptariamÄ Ä¯vykį nieko neprisimena (t. 2, b. l. 110).

13. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atkreipdamas dėmesį į nuteistojo V. M. parodymų nenuoseklumÄ , vertino juos byloje surinktų duomenų visumos kontekste. 13.1. Nukentėjusioji R. Å . apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ paaiÅ¡kino, kad eidama iÅ¡ mokyklos miÅ¡keliu, pamatė rÅ«kantį vyrÄ , ji iÅ¡sigando, jis pradėjo sekti iÅ¡ paskos, sakė ,,ateik“, ji perėjo į kitÄ gatvės pusę, tada jis pradėjo rodyti kažkokius ženklus.

Vyras buvo girtas, keistai elgėsi, atrodė labai piktas. Jį buvo sunku įžiÅ«rėti, nes dengė lapai. Nukentėjusiajai pradėjus bėgti, vyras vijosi iÅ¡ paskos. Grįžusi namo daugiau į laukÄ nebeišėjo, buvo labai iÅ¡sigandusi. Paskambinusi mamai (V. Å .) viskÄ jai papasakojo. Ji (R. Å .) girdėjo, kad minimas vyras buvo užpuolęs dar vienÄ mergaitę ir jÄ smaugė, o per televizijÄ transliuojamų žinių metu pamatė jÄ iÅ¡gÄ sdinusį vyrÄ . Nukentėjusioji R. Å . taip pat parodė, kad vyras buvo labai senas, susiraukÅ¡lėjusiu veidu, žilų plaukų, be barzdos ir Å«sų, vilkėjo mėlynas kelnes ir avėjo juodus batus (t. 1, b. l. 110, 111). 13.2.

Nors nuteistojo skunde teigiama, jog nukentėjusioji turėjo pastebėti ir tai, kad jis yra su Å«sais, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į nukentėjusiosios amžių (įvykio metu jai buvo aÅ¡tuoneri metai), taip pat ir į nukentėjusiosios nurodytÄ aplinkybę, kad buvo sunku įžiÅ«rėti, nes dengė lapai. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusioji V. M. iÅ¡vaizdÄ nukentėjusioji apibÅ«dino pakankamai. Bylos duomenimis, nuteistasis įvykio metu buvo beveik (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žilų plaukų, jam buvo nustatytas 2,49 promilės girtumas (t. 2, b. l. 36, 91), todėl nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimas, kad jÄ iÅ¡gÄ sdinęs vyras buvo labai senas, atrodė, kad yra girtas, raukÅ¡lėtu veidu, žilas, pagrįstai leido daryti iÅ¡vadÄ , kad R.

Å . grasino bÅ«tent V. M.. Be to, kaip jau minėta, po įvykio pamačiusi per televizijÄ transliuojamų žinių metu V. M., nukentėjusioji R. Å . atpažino jį kaip tÄ patį vyrÄ , kuris iÅ¡gÄ sdino jÄ einančiÄ iÅ¡ mokyklos. 13.3. Nukentėjusioji V. Å . nors tiesiogiai įvykio nematė, tačiau nuosekliai patvirtino R. Å . paaiÅ¡kinimus apie tai, kad įvykio dienÄ apie 14 val. susisiekus su dukra R. Å ., ji verkė, sakė, kad jÄ iÅ¡gÄ sdino kažkoks piktas vyras, kad jis kvietė jÄ ateiti, rodė gestus palei kaklÄ , Å¡aukė kažkÄ .

Ji (V. Å .) kitÄ dienÄ perskaitė straipsnį, kad Å iltnamių gatvėje buvo užpulta mergaitė. Tos mergaitės užpuolimo laikas sutapo su laiku, kada jos dukra ėjo iÅ¡ mokyklos. Apie tai ji (V. Å .) parašė socialiniame tinkle, o dukra per televizijÄ transliuojamų žinių metu atpažino jÄ iÅ¡gÄ sdinusi vyrÄ (t. 4, b. l. 106). Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir praneÅ¡imo dėl mergaitės užpuolimo Å iltnamių gatvėje kopija, iÅ¡ kurios matyti, jog nukentėjusioji V.

Å . pranešė, kad jos dukra R. Å ., eidama iÅ¡ mokyklos namo, labai iÅ¡sigando pagyvenusio vyro. Dukra (R. Å .) jį apibÅ«dino kaip labai piktÄ , žilų plaukų, vilkintį (lyg) juodas kelnes (t. 5, b. l. 105). 13.4. Netikėti pirmiau iÅ¡dėstytais nukentėjusiųjų nuosekliais ir tarpusavyje dėl esminių aplinkybių sutampančiais parodymais, pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Vien tai, kad nukentėjusioji R. Å . nepastebėjo, kad jai grasinęs vyras yra su Å«sais, negali bÅ«ti vertinama kaip aplinkybė, verčianti abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. 13.5.

Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog aplinkybė, kad nukentėjusiosios motina iÅ¡ karto nesikreipė į policijos pareigÅ«nus, patvirtina, kad jis jokios nusikalstamos veikos prieÅ¡ R. Å . nepadarė. Bylos duomenimis, nukentėjusioji V. Å ., sužinojusi, kad jos dukrÄ , einančiÄ iÅ¡ mokyklos, 2018 m. gegužės 29 d. iÅ¡gÄ sdino kažkoks nepažįstamas vyras, į policijos pareigÅ«nus dėl Å¡io įvykio kreipėsi po dviejų dienų, t. y. 2018 m. gegužės 31 d.

IÅ¡ nukentėjusiosios parodymų teisiamajame posėdyje matyti, jog ji kreipėsi į policijos pareigÅ«nus dėl dukros užpuolimo po to, kai iÅ¡ visuomenės informavimo priemonių sužinojo, kad tÄ pačiÄ dienÄ buvo užpulta kita mergaitė. Be to, jos dukra (R. Å .) jai pasakė, kad per televizijÄ matė tÄ patį jÄ (R. Å .) užpuolusį vyrÄ (t. 5, b. l. 82). Teisėjų kolegijos nuomone, toks nukentėjusiosios motinos elgesys – sprendimas kreiptis į policijos pareigÅ«nus po dviejų dienų, t. y. po to, kai gavo papildomÄ informacijÄ apie jos dukrÄ užpuolusį asmenį, yra logiÅ¡kas ir jokiu bÅ«du negali bÅ«ti vertinamas kaip nuteistojo kaltę paneigiantis faktas. 13.6.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo prašė atlikti papildomÄ tyrimÄ â€“ patikrinti jį melo detektoriumi, tačiau Å¡is praÅ¡ymas buvo nepagrįstai atmestas. 13.6.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad proceso dalyvių teisė pateikti praÅ¡ymus, iÅ¡ jų ir praÅ¡ymus atlikti tyrimo veiksmus, nėra absoliuti, nes tokios teisės įgyvendinimas priklauso nuo to, kiek pateikti konkretÅ«s praÅ¡ymai gali turėti įtakos bylos aplinkybių tyrimo iÅ¡samumui. Teismas privalo apsvarstyti proceso dalyvių praÅ¡ymus ir iÅ¡siaiÅ¡kinęs, ar jie turi reikÅ¡mės iÅ¡samiam bylos aplinkybių iÅ¡tyrimui bei objektyvaus sprendimo priėmimui, priimti dėl jų motyvuotas nutartis.

Teismas turi teisę atmesti tuos praÅ¡ymus, kuriais praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikÅ¡mės ar ryÅ¡io su byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2009, 2K-247/2011 ir kt.). 13.6.2. IÅ¡ teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, Å¡is apelianto praÅ¡ymas patikrinti jį melo detektoriumi buvo apsvarstytas ir atmestas (t. 5, b. l. 81).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartÄ pasisakė, jog tyrimas poligrafu (,,melo detektoriumi“) gali bÅ«ti priemonė bylos duomenims surinkti, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti tyrimo kryptis, strategijÄ , – pagalbinė priemonė sėkmingam ikiteisminiam tyrimui, tačiau ne veiksnys, lemiantis ar darantis įtakÄ teismo sprendimui, nes poligrafas yra žmogaus emocinę bÅ«senÄ fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimÄ , o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes.

Poligrafo naudojimo tvarkÄ , tyrimo poligrafu objektus ir atvejus, kada pagal įstatymÄ Å¡is tyrimo metodas bei jo rezultatai gali bÅ«ti naudojami, nustato Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas (toliau – Poligrafo naudojimo įstatymas). Pagal šį įstatymÄ toks tyrimas gali bÅ«ti atliekamas asmenims, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu, apsauga ar susipažinimu su ja (Poligrafo naudojimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Todėl duomenų, gautų naudojant poligrafÄ kitais atvejais, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1 dalies nuostatas negalima pripažinti įrodymais, nes jie neatitinka BPK 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-697/2017, 2K-31-511/2018, 2K-166-699/2018). 13.6.3.

Dėl iÅ¡dėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad, atmesdamas nuteistojo V. M. praÅ¡ymÄ dėl jo tyrimo poligrafu, pirmosios instancijos teismas Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos nuosprendžio teisėtumui, nepadarė.

14. Esant pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiÅ¡kai, kaip siekį iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, vertino V. M. parodymus, jog įvykio su R. Å . nebuvo. Neįtikinami nuteistojo parodymai, kad ankstesniame posėdyje jis prisipažino, nes nenorėjo gyventi. Skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, jog įvykio dienÄ , V. M., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo neteisėtų veiksmų atlikimui, pamatęs einančiÄ vienÄ mažametę R.

Å ., pradėjęs jÄ vytis ir žodžiais bei gestais įžūliai reikalavęs, kad ji pas jį ateitų, ranka rodęs gestÄ â€“ judesį prie kaklo iÅ¡ kairės į deÅ¡inę paraleliai savo pečiams, o nukentėjusiajai iÅ¡sigandus tokio įžūlaus elgesio ir pradėjus bėgti, jam jÄ vejantis, tačiau Å¡iai pavykus nuo jo pabėgti, grasino nukentėjusiajai R. Å . jÄ nužudyti. Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys prieÅ¡ mažametę R. Å ., nukentėjusiajai sukėlė bauginančiÄ situacijÄ , ji iÅ¡sigando, parbėgo namo ir iÅ¡ karto paskambino mamai papasakoti apie jÄ užpuolusį vyrÄ .

Neabejotina ir tai, kad V. M. suvokė, jog grasinimÄ iÅ¡sakė bei iÅ¡reiÅ¡kė taip, kad nukentėjusioji patikėjo, jog tokie veiksmai gali bÅ«ti realiai padaryti, ir pats norėjo tokios nukentėjusiosios bÅ«senos, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, V. M. pripažindamas kaltu ir nuteisdamas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė, tinkamai įvertino byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visumÄ .

Å iame kontekste pažymėtina taip pat tai, jog nuosprendis gali bÅ«ti grindžiamas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai sudaro nuosekliÄ bei logiÅ¡kÄ grandinę ir patvirtina nuteistojo kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o jo veikÄ pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktus perkvalifikuoti į BK 140 straipsnį. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad šį savo reikalavimÄ nuteistasis grindžia tuo, kad ikiteisminis tyrimas jam pradėtas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, tačiau byloje paskyrus prokurorÄ V. S., nusikalstama veika perkvalifikuota į pasikėsinimÄ nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 2 punktÄ .. 15.1.

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnį, BPK 2 ir 164 straipsnius, ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. ProkuratÅ«ros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prokurorai pagal kompetencijÄ atlieka ir organizuoja ikiteisminį tyrimÄ , jam vadovauja, kontroliuoja ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų proceso veiklÄ . Toks reglamentavimas reiÅ¡kia, kad prokuroras yra įpareigotas užtikrinti, jog ikiteisminis tyrimas bÅ«tų atliktas tinkamai.

Ä®gyvendinant BPK nuostatas, ikiteisminio tyrimo subjektai savo veikloje taip pat vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 „Dėl rekomendacijų dėl praneÅ¡imo apie įtarimÄ parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos). Be kita ko, Rekomendacijų 8 punkte nustatyta, kad nusikalstamos veikos kvalifikavimas ikiteisminio tyrimo metu – tai atitikties tarp faktinių veikos aplinkybių ir baudžiamosios teisės normoje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nustatymas ir juridinis įtvirtinimas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no ar prokuroro procesiniame dokumente.

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ nusikalstamos veikos perkvalifikavimas – tai veikos, kurios kvalifikavimas jau yra įtvirtintas procesiniame dokumente, kvalifikavimo pakeitimas, pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnę, sunkesnę ar tÄ pačiÄ pagal sunkumÄ nusikalstamÄ veikÄ , pritaikant kitÄ BK bendrosios ir (ar) specialiosios dalies straipsnį, dalį, punktÄ . 15.2. IÅ¡ nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2018 m. gegužės 29 d. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje (t. 1, b. l. 3). 2018 m. gegužės 30 d.

įtariamajam V. M. buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (t. 2, b. l. 96). IÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog 2018 m. birželio 20 d. apklausta mažametė nukentėjusioji K. Z. paaiÅ¡kino, kad nepažįstamas vyras jÄ užgulęs pradėjo bučiuoti į lÅ«pas, ,,davė savo seiles“, bei stipriai spaudė savo ranka jai kaklÄ , taip palikdamas žymes ant jo, todėl ikiteisminis tyrimas buvo perkvalifikuotas pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje požymius (t. 1, b. l. 9).

IÅ¡ Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjus naujoms aplinkybėms nustatyta, kad nėra nusikalstamos veikos požymių, numatytų BK 150 straipsnio 4 dalyje, tačiau yra požymiai numatyti BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose. Bylos duomenimis, prokuroras V. S., realizuodamas BPK 164 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisę, organizuoti ikiteisminį tyrimÄ ir jam vadovauti, surašė rezoliucijÄ V.

M. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti iÅ¡ BK 150 straipsnio 4 dalies į BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus (t. 1, b. l. 12). Ä®tariamajam V. M. 2018 m. liepos 24 d. buvo pareikÅ¡tas įtarimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus (t. 2, b. l. 100). Tokių tiek prokuroro, tiek ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų atlikimas ikiteisminio tyrimo metu, neprieÅ¡tarauja Rekomendacijose nustatytai nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkai.

Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamajame akte suformuluojamas kaltinimas, pagal kurį vyksta bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme ir teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , sprendžia, ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ , tinkamai buvo kvalifikuota įtariamajam inkriminuota nusikalstama veika ar ne.

16. Be kita ko, pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistasis V. M. pasikėsino nužudyti mažametę K. Z. pagrįsta byloje ištirtų įrodymų visuma – nukentėjusiosios K. Z. paaiškinimais, nukentėjusiojo V. Z., liudytojo R. G. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, specialistės R. G. paaiškinimais. 16.1. Paties nuteistojo V. M. parodymai dėl šios nusikalstamos veikos viso bylos proceso metu buvo nenuoseklūs. 2019 m. gegužės 8 d. teisiamojo posėdžio metu V.

M. parodė, kad pargriovęs mergaitė pradėjo jÄ Å¾udyti, žinojo, kad jÄ Å¾udė, o kai ji užrėkė, jis supyko, užspaudė deÅ¡ine ranka jos burnÄ ir suspaudė kaklÄ . Vėlesnio teisiamojo posėdžio, vykusio 2019 m. rugsėjo 24 d., metu, nuteistasis parodė, kad neatsimena, kÄ darė nukentėjusiajai K. Z., minties žudyti vaikus jis neturėjo, K. Z. nematė, jį (V. M.) smaugė vyras, pripažįsta, kad bÅ«damas neblaivus iÅ¡gÄ sdino vaikÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis kaltės nepripažino, pirmÄ kartÄ apklaustas kaip įtariamasis V.

M. parodė, kad tokio įvykio neatsimena (t. 2, b. l. 99). Vėliau apklausose V. M. parodė: kad nugriuvus kartu su mergaite, jo kairė ranka buvo apkabinusi jos kaklÄ , o kad ji nerėktų užčiaupė jai burnÄ (t. 2, b. l. 102); prisipažino, kad užpuolė nukentėjusiÄ jÄ ir, kad ji neÅ¡auktų, buvo ranka užspaudęs jai burnÄ , mergaitės žudyti nenorėjo, norėjo tik pasikalbėti su ja (t. 2, b. l. 110-111). 16.2. Kaip matyti, nuteistasis V. M. beveik viso bylos proceso metu neigė norėjęs nužudyti K.

Z., tačiau apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia ne tik pagal kaltininko parodymus, bet ir atsižvelgdamas į visas padarytos veikos aplinkybes: asmens atliktus veiksmus, nusikaltimo padarymo įrankį, bÅ«dÄ , sužalojimų kiekį, jų pobÅ«dį, vietÄ , nusikalstamų veiksmų intensyvumÄ ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieÅ¡ nusikaltimÄ ir po jo padarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-40/2011, 2K-97-693/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-498-746/2015, 2K-79-489/2017).

Skundžiamo nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡vadÄ apie V. M. tyčios turinį kaip tik ir pagrindė visų padaryto nusikaltimo aplinkybių įvertinimu. Teisėjų kolegija nuteistojo V. M. parodymus, neigiant turėjus tikslÄ nužudyti nukentėjusiÄ jÄ , atmeta kaip jo pasirinktÄ gynybinę versijÄ , siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. 16.3. Nukentėjusioji K. Z. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu paaiÅ¡kino, kad einant iÅ¡ mokyklos miÅ¡keliu, ,,tas dėdė“ iÅ¡lindo iÅ¡ krÅ«mų, ji labai iÅ¡sigando.

Jis pasakė, kad palydės jÄ namo, ji pasakė, kad pareiti gali pati, paėjo į priekį, o jis greitai priėjo prie jos ir paėmė už rankos. Ji užkliuvo koja už kojos ir nugriuvo. Jis atsirėmė, smaugė jai kaklÄ ir uždengė rankomis burnÄ , labai stipriai spaudė jai kaklÄ ir prie burnos. Ji bandė spardytis. Tada atbėgo jos tėtis, kuris, pamatęs virÅ¡ jos pasilenkusį dėdę, paėmė jį (V. M.) už rankų ir Å¡aukdamas paklausė – kÄ darai mano dukrai ir atsisėdo ant jo.

Ji tėčiui pasakė, kad ,,tas dėdė“ jÄ smaugė ir jai skaudėjo. Po to buvo iÅ¡kviesta policija ir jÄ iÅ¡vežė į ligoninę. Nukentėjusioji taip pat paaiÅ¡kino, kad ,,dėdė“ stipriai laikė rankÄ jai ant burnos ir smaugė, ji bandė rankÄ patraukti, spardėsi. Jai ,,tas dėdė“ pasakė – ,,tylėk“, pasakė taip, kad niekas neiÅ¡girstų. Ji jautėsi labai liÅ«dnai (t. 1, b. l. 80-83). 16.4. Nukentėjusiosios K. Z. nurodytas aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtino nukentėjusysis V.

Z., ikiteisminio tyrimo teisėjui patvirtinęs, kad laukdamas grįžtančios iÅ¡ mokyklos dukters, pro langÄ pamatė, jog dukra pasuko į miÅ¡kingÄ vietÄ , o tuo metu pastebėjo suaugusio žmogaus, nubėgančio į miÅ¡ko gilumÄ , siluetÄ . Ä®taręs, kad kažkas negerai, nubėgo link tos vietos. DeÅ¡inėje takelio pusėje, krÅ«muose, jis pamatė suaugusį žmogų užgulusį jo dukrÄ ir viena ranka laikantį jos kaklÄ . Pribėgęs arčiau, sugriebė vyrui už pečių, nuplėšė nuo dukros ir parvertė ant takelio, užgulė jį, laikė už riešų, kad negalėtų pasiprieÅ¡inti ar iÅ¡sitraukti peilio.

Paklausė dukros, ar jai viskas gerai, dukra atsakė, kad ji labai iÅ¡sigandusi, Å¡oko bÅ«senoje, labai skauda kaklÄ . Nukentėjusysis bandė paskambinti policijai, tačiau dėl didelio susijaudinimo jam tai padaryti nepavyko. Netrukus pamatė praeivį, kurio paprašė iÅ¡kviesti policijÄ . Po V. M. sulaikymo nukentėjusysis su dukra greitosios pagalbos maÅ¡ina nuvyko į SantariÅ¡kes, ten dukrÄ apžiÅ«rėjo medikai ir ji buvo paguldyta į ligoninę stebėjimui (t. 1, b. l. 53-55). 16.5. Apie tai, kad skambino bendrosios pagalbos tarnybai ir, kad paskambinti tarnybai prašęs žmogus buvo kažkÄ prispaudęs koja prie žemės, patvirtino liudytojas R.

G., teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad eidamas į mokyklÄ pasiimti vaiko, iÅ¡girdo miÅ¡ke balsÄ , kad reikia padėti. Pagalbos prašęs žmogus paprašė paskambinti bendruoju pagalbos telefonu, nes jis neprisiskambina. Tuo metu jis (V. Z.) buvo priklaupęs ir kažkÄ buvo prispaudęs koja. Liudytojas iÅ¡kvietė pagalbÄ . Atvažiavus policijos pareigÅ«nams liudytojas nuėjo pasiimti sÅ«naus (t. 4, b. l. 108). 16.6. Nukentėjusiosios K. Z. paaiÅ¡kinimus apie nuteistojo V. M. prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ vartoto fizinio smurto pobÅ«dį bei padarytus sužalojimus, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 1740/2018(01), kurioje nurodyta, kad K.

Z. padaryta kraujosruvos žastuose, kairiame dilbyje, dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairėje blauzdoje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairės plaštakos penktame piršte, kairėje šlaunyje, keliuose, dešinės blauzdos priekinio paviršiaus apatiniame trečdalyje, dešinėje pėdoje, kairės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, odos nubrozdinimas su kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, kairės plaštakos penktame piršte, kairėje šlaunyje, blauzdose, dešinėje pėdoje kietu buku daiktu (daiktais).

Kliniškai nustatyta veido, akių junginių, kaklo taškinės kraujosruvos, kurios atsirado dėl hipoksijos, padidėjus intraveniniam spaudimui ir kraujagyslių sienelių pralaidumui. Poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, dešinės blauzdos priekinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, kairėje blauzdoje padarytos prieš 4-6 paras iki apžiūros, odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje yra daugiau nei 2 savaičių senumo. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. gegužės 29 d.).

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iÅ¡ jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai trylika trauminių poveikių (t. 2, b. l. 23-24). 16.7. Teisiamajame posėdyje apklausta specialistė R. G. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir paaiÅ¡kino, kad negali atmesti nustatytų sužalojimų, kuriuos matė tiek ji, tiek nustatė klinicistai – taÅ¡kinės kraujosruvos kaklo srityje, veide ir akių junginėse. Akivaizdu, kad organizmui trÅ«ko deguonies. Jeigu deguonies trÅ«kumo nėra, kraujosruvos neatsiranda (t. 4, b. l. 106).

17. Pasikėsinimas nužudyti galimas esant tik tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tada, kai kaltininkas sÄ moningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia. Tokia kaltė nustatoma atsižvelgiant į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai argumentavo, kodėl apelianto veiksmai vertinami kaip padaryti tiesiogine tyčia ir kvalifikuojami kaip pasikėsinimas nužudyti mažametį, bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmogų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis jėga patraukęs nukentėjusiÄ jÄ už rankos ir pargriovęs ant žemės, ranka užspaudė nukentėjusiosios kaklÄ , o kita ranka užspaudė burnÄ , tokiu bÅ«du smaugdamas jÄ . Pažymėtina, kad smaugimu kėsinamasi į gyvybiÅ¡kai svarbiÄ kÅ«no funkcijÄ â€“ kvėpavimÄ . Ankščiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusiosios organizmui trÅ«ko deguonies, atsirado taÅ¡kinės kraujosruvos, nes buvo užspausti kvėpavimo takai.

Byloje nustatyta, V. M., bÅ«damas suaugęs vyras, užpuolė nukentėjusiÄ jÄ miÅ¡kelyje, nesant paÅ¡alinių asmenų, kuriai nusikalstamos veikos padarymo metu buvo tik aÅ¡tuoneri metai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nukentėjusiosios mažametystė ir su tuo susijęs jos bejėgiÅ¡kumas, dėl kurios ji negalėjo gintis, iÅ¡vengti pavojaus (mirties), nuteistajam V. M. buvo akivaizdi. Tokie nuteistojo veiksmai – nukentėjusiosios smaugimas, kuri dėl savo mažametystės negalėjo gintis, patvirtina, kad smaugdamas nukentėjusiÄ jÄ nuteistasis neabejotinai aiÅ¡kiai suvokė savo veiksmų pavojingumÄ , suvokė, jog savo veiksmais kėsinasi į nukentėjusiosios gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę ir to norėjo, tai yra V.

M. nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių – buvo sulaikytas nukentėjusiosios tėvo V. Z.. Kadangi nukentėjusiajai gyvybė nebuvo atimta dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių, nors jis ir padarė viskÄ , kad kiltų BK 129 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, jo veika atitinka pasikėsinimo nužudyti kitÄ Å¾mogų požymius. Taigi, atsižvelgiant į byloje pirmosios instancijos teismo nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius V.

M. padarytos nusikalstamos veikos požymius, nuteistojo V. M. neteisėtus veiksmus, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus, tai yra kad V. M. pasikėsino tyčia nužudyti mažametę ir bejėgiškos būklės K. Z.. Tai, kad nuteistojo veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas tik nesunkus sveikatos sutrikdymas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl V. M. kaltės pasikėsinus nužudyti K. Z..

18. Ä®vertinusi visas aukščiau paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad V. M. apeliacinis skundas nepagrįstas, didžioji dalis skunde dėstomų argumentų jau buvo teisingai įvertinti pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje, V. M. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalį 1, 2 punktus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, taip pat pagrįstai pripažintos nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui bei veikÄ padarė recidyvistas), jam paskirtos bausmės, taip pat ir galutinė subendrinta bausmė, yra teisingos, priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumos atitinka galiojančiÄ teisminę praktikÄ bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Naikinti ar keisti nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

19. Nukentėjusiųjų atstovas advokatas Dmitrijus Fomkinas kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡ nuteistojo nukentėjusiosios A. Z. naudai priteisti 300 Eur dydžio atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidas, pridėjo Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Viena iÅ¡ nukentėjusiųjų dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Dėl to nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos dėl atstovo advokato dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje gali bÅ«ti apmokėtos. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019).

Sprendžiant ar yra pagrindas priteisti visÄ praÅ¡omÄ atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ , turi bÅ«ti įvertinama, ar nurodoma atstovavimo iÅ¡laidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018). Nagrinėjamu atveju nukentėjusiosios A. Z. naudai praÅ¡oma priteisti advokato atstovavimo iÅ¡laidų suma nelaikytina per didele, nes advokatas parengė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , taip pat dalyvavo teismo posėdyje.

Be to, baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ ir visi Å¡io skundo reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais. Dėl to nukentėjusiajai A. Z. iÅ¡ nuteistojo V. M. priteistina visa jos atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų suma, t. y. 300 Eur. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo V. M. apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡ V. M. nukentėjusiajai A. Z. priteisti proceso iÅ¡laidas – 300 Eur (tris Å¡imtus eurų) už advokato pagalbÄ .

Teisėjai Albinas Bielskis Regina Pocienė Linas Žukauskas