2025-01-22 Nr. AB-1331-3-61-3-06406-2024-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-145-1188/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06406-2024-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. F. A. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. F. A. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. kovo 13 d. sprendimą Nr. 24S78329 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2027 m. kovo 12 d., ir įtraukti pareiškėją į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis teritorijoje iki 2027 m. kovo 12 d.

Pranešėjas nurodė, kad yra gavęs tik Migracijos departamento pranešimą apie priimtą Sprendimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas gali skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo jo įteikimo dienos (toliau – ir Pranešimas). Pareiškėjas atkreipia dėmesį, jog Sprendimas nebuvo jam pateiktas, todėl, pareiškėjo vertinimu, jis nėra praleidęs termino paduoti skundą. Pareiškėjas prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių (t. y. dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos įteikti Sprendimą pareiškėjui), jeigu teismas spręstų, kad terminas buvo praleistas.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo M. F. A. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad Pranešimas apie Sprendimo priėmimą buvo išsiųstas 2024 m. kovo 14 d. pareiškėjo aktyvios paskyros elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu. Kadangi pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2024 m. lapkričio 12 d., teismui buvo akivaizdu, jog terminas skundui paduoti yra praleistas.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentu, kad terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (dėl to, kad atsakovas neįvykdė pareigos įteikti skundžiamą Sprendimą). Nors pareiškėjas skunde nurodė, jog atsakovas jam iki šiol nėra atsiuntęs skundžiamo Sprendimo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436 „Dėl Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 20 punkto nuostatas, Pranešimas apie Sprendimo priėmimą buvo išsiųstas 2024 m. kovo 14 d. pareiškėjo aktyvios paskyros elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) adresu. Taigi, teismo vertinimu, atsakovas neturėjo pareigos papildomai siųsti skundžiamo Sprendimo kitokiu būdu nei yra nurodyta Taisyklių 20 punkte. Tai, kad pareiškėjas laukė kol atsakovas atsiųs jam ginčijamą Sprendimą nesudaro pagrindo vertinti, jog terminas skundui paduoti buvo praleistas dėl svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.

Pareiškėjas, pateikęs prašymą dėl leidimo laikinai gyventi, turėjo ir galėjo suprasti, kad Migracijos departamentas priims atitinkamą sprendimą jo atžvilgiu. Gavęs Pranešimą apie Sprendimo priėmimą, tačiau manydamas, kad atsakovas dar turėtų papildomai atsiųsti patį Sprendimą, ir jo nesulaukęs, pareiškėjas būdamas rūpestingas ir atidus galėjo kreiptis į Migracijos departamentą, siekdamas jį gauti. Tačiau pareiškėjas pasirinko elgtis pasyviai ir nesidomėti jo atžvilgiu vykdomomis procedūromis.

Pareiškėjas, po beveik 8 mėnesių skaičiuojant nuo Sprendimo priėmimo dienos, kreipėsi į teismą dėl jo apskundimo. Nurodytų aplinkybių kontekste teismas vertino, kad pareiškėjas nepateisinamai ilgai delsė kreiptis į teismą dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Kitaip tariant, pareiškėjas neįrodė ir nepagrindė aplinkybių, kodėl šios procesinės teisės neįgyvendino laiku ir operatyviai.

Įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog termino skundui paduoti praleidimą sąlygojo ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, o pačio pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis.

III. Pareiškėjas M. F. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priimti kitą sprendimą – atnaujinti pareiškėjo terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjas nurodo, jog Pranešime dėl priimto skundžiamo Sprendimo rašoma, kad pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas iki šiol nėra jam įteiktas, todėl akivaizdu, kad atsakovas dviprasmiškai nurodo, kad Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo, tačiau pačio Sprendimo neatsiunčia. Tokiu būdu atsakovas užkerta kelią pareiškėjui realizuoti savo procesines teises, neturint pačio Sprendimo, kadangi pareiškėjas negali tinkamai suformuoti savo skundo.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovui užtenka atsiųsti pareiškėjui Pranešimą apie Sprendimo priėmimą, paneigia pareiškėjo teises bei atsakovo pareigas.

Pareiškėjas nurodo, jog skundžiamas Sprendimas iki šiol jam nėra įteiktas, todėl mano, kad nėra praleidęs termino skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo M. F. A. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl Sprendimo, priimto 2024 m. kovo 13 d., panaikinimo kreipėsi praleidęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nustatytą 14 dienų administracinio akto apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė (t. y., kad atsakovas pareiškėjui nėra pateikęs Sprendimo) nelaikytina objektyvia priežastimi, sukliudžiusi jam laiku paduoti skundą dėl Sprendimo, kadangi: 1) jis galėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo, be to, 2) pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad Sprendimas (visos apimties individualus administracinis aktas) jam nebuvo įteiktas, todėl jam užkertamas kelias realizuoti savo procesines teises. Pasak pareiškėjo, teismas nepagrįstai vertino, kad atsakovui užtenka atsiųsti pareiškėjui Pranešimą apie Sprendimo priėmimą.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį Įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

ABTĮ straipsnio 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1‑8 punktuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1228-492/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556‑395/2010; kt.).

Įstatymo 133 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad užsienietis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka raštu informuojamas apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta arba kiti kontaktiniai duomenys ir jeigu nėra šio straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama.

Vadovaudamasi Įstatymo 133 straipsnio 7 ir 9 dalimis, Vyriausybė 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtino Taisykles. Pagal Taisyklių 20 punktą, jeigu sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nėra priimtas kartu su sprendimu atsisakyti išduoti užsieniečiui vizą ar ją panaikinti, atšaukti Šengeno vizą, atsisakyti išduoti užsieniečiui leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ar jį panaikinti, grąžinti užsienietį į užsienio valstybę arba išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos, užsienietis apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką informuojamas Migracijos departamento raštišku pranešimu, kuris ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo užsieniečiui išsiunčiamas paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra žinoma užsieniečio gyvenamoji vieta ar jo elektroninio pašto adresas ir nėra Įstatymo 133 straipsnio 10 dalyje nurodytų priežasčių, dėl kurių informacija užsieniečiui neteikiama. Raštiškame pranešime užsieniečiui nurodoma sprendimo uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką priėmimo data, numeris, uždraudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindas, sprendimą priėmęs subjektas, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas ir sprendimo apskundimo tvarka.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2024 m. kovo 13 d. priėmė Sprendimą. Apie tai, jog buvo priimtas Sprendimas, pareiškėjas informuotas Pranešimu 2024 m. kovo 14 d. per MIGRIS komunikaciją el. paštu, taip pat nurodant, jog nuspręsta į Šengeno informacinę sistemą įtraukti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2024 m. kovo 13 d. iki 2027 m. kovo 12 d. Kartu su šiuo Pranešimu pareiškėjui nebuvo siųstas Sprendimo nuorašas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Sprendimas (administracinio akto nuorašas) buvo pateiktas pareiškėjui.

Taigi, byloje nustatyta, kad Sprendimas, t. y. visos apimties individualus administracinis aktas, pareiškėjui nebuvo įteiktas, ir pareiškėjui buvo išsiųstas tik Pranešimas apie priimtą Sprendimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs Pranešimą, kreipėsi į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo ir Migracijos departamentas pareiškėjui siuntė / įteikė Sprendimą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas aplinkybes ir minėtas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su Pranešimo pareiškėjui pateikimo data. Pažymėtina, kad aktualioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šiuo klausimu laikomasi analogiškos pozicijos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-83-662/2025; 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-898-602/2024; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-95-821/2024; 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS‑569‑662/2024).

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad 2024 m. kovo 13 d. Sprendimas pareiškėjui nebuvo įteiktas, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas, 2024 m. lapkričio 12 d. kreipdamasis į teismą, praleido Įstatyme nustatytą terminą skundui dėl šio sprendimo paduoti.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Dėl to pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. F. A. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. F. A. skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis