2022-06-08 Nr. AB-15176-3-61-3-00328-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-295-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00328-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės D. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ pareiškimą skolininkei D. R. dėl teismo įsakymo išdavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir Vilniaus ASA, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas priimti teismo įsakymą dėl 552,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir 25,18 Eur delspinigių išieškojimo iš skolininkės D. R. (toliau – ir skolininkė).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. priėmė teismo įsakymą (toliau – ir Teismo įsakymas), kuriuo nusprendė išieškoti iš skolininkės pareiškėjo naudai 552,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 25,18 delspinigių.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2022 m. vasario 18 d. gautas skolininkės prašymas, kuriame prašoma panaikinti 2022 m. vasario 14 d. teismo pranešimą apie Teismo įsakymo įsiteisėjimą ir 2022 m. vasario 11 d. teisėjo sprendimą apie Teismo įsakymo įsiteisėjimą.

Skolininkė prašyme nurodė, kad neteisingai skaičiuojamas Teismo įsakymo įsiteisėjimas, nes nebuvo praėjęs 20 dienų terminas, per kurį skolininkė turėjo teisę pareikšti prieštaravimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 1316 str. 2 d.). Remdamasi ABTĮ 1316 straipsnio 2 dalimi, 1315 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 1751 straipsnio 3 dalies 2 punktu, 9 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 371 straipsnio 4 dalimi, skolininkė teigė, kad pranešimas apie Teismo įsakymo priėmimą jai buvo įteiktas tik 2022 m. vasario 3 d., tai reiškia, kad nuo šios dienos skaičiuojamas minėtas 20 dienų terminas pareikšti prieštaravimams, šis terminas baigiasi – 2022 m. vasario 23 d. Kadangi šio prašymo padavimo dieną Teismo įsakymas nėra įsiteisėjęs, teismo pranešimas apie Teismo įsakymo įsiteisėjimą ir atitinkamos žymos apie įsiteisėjimą yra neteisėtas veiksmas, kuris skolininkei sukelia žalą, pažeidžia teisę į teisingą, nešališką, nepriklausomą teismą. Teismo įsakymo įsiteisėjusiu nedaro ir 2022 m. vasario 4 d. teisėjo rezoliuciją. Nurodė, kad Teismo įsakymas jai buvo išsiųstas paštu, nes ji neprivalo teismo procesinių dokumentų gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Paštu siųsti teismo dokumentai skolininkei nebuvo įteikti, nes ji buvo išvykusi iš Lietuvos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi nutarė netenkinti skolininkės prašymo panaikinti teismo pranešimą apie Teismo įsakymo įsiteisėjimą. Teismo nutartis tą pačią diena skolininkei išsiųsta per EPP.

Skolininkė 2022 m. vasario 23 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti skolininkės D. R. prieštaravimus dėl pareiškimo dėl Teismo įsakymo išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad skolininkė prieštaravimus pateikė jau po Teismo įsakymo įsiteisėjimo. Atkreipė dėmesį, kad skolininkei Teismo įsakymas ir teismo pranešimas 2021 m. sausio 20 d. buvo išsiųsti per EPP. Skolininkei teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartimi detaliai buvo išaiškinta kokiais teisiniais pagrindais laikytina, jog terminas prieštaravimams pareikšti baigėsi 2022 m. vasario 11 d., todėl teismas nutartyje išdėstytų argumentų nekartojo, kadangi skolininkei minėta teismo nutartis įteikta tinkamai.

Teismas nurodė, kad ABTĮ 1316 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog skolininko prieštaravimai dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti pateikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos. Prieštaravimai turi atitikti šio įstatymo 24 straipsnyje (išskyrus 2 dalies 3, 5, 6, 7, 8, 9 punktus) nustatytus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui ir formai, išskyrus reikalavimą nurodyti prieštaravimų pagrindą. Jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus šiame skirsnyje nustatytam terminui, skolininko prašymu teismas terminą prieštaravimams pareikšti gali atnaujinti. Nutartis, kuria toks skolininko prašymas atmestas, gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Teismas pažymėjo, kad skolininkė ne tik akivaizdžiai (ženkliai) praleido terminą prieštaravimams pareikšti, bet ir neprašė atnaujinti termino prieštaravimams pareikšti.

III. Skolininkė padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Skolininkė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, nes ja atsisakyta priimti prieštaravimus, pateiktus laiku (2022 m. vasario 23 d.), t. y., per terminą, kuris yra nustatytas ABTĮ 1316 straipsnio 2 dalyje. Teismas priėmė nutartį nesilaikydamas pagrindinių teisingumo vykdymo principų – klausyti tik įstatymo ir būti objektyviu.

Pažymi, kad ABTĮ nesuteikia teismui teisės savo nuožiūra skaičiuoti procesinius terminus prieštaravimams reikšti kitaip, nei tai nustatyta teisės aktuose. Šiuo atveju aktualios teisės normos yra įtvirtintos ABTĮ 1316 straipsnio 2 dalyje, 1315 straipsnio 2 dalyje, o taip pat CPK 1751 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 3 dalies 2 punkte, Teismų įstatymo 371 straipsnio 4 dalyje ir teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1R-332 IV skyriuje. Skolininkės teigimu, jai, kaip asmeniui, kuris iki 2022 m. vasario 3 d. nebuvo pareiškęs sutikimo (prašymo) teikti teismo dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis ir kuris neprivalo teismo procesinius dokumentus gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis (nes byla iškelta kaip fiziniam asmeniui, o ne kaip (duomenys neskelbtini)), pranešimas apie įsakymo priėmimą buvo įteiktas 2022 m. vasario 3 d. (sutikimo davimo dieną), o terminas prieštaravimams pateikti skaičiuotinas nuo kitos dienos ir baigėsi 2022 m. vasario 23 d.

Skolininkė teigia, kad Teismo įsakymas ir kiti teismo procesiniai dokumentai 2022 m. sausio 21 d. jai buvo išsiųsti paštu, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šioje byloje ji nėra asmuo, kuris privalo teismo procesinius dokumentus gauti elektroninėmis ryšio priemonėmis. Tačiau paštu siųstieji teismo dokumentai nebuvo įteikti, nes sausio mėn. pabaigoje ji buvo išvykusi iš Lietuvos ir grįžo tik 2022 m. vasario 3 d. Teismui paštas grąžino jai neįteiktus dokumentus 2022 m. vasario 2 d. (EPP sistemoje DOK-3672).

Skolininkė nesutinka su teismo nutartyje nurodytais argumentais, kad nors 2022 m. vasario 2 d. procesiniai dokumentai grįžo neįteikti, tačiau Teismo įsakymas ir teismo pranešimas buvo išsiųsti pareiškėjo pareiškime nurodytu skolininkės adresu, kuris tiek sutampa su nurodytu Gyventojų registre, tiek ir iš esmės sutampa su skolininkės vykdomos individualios veiklos vietos adresu, kadangi jie neturi teisinės reikšmės dėl dokumentų neįteikimo 2022 m. sausio 21 d., t. y., dieną, nuo kurios teismas nusprendė pradėti skaičiuoti 20 dienų terminą prieštaravimams pateikti. Tačiau teismo argumentai aiškiai parodo teisėjo šališkumą, vengimą vadovautis įstatymu.

Atkreipė dėmesį, kad jai būnant išvykus, skambino teismo tarnautoja, kuri paaiškino, jog skolininkei paštu siųsti dokumentai grįžo neįteikti, o kadangi nėra jos sutikimo, todėl negali įteikti bylos dokumentų elektroniniu paštu ar per EPP. Skolininkė informavo, kad netrukus bus Lietuvoje ir pateiks reikiamus dokumentus.

Skolininkė teigia, kad bendradarbiaudama su teismu, 2022 m. vasario 3 d. pateikė teismui prašymą (EPP sistemoje DOK-3833) dėl prieigos prie elektroninės bylos ir prašymą dėl prieštaravimų pateikimo termino pratęsimo iki 2022 m. vasario 23 d. (t. y., prieštaravimams paprašė 20 dienų termino, koks ir nustatytas ABTĮ). Su prašymu teismui taip pat pateikė skrydžio bilietus. Tokį prašymą teismui teikė, nes: 1) tik 2022 m. vasario 3 d. susipažino su teismo įsakymu, kuris be jos sutikimo ar prašymo EPP sistemoje nurodomas įkeltu 2022 m. sausio 21 d.; 2) nutarė parengti išsamius prieštaravimus byloje, kadangi pareiškėjas pelnosi neteikdamas jai jokių paslaugų; 3) išsamiems prieštaravimo argumentams parengti yra reikalingas įstatyme numatytas terminas. Prašymo tikslas buvo informuoti teismą, kad teismo dokumentų iki 2022 m. vasario 3 d. nebuvo gavusi, o įstatymo nustatytas terminas prieštaravimams pateikti skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 4 d., taip pat gauti prieigą prie bylos, kad įsitikintų, jog posistemėje tikrai yra sukelti visi elektroninės bylos dokumentai, kadangi iki 2022 m. vasario 3 d. nebuvo davusi sutikimo teikti jai dokumentus tokiu būdu ir nebuvo tikra, ar visi bylos dokumentai jai teikiami.

Pažymi, kad remiantis teisės aktų nuostatomis, Teismo įsakymo įsiteisėjusiu ar teisėtu nedaro nei 2022 m. vasario 4 d. įkelta į EPP informacija apie teisėjo rezoliuciją, jog terminas prieštaravimams nebuvo pratęstas, nei 2022 m. vasario 11 d. EPP padarytas įrašas apie Teismo įsakymo įsiteisėjimą, nei 2022 m. vasario 14 d. į EPP įkeltas pranešimas apie Teismo įsakymo įsiteisėjimą, kadangi nebuvo pasibaigęs įstatyme nustatytas terminas prieštaravimams pateikti.

Akcentuoja, kad šioje byloje ji nėra asmuo, kuris privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, procesinius dokumentus gali gauti į savo paskyrą tik tuomet, jei byloje yra pateiktas jos sutikimas gauti procesinius dokumentus tokiu būdu ir jei paskyra yra aktyvi. Teismas neteisėtai sutapatino proceso dalyvio sutikimą gauti teismo dokumentus elektroninio ryšio priemonėmis su asmens aktyvia paskyra LITEKO sistemoje. Tuo atveju, kai asmuo neprivalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, yra reikalingos abi šios aplinkybės (ir sutikimas, ir aktyvi paskyra) tam, kad procesiniai dokumentai būtų laikomi tinkamai įteiktais. Teigia, kad jos paskyra yra aktyvi, tačiau ji – kaip privatus ir neprivalantis gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis asmuo – nebuvo davusi sutikimo šioje byloje gauti dokumentus elektroniniu būdu. Neteisėtai sutapatinęs šias dvi aplinkybes, teismas be pagrindo taikė Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 32 punktą. Todėl iki 2022 m. vasario 3 d., kai tokį sutikimą išreiškė, procesiniai dokumentai Skolininkei negalėjo būti teikiami elektroninėmis priemonėmis, o turėjo būti įteikti teisės aktuose nurodytu būdu.

Skolininkė niekiniu laiko ir teismo nutartyje nurodytą argumentą, kad iki 2022 m. vasario 11 d. jai pakako laiko išreikšti vien tik prieštaravimą dėl išduoto Teismo įsakymo, o detalų argumentuotą atsiliepimą būtų galėjusi pateikti vėliau. Pažymi, kad ABTĮ 1315 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas 20 kalendorinių dienų terminas prieštaravimams pareikšti, o teisę pasirinkti, kokio išsamumo prieštaravimus rengti, turi išimtinai asmuo, kuris pagal įstatymą juos gali teikti, kadangi teismui įstatymas tokios teisės nesuteikia.

Apibendrindama skolininkė teigia, kad teismas, pažeidęs procesinių dokumentų įteikimo taisykles ir taip savo nuožiūra pritaikęs trumpesnį nei numatytas įstatyme terminą prieštaravimams pateikti, pažeidė reikalavimą nagrinėti bylas pagal galiojančias proceso teisės normas ir neteisėtai konstatavo, kad sutikimas gauti dokumentus elektroninėmis priemonėmis nebuvo reikalingas, o teismo dokumentai jai neva buvo tinkamai įteikti 2022 m. sausio 21 d.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 3 d. nutartis, kuria teismas atsisakė priimti skolininkės prieštaravimus dėl Teismo įsakymo išdavimo, kaip paduotus praleidus ABTĮ 1316 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 20 d. priėmė teismo įsakymą, kuriuo nusprendė išieškoti iš skolininkės pareiškėjo naudai 552,96 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir 25,18 delspinigių.

Teismo įsakymas ir teismo pranešimas skolininkei buvo išsiųsti 2022 m. sausio 20 d. paštu pareiškėjo pareiškime nurodytu skolininkės adresu – (duomenys neskelbtini), taip pat per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP). Skolininkei paštu išsiųsti procesiniai dokumentai 2022 m. vasario 2 d. grįžo neįteikti, neįteikimo priežastis nenurodyta.

Skolininkė 2022 m. vasario 2 d. per EPP teismui padavė prašymą, prašydama: 1) suteikti jai prieigą prie elektroninės bylos; 2) iki 2022 m. vasario 23 d. pratęsti terminą prieštaravimams pateikti. Teisėjas 2022 m. vasario 3 d. priėmė rezoliuciją „Skolininkei procesiniai dokumentai buvo tinkamai išsiųsti taip pat ir per EPP sistemą 2022 m. sausio 20 d., skolininkei kaip atsakovei EPP sistemoje jie buvo tinkamai įteikti, el. byla skolininkei yra pasiekiama, todėl atskirai prieiga kaip savo pačios atstovei nėra suteikiama. Prašymo pratęsti terminą prieštaravimams pareikšti netenkinti“. Tą pačią dieną Skolininkei per EPP buvo išsiųstas pranešimas apie priimtą teisėjo rezoliuciją. Teismų informacinėje sistemoje Liteko padaryta žyma, kad Teismo įsakymas 2022 m. vasario 11 d. įsiteisėjo.

Skolininkė 2022 m. vasario 18 d. pateikė teismui prašymą panaikinti pranešimą apie teismo įsakymo įsiteisėjimą. Nurodė, kad teismas neteisingai skaičiuoja procesinį terminą dėl Teismo įsakymo įsiteisėjimo. Teigė, kad buvo išvykusi į kelionę, iš kurios grįžo 2022 m. vasario 3 d., todėl Teismo įsakymo įsiteisėjimo terminas sueina 2022 m. vasario 23 d.

Skolininkė teismui 2022 m. vasario 23 d. pateikė prieštaravimus, kuriuos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti, kaip paduotus praleidus terminą jiems pateikti.

Pagal ABTĮ 1315 straipsnio 2 dalį pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir teismo įsakymo kopijos ir teismo pranešimas skolininkui įteikiami Civilinio proceso kodekse nustatyta pagal šį kodeksą išduoto teismo įsakymo ir susijusių dokumentų kopijų įteikimo skolininkams tvarka. Procesiniai dokumentai skolininkui gali būti įteikiami elektroninių ryšių priemonėmis teisingumo ministro nustatyta tvarka. ABTĮ 1316 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininko prieštaravimai dėl pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo turi būti pateikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo skolininkui dienos.

CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais CPK nurodytais būdais. CPK 1751 straipsnyje numatyta galimybė teismo procese naudoti informacines ir elektroninių ryšių technologijas. Pagal CPK 1751 straipsnio 9 dalį advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie šio Kodekso nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Elektroninių paslaugų teikimą, procesinių dokumentų pateikimą teismui ir jų įteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas), kurio 3 punkte numatyta, jog procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, t. y. EPP sistema. Naudojimosi EPP sistema sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) „Dėl Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Šių Taisyklių 3.2 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu, arba teismo mediatorius.

Paslaugų gavėjas (šiuo atveju EPP sistema besinaudojantis asmuo – skolininkė) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentus jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas). Taisyklių 34 punkte numatyta, jog tuo atveju, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti visų bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje Taisyklių 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba Taisyklių V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismas skolininkei procesinius dokumentus išsiuntė 2022 m. sausio 20 d. paštu pareiškėjo nurodytu skolininkės adresu, taip pat ir per EPP.

Skolininkė atskirajame skunde teigia, kad paštu siųstų procesinių dokumentų ji negavo, nes buvo išvykusi, o per EPP procesiniai dokumentai jai negalėjo būti siunčiami, kadangi ji, kaip fizinis asmuo (ne (duomenys neskelbtini)) neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, taip pat nebuvo davusi sutikimo šioje byloje gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Teismas, išsiųsdamas jai procesinius dokumentus per EPP, pažeidė procesinių dokumentų įteikimo taisykles.

Teisėjų kolegija sutinka su skolininkės atskirajame skunde nurodytu argumentu, kad ji šioje byloje nėra tas asmuo, kuris privalo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau nesutinka, jog šiuo atveju buvo reikalingas skolininkės sutikimas šioje byloje gauti procesinius dokumentus elektroniniu būdu. Kaip jau buvo minėta, paslaugų gavėjas (EPP sistema besinaudojantis asmuo) aktyvuodamas paskyrą (pirmą kartą prisijungia prie EPP sistemos ir autentifikuojasi Taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje) (Taisyklių 7.2 punktas).

Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas ir matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, skolininkė D. R. yra EPP sistemos vartotoja, todėl nesant duomenų, kad skolininkės LITEKO VEP paskyra būtų neaktyvi, ar, kad šioje byloje skolininkė būtų atšaukusi savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba deaktyvavusi savo paskyrą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai skolininkei procesinius dokumentus siuntė per LITEKO VEP posistemį ir laikė juos įteiktais įstatymo nustatyta tvarka, t. y. kitą darbo dieną nuo jų išsiuntimo (CPK 1751 straipsnio 10 dalis). Atitinkamai skolininkės atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, išsiųsdamas procesinius dokumentus skolininkei per EPP, pažeidė jų įteikimo taisykles, yra nepagrįsti.

Taigi skolininkei teismo 2022 m. sausio 20 d. išsiųsti procesiniai dokumentai laikytini įteiktais 2022 m. sausio 21 d., todėl prieštaravimus dėl Teismo įsakymo pateikti skolininkė galėjo iki 2022 m. vasario 10 d. įskaitytinai. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo sutikti su skolininkės atskirojo skundo argumentais, kad terminas prieštaravimams pareikšti turi būti skaičiuojamas nuo 2022 m. vasario 3 d., kai ji susipažino su teismo procesiniais dokumentais LITEKO VEP paskyroje, kadangi teisės aktai aiškiai nustato, kada per EPP išsiųsti procesiniai dokumentai laikomi įteiktais. Skolininkė prieštaravimus dėl Teismo įsakymo teismui pateikė 2022 m. vasario 23 d., todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai sprendė, kad skolininkė prieštaravimus pateikė praleidusi teisės aktuose nustatytą 20 dienų terminą jiems pareikšti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti skolininkės prieštaravimus, nesant skolininkės prašymo atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, formaliai proceso teisės normų nepažeidė.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, remdamasis teismų praktika, pažymi, kad taikant procesinių dokumentų įteikimo instituto nuostatas bylose dėl teismo įsakymo, turi būti atsižvelgta ir į šių bylų specifiką, be kita ko, į tai, kad teismas, priimdamas įsakymą, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o skolininkas turi teisę, gavęs teismo įsakymą, pateikti prieštaravimus, kuriuos pareiškus teismo įsakymas negali įsiteisėti. Taigi visais atvejais, net ir kai procesiniai dokumentai gali būti laikomi įteiktais skolininkui pagal įstatymą, turi būti įvertinama, ar galimybės jam prieštarauti dėl teismo įsakymo nesuteikimas ir kreditoriaus reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka nepažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018; 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-228-313/2019).

Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens teisė, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo privalo turėti aiškią, praktinę galimybę ginčyti veiksmą, ribojantį jo teises (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 2003 m. balandžio 10 d. sprendimą byloje Nunes Dias prieš Portugaliją, peticijų Nr. 69829/01 ir 2672/03).

Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui.

Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimą byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimą byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). EŽTT praktikoje pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai, todėl Konvencijos 6 straipsnis leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti teismo įsakymą (žr., pvz., EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimą byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72).

Taigi procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).

Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju skolininkė neprašė atnaujinti praleistą terminą prieštaravimams pateikti, tačiau įvertinus skolininkės teismui teiktų procesinių dokumentų turinį, akivaizdu, kad ji aktyviais veiksmais siekia savo procesinių teisių įgyvendinimo.

Nagrinėjamu atveju skolininkė teigia, kad ji 2022 m. sausio mėn. buvo išvykusi, į Lietuvą grįžo tik 2022 m. vasario 2 d., todėl tik grįžusi susipažino su jai per EPP išsiųstais procesiniais dokumentais. Skolininkė 2022 m. vasario 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti terminą prieštaravimams pareikšti iki 2022 m. vasario 23 d., tačiau teismas jos prašymo netenkino.

Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad skolininkei teikiant prieštaravimus nebuvo nurodytos svarbios priežastys ir pateikti termino praleidimą pateisinantys įrodymai, tačiau, šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, jog skolininkė piktnaudžiauja jai priklausančiomis proceso teisėmis ar veikia prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Prieštaravimų dėl pareikšto teismo įsakymo pateikimas yra vienintelis būdas skolininkei išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo reikalavimų, nes iki teismo įsakymo priėmimo skolininkei apie jai pareikštus reikalavimus nepranešama ir apeliacine tvarka teismo įsakymas neskundžiamas. Be to, pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo nereikalaujama pateikti jokių su įsiskolinimu susijusių įrodymų (ABTĮ 1312 straipsnio 3 dalis), pakanka nurodyti tik reiškiamą reikalavimą bei jo faktinį pagrindą (ABTĮ 1312 straipsnio 2 dalies 5 punktas ), taigi teismo įsakymas atspindi tik vienos šalies (pareiškėjo (kreditoriaus)) požiūrį. Taigi neįgyvendinus teisės pareikšti prieštaravimus dėl Teismo įsakymo, nuo kreditoriaus reikalavimų besiginančiai skolininkei apribojama galimybė pasinaudoti įstatyme įtvirtintomis procesinėmis teisėmis ginant savo teises ir teisėtus interesus teisme.

Nagrinėjant klausimą dėl praleisto termino procesiniam veiksmui atlikti atnaujinimo, atsižvelgtina į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas atnaujinti terminą byloje dalyvaujančiam asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės. Įvertinus ABTĮ ir CPK įtvirtintus teismo įsakymo priėmimo bei įsiteisėjimo aspektus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra teisinga, kai teisė į išieškojimą įgyjama, teismui nepatikrinus skolos susidarymo dokumentų, ir nesuteikus skolininkei realios galimybės pateikti prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo. Atsižvelgiant į teismo įsakymo specifiškumą bei siekiant pašalinti abejones dėl priimto teismo įsakymo pagrįstumo, skolininkei turi būti sudaryta galimybė pateikti prieštaravimus, nes tai yra vienintelis būdas jai išdėstyti savo poziciją dėl pareiškėjo reikalavimų. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas teisingam bylos išnagrinėjimui iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nustatytos aplinkybės yra pakankamos atnaujinti terminą prieštaravimams dėl pareiškėjo pareiškimo pateikti, nes tik taip bus garantuota skolininkės teisė būti išklausytai teisme.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, privalėjo atsižvelgti į skolininkės procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, į tai, kad, skolininkės teigimu, jai būnant išvykus iš Lietuvos, ji neturėjo galimybės susipažinti su jai išsiųstais procesiniais dokumentais, su jais susipažino tik 2022 m. vasario 2 d. grįžusi į Lietuvą, prašė pratęsti terminą prieštaravimams pateikti (prašymas nebuvo patenkintas), vadovautis ir bendraisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, įvertinti, kad galimybės skolininkei prieštarauti dėl Teismo įsakymo nesuteikimas ir pareiškėjo reikalavimų tenkinimas jų pagrįstumo neįvertinus ginčo teisenos tvarka pažeidžia proporcingumo ir šalių interesų derinimo principus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad esant nurodytoms aplinkybėms, skolininkės atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atnaujinamas terminas skolininkės prieštaravimams dėl Teismo įsakymo pateikti, o šių prieštaravimų priėmimo klausimas perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija šiuo atveju pažymi, kad kiti skolininkės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Skolininkės D. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti terminą skolininkės D. R. prieštaravimams dėl teismo įsakymo paduoti ir prieštaravimų dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė