cf6b2068-66ed-4e35-af16-d36e87a062fc · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

                                                                                              Administracinė byla Nr. I-550-162/2010 m.                                                                  (Proceso Nr. 3-63-3-00372-2010-0)                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74 (S)                                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2010 m. birželio 23 d.

Klaipėda          Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, 2010 m. birželio 15 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.K. praÅ¡ymÄ atsakovams – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.         Teismas, iÅ¡nagrinėjęs administracinę bylÄ , n u s t a t ė:                                  pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ (b.l. 5-7), praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti neiÅ¡mokėtÄ priedų ir priemokų prie pareiginės algos dalį – 7 671,18 Lt, susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.

Pažymi, jog jis dirba Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju. Nurodo, jog minėtu laikotarpiu už atliktas pareigas jam nebuvo sumokėtas priklausantis darbo užmokestis, kadangi buvo ribojama priedų ir priemokų dalis (remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi iÅ¡mokama priemokų ir priedų dalis negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos).          Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarime pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija ir 2007 m. birželio 7 d. redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Mano, kad byloje atsakovais turi bÅ«ti ir darbdavys ir Lietuvos valstybė, kadangi už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, policijos veikla taip pat finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto.          PareiÅ¡kėjas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ informuotas tinkamai (b.l. 27). 2010 m. birželio 14 d. teisme gautas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 24).          Atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 28).

Atsiliepimu (b.l. 21-22) praÅ¡o atmesti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ kaip nepagrįstÄ . Nurodo, jog pareiÅ¡kėjui teisiniai padariniai kilo dėl įstatymo, kuris buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, taikymo, todėl iki įstatymo pripažinimo antikonstituciniu jie privalėjo taikyti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatas. Akcentuoja, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.

Kadangi atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas įvykdyti iki 2009 m. gruodžio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina. PraÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui ir bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.           Atsakovas – Lietuvos valstybė, atstovaujama Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2010 m. sausio 14 d. potvarkis Nr. 13 „Dėl įgaliojimų atstovauti teismuose“) ir tretysis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepimu į praÅ¡ymÄ (b.l. 16-18) praÅ¡o netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo, motyvuojant tuo, jog atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas yra įvykdyti iki Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimo paskelbimo, todėl mano, jog institucija neturėjo kitos galimybės netaikyti Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų.

Mano, jog nėra Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų. Teigia, kad reikalavimas dėl darbo užmokesčio nepriemokos turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas tik darbdaviui, todėl mano, jog Lietuvos valstybė yra netinkamas atsakovas byloje. PraÅ¡o taikyti trijų metų senaties terminÄ ir nepriteisti pareiÅ¡kėjui nepriemokų už 2006 metus bei už laikotarpį iki 2007 m. gegužės 17 d. PraÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui ir bylÄ nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo tinkamai informuoti apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ (b.l. 25, 26). Atsakovo ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovai į teismo posėdį neatvyko.          Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiÅ¡kėjui, atsakovų ir trečiojo suinteresuotojo asmens atstovams nedalyvaujant.         Teismas konstatuoja         PareiÅ¡kėjas R.K. kelia reikalavimÄ dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., kuri buvo neiÅ¡mokėta taikant Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, ribojančiÄ priedų ir priemokų sumÄ (ne daugiau kaip 70 procentų).

         Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, ginčo laikotarpiu dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėju (iki reorganizacijos – Jurbarko rajono policijos komisariate). PareiÅ¡kėjas praÅ¡o iÅ¡ atsakovų solidariai priteisti 7 671,18 Lt dalį neiÅ¡mokėtų priemokų ir priedų prie pareiginės algos dydį.          Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus (23-26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.         Valstybės tarnybos įstatymo (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos bei reglamentuotas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as.

Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija Nr. IX-856) nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481,501 straipsniais įstatymu (2007 m. birželio 7 d. redakcija Nr. 1175) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.         Šioje byloje aktualus aptartas teisinis reglamentavimas, nes juo remiantis priedų ir priemokų suma buvo ribojama, t.y. nevirÅ¡ijant 70 procentų pareiginės algos.         Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statuto), patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr.IX-1538, 7 skirsnyje reglamentuojamas statutiniams valstybės tarnautojams mokamas darbo užmokestis ir kitos iÅ¡mokos.

Statute nebuvo nustatyta vidaus tarnybos sistemos pareigūnams mokamų priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnų darbo apmokėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje „Darbo užmokestis“, todėl 23 straipsnio 2 dalis vidaus tarnybos sistemos pareigūnams turėjo būti taikoma be išlygų, t.y. šiems pareigūnams, kaip ir kitiems valstybės tarnautojams, mokamų priedų ir priemokų bendras dydis (suma) negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos.

         Konstitucinis Teismas 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; 2007 m. birželio 7 d. redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su Statuto 29 ir 30 straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Tokiu bÅ«du atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama.          Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ .

Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Teisingu atlyginimu už darbÄ , kuris liko neatlygintas dėl minėtos legislatyvinės omisijos, gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d.

įstatymo Nr. IX-855, 2007 m. birželio 7 d. įstatymo Nr. X-1175 redakcijos) nustatytos ribos taikymo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A622-1735/2010). Todėl pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, nes kitokio teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už atliktÄ darbÄ , nėra nustatyta.         Nagrinėjamoje byloje, remiantis Å¡iomis nuostatomis, konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo reikalavimai yra iÅ¡ dalies pagrįsti ir teisėti, kadangi iÅ¡ pateiktų pažymų apie pareiÅ¡kėjui mokėtÄ darbo užmokestį (b.l. 8-10) laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. matyti, kad buvo taikomas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytų priedų ir priemokų ribojimas.

         Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Nagrinėjamu atveju bÅ«tina nustatyti sprendimo įvykdymo terminÄ .          Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A1 – 638/2005 (Administracinių teismų praktika, Nr. 8, psl. 316-329) konstatavo, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. Valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikytinas Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas trejų metų senaties terminas. Iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma ,,įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, vienodÄ administracinių teismų praktikÄ formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, o Å¡io straipsnio 2 dalis numato, jog į nustatyta tvarka paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų taikymo iÅ¡aiÅ¡kinimus atsižvelgia teismas, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti subjektai, taikydami tuos pačius įstatymus. Konstitucinio Teismo nutarimas yra paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp proceso Å¡alių dėl darbo užmokesčio susiklosčiusius teisinius santykius.

         Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ar socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas. Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytas bendras trejų metų senaties terminas Darbo kodekso reglamentuojamiems santykiams, jeigu Darbo kodeksas ir kiti įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminių.

Darbo kodekse kitokio senaties termino reikalavimams dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo nenumatyta. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnis sudaro įstatyminį pagrindÄ pareikÅ¡tiems valstybės tarnautojų reikalavimams dėl nesumokėto darbo užmokesčio priteisimo taikyti Darbo kodekso 27 straipsnio antroje dalyje nustatytÄ trejų metų senaties terminÄ . Darbo kodekso 298 straipsnyje numatyta, kad darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Tai yra Å¡i norma nustato naikinamÄ jį terminÄ , kurį virÅ¡ijantis valstybės tarnautojui nesumokėtas darbo užmokestis negali bÅ«ti priteisiamas.          PareiÅ¡kėjo teisės buvo pažeistos nuo 2006 metų gruodžio 1 d. nesumokėjus jam priklausančių priedų ir priemokų, kadangi atsakovas taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ ribojimÄ . Taigi pareiÅ¡kėjui realiai negavus pagal Valstybės tarnybos įstatymÄ priklausančių sumų, jau 2006 m. gruodžio mėnesį atsirado pagrindas ginti savo pažeistas teises teisme.

Reikalavimas įpareigoti atsakovÄ iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teisme pareikÅ¡tas 2010 m. gegužės 19 d., todėl akivaizdu, kad 2006 m. gruodžio mėnesio, 2007 m. sausio – balandžio ir dalies gegužės mėnesio (iki 2007 m. gegužės 19 d.) pareiÅ¡kėjui R.K. neiÅ¡mokėtos priemokos negali bÅ«ti priteisiamos (3 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo 2007 m. gegužės 19 d. iki 2010 m. gegužės 19 d. – praÅ¡ymo padavimo teismui dienos). IÅ¡ pateiktų pažymų apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį matyti, jog iki 2006 m. gruodžio mėnesio pareiÅ¡kėjui nebuvo taikytas priedų ir priemokų ribojimas, 2006 m. gruodžio mėnesį jam neiÅ¡mokėta 161,24 Lt suma, 2007 m. sausio – balandžio mėnesiais jam neiÅ¡mokėta 1 094,34 Lt suma, todėl ji atimama. Atsakovas 2010 m. gegužės 25 d. teismo nutartimi (b.l. 3-4) buvo įpareigotas pateikti duomenis apie priedų ir priemokų ribojimÄ nuo 2007 m. gegužės 17 d., tačiau Å¡ių duomenų nepateikė.

Tokiu bÅ«du teismas mano, jog nėra pagrindo nepriteisti už 2007 m. pareiÅ¡kėjui nesumokėtos nepriemokos. Ginčo dėl teismui teikiamų pažymų duomenų teisingumo ar darbo laiko apskaitos nėra, todėl teismas pažymų duomenimis vadovaujasi nekvestionuodamas jų turinio. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 7 671,18 Lt, tačiau iÅ¡ minėtos sumos atimant 1 094,34 ir 161,24 Lt, priteistinÄ sumÄ sudaro 6 415,6 Lt.          Sprendimas dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovai galėtų grįsti Valstybės tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimÄ pareiÅ¡kėjui yra iÅ¡nykęs, todėl atsakovas Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas įpareigojamas pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį.

         Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 97 straipsnis reglamentuoja sprendimų vykdymÄ . Å io straipsnio 4 dalyje numatyta, jog neįvykdyti teismo sprendimai dėl priteistų sumų iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 284 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymÄ atidėti.

Atsakovai ir tretysis suinteresuotas asmuo praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui,.          Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. kovo 9 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr.2-202/2009 dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį pagrindu nusprendė sprendimo vykdymÄ atidėti vienerių metų laikotarpiui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog teismų praktika iÅ¡ esmės analogiÅ¡kose bylose bÅ«tų formuojama vieninga linkme (prieÅ¡ingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ ), bylose dėl atlyginimo skirtumo priteisimo sprendimo vykdymÄ atidėjo vieneriems metams (2009 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-812/2009, 2010 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-57/2010 ir kt.).

Teismas pripažįsta, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualÅ«s nagrinėjamai bylai, todėl atsakovų ir trečiojo suinteresuotojo asmens praÅ¡ymas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo tenkintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis, Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis).         Dėl tinkamo atsakovo          PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį solidariai iÅ¡ Lietuvos valstybės, nes už darbÄ yra atlyginama iÅ¡ valstybės biudžeto, ir iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

         Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio (sumos) apribojimas suponuoja tai, kad vidaus reikalų statutinės įstaigos vadovai ar kiti atsakingi asmenys įstaigos darbÄ turėjo organizuoti inter alia taip, kad poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu bÅ«tų dirbama bei atliekamos papildomos užduotys virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę taip, kad nevirÅ¡ytų nustatyto apmokėjimo už darbÄ apribojimo.

LVAT 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A622-1732/2010 konstatuota, kad pareiÅ¡kėjo teisė į neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimÄ kyla bÅ«tent iÅ¡ tarnybos teisinių santykių, tarnybos santykiuose egzistuoja tiesioginis ir betarpiÅ¡kas ryÅ¡ys tarp pareigÅ«no ir vidaus tarnybos statutinės įstaigos, kurioje pareigÅ«nas tarnauja. Atitinkamos vidaus tarnybos statutinės įstaigos betarpiÅ¡kai iÅ¡moka jų tarnautojams darbo užmokestį ir yra tiesiogiai atsakingos, kad tai bÅ«tų daroma laiku ir teisingai.

Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje valstybės tarnautojų darbdaviu expressis verbis yra nurodyta bÅ«tent valstybės ir savivaldybės institucija ar įstaiga. Tuo remiantis daroma iÅ¡vada, kad už netinkamÄ darbo organizavimÄ ir neatitinkantį atlikto darbo apmokėjimÄ yra tiesiogiai atsakinga įstaiga, kuri turėjo pareigÄ mokėti darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju tokia pareiga nustatyta tiesioginiam pareiÅ¡kėjų darbdaviui – Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.         Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodÄ administracinių teismų praktikÄ , bÅ«tent tokiÄ pozicijÄ dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje iÅ¡dėstė 2005 m. gruodžio 21 d. nutartyje iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos iÅ¡nagrinėtoje administracinėje byloje A1-635/2005.

Minėtoje nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Valstybė galėtų bÅ«ti tinkamu atsakovu byloje, jeigu pareiÅ¡kėjas, formuluodamas savo reikalavimus, praÅ¡ytų atlyginti žalÄ , padarytÄ neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigÅ«nų) veiksmais, tuo tarpu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti jam neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, todėl atsakovu yra tiesioginis pareiÅ¡kėjo darbdavys, t.y.

Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Dėl Å¡ių priežasčių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti solidariÄ atsakomybę, todėl praÅ¡ymo reikalavimas atsakovo – Lietuvos valstybės atžvilgiu, atmestinas.          Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, jog pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo pagrįstas iÅ¡ dalies, todėl tenkintinas iÅ¡ dalies.          Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2-4 punktais, n u s p r e n d ž i a:

         pareiÅ¡kėjo R.K. praÅ¡ymÄ tenkinti iÅ¡ dalies.          PareiÅ¡kėjui R.K. iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 6 415,6 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius keturis Å¡imtus penkiolika litų ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt centų) (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neiÅ¡skaičiuoti).          Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .         Sprendimo vykdymÄ atidėti vieneriems metams.         Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja                                                                                                                 Dalia Gumuliauskienė