cf67db0a-2a3f-4887-b359-99a1aecd735e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-506/2011Procesinio sprendimo kategorija: 44.;126.8.;(S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. grudžio 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Audronės Jarackaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo V.

Z. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-868-125/2010 pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Z-Profile“ ieÅ¡kinį atsakovui V. Z. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas ginčas dėl bendrovės vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, atsakomybės už juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ .Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. kovo 15 d. nutartimi UAB „Z-Profile“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Verslo valdymo centras“ (toliau - administratorius).

Administratorius, patikrinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, nustatė, kad bendrovė nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dirbo nuostolingai, jos įsipareigojimai virÅ¡ijo į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę, t. y. bendrovė buvo nemoki, tačiau darbuotojams buvo didinami darbo užmokestis. Priskaitytas darbo užmokestis nebuvo laiku iÅ¡mokėtas, todėl įmonės bankroto byloje Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 13 d. nutartimi patvirtinti darbuotojų kreditoriniai reikalavimai.

Padidinus darbuotojams darbo užmokestį bendrovei buvo padaryta 65 537,71 Lt žala. Å ios aplinkybės, ieÅ¡kovo teigimu, sudaro įmonės vadovo civilinės atsakomybės sÄ lygas. 2009 m. gegužės 14 d. bendrovės kreditoriai priėmė nutarimÄ kreiptis į teismÄ dėl žalos priteisimo iÅ¡ buvusio bendrovės vadovo, todėl administratoriaus pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti įmonei iÅ¡ atsakovo 65 537,71 Lt žalÄ , 5 procentus metinių palÅ«kanų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino – priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 65 537,71 Lt žalÄ , 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2009 m. spalio 21 d. bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos, iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir valstybei    1 966 Lt žyminio mokesčio. Teismas, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir dėl to nebuvo pagrindo darbuotojams didinti darbo užmokestį.

Teismas nustatė, kad darbuotojų darbo užmokesčiui padidėjus 50 036,44 Lt įmokos valstybės biudžetui taip pat padidėjo 17 002,36 Lt, todėl pripažino, kad ieÅ¡kovui padaryta 65 537,71 Lt žala. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas formaliai vertino įrodymus ir neįsigilino į bylos esmę.

Neatsižvelgė į tai, kad įkÅ«rus naujÄ bendrovę buvo reikalingos investicijos ir patyrę darbuotojai. Tuo metu kylant pragyvenimo lygiui ir atlyginimams, buvo bÅ«tina nors minimaliai atsakingiems bendrovės darbuotojas padidinti darbo užmokestį. Bendrovė nebuvo vedama prie bankroto, nes ji dirbo jau keletÄ metų ir turėjo savo nuolatinius klientus bei pelningus užsakymus, buvo pajėgi konkuruoti su kitomis, didesnę patirtį turinčiomis bendrovėmis. Darbuotojams nepadidinus darbo užmokesčio ir Å¡iems palikus bendrovę, bendrovė bÅ«tų žlugusi jau įkÅ«rimo pradžioje.

Atsakovo teigimu, bendrovės darbuotojų darbo užmokestis buvo mažesnis nei kitose bendrovėse, t. y. tuo metu darbo rinkoje techninio direktoriaus darbo užmokestis buvo apie 5 000 Lt, tuo tarpu atsakovo bendrovėje tik 3 000 Lt, administratorės darbo užmokestis buvo apie 3 000 Lt, atsakovo bendrovėje tik 1 500 Lt, buhalteres uždarbis 4 000 Lt, o atsakovo bendrovėje tik 2 500 Lt, komercijos direktoriaus – 4 500 Lt, o atsakovo bendrovėje tik 2 500 Lt, gamybos vadovo 3 500 Lt, o atsakovo bendrovėje tik 1 500 Lt.

Tokio dydžio įmonės darbuotojų atlyginimai buvo jau po padidinimo, todėl teismo argumentai, kad bendrovė buvo sÄ moningai žlugdoma, nepagrįsti. Bendrovės nemokumÄ lėmė prasidėjusi ekonominė krizė, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tik ieÅ¡kovas atsakingas dėl įmonės nemokumo. 2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtino atsakovo ir S. D. taikos sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ atsakovo priteista 16 000 Lt suma. Tokiu atveju patenkinus administratoriaus ieÅ¡kinį, skundžiamu sprendimu iÅ¡ atsakovo antrÄ kartÄ priteisiama Å¡i suma. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovo BUAB „Z-Profile“ administratorius praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal įmonės balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų už 2006-2008 metus duomenis įmonė dirbo nuostolingai, todėl nebuvo pagrindo jos darbuotojams didinti darbo užmokestį. Įmonė 2006 m. turėjo 30 046,00 Lt nuostolių, 2007 m. – 728 436 Lt nuostolių, 2008 m. gegužės 22 d. – 136 315 Lt nuostolių. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo vadovaujama įmonė turėjo nuolatinių klientų ir pelningų užsakymų, buvo pajėgi konkuruoti su kitomis, didesnę patirtį turinčiomis bendrovėmis.

Atsakovas neįrodė bÅ«tinybės nors ir minimaliai didinti atsakingiems darbuotojams darbo užmokestį tuomet, kai bendrovės nuostoliai kiekvienais metais ženkliai didėjo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Pagal atsakovo apeliacinio skundo, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, suformuluotus pagrindus, apeliacijos dalykÄ sudaro buvusiam bankrutuojančios įmonės vadovui, kaip juridinio asmens valdymo organui, pareikÅ¡to reikalavimo atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ pagrįstumas bei byloje esančių įrodymų vertinimo atitiktis įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančioms taisyklėms.IÅ¡kėlus įmonei bankroto bylÄ , joje akumuliuojami bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai.

Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimÄ (Ä®BÄ® 23 str.), siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Pakrijas“ v.

UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-508/2010). Taigi bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių visumos interesai iš esmės sutampa ir neturi būti priešinami. Kadangi bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti, tai kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Dėl šios priežasties ĮBĮ nuostatos įpareigoja bankrutuojančios įmonės administratorių pareikšti ieškinius dėl bankrutuojančios įmonės sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.), imtis priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų (ĮBĮ 11 str. 3 d. 23 p.) ir kt.

Nagrinėjamoje byloje bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais keliamas buvusio įmonės vadovo civilinės atsakomybės klausimas.CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo juridiniam asmeniui padarytÄ Å¾alÄ atlyginti visiÅ¡kai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.Pagal Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ teismų praktikÄ Ä¯monės valdymo organų civilinės atsakomybės klausimais, įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rÅ«pestingai ir kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus.

Administracijos vadovÄ ir jo vadovaujamÄ Ä¯monę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rÅ«pestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matÄ . Ä®monės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rÅ«pintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.

Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialÅ«s ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklÄ reglamentuojančių įstatymų, neprieÅ¡pastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl Å¡ios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia prieÅ¡ingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K.

J. J. v. J. B. ir kt., bylos Nr. 3K-7-266/2006).Taigi įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę lemia tiek jam imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų pažeidimas, tiek fiduciarinių pareigų įmonės atžvilgiu pažeidimas. Atsižvelgiant į subjektÄ , kuriam padaryta žala, Å¡i civilinė atsakomybė galima tiek prieÅ¡ pačiÄ Ä¯monę, tiek ir prieÅ¡ jos kreditorius. Nurodyta įmonės administracijos vadovo civilinės atsakomybės specifika lemia, kad įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios įmonės atsakomybės prieÅ¡ jos kreditorius už įmonės prievolių nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ .

Bendrovė privalo veikti atsižvelgdama į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus. Bendrovės vadovas privalo šiuo interesus derinti ir siekti jų pusiausvyros. Dėl šios priežasties pripažįstama vadovo fiduciarinė pareiga ne tik akcininkų, bet ir bendrovės kreditorių atžvilgiu. Įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams.

Civilinės atsakomybės paskirtis – kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ Å¾alÄ , t. y. asmuo turi bÅ«ti grÄ Å¾inamas į tokiÄ turtinę padėtį, kokioje jis buvo iki žalos jam padarymo. Tam, kad bÅ«tų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, bÅ«tina savarankiÅ¡kai nustatyti Å¡io asmens civilinės atsakomybės sÄ lygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusiÄ Å¾alÄ , priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.), todėl ieÅ¡kovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas.

Paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas.              Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo reikalavimÄ bankroto administratorius kildina iÅ¡ vienasmenio administracijos vadovo veiksmų neteisėtumo, kuris grindžiamas nepagrįstu atlyginimų darbuotojams padidinimu bendrovei esant faktiÅ¡kai nemokiai. Pirmosios instancijos teismas Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus pripažino pagrįstais ir, įvertinęs bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus, konstatavo, kad bendrovė dirbo nuostolingai ir pagrindo didinti darbuotojams darbo užmokestį nebuvo, o jį padidinus bendrovei buvo padaryta žalos.

Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , motyvuodamas tuo, kad teismas formaliai vertino įrodymus ir neįsigilino į bylos esmę. Apelianto teigimu, bendrovės nemokumÄ lėmė prasidėjusi ekonominė krizė, o ne darbo užmokesčio darbuotojams padidinimas, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tik ieÅ¡kovas atsakingas už įmonės nemokumÄ . Å iuos apelianto argumentus kolegija laiko nepagrįstais ir juos atmeta. Priežastys, dėl kurių įmonė tapo nemoki, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos sprendžiant dėl juridinio asmens valdymo organo civilinės atsakomybės. Nagrinėjamoje byloje analizuojami ir vertinami juridinio asmens valdymo organo sprendimai padidinti darbuotojams darbo užmokestį įmonei esant nemokiai ir sumažėjusios įmonės galimybės atsiskaityti su kreditoriais.

Tokiu atveju bÅ«tina įvertinti byloje esančius įrodymus apie įmonės turtinę padėtį, realias galimybes didinti darbuotojams darbo užmokestį, jį iÅ¡mokėti ir atitinkami spręsti dėl bendrovei padarytos žalos.  Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.Byloje esančių UAB „Z Profile“ balansų, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, 2006 m.

įmonė turėjo turto už 580 039 Lt, įmonės įsipareigojimai sudarė 600 085 Lt, iš jų - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 512 073 Lt; 2006 m. įmonė baigė su 30 046 Lt nuostoliu; 2007 m. įmonė turėjo turto už 612 774 Lt , įmonės įsipareigojimai sudarė 481 125 Lt, iš jų - per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 393 113 Lt; 2007 m. įmonė baigė su 61 695Lt nuostoliu; 2008 m. įmonė turėjo turto už 33 952 Lt, įsipareigojimų už  1 084 935 Lt, iš jų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų už 1 064 935 Lt; 2008 m.

įmonė baigė (iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo) su 136 315 Lt nuostoliu. Å ie bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad nuo įkÅ«rimo pradžios įmonė dirbo nuostolingai - veiklos sÄ naudos buvo didesnės už gaunamÄ pelnÄ , o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai visuomet virÅ¡ijo daugiau kaip pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Pagal bankroto administratoriaus pateiktus duomenis, kurių atsakovas neginčija, 2006 - 2008 m. ieÅ¡kovo darbuotojams buvo didinamas darbo užmokestis:

1) J. B. priimtas į darbÄ 2006 m. spalio 2 d., nustatant jam 3 876,96 Lt atlyginimÄ , kuris nuo 2008 m. balandžio 1 d. buvo padidintas iki 4 541,80 Lt. J. B. liko neiÅ¡mokėtas 41 064,32 Lt darbo užmokestis;

2) T. J. priimta į darbÄ 2007 m. balandžio 2 d., nustatant 1 441,83 Lt atlyginimÄ , kuris nuo 2007 m. spalio 1 d. buvo padidintas iki 2 013,26 Lt. T. J. liko neiÅ¡mokėta 11 315,27 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų;

3) L. G. įdarbinta 2007 m. balandžio 12 d., nustatytas 2 727,54 Lt darbo užmokestis, kuris nuo 2007 m. spalio 26 d. padidintas iki 3 441,82 Lt. L. G. liko neišmokėta 24 053,87 Lt su darbo santykiais susijusi suma;

4) R. A. priimtas į bendrovę 2006 m. rugpjūčio 10 d., jam nustatytas 1 305,53 Lt atlyginimas, kuris 2006 m. rugsėjo 18 d. buvo padidintas iki 1 448,38 Lt, o nuo 2008 m. balandžio 17 d. perkėlus dirbti darbų vykdytoju, padidintas iki 2 007,09 Lt. R. A. liko neišmokėta 18 088,37 Lt su darbo santykiais susijusi suma;

5) A. D. priimtas į bendrovę 2006 m. liepos 12 d., sulygtas 1 031 Lt darbo užmokestis, kuris 2006 m. rugpjūčio 1 d. padidintas iki 1 459,57 Lt. A. D. bendrovė liko neišmokėjusi 1 034,76 Lt susijusios su darbo santykiais susijusios sumos;

6) L. V. priimtas į bendrovę 2006 m. sausio 11 d., nustatant jam 275 Lt atlyginimÄ , kuris nuo 2006 m. gegužės 1 d. buvo padidintas iki 1 100,47 Lt. Bendrovė L. V. neiÅ¡mokėjo 888,39 Lt su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų;

7) S. D. priimtas į bendrovę 2005 m. lapkričio 14 d., jam nustatytas 1 500 Lt darbo užmokestis, kuris nuo 2006 m. sausio 16 d. padidintas iki 1 600 Lt, nuo 2006 m. kovo 1 d. - iki 2 350,47 Lt. S. D. bendrovė liko neišmokėjusi 16 000 Lt su darbo santykiais susijusių sumų;

8) V. Z. priimtas į bendrovę 2005 m. spalio 3 d. su 1 085,52 Lt darbo užmokesčiu, kuris nuo 2006 m. balandžio 1 d. padidintas iki 2 179,27 Lt, o nuo 2006 m. birželio 1 d. dėl darbo apimčių sumažėjimo sumažintas iki 1 019,81 Lt. V. Z. bendrovė liko neišmokėjusi 10 181,44 Lt darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusių išmokų;

9) U. F. priimtas į bendrovę 2006 m. balandžio 20 d., nustačius 1 569,22 Lt atlyginimÄ , kuris nuo 2006 m. spalio 1 d. padidintas iki 2 173,86 Lt. U. F. bendrovė liko įsiskolinusi 1 794,42 Lt. IÅ¡ nurodytų duomenų matyti, kad nuo 2006 m. birželio 1 d. sumažėjus darbo apimtims tik vienam darbuotojui buvo sumažintas darbo užmokestis, kitiems darbuotojams darbo užmokesčiai buvo didinami, neatsižvelgiant nuostolingÄ bendrovės veiklÄ . Minėta, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais.

Juridinio asmens valdymo organai turi teisę nustatyti atlyginimus savo darbuotojams savo nuožiÅ«ra, tačiau nuožiÅ«ros laisvė tokiu atveju nėra absoliuti. Uždaroji akcinė bendrovė yra teisinė Å«kio subjekto forma, kurios įsteigimo ir veiklos pagrindinis tikslas – pelnas. Todėl sprendimus dėl įmonės darbuotojų atlyginimo lemia ir pagrindinis bendrovės tikslas. Sprendžiant dėl darbuotojo atlyginimo, atsižvelgiama į darbuotojo kvalifikacijos ir darbo apimties sukuriamÄ naudÄ , į pareigÄ teisingai atlyginti už darbÄ ir į realias bendrovės galimybes.

Teisėjų kolegijos nuomone, darbuotojų atlyginimo padidinimas yra galimas, kai jį lemia objektyvios priežastys ir kai padidinto darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimas gali bÅ«ti realiai įgyvendintas. Nagrinėjamu atveju atlyginimai darbuotojams nebuvo pilnai iÅ¡mokami. Darbo užmokesčio padidinimo metu įmonės veiklos rezultatai buvo ypač prasti, tačiau neatsižvelgiant į įmonės nemokumÄ buvo keičiamos darbo sutarčių sÄ lygos ir didinamas darbo užmokestis. Apeliantas neįrodė darbo užmokesčio padidinimo pagrįstumo (CPK 178 str.).

Kadangi iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo darbuotojams nebuvo iÅ¡mokėti atlyginimai, tai iÅ¡kėlus darbdaviui bankroto bylÄ pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų dydį lėmė padidinto ir neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos, kurios sÄ lygojo ir didesnį įmonės įsiskolinimÄ valstybinio socialinio draudimo biudžetui. Tokiu bÅ«du darbuotojai, kaip pirmos eilės kreditoriai, įgijo teisę į didesnį finansinių reikalavimų patenkinimÄ , didesnių socialinių garantijų iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo biudžeto lėšų bei didesnių iÅ¡mokų iÅ¡ Garantinio fondo gavimÄ .

Taigi Å¡iuo atveju neigiami padariniai atsirado ne tik bendrovei dėl sumažėjusių galimybių atsiskaityti su kitais kreditoriais, bet ir jos kreditoriams valstybės institucijoms dėl jų kreditorinių reikalavimų sumų padidėjimo. CK 1.137 straipsnyje įtvirtinta, kad asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. AnalogiÅ¡ka nuostata, draudžianti darbdaviui piktnaudžiauti teise įgyvendinant savo teises bei vykdant savo pareigas, numatyta ir DK 35 straipsnyje.

Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai virÅ¡ija normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ , yra nuostolingi ar akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai nenaudingi. Nagrinėjamu atveju atsakovo sprendimai padidinti darbuotojams darbo užmokestį, bendrovei esant nemokiai, vertintini kaip virÅ¡ijantys normaliÄ gamybinę-Å«kinę rizikÄ , yra nuostolingi ir akivaizdžiai ekonomiÅ¡kai bendrovei nenaudingi. Apeliantas neginčija priteisto žalos dydžio, todėl kolegija Å¡iuo klausimu plačiau nepasisako.

Nustatęs atsakovo veiksmų neteisėtumÄ ir dėl to įmonei atsiradusiÄ Å¾alÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino visų bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų buvimÄ ir patenkindamas ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo. Apelianto teigimu, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. rugsėjo 7 d. sprendimu patvirtino atsakovo ir bendrovės darbuotojo S. D. sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ iÅ¡ atsakovo priteista 16 000 Lt darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų skola.

Apelianto nuomone, patenkinus administratoriaus ieÅ¡kinį, skundžiamu sprendimu yra antrÄ kartÄ iÅ¡ atsakovo priteista skola. Å ie apelianto argumentai nepagrįsti. Apeliantas nepagrįstai tapatina buvusio darbuotojo ieÅ¡kinį bendrovei ir bendrovės reikalavimÄ juridinio asmens valdymo organui. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Klaipėdos miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal buvusio UAB „Z-Profile“ darbuotojo S. D. ieÅ¡kinį darbdaviui dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio priteisimo, kuri buvo nutraukta teismui patvirtintus Å¡alių sudarytÄ taikos sutartį.

Taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų darbdavys neįvykdė, todėl buvęs darbuotojas yra įraÅ¡ytas į bankrutuojančios įmonės pirmos eilės kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje bendrovė reikalauja juridinio asmens valdymo organo atsakomybės už neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ . Å iuo atveju, patenkinus ieÅ¡kinį, bendrovei bus atlyginti nuostoliai dėl bendrovės valdymo organo priimtų nenaudingų ir virÅ¡ijusių normaliÄ gamybinę – Å«kinę veiklÄ sprendimų, o kreditorių reikalavimai bus tenkinami iÅ¡ priteistų ir iÅ¡ieÅ¡kotų bendrovės naudai lėšų.

Taigi nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad patenkinus bankrutuojančios įmonės ieÅ¡kinio reikalavimÄ , antrÄ kartÄ iÅ¡ atsakovo bus priteista skola buvusiam bendrovės darbuotojui. IeÅ¡kovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktÄ nagrinėjamoje byloje atsakovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo. Vienok apeliantas sumokėjo 500 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ (77 b. l.), o pirmosios instancijos teismas 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuo likusios 1 466 Lt žyminio mokesčio dalies mokėjimo jį atleido (80 b. l.).

Esant tokiai situacijai, kai apeliacinės instancijos teisme bylÄ pralaimėjęs atsakovas pagal įstatymÄ yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimo ir pagal CPK 96 straipsnio 4 dalį iÅ¡ jo neiÅ¡ieÅ¡komos bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, tai apelianto sumokėta žyminio mokesčio dalis pagal CPK 87 straipsnio nuostatas jam grÄ Å¾intina. Ä®rodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas kitas bylinėjimosi iÅ¡laidas Å¡alys nepateikė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti atsakovui V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2010 m. rugsėjo 21 d. AB banko Snoras Klaipėdos filiale mokėjimo nurodymu Nr. 822981 sumokėtÄ 500 Lt (penkių Å¡imtų litų) žyminį mokestį. Teisėjai                                                                                                      Danutė GasiÅ«nienė                                                                                                        Konstantinas Gurinas                                                                                                        Audronė Jarackaitė