Legislator Case Law & Legislation
cf672841-6080-4b09-9ba4-7351287bf4ee AI generated

cf672841-6080-4b09-9ba4-7351287bf4ee · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number cf672841-6080-4b09-9ba4-7351287bf4ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A662-2204/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2009-2                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3.3 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 27 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,             dalyvaujant pareiškėjai R.

Legislator headnote

AI generated

cf672841-6080-4b09-9ba4-7351287bf4ee · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pabrėžė, kad Å¡ios komisijos sprendimas Administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra privalomas, todėl Å¡io komisijos sprendimo pagrindu buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas. Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo teisę realizuoti statybos teisę. Atkreipė dėmesį, kad panaikinus Statybos leidimÄ Nuolatinės statybos komisijos sprendimas, priimtas posėdžio metu, liks galiojantis, jis yra privalomas Administracijos direktoriui, tačiau pareiÅ¡kėja neprašė jo panaikinti, nepateikė jokių argumentų bei įrodymų dėl Å¡io sprendimo neteisėtumo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A662-2204/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02222-2009-2                                       Procesinio sprendimo kategorijos: 13.2; 13.3.3 (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gegužės 27 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,             dalyvaujant pareiškėjai R.

S.,pareiÅ¡kėjos atstovui advokatui Raimundui Jurkai,atsakovo atstovui E. S.,trečiojo suinteresuoto asmens V. K. atstovui advokatui R. Č.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R. S. skundÄ atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. K., A. S., O. Z., UAB „Sitas“ ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. PareiÅ¡kėja R. S. skundu ir patikslintais skundais (b. l. 1-4, 46-50, 66-70, 75-79, I t.) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2009 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ Nr. NS/1174/09-1246 (toliau – ir Statybos leidimas); Administracijos Miesto plėtros departamento SÄ lygų sÄ vado skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 30 d. patvirtintÄ ir iÅ¡duotÄ projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. RPS 2181 (toliau – ir SÄ vadas); priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjai žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PaaiÅ¡kino, kad pagal Statybos leidimÄ V. K., A. S., O. Z. ir pareiÅ¡kėjai buvo leista statyti garaÅ¾Ä , esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartu su Statybos leidimu, projektu bei kitais dokumentais 2009 m. gruodžio 14 d. pareiÅ¡kėja gavo ir SÄ vadÄ . Teigė, jog apie tai, kad SÄ vadas yra patvirtintas ir iÅ¡duotas 2009 m. rugsėjo 30 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d. UAB „Sitas“ (toliau – ir Bendrovė) praneÅ¡imo Nr. l gavimo pareiÅ¡kėja nežinojo. Atkreipė dėmesį, kad Statybos leidime nurodyta, jog statybos paskirtis yra nauja statyba.

Teigė, kad pareiÅ¡kėja 2009 m. balandžio 2 d. kartu su kitais žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savininkais A. S., O. Z. ir V. K. (toliau – ir Savininkai) sudarė sutartį Nr. 09 04 02/02 su Bendrove, kuria Bendrovė įsipareigojo parengti garažo ir tvoros techninį projektÄ bei gauti statybos leidimÄ . Å ios sutarties pagrindu 2009 m. balandžio 8 d. buvo pasiraÅ¡ytas įgaliojimas, kuriuo pareiÅ¡kėja ir Savininkai įgaliojo Bendrovės architektę atstovauti jų interesus Administracijoje priduodant, atsiimant projektinę dokumentacijÄ , atstovauti Nuolatinėje statybos komisijoje, pasiraÅ¡ant atitinkamus dokumentus, susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu statybos leidimo gavimui.

Remiantis sutartimi ir įgaliojimu, 2009 m. rugpjūčio 13 d. atsakovui buvo įteiktas praÅ¡ymas projektavimo sÄ lygų sÄ vadui gauti. Pateiktų duomenų tikrumas buvo patvirtintas pareiÅ¡kėjos ir Savininkų paraÅ¡ais. Remiantis minėtu praÅ¡ymu, 2009 m. rugsėjo 30 d. buvo parengtas SÄ vadas. 2009 m. lapkričio 18 d. Nuolatinės statybos komisijos protokole buvo nurodyta, kad Å¡i komisija priėmė sprendimÄ iÅ¡duoti Statybos leidimÄ . Pabrėžė, kad dar iki sudarant sutartį žemės sklype jau buvo pastatytas garažas, kurio statyba nebuvo vykdoma laikantis Statybos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir dėl to, remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, garažas laikytinas pastatytu savavaliÅ¡kai.

Kadangi garažas buvo pastatytas savavaliÅ¡kai, 2009 m. spalio 17 d. pareiÅ¡kėja Administracijai pateikė nesutikimÄ dėl nelegalių garažų ir aukÅ¡tos mÅ«rinės tvoros įteisinimo. 2009 m. sausio 12 d. taip pat buvo pateiktas V. G. praÅ¡ymas, kuriame buvo praÅ¡oma iÅ¡aiÅ¡kinti ir iÅ¡tirti, ar garažo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir priklausančio A. S., statyba nėra savavaliÅ¡ka, tačiau atsakymas nebuvo gautas, atitinkami institucijų sprendimai nebuvo priimti. Nurodė, kad Nuolatinei statybos komisijai priimant sprendimÄ iÅ¡duoti Statybos leidimÄ Ä¯ minėtÄ nesutikimÄ atsižvelgta nebuvo.

Atkreipė dėmesį, kad minėtas įgaliojimas nebuvo patvirtintas notarine tvarka. Darė iÅ¡vadÄ , kad pateikiant praÅ¡ymÄ architektė jį pasirašė neturėdama teisės atstovauti trečiųjų asmenų santykiuose su juridiniais asmenimis, be to, praÅ¡yme taip pat buvo suklastotas ir pareiÅ¡kėjos paraÅ¡as. PaaiÅ¡kino, kad dėl Å¡ios nusikalstamos veikos 2009 m. gruodžio 8 d. pareiÅ¡kėja kreipėsi į Vilniaus miesto 1- Ä jį policijos komisariatÄ , pateikdama praÅ¡ymÄ iÅ¡aiÅ¡kinti ir iÅ¡tirti dokumentų klastojimÄ .

PareiÅ¡kėjos manymu, Statybos leidimas iÅ¡duotas pažeidžiant teisės aktų nustatytÄ tvarkÄ , t. y. iÅ¡duotas naujo statinio garažo statybai, nors pagal Statybos leidimÄ statomo statinio vietoje jau stovi savavaliÅ¡kai pastatytas statinys, o SÄ vadas iÅ¡duotas remiantis praÅ¡ymu, kuris suraÅ¡ytas suklastojus pareiÅ¡kėjos paraÅ¡Ä .Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į skundÄ (b. l. 136-141, I t.) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tvirtino, kad pareiÅ¡kėja nenurodė jokių Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 89 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių aktų panaikinimo pagrindų.

Atkreipė dėmesį į ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja skunde nenurodė, kaip konkrečiai ginčijami vieÅ¡ojo administravimo subjekto aktai pažeidžia jos teises. PaaiÅ¡kino, kad 2009 m. balandžio 2 d. pareiÅ¡kėja kartu su kitais žemės sklypo savininkais sudarė sutartį su Bendrove, pagal kuriÄ Ä¯sipareigojo parengti garažo ir tvoros techninį projektÄ bei gauti statybos leidimÄ . Sutarties pagrindu buvo pasiraÅ¡ytas įgaliojimas, kuriuo pareiÅ¡kėja ir kiti savininkai įgaliojo Bendrovės architektę M.

M. atstovauti jų vardu priduodant, atsiimant projektinę dokumentacijÄ , atstovauti Nuolatinėje statybos komisijoje pasiraÅ¡ant atitinkamus dokumentus, susijusius su projektinės dokumentacijos sutvarkymu ir statybos leidimo gavimu. Akcentavo, kad pareiÅ¡kėjos argumentai, jog įgaliojimas turi bÅ«ti patvirtintas notaro, yra nepagrįsti, nes įstatymai nenustato tokiam sandoriui notarinės formos. Nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.132, 2.137, 2.133 straipsnius ir pažymėjo, kad, kreipiantis dėl SÄ vado ir Statybos leidimo iÅ¡davimo, Administracijai buvo pateiktas įgaliojimas, kuriame buvo nustatyta, kokius asmenis architektė turi teisę atstovauti.

Ä®galiojimas galiojo iki 2010 m. balandžio 4 d., todėl darė iÅ¡vadÄ , kad Administracija neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti atlikti veiksmus, susijusius su Statybos leidimo iÅ¡davimu, taip pat neturėjo pagrindo abejoti pateikto įgaliojimo teisėtumu bei jame iÅ¡reikÅ¡ta įgaliotojų valia. Nurodė statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15 punktÄ , Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir pažymėjo, kad Nuolatinei statybos komisijai nustačius, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir žemės sklypo detaliojo plano reikalavimus, buvo priimtas sprendimas iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims Statybos leidimÄ .

Pabrėžė, kad Å¡ios komisijos sprendimas Administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra privalomas, todėl Å¡io komisijos sprendimo pagrindu buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas. Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovui nebuvo pagrindo suvaržyti statytojo teisę realizuoti statybos teisę. Atkreipė dėmesį, kad panaikinus Statybos leidimÄ Nuolatinės statybos komisijos sprendimas, priimtas posėdžio metu, liks galiojantis, jis yra privalomas Administracijos direktoriui, tačiau pareiÅ¡kėja neprašė jo panaikinti, nepateikė jokių argumentų bei įrodymų dėl Å¡io sprendimo neteisėtumo.

Pažymėjo, kad Nuolatinės statybos komisijos posėdžio metu nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindÄ priimti sprendimÄ neiÅ¡duoti statybos leidimo. Pabrėžė, kad Nuolatinė statybos komisija privalėjo užtikrinti tik tai, kad statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus ir projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus. Nurodė, kad neteisėtai statybai konstatuoti ir jos padariniams paÅ¡alinti turi bÅ«ti inicijuojama Statybos įstatymo 28 straipsnyje numatyta procedÅ«ra, t. y. konstatuotas savavaliÅ¡kos statybos faktas.

PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus apskrities virÅ¡ininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros departamentas turėjo pareigÄ organizuoti patikrinimÄ (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiant nustatyti galimai savavaliÅ¡kos statybos faktÄ ir apie tai informuoti AdministracijÄ , praÅ¡ant neiÅ¡duoti statybos leidimo. Kadangi Administracijoje nebuvo gauta jokių duomenų apie savavaliÅ¡kas statybas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, darė iÅ¡vadÄ , kad nebuvo pagrindo neiÅ¡duoti Statybos leidimo.

Nurodė, kad jei teismas nuspręstų panaikinti praÅ¡omus administracinius aktus, bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos neturėtų bÅ«ti priteisiamos, nes nėra Administracijos kaltės. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sitas“ atsiliepime į skundÄ (b. l. 88-91, I t.) nurodė, kad Bendrovė Lietuvos Respublikos įstatymų ir statybos reglamentų nustatyta tvarka atliko garažo ir tvoros, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, techninį projektÄ ir gavo Statybos leidimÄ . Tvirtino, kad pastato projektas atliktas iÅ¡ dalies atliktam statiniui su Administracijos Teritorijų planavimo ir statybų valstybės priežiÅ«ros departamento ir KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio leidimu.Tretieji suinteresuoti asmenys V.

K. ir O. Z. atsiliepimu į skundÄ (b. l. 118-120, I t.) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad statinių buvimas žemės sklype nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, nėra kliÅ«tis naujiems statiniams statyti. Be to, jei ir bÅ«tų konstatuotas faktas, kad statybų žemės sklype yra savavaliÅ¡kų statybų ar statinių, kurie nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre, tai savaime nebÅ«tų kliÅ«tis gauti statybos leidimÄ , kuriuo sprendžiami tų statinių pertvarkymo/nugriovimo klausimai.

Tvirtino, kad dėl faktinių aplinkybių pareiÅ¡kėja yra teisi tik iÅ¡ dalies, t. y. statybų žemės sklype iÅ¡ tikrųjų yra (buvo) nekilnojamojo turto registre neregistruotų statinių, savavaliÅ¡kų statybų, tačiau jos arba nesusiję su Statybos leidimu arba bÅ«tent juo Å¡alinamos. Pažymėjo, kad sklypo dalis už gyvenamojo namo yra iÅ¡ dalies užstatyta statiniais, tačiau Nekilnojamojo turto registre jie nėra registruoti. Kadangi dalis jų iÅ¡ esmės buvo nusidėvėję, o kita dalis neaiÅ¡ku kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo pradėti statyti, tai visi sklypo bendraturčiai nutarė jų užimamoje teritorijoje pasistatyti garažų pastatÄ â€“ nugriauti visus esamus statinius ir užstatyti sklypo vienÄ kraÅ¡tinę pagal Statybos leidimÄ leidžiamais naujais statiniais.

Su tuo visi bendraturčiai sutiko, todėl turint šį tikslÄ buvo baigtas rengti ir įregistruotas žemės sklypo planas, kuriame ir numatė kiekvieno iÅ¡ jų naudojimosi ribas tos žemės sklypo dalies, kurioje pagal Statybos leidimÄ numatyta statyti garažų statinį. Å is planas buvo registruotas Nekilnojamojo turto registre ir pagal jį pareiÅ¡kėja įsigijo tiek butÄ to žemės sklypo statinyje, tiek žemės sklypo dalį, t. y. ji perėmė buvusios savininkės teises ir pareigas. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjai atiteko teisė naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide „A“.

Tame pačiame žemės sklypo plane yra pažymėti ir nuo senų laikų žemės sklype buvę statiniai (jie nurodyti dalyse, pažymėtose raidėmis „C“ ir „D“). Kad būtų realizuotos statytojo teisės, bendraturčiai pasirašė su Bendrove sutartį dėl garažo statinio projektavimo ir statybos leidimo gavimo darbų bei įgaliojimu suteikė Bendrovės architektei M. M. įgalinimus veikti visų bendraturčių vardu. Nurodė, kad kiekvienas iš bendraturčių turėjo teisę pareikšti pageidavimus dėl statybų techninio projekto, domėtis projektavimo ir statybos leidimo gavimo eiga, tačiau pareiškėja šiais procesais nesidomėjo, nemokėjo už atliktas paslaugas, argumentuodama, kad jai garažas nereikalingas, ji neturinti galimybių jį statyti, nes užsiėmusi savo buto, esančio to paties žemės sklypo gyvenamajame name, rekonstrukcija.

Dėl Å¡ios priežasties už pareiÅ¡kėjÄ kai kuriuose dokumentuose pasirašė architektė kaip jos atstovė, o atlikus architektei darbÄ , pareiÅ¡kėja atsisakė jį priimti, už jį mokėti, visÄ dokumentacijÄ reikėjo siųsti jai paÅ¡tu. Akcentavo, jog aplinkybė, kad architektė nebuvo pilnai identifikuota kaip atstovė, nėra pagrindas konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjos paraÅ¡as buvo suklastotas praÅ¡yme dėl SÄ vado, kad tÄ praÅ¡ymÄ turėjo pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai ar kad dėl to atliktas koks nors kitas neteisėtas veiksmas.

Nurodė CK 2.133 straipsnį, pagal kurį per atstovÄ sudaryto sandorio pasekmės atstovaujamajam yra tokios pačios kaip ir tuo atveju, kai sandoris sudaromas ir jo paties. Pažymėjo, kad skunde pateiktas CK 2.138 straipsnio aiÅ¡kinimas nėra pagrįstas, kadangi veiksmai, susiję su juridiniais asmenimis, reiÅ¡kia ne bet kokius veiksmus, kurie atliekami kokio nors juridinio asmens atžvilgiu, o tuos, kurie fiziniam asmeniui to juridinio asmens atžvilgiu sukuria civilines teises ir pareigas. Teigė, kad ginčo atveju tokių santykių nebuvo – praÅ¡ymas SÄ vadui gauti yra tik pareiÅ¡kimas gauti sÄ lygas, pagal kurias iÅ¡siaiÅ¡kinama, kokio pobÅ«džio statinius galima statyti ir kokių charakteristikų.

Nurodė, kad architektės įgalinimais nebuvo pagrindo abejoti ir dėl sutarties, kuria Bendrovė įpareigota parengti techninį projektÄ ir gauti statybos leidimÄ , dėl 2009 m. balandžio 27 d. protokolo Nr. 1, pagal kurį pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės pritarė statyboms. Pabrėžė, kad Statybos leidimas sukuria pareiÅ¡kėjai tik teises, o ne pareigas statyti statinį. PaaiÅ¡kino, kad kiti bendraturčiai pradėjo savo dalių statybÄ ir tai nėra pagrindas panaikinti tiek Statybos leidimÄ , tiek SÄ vadÄ ar jau atliktus statybos darbus (kol jie nebaigti) laikyti savavaliÅ¡komis statybomis.

Teigė, kad pareiÅ¡kėja savo bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atliko ir galimai atlieka rekonstrukcijos darbus be statybos leidimo, tačiau nurodė, kad Å¡i aplinkybė negali bÅ«ti priežastimi panaikinti Statybos leidimÄ ir SÄ vadÄ , o gali bÅ«ti tik pagrindas pareikalauti iÅ¡ pačios pareiÅ¡kėjos atsakomybės, taip pat paÅ¡alinti savavaliÅ¡kos statybos pasekmes jos bute. Atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ prie skundo pridėto pareiÅ¡kėjos 2009 m. gruodžio 8 d. praÅ¡ymo Vilniaus miesto 1 - jam policijos komisariatui matyti, kad jai jau tada buvo žinoma tiek apie SÄ vadÄ , tiek apie Statybos leidimÄ , tiek apie Nuolatinės statybos komisijos protokolÄ .

Pažymėjo, kad skundas teismui per vienÄ mėnesį nuo Å¡ių aktų (iÅ¡skyrus Statybos leidimÄ ) priėmimo dienos nebuvo paduotas, o Nuolatinės statybos komisijos protokolas, kurio pagrindu ir buvo iÅ¡duotas Statybos leidimas, nebuvo ginčijamas. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos skundÄ prašė iÅ¡nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime į skundÄ (b. l. 43-44, II t.) nurodė statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas“ 18, 16 punktus ir pažymėjo, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus duomenimis garažų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savavaliÅ¡kos statybos aktas teisės aktų nustatyta tvarka ir forma nėra suraÅ¡ytas ir Administracijai praneÅ¡imas dėl vykdomos savavaliÅ¡kos statybos ir statybos leidimo neiÅ¡davimo nėra iÅ¡siųstas.

Darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neturėjo pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti Statybos leidimÄ praÅ¡omiems statybos darbams atlikti pareiÅ¡kėjos nurodytu motyvu, kad garažai turėjo bÅ«ti laikomi pastatytais savavaliÅ¡kai. II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 7 d. sprendimu skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .Nurodė Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį, statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 15 punktÄ ir pažymėjo, kad Nuolatinė statybos komisija nustatė, jog statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus.

Atkreipė dėmesį, kad statybos leidimo išdavimui pritarė atitinkamų institucijų atstovai, t. y. Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas, Kultūros vertybių apsaugos departamento atstovas bei kiti. Kadangi Nuolatinės statybos komisijos sprendimas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra privalomas, sprendė, kad Statybos leidimas yra išduotas teisėtai ir pagrįstai. Nurodė, kad pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė kokie konkrečiai jos interesai ir kaip buvo pažeisti.Kaip nepagrįstus teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad iki sudarant sutartį žemės sklype jau buvo pastatytas garažas, kurio statyba nebuvo vykdoma laikantis Statybos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytos tvarkos ir dėl to garažas laikytinas pastatytu savavališkai.

Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių prejudicinę reikÅ¡mę turinčių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių minėtus jos teiginius, byloje nėra jokių raÅ¡ytinių įrodymų, kurie patvirtintų savavaliÅ¡kos statybos faktÄ , taip pat nėra duomenų, kad įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų suraÅ¡ytas SavavaliÅ¡kos statybos aktas. Konstatavo, kad įgaliojimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra susijęs su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, be to, byloje nėra jokių duomenų, kad įgaliojimas įstatymo nustatyta tvarka bÅ«tų nuginčytas.

Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėja teismo posėdyje tvirtino, jog ji įgaliojimo turinio neginčija, o liudytoja M. M.-O. pripažino, kad ji pasirašė prie pareiÅ¡kėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų pavardžių. III. PareiÅ¡kėja R. S. apeliaciniu skundu (b. l. 81-89, II t.) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Statybos leidimÄ ir SÄ vadÄ panaikinti bei priteisti iÅ¡ atsakovo žyminio mokesčio ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Tvirtina, kad 2009 m. balandžio 8 d. įgaliojimas yra neteisėtas, nes sudarytas pažeidžiant CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 1.78 straipsnio 1, 3 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalį, 1.93 straipsnio 1, 3 dalis. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-905/2000, 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2009, 2009 m. birželio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2009, 2008 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2008, 2009 m. lapkričio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A11-2177/2006, 2008 m. kovo 30 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-75/2009.

Daro iÅ¡vadÄ , kad teismas privalėjo tikrinti, ar sudarytas įgaliojimas su Bendrove yra teisėtas ir galintis sukelti teisines pasekmes, kiek tai susiję su Statybos leidimu ir SÄ vadu. Pažymi, kad Å¡iuo metu nėra tvarkos dėl naudojimosi sklypu, kurio unikalus Nr. 0101-0039-0157, esantis adresu – (duomenys neskelbtini), kuriame yra pastatyti garažai, tačiau, pareiÅ¡kėjos manymu, tai nereiÅ¡kia, kad nuosavybės teisę ginantis asmuo negali kvestionuoti atsakovo priimtų administracinių aktų teisėtumo.

Teigia, kad atsakovas privalėjo patikrinti, ar visi dokumentai, taip pat ir įgaliojimas, yra tinkamai surašyti, ar jie suteikia teisę architektei kreiptis įgaliotojų vardu. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/1999. Pažymi, kad teismas nepagrįstai netyrė priežastinio ryšio tarp niekinio sandorio pobūdį turinčio įgaliojimo ir atsakovo priimtų administracinių aktų teisėtumo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A5-1203/2006, 2007 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-976/2007.

Tvirtina, kad 2009 m. balandžio 8 d. įgaliojimas tarp pareiÅ¡kėjos, trečiųjų suinteresuotų asmenų ir Bendrovės yra niekinis. Daro iÅ¡vadÄ , kad sprendžiant klausimÄ dėl Statybos leidimo iÅ¡davimo, nebuvo visų bendraturčių sutikimo, kadangi įgaliojimas nuo pat pradžių buvo niekinis, architektė pasirašė ne tik prie savo pavardės, bet ir prie kitų bendraturčių asmenų, be to, galimai klastojo paraÅ¡us, pareiÅ¡kėja iki iÅ¡duodant Statybos leidimÄ informavo atsakovÄ dėl savo sutikimo atsisakymo ir prieÅ¡taravimo statinių įteisinimui.

Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-885/2009, 2006 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-1034/2006, 2007 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-976/2007. Nurodo, jog Å¡iuo metu yra baigtas ikiteisminis tyrimas, baudžiamoji byla, kurioje kaltinama M. M.-O. dokumento klastojimu, perduota nagrinėti į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ . Mano, kad teismas nepagrįstai neatidėjo ar nestabdė bylos nagrinėjimo, nors baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo dalykas yra betarpiÅ¡kai susijęs su Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo objektu.

Nurodo, kad atitinkamos institucijos, pvz., Vilniaus visuomenės sveikatos centras, KultÅ«ros vertybių apsaugos departamentas ir kt., veikė savo kompetencijos ribose, o atsakovo pareiga buvo patikrinti visÄ jam pateiktÄ dokumentacijÄ . Teigia, jog nesvarbu kokie yra administracijos direktoriaus ar kito įgalioto tarnautojo kompetencijos įgaliojimai, sprendimÄ priima Administracija. Pabrėžia, kad tai, jog detaliai neįvardijo, kokios buvo pažeistos jos teisės, nereiÅ¡kia, kad jos skundas yra nepagrįstas. PaaiÅ¡kina, jog jos interesai buvo pažeisti tuo požiÅ«riu, jog ant žemės sklypo buvo savavaliÅ¡kai pastatyti garažai, kurių statybai nebuvo gauti reikalingi leidimai.

Teigia, kad atsakovas, iÅ¡duodamas ginčijamus dokumentus, veikė nerÅ«pestingai, nesÄ Å¾iningai, pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, kadangi neįvertino visų pateiktų dokumentų tikrumo, teisėtumo ir pagrįstumo, nesiaiÅ¡kino tikrosios statytojų valios ir ketinimų, nesiėmė priemonių iÅ¡siaiÅ¡kinti, kodėl pareiÅ¡kėja prieÅ¡tarauja Statybos leidimo iÅ¡davimui, nustatyti, ar nėra pasitvirtinęs savavaliÅ¡kų statybų faktas. PaaiÅ¡kina, jog iÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad garažas buvo pastatytas žymiai anksčiau nei buvo gauti SÄ vadas ir Statybos leidimas.

Daro iÅ¡vadÄ , kad pažeidžiant vieÅ¡Ä jį interesÄ , minėti dokumentai buvo gauti atgaline tvarka. Pažymi, jog atsakovas neginčija, jog buvo bandoma kelti savavaliÅ¡kų statybų klausimÄ , tačiau nepagrįstai nepasidomėjo, ar Administracijoje sprendžiami statybų leidimo iÅ¡davimo klausimai faktiÅ¡kai stovinčio garažo atžvilgiu. Mano, kad teismas nepagrįstai bylÄ nagrinėjo nedalyvaujant posėdyje Inspekcijos atstovams. Tretieji suinteresuoti asmenys V. K., O. Z., A. S. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 96-99, II t.) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo CK 2.132 ir pabrėžia, kad faktas, jog architektė teisiÅ¡kai netiksliai užpildė įgaliotinio veiksmus (nenurodė, kad dokumentus pasiraÅ¡o kaip įgaliotinė ir savo vardu), nepaneigia paties veiksmo ir nedaro jo negaliojančiu. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėja nesiėmė jokių veiksmų nutraukti projektavimo ir statybos leidimo gavimo procesus, neatÅ¡aukė suteikto įgaliojimo, nenutraukė sutarties su Bendrove, neatsisakė kitų bendraturčių sutikimų dėl jos buto tuo pačiu adresu rekonstrukcijos, nepranešė institucijoms, bendraturčiams apie įgaliojimo negaliojimÄ , nesikreipė į teismÄ dėl jo pripažinimo negaliojančiu.

Nurodo CK 1.79, 1.80, 1.92, 2.133, 2.136, 2.149 straipsnius ir pažymi, kad įgaliojimai dėl jų kaip sandorių formos nėra ir negali bÅ«ti niekiniais sandoriais, todėl jų vertinimas savo iniciatyva nėra galimas. Mano, kad administracinis teismas negali nagrinėti klausimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kadangi jis nepriklauso jo kompetencijai. Nurodo CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ ir pažymi, kad nagrinėjamu atveju įgalinimai buvo suteikti veikti dėl projektavimo sÄ vado sÄ lygų gavimo ir kitų veiksmų statybos leidimui gauti, tiek įgaliojimas, tiek veiksmai atitiko pareiÅ¡kėjos tikrÄ jÄ valiÄ .

Mano, kad byloje nėra reikÅ¡minga tai, jog pareiÅ¡kėja 2009 m. spalio 17 d. iÅ¡siuntė Vilnius miesto savivaldybės Plėtros departamentui nesutikimÄ dėl garažų ir aukÅ¡tos tvoros įteisinimo, kadangi Å¡iame raÅ¡te pareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su senų statinių įteisinimu, tuo trapu Å¡ioje byloje sprendžiamas klausimas dėl SÄ vado ir Statybos leidimo teisėtumo. Tvirtina, kad faktas, jog yra neregistruoti statiniai, nesudaro pagrindo teigti, kad yra savavaliÅ¡ka statyba. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutartį Nr. A556-205/2010 ir daro iÅ¡vadÄ , kad formalus pareiÅ¡kėjos reikalavimas pirma nugriauti visus ne iki galo sutvarkytus statinius ir tik paskui spręsti dėl naujų statinių jų vietoje statybos leidimo iÅ¡davimo neatitinka teismų praktikos suformuotų principų.

Teigia, kad apeliantės argumentas, jog SÄ vadas ir Statybos leidimas buvo praÅ¡omi iÅ¡duoti tik siekiant įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ neparemti jokiais įrodymais ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Nurodo, kad pareiÅ¡kėja nepagrįstai tapatina dvi procedÅ«ras: statybos leidimo iÅ¡davimo ir statybos darbų atlikimo valstybinės priežiÅ«ros. Pažymi, kad aplinkybės, susijusios su senų statinių sutvarkymu, tiek teisine, tiek technine prasmėmis neturi įtakos Statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumui, todėl nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 100-105, II t.) praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir apeliacinį skundÄ atmesti. Tvirtina, kad ginčo statybos leidimui gauti Administracijos Miesto plėtros departamentui buvo pateikti visi reikiami dokumentai, todėl Administracija neturėjo pagrindo atsisakyti iÅ¡duoti Statybos leidimÄ . Nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį Nuolatinės statybos komisijos sprendimas Administracijos direktoriui yra privalomas.

Mano, kad įgaliojimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku. Pažymi, kad už įgaliojimo teisėtumÄ atsako statinio projekto vadovas, todėl, jei buvo pažeisti pareiÅ¡kėjos interesai, atsakovo manymu, ji turi teisę reikalauti iÅ¡ Bendrovės nuostolių atlyginimo, jos teises ir teisėtus interesus pažeidžiančių veiksnių paÅ¡alinimo ir pan. Mano, jog iÅ¡ 2009 m. balandžio 8 d. įgaliojimo formuluotės yra aiÅ¡ku, kad architektė galėjo apeliantę ir trečiuosius asmenis atstovauti derinant dokumentus, susijusius su projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo gavimu garažui.

Nurodo CK 2.138 straipsnio 1 dalį ir daro iÅ¡vadÄ , kad įstatymai nenumato, jog 2009 m. balandžio 8 d. įgaliojimas turėjo bÅ«ti patvirtintas notaro. Nurodo, kad Inspekcija turėjo pareigÄ organizuoti patikrinimÄ siekiant nustatyti galimai savavaliÅ¡kos statybos faktÄ ir apie tai informuoti AdministracijÄ , praÅ¡ant neiÅ¡duoti statybos leidimo. Pažymi, kad Inspekcija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos patikslintÄ skundÄ nurodė, jog dėl garažų savavaliÅ¡kos statybos aktas nėra suraÅ¡ytas ir Administracijai praneÅ¡imas dėl vykdomos savavaliÅ¡kos statybos ir statybos leidimo neiÅ¡davimo nėra iÅ¡siųstas.

Teigia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo negalėtų bÅ«ti priteisiamos, nes Administracijos veiksmuose nėra kaltės. Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 107-108, II t.) praÅ¡o bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Nurodo Å¡iuo metu galiojančios Statybų įstatymo 28 straipsnio redakcijos nuostatas ir daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos argumentas, jog galiojantys teisės aktai neįtvirtina teisės normos, leidžiančios įteisinti savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nėra reikÅ¡mingas.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. PareiÅ¡kėja pirmosios instancijos teismo, be kita ko, prašė panaikinti Administracijos 2009 m. lapkričio 25 d. iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ bei Administracijos Miesto plėtros departamento SÄ lygų sÄ vado skyriaus vedėjo 2009 m. rugsėjo 30 patvirtintÄ ir iÅ¡duotÄ SÄ vadÄ . Taigi nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Statybos leidimo ir SÄ vado teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Konstatavo, kad Statybos leidimas ir SÄ vadas yra teisėti ir pagrįsti.Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad priimtas teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, o priimdamas sprendimÄ , administracinis teismas įvertina iÅ¡tirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikÅ¡mės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi bÅ«ti taikomas Å¡ioje byloje ir ar skundas (praÅ¡ymas) yra tenkintinas.

Taigi teismas privalo motyvuoti savo iÅ¡vadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas iÅ¡vadas (ABTÄ® 87 str. 4 d.). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymas reikalauja ne tik motyvuoti teismo sprendimus, bet ir įpareigoja teismÄ aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiÅ¡kai, objektyviai jas iÅ¡tirti (ABTÄ® 81 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad konstituciniai imperatyvai, kad teisingumÄ vykdo tik teismai, kad teisė negali bÅ«ti nevieÅ¡a, taip pat iÅ¡ Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai iÅ¡nagrinėti bylÄ suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi bÅ«ti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais).

Argumentavimas turi būti racionalus - teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui.

Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, nepadarė atitinkamų išvadų dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kuriomis grindė savo išvadas dėl galutinio sprendimo rezultato.

Pirmosios instancijos teismas, darydamas teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl Statybos leidimo ir SÄ vado teisėtumo, tik pacitavo teisinį reglamentavimÄ , nurodė faktines bylos aplinkybes, kad Nuolatinė statybos komisija nustatė, jog statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus, projektavimo sÄ lygų reikalavimus, o atitinkamų institucijų atstovai pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui, ir konstatavo, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) yra privalomas.

Ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusio Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalyje nustatyti savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai gavus statytojo (užsakovo) praÅ¡ymÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, Nuolatinės statybos komisijos teisės bei pareigos, tarp jų ir pareiga prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus.

Nuolatinės statybos komisijos sprendimas iÅ¡duoti statytojui (užsakovui) jo praÅ¡omÄ statybos leidimÄ ar statybos leidimo neiÅ¡duoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 218, 16.1 punkte nustatytas reikalavimas Nuolatinei statybos komisijai patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ) bei projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. D1-696 patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 16.1 punkto nuostatos taip pat įpareigojo Nuolatinės statybos komisijÄ , prieÅ¡ priimant sprendimÄ dėl statybos leidimo iÅ¡davimo, patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ) bei projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus. Ä®vertinusi Å¡ias teisės aktų nuostatas, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog, nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Nuolatinės statybos komisijos sprendimas iÅ¡duoti statytojui (užsakovui) jo praÅ¡omÄ statybos leidimÄ ar statybos leidimo neiÅ¡duoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui, tačiau statybos leidimas gali bÅ«ti iÅ¡duodamas tik tuomet, kai statinio projektas atitinka projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus, o statybos leidimÄ iÅ¡duodanti institucija, nustačiusi, jog statinio projektas neatitinka projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimų, privalo paprastai atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ .

Taip pat Å¡ios nuostatos sudaro sÄ lygas tam, kad statybos leidimas bÅ«tų iÅ¡duodamas tik tuomet, kai įsitikinama jo pagrįstumu. Tokios pozicijos laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose (pvz., 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-293/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. sausio 17 d. sprendime Nr. A525-62/2011, aiÅ¡kindamas Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatÄ , pažymėjo, jog statybos leidimÄ iÅ¡duodanti institucija, nustačiusi, jog statinio projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų statybos sklypo tvarkymo reikalavimų, privalo atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ .

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje iÅ¡ esmės laikosi nuoseklios pozicijos, jog minėta aplinkybė nereiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti skundžiamas ne statybos leidimas, bet Nuolatinės statybos komisijos sprendimas (pvz., 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A502-1476/2008; 2008 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1320/2008). Administracinėje byloje Nr. A502-1476/2008 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama skundÄ dėl statybos leidimo panaikinimo, vertino ir statybos leidimo atitikimÄ teritorijų planavimo dokumentams, projektavimo sÄ lygoms bei kitiems dokumentams, o nagrinėdama skundÄ dėl statybos leidimo panaikinimo, administracinėje byloje Nr. A438-1320/2008 apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertino ir statinio projekto atitikimÄ statybos normatyviniams dokumentams, teisės aktams bei statinio projektavimo sÄ lygoms, taip pat statybos leidimo atitikimas teisės aktams buvo vertinamas ir administracinėje byloje Nr. A525-785/2008.Atsižvelgdama į minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama Statybos įstatymo 23 straipsnio ir aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninis reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ nuostatas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netikrino, ar atsakovo priimti administraciniai aktai yra teisėti, ar buvo pagrindas juos priimti, neanalizavo, ar atsakovui pateikti dokumentai atitiko jiems keliamus reikalavimus, netyrė pareiÅ¡kėjos keliamo klausimo dėl visų bendraturčių sutikimo iÅ¡duodant Statybos leidimÄ . Minėtus klausimus pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡nagrinėti, patikrinti, ar iÅ¡duoti ginčijami dokumentai nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, ar dokumentai, kurių pagrindu iÅ¡duoti ginčijami aktai, yra teisėti, kokia tikroji statytojų valia ir ketinimai.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas tik konstatavo, jog pareiÅ¡kėja nenurodė, kokie konkretÅ«s jos interesai ir kaip buvo pažeisti, tačiau neanalizavo Å¡ių aplinkybių, nesiaiÅ¡kino, kokie pareiÅ¡kėjos nurodomi pažeidimai kokius jos interesus pažeidžia.

Nors byloje nepaneigta, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi dėl neteisėtų statybų į atsakovÄ , o jos praÅ¡ymas buvo persiųstas Inspekcijai, atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Inspekcija galėtų pateikti paaiÅ¡kinimus, teismas skundžiamame sprendime tik konstatavo, kad pareiÅ¡kėja teismui nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių jos teiginius, nebuvo aktyvus ir nesiaiÅ¡kino, kokie buvo Inspekcijos veiksmai gavus minėtÄ praÅ¡ymÄ , ar buvo duotas koks nors atsakymas dėl galimos savavaliÅ¡kos statybos fakto ar tokios savavaliÅ¡kos statybos fakto nebuvimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad didžiÄ jÄ dalį pareiÅ¡kėjos skundų argumentų sudarė klausimai, susiję su jos valia dėl sutikimo vykdyti statybas, pareiÅ¡kėja pabrėžė, kad informavo atsakovÄ , jog atsisako savo sutikimo ir prieÅ¡tarauja statinių įteisinimui, akcentavo, jog jos paraÅ¡as įgaliojime, kuriuo pareiÅ¡kėja ir Savininkai įgaliojo M. M. atstovauti jų interesus, susijusius su projektinės dokumentacijos pridavimu, atsiėmimu, atstovavimu Nuolatinėje statybos komisijoje, atitinkamų dokumentų, susijusių su projektinės dokumentacijos tvarkymu statybos leidimo gavimui, pasiraÅ¡ymu, yra suklastotas, nurodė, kad kreipėsi į policijos komisariatÄ dėl dokumentų klastojimo, tačiau teismas skundžiamame sprendime apsiribojo faktinių aplinkybių iÅ¡dėstymų ir teiginiu, kad byloje nėra jokių dokumentų, jog įgaliojimas įstatymų nustatyta tvarka bÅ«tų nuginčytas.

Kaip teisingai nurodė apygardos administracinis teismas, Å¡ioje administracinėje byloje ginčo nagrinėjimo dalyku nėra įgaliojimo teisėtumas ir pagrįstumas. Tačiau, nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl Statybos leidimo ir SÄ vado teisėtumo ir pagrįstumo, svarbus bendraturčių tikrosios valios ir ketinimų, susijusių su skundžiamų aktų iÅ¡davimu, nustatymas. Pirmosios instancijos teismas minėtų aplinkybių neanalizavo, nors pareiÅ¡kėja apygardos administracinio teismo posėdyje pabrėžė, jog įgaliojimo turinyje jos valia buvo iÅ¡reikÅ¡ta nepilnai (b. l. 67, II t.).

Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 9 d. nuosprendžiu M. M. O. pripažino kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje. Remiantis iÅ¡dėstytu (teismui visapusiÅ¡kai ir objektyviai neiÅ¡tyrus visų bylai reikÅ¡mingų aplinkybių) pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu, todėl byla grÄ Å¾intina Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTÄ® 57 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, o taip pat ABTÄ® 81 straipsnyje įtvirtintÄ pareigÄ visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir neiÅ¡siaiÅ¡kino visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nepaÅ¡alino byloje esančių prieÅ¡taravimų, neanalizavo ginčo teisinius santykius reglamentuojančių materialinių teisės normų.

Toks nemotyvuotas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas perduodant bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (ABTÄ® 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 2 d. 5 p.). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad vykdydamas teisingumÄ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis), teismas privalo iÅ¡spęsti tarp proceso Å¡alių kilusį ginÄÄ iÅ¡ esmės. Teismo iÅ¡spręstoje administracinėje byloje neturi likti neatsakytų klausimų, palikta neaiÅ¡kumų, darančių iÅ¡nagrinėtÄ bylÄ iki galo neiÅ¡spręsta arba esančių naujo teisinio ginčo tarp Å¡alių Å¡altiniu ir todėl reikalaujančių papildomo teisminio įsikiÅ¡imo.Atsižvelgusi į tai, kad, dėl aukščiau paminėtų priežasčių administracinė byla grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje nespręs pareiÅ¡kėjos reikalavimo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a: PareiÅ¡kėjos R. S. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 7 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Nutartis neskundžiama. Teisėjai         Audrius Bakaveckas Laimė BaltrÅ«naitė ArÅ«nas Sutkevičius