2022-03-30 Nr. AB-7279-3-62-3-03119-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1793-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03119-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečio A. Y. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Y. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. Y. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 26 d. sprendimą Nr. 21S34708 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1733 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, iš kilmės valstybės privalėjo išvykti nes nepakluso genties tradicijoms, buvo atstumtas savo genties, nes draugavo ir įsimylėjo (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini). Jei pareiškėjas grįžtų į kilmės šalį, privalėtų susituokti su savo pussesere, nes tokia yra genties valia. Pareiškėjas nurodė, jog nepaklusęs genties tradicijoms draugauti ir susituokti su pussesere, savo kilmės valstybėje laikomas asmeniu, įvykdžiusiu garbės nusižengimą. (duomenys neskelbtini) asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus, gresia susidorojimas, jie persekiojami, iki šiol (duomenys neskelbtini) nėra sukurta efektyvi tokių asmenų apsaugos sistema, todėl jam iškilusi grėsmė yra reali. Atsakovas neatliko ekonominio migranto atskyrimo nuo prieglobsčio prašytojo, paviršutiniškai ir atmestinai vertino pareiškėjo teiginius dėl nepaklusimo genties tradicijoms. Atsakovo surinkti duomenys yra neišsamūs ir neaktualūs, t. y. pateikiami Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairių (ataskaitos) duomenys apima apibendrintą metų senumo informaciją. Atsakovas turėjo surinkti naujausius, aktualiausius duomenis apie kilmės valstybę.

3. Pareiškėjas nesutiko ir su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjas teigė bendradarbiavęs su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas nesutiko, kad nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui Komisijoje, o Komisija be jokių argumentų, nemotyvuotai atmetė pareiškėjo skundą, nebuvo atsižvelgta, kad pareiškėjas priklauso socialinei grupei – asmenims, įvykdžiusiems garbės nusižengimus.

4. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas nurodė, kad jis Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 metų Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjo pasakojime nurodoma grėsmė iš esmės siejama su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. EPPB gairėse nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymo negrindė aplinkybėmis, kad prieš jį (duomenys neskelbtini) naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės ar, kad jis yra diskriminuojamas dėl individualių savybių, jam neleidžiama įsidarbinti ir kt. Remiantis kilmės valstybės informacija prieglobsčio prašytojas nepriklauso rizikos ar pažeidžiamų asmenų ratui, todėl jam nebūtų sudėtinga saugiai įsikurti jo kilmės valstybėje.

6. Atsakovo teigimu, pats pareiškėjas apklausų metu nurodė, kad jo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą 2021 m. liepos 29 d. į Lietuvą nulėmė tai, kad jis bendrauja internetu su mergina iš (duomenys neskelbtini), norėtų su ja būti kartu, tačiau, pagal genties tradicijas jis turėtų susituokti su viena iš savo pusseserių. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių jo nurodytas aplinkybes, nesileido į detales apie jam realiai gresiantį pavojų, nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, pasakojimas nepagrįstas objektyviais įrodymais, pareiškėjas iš esmės neįvardijo jokių priežasčių, dėl kurių jam asmeniškai toliau gyventi (duomenys neskelbtini) būtų pavojinga. Pareiškėjo pasakojimui apie grėsmę trūko detalumo, kad minėti grasinimai galėtų būti prilyginti persekiojimui. Pareiškėjas į Europą atvyko tikėdamasis geresnio gyvenimo, susitikti su savo sužadėtine. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas, atsakinėdamas į klausimus, vengė tikslių atsakymų, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Anot pareiškėjo, jo santykiai su mergina iš (duomenys neskelbtini) artimi, tačiau jie niekada nebuvo susitikę, bendravo tik per „Facebook“, dėl to prieglobsčio prašytojo istorijos tikrumas bei deklaruojami išvykimo iš (duomenys neskelbtini) tikrieji tikslai kelia pagrįstų abejonių. Sprendimo dalis dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės šalį yra teisėta ir pagrįsta.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas pareigūnų. Šių aplinkybių visuma pagrindžia prielaidą, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Iki Sprendimo priėmimo pareiškėjas nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Sprendimu pareiškėjui pagrįstai nustatytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimas atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes.

II. 8. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 21 d. sprendimu pareiškėjo A. Y. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejiems) metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. spalio 12 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Prašyme ir 2021 m. spalio 22 d. atliktos pirminės apklausos metu pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini), laisvu laiku dirbo (duomenys neskelbtini). Buvo atstumtas visuomenės – savo genties, nes įsimylėjo (duomenys neskelbtini) merginą iš (duomenys neskelbtini). Jie susipažino internete („Facebook“) ir bendrauja iki šiol. Pareiškėjas tikisi nuvykti į (duomenys neskelbtini), ten sukurti šeimą. (duomenys neskelbtini) liko tėvai, 3 broliai ir 3 seserys, su jais pareiškėjas palaiko ryšį. Jei pareiškėjas grįš namo, jį privers tuoktis su viena iš jo pusseserių, nes tokia genties tradicija, tačiau jis nežino kas įvyktų, jei nesituoktų ir prieštarautų giminei. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini). Taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS II) perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas pateikė skundą dėl Sprendimo Migracijos departamento komisijai. Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundo netenkino.

10. Teismas aptarė aktualias Konvencijos, Įstatymo, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatas.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, sprendė, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikrosios priežastys yra asmeninio pobūdžio, siekis vykti pas (duomenys neskelbtini) merginą iš (duomenys neskelbtini), taip pat geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jo išvykimą lėmė tai, kad jis buvo atstumtas visuomenės – savo genties, nes įsimylėjo (duomenys neskelbtini) merginą iš (duomenys neskelbtini), jei grįš namo, jį privers tuoktis su viena iš jo pusseserių, nes tokia genties tradicija. Pareiškėjas jokiais objektyviais įrodymais neįrodė ir teiginiais netvirtino, jog dėl atstūmimo iš visuomenės – savo genties, jam kyla grėsmė. Pareiškėjo pasakojime nėra pateikta konkrečių detalių, kurios galėtų būti patikrintos, buvo apsiribota tik bendro pobūdžio teiginiais. Iš pareiškėjo pasakojimo turinio matyti, jog jis palaiko ryšius su savo šeima, o tai paneigia aplinkybę dėl jo atstūmimo iš visuomenės – savo genties. Taip pat pareiškėjas negalėjo nurodyti, ar jis ėmėsi kažkokių priemonių dėl, jo teigimu, kylančios grėsmės (kreipimasis į teisėsaugos institucijas), kokiais būdais ir veiksmais jam buvo grasinta. Todėl Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimui apie grėsmę trūko detalumo.

12. Teismas pažymėjo, kad prašymo suteikti prieglobstį pareiškėjas negrindė aplinkybe, jog kilmės valstybėje dėl jo individualių savybių jis būtų persekiojamas ar diskriminuojamas ir dėl to negalėtų įsidarbinti. Pareiškėjas tik nurodė, jog jis dirbo (duomenys neskelbtini), laisvalaikiu dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo.

13. Teismo vertinimu, atsakovas surinko pakankamai duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, taip pat vertino pareiškėjo padėtį kilmės valstybėje bei įvertino pareiškėjo pasakojime nurodytas aplinkybes. Kiekvienas prieglobsčio prašymas individualus ir dėl jo nagrinėjimui būtinų rinkti duomenų apimties ir pobūdžio spręstina kiekvienu atveju individualiai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Migracijos departamentas, rinkdamas informaciją apie kilmės valstybėje esančią padėtį, vadovavosi EPPB 2021 metais paskelbta ataskaita, kurioje nurodyta, jog šiuo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus kilmės valstybėje, kurie lemtų poreikį koreguoti EPPB vertinimą, byloje nėra, jų nenurodė ir pareiškėjas. Priešingai – pareiškėjo individualus pasakojimas patvirtina nustatytas aplinkybes, pareiškėjas apklausos metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) didelis miestas, joks pavojus jam ten negrėsė.

14. Teismas vertino, kad iš Sprendimo turinio taip pat matyti, jog atsakovas įvertino pareiškėjo individualią informaciją, atsižvelgdamas į pareiškėjo pasakojimo metu nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiamas išvykimas iš kilmės valstybės ir nenustatė aplinkybių leidžiančių spręsti, jog pareiškėjui dėl jo asmeninių savybių kilmės valstybėje būtų kilęs pavojus patirti rimtą žalą. Remiantis kilmės valstybės informacija, atsakovas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nepriklauso rizikos ar pažeidžiamų asmenų ratui, todėl jam nebūtų sudėtinga saugiai įsikurti jo kilmės valstybėje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kilmės šalyje (pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, jog vien dėl to kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką, Migracijos departamentas nenustatė, sprendė, kad Sprendimo išvada, jog pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, yra pagrįsta.

15. Teismo vertinimu, atsakovas detaliai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo bylos medžiagą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytų pabėgėlio statuso bei Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, todėl jo prašymas buvo pagrįstai netenkintas.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 29 d. ir buvo sulaikytas pareigūnų. Prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, jis gali pasislėpti. Todėl teismas konstatavo, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

17. Teismas vertino, kad nors ir prieita prie išvados, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgus į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir / ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui, t. y. pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 punkte įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjui nustatomas 2 metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

18. Teismas sprendė, jog sumažinus draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2 metų, yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14) (toliau – ir SIS II reglamentas), 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

III. 19. Pareiškėjas A. Y. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

20. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas teigia, kad negali pasilikti kilmės šalyje, nes jam gresia persekiojimas dėl priverstinės santuokos ir garbės nusikaltimo grėsmė dėl atsisakymo sudaryti priverstinę santuoką. (duomenys neskelbtini) yra paplitę garbės nusikaltimai, kuriuos įvykdo šeimos nariai vyrai, siekdami apginti savo šeimos garbę, tai toleruojama visuomenėje, o policija ir valstybės institucijos nesiima priemonių šiuos nusikaltimus užkardyti ir išaiškinti. Ši informacija patvirtina, kad pareiškėjui gresia patirti garbės nusikaltimą, kuris gali pasireikšti fizinėmis bausmėmis ar net mirtimi. (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto, ginkluotų užpuolimų, žmonių grobimų ir kitų nusikaltimų kontekste, kurių nekontroliuoja valdžios struktūros arba net prie jų prisideda, visiškai tikėtina, kad pareiškėjui dėl konflikto su gentimi gresia patirti garbės nusikaltimą, pareiškėjas gali būti sužalotas arba net ir nužudytas. Pareiškėjo persekiojimas yra realus, todėl jam suteiktinas prieglobstis.

22. Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai rėmėsi EPPB ataskaita, kuri yra rekomendacinio pobūdžio, joje apibendrinta informacija yra iki 2020 m. spalio mėnesio, t. y. vienų metų senumo. Atsakovas ne tik turėjo rinkti naujausią bei aktualią kilmės valstybės informaciją, bet ir individualiai vertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią situaciją. To nepadarius, atsakovo išvada, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pavojus dėl beatodairiško smurto, yra nepagrįsta. Dėl karo veiksmų pareiškėjo saugumui kyla reali nuolatinė grėsmė. Šios grėsmės tikimybės nepaneigia aplinkybė, kad pareiškėjas išvyko iš šalies, nespėjęs patirti tiesioginių sužalojimų ar panašaus smurto dėl karo veiksmų.

23. Pareiškėjas nurodo, kad dėl vidinio karinio konflikto ir ekonominės krizės (duomenys neskelbtini) negali išspręsti struktūrinių problemų, tačiau pareiškėjo prieglobsčio prašymo priežastys negali būti įvardijamos, kaip vien tik ekonominės, bet ir dėl bendros nesaugios situacijos šalyje. Atsakovas neatliko jokios informacijos vertinimo dėl ekonominės šalies padėties, neatliko atskyrimo tarp ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo. Pareiškėjo nurodyti prieglobsčio prašymo motyvai neįvertinti individualiai kilmės valstybės informacijos kontekste.

24. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Atsakovo vertinimu, teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti Sprendimo ir teismo sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 26. Byloje esminis ginčas kilo dėl atsakovo Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34708, kuriuo pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui A. Y. K. nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, taip pat nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 6K-1733 ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė atsakovo Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvedamas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

28. Atsakovas Migracijos departamentas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. padavė prašymą leisti savanoriškai grįžti į užsienio valstybę. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 25 d. priėmė sprendimą Nr. 22S4991, kuriuo nusprendė: pripažinti netekusiais galios 2021 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 21S34708 (nagrinėjamoje byloje skundžiamo Sprendimo) rezoliucinės dalies 2–4 punktus; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę ((duomenys neskelbtini)) per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos; pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti pareiškėjui Grąžinimo tvarkos aprašo 93 punkte nustatytą vienkartinę piniginę išmoką. 2022 m. kovo 8 d. pareiškėjas minėtą Migracijos departamento 2022 m. vasario 25 d. sprendimą Nr. 22S4991 įvykdė ir išvyko į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjas neatsisakė apeliacinio skundo, pateikto nagrinėjamoje byloje dėl Sprendimo, kuriuo jam nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga), panaikinimo, todėl teisėjų kolegija nagrinėja apeliacinio skundo argumentus, kuriais remiantis teigiama, kad pareiškėjui nepagrįstai ir neteisėtai nesuteiktas prieglobstis.

29. Iš Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo (prieglobsčio prašytojo) pasakojimą apie priežastis, lėmusias jo išvykimą iš (duomenys neskelbtini) (pareiškėjas teigė, kad buvo atstumtas visuomenės – savo genties, nes įsimylėjo (duomenys neskelbtini) merginą iš (duomenys neskelbtini), grįžus jam tektų sudaryti priverstinę santuoką su pussesere, jis būtų persekiojamas dėl garbės nusižengimo), nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas yra su trūkumais, neparemtas įrodymais. Atsakovas pareiškėjo nurodomą jam grėsmę būti persekiojamam kilmės valstybėje įvertino kartu su aktualia kilmės valstybės informacija ir konstatavo, kad nenustatyta pagrįsta tikimybė, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas.

30. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą ir tikrindamas Migracijos departamento Sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, detaliai ir atidžiai įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl jo baimės būti persekiojamam kilmės valstybėje ir informaciją apie padėtį kilmės valstybėje.

31. Tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymėtina, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

32. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

33. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

35. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

36. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

37. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

38. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo Sprendimo turinį, konstatuoja, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, šią informaciją įvertino kartu su pareiškėjo pateiktais paaiškinimais apie jo individualią situaciją. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, ar pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje, atsakovo nustatytas ir įvertintas aplinkybes išnagrinėjo, įvertinęs visus įrodymus ir jų visumą. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo baimės grįžti į kilmės šalį negrindžia jo galimu persekiojimu dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

39. Įvertinus pareiškėjo pateiktą pasakojimą atsakovui, pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nepagrindė jam gresiančios grėsmės ir persekiojimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo nurodytos išvykimo iš kilmės valstybės yra asmeninio pobūdžio (jis teigia, kad vyko į (duomenys neskelbtini) pas merginą, su kuria susipažino per „Facebook“, nors gyvai su ja nebuvo susitikęs). Nors pareiškėjas teigė, kad buvo atstumtas genties, tačiau nurodė, kad bendrauja su likusiais (duomenys neskelbtini) šeimos nariais. Pareiškėjas turėjo išmanųjį telefoną, apklausos metu teigė šio telefono pagalba susirašinėjęs su minėta mergina, tačiau įrodymų apie tai nepateikė, taip pat nepateikė įtikinamų paaiškinimų apie jam kilusią grėsmę ir persekiojimą būtent dėl garbės nusižengimo, o apsiribojo paaiškinimu, kad bus verčiamas sudaryti santuoką su pussesere, tačiau to nenori. Pareiškėjo apklausos metu duoti paaiškinimai prieštaringi ir nepagrindžia jam galinčios kilti grėsmės ir persekiojimo.

40. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino aktualią su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste. Pažymėtina, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi ne tik EPPB 2021 metų ataskaita, kuri, atsižvelgiant į pareiškėjo nurodomas aplinkybes, laikytina patikimu ir pakankamai nauju šaltiniu sprendžiant apie kilmės valstybės situaciją. Atsakovo Sprendime remtasi ir Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (JTVPK) 2019 m. gegužės mėnesio ataskaita „ (duomenys neskelbtini)“, Danijos imigracijos tarnybos parengta 2018 metų ataskaita „(duomenys neskelbtini)“, Jungtinės Karalystės vidaus reikalų ministerijos 2017 metais parengtomis gairėmis „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas Sprendime išsamiai įvertino pareiškėjo kilmės valstybės situaciją garbės nusižengimų aspektu.

41. Be to, tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino ir pareiškėjo individualią ekonominę ir bendrą situaciją kilmės valstybės kontekste – nustatyta, kad pareiškėjas teigė gyvenęs (duomenys neskelbtini), dirbęs (duomenys neskelbtini), t. y. turėjo pragyvenimo šaltinį, nevedęs, tačiau turėjo palaikomus socialinius ryšius su šeimos nariais, yra jaunas, darbingas, nepriskirtinas pažeidžiamiems asmenims. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą nurodęs, jog nors tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę, tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3426-1062/2021; 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021).

42. Konstatuotina, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, o jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina realia, pareiškėjo nurodyta grėsmė yra hipotetinio pobūdžio ir grindžiama neapibrėžta tikimybe.

43. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis. Kaip matyti iš atsakovo Sprendimo, atsakovas įvertino prieglobsčio prašytojo pasakojimo trūkumus, atsižvelgė į surinktą kilmės valstybės informaciją, t. y. įvertino nustatytų faktinių aplinkybių visumą, o ne pavienius duomenis, kuri nepatvirtino, kad pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė jo kilmės šalyje.

44. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

45. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad atsakovo Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

46. Įvertinus pareiškėjo šioje byloje nurodytas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina, išvada, kad pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina, kad pareiškėjui (prieglobsčio prašytojui) asmeniškai kyla grėsmė kilmės šalyje. Konstatuotina, kad pareiškėjas nenurodė argumentų, pagrindžiančių situaciją jo kilmės šalyje, t. y. situaciją, kuri nulemtų individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, atsiradimą pareiškėjui. Pažymėtina, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdami klausimą, susijusį su pareiškėjo visiškai pagrįstos baimės nustatymu, atliko išsamų tiek faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, įvertinimą, tiek ir šių įrodymų teisinį įvertinimą.

47. Taigi nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo (neišnagrinėjo pareiškėjo atvejo individualiai, objektyviai ir nešališkai), t. y. neatsižvelgė į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę, prieglobsčio prašytojo paaiškinimus, įskaitant informaciją apie tai, ar jis patyrė ar gali patirti persekiojimą arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus.

48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

49. Pareiškėjas argumentus dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas neatitinka ne tik papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose, bet ir Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

50. Byloje nenustatyta ir pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo aplinkybių, kuriomis remiantis turėtų būti daroma išvada, kad jis (pareiškėjas) kilmės šalyje patirs elgesį, kuris prilyginamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui, nes tokios aplinkybės konstatacijai nepateikti įrodymai, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją.

51. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad atsakovo Sprendimo nėra pagrindo naikinti dėl to, jog atsakovas pareiškėjo prašymą nagrinėjo rašytinio proceso tvarka. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą padarė tinkamai įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, pareiškėjo prašymo argumentus, atsakovo surinktą medžiagą, tai, kad pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

52. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi jis norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas.

55. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

56. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

57. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintas ir byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. Y. K. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ričardas Piličiauskas Dalia Višinskienė