cf65a716-66ee-475f-b044-fa0b3ba13fc4 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas             Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-557/2016Teisėja D. Vercinskė                          Teisminio proceso Nr. 1-30-9-00358-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.6.;2.4.7.;2.4.6.4.3.;2.4.6.5.1.;2.3.6.4.4.;1.2.14.5.2.1.; 29.1.1.;                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gruodžio 12 d.

Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Reginos BertaÅ¡ienės ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant AuÅ¡rai Čybienei, Danutei KlimaÅ¡auskaitei, dalyvaujant prokurorams Kristinai Blinstrubienei, Žilvinui Å iurnai,nuteistajam K. J. ir jo gynėjui Raimondui Kivyliui,iÅ¡teisintajai Y. Y. ir jos gynėjui Regimantui Å pelveriui,nukentėjusiesiems G. L., V. L. ir jų įgaliotajam atstovui Deividui Gagiui,vertėjoms Anželai Tyščukienei, Kristinai Bulkinai,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo K.

J., nukentėjusiųjų G. L. ir V. L. apeliacinius skundus dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. J. nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 300 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 2 p., bausmės subendrintos apėmimo bÅ«du ir galutinai nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Taikant BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu Y. Y. dėl kaltinimo pagal BK 182 str. 2 d. iÅ¡teisinta, jai nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo sudėties požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).Nuosprendžiu iÅ¡ K. J. priteista G. L. ir V. L. kiekvienam po 2000 Eur neturtinės žalos. Pripažinta proceso iÅ¡laidomis ir priteista iÅ¡ K. J. V. L. 1740 Eur, G. L. 579,24 Eur iÅ¡laidoms už advokato paslaugas atlyginti. G. L. ir V. L. civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegija n u s t a t ė:

K. J. nuteistas už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra jis 2011-05-18, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ anksto turėdamas tikslÄ Ä¯gyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, apgaule, nutylėdamas informacijÄ , jog jam ir sutuoktinei Y. Y. bendros nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), areÅ¡tuotas antstolių, sudarė su nukentėjusiuoju G. L. 2011-05-18 preliminariÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, joje nenurodydamas, jog butas areÅ¡tuotas ir preliminarios sutarties pagrindu suklaidinus G.

L., iÅ¡ jo per kelis kartus apgaule įgijo G. L. priklausančius pinigus, tai yra – 2011 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo 7000 litų už preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties ruoÅ¡imÄ , po to, pagal preliminarios sutarties nustatytas sÄ lygas ir tvarkÄ , kaip avansÄ už buto pirkimÄ 2011-05-04 įgijo 26416 litų bei 30 000 eurų (kas pagal 2011-05-04 valiutų kursÄ atitinka 103 800 litus), tai yra bendrÄ 130 216 litų sumÄ , 2011-10-12 įgijo 169 000 litų, o 2012 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, G.

L. sužinojus, jog pagal 2011-05-18 preliminariÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį įgyjamas butas yra areÅ¡tuotas bei sutarus su K. J. dėl jo atsiskaitymo su kreditoriais, dėl galimybės panaikinti buto areÅ¡tÄ K. J., apgaule pažadėdamas G. L. atsikaityti su kreditoriais, iÅ¡ G. L. įgijo 344 084 litus, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė. Tokiu apgaulės bÅ«du K. J. savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra G. L. priklausančius pinigus – 650 300 litų.Be to, K.

J. nuteistas ir už tai, kad panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , tai yra jis, laikotarpyje nuo 2013-02-27 iki 2013-04-25, tikslus laikas nenustatytas, Palangoje, tiksliai nenustatytoje vietoje, sudarydamas „2013-02-27 Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2011-05-18. Palangoje PakeitimÄ Nr. l“ be nekilnojamojo turto bendrasavininkės Y. Y. žinios ir sutikimo, Pakeitime Nr. l parašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „Y. Y.“, kuriÄ pasirašė Y. Y. paraÅ¡ais nenustatytas asmuo, po ko 2013-02-27 PakeitimÄ Nr. l panaudojo, jį pateikdamas G.

L.. Tokiu bÅ«du K. J. suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ â€“ „2013-02-27 Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2011-05-18 Palangoje, PakeitimÄ Nr. l“ panaudojo, jį pateikdamas G. L..Y. Y. iÅ¡teisinta dėl veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., dėl to, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra, ji, 2011-05-18, (duomenys neskelbtini), veikdama bendrininkų grupe su K. J., iÅ¡ anksto turėdama tikslÄ Ä¯gyti svetimÄ turtÄ â€“ pinigus, apgaule, nutylėdama informacijÄ , jog jai ir sutuoktiniui K.

J. bendros nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), areÅ¡tuotas antstolių, sudarė su nukentėjusiuoju G. L. 2011-05-18 preliminariÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, joje nenurodydama, jog butas areÅ¡tuotas ir preliminarios sutarties pagrindu suklaidinus G. L., iÅ¡ jo per kelis kartus apgaule įgijo G. L. priklausančius pinigus, tai yra – 2011 m. pavasarį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įgijo 7000 litų už preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties ruoÅ¡imÄ , po to, pagal preliminarios sutarties nustatytas sÄ lygas ir tvarkÄ , kaip avansÄ už buto pirkimÄ 2011-05-04 įgijo 26 416 litų bei 30 000 eurų (kas pagal 2011-05-04 valiutų kursÄ atitinka 103 800 litus), tai yra bendrÄ 130 216 litų sumÄ , 2011-10-12 įgijo 169 000 litų, o 2012 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, G.

L. sužinojus, jog pagal 2011-05-18 preliminariÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, įgyjamas butas yra areÅ¡tuotas bei sutarus su K. J., dėl jo atsiskaitymo su kreditoriais, dėl galimybės panaikinti buto areÅ¡tÄ , K. J. apgaule pažadėdamas G. L. atsikaityti su kreditoriais, iÅ¡ G. L. įgijo 344 084 litus, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė. Tokiu apgaulės bÅ«du, Y. Y. savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ , tai yra G. L. priklausančius pinigus – 650 300 litų.Apeliaciniu skundu nuteistasis K.

J. praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje jis nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., priimti jo atžvilgiu naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu. Nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir padarė BPK pažeidimus, kurie nulėmė nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimÄ . Pasisakydamas dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 182 str. 2 d., pažymi, jog teismas K. J. veiksmus įvertino kaip atitinkančius BK 182 str. dispozicijÄ , ir pastarojo atliktus veiksmus (preliminarioje sutartyje neįvykdęs pardavėjo prievolės nurodyti, jog įsigyjamas objektas yra areÅ¡tuotas (preliminarios sutarties sudarymo dienai), Å¡ios informacijos neatskleidimÄ bÅ«simiems pirkėjams) įvertino kaip esminį apgaulės elementÄ , nes Å¡is elementas, teismo nuomone, buvo susijęs su svarbiomis aplinkybėmis, kurios esmingai nulėmė nukentėjusiųjų G. ir V.

L. apsisprendimÄ sudaryti sandorį su Y. ir K. J.. Nurodo, kad teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimu, turtinės prievolės nevykdymu, apie baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį turi bÅ«ti sprendžiama vertinant tai, ar kaltinamo asmens naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui.

Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtÄ , tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos), bei nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį.

Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius Å¡ių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkÅ«rimo priemonėms. Mano, kad teismas nuosprendyje neteisingai nustatė apgaulės elementÄ bei neįvertino svarbių aplinkybių, kurios buvo iÅ¡dėstytos ne tik teisiamųjų posėdžių metu, bet ir baigiamųjų kalbų stadijoje.Apeliantas, pateikdamas teismo neįvertintas aplinkybes, kurios vertintinos sprendžiant esminį klausimÄ , ar K.

J. kvalifikuojamų veiksmų apimtyje buvo esminės apgaulės požymių, ar ne, nurodo kad svarbus areÅ¡to sužinojimo momentas. IÅ¡ byloje egzistuojančių raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad 2011-10-17 Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J. D. patvirtino K. J. ir Y. Y. įgaliojimÄ G. L. atlikti veiksmus susijusius su buto rekonstrukcija. VÄ® Registrų centro saugos įgaliotinio tarnybos raÅ¡te pateiktuose duomenyse apie vartotojų, peržiÅ«rėjusių nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis nurodyta, kad Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J.

D. atliko paieÅ¡kÄ registro iÅ¡raÅ¡o formavimui 2011-10-17 10.23 val. Mano, kad nevertinant ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu duotų agentės V. T., notarės J. D., Y. Y. ir K. J. bei pačių nukentėjusiųjų V. ir G. L. parodymų, iÅ¡ esamų faktinių objektyvių duomenų, pagrįstai galima konstatuoti, kad nukentėjusieji V. ir G. L. apie areÅ¡to buvimÄ sužinojo vėliausiai įgaliojimo iÅ¡davimo dienÄ , t. y. 2011-10- 17. Jeigu iÅ¡imtinai tikėti nukentėjusiojo G. L. parodymais, kuriuose pastarasis nurodo, kad 2012 m. rudenį žmona atsitiktinai nuėjusi į notarės J.

D. kontorÄ ir sužinojo apie namo areÅ¡tus, nes notarė paklausė, ar viskas tvarkoje su namo areÅ¡tais. Sunerimęs jis nuėjo pas notarę paklausti dėl namo areÅ¡tų. Notarė pažiÅ«rėjo registro duomenis ir pasakė, kad namui uždėti 4 areÅ¡tai, todėl nukentėjusiojo G. L. sužinojimo apie areÅ¡tÄ data galėtų bÅ«ti 2012 metu ruduo.Apeliantas svarbiu laiko ir nukentėjusiųjų elgesį po areÅ¡to sužinojimo. IÅ¡ byloje egzistuojančių raÅ¡ytinių duomenų matyti, kad 2013-02-27 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimas Nr. 1, kurio esmė yra tai, kad:

Å¡alys patvirtina, jog „atsiskaityta visiÅ¡kai“ bei pratęsiamas pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo terminas „iki 2013-04-26“; pardavėjai iki 2013-04-26 įsipareigoja sumokėti visas iÅ¡laidas susijusias su buto iÅ¡laikymu nuo 2012-10-1 iki 2013-04-26. Susitarime apie areÅ¡to/areÅ¡tų egzistavimÄ , nėra. IÅ¡ 2015-03-03 civilinių ieÅ¡kovų V. ir G. L. civilinio ieÅ¡kinio matyti Å¡ios aplinkybės: 2013-03-22, 2013-05-21, 2013-06-03, 2013-10-17 sutartys bei apmokėjimai už apželdinimo paslaugas – 12 695 Lt (4 punktas 3 lape);

UAB „Steidė ir partneriai“ 2013-12-03 kvitai (9-10 punktai 3 lape); UAB „Dosva“ 2013-10-07, 2013-10-12, 2013-11-28 kvitai (11-12, 17 punktai 3 lape); 2012-06-06 kvitas už duris 5 000 Lt (19-20 punktai 3 lape); 2012-05-24 - 2012-10-19 laikotarpio kvitai už remonto darbus 23 366,53 Lt sumai (174 punktas 10 lape); kiti mokėjimo dokumentai, kurių datos ieškinyje nenurodytos, bet pridėtos prie ieškinio priedų. Apibendrinant šių dviejų faktinių aplinkybių pogrupius, nurodo, kad aiškiai atskleidžiamas nukentėjusiųjų V. ir G.

L. elgesys po sužinojimo apie areÅ¡tÄ momento (t. y. po esminės aplinkybės atsiradimo, lemiančios apsisprendimÄ dėl sutarties sudarymo). Mano, kad nukentėjusieji, jau žinodami apie esantį perkamo objekto areÅ¡tÄ , vis tiek pasirašė 2013-02-27 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimÄ Nr. 1, kuriame turėdami teisę įraÅ¡yti pakeitimus, papildymus ir pan., tuo ne tik nepasinaudoja, bet prieÅ¡ingai – patvirtina, kad pirkėjas yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su pardavėjais už butÄ , esantį (duomenys neskelbtini) ir Pirkėjai Pardavėjui pretenzijų neturi.“ (pakeitimo Nr. 1.1. punktas).

Å i aplinkybė vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina, kad pirkėjams areÅ¡to buvimas nebuvo esminė aplinkybė sandoriui sudaryti, ir prieÅ¡ingai – jie tęsė savo valiÄ â€“ pirkti objektÄ net žinodami apie areÅ¡tus, investavo savo lėšas į objekto gerbÅ«vio gerinimÄ . Nuteistasis atkreipia dėmesį į nukentėjusiųjų pateiktų mokėjimo dokumentų datas, kurios dar kartÄ patvirtina, kad jau žinodami apie esamÄ areÅ¡tÄ , pastarieji vis tiek investuoja į perkamÄ objektÄ . Apeliantas svarbiais laiko ir nukentėjusiųjų veiksmus ginant savo pažeistas teises. 2013-05-09 G.

L. pateikė ieÅ¡kinį Y. ir K. J. dėl avanso gražinimo. PareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma – 650 000 Lt. IeÅ¡kinio dalykas bei pažeista teisė yra kildinama iÅ¡ preliminariosios sutarties pažeidimo. Å iame ieÅ¡kinyje yra kalbama tik apie tai, kad dėl pardavėjų kaltės buvo pažeista preliminarioji sutartis, nėra nei žodžio apie buvusį suklydimÄ , naudotÄ apgaulę ar pan. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kinyje yra nurodoma, kad ieÅ¡kovas G. L. „<...> nuolat ragino atsakovus vykdyti prievolę, pasirÅ«pinti areÅ¡to panaikinimu“, kas vėlgi patvirtina aplinkybę, kad areÅ¡to buvimas nebuvo esminis momentas dėl sutarties įgyvendinimo.

Å ios aplinkybės parodo, kad G. L. įgyvendino savo pažeistÄ teisę civilinio proceso priemonėmis, kuriÄ kildina iÅ¡ preliminarios sutarties, o ne iÅ¡ delikto. Be to, laiko, kad svarbios ir preliminarios sutarties teisinės pasekmės ir pažeistos teisės gynybos bÅ«das – iÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog tarp nukentėjusiojo G. L., kaip pirkėjo, iÅ¡ kitos pusės Y. Y. ir K. J., kaip pardavėjų, 2011-05-18 buvo sudaryta preliminari nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimo ir pagrindinės sutarties sudarymo ateityje.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad: raÅ¡ytinių pretenzijų dėl preliminarios sutarties sÄ lygų nevykdymo, nebuvo pareikÅ¡ta; pagrindinė sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta. Å ių aplinkybių pagrindu galima teigti, kad preliminarioji sutartis ir vėliau buvę du jos pakeitimai (2013-02-27, 2013-04-25) nebuvo įvykdyti, tačiau preliminarios sutarties neįvykdymas savaime neįrodo buvus sutartį fiktyvia, apsimestine ar sudaryta dėl apgaulės. Pažymi, jog remiantis teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimais, preliminarioji sutartis – tai organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai.

Tai sutartis dėl kitos (pagrindinės) sutarties sudarymo, iÅ¡ jos kyla Å¡alių prievolė aptartomis sÄ lygomis sudaryti pagrindinę sutartį. IÅ¡ CK 6.165 str. įtvirtintos preliminariosios sutarties sampratos matyti, kad iÅ¡ Å¡ios sutarties kylančios prievolės dalykas yra asmenų veiksmai, kuriais siekiama sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktÄ neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iÅ¡ karto, o numatyti, kad jÄ sudarys ateityje.

CK 6.165 str. 4 d. Å¡is principas detalizuojamas: jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Å ios normos paskirtis yra itin svarbi – saugoti sÄ Å¾iningos Å¡alies interesus ir užkirsti keliÄ vienai preliminariosios sutarties Å¡alių piktnaudžiauti teise. Å io imperatyvo nesilaikymo pasekmės atspindi grynai kompensacinę civilinės teisės funkcijÄ , t. y. Å¡alis, įgyvendinusi savo teisę prieÅ¡ingai jos paskirčiai (t. y. piktnaudžiavusi teise), įpareigojama atlyginti dėl Å¡ių veiksmų kitai Å¡aliai padarytus nuostolius.

Jei Å¡alių susitarimas dėl nepakankamo jo dalyko apibrėžtumo bei kitų priežasčių negali bÅ«ti laikomas preliminariÄ ja sutartimi, kontrahentas anaiptol nepraranda galimybės ginti nesÄ Å¾iningos Å¡alies pažeistas savo teises. Tokiu atveju jis gali kaltajai Å¡aliai pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį remdamasis vadinamÄ ja „culpa in contrahendo“ – nesÄ Å¾iningų, kaltų veiksmų ikisutartiniuose santykiuose – doktrina. Nagrinėjamu atveju, nustačius K. J. nepagrįstÄ neveikimÄ , t. y. nepagrįstÄ delsimÄ ir nevykdymÄ preliminariojoje sutartyje numatytos sÄ lygos – iki numatyto termino pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį, nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis, o tai sukėlė pastarajam atitinkamas civilines teisines pasekmes – sutarties pažeidimÄ ir atitinkamai kitai Å¡aliai teisę reikalauti netesybų bei civilinės atsakomybės taikymo.

Pabrėžia, jog byloje yra duomenys apie pradėtÄ ir vykstančiÄ civilinę bylÄ , o konkrečiau Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1448-112/2014 pagal ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinį atsakovams K. ir Y. J. dėl avanso grÄ Å¾inimo bei K. J. ieÅ¡kinį A. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Nukentėjusieji V. ir G. L. tinkamai realizavo savo pažeistas teises – 2013-05-09 Klaipėdos apygardos teismui pateikė ieÅ¡kinį dėl avanso grÄ Å¾inimo, kuris kildinamas iÅ¡ 2011-05-18 sudarytos preliminarios, nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pažeidimo.

Ir tik vėliau, t. y. po ieÅ¡kinio pateikimo teismui – 2013-05-15, pastarieji kreipėsi į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodo, kad nors faktinės bylos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog K. ir Y. J. pažeidė su G. L. sudarytÄ preliminariÄ jÄ sutartį, bei esantis iÅ¡kilęs civilinis ginčas Å¡iuo metu sprendžiamas civilinio proceso priemonėmis, tačiau pagal formuojamÄ teismų praktikÄ â€“ ne kiekvienas pažeidimas gali bÅ«ti vertinamas kaip nusikalstama veika.

Tad vien civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesÄ lygoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iÅ¡ sutarties Å¡alių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Jei kreditoriaus teisių atkÅ«rimas tampa neperspektyvus dėl sÄ moningų skolininko veiksmų, laikytina, kad veika peržengė civilinių teisinių santykių ribas. Å iuo atveju, V. ir G. L. ne tik turėjo galimybę atkurti pažeistas teises civilinėmis priemonėmis, bet jomis realiai pasinaudojo – kreipėsi į teismÄ , jų praÅ¡ymu teismas taikė laikinÄ sias apsaugos priemones (J. turto areÅ¡tÄ ).

Galimybė kilusį ginÄÄ dėl skolos spręsti civiline tvarka niekaip nebuvo suvaržyta ar apsunkinta, t. y. K. J. nepateikė netikrų duomenų apie savo tapatybę, pavedimai buvo priimti bankiniais pavedimais, K. J. turi pakankamai turto, kuris buvo areÅ¡tuotas, o nukentėjusysis pasinaudojo savo teisėmis ir dėl preliminarioje sutartyje sumokėto avanso priteisimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ . Nurodo, kad kitas svarbus aspektas, atskleidžiantis, kad civilinio proceso priemonėmis jau yra įgyvendinta didžioji dalis pažeistoms nukentėjusiųjų teisėms atkurti yra tai, kad vykdomojoje byloje iÅ¡ieÅ¡kotojui G.

L. bei išieškotojui A. L. yra išieškota bendra 280 925,76 Lt suma. Pažymėtina ir tai, kad byloje nebuvo nustatinėjama faktinė aplinkybė dėl 344 084 Lt sumokėjimo aplinkybių ir teismas dėl to nepasisakė, tačiau pagal liudytojo A. L. (nukentėjusiųjų sūnus) ir pačių nukentėjusiųjų V. ir G. L. parodymus, akivaizdu, kad išduotu K. J. vekseliu buvo atliktas tariamas įskaitymas, todėl pagrįstai laikytina, kad išieškoti pinigai yra iš objekto turto kainos. Taigi, itin svarbu tai, kad nukentėjusiesiems V. ir G.

L. perkamo objekto areÅ¡to buvimas, nebuvo esminė aplinkybė lemianti jų apsisprendimÄ , tai įrodo pastarųjų elgesys po sužinojimo apie areÅ¡tÄ . Svarbu ir tai, kad nukentėjusiesiems V. ir G. L. nebuvo suvaržytos teisės kreiptis civilinio proceso priemonėmis dėl jų pažeistų teisių auginimo, o tokio pobÅ«džio ginčai yra sprendžiami civilinės teisės rėmuose, bet ne baudžiamosios atsakomybės ribose.Pasisakydamas dėl žalos dydžio, nurodo, kad K. J. kaltinamajame akte, apraÅ¡ant nusikalstamos veikos padarinius yra nurodyta, kad „įgijo 7000 litų už preliminarios buto pirkime – pardavimo sutarties ruoÅ¡imÄ , po to, pagal preliminarios sutarties nustatytas sÄ lygas ir tvarkÄ , kaip avansÄ už buto pirkimÄ 2011-05-04 įgijo 26 416 litų bei 30 000 eurų <...>, 2011-10-12 įgijo 169 000 litų, o 2012 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, <...>, K.

J. apgaule pažadėdamas G. L. atsikaityti su kreditoriais, iÅ¡ G. L. įgijo 344 084 litus“. Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡tyręs bylos duomenis bei nustatęs naujas aplinkybes, K. J. pripažino kaltu visoje kaltinamojo akto apimtyje dėl BK 182 str. 2 d. numatytų padarinių atsiradimo, t. y. ,K. J. naudota apgaulė buvo esminė G. L. apsisprendimui perduoti: 7 000 litų už preliminarios buto pirkime – pardavimo sutarties ruoÅ¡imÄ , po to, kaip avansÄ už buto pirkimÄ 2011-05- 04 perdavė 26 416 litų bei 30 000 eurų <...>, 2011-10-12 perdavė 169 000 litų, o 2012 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, <... >, K.

J. apgaule pažadėjus G. L. atsikaityti su kreditoriais, G. L. perdavė 344 084 litus.“ Pažymi, jog sukčiavimo nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, todėl ši veika kaip baigta kvalifikuojama tada, kai atsiranda BK 182 str. numatytų padarinių: nukentėjusiojo turto, turtinių teisių ar reikalavimo teisių praradimas (jų apimties sumažėjimas), arba skolų ar prievolių, kuriomis suvaržomas nukentėjusiojo turtas, atsiradimas ar jų padaugėjimas. Žalos elemento dydžio nustatymas yra svarbus elementas, kuris turi tiesioginės įtakos esamiems/būsimiems žalos atlyginimo klausimams spręsti, tačiau pirmos instancijos teismas nevertino svarbių aplinkybių ir apie jas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė.

Pažymi, jog teisminio nagrinėjimo pradžioje buvo pateikti gynybos praÅ¡ymai dėl kaltinamojo akto trÅ«kumų, pagal BPK 219 str. 1 d., 3 p., 4 p. nurodytus reikalavimus. PraÅ¡ymuose buvo nurodyta, kad kaltinamajame akte nėra nurodytas tikslus inkriminuojamos nusikalstamos veikos apraÅ¡ymas: padarytos nusikalstamos veikos padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, be to, jame nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, neatitinka byloje esančių nustatytų faktinių aplinkybių. Teismas tokį praÅ¡ymÄ atmetė, motyvuodamas, kad Å¡ias aplinkybes nustatys nagrinėdamas bylÄ , tačiau skundžiamame nuosprendyje Å¡ios aplinkybės nebuvo nagrinėjamos.

Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu buvo besÄ lygiÅ¡kai ir neginčytinai nustatyta, kad 344 084 litų sumos niekas nemokėjo (G. L., A. L., K. J. parodymai), Å¡ių aplinkybių neneigia nei viena pusė. Tačiau pastarųjų versijos iÅ¡siskiria dėl Å¡ios sumos paskirties ir/ar užskaitymo: G. L. nurodo, kad jis pinigų nemokėjo, o apie sumokėjimÄ sužinojo iÅ¡ sÅ«naus, kuris nurodė, kad viskÄ sumokėjo; A. L. nurodo, kad „344 tÅ«kstančių nemokėjo, o užskaitė kaip skolÄ .

K. J. nurodo, kad Å¡ie pinigai nebuvo mokėti, o buvo tik įformintas Pakeitimu Nr. 1 be jokių mokėjimų. Apeliantas mano, kad vien tik Å¡ios egzistuojančios aplinkybės, kelia pagrįstas abejones dėl K. J. kaltinimo apimties pagrįstumo dėl sukčiavimo padarinių atsiradimo/buvimo. Jau nekalbant apie tai, kad teismas nepasisakė dėl K. J. ir A. L. pasiraÅ¡yto vekselio ryÅ¡io su nagrinėjama byla. Esant aukščiau nustatytai aplinkybei – V. ir G. L. nemokėjo 344 084 litų K. J., tiek prokuroras, turintis teisę tikslinti/keisti kaltinimÄ , tiek teismas, turintis teisę Å¡alinti iÅ¡ kaltinimo dalį, kuri nesusijusi su byla, Å¡iomis teisėmis nepasinaudojo ir skundžiamame nuosprendyje yra ydingai nustatytas ne tik neva padarytos žalos dydis, bet ir neteisingai nustatytas žalÄ patyręs asmuo.

Pagal esamas aplinkybes, nevertinant tariamo 344 084 litų mokėjimo/užskaitymo turinio, bei nesant byloje jokių duomenų apie V. ir G. L. turimÄ reikalavimo perleidimo teisę reikalauti sÅ«naus A. L. turto ar turtinės teisės, jau tik vien formaliÄ ja prasme, K. J. privalėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl 344 084 litų įgijimo. Apibendrinant, laiko akivaizdžiu, kad K. J. kaltinimas, o taip pat ir skundžiamas nuosprendis yra su aiÅ¡kiais trÅ«kumais, t. y. net iÅ¡nagrinėjus bylÄ lieka neaiÅ¡ku, kokiu bÅ«du kaltinamasis K.

J. įgijo iÅ¡ G. L. 344 084 litus, jei aiÅ¡kiai nustatyta, jog Å¡i suma nebuvo perduota. Kitaip tariant, K. J. apkaltinamajam nuosprendyje nėra net iÅ¡dėstytas ir neapraÅ¡ytas nusikalstamos veikos bÅ«das bei neatskleista gautos turtinės naudos požymio rÅ«Å¡is, kas, apelianto manymu, daro priimtÄ skundžiamÄ nuosprendį neteisėtu ir nepagrįstu.Pasisakydamas dėl įrodymų vertinimo (BPK 20 str. 5 d.), nurodo, kad pirmos instancijos teismas vertindamas bylos duomenis neteisingai juos įvertino ir padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, taip pažeisdamas BPK 20 str. nustatytus įrodymo vertinimo ir jų pripažinimo kriterijus.

Pažymi, jog bylos nagrinėjimo metu yra nustatyta, kad dalis pinigų už parduodamÄ ButÄ Ä¯ Y. Y. sÄ skaitÄ buvo pervesti dar iki preliminarios sutarties sudarymo – 2011-05-04 dienÄ . Pinigus pervedė ne nukentėjusysis G. L., o A. L.. Bankiniais pavedimais buvo sumokėta 26 416 litai bei 103 584 litai, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „avansas už nekilnojamÄ turtÄ â€œ. AreÅ¡tas buto atžvilgiu buvo taikytas nuo 2009-06-23, areÅ¡to faktas įregistruotas vieÅ¡ame turto areÅ¡to aktu registre (toliau – TAAR).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 5 str., turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i ir su jais gali susipažinti kiekvienas asmuo. Laikoma, kad turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi, jeigu turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas. G. L. 2011-10-12 į Y. Y. sÄ skaitÄ pagal preliminariÄ sutartį pervedė 169 000 litų, po ko 2011-10-17 sutuoktiniai J. iÅ¡davė G. L. notarinį įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo atlikti visus veiksmus, susijusius su buto rekonstrukcija, statybos darbų planavimu, organizavimu ir vykdymu ir kt., t. y. sutuoktiniai L. iÅ¡ esmės tapo faktiniais turto naudotojais, turėję teisę savo nuožiÅ«ra atlikti bet kokius veiksmus su turtu.

Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojais apklausti asmenys patvirtino, kad G. L. neabejotinai žinojo apie buto areÅ¡tÄ dar iki preliminarios sutarties sudarymo: liudytoja notarė J. D. tyrimo metu parodė, kad yra bendravusi su K. J., Y. Y. ir G. L., kur jiems teikė konsultacijÄ dėl preliminarios sutarties sudarymo galimybių notarine tvarka. Bendravimo metu jokie notariniai dokumentai nebuvo pildomi, niekas nebuvo registruojama, buvo tik konsultacinio pobÅ«džio pokalbis dėl preliminarios sutarties sudarymo.

Kiek pamena, pokalbio metu net pats K. J. minėjo, kad jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantis butas yra areÅ¡tuotas antstolių; liudytoja notarė J. D. teisme iÅ¡ esmės patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad buvo derinami areÅ¡tų nuėmimo veiksmai, kadangi sutuoktiniai L. neturėjo visos sumos iÅ¡ karto, patvirtino, kad L. turėjo bÅ«ti žinoma apie areÅ¡tÄ (2015-09-17 teisiamojo posėdžio protokolas); liudytoja nekilnojamojo turto agentė V. T. tyrimo metu parodė, kad kai į nekilnojamojo turto agentÅ«rÄ buvo paduotas skelbimas dėl buto pardavimo ir buvo pateikti nuosavybės dokumentai, tai buvo žinoma, kad butui yra uždėtas areÅ¡tas, tik nepamena ar vienas, ar keli areÅ¡tai.

Buto apžiÅ«ros metu visiems dalyvaujant buvo kalbėta apie tai, kad butas yra areÅ¡tuotas ir tokios informacijos nuo sutuoktiniu L. niekas neslėpė, jie tÄ puikiai žinojo. Preliminarios sutarties projekte buvo įraÅ¡ai, kad butas yra areÅ¡tuotas antstolių. Ji mano, kad G. L., jai dar tarpininkaujant, žinojo, jog sutuoktinių J. parduodamas butas yra areÅ¡tuotas; liudytoja nekilnojamojo turto agentė V. T. tesime patvirtino tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad parduodamu butu iÅ¡ pradžių susidomėjo A.

L.. Ji buvo parengusi preliminariÄ sutarti, kurioje buvo nurodyta apie buto įkeitimÄ , t. y. buvo įraÅ¡yta, jog jis areÅ¡tuotas. ParengtÄ preliminariÄ sutartį ji perdavė G. L., tačiau jos paslaugų vėliau buvo atsisakyta (2015-09-16 teisiamojo posėdžio protokolas). Apelianto manymu, Å¡ios bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad G. L. atžvilgiu nebuvo panaudota jokia apgaulė sudarant su juo preliminariÄ sutartį ir įgyjant avansÄ , kadangi teisme duotais A. L. parodymais (2016- 01-20 teisiamojo posėdžio protokolas) nustatyta, kad bÅ«tent jis pradėjo bendrauti su K.

J. dėl parduodamo buto, po ko jis pasiÅ«lė šį butÄ Ä¯sigyti tėvams. G. L. nėra mokėjęs jokių sumų J. už perkamÄ butÄ iki preliminarios sutarties sudarymo. Po preliminarios sutarties sudarymo, spalio mėn., G. L. pervedė 169 000 litų į Y. Y. sÄ skaitÄ , po ko 2011-10-17 sutuoktiniai J. iÅ¡davė G. L. notarinį įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo atlikti visus veiksmus, susijusius su buto rekonstrukcija, statybos darbų planavimu, organizavimu ir vykdymu ir kt., t. y. sutuoktiniai L. iÅ¡ esmės tapo faktiniais buto valdytojais, kas patvirtina, jog sutuoktiniai J. neturėjo jokios tyčios sukčiauti, bet prieÅ¡ingai – dėjo visas pastangas į tai, kad butas butų parduotas L..

Taip pat pažymi, kad dalį pinigų už butÄ J. mokėjęs A. L. nėra pripažintas nukentėjusiuoju, duomenų apie jo suklaidinimÄ , neva nutylint buto areÅ¡to faktÄ , nėra. Nors teisiamojo posėdžio metu G. L. teigė, jog neva sÅ«nus A. L. paskolino jam kaip avansÄ už butÄ mokamus pinigus (2015-09-16 teisiamojo posėdžio protokolas), tačiau Å¡iuo aspektu apeliantas pažymi, kad vadovaujantis CK 6.871 str. 1 d. nuostatomis paskolos sumai, virÅ¡ijančiai du tÅ«kstančius litų, buvo privaloma raÅ¡ytinė sutarties forma.

Nagrinėjamu atveju, jokių dokumentų, pagrindžiančių paskolos suteikimÄ G. L. nėra.Nurodo, kad turto areÅ¡to aktų registro duomenimis, pagal kreditoriaus R. D. reikalavimÄ 100 000 eurų sumai, areÅ¡tas buto atžvilgiu taikomas nuo 2009-06-19, Å¡ie duomenys vieÅ¡i ir laisvai prieinami. Todėl G. L., kaip protingas ir apdairus asmuo, prieÅ¡ sudarydamas preliminariÄ jÄ sutartį, ar A. L. prieÅ¡ mokėdamas avansÄ , neabejotinai galėjo pasitikrinti, ar kaltinamieji yra parduodamo buto savininkai, ar parduodamas butas nėra suvaržytas, o taip pat sužinoti visus kitus butÄ apibÅ«dinančius duomenis.

Pažymi, kad be R. D. K. J. turėjo ir kitų kreditorių: Turto areÅ¡to aktų registro duomenimis, 2011-03-01 registruotas Buto areÅ¡tas pagal kreditoriaus A. Å . reikalavimÄ 196 152,89 litų sumai; 2011-07-19 registruotas Buto areÅ¡tas pagal AB „DnB NORD banko“ reikalavimÄ 193 125,47 litų sumai; 2012-08-27 registruotas Buto areÅ¡tas pagal AB „Swedbank“ reikalavimÄ 14 915,93 eurų sumai. Nurodo, kad iki pat 2012-08-27 K. J. vedė derybas su AB „DnB NORD banku“ dėl areÅ¡to panaikinimo, buvo tariamasi dėl papildomo laidavimo bei įkeitimo galimybės. Buvo net pasiektas esminis susitarimas dėl galimybių panaikinti buto atžvilgiu taikomÄ areÅ¡tÄ , tačiau, atsirado naujas kreditorius – AB „Swedbank“, o tai pakeitė banko pozicijÄ bei pasiektÄ susitarimÄ dėl buto areÅ¡to panaikinimo ir buvo reikalinga iÅ¡ naujo tartis dėl pasikeitusių sÄ lygų.

Priedu Nr. 1 susitarus dėl preliminaria sutartimi nustatyto pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, sudarymo termino pratęsimo, buvo nustatyta, kad pagrindinė sutartis turi būti sudaryta iki 2013-04-26. K. J. vėlavo sudaryti pagrindinę sutartį dvi savaites. Mano, kad būtent dėl toliau sekusių nukentėjusiojo G. L., ir jo sūnaus A. L. veiksmų, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas tapo objektyviai nebeįmanomas (ne dėl K. J. kaltės) t. y.: L. 2013-05-13 kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo vekselio 1 004 336,74 litų sumai, ir jį pateikė vykdyti antstolei R.

V. (vykdomosios bylos Nr. 00741322722); G. L. 2013-05-16 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų K. J. ir Y. Y. solidariai 650 000 litų avansÄ bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės (civilinės bylos Nr. 2-1448-112/2014). Nurodo, jog visa L. Å¡eimos bendrai pareikÅ¡tų reikalavimų suma J. sudarė daugiau nei 1,6 mln. Lt, kai iÅ¡ bylos medžiagos bei nustatytų aplinkybių akivaizdu, jog sumokėta avanso tesudarė 307.000 Lt. Nepaisant to, G. L. savo ieÅ¡kinyje teigia, jog tariamai sumokėjo avanso 650.000 Lt – nors, kaip tapo akivaizdu, Å¡ios sumos nei jis, nei dar kas nors už jį J. nemokėjo, o A.

L. pateikė vykdyti 1 mln. Lt vekselį, kurio iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti. Apeliantui taip ir liko neaiÅ¡ku, nei kas, nei kada, nei kokiu pagrindu, nei kokia užskaita, už kokį verslÄ ir kam, kur, kaip, buvo ar nebuvo tariamai sumokėta, ir kas svarbiausia, A. L. net negalėjo paaiÅ¡kinti vekselio kitoje pusėje esančio įraÅ¡o esmės.Nurodo, kad tuo pačiu metu dar buvo kreiptasi ir į prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kaltinant J. sukčiavimu bei žalos padarymu.

Baudžiamojoje byloje J. yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, bendrai 437 508,98 Eur (1 510 631,01 Lt) sumai. Taigi, K. J. ir Y. Y. iÅ¡ L. realiai gavo 307 000 Lt avanso už buto pardavimÄ , o Å¡ios Å¡eimos narių bendra pareikÅ¡tų reikalavimų suma J. Å¡iuo metu sudaro daugiau nei 3,1 mln. Lt (apie 900 000 Eur). Pažymi, kad skundžiamame nuosprendyje, kaip ir kaltinime, yra nurodyta, kad K. J. tariama apgaulė pasireiÅ¡kė tuo, jog 2012 m. G. L. netikėtai sužinojus, jog butas yra areÅ¡tuotas, K.

J. pažadėdamas atsiskaityti su kreditoriais įgijo iÅ¡ G. L. dar 344 084 litus, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė. Tačiau apelianto manymu teisiamojo posėdžio metu neabejotinai nustatyta, kad 344 084 litai niekada nei K. J. nei Y. Y. už butÄ nebuvo sumokėti: G. L. nurodė, kad 2012 m. sÅ«nus pasakė, kad likusiÄ dalį pagal preliminariÄ sutartį apmokėjo J.. Tuo tarpu, A. L. nurodė, kad 344 084 litų taip pat nemokėjo, o neva įvykdė kažkokias užskaitas, tačiau jokių kitų, neva atlikto užskaitymo, aplinkybių jis nepaaiÅ¡kino.

Mano, kad tokiu bÅ«du, kaltinimas dėl turto įgijimo panaudojant apgaulę – žadant atsiskaityti su kreditoriais – ne tik nepasitvirtino, bet ir yra nelogiÅ¡kas, kadangi J. realiai negavus jokių likusių pinigų už parduodamÄ butÄ , kÄ patvirtino liudytojas A. L. bei nukentėjusieji, jie negalėjo žadėti, kad pinigus (kurių negavo), panaudos atsiskaitymams su kreditoriais. Pažymi, jog rengiantis bylos nagrinėjimui teisme, gynyba pateikė praÅ¡ymÄ perduoti bylÄ prokurorui dėl esminių kaltinamojo akto trÅ«kumų, nurodant, kad iÅ¡ kaltinamojo akto turinio neaiÅ¡ku, kokias duomenimis yra grindžiamas kaltinimas dalyje dėl turto įgijimo panaudojant apgaulę – žadant atsiskaityti su kreditoriais, juolab tyrimo metu nebuvo atlikta jokių veiksmų siekiant tokiÄ informacijÄ surinkti: nenustatyti ir neapklausti K.

J. kreditoriai, nenustatyta, kokios buvo K. J. įsiskolinimų sumos, netirta, ar K. J. vykdė kokius nors atsiskaitymus su kreditoriais, kas ir kokiai sumai buvo ir yra skolingi pačiam K. J.. Tokiu būdu, laiko, jog kaltinamajame akte nepateikus išsamaus K. J. inkriminuojamos veikos aprašymo, susidarė situacija, kad K. J. buvo perkelta įrodinėjimo dėl savo nekaltumo našta, kas grubiai pažeidžia baudžiamojo proceso pamatinius principus.Pasisakydamas, dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 300 str. 1 d., nurodo, kad pirmos instancijos teismas K.

J. kaltinimo dalyje, kurioje jis buvo kaltintas suklastojus tikrÄ dokumentÄ â€“ t. y. be nekilnojamojo turto bendrasavininkės Y. Y. žinios ir sutikimo sudarydamas 2013-02-27 preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos 2011-05-18 Palangoje pakeitimÄ Nr. 1, parašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „Y. Y.” ir pasirašė Y. Y. paraÅ¡ais – paÅ¡alino iÅ¡ kaltinimo. Tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes, nustatė, kad kaltinamasis K. J. turėjo tikslÄ ir motyvÄ panaudoti tikrÄ suklastotÄ dokumentÄ , siekiant dokumente įtvirtinti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«du nukelti pirkimo – pardavimo sutarties terminÄ iki 2013-05-08.

Å ioje dalyje, apelianto manymu, teismas, remdamasis prielaidomis, pripažino K. J. kaltu dėl tikro suklastoto dokumento panaudojimo. Pažymi, kad dokumento suklastojimas bendra prasme – tai veiksmai, sukuriantys dokumento netikrumÄ arba jo turinio neteisingumÄ . RaÅ¡ytinio akto teisinė reikÅ¡mė pasireiÅ¡kia tuo, kad jis suteikia tam tikras teises ir pareigas. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos apimtyje bei pareikÅ¡to kaltinimo ribose, norint teisingai kvalifikuoti K. J. nusikalstamÄ veikÄ â€“ dėl tikro suklastoto dokumento panaudojimÄ , mano, kad bÅ«tina aptarti 2013-02-27 Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sudarytos 2011-05-18 Palangoje Pakeitimo Nr. 1, teisinę (juridinę) reikÅ¡mę – sukuriamų teisių ir pareigų prasme.

LAT yra pasisakęs, kad sudarant preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo nebÅ«tina, kad jÄ sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad bÅ«tų bendra sutuoktinių valia dėl tokio perleidimo, o jos iÅ¡raiÅ¡ka gali bÅ«ti įvairi. Todėl preliminarioji sutartis gali bÅ«ti sudaryta laikantis CK 3.92 str. 4 d. reikalavimų, bet galima ir situacija, kad preliminariÄ jÄ sutartį sudaro vienas iÅ¡ sutuoktinių, o Å¡iÄ sutartį įvykdyti (sudaryti pagrindinę sutartį) trukdančios priežastys paÅ¡alinamos iki pagrindinės sutarties sudarymo.

Tai gali bÅ«ti padaroma ne tik gaunant įstatymo reikalaujamos formos bendro su sutuoktine sutarimo parduoti butÄ preliminarioje sutartyje numatytomis sÄ lygomis patvirtinimÄ , bet ir pasiekiant, kad parduodamas butas jo pardavimo metu nebeturėtų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statuso. Todėl mano, kad esama situacija modeliuoja, kad pakeitimas Nr. 1 yra tik tarpinis dokumentas siekiant pagrindinio tikslo – pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį. Juo labiau, kad nesant kito sutuoktinio sutikimo perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtÄ , pagrindinė sutartis negalės bÅ«ti sudaryta, todėl ir sutikimo nedavusio sutuoktinio daiktinės teisės į turtÄ nepasikeis.

Å iuo atveju, pagrįstai darytina iÅ¡vada, kad Pakeitime Nr. 1 Y. Y. paraÅ¡o buvimas ar nebuvimas yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė ir ji nesukuria, nepanaikina, nepakeičia teisių ir pareigų sutarties pakeitimÄ pasiraÅ¡iusioms Å¡alims. Baudžiamosios atsakomybės klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumÄ , t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė.

Juo labiau, kad LAT praktikoje pripažįstama, jog ne bet kokių tikrovę neatitinkančių duomenų įraÅ¡ymas į dokumentÄ gali bÅ«ti vertinamas kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiÅ¡kia, kad veika daro žalÄ ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. BaudžiamÄ jÄ atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi bÅ«ti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalÄ baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Dėl to, esant šiai suformuotai teismų jurisprudencijai, laiko akivaizdžiu, kad šioje baudžiamojoje byloje yra neteisingai aiškinama BK specialiosios dalies norma (300 str.), neteisingai nustatytas dokumento, kaip BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo dalykas ir iš jo kylančios teisės ir pareigos, kurios vertintinos per veikos pavojingumo prizmę.

Pabrėžia, kad formuojamoje teismų praktikoje yra pasakyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012).

Nurodo, kad nuosprendyje teismas pažeidė BPK 20 str. numatytus reikalavimus, kad įrodymų vertinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, o teismo, iÅ¡vados pagrįstos įrodymų visuma, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , dėl ko nepagrįstai K. J. atžvilgiu priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.Apeliaciniu skundu nukentėjusieji G. L. ir V. L. praÅ¡o pripažinti Y.

Y. kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., paskirti jai bausmę teisės aktų nustatyta tvarka, visa apimtimi tenkinti byloje pareikÅ¡tus civilinį ieÅ¡kinį bei iÅ¡ nuteistųjų solidariai priteisti nukentėjusiesiems turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo, kad su skundžiamu 2016-05-10 teismo nuosprendžiu nukentėjusieji sutinka iÅ¡ dalies. Pirmosios instancijos teismas ne visas bylos faktines aplinkybes ir byloje sutrinktus įrodymus vertino teisingai, kas sÄ lygojo neteisėtų kai kurių teismo iÅ¡vadų priėmimÄ .

Mano, kad skundžiamu nuosprendžiu buvo nepagrįstai iÅ¡teisinta sukčiavimo nusikalstamos veikos bendrininkė Y. Y., o vertinant K. J. nusikalstamus veiksmus ir jų pavojingumÄ , prieÅ¡taraujant byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, nepragrįstai konstatuota, kad jis iÅ¡ dalies atlygino padarytÄ Å¾alÄ . Pažymi, jog skundžiamu teismo nuosprendžiu nepagrįstai buvo tik iÅ¡ dalies tenkintas nukentėjusiųjų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, tuo nepagrįstai sumenkinant atliktų nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir jais padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiesiems bei pažeidžiant nukentėjusiųjų orumÄ .

Skundžiamu teismo nuosprendžiu nepagrįstai buvo paliktas nenagrinėtu nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys, tuo pažeidžiant nukentėjusiųjų teisę į efektyviÄ pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ baudžiamojo proceso tvarka. Teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį taip pat padarė procesinės teisės pažeidimų nevertindamas arba netinkamai vertindamas esminių faktinių aplinkybių ir byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų.Pasisakydami dėl neginčijamai įrodytos Y.

Y. padarytos nusikalstamos veikos, reglamentuotos BK 182 str. 2 d. ir nepagrįsto jos išteisinimo, apeliantai nurodo, kad teismo priimamas procesinis sprendimas laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas. Įstatymai nustato, kad teismų priimti procesiniai sprendimai turi būti teisėti ir pagrįsti. Teismo nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jo motyvuojamoje dalyje padarytos išvados dėl sprendžiamo klausimo pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Skundžiamas teismo nuosprendis dalyje dėl Y. Y. vaidmens sukčiavimo veikos padaryme bei šios veikos subjektyviosios pusės vertinimas neatitinka imperatyvių reikalavimų keliamų nuosprendžio turiniui, nes teismo motyvai grindžiami subjektyvia nuomone, nenurodant tokios nuomonės teisinių pagrindų bei juos galinčių patvirtinti rašytinių įrodymų.

Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje, turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentai, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymai ir teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Bet koks teismo priimame nuosprendyje išdėstytų išvadų pagrindas privalo būti išsamiai išanalizuotas, t. y. ne tik pačiam teismui, bet ir proceso šaliai, turi būti aiškus teismo nurodomų išvadų pagrindo teisingumas ir pagrįstumas kitų byloje pateiktų įrodymų ar proceso šalių išsakytų argumentų atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas išteisindamas Y.

Y. koncentravosi ir rėmėsi iÅ¡imtinai Å¡io asmens paaiÅ¡kinimais, tačiau visiÅ¡kai nevertino Å¡io asmens prisiimtų pareigų pasiraÅ¡ant su nukentėjusiais 2011-05-18 preliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį. KritiÅ¡kai vertintinas pirmosios instancijos akcentavimas, kad: Y. Y. nuosekliai neigė, kad nutylėjo informacijÄ , jog jai ir jos vyrui bendros nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo areÅ¡tuotas. Teigė, kad nuo pat pirminių susitikimų G.

L. žinojo apie buvo areÅ¡tÄ ir to nuo jo tikrai niekas neslėpė, o vėliau ji nusiÅ¡alino nuo buto pardavimo reikalų, juos spręsti palikdama savo sutuoktiniui. IÅ¡teisindamas Y. Y. teismas nuosprendį Å¡ioje dalyje priėmė pažeisdamas vidinio įsitikinimo, kaip įrodymų vertinimo kriterijaus turinį, kuris reiÅ¡kia, kad vidinis įsitikinimas pirmiausia atskleidžiamas objektyviais veiksniais, t y. iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjus visas bylos aplinkybes. Atitinkamai, vidinio įsitikinimo objektyvumas reiÅ¡kia, jog žinojimo rezultatas yra nepriklausomas nuo paties vertinančiojo norų ir valios, vertinančiajam baudžiamojo proceso subjektui negali turėti įtakos suinteresuotumas, emocijos, jausmai, nes tai daro vertinimÄ neobjektyvų.

Nukentėjusieji taip pat pabrėžia, kad įstatymo nuostata, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, neatsiejama nuo konstitucinės teismo priedermės – vykdyti teisingumÄ , taigi, vykdydamas Å¡iÄ pareigÄ , teismas privalo bÅ«ti visiems vienodai teisingas. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusieji bei kaltinamieji pasirašė 2011-05-18 preliminariÄ jÄ nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, kad pardavimo objektui, t. y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini) nėra pritaikyta jokių perleidimo apribojimų, Å¡io sandorio sudarymas nepažeidžia kreditorių ar trečiųjų asmenų interesų ir nėra jokių pradėtų ar nagrinėjamų ginčų dėl Å¡io turto.

Pažymi, kad civilinių santykių dalyviai, vykstant deryboms dėl tam tikros sutarties sudarymo, fiksuoja per derybas pasiektus susitarimus ir pasiraÅ¡o įvairius ikisutartinius dokumentus. Kai ikisutartinių santykių Å¡alys raÅ¡tu užfiksuoja tam tikrų vienaÅ¡alių ar dviÅ¡alių įsipareigojimų, toks dokumentas Å¡alis teisiÅ¡kai įpareigoja, taigi už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymÄ atsiranda atsakomybė. CK 6.165 str. nustatyta, kad preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį.

Taigi trumpai preliminariÄ jÄ sutartį galima apibrėžti kaip Å¡alių susitarimÄ dėl kitos sutarties sudarymo ateityje, t. y. kaip sutartį dėl sutarties sudarymo. Tokiu preliminariu susitarimu sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 str. prasme. Kadangi Å¡alių pasiraÅ¡yta 2011-05-18 preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis turi pagrindinius sutarties elementus ir neginčijamai yra priskiriama prie sutarčių jos turinys bei iÅ¡ jo kylančios Å¡alių pareigos privalo bÅ«ti aiÅ¡kinami LR teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis.

Nurodo, kad siekiant nustatyti 2011-05-18 preliminariosios sutarties esmę ir jos turinio teisinę reikÅ¡mę nustatant sukčiavimo veikos elementus Y. Y. veiksmuose, bÅ«tina spręsti ne pagal vienos iÅ¡ Å¡io sandorio Å¡alių Y. Y. paaiÅ¡kinimus, bet pagal Å¡io dokumento turinį, aiÅ¡kinant jį vadovaujantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis. Todėl pirmosios instancijos teismo įvardinamas nuoseklus Y. Y. neigimas, kad ji nutylėjo informacijÄ apie parduodamo buto areÅ¡tÄ , Å¡iuo atveju nepaneigia ir negali teisiÅ¡kai paneigti 2011-05-18 preliminariosios sutarties turinio, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta prieÅ¡inga informacija, t. y. jau minėtos sÄ lygos, kad parduodamas turtas nėra apribotas, nėra ginčo objektas ir jo pardavimas nepažeis trečiųjų asmenų interesų.

Todėl mano, kad bylÄ nagrinėjęs teismas privalėjo vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuoti, kad Y. Y., kaip ir K. J. tyčia nenurodė nukentėjusiesiems, kad parduodamas butas yra kelis kartus areÅ¡tuotas. Sutarties turinys yra Å¡alių consensus ad idem, t. y. Å¡alių surastas sutarimas, bendra nuomonė. Kilus Å¡alių ginčui, teismas turi nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus sprendžiant dėl konkrečios civilinių santykių dalyvių valia sudarytos sutarties esmės ir teisinės reikÅ¡mės, svarbiausias Å¡altinis yra sutarties turinys.

Pažymėtina, kad Y. Y., turinti įtariamosios statusÄ pirmosios instancijos teisme teikė parodymus, visų pirma siekdama iÅ¡vengti jai gresiančios atsakomybės, o ne siekdama padėti nustatyti objektyviÄ tiesÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas vertindamas esminę aplinkybę dėl pardavėjo pareigos informuoti pirkėjus apie parduodamo turto areÅ¡tus privalėjo remtis tiesioginiu raÅ¡ytiniu įrodymu, t. y. 2011-05-18 preliminariosios sutarties turiniu, o ne subjektyviais Y. Y. parodymais. Nukentėjusieji atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas suteikdamas iÅ¡skirtinę ir prioritetinę reikÅ¡mę Y.

Y. parodymams, o ne 2011-05-18 preliminariosios sutarties turiniui, pažeidė imperatyvius teisės aktų reikalavimus apibrėžiančius tiek preliminariosios sutarties reikÅ¡mę ir paskirtį, tiek sutarčių aiÅ¡kinimÄ reglamentuojančias taisykles. Byloje neginčijamai nustatyta, kad Y. Y., K. J. ir nukentėjusieji savo preliminaraus susitarimo sÄ lygas dėl buto esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo nukentėjusiems sutarė ne žodžiu, o teisės aktų nustatyta tvarka sudarydami 2011-05-18 preliminariÄ jÄ sutartį.

Remiantis CK 6.165 str. preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariÄ jÄ sutartį daro negaliojančiÄ . Todėl mano, kad Å¡ios esminės teisės aktų nuostatos patvirtina, kad skundžiamo nuosprendžio motyvas apie tai, kad Y. Y. parodymai, o ne raÅ¡ytinės 2011-05-18 preliminariosios sutarties turinys patvirtina aplinkybę, kad Y. Y. nenutylėjo informacijos nukentėjusiems L. apie tai, kad parduodamas butas (duomenys neskelbtini) yra areÅ¡tuotas, yra teisiÅ¡kai nepagrįstas.

Aplinkybės, kurios turi bÅ«ti įrodytos tik konkrečiu įrodinėjimo bÅ«du (t. y. raÅ¡ytiniais įrodymais) negali bÅ«ti įrodinėjamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pirmosios instancijos teismas, suteikdamas prioritetinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ne 2011-05-18 preliminariosios sutarties turiniui, bet Y. Y. parodymams, nekentėjusiųjų manymu taip pat pažeidė Ex injuria non oritur (iÅ¡ neteisėtumo teisė neatsiranda, lot.) teisės principÄ , nes formaliai pateisino Y. Y. veikimÄ prieÅ¡ingu teisei bÅ«du (t. y. nevykdant CK 6.321 str. 3 d. pardavėjui keliamos imperatyvios pareigos), o taip pat Pacta sunt servanda (sutarčių privalu laikytis, lot.) teisės principÄ , nes formaliai pateisino Y.

Y. esminius pardavėjo ir sÄ Å¾iningos sutarties Å¡alies pareigų pažeidimus.Pabrėžia, kad Y. Y. parodymai duoti teisme tiesiogiai patvirtina, kad ji ne tik nuo pat bendravimo su nukentėjusiais pradžios ir 2011-05-18 preliminarios sutarties sudarymo puikiai žinojo apie butui (duomenys neskelbtini) pritaikytus areÅ¡tus, bet ir tyčia slėpė Å¡iÄ informacijÄ ir po Å¡ios preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo 2011-10-12 gaudama 169 000 Lt iÅ¡ G. L.. Y. Y. parodymai duoti teisme nurodant, kad jie savo turto kitiems ir nepardavinėjo, jie laukė iki 2013 metų kada prasidėjo tyrimas, kad jie pagal jų bendrÄ sutarimÄ Ä¯gys šį turtÄ , tiesiogiai patvirtina, kad ji taip pat aiÅ¡kiai žinojo ir apie K.

J. 2013-02-27 bei 2013-04-25 pasiraÅ¡ytus 2011-05-18 preliminarios sutarties pakeitimus bei bÅ«dama turto pardavėja tyčia nesiėmė jokių veiksmų siekiant grÄ Å¾inti apgaule įgytas nukentėjusiųjų G. ir V. L. pinigines lėšas. Pažymi, jog teismas, nustatinėdamas Y. Y. kaltę sukčiavimo veikoje, privalėjo vertinti Å¡iuos prieÅ¡taravimus Y. Y. parodymuose ir konstatuoti, kad Y. Y. aktyviai dalyvavo apgaule įgyjant pinigus iÅ¡ nukentėjusiųjų ir vėliau juos panaudojant pažeidžiant nukentėjusiųjų teises ir teisėtus interesus (t. y. neatsiskaitant su buto areÅ¡tus imdavusiais kreditoriais).

Viena esminių imperatyvių pareigų, kurias teisės aktų leidėjas kelia pardavėjui (vadinasi ir Y. Y.) yra numatyta CK 6.321 str. 3 d. – pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareÅ¡tuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat, kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Vienas esminių reikalavimų, keliamų teismo nuosprendžio turiniui – yra draudimas nurodyti vienas kitam prieÅ¡taraujančius motyvus. Akcentuodamas nurodytÄ imperatyviÄ pardavėjo pareigÄ , pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje dėl subjektyvių ir Å¡aliÅ¡kų priežasčių taikė jÄ tik K.

J. atžvilgiu. Nukentėjusieji pažymi, kad Y. Y. gaudama pinigines lėšas iÅ¡ nukentėjusiųjų prieÅ¡ 2011-05-18 preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymÄ , o taip pat pasiraÅ¡ydama 2011-05-18 preliminariÄ jÄ sutartį ir 2011-10-12 gaudama iÅ¡ nukentėjusiųjų 169 000 Lt, veikė kaip parduodamo turto bendraturtė ir Å¡io turto pardavėja. Dėl Å¡ių priežasčių Y. Y., kaip turto pardavėjai ir 2011-05-18 preliminariosios sutarties Å¡aliai, yra keliamos visos teisės aktų leidėjo numatytos pardavėjo bei sandorio Å¡alies pareigos.

Bylos medžiaga bei 2011-05-18 preliminariosios sutarties turinys neginčijamai patvirtina, kad Y. Y. neįvykdė vienos esminių pardavėjo pareigų, numatytų CK 6.321 str. 3 d., t. y. nepranešė turto pirkėjams V. ir G. L. apie esančius šio turto areštus. Kadangi sutarties turinys yra šalių consensus ad idem, t. y. šalių surastas sutarimas, bendra nuomonė, kritiškai vertintini ir yra teisiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai, pagrįsti ne teisės aktų reikalavimais (CK 6.321 str. 3 d.) ir 2011-05-18 preliminariosios sutarties turiniu, bet subjektyviais Y.

Y. parodymais. PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, Y. Y. atsakomybės negali Å¡alinti tokios aplinkybės, kad ji gavusi iÅ¡ nuketėjusiųjų pinigines lėšas jas iÅ¡grynino, atidavė savo sutuoktiniui K. J. ir toliau su nukentėjusiais Å¡iais klausimais nebendravo. Tokie Y. Y. veiksmai, nukentėjusiųjų vertinimu, patvirtina prieÅ¡ingas – akivaizdžiai neteisėto elgesio – aplinkybes. Kadangi Y. Y. pasiraÅ¡ydama su nukentėjusiais 2011-05-18 preliminariÄ jÄ sutartį ir gaudama iÅ¡ jų keliais bankiniais pavedimais pinigines lėšas veikė kaip turto pardavėja, jos veiksmai privalo bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir pardavėjui keliamas pareigas.

Todėl ta aplinkybė, kad Y. Y. gautus nukentėjusiųjų pinigus, visiÅ¡kai nesigilindama į nukentėjusiųjų teisėtus interesus, iÅ¡grynino ir atidavė savo vyrui, tik patvirtina Å¡io asmens itin atmestinÄ požiÅ«rį į savo, kaip sÄ Å¾iningos sandorio Å¡alies ir pardavėjo pareigas bei iÅ¡ankstinį žinojimÄ , kad nukentėjusiųjų interesai jau ir taip bus pažeisti, nes nei ji, nei jos sutuoktinis neketino vykdyti savo sutartinių prievolių, o taip pat grÄ Å¾inti nukentėjusiems iÅ¡ jų apgaulės bÅ«du gautus pinigus.

Pažymi, kad nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir apklausiant Y. Y., bylÄ nagrinėjantis teismas jai užduodamas klausimus akcentavo, kad Y. Y. vaidmuo gavus iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus, vėliau juos iÅ¡gryninant ir atiduodant K. J., yra esminis vertinant aplinkybę, kad J. veikdami kaip turto pardavėjai ir gaudami iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigines lėšas nesiėmė visiÅ¡kai jokių priemonių tam, kad operatyviai bÅ«tų atsiskaityta su kitais J. kreditoriais, nuimti areÅ¡tai nuo parduodamo turto ir iki 2011-05-18 preliminariojoje sutartyje nustatyto termino, t. y. 2011-12-31 bÅ«tų sudarytos visos sÄ lygos pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymui ir nuosavybės teisių perleidimui nukentėjusiems.

Tačiau dėl nukentėjusiesiems nesuprantamų priežasčių, Å¡ių paties teismo akcentuotų esminių aplinkybių visetas buvo ignoruojamas priimant skundžiamÄ nuosprendį ir vertinant Y. Y. veiksmų teisėtumÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas priimdamas skundžiamÄ nuosprendį ir vertindamas Y. Y. elgesį, privalėjo nepažeisti neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo principų ir sukčiavimo veikos turinį privalėjo vertinti vadovautis teisės aktų leidėjo suformuluotomis bendrosiomis pareigomis, keliamomis prievolių Å¡alims.

Prievolės (tarp jų ir sutartinės) privalo bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (6.38 str. 1 d.). Y. Y., bÅ«dama sandorio Å¡alimi, puikiai žinodama preliminariosios sutarties turinį ir paskirtį, dirbusi savo sutuoktinio K. J. versle, nurodytus prievolių vykdymo principus pažeidė tyčia. Todėl nukentėjusieji mano, kad Y. Y., veikdama kaip sandorio Å¡alis, lėšų gavėja ir K.

J. sutuoktinė ir bendrininkė savo tyčiniais veiksmais padarė veikÄ už kuriÄ atsakomybė yra numatyta BK 182 str. 2 d. Be to, skundžiamame teismo nuosprendyje minimas Y. Y. nusiÅ¡alinimas nuo turto pardavimo ir tolimesnio bendravimo su nukentėjusiais neturi visiÅ¡kai jokios teisinės reikÅ¡mės, neginčijamai žinant, kad Y. Y. aiÅ¡kiai žinojo ir apie savo sutuoktinio teistumÄ už sukčiavimo veikas. Todėl tai tik tiesiogiai patvirtina, kad Y. Y. ne tik žinojo, kad formaliai atiduodama iÅ¡ nukentėjusiųjų gautas lėšas K.

J., pažeidžia nukentėjusių teisėtus interesus, bet apgaulės bÅ«du to tyčia siekė savo aktyviais veiksmais. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ sukčiavimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengia turtinės prievolės arba jÄ panaikina. Sukčiavimo objektyvieji požymiai: svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas ir turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 str. dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvÅ«s, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad bÅ«tų padaryta bent viena nurodytų veikų.

Teismų praktikoje iÅ¡skiriami Å¡ie apgaulės kriterijai: objektyvios tiesos iÅ¡kraipymas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidÄ ); tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sÄ moningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ (kasacinė byla Nr. 2K- 335/2010). LAT 2012 m. Apžvalgoje Nr. AB-36-1 „Dėl teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose“ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad svetimo turto įgijimas – tai kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto, taip pat pinigų ar vertybinių popierių įgijimas panaudojant apgaulę.

IÅ¡ esmės tai neteisėtas fiktyvaus teisinio santykio sukÅ«rimas, pagal kurį kaltininkas ar tretieji asmenys gauna svetimÄ turtÄ ar materialių civilinės apyvartos objektų teikiamÄ naudÄ (kasacinė byla Nr. 2K- 44/2007). IÅ¡oriÅ¡kai įgijimas gali atitikti turinio ir formos reikalavimus, kurie nustatyti CK atitinkamos rÅ«Å¡ies turto sandoriams. BÅ«tent identiÅ¡ku bÅ«du kaltinamieji J. turėdami aiÅ¡kų ir iÅ¡ anksto suplanuotÄ tikslÄ Ä¯gyti nukentėjusiųjų turtÄ â€“ pinigus, apgaule 2011-05-18 preliminariosios sutarties pagalba suklaidino nukentėjusiuosius, kad parduodamas butas nėra areÅ¡tuotas ir kaltinamieji tariamai galės jį parduoti Å¡alių nustatytu terminu, įgijo nukentėjusiems priklausančius pinigus, kurių dalis buvo sumokėti bÅ«tent Y.

Y.. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymÄ ar teisės į jį įgijimÄ neteisėtÄ baudžiamÄ ja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus, ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo bÅ«das. Naudojant apgaulę turto savininkas ar valdytojas gali bÅ«ti suklaidinamas ir dėl kaltininko ketinimų, tai gali bÅ«ti daroma įvairiais bÅ«dais.

Tačiau visų jų esmė yra pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtÄ , nustatymÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ . Tokia apgaulė turi bÅ«ti esminė įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingÄ sandorį. (LAT nutartis Nr. 2K-7-255/2012).Nurodo, kad Y. Y. veikdama bendrininkų grupe kartu su savo sutuoktiniu K. J., žinodama apie praduodamo turto areÅ¡tus dalyvavo ikisutartiniuose santykiuose dėl kaltinamiesiems bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise priklausančio areÅ¡tuoto buto pardavimo nukentėjusiesiems, iki 2011-05-18 preliminariosios sutarties pasiraÅ¡ymo gavo į jai priklausančiÄ banko sÄ skaitÄ nukentėjusiųjų sumokėtÄ 130 216 Lt sumÄ , o 2011-10-12 dar 169 000 Lt sumÄ .

Be to, Y. Y., veikdama bendrininkų grupe kartu su savo sutuoktiniu K. J., žinodama apie praduodamo turto areÅ¡tus pasirašė 2011-05-18 preliminariÄ jÄ sutartį, taip pat aiÅ¡kiai žinodama ir suvokdama, kad sutarties sÄ lygos dėl parduodamo turto perleidimo apribojimų nebÅ«vimo yra melagingos ir objektyviai neteisingos bei numatytos tik tam, kad apgaulės bÅ«du įgyti nukentusiųjų pinigines lėšas. Toliau Y. Y., žinodama esminius 2011-05-18 pasiraÅ¡ytos preliminariosios sutarties netikslumus, dėl turto areÅ¡to nebuvimo, vienasmeniÅ¡kai iÅ¡grynino iÅ¡ nukentėjusiųjų į jos banko sÄ skaitÄ gautas lėšas ir, jos teigimu, atidavė savo vyrui K.

J.. Tokiu bÅ«du, Y. Y. ne tik aiÅ¡kiai suvokė, kad apgavo nukentėjusiuosius, tačiau tai toleravo ir nesiėmė visiÅ¡kai jokių veiksmų siekiant įgyvendinti jai teisės aktais keliamas turto pardavėjos pareigas (t. y. organizuoti ir pasiraÅ¡yti pagrindinę pirkimo pardavimo sutartį), o taip pat nesiėmė visiÅ¡kai jokių veiksmų siekiant paÅ¡alinti turto pirkėjų esminius teisių pažeidimus, grÄ Å¾inant jiems be teisinio pagrindo iÅ¡ jų gautas lėšas. Nukentėjusieji mano, kad pirmosios instancijos teismas deklaratyviai ir formaliai vertino Å¡iuos Y.

Y. vieÅ¡osios teisės pažeidimus, ignoravo aiÅ¡kiai įrodytÄ tyčiÄ ir apgaulę jos veiksmuose įgyjant iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigines lėšas. Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo apžvalgoje dėl teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose konstatavo, kad sukčiavimas įgyjant svetimÄ turtÄ laikomas baigtu, kai turto savininkas ar valdytojas arba asmuo, kurio žinioje yra turtas, perleidžia jį kaltininkui ar kitam asmeniui, o Å¡is įgyja galimybę turtÄ valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiÅ«ra.

Todėl nagrinėjamu atveju mano, kad sukčiavimo veikos baigtumas Y. Y. veiksmuose yra aiÅ¡kiai įrodytas jos pačios veiksmais, t. y. gautu nukentėjusiems priklausančiu lėšų iÅ¡gryninimas ir panaudojimas subjektyviems tikslams.Nurodo, kad Vertinant Y. Y. kaltę padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 182 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas teisiÅ¡kai nepagrįstai visiÅ¡kai nevertino tos aplinkybės, kad gaudama iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigines lėšas, pasiraÅ¡ydama 2011-05-18 preliminariÄ jÄ sutartį Y.

Y. veikė ne tik kaip turto pardavėja ir bendraturtė, bet ir kaip K. J., kurio kaltę sukčiavimo veikoje teismas pagrįstai laikė visiÅ¡kai įrodyta, sutuoktinė. Sutuoktinių prievolėms yra nustatytas specialus teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į vienÄ esminių aplinkybių, kad sutuoktiniai privalo veikti bendrai Å¡eimos ir kito sutuoktinio interesais. CK 3.87 str. nustatytas sutuoktinių turto bendrumo teisinis principas. Duodama parodymus teisme Y. Y. nurodė, kad su K. J. veda bendrÄ Å«kį ir augina du vaikus.

Y. Y. ir K. J. santuokÄ sudarė 1996-09-25. Å ių aplinkybių visetas patvirtina neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad Y. Y. puikiai žinojo apie 2005-04-25 ir 2013-03-08 savo sutuoktinio teistumus ir polinkį daryti nusikalstamas veikas. Dėl Å¡ios priežasties vertinant Y. Y. kaltę ir vaidmenį sukčiavimo veikoje, apgaulės bÅ«du įgyjant iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigines lėšas, teismas privalėjo skirti ypatingÄ dėmesį Å¡ioms aplinkybėms ir konstatuoti, kad Y. Y. kaltė yra visiÅ¡kai įrodyta.

Nukentėjusieji pabrėžia, kad net ir laikantis teisiÅ¡kai nepagrįstos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos pozicijos, kad Y. Y. aiÅ¡kiai sukčiavimo veikos sudėtį atitinkančių veiksmų tariamas teisėtumas gali bÅ«ti grindžiamas vien tik nuosekliais Y. Y. parodymais, Å¡io asmens parodymai nebuvo nuoseklÅ«s ir prieÅ¡ingai nei nurodo teismas patvirtina sukčiavimo veikos sudėtį Y. Y. veiksmuose. Duodama parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, Y. Y. nurodė, kad su nukentėjusiaisiais nustojo visiÅ¡kai bendrauti gavusi iÅ¡ jų pinigines lėšas į savo banko sÄ skaitÄ , jas iÅ¡gryninusi ir atidavusi K.

J.. Tai tiesiogiai patvirtina, kad Y. Y. aiÅ¡kiai suvokė, kad esant parduodamo turto areÅ¡tams įsipareigojimai V. ir G. L. nebus įvykdyti, o apgaulės bÅ«du gautos lėšos bus panaudotos subjektyviems pardavėjų (t. y. J.) interesais. Duodama parodymus teisme Y. Y. nurodė, jie neturėjo finansinių galimybių panaikinti Å¡iuos areÅ¡tus. Tai tiesiogiai patvirtina, kad Y. Y. pasiraÅ¡iusi 2011-05-18 preliminariÄ sutartį, apgaulės bÅ«du gavusi pinigines lėšas į savo sÄ skaitÄ iÅ¡ V. ir G.

L., jas iÅ¡gryninusi ir atidavusi savo sutuoktiniui K. J., tyčia nesiėmė visiÅ¡kai jokių veiksmų, siekiant nuimti areÅ¡tus nuo parduodamo turto ir sudaryti visas sÄ lygas pagrindinės pirkimo pardavimo sutarties su L. sudarymui bei nuosavybės teisių perleidimui. Duodama parodymus teisme Y. Y. nurodė, kad L. atsisakius sumokėti likusiÄ pinigų sumÄ , jie buvo priversti kreiptis į agentÅ«rÄ Turto vizija, su tikslu parduoti kotedÅ¾Ä ir grÄ Å¾inti L. gautus iÅ¡ jų pinigus. Tokiu bÅ«du, nukentėjusiųjų vertinimu, Y.

Y. patvirtino, kad žinodama apie parduodamo turto areÅ¡tus, tyčia nuslėpdama Å¡iÄ informacijÄ , neįtraukiant jos į 2011-05-18 pasiraÅ¡ytos sutarties sÄ lygas, gaudama iÅ¡ L. pinigines lėšas, iÅ¡grynindama ir panaudodama jas ne atsiskaitymui su turto areÅ¡tÄ iniciavusiais kreditoriais, o atiduodama jas K. J., aktyviais tyčiniais veiksmais dalyvavo sukčiavimo veikoje kartu su K. J. ir apgaule įgijo L. priklausančias lėšas. Be to, Å¡ios piniginės lėšos Y. Y. slaptos apgaulės bÅ«du panaudotos nuslepiant jų gavimo faktÄ ir nuo kitų kaltinamųjų kreditorių, kurių reikalavimu ir buvo areÅ¡tuotas V. ir G.

L. ketintas parduoti turtas. Duodama parodymus teisme ir atsakydama į kelis bylÄ nagrinėjančio teismo klausimus apie tai, kodėl negrÄ Å¾ino nukentėjusiems jų sumokėtų lėšų tiek prieÅ¡ baudžiamosios bylos pradėjimÄ , tiek jai prasidėjus, Y. Y. formaliai kelis kartus atsakė teismui, kad L. sumokėtų lėšų grÄ Å¾inti neprašė. Å ie Y. Y. parodymai patvirtina tiek Å¡io asmens atmestinÄ požiÅ«rį į nukentėjusiųjų teises ir teisėtus interesus, tiek į 2011-05-18 preliminariÄ ja sutartimi prisiimtas, bei teisės aktais numatytas, pardavėjo pareigas.

Å ie Y. Y. parodymai taip pat patvirtina, kad ir lėšų gavimo iÅ¡ L., ir 2011-05-18 sutarties prasiraÅ¡ymo, ir Å¡ių lėšų perdavimo K. J. momentais, Y. Y. aiÅ¡kiai suvokė, kad ji apgaulės bÅ«du įgijo L. priklausančias lėšas, to siekė ir negalėjo susitaikyti su savo pareiga nedelsiant Å¡ias lėšas grÄ Å¾inti L. neįvykus 2011-05-18 sutarties 3.1 p. numatytai sÄ lygai (t. y. nesudarius pagrindinės turto pardavimo sutarties). Duodama parodymus teisme ir atsakydama į bylÄ nagrinėjančio teismo klausimus Y.

Y. nurodė, kad jie savo turto kitiems ir nepardavinėjo, laukė iki 2013 metų kada prasidėjo tyrimas, kad jie pagal jų bendrÄ sutarimÄ Ä¯gys šį turtÄ . Nukentėjusieji pažymi, kad Y. Y. visada aktyviai neigė, kad ji pasirašė 2013-02-27 pakeitimÄ Nr. 1 dėl 2011-05-18 preliminariosios sutarties ir tariamai net nežinojo apie šį pakeitimÄ iki baudžiamosios bylos. Taip pat Y. Y. visada aktyviai neigė, kad žinojo ir apie K. J. 2013-04-25 pasiraÅ¡ytÄ preliminariosios sutarties 2011-05-18 papildymÄ .

Todėl nurodytas paaiÅ¡kinimas apie jos laukimÄ iki 2013 metų dėl turto pirkimo prieÅ¡tarauja 2011-05-18 preliminarios sutarties 3.1 p. numatančiam, kad turtas privalėjo bÅ«ti parduotas iki 2011-12-31. Å ių aplinkybių visetas, nukentėjusiųjų vertinimu, patvirtina, kad Y. Y. ne tik žinojo apie savo prievolę grÄ Å¾inti L. jų sumokėtas lėšas neįvykus pagrindiniam sandoriui, tačiau sÄ moningai vengė Å¡iÄ prievolę vykdyti, nes tai prieÅ¡taravo jos ir K. J. pagrindiniam tikslui – negrÄ Å¾inti apgaulės bÅ«du pasisavintų L. lėšų.

Duodama parodymus teisme ir atsakydama į bylÄ nagrinėjančio teismo klausimus Y. Y. nurodė, kad atiduodama K. J. iÅ¡grynintas iÅ¡ L. 2011-05-18 preliminarios sutarties pagrindu gautas lėšas žinojo, kad jos sutuoktinio versle buvo finansinių problemų. Å i aplinkybė patvirtina, kad Y. Y. apgaule įgijusi lėšas iÅ¡ L., Å¡ių lėšų neketino grÄ Å¾inti nukentėjusiems, o turėjo iÅ¡ anksto suplanuotÄ tikslÄ panaudoti Å¡ias lėšas kartu su K. J. jo verslo problemoms spręsti.

Å i aplinkybė taip pat patvirtina Y. Y. aktyvų vaidmenį darant sukčiavimo veikÄ kartu su K. J.. BylÄ nagrinėjančiam teismui posėdžio metu uždavus klausimus Y. Y. apie tai, kodėl nedavė K. J. įgaliojimo, kad jis pasiraÅ¡ytų už jÄ , kodėl visur dalyvavo, parodė turtÄ , kodėl prašė į jos sÄ skaitÄ pinigus pervesti, kodėl J. Snoro banke neatidarė sÄ skaitos savo vardu, kodėl lėšos buvo mokamos į jos sÄ skaitÄ , Y. Y. nurodė, kad neatsakinės i Å¡iuos klausimus.

Å i aplinkybė, nukentėjusiųjų manymu, patvirtina, kad teismo nuosprendyje esanti iÅ¡vada, kad Y ir K. J. negalėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti, kodėl pardavus butÄ , nebuvo grÄ Å¾inti pinigai nukentėjusiems, turi esminę reikÅ¡mę ir tiesiogiai patvirtina, jog Y. ir K. J. negalėjo paneigti, kad jų iÅ¡ anksto suplanuota ir padaryta sukčiavimo veika sukÅ«rė jų norėtas neigiamas pasekmes, kurių jie neturi galimybių arba nenori paÅ¡alinti. Pažymi, jog nurodytos aplinkybės ir Y. Y. parodymai tiesiogiai patvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje teismo iÅ¡vada, kad Y.

Y. negalėjo suvokti, kad pinigai gauti iÅ¡ nukentėjusiųjų bus panaudoti jos vyro verslo poreikiams, kad Y. Y. nesiekė Å¡iam tikslui apgaule gauti pinigus, yra nepagrįsta ir prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Y. Y., nukentėjusiųjų vertinimu, atliko aktyvų vaidmenį padarant sukčiavimo vaidmenį bendrininkaujant su savo sutuoktiniu K. J., todėl privalo bÅ«ti traukiama baudžiamojon atsakomybėn ir baudžiama teisės aktų nustatyta tvarka. Y. Y. kaip ir K. J. veikÄ padarė tiesiogine tyčia, pasinaudodami nukentėjusiųjų pasitikėjimu, nepagrįstais lÅ«kesčiais, bei suprasdami kad savo veiksmais apsunkino pinigų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir nukentėjusių pinigų grÄ Å¾inimÄ , iki Å¡iol su nukentėjusiais nėra atsiskaityta.

Taip pat Y. Y. kartu su K. J. iÅ¡duodami 2011-10-17 įgaliojimÄ G. L. bei aiÅ¡kiai suprasdami, kad negalės 2011-05-18 sutarties nustatytu terminu, t. y. iki 2011-12-31 parduoti butÄ , toliau melavo ir klaidino nukentėjusiuosius. Taigi Y. Y. savo ir K. J. naudai įgijo didelės vertės nukentėjusiųjų turtÄ apgaulės bÅ«du. Ä®rodinėjimas yra viena svarbiausių baudžiamojo proceso sudėtinių dalių ir viena pagrindinių baudžiamojo proceso subjektų veiklos krypčių. Tinkamas įrodinėjimÄ reglamentuojančių normų taikymas užtikrina teisingumo vykdymÄ ir baudžiamojo proceso paskirtį – ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves.

Skundžiamame nuosprendyje teismas iÅ¡teisindamas Y. Y. nepaneigė nukentėjusiųjų ir prokuroro nurodytų motyvų, iÅ¡vardintų teisės aktų reikalavimų, kurie privalomai turi bÅ«ti taikomi vertinant sutarties turinį bei pardavėjo tinkamÄ pareigų vykdymÄ . Ä®statymų leidėjas nesuteikia teismui teisės net neminėti, nepasisakyti ir nevertinti proceso Å¡alies atskirų motyvų, tuo nepagrįstai sukuriant tariamÄ situacijÄ , kad konkretÅ«s proceso Å¡alies motyvai ir įrodymai net nebuvo nurodyti ir pateikti ir nebuvo teismui žinomi.Pasisakydami dėl nepagrįsto civilinio ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu ir iÅ¡vados, kad K.

J. dalinai atlygino žalÄ , nurodo, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas, palikdamas nukentėjusiųjų V. L. ir G. L. civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.2-1448-112/2014 pagal ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinį atsakovui K. J. ir Y. Y. dėl avanso grÄ Å¾inimo bei K. J. ieÅ¡kinį A. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Å ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas G. L. praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų K. J. ir Y. Y. solidariai 650 000 Lt avansÄ , 5 proc dydžio procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, o atsakovas K.

J. pareikÅ¡tu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovui A. L. praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2012-11-02 ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį 290 000 Eur sumos vekselį ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Remiantis Å¡ia formalia informacija apie Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr.2- 1448-112/2014 fabulÄ teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo deklaratyviÄ iÅ¡vadÄ , kad K. J. reikalavimų iÅ¡sprendimas Klaipėdos apygardos teisme turi reikÅ¡mę pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio turtinės žalos apskaičiavimui ir jo iÅ¡sprendimui Å¡ioje byloje, nes K.

J. praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2012-11-02 ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį 290 000 Eur sumos vekselį. Teismas, norėdamas tiksliai apskaičiuoti civilį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje, turėtų atidėti bylos nagrinėjimÄ iki Klaipėdos apygardoje nagrinėjamos bylos baigties. Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-12 nutartimi civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinį atsakovams K. J. ir Y. Y. dėl avanso grÄ Å¾inimo bei K. J. ieÅ¡kinį atsakovui A.

L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimÄ sustabdė iki bus iÅ¡nagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla. Todėl vadovaujantis BPK 115 str. 1 d., nuostatomis nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtu.Nesutikdami su nurodytais teismo formaliais motyvais, kurie neva pažeidžia nukentėjusiųjų teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybÄ BPK tvarka, nukentėjusieji pabrėžia, kad teismo nurodytame BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta.

Tenkindamas civilinį ieÅ¡kinį, teismas gali nesilaikyti ieÅ¡kinio ribų, jeigu ieÅ¡kinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui. Tokiu bÅ«du teismo nurodoma procesinė teisės norma nenumato teismo minimos teisės palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu teismo iÅ¡vardintais pagrindais. Pabrėžia, kad vadovaujantis BPK 150 str. 2 d. iÅ¡imtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu ne tik teisiÅ¡kai nepagrįstai ieÅ¡kovų civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu, bet net nepripažinta ieÅ¡kovu teisė i ieÅ¡kinio patenkinimÄ . Tokiu bÅ«du skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas nukentėjusiųjų civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo klausimÄ iÅ¡sprendė teisės aktų nenumatytu bÅ«du, t. y. nesant teismo nurodytos teisės. Priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 11 str. 1 d., 305 str. 5 d., 307 str. 6 d. 1 p.).

Tik iÅ¡imtiniais atvejais ieÅ¡kinys gali bÅ«ti neiÅ¡nagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.), tačiau ir tokiu atveju ieÅ¡kinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai iÅ¡sprendžiama baudžiamojoje byloje (LAT nutartys Nr. 2K-171/2009, 2K-400/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 str. 2 d. nustatyta iÅ¡imtis, civilinės atsakomybės sÄ lygas nustato teismas, priimantis apkaltinamÄ jį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sÄ lygų ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas ir nebÅ«tų teisinio pagrindo iÅ¡imčiai taikyti.

Pasisakydami dėl teismo nurodytų motyvų, kad nagrinėjamoje negalima tiksliai apskaičiuoti nukentėjusiųjų turtinę žalÄ dėl to, kad K. J. reikalavimų iÅ¡sprendimas Klaipėdos apygardos teisme turi reikÅ¡mę pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio turtinės žalos apskaičiavimui ir jo iÅ¡sprendimui Å¡ioje byloje, nes K. J. praÅ¡o pripažinti negaliojančiu 2012-11-02 ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ paprastÄ jį 290 000 Eur sumos vekselį, nukentėjusieji pabrėžia, kad neegzistuoja jokio prejudicinio ryÅ¡io tarp jų baudžiamojoje byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio ir teismo minimo K.

J. pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu atsakovui A. L.. Å iÄ aplinkybę pagrindžia tai, jog civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo pareiÅ¡kiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Be to, K. J. 650 000 Lt sumos gavimÄ iÅ¡ nuketėjusiųjų pagal 2011-05-18 preliminariÄ jÄ sutartį yra patvirtinęs raÅ¡tu pasiraÅ¡ydamas 2013-02-27 preliminariosios nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimÄ Nr. 1, bei 2013-04-25 pasiraÅ¡ydamas preliminariosios sutarties 2011-05-18 papildymÄ . Vadovaujantis pacta sunt servanda (Sutarčių privalu laikytis, lot.) teisės principu bei CK 6.189 str. 1 d. nuostatomis baudžiamojoje byloje neginčijamai įrodyta, kad K. J. gavo iÅ¡ nukentėjusiųjų 650 000 Lt, kurie ir sudaro nukentėjusiųjų turtinės žalos reikalavimo dalį.

LikusiÄ praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dalį sudaro nukentėjusių patirtos iÅ¡laidos pagerinant Y. ir K. J. priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į kurį ir privalėjo bÅ«ti perleistos nukentėjusiems. Todėl jokių papildomų duomenų baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjusiam ir civilinį ieÅ¡kinį turėjusiam iÅ¡spręsti teismui nereikėjo. Pažymi, kad jokio reikalavimo dėl nurodytų turto pagerinimo iÅ¡laidų priteisimo pirmosios instancijos teismo minimoje Klaipėdos apygardos teismo sustabdytoje civilinėje byloje Nr.2- 1448-112/2014 ieÅ¡kovas G.

L. nėra net pareiÅ¡kęs, todėl nėra ir negali egzistuoti jokia teismo nuosprendyje minima papildoma medžiaga nurodytoje civilinėje byloje. Pabrėžia, kad K. J. teismo minimÄ 2012-11-02 paprastÄ jį vekselį iÅ¡davė ne nukentėjusiesiems, bet trečiajam asmeniui A. L., kuris nėra ir niekada nebuvo teisinių santykių pagal baudžiamojoje byloje tirtÄ 2011-05-18 preliminariÄ jÄ sutartį Å¡alimi. Nukentėjusiųjų patirta turtinė žala, kuriÄ jie praÅ¡o atlyginti baudžiamojoje byloje, tai yra jų asmeninė turtinė žala, kuri nei teisiniais nei faktiniais pagrindais negali bÅ«ti siejama su trečiųjų asmenų A.

L. ir K. J. civiliniais teisiniais santykiais. Nukentėjusieji nebuvo civilinių teisinių santykių Å¡alimi pagal K. J. 2012-11-02 iÅ¡duotÄ vekselį, negalėjo niekaip įtakoti Å¡ių santykių atsiradimÄ ar neatsiradimÄ , apie Å¡iuos santykius nieko nežinojo ir nurodytame vekselyje nepasiraÅ¡inėjo. Nurodo, kad duodamas parodymus nukentėjusysis G. L. ir liudytojas A. L. pabrėžė, kad 2011-05-18 preliminariÄ ja sutartimi nustatyta buto esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo kaina – 650 000 Lt ar bet kokia jos dalis neįėjo į 2012-11-02 paprastojo vekselio sumÄ .

Liudytojas A. L. taip pat paaiÅ¡kino, kad 2012-11-02 paprastojo vekselio sudarymas ir iÅ¡davimas yra visiÅ¡kai nesusijęs su 2011-05-18 preliminariÄ ja sutartimi nustatytos buto esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo kainos mokėjimu ar užskaitymu. Dėl Å¡ių priežasčių teismo nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, laiko yra nemotyvuotu ir nepagrįstu, kas sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ nuosprendžio panaikinimui Å¡ioje dalyje. Pažymi, kad turtinė žala turi bÅ«ti atlyginama laikantis visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji nurodo pateikę visus raÅ¡ytinius įrodymus (361 raÅ¡ytinį įrodymÄ kartu su civ. ieÅ¡kiniu) ir tiksliai suskaičiavę praÅ¡omos priteisti turtinės žalos dydį, todėl baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjęs teismas turėjo visus bÅ«tinus duomenis civilinio ieÅ¡kinio iÅ¡sprendimui. Priimdamas teismo nuosprendį bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepaneigė nei vieno iÅ¡ nurodytų mokėjimų dokumentų pagrįstumo, nepasisakė dėl Å¡ių įrodymų, o tik formaliai teisiÅ¡kai nepagrįstai paliko civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtu.Pažymi, kad Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-1448-112/2014 nukentėjusioji V.

L. nėra pareiÅ¡kusi jokių turtinių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo V. L. reikalavimo palikimo nenagrinėtu yra nepagrįsta, bei pažeidžianti V. L. teisę į teisminę gynybÄ , neÅ¡aliÅ¡kÄ teismo procesÄ ir pagrįstÄ teismo procesinį sprendimÄ baudžiamojoje byloje. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-12-12 nutartimi civilinės bylos pagal ieÅ¡kovo G. L. ieÅ¡kinį atsakovams K.

J., Y. Y. dėl avanso grÄ Å¾inimo bei K. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimÄ sustabdė iki bus iÅ¡nagrinėta Palangos miesto apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla. Pabrėžia, kad teismas, kaip vienintelė teisingumÄ vykdanti institucija yra tuo pačiu atsakinga už teisingÄ teisės taikymÄ . Darydamas iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiųjų civilinis ieÅ¡kinys negali bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas dėl sustabdytos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-1448-112/2014, privalėjo atsižvelgti ir vadovautis CPK 163 str. 1 d. 4 p. teigiančiu, kad kai nagrinėjant bylÄ , kurioje atsakovui pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai, paaiÅ¡kėja, kad tų pačių turtinių reikalavimų patenkinimas yra susijęs su baudžiamosios bylos nagrinėjimu teisme civilinės bylos nagrinėjimas yra privalomai stabdomas.

Tokia nuostata įgyvendinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo suformuluotÄ teisinį aiÅ¡kinimÄ , kad esant civilinio ginčo ir baudžiamosios bylos, nagrinėjamos teisme, kurioje sprendžiamas ir turtinių reikalavimų patenkinimo klausimas, kolizijai, prioritetas privalo bÅ«ti teikiamas turtinių reikalavimų iÅ¡sprendimui baudžiamojoje byloje. Todėl skundžiamÄ nuosprendį priėmęs teismas neteisingai taikė procesines teisės normas ir padarė esminį procesinį pažeidimÄ , užkirtusį keliÄ nukentėjusiųjų turtinių interesų gynybai BPK tvarka.

Tuo atveju, kai teismas nuosprendyje net nenurodo procesinio sprendimo pagrindų dėl ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu, neiÅ¡sprendžiant civilinių ieÅ¡kovų teisės į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , nukentėjusiems lieka tik neapibrėžta galimybė spėlioti visų pirma kodėl teismas yra tiek įsitikinęs savo deklaratyvių teiginių pagrįstumu, kad net nenurodo nuosprendyje tokio procesinio sprendimo teisinių pagrindų. Dėl Å¡ių priežasčių, nukentėjusieji daro iÅ¡vadÄ , kad teismas palikdamas ieÅ¡kovų civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtu virÅ¡ijo jam įstatymų leidėjo suteikiamas teises ir nuosprendį Å¡ioje dalyje priėmė vadovaudamasis savo subjektyvia nuomone ir deklaratyviu BPK 115 str. 1 d. nuostatų nurodymu bei neteisingųjų taikymu.

Nukentėjusieji atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje esantis teiginys, kad K. J. dalinai atlygino padarytÄ Å¾alÄ yra visiÅ¡kai nepagristas ir neatitinka tikrovės. Nei Y. Y., nei K. J. jokios žalos nukentėjusiems neatlygino ir net nesiėmė jokiu veiksmų, kad jÄ atlyginti Nukentėjusiųjų įsitikinimu, Å¡is teismo nuosprendžio nepagrįstas ir Å¡aliÅ¡kas teiginys nurodytas tik tam, kad bent formaliai pateisinti Å¡io asmens tariamas teigiamas savybes, bei pagrįsti teismo paskirtÄ itin Å¡velniÄ bausmę, net neįpareigojant nusikaltimÄ padariusį asmenį atlyginti nukentėjusiųjų patirtÄ turtinę žalÄ (BK 67 str. 2 d. 4 p.), kaip to prašė kaltinimÄ palaikęs prokuroras.

BÅ«tina atsižvelgti į tai, jog visuomenė yra suinteresuota, jog nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo bÅ«tų nubaustas ir atliktų tokiÄ bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistÄ jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei bÅ«tų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.Pasisakydami dėl nepagrįsto nukentėjusiųjų praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos sumažinimo bei netinkamo neturtinės žalos priteisimÄ reglamentuojančių normų aiÅ¡kinimo ir taikymo, nukentėjusieji nurodo, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu, teismas sumažino nukentėjusiųjų praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos dydį nuo 50 000 Eur iki 2000 Eur kiekvienam nukentėjusiam.

Tokios apimties praÅ¡omų iÅ¡laidų sumažinimas laikytinas Å¡iurkščiu nukentėjusiųjų teisių pažeidimu, prioritetinę reikÅ¡mę suteikiant ne nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimui, bet nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens padėties palengvinimui. Pažymi, jog pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita.

Nurodo, kad minėtoje teisės normoje įstatymo leidėjas neturtinę žalÄ apibrėžia ne per bendruosius požymius, bet per nebaigtinį neturtinės žalos atsiradimo atvejų sÄ raÅ¡Ä , nurodydamas tam tikrus neturtinio pobÅ«džio praradimus, t. y. neigiamus fizinius ir dvasinius aspektus, darančius poveikį asmeniui. CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinės vertybės, tokios kaip žmogaus gyvybė, laisvė, asmens neliečiamumas, žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas, garbė ir orumas ir pan., įtvirtintos Konstitucijos II skirsnyje Žmogus ir valstybė. Neturtinių teisių užtikrinimo bÅ«tinybė numatyta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, įtvirtinančioje pagrindines žmogaus neturtines teises, užtikrinančias tinkamÄ ir visavertį gyvenimÄ : teisę į gyvybę, į laisvę ir asmens neliečiamybę, laisvę pasirinkti gyvenamÄ jÄ vietÄ , teisę į privatų gyvenimÄ , minties, sÄ Å¾inės ir religijos laisvę.

Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės yra įtvirtintos CK 1.114 str. 1 d., o CK 1.115 str. 1 d. asmeninės neturtinės teisės apibÅ«dinamos kaip ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. Pabrėžia, jog praÅ¡ydami priteisti po 50 000 Eur neturtinės žalos nukentėjusieji nurodė ir paaiÅ¡kino teismui, kad sukčiavimas yra nusikaltimas, kuris aukoms atneÅ¡a bene daugiausia dvasinių kančių. Nukentėjęs nuo sukčiavimo asmuo bÅ«na Å¡okiruotas supratęs, jog buvo apgautas sukčiaus, kuris pasinaudojęs aukos naivumu iÅ¡viliojo didžiulę sunkiai uždirbtų pinigų sumÄ , taip įvyko ir Å¡iuo atveju.

Nukentėjusieji patyrė didelį dvasinį sukrėtimÄ , kuomet suprato, jog nuo pat bendravimo pradžios kaltinamieji siekė apgaulės bÅ«du iÅ¡vilioti iÅ¡ jų pinigus. IeÅ¡kovai į turto remontÄ ir rÅ«pinimÄ si juo, pritaikymÄ gyventi, įdėjo daug dvasinių jėgų, suvokimas, jog visos Å¡ios pastangos buvo bergždžios, iki Å¡ios dienos slegia nukentėjusiuosius. IeÅ¡kovai yra senyvo amžiaus, tokie dvasiniai sukrėtimai lėmė ir jų sveikatos suprastėjimÄ . IeÅ¡kovė V. L. serga cukriniu diabetu, sergant jos liga gydytojai griežtai liepia pacientams vengti streso ir bet kokių stresinių situacijų, kadangi dėl jų įvyksta Å¡ios ligos paaÅ¡trėjimas, tokia rekomendacija buvo duoda ir ieÅ¡kovei (teismui pateikta VÅ I „Palangos pirminės asmens sveikatos priežiÅ«ros centras“ iÅ¡duoto 2013-08-08 medicininio pažymėjimo Nr. 22 kopija).

Dėl kaltinamųjų veikų ieÅ¡kovė patyrė didelių dvasinių sukrėtimų ir iki Å¡iol patiria dvasines ir fizines kančias, kas lėmė jos sveikatos pablogėjimÄ . G. L. 2000 m. patyrė miokardo infarktÄ ir serga iÅ¡emine Å¡irdies liga. Sergant tokiomis ligomis bet koks stresas lemia sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , todėl kaltinamųjų nusikalstamas elgesys taip pat lėmė G. L. sveikatos pablogėjimÄ . Nukentėjusieji akcentuoja, kad situacija po apgaulės tęsiasi jau ne vienerius metus, praėjus daugiau nei 2 metams nuo baudžiamosios bylos iÅ¡kėlimo kaltinamieji visiÅ¡kai neatlygino nukentėjusiems turtinės žalos, dėl to nė karto nesikreipė į nukentėjusiuosius ir aktyviai neigė savo nusikalstamos veikos padarymÄ , kas lemia ilgÄ laikÄ trunkančias nukentėjusiųjų dvasines kančias.

Mano, kad teismas nepagrįstai sumenkino nukentėjusiųjų akcentuotas neturtines vertybes, bei nukentėjusiųjų orumÄ sumažindamas neturtinės žalos atlyginimÄ net 25 kartais iki itin simbolinių 2000 Eur priteisimo kiekvienam nukentėjusiam. Ženkliai mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas pažeidė neÅ¡aliÅ¡kumo ir objektyvumo pareigÄ , nepagrįstai daug dėmesio skirdamas ir akcentuodamas kaltininko interesų pusiausvyrÄ su nekentėjusiųjų interesais. K. J. yra du kartus teistas už sukčiavimÄ ir dokumentų klastojimÄ ir antrÄ kartÄ buvo nuteistas Å¡ios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu.

BÅ«tent aiÅ¡kus K. J. polinkis nusikalsti, tyčinis noras ignoruoti vieÅ¡osios teisės normas yra esminis pagrindas įpareigojantis šį asmenį maksimaliai atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiems. Pažymi, kad nagrinėjamoje byloje buvo nustatytas jau trečias K. J. sukčiavimo ir dokumentų klastojimo veikų padarymas. Todėl nukentėjusieji nesupranta ir laiko nepagrįsta teismo deklaratyviÄ iÅ¡vadÄ apie nukentėjusiųjų ir kaltininko interesų pusiausvyrÄ .

Kaltininko asmenybė yra vienas pagrindinių kriterijų lemiančių sprendimÄ kokia apimtimi jis turėtų atlyginti nukentėjusiųjų patirtÄ neturtinę žalÄ . Pabrėžia, kad teismo priteista neturtinė žala nukentėjusiems yra daugiau nei 200 kartų mažesnė už nukentėjusiųjų patirtÄ turtinę žalÄ , todėl toks žalų nustatymo santykis yra teisiÅ¡kai nepagrįstas ir tiesiogiai prieÅ¡tarauja bendriesiems teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.Nukentėjusieji atkreipia dėmesį, jog nagrinėjamuoju aspektu, jų neigiami iÅ¡gyvenimai ir sveikata – tai vertybės, kurios neturi piniginės iÅ¡raiÅ¡kos, tačiau atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas numato jų gynimÄ turtiniu bÅ«du, nukentėjusieji jÄ objektyviai įvertino po 50000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam.

Priimdamas skundžiamÄ nuosprendį teismas nepasisakė ir ignoravo nukentėjusiųjų tiek civiliniame ieÅ¡kinyje tiek jų atstovo baigiamojoje kalboje akcentuotÄ nukentėjusiųjų garbų amžių, kuris yra vienas esminių kriterijų nagrinėjamoje byloje nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamasis yra ženkliai jaunesnis už nukentėjusiuosius, yra visiÅ¡kai darbingas, neturi jokių sveikatos sutrikimų, galinčių neigiamai įtakoti jo gaunamų pajamų dydį ir galimybes jas pasididinti.

Skundžiamame nuosprendyje nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį teismo deklaratyviai minimi šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, tačiau konkretūs rodikliai net neįvardinami. Nuosprendžio priėmimo metu nėra jokių ekonominio sunkmečio ar neįprastų aplinkybių požymių, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje sudaro 756,9 Eur. Pažymi, kad remiantis byloje pateiktais duomenimis kaltinamojo K. J. darbo užmokestis yra ženkliai didesnis už vidutinį, kaltinamieji turi tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto, todėl priteistas ženklesnis neturtinės žalos dydis, nesukels visiškai jokio auklėjamojo ir prevencinio poveikio kaltinamiesiems.

Todėl nukentėjusiųjų manymu, bÅ«tent jų praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo, sÄ Å¾iningumo bei protingumo principus ir yra pagristas, atsižvelgiant i kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų daugėtÄ , nukentėjusiųjų patirtÄ itin didelę turtinę žalÄ , bei kaltinamojo pastovų prieÅ¡ingÄ visuomeninės tvarkai nusikalstamÄ elgesį. Dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo nusikalstamų veikų nukentėjusieji patyrė ne tik ženklius neigiamus fizinius iÅ¡gyvenimus bei žalÄ jų sveikatai, bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ .

Nurodo, kad nukentėjusiųjų dvasinis sukrėtimas pasireiÅ¡kė tuo, kad dėl nurodytų nusikalstamų veikų nukentėjusieji jautė ir iki Å¡iol jaučia baimę bei nerimÄ dėl tolimesnių galimybių atgauti iÅ¡ jų apgaulės bÅ«du pasisavintas lėšas bei emocinį Å¡okÄ . Kadangi nustatant neturtinės žalos dydį privalu atsižvelgti ir įvertinti žalÄ padariusio asmens kaltę bei asmenybę, pabrėžtina, kad per visÄ ikiteisminio tyrimo laikÄ ir teisminį bylos nagrinėjimÄ iki Å¡iol kaltinamieji nebandė nukentėjusiųjų atsipraÅ¡yti, o kaltinamasis K.

J. savo paskutiniame žodyje aiÅ¡kiai atsisakė tÄ padaryti. Kaltinamieji nesikreipė dėl geranoriÅ¡ko žalos atlyginimo klausimo sprendimo, teismo posėdžio metu nepagrįstai kaltino nukentėjusiuosius dėl žalos padarymo kaltinamiesiems. Mano, kad teismas mažindamas priteistinos neturtinės žalos dydį tik formaliai nurodė, kad atsižvelgia i kaltinamojo K. J. kaltę, jo turtinę padėtį, jo iÅ¡silavinimÄ , asmenybę, ankstesnį teistumÄ , tačiau detaliau Å¡ių savo iÅ¡vadų nemotyvavo.Nukentėjusieji kritiÅ¡kai vertina skundžiamo nuosprendžio motyvÄ , kad priteisiamos neturtinės žalos dydis yra mažinamas atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusieji nebuvo pakankamai rÅ«pestingi ir atidÅ«s, pabrėžia, kad kaltinamieji pažeidė jiems įstatymų leidėjo keliamÄ imperatyviÄ pareigÄ , t. y.

CK 6.321 str. 3 d., kuriame numatyta, jog pardavėjas privalo patvirtinti pirkėjui, kad perduodami daiktai neareÅ¡tuoti ir kad jie nėra teisminio ginčo objektas, taip pat kad pardavėjo teisė disponuoti daiktais neatimta ar neapribota. Kaltinamieji tyčia nevykdė Å¡ios pareigos, melavo nukentėjusiems pateikdami pasiraÅ¡yti 2011-05-18 pasiraÅ¡yti preliminariÄ jÄ sutartį, kurioje nėra jokių duomenų apie turto areÅ¡tus, apgaulės bÅ«du gavo ir panaudojo nukentėjusiems priklausančias pinigines lėšas.

Todėl teismo motyvai apie nukentėjusiųjų nerÅ«pestingumÄ yra Å¡aliÅ¡ki ir subjektyvÅ«s. Nukentėjusieji nevykdo nusikaltimų prevencijos, todėl jų teisėtas elgesys negali bÅ«ti laikomas kaip nepakankamai atidus ir rÅ«pestingas. Nukentėjusieji atkreipia dėmesį, jog neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija, svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija, arba socialinio teisingumo atkÅ«rimas, kai, priteisiant žalos atlyginimÄ , svarbus teisiu pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtu interesu pusiausvyros atkÅ«rimas.

Absoliučių vertybių, tokių kaip sveikata, gynimo atveju, esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Šios pozicijos nuosekliai laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, akcentuodamas tai savo nutartyse, kad neturtine žala laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Tokia žala gali būti padaroma pažeidžiant skirtingus gėrius. Be abejo, žmogaus sveikata, gyvybė, yra aukščiausios vertybės, todėl išgyvenimai, sukelti dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, yra ypač dideli.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtakÄ Å¾mogaus gyvenimo kokybei, darbinei veiklai, Å¡eiminiam gyvenimui (LAT nutartis Nr. 2K-470/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 2K-68/2008 nurodyta, jog dėl deliktinės atsakomybės galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi bÅ«ti itin saugoma.

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine iÅ¡raiÅ¡ka. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratÄ ir jos apskaičiavimo kriterijus nustato CK 6.250 1 ir 2 d. Pažymi, kad CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgiant į CK 6.250 str. 2 d. reglamentuojančius kriterijus.

CK 6.251 str. įtvirtintas visiÅ¡kas nuostolių atlyginimo principas įpareigoja žalÄ sukėlusį asmenį grÄ Å¾inti nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ iki žalos atsiradimo momento buvusiÄ padėtį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nukentėjusiųjų manymu, jų reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti tenkinamas visa apimtimi, priteisiant nukentėjusiems po 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam.Teismo posėdyje nukentėjusieji ir jų atstovas prašė tenkinti nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ , o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis, iÅ¡teisintoji ir jų gynėjai prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundÄ , o nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ atmesti. Prokuroras prašė atmesti abu apeliacinius skundus.Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas, nukentėjusiųjų apeliacinis skundas atmestinas.Dėl BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymoK. J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. dėl to, kad preliminarioje sutartyje su V. ir G. L. nenurodė, jog butas areÅ¡tuotas, ir preliminarios sutarties pagrindu suklaidinus ir apgavus pirkėjus, prieÅ¡ juos sukčiavo, o vėliau, pirkėjams V. ir G.

L. sužinojus apie turto areÅ¡tÄ , jis apgaule pažadėjo G. L. atsikaityti su kreditoriais, iÅ¡ G. L. įgijo 344 084 litus, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė. BK 182 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę, iÅ¡vengė turtinės prievolės arba jÄ panaikino. BK 182 str. 2 d. numatyta kvalifikuota sukčiavimo sudėtis, inter alia nustatanti baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtÄ .

Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininkÄ praneÅ¡damas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iÅ¡kraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu bÅ«du įgyti svetimÄ turtÄ ar turtinę teisę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). Be to, sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimÄ turtÄ turi susiformuoti iÅ¡ anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtÄ Ä¯gijimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015).

Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimÄ nusikalstamÄ , yra apgaulės naudojimas prieÅ¡ turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad tais atvejais, kai vertinama veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis baudžiamÄ jį teisinį pažeidimo pobÅ«dį laikoma, jog kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtÄ ir sudaryti sandorį, ir (ar) jis sÄ moningai sudarė situacijÄ , kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų negalimas arba iÅ¡ esmės pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sÄ moningai sudarytas taip, kad vėliau bÅ«tų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, kaltininkas nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informacijÄ apie turimas dideles skolas ar nemokumÄ , vengdamas prievolės pasislėpė, tyčia tapo beturčiu, kad nebÅ«tų į kÄ nukreipti reikalavimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-133/2010).Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das, turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ , valdytojÄ ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti ir pan.

Asmuo gali bÅ«ti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės iÅ¡vengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė pasireiÅ¡kia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigÄ apie jas praneÅ¡ti.

Teismų praktikoje iÅ¡skiriamos vadinamosios aktyvioji ir pasyvioji apgaulės formos. Aktyvioji apgaulė yra tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais pateikia nukentėjusiajam objektyviÄ , tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir taip jį suklaidina. Pasyvioji apgaulė yra tais atvejais, kai kaltininkas, pasinaudodamas nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, iÅ¡ tikrųjų objektyviai egzistuojančius faktus nutyli ir taip klaidina nukentėjusįjį, nors apie Å¡iuos faktus turėjo teisinę pareigÄ praneÅ¡ti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-517/2004, 2K-274/2011).IÅ¡ nuteistojo K.

J. apeliacinio skundo turinio ir jo parodymų ikiteisminio tyrimo ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, kad jis kategoriÅ¡kai nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 182 str. 2 d. nurodant, kad sudarant preliminariÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį prieÅ¡ nukentėjusiuosius nebuvo panaudota esminė apgaulė, t. y. nukentėjusieji nebuvo suklaidinti dėl turto, kurio pardavimas buvo numatytas preliminariojoje sutartyje, suvaržymo, nes jie apie tai buvo informuoti iÅ¡ karto, be to, 2012 metais jam 344084 litai sumokėti nebuvo.

K. J. viso ikiteisminio tyrimo ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, jog nuo pat pirmosios namo, esančio (duomenys neskelbtini) apžiÅ«ros nukentėjusiesiems buvo žinoma, jog butas buvo areÅ¡tuotas, jis Å¡ios aplinkybės nuo V. ir G. L. neslėpė, ir jie žinojo, kad K. J. visų pirma turi atsiskaityti su kreditoriais. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir jo žmona iÅ¡teisintoji Y. Y.. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje surinktus duomenis, įvertinusi juos BPK 20 str. nustatyta tvarka konstatuoja, jog byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai paneigtų nuteistojo versijÄ , jog jis, norėdamas sudaryti preliminariÄ sutartį dėl namo pardavimo V. ir G.

L., jiems nuo pat pradžių nurodė, jog butas yra areÅ¡tuotas, ir tik gavęs iÅ¡ jų pinigus, jis galės panaikinti turto suvaržymus ir parduoti jiems nekilnojamÄ turtÄ , t. y. jog jis nepanaudojo pasyviosios apgaulės nutylėdamas apie buto areÅ¡tÄ , taip siekdamas įtraukti nukentėjusiuosius į jiems nepalankų sandorį. IÅ¡ nukentėjusiojo G. L. parodymų, duotų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog jis nurodė, kad pasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį dėl buto pirkimo, jis nežinojo apie areÅ¡tÄ .

Nekilnojamojo turto agentė V. T. jiems apžiÅ«rint butÄ nurodė, kad uždėto areÅ¡to nėra, tai nurodė ir jų pasikviesta vėliau atvykusi Y. J., kuri neva garantavo, kad nėra areÅ¡tuotas namas. Vėliau G. L. pasitarus su žmona ir atsisakius agentės paslaugų, buvo nuspręsta nuvykti pas notarę. Kartu su K. J. nuvykus pas notarę J. D., ji taip pat neva pažiÅ«rėjusi namo dokumentus, patikrinusi kompiuteryje pasakė, kad viskas gerai ir namas nėra areÅ¡tuotas. Notarė paklausė, ar norima sudaryti sutartį, tačiau jie pasakė, kad turi parduoti savo butÄ , todėl Å¡iandien nori sudaryti tik preliminariÄ sutartį, bet notarė paaiÅ¡kino, kad už tokiÄ sutartį reikės mokėti, todėl jie išėjo, o Y. ir K.

J. pasiliko apmokėti notaro paslaugas. K. J. jam pasakė, kad turi pažįstamÄ juristÄ , kuris gali padėti sudaryti sutartį, todėl reikia 7 tÅ«kstančių litų rankpinigių, kuriuos jis jam po kelių dienų perdavė be jokio raÅ¡telio pasiraÅ¡ymo (t. 5, b. l. 57-60). Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. L. parodė, jog apžiÅ«rint butÄ pirmÄ kartÄ 2011 m. balandžio mėnesį, dalyvavo ir pats K. J., jo žmona Y. Y. bei pardavimo agentas. Pokalbio metu apie parduodamÄ butÄ niekas jo neinformavo, jog butas gali bÅ«ti areÅ¡tuotas ar kitaip apribotos buto Å¡eimininkų nuosavybės teisės. Po buto apžiÅ«ros jis nusprendė, jog butÄ pirks, todėl iÅ¡kart grynaisiais pinigais K.

J. įdavė 7000 litų, kad pradėtų ruoÅ¡ti preliminariÄ pirkimo – pardavimo sutartį. PasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį, jis pats asmeniÅ¡kai nesidomėjo, ar butas areÅ¡tuotas, nes pasitikėjo K. ir Y. J.. PasitikėjimÄ dar sustiprino tai, kad dėl preliminarios sutarties sudarymo jie buvo nuvykę pas notarę J. D., kur pasidomėjo, kokiÄ juridinę reikÅ¡mę turi preliminari sutartis, pasiraÅ¡yta pas notarÄ ir pasiraÅ¡yta be notaro, notarė paaiÅ¡kino, jog preliminari sutartis pasiraÅ¡yta tiek pas notarÄ , tiek be notaro turi vienodÄ juridinę galiÄ , tačiau jei preliminari sutartis bÅ«tų buvusi raÅ¡oma pas notarÄ , tada ji sakė, kad kokias dvi dienas tikrins buto savininko pateiktus buto dokumentus, o paskui paruoÅ¡tų preliminariÄ sutartį, todėl jis, įsitikinęs, kad preliminari sutartis abiem atvejais turi tÄ pačiÄ juridinę galiÄ , nusprendė preliminariÄ sutartį pasiraÅ¡yti be notaro.

Be to, kalbant apie butÄ , notarė paprašė K. J. pateikti buto unikalų numerį, kÄ jis ir padavė notarei. Jis matė, kaip notarė, gavusi buto unikalų numerį, paskui kažkÄ su klaviatÅ«ra rašė kompiuteryje. G. L., sėdėdamas už kompiuterio ekrano nematė, ar notarė kompiuteryje suvedė buto unikalų numerį ir kÄ ji žiÅ«rėjo ar tikrino, bet pasakė, kad su butu viskas gerai (t. 1, b. l. 73-74, 75, 76-77).IÅ¡ nukentėjusiosios V. L. pirmos instancijos teismo posėdžio metu duotų parodymų matyti, kad ji patvirtino savo vyro G.

L. parodymus, taip pat nurodė, kad jos sÅ«nus A. L. nedalyvavo nei viename susitikime su pardavėjais, jis tik skolino pinigus. Taip pat nurodė, kad Y. ir K. J. nebandė tartis dėl kreditorinių reikalavimų patenkinimo per notarÄ (t. 5, b. l. 60-61). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. L. parodė, jog butÄ nurodė sÅ«nus, bute jį apžiÅ«rint susitiko ji, jos vyras, „Ober-haus“ agentė, taip pat buto savininkai K. ir Y. J.. ApžiÅ«rėjus butÄ ji su vyru nusprendė, kad butas tinka ir norės pirkti, todėl jos vyras K.

J., kad būtų pradėta ruošti preliminari buto pirkimo pardavimo sutartis, davė 7000 litų grynųjų pinigų. Taip pat iškart ji su vyru sutuoktinių K. ir Y. J. bei agentės paklausė, ar butas nėra areštuotas ar kitaip apribotos teisės, tačiau pamena, kad sutuoktiniai ir agentė patvirtino, kad turtas nėra areštuotas ar kitaip apribotos jo teisės. Agentė visiems padavė paruoštas preliminarias buto pirkimo-pardavimo sutartis, visi pasiėmė jos kopijas, bet praėjus dar kuriam laikui, jos vyras bendraudamas su K.

J. sutarė, kad preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį derins be agentės. Taip pat ji su vyru, norėdami įsitikinti, ar preliminariÄ sutartį geriau sudaryti pas notarÄ , ar be notaro, su buto savininkais K. ir Y. J. nuvyko pas notarę J. D., kuri paaiÅ¡kino, kad preliminari sutartis, sudaryta be notaro, turi tokiÄ pat juridinę galiÄ , kaip sudaryta pas notarÄ , taip pat ji patikrinusi kažkokius dokumentus dėl parduodamo buto pasakė, kad viskas su parduodamu butu yra gerai (t. 1, b. l. 83-85, 86-87). SistemiÅ¡kai vertinant pateiktus nukentėjusiųjų G. ir V.

L. parodymus, juos lyginant tiek tarpusavyje, tiek kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, matyti juose esantys tarpusavio prieÅ¡taravimai bei neatitikimai kitiems byloje esantiems duomenims, kurie neleidžia neginčytinai konstatuoti, jog pasiraÅ¡ant preliminariÄ jÄ sutartį, nukentėjusiesiems nebuvo žinoma dėl nekilnojamajam turtu taikomo areÅ¡to. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmos instancijos teismo posėdžio metu apklausta „Ober-Haus“ agentė liudytoja V.

T. nurodė, kad ji nukentėjusiesiems G. ir V. L. nurodė, jog jų apžiÅ«rimas namas yra areÅ¡tuotas, tai ji sužinojo iÅ¡ pardavėjų. Å iÄ informacijÄ , t. y. kad butas yra areÅ¡tuotas antstolių, ji buvo nurodžiusi ir preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios kopijas ji perdavė G. ir V. L.. Buto apžiÅ«ros metu visiems dalyvaujant buvo kalbėta apie tai, kad butas yra areÅ¡tuotas, ir tokios informacijos nuo sutuoktinių L. niekas neslėpė, jie tÄ puikiai žinojo (t. l, b. l. 111-117; t. 5, b. l. 61).

Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja notarė J. D. nurodė, jog 2011 metais G. ir V. L. bei K. ir Y. J. teikė konsultacijÄ dėl namo, adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo, ir dėl preliminarios sutarties sudarymo galimybių notarine tvarka. Bendravimo metu jokie notariniai dokumentai nebuvo pildomi, niekas nebuvo registruojama, buvo tik konsultacinio pobÅ«džio pokalbis dėl preliminarios sutarties sudarymo. Kiek pamena, pokalbio metu pats K. J. minėjo, kad jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausantis butas yra areÅ¡tuotas antstolių.

Dalyvaujantieji pokalbyje buvo informuoti, kad kol nuo buto nebus nuimti areštai, tol preliminarios sutarties ar pirkimo-pardavimo sutarties notarai netvirtins, nes pirmiausia reikia atsiskaityti su kreditoriais, kad būtų nuimti areštai. Pokalbio metu jokie konkretūs sprendimai nebuvo priimti, tai buvo tik konsultacinis pokalbis (t. 1, b. l. 105-108). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu notarė liudytoja J. D. parodė, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra tikslesni. Jai buvo pateikti namo dokumentai, bet konkrečiai apie areštus klausta nebuvo.

Be to, nebuvo kreiptasi dėl preliminarios sutarties sudarymo, o buvo tik pokalbis. Liudytoja patvirtino, kad tuo atveju, jei yra duomenys, kad ji G. ir V. L. bei K. ir Y. J. apsilankymo metu netikrino registro duomenų, vadinasi, ji tikrai to netikrino, ir tikrai negalėjo pasakyti, jog su namu viskas tvarkoje, ir kad jokio areÅ¡to nėra (t. 5, b. l. 62-64). Apibendrinant Å¡ių liudytojų parodymus akivaizdu, jog nors G. ir V. L. nurodė, kad jiems nekilnojamojo turto agentė apie jokį namo areÅ¡tÄ neužsiminė, o notarė, pas kuriÄ jie buvo nuvykę pasitarti dėl preliminarios sutarties sudarymo, patikrinusi duomenis kompiuteryje juos patikino, kad namas nėra suvaržytas, tačiau iÅ¡ liudytojų parodymų matyti, kad „Ober-Haus“ agentė liudytoja V.

T. nuosekliai teigė, jog apie taikomÄ areÅ¡tÄ ji tikrai pranešė G. ir V. L., Å¡i informacija buvo nurodyta ir jiems įteiktoje jos sudarytoje preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje, o notarė liudytoja J. D. parodė, jog tikrai netvirtino nukentėjusiesiems, jog su namu yra viskas gerai, o to ji daryti ir negalėjo, nes nebuvo prisijungusi prie duomenų bazės. Nors duodamas parodymus nukentėjusysis G. L. nurodė, kad notarė J. D. jų pirmojo apsilankymo metu kompiuteryje tikrino nekilnojamojo turto bÅ«klę ir patikino nukentėjusiuosius, kad su butu yra viskas gerai, tačiau tokius G.

L. parodymus paneigia Centrinės Hipotekos įstaigos informacija, jog J. D. Turto areÅ¡tų registre laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 pirmÄ kartÄ areÅ¡tuoto K. J. turto paieÅ¡kÄ atliko 2012-04-16 (t. 2, 77-78), bei VÄ® Registrų centro vartotojų veiksmų protokolai, iÅ¡ kurių matyti, kad J. D. laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-12-31 pirmÄ kartÄ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis tikrino 2011-10-17 (t. 2, b. l. 84-114). Å ie duomenys atskleidžia, jog notarė pirmÄ kartÄ tikrino K.

J. nekilnojamojo turto bÅ«klę praėjus kuriam laikui po preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo, t. y. tuomet, kai G. ir V. L. buvo iÅ¡duodamas įgaliojimas remontuoti butÄ , ir tai dar kartÄ patvirtina liudytojos J. D. parodymus, kad ji, atėjus pasikonsultuoti L. ir J., parduodamo buto bÅ«klės netikrino ir nukentėjusiesiems netvirtino, kad turtas nėra areÅ¡tuotas.Taigi, nors apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu konstatavo, jog liudytojai nepatvirtino, kad nukentėjusieji buvo informuoti apie parduodamam butui taikytus apribojimus, tačiau iÅ¡ aptartų parodymų matyti, jog iÅ¡ tiesų nustatyta, kad liudytojai savo parodymais nepatvirtino nukentėjusiųjų pateiktos versijos, jog G. ir V.

L. buvo patikinti, kad butas yra nesuvaržytas: liudytoja V. T. nuosekliai teigė, jog apie areÅ¡tÄ ji tikrai pasakė G. ir V. L., jis buvo nurodytas preliminarioje sutartyje, o liudytoja J. D. parodė, jog tikrai nepatikino nukentėjusiųjų, kad butas nėra suvaržytas, todėl akivaizdu, jog apylinkės teismas, įvertinęs minėtus liudytojų parodymus, padarė jų turinio neatitinkančiÄ iÅ¡vadÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors nukentėjusieji teigė, jog Å¡ios abi liudytojos yra K. ir Y.

J. pažįstamos, ir dėl to yra suinteresuotos duoti jiems palankius parodymus, tačiau byloje duomenų apie Å¡ių asmenų artimus ryÅ¡ius, kurie leistų pagrįstai abejoti liudytojų objektyvumu, nenustatyta – tiek V. T., tiek ir J. D. nurodė, jog nėra artimos K. ir Y. J., o juos pažįsta tik iÅ¡ savo darbinės turto agentės ir notarės veiklos.Analizuojant liudytojų parodymus taip pat matyti, kad G. L. davė prieÅ¡taringus parodymus dėl asmenų, kurie dalyvavo pirmÄ kartÄ 2011 m apžiÅ«rint butÄ , kai neva „Ober-Haus“ agentė nutylėjo apie namo areÅ¡tÄ â€“ duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu jis nurodė, kad pirmÄ kartÄ jis su žmona V.

L. atvyko į namÄ dviese, ir kartu su jais buvo tik agentė V. T., o jiems panorus susitikti su J., atvyko tik Y. Y., kuri taip pat teigė, jog namas neareÅ¡tuotas. Tuo tarpu tiek jo žmona nukentėjusioji V. L., tiek ir „Ober-Haus“ agentė liudytoja V. T. bei Y. Y. duodamos parodymus nurodė, jog bute kartu su agente iÅ¡ karto susitiko visi 4 asmenys (L. ir J.). PrieÅ¡taringi G. L., A. L. ir V. L. parodymai ir dėl nukentėjusiųjų sÅ«naus A. L. dalyvavimo surandant butÄ , susitariant dėl nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo ir preliminarios sutarties sudarymo.

Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu G. L. nurodė, kad 2011 m. per skelbimÄ , kuris buvo patalpintas įmonės „Ober-haus“ tinklalapyje sužinojo, jog parduodamas butas adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nurodė, jog butÄ surado jis pats, tuo tarpu jo žmona V. L. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iÅ¡girdęs tėvų sumanymÄ pirkti butÄ , sÅ«nus pasakė, kad jo pažįstamas K. J. pardavinėja butÄ adresu (duomenys neskelbtini). Tai, jog tėvai ne per skelbimÄ atrado butÄ , o jį tėvams iÅ¡ savo pažįstamo, su kuriuo bendravo Å¡eimomis nuo 2010 m.

įsigyti pasiÅ«lė jų sÅ«nus, duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė ir pats liudytojas A. L.. Pirmos instancijos teismo posėdžio metu G. L. nurodė, jog sÅ«nus A. L. buvo su juo kartu apžiÅ«rint butÄ dar 2010 metais. Å ie G. L. parodymai atitinka liudytojo A. L. parodymus, jog sandoryje jis dalyvavo tokiu bÅ«du: bÅ«tent jis surado tÄ namÄ pagal skelbimÄ 2010 metais, susipažino ir nuo tada bendravo su K. J., po metų jis pagalvojo, kad nori tėvams padovanoti butÄ ir susitarė su K.

J. dėl sandorio (t. 4, b. l. 107-108). Tuo tarpu V. L. duodama parodymus nurodė, jog jų sÅ«nus A. L. nedalyvavo nei viename susitikime su pardavėjais, jis tik skolino pinigus. Taip pat pažymėtina, jog A. L. nurodo, kad tai jis K. J. dar prieÅ¡ preliminarios sudarymÄ davė 7000 litų grynais, tuo tarpu G. ir V. L. nurodo, jog Å¡iuos pinigus K. J. perdavė G. L.. Nesutampa G. L. ir V. L. parodymai ir dėl K. J. veiksmų gavus notarės pasiÅ«lymÄ , jog pinigai bÅ«tų įneÅ¡ti į jos depozitinę sÄ skaitÄ .

G. L. nurodė, kad paskambinus K. J., Å¡is atvažiavo pas notarę, kuri jam iÅ¡dėstė planÄ , o jis sutiko ir nurodė, kad duos kreditorių sÄ raÅ¡Ä , t. y. parodė, jog jis tarėsi dėl kreditorinių reikalavimų patenkinimo per notarÄ galimybės. Tai, jog K. J. tarėsi su kreditoriais dėl galimybės susitarti dėl areÅ¡to, teismo posėdžio metu nurodė jo kreditorius liudytojas A. Å ., kuris parodė, jog K. J. su juo bendravo, tarėsi, buvo aktyvus bei truputį mokėjo dalimis, K.

J. jam davė susitarimo projektÄ , K. J. advokatas ruošė sutartį, kad jis sutinka nuimti areÅ¡tÄ , jei bus tam tikra suma pervesta, tačiau sandoris neįvyko (t. 5, b. l. 105-107). Tuo tarpu V. L. teisminio bylos nagrinėjimo metu teigė, kad J. net nebandė tartis dėl kreditorinių reikalavimų patenkinimo per notarÄ . NenuoseklÅ«s nukentėjusiųjų ir jų sÅ«naus parodymai ir dėl galutinio atsiskaitymo su K. J.. G. L. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jiems jau neva sužinojus apie buto areÅ¡tÄ , praėjus kelioms savaitėms po to, kai buvo derinamas atsiskaitymas su K.

J. kreditoriais per notarÄ , tačiau susitarti neišėjo, jam paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad sumokėjo likusiÄ sumÄ K. J.. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. L. nurodė, jog iki 2013-02-27 preliminarios sutarties pakeitimo Nr. l pasiraÅ¡ymo, kuriame buvo nurodyta, kad K. ir Y. J. už perkamÄ butÄ yra pilnai atsiskaityta, jų sÅ«nus A. L. sumokėjo likusiÄ pinigų sumÄ už perkamÄ butÄ K. J.. Tuo tarpu pats A. L., duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jis jokių pinigų K.

J. nemokėjo (tai patvirtina ir K. J. parodymai), antroji atsiskaitymo dalis pagal žodinį susitarimÄ neva buvo įvykdyta tarpusavio užskaitymais Rusijos teritorijoje. Tokie nukentėjusiųjų parodymų neatitikimai dėl Å¡iai bylai esminių aplinkybių – skirtingai nurodomos buto suradimo (nurodant, jog butas buvo atrastas per skelbimÄ , nors jį aptiko su pardavėju bendravęs nukentėjusiųjų sÅ«nus), pirmosios namo apžiÅ«ros aplinkybės (kuomet agentė nurodė, jog butas areÅ¡tuotas), prieÅ¡taringai pateikiamas jų sÅ«naus A.

L. įsitraukimas atsiskaitant už bÅ«stÄ (jo dalyvavimas sumokant 7000 Lt avansÄ ir paskutinę dalį atliekant užskaitymÄ ir taip neva galutinai atsiskaitant su pardavėju), prieÅ¡taringai nurodomi veiksmai, kurių ėmėsi K. J. siekiant susitarimo su kreditoriais, juos vertinant kartu su nuosekliais K. ir Y. J. parodymais, kuriuos patvirtina liudytojų V. T. ir J. D. parodymai, kelia pagrįstų abejonių, ar iÅ¡ tiesų nuo pat pradžių nukentėjusiesiems L. nebuvo atskleista, jog butas, kurį jie ketina įsigyti, yra areÅ¡tuotas.

Å ias abejones sustiprina ir liudytojų parodymais bei objektyviais byloje surinktais duomenimis nustatytos aplinkybės, kurios atskleidžia, jog nukentėjusiųjų veiksmai tiek prieÅ¡ sudarant preliminariÄ sutartį, tiek ir jos vykdymo metu, jei jiems bÅ«tų nežinoma apie buto areÅ¡tÄ , laikytini ne tik aplaidžiais, tačiau ir nelogiÅ¡kais, ir tuo pačiu, žinojimas apie turtui taikomus suvaržymus logiÅ¡kai paaiÅ¡kintų pirkėjų poelgius. Visų pirma pažymėtina, jog nors G. ir V. L. ir statybų verslu užsiimantis jų sÅ«nus A.

L., kuris padėjo susirasti namÄ bei atliko mokėjimus pardavėjui nurodo, jog neva nesidomėjo ir niekur netikrino, ar norimas įsigyti nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), yra neįkeistas ir neareÅ¡tuotas, tačiau Å¡i aplinkybė, atsižvelgus į nukentėjusiųjų ir ypač jų sÅ«naus asmenines dalykines savybes, laikytina itin neįtikima – ketindami pirkti turtÄ už 650 000 Lt ir realiai sumokėdami už butÄ virÅ¡ 300 000 Lt juos pervedant į Y. Y. sÄ skaitÄ , jie neva aklai pasitikėjo pardavėju (su kuriuo, G.

L. teigimu, susipažino tik susisiekę pagal namo skelbimÄ ) ir net nepasidomėjo, ar butas nėra suvaržytas. Akivaizdu, jog toks elgesys bÅ«tų itin aplaidus ir nerÅ«pestingas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 42 str. nekilnojamojo turto registro duomenys apie nekilnojamÄ jį daiktÄ , daiktines teises ir Å¡ių teisių turėtojus, daiktinių teisių suvaržymus, juridinius faktus ir kitas žymas, įregistruotus Å¡iame registre, ir su Å¡iais suvaržymais, juridiniais faktais ir žymomis susijusių asmenų duomenys yra vieÅ¡i, iÅ¡skyrus Å¡io ir kitų įstatymų nustatytus apribojimus, todėl nukentėjusieji turėjo visas galimybes gauti registro duomenis, tačiau teigia, jog duomenų netikrino.

Apylinkės teismas apkaltinamajame nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , jog iÅ¡ G. L. parodymų matyti, kad jo sÅ«nus A. L., su kuriuo artimai bendrauja ir tarėsi nekilnojamo turto pirkimo klausimais, užsiima verslu, statybomis, t. y. turi patirtį nekilnojamojo turto versle, todėl, jeigu bÅ«tų žinojęs apie perkamo buto areÅ¡tÄ , bÅ«tų jo nepirkęs, ar nustatęs kitokias pirkimo sÄ lygas. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismo akcentuojama nukentėjusiųjų sÅ«naus patirtis, atvirkščiai, kelia pagrįstų abejonių ar jis, dirbdamas darbÄ , susijusį su nekilnojamuoju turtu, padėdamas tėvams įsigyti butÄ , Å¡io buto suvaržymų nebÅ«tų patikrinęs vieÅ¡ai prieinamuose registruose, ir neleidžia paneigti prielaidos, jog bÅ«tent dėl sÅ«naus turimos patirties nekilnojamojo turto srityje galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas pasiÅ«lyti tėvams pirkti areÅ¡tuotÄ butÄ Palangoje, taip siekiant už priimtinÄ kainÄ , mokant dalimis įsigyti vertingÄ nekilnojamÄ jį turtÄ prestižinėje vietoje Palangoje.Didelių abejonių kelia ir G. ir V.

L. nurodomos apsilankymo pas notarę J. D. ir sprendimo nepasiraÅ¡yti pas jÄ preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties priėmimo motyvai ir aplinkybės. G. L., duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl preliminarios sutarties sudarymo jie buvo nuvykę pas notarę J. D., kur pasidomėjo, kokiÄ juridinę reikÅ¡mę turi preliminari sutartis, pasiraÅ¡yta pas notarÄ ir pasiraÅ¡yta be notaro, notarė paaiÅ¡kino, jog preliminari sutartis, pasiraÅ¡yta tiek pas notarÄ , tiek be notaro, turi vienodÄ juridinę galiÄ , tačiau jei preliminari sutartis bÅ«tų buvusi raÅ¡oma pas notarÄ , tada ji sakė, kad kokias dvi dienas tikrins buto savininko pateiktus buto dokumentus, o paskui paruoÅ¡tų preliminariÄ sutartį, be to, Å¡i notarės paslauga mokama, todėl jis nusprendė preliminariÄ sutartį pasiraÅ¡yti be notaro, ir K.

J. sumokėjo 7000 litų preliminariai sutarčiai paruoÅ¡ti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pagal tuo metu galiojusį LR Teisingumo ministro 1996 m. rugsėjo 12 d. įsakymÄ dėl notarų imamo atlyginimo už notarinių veiksmų atlikimÄ , sandorių projektų parengimÄ , konsultacijas ir technines paslaugas laikinųjų dydžių patvirtinimo Nr. 57 (LR Teisingumo ministro 2008 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. 1R-69 redakcija), notarui už preliminariosios sutarties patvirtinimÄ mokama 80–300 Lt (5.1. p.).

Be to, G. L. parodė, jog notarė patikino, kad už Å¡iÄ sumÄ ji ne tik paruoÅ¡ preliminariÄ sutartį, tačiau ir patikrins buto savininko pateiktus buto dokumentus. IÅ¡ minėtų nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jo pasirinkimas, jau atėjus pas notarę ir iÅ¡siaiÅ¡kinus visas aplinkybes, visgi nesudaryti preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pas notarÄ , akivaizdžiai negalėjo bÅ«ti nulemtas notaro taikomų įkainių už paslaugas (o bÅ«tent tokiÄ priežastį nurodo G. L.), nes jie buvo ženkliai mažesni, nei jis sumokėjo K.

J. už preliminarios sutarties rengimÄ . Kita vertus, tokie nukentėjusiųjų veiksmai – jie su pardavėju atėjo pas notarÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino, jog notariÅ¡kai patvirtintos preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties juridinė galia tokia pati, kaip ir nepatvirtintos, sužinojo, jog notaras gali patikrinti nekilnojamojo turto dokumentus bei paruoÅ¡ti sutartį už ne didesnę kaip 300 Lt kainÄ , tačiau nepaisant to, nusprendė notaro paslaugomis nesinaudoti ir pasiraÅ¡inėti paprastos raÅ¡ytinės formos preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį, gali bÅ«ti logiÅ¡kai paaiÅ¡kinami tik tuo, jog jie jau žinojo, kad turtas yra areÅ¡tuotas, ir todėl nepageidavo, kad notaras patikrintų turto bÅ«klę ir paruoÅ¡tų preliminariÄ sutartį.

Akivaizdu, jog tai atitiktų notarės liudytojos J. D. pirmos instancijos teismo posėdžio metu patvirtintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose ji nurodė, kad dalyvaujantieji pokalbyje buvo informuoti, kad kol nuo buto nebus nuimti areÅ¡tai, tol preliminarios sutarties ar pirkimo – pardavimo sutarties notarai netvirtins, nes pirmiausia reikia atsiskaityti su kreditoriais, kad bÅ«tų nuimti areÅ¡tai (t. 1, b. l. 105-106, 107-108). Akivaizdu, jog jei nukentėjusieji prieÅ¡ preliminarios sutarties sudarymÄ bÅ«tų nežinoję apie areÅ¡tÄ , jie bÅ«tų sudarę preliminariÄ pirkimo-pardavimo sutartį pas notarÄ , taip iÅ¡leisdami ženkliai mažesnę sumÄ , bei užsitikrindami oficialias notarės garantijas, jog butas nėra areÅ¡tuotas ir kitaip suvaržytas, tačiau jie pasirinko kitÄ , jų neapsaugantį ir ženkliai (daugiau nei 20 kartų) brangesnį veikimo bÅ«dÄ â€“ pavedė K.

J. papraÅ¡yti pažįstamo teisininko paruoÅ¡ti preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties projektÄ , kurį jie dar kelis kartus koregavo prieÅ¡ pasiraÅ¡ydami ir užtruko ilgiau, nei tai žadėjo padaryti notarė. Å ių iÅ¡vardytų aplinkybių analizė taip pat nepaÅ¡alina pagrįstų abejonių, ar iÅ¡ tiesų L. nebuvo informuoti ir jie nežinojo apie turto, esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tÄ .PagrindÄ abejoti L. pozicija, jog jiems nebuvo praneÅ¡ta apie tai, kad jų norimas įsigyti turtas yra suvaržytas areÅ¡tais, taip pat duoda ir jų veiksmai sumokant avansÄ K.

J., atliekant paskutinį mokėjimÄ pagal preliminariÄ sutartį, preliminarios sutarties pakeitimai ir jų turinys, bei nukentėjusiųjų veiksmai, kurie buvo padaryti neva jau sužinojus, kad turtas yra areÅ¡tuotas. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ženklus avansas – 130216 litų į Y. Y. sÄ skaitÄ buvo pervestas 2011-05-04, o preliminarioji buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo pasiraÅ¡yta tik 2011-05-18. Å i aplinkybė atskleidžia, jog dėl Å¡ios sumos pervedimo L. negalėjo bÅ«ti suklaidinti aplinkybių, nurodytų (ar nutylėtų) preliminarioje buto pirkimo-pardavimo sutartyje, kaip tai suformuluota kaltinime – Å¡i sutartis dar apskritai net nebuvo sudaryta.

Kita vertus, toks perkančių asmenų skubėjimas, net nesudarius preliminarios sutarties sumokėti 20% pagrindinės sutarties sumos, rodo jų įsitikinimÄ , jog jie žino visÄ informacijÄ apie parduodamÄ turtÄ â€“ akivaizdu, jog L. žinant apie turto areÅ¡tÄ , ir tikintis, jog jų sumokėti pinigai K. J. greičiau padės iÅ¡spręsti jo finansines problemas ir panaikinti buto areÅ¡tÄ , jie neturėjo priežasties laukti preliminarios sutarties pasiraÅ¡ymo. Atkreiptinas dėmesys, jog pats G. L. duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus pervedė sÅ«naus praÅ¡ymu, nes Å¡is pasakė, jog A.

J. reikia pinigų ir jis reikalauja avanso. Akivaizdu, jog toks nukentėjusiųjų skubotas elgesys – avanso, kurio suma sudarė penktadalį viso turto vertės pervedimas net nesudarius preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo-paravimo sutarties su pardavėju po to, kai jų sÅ«nus pasakė, kad K. J. reikia pinigų, jiems neva nežinant apie turto areÅ¡tÄ bÅ«tų itin neatsargus ir nelogiÅ¡kas, kas taip pat sustiprina abejonę, jog L. žinojo apie K. J. finansines problemas, jų norimam įsigyti turtui taikomÄ areÅ¡tÄ , ir bÅ«tent dėl to sutiko skubiai pervesti avansÄ nesudarius preliminarios sutarties.

Su tokia nukentėjusiųjų skuba kuo greičiau pervesti avansÄ nesuderinama ir tolesnė įvykių eiga, iÅ¡ kurios matyti, jog po to nebuvo imamasi jokių skubių veiksmų, nukentėjusieji su tuo sutiko ir itin ilgai laukė nereikÅ¡dami jokių pretenzijų: 2011-05-18 pasiraÅ¡ytoje preliminarioje sutartyje buvo numatytas ilgesnis nei 7 mėnesių terminas (iki 2011-12-31) sudaryti pagrindinę sutartį, tačiau Å¡iuo laikotarpiu nukentėjusieji tik pervedė dar vienÄ avansÄ (2011-10-12 sumokėti 169000 Lt) ir savo vardu 2011-10-17 iÅ¡sirÅ«pino notariÅ¡kai patvirtintÄ Ä¯galiojimÄ atlikti veiksmus, susijusius su buto rekonstrukcija, ir daugiau Å¡iuo laikotarpiu nieko reikÅ¡mingo neįvyko.

IÅ¡ notarės liudytojos J. D. parodymų pirmos instancijos teismo posėdžio metu matyti, jog Å¡io įgaliojimo iÅ¡davimo metu ji tikrai informavo G. L., jog butas yra areÅ¡tuotas. Å iuos jos parodymus patvirtina VÄ® Registrų centro saugos įgaliotinio tarnybos raÅ¡te pateikta informacija apie vartotojus, peržiÅ«rėjusius nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis, kurie rodo, kad Palangos miesto 2-ojo notaro biuro notarė J. D. atliko paieÅ¡kÄ registro iÅ¡raÅ¡o formavimui 2011-10-17 10.23 val. (t. 2, b. l. 84-114).

Tačiau nei po Å¡ios datos, nei po 2011-12-31, kai pagrindinė buto pirkimo-paradavimo sutartis taip ir nebuvo sudaryta, nukentėjusieji nesiėmė jokių veiksmų, ir kaip matyti iÅ¡ byloje pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio, savo lėšomis toliau gerino planuojamo įsigyti bÅ«sto, esančio (duomenys neskelbtini), bÅ«klę, ir taip elgėsi ne tik iki 2012 m. rugsėjo mėnesio, kuomet, jų teigimu, jie pirmÄ kartÄ sužinojo apie egzistuojančius buto areÅ¡tus, tačiau ir po to: A. L. neva galutinai atsiskaitė, K.

J. 2012-11-02 įskaitydamas jų tarpusavio skolÄ , G. ir V. L. toliau atliko įsigyjamo buto remontÄ (2013-03-22, 2013-05-21, 2013-06-03, 2013-10-17 sutartys bei apmokėjimai), 2013-02-27 ir 2013-04-25 buvo pasiraÅ¡yti preliminarios sutarties pakeitimai, kurie numatė vėlesnius pagrindinės sutarties sudarymo terminus. Å ios aplinkybės rodo, kad taip skubiai sumokėję pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ už butÄ (2011-05-04), vėliau nukentėjusieji sutiko daugiau kaip dvejus metus laukti iki pagrindinės sutarties pasiraÅ¡ymo (paskutinis preliminarios sutarties pakeitimas pasiraÅ¡ytas 2013-04-25 numatė, jog butas turi bÅ«ti parduotas iki 2015-05-08), ir nesiėmė jokių teisinių priemonių ir veiksmų pagreitinti buto pardavimo procesÄ , ar pareikalauti gražinti sumokėtus pinigus.

Tai taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiesiems galėjo nuo pat pradžių bÅ«ti žinoma, jog parduodamas butas yra areÅ¡tuotas, ir K. J. reikia laiko, kad jis atsiskaitytų su kreditoriais ir buto areÅ¡tai bÅ«tų panaikinti. Å iame kontekste paminėtina, kad nors apylinkės teismas akcentavo, jog aplinkybę, kad K. J. nutylėjo apie parduodamo buto areÅ¡tÄ , patvirtina tai, jog preliminarioje sutartyje tai nebuvo nurodyta, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė neminima ir 2013-02-27 bei 2013-04-25 pasiraÅ¡ytuose preliminarios sutarties pakeitimuose, kuomet nukentėjusieji neneigia žinoję apie buto suvaržymus, taigi turto areÅ¡to nenurodymas pirminėje preliminarioje sutartyje pats savaime dar neleidžia daryti iÅ¡vados, kad nukentėjusiesiems apie šį faktÄ nebuvo žinoma, ar kad Å¡i informacija apie areÅ¡tus buvo slepiama nuo nukentėjusiųjų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įtraukimo į nenaudingÄ sandorį bylose apgaulei nustatyti taikytinas ne tik kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus, bet ir nukentėjusiojo atidaus ir rÅ«pestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, kaltininko naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Tai reiÅ¡kia, kad nukentėjusiojo veiksmus konkrečioje situacijoje taip pat reikia vertinti pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus, t. y. racionalaus asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ .

Protingas elgesys įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, įvertinti tokių sandorių finansinę rizikÄ , kreiptis pagalbos į atitinkamas teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–410/2014). Å iuo atveju nukentėjusieji L. teigia, jog nei jie, nei jų sÅ«nus A. L. prieÅ¡ pervedant didelę dalį buto vertės atitinkančius avansus, bei pasiraÅ¡ant preliminariÄ sutartį nepasidomėjo, ar jų norimam įsigyti turtui netaikomas areÅ¡tas.

Be to, jie, galėdami pasirinkti protingÄ ir jų teises maksimaliai apsaugantį elgesio bÅ«dÄ â€“ sudaryti preliminariÄ sutartį pas notarę, kas bÅ«tų kainavę ženkliai pigiau ir bÅ«tų atliekama greičiau, notarei nurodžius, jog dvi dienas bÅ«tų nuodugniai tikrinami buto dokumentai, nukentėjusieji nusprendė tokia galimybe nepasinaudoti. K. J. nevykdant preliminarios sutarties ir iki 2011-12-31 nesudarius pagrindinės buto pirkimo – pardavimo sutarties, nukentėjusieji negynė savo pažeistų teisių ir, kaip jie teigia, toliau investavo savo pinigus į buto remontÄ .

Be to, net sužinoję apie butui taikomus areÅ¡tus, jie nesiėmė jokių teisinių priemonių ir toliau savo lėšomis remontavo butÄ , galutinai atsiskaitė su pardavėju, be to, sudarė preliminarios sutarties pakeitimus, kuriuose nebuvo net užsimenama apie naujai paaiÅ¡kėjusiÄ aplinkybę – butui taikomÄ areÅ¡tÄ . Akivaizdu, jog nukentėjusieji ne tik ilgÄ laikÄ pakankamai nesirÅ«pino savo sumokėtais pinigais ir kodėl nesudaroma pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau ir nesistengė susigražinti sumokėtų pinigų ir savo pažeistų teisių nebandė ginti civilinės teisės priemonėmis.

Akivaizdu, jog toks nukentėjusiųjų elgesys buvo nulemtas ne K. J. apgaulingų veiksmų, bet nukentėjusiųjų aplaidumo ir siekio įsigyti butÄ , o ne atgauti K. J. sumokėtus pinigus (tokiÄ galimybę numatė tiek CK, tiek ir tarp Å¡alių sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis (5.1 p. p.)). IÅ¡ to seka, kad esminis elementas, nulėmęs nukentėjusiųjų L. civilinių teisių gynybos apsunkinimÄ , buvo ne K. J. veiksmai, kaip tai skundžiamame nuosprendyje konstatavo apylinkės teismas, tačiau pačių nukentėjusiųjų neveiklumas.

Net ir tuomet, kai nukentėjusiųjų teigimu, jiems tapo aiÅ¡ku, jog butas areÅ¡tuotas, jie toliau gerino turtÄ ir galutinai atsiskaitė su K. J.. Tuo pačiu pastebėtina, jog iÅ¡ teismų informacinės sistemos „Liteko“ matyti, jog Å¡alių ginčas Å¡iuo metu yra nagrinėjamas ir civiline tvarka, todėl nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiųjų pažeistų teisių iÅ¡ tiesų neįmanoma apginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis, o nukentėjusiųjų pasirinktas civilinių teisinių santykių kriminalizavimo kelias atitinka susiklosčiusiÄ situacijÄ .Apibendrinant iÅ¡vardytÄ matyti, jog nukentėjusiųjų V. ir G.

L. ir jų sÅ«naus A. L. parodymai dėl esminių Å¡ios bylos aplinkybių yra prieÅ¡taringi, jie neatitinka ir liudytojų V. T. bei J. D. parodymų, be to, aptarti nukentėjusiųjų ir jų sÅ«naus veiksmai dar neva nežinant apie areÅ¡tÄ sumokant avansÄ , pasiraÅ¡ant preliminariÄ buto pirkimo-pardavimo sutartį, gerinant neįsigyto nekilnojamojo turto bÅ«klę, ir Å¡ių veiksmų nenutrÅ«kstama tÄ sa po jų deklaruojamo sužinojimo apie areÅ¡tÄ (toliau vykdomas buto remontas, sÅ«naus įvykdomas užskaitymas visiÅ¡kai atsiskaitant su K.

J. už areÅ¡tuotÄ butÄ , preliminarios sutarties pakeitimų pasiraÅ¡ymas nenurodant, kad butas yra areÅ¡tuotas), kelia pagrįstÄ ir byloje surinktais įrodymais nepaÅ¡alintÄ abejonę dėl jų deklaruojamo nežinojimo apie buto areÅ¡tÄ . Visos Å¡ios aplinkybės rodo, jog byloje nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai paneigtų nuteistojo versijÄ , kad jis nuo pat pradžių informavo V. ir G. L., jog nekilnojamas turtas yra areÅ¡tuotas, ir tik gavęs iÅ¡ jų pinigus, jis galės panaikinti turto suvaržymus ir parduoti jiems nekilnojamÄ turtÄ .

BK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Konkrečios bylos nagrinėjimo teisme ribos nustatomos kaltinamajam akte ir teisėjo nutartyje perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje, tai yra savotiÅ¡ki teisiniai rėmai, į kuriuos teismas turi orientuotis nagrinėdamas bylÄ . BK 256 str. 1 d. inter alia numatyta, jog prokuroras ar nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nukentėjusiuosius viso bylos nagrinėjimo metu atstovavo kvalifikuotas teisininkas - advokatas, tačiau jie nesinaudojo įstatymo suteikta teise ir neteikė praÅ¡ymo pakeisti kaltinimÄ ar jame nurodytas faktines aplinkybes, taigi sutiko su kaltinimu ir jame iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis. Pažymėtina, jog K. J. nebuvo kaltinamas ir jam nebuvo inkriminuota, jog jis panaudodamas apgaulę, kuri pasireiÅ¡kė apgaulingu žadėjimu atsiskaityti su kreditoriais ir atlaisvinti namÄ nuo areÅ¡to iki 2012 m., kai neva G.

L. sužinojo apie jo ketinamam įsigyti nekilnojamam turtui taikomus areÅ¡tus, pasisavino jam perduotas pinigines lėšas (7000 litų už preliminarios buto pirkimo – pardavimo sutarties ruoÅ¡imÄ , 130 216 litų sumÄ , pervestÄ 2011-05-04, ir 169 000 litų, pervestus 2011-10-12). IÅ¡ kaltinimo konstrukcijos matyti, jog K. J. dėl sukčiavimo G. L. atžvilgiu buvo nuteistas ir dėl to (be nutylėjimo apie butui taikomÄ areÅ¡tÄ iki 2012 m.), jog 2012 m. G. L. sužinojus, kad pagal 2011-05-18 preliminariÄ buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, įgyjamas butas yra areÅ¡tuotas bei sutarus su K.

J. dėl jo atsiskaitymo su kreditoriais, dėl galimybės panaikinti buto areÅ¡tÄ , K. J., apgaule pažadėdamas G. L. atsikaityti su kreditoriais, iÅ¡ G. L. įgijo 344 084 litus, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė. Taigi iÅ¡ kaltinimo seka, jog K. J. iki 2012 m. naudota pasyvi apgaulė, nutylint nukentėjusiajam apie esmines aplinkybes ir taip juos neva įtraukiant į nenaudingÄ sandorį, 2012 m. G. L. sužinojus apie buto areÅ¡tÄ perauga į aktyviÄ jÄ â€“ K. J. neva įtikina G. L. dėl to, jog egzistuoja galimybė panaikinti areÅ¡tus, gauna iÅ¡ jo dar 344 084 litus, kurie, kaip neva buvo pažadėta, turėjo bÅ«ti skirti atsiskaityti su kreditoriais, tačiau K.

J. su kreditoriais neatsikaito, ir tokiu bÅ«du sukčiauja prieÅ¡ nukentėjusįjį G. L.. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, jog K. J. 2012 m., po to, kai G. L. neva sužinojo apie buto areÅ¡tÄ , sukčiavo prieÅ¡ G. L. Å¡iomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.Visų pirma pastebėtina, jog iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad po to, kai K.

J. buvo pervesti pinigai iki to laiko, kuomet G. L. neva sužinojo apie butui taikomÄ areÅ¡tÄ , su K. J. atsiskaitė A. L., kuris tik po atsiskaitymo apie tai informavo savo tėvÄ G. L., be to, K. J. realiai nebuvo sumokėti pinigai (grynais ar bankiniu pavedimu), kuriais K. J. bÅ«tų turėjęs galimybę atsiskaityti su kreditoriais, o to nepadaręs – apgauti nukentėjusiuosius. Duodamas parodymus apie antrÄ jÄ sandorio dalį, kuomet buvo mokami pinigai K. J. neva tikint Å¡io asmens pažadu, jog jis atsiskaitys su kreditoriais, G.

L. pirmos instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog jam sužinojus apie buto areÅ¡tÄ , notarė pasiÅ«lė įneÅ¡ti pinigus į jos sÄ skaitÄ , ir ji sudarys sutartį bei atsiskaitys su K. J. kreditoriais, po ko bus nuimti areÅ¡tai. Paskambino K. J. ir jis atvažiavo pas notarę. Notarė jam iÅ¡dėstė planÄ , jis sutiko ir nurodė, kad duos kreditorių sÄ raÅ¡Ä . Praėjus kelioms savaitėms, K. J. sÄ raÅ¡o nepateikė ir nepasirodė, tik nurodė, kad yra jÅ«roje. Tada paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad sumokėjo likusiÄ sumÄ (t. 5, b. l. 57-60).

Šie nukentėjusiojo parodymai visų pirma atskleidžia, jog su K. J. neva buvo atsikaityta tuo metu, kai dar tik buvo derinamas planas atlikti atsiskaitymus per notarę, taip užtikrinant, jog nukentėjusiųjų sumokėti pinigai pasieks K. J. kreditorius ir leis pašalinti turto suvaržymus, t. y. su K. J. buvo atsiskaityta dar nepasiekus susitarimo, jog šie pinigai bus iškart sumokami kreditoriams. Toks nukentėjusiųjų elgesys vėlgi laikytinas neapdairiu, nerūpestingu bei jų nurodomomis aplinkybėmis nepaaiškinamu – neva jie, žinodami, kad K.

J. turtas areÅ¡tuotas, norėdami, kad jų sumokėtais pinigais bÅ«tų atsiskaitoma su K. J. kreditoriais ir taip paÅ¡alinamas turto suvaržymas, nelaukę susitarimo dėl atsiskaitymo su kreditoriais per notarÄ , kas garantuotų jų teisių ir mokamų pinigų apsaugÄ , atsiskaito su K. J.. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei nukentėjusiųjų tikrasis veikimo tikslas bÅ«tų siekis, jog jų pinigai iÅ¡ karto bÅ«tų perduoti K. J. kreditoriams, jie bÅ«tų pasirinkę notaro siÅ«lomÄ variantÄ . Tačiau Å¡iuo atveju, nelaukiant susitarimo, buvo pasirinktas rizikingiausias variantas – atsiskaityti su K.

J., kuris jau buvo gavęs beveik pusę sumos už parduodamÄ butÄ , tačiau Å¡ių pinigų nepanaudojęs sumokėti kreditoriams, tiesiogiai, jam neva panaudojant esminę apgaulę prieÅ¡ G. L. ir taip suklaidinant nukentėjusiuosius jiems nurodant, kad dabar jis tikrai atsiskaitys su kreditoriais. Ä®vardyta aplinkybė kelia pagrįstÄ abejonę, ar atliekant paskutinį atsiskaitymÄ nukentėjusiesiems K. J. pažadėjo, jog Å¡ie pinigai bus panaudoti atsiskaityti su kreditoriais, o ne, pavyzdžiui, panaudoti gelbėti jo verslui (kaip ir prieÅ¡ tai į jo žmonos sÄ skaitÄ pervestos sumos), kuris padės uždirbti daugiau pinigų ir tuomet bus galima atsiskaityti su visais kreditoriais.Å iame kontekste taip pat pastebėtina, jog chronologiÅ¡kai analizuojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), areÅ¡tų istorijÄ , ir lyginant jÄ su nukentėjusiųjų veiksmais matyti, kad nukentėjusieji neturėjo jokių pagrįstų prielaidų manyti, kad jų sumokami pinigai bus pakankami atsiskaityti su K.

J. kreditoriais, ar kad K. J. Å¡iuos pinigus panaudos Å¡iems atsiskaitymams. IÅ¡ byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. 1. 18-24) ir Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡o (t. 1, b. 1. 48-59) matyti, jog jau tariantis dėl buto pardavimo, jis buvo suvaržytas keliais areÅ¡tais (2010-09-10, 2011-02-08, 2011-03-11 areÅ¡tai), tačiau po to, kai nukentėjusieji 2011-05-04 pervesdami į Y. Y. sÄ skaitÄ sumokėjo viso 130216 litų avanso, 2011-07-19 jis buvo dar kartÄ areÅ¡tuotas (areÅ¡to suma 193125,47 Lt), o po to, kai remiantis notarės liudytojos J.

D. parodymais nukentėjusieji buvo tikrai informuoti apie buto areÅ¡tus 2011-10-17, butas buvo dar kartÄ areÅ¡tuotas 2012-08-27 (areÅ¡to suma 52500 litų). Akivaizdu, jog nukentėjusiesiems matant, jog jiems sumokėjus beveik pusę norimo įsigyti buto vertės K. J., buto areÅ¡tų skaičius ne tik kad nemažėjo, t. y. nebuvo atsikaityta su egzistavusiais kreditoriais, tačiau ir paaugo beveik 250000 litų sumai, jų apsisprendimas sumokėti likusiÄ sumÄ tiesiogiai K. J., neva jam žadant ir jiems patikint, kad pinigai bus panaudoti atsiskaitant su kreditoriais, nesirenkant galimybės per notarÄ tiesiogiai atsiskaityti su kreditoriais kelia didelių abejonių.

Kita vertus, toks jų tikėjimas K. J. galėjo bÅ«ti nulemtas ir gali bÅ«ti paaiÅ¡kinamas ne Å¡io asmens panaudota esmine apgaule, neva jis Å¡iuos pinigus panaudos atsiskaitymui su kreditoriaus ir nukentėjusiųjų patiklumu, bet jo bendrais verslo reikalais su nukentėjusiųjų sÅ«numi A. L. (apie juos duodami parodymus nurodo tiek A. L., tiek ir K. J.). Akivaizdu, jog tuo atveju, jei nukentėjusieji žinojo, kad K. J. panaudos pinigus verslui, tikėjo K. J. ir jų sÅ«naus verslo sėkme ir tuo, kad jų sumokėti pinigai bus sėkmingai investuoti, o gauta investicijų grÄ Å¾a bus panaudota atsiskaityti su K.

J. kreditoriais, bÅ«tent tai, o ne nuteistojo panaudota apgaulė galėjo nulemti jų atsiskaitymus su K. J.. Aplinkybė, kad K. J. nepavyko jo verslas ir žadėtų pinigų jis neuždirbo, pati savaime tokių jo veiksmų gaunant nukentėjusiųjų pinigus nedaro nusikalstamais. Sukčiavimo esmė yra nėra vien formalus apgaulės konstatavimas kaltinamojo veiksmuose, bet ir jo tyčios kryptingumo nustatymas, kuris turi bÅ«ti susijęs su apgaulės fakto panaudojimu pasisavinant turtÄ . Matyti, jog K. J., tiek tardamasis su nukentėjusiaisiais, tiek pasiraÅ¡ydamas preliminariÄ sutartį ar sutikdamas su A.

L. pasiÅ«lytu abipusiu įskaitymu (taip realiai net negaudamas pinigų), turėjo tikslÄ ne neteisėtai pasisavinti nukentėjusiųjų pinigus, tačiau užskaityti dalį savo skolų (A. L.) ir gauti daugiau laiko atgaivinti savo verslÄ , iÅ¡ verslo gautais pinigais atsiskaitant su kreditoriais, tokiu bÅ«du iÅ¡laisvinti butÄ nuo suvaržymų ir jį parduoti L., sau pačiam iÅ¡laikant galimybę toliau vystyti verslÄ . Kita vertus, analizuojant nukentėjusiojo G. L. ir jo sÅ«naus liudytojo A. L. parodymus matyti, jog G.

L. apskritai neprašė sÅ«naus galutinai atsiskaityti su K. J.. Kaip matyti iÅ¡ G. L. parodymų, jam bandant nesėkmingai susisiekti su K. J. dėl atsiskaitymo su jo kreditoriais per notarÄ , jam paskambino sÅ«nus ir pasakė, jog užbaigė mokėjimus, savo iniciatyva atsiskaitydamas su K. J., sumokėdamas jam 344 084 litų. Å i aplinkybė atskleidžia, jog K. J. negalėjo panaudoti esminės apgaulės (kurios turinį sudaro pažadėjimas gautus pinigus iÅ¡ karto sumokėti kreditoriams) prieÅ¡ G.

L. ir taip iÅ¡ jo gauti Å¡iÄ pinigų sumÄ , nes atsiskaityti su K. J. buvo asmeninis nukentėjusiųjų sÅ«naus A. L. sprendimas, jo iniciatyva, jis tai padarė nepraÅ¡omas tėvo – atvirkščiai, G. L. buvo staigmena, kad sÅ«nus atsiskaitė su K. J., todėl negalima laikyti, jog Å¡is atsiskaitymas buvo nulemtas K. J. nusikalstamų veiksmų (apgaulės) prieÅ¡ G. L., kaip tai suformuluota kaltinime. Akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei K. J. bÅ«tų žadėjęs G. L., jog jo sumokėti pinigai bus panaudoti atsiskaitant su kreditoriais, tačiau nustačius, jog su juo atsiskaitė A.

L., kuris tai nusprendė padaryti savo iniciatyva, o ne praÅ¡omas K. J. suklaidinto tėvo, negalima konstatuoti, jog A. L. sumokėti pinigai buvo užvaldyti K. J. panaudojant apgaulę prieÅ¡ G. L., kaip taip nurodyta kaltinime.Be to, kaip jau minėta, antrasis atsiskaitymas buvo atliktas ne realiai sumokant pinigus K. J. (grynaisiais ar pavedimu), tačiau užskaitant abipuses jo ir A. L. skolas. Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusiųjų sÅ«nus liudytojas A. L. nurodė, kad kai sužinojo apie areÅ¡tÄ , K.

J. pasiÅ«lė verslo projektÄ tarpusavio atsiskaitymais Rusijos teritorijoje. Buvo pasiraÅ¡yti kiti dokumentai, o vekselį iÅ¡rašė K. J.. Å is verslo projektas nepasisekė. Vekselio turinys, kad K. J. pasižada atiduoti jam sumÄ pinigų už tÄ sandorį, kuris buvo pasiraÅ¡ytas Rusijoje. Kas susiję su Å¡iuo sandoriu, tai antroji atsiskaitymo dalis pagal žodinį susitarimÄ buvo įvykdyta tarpusavio užskaitymais Rusijos teritorijoje (t. 5, b. l. 105-107). Å i aplinkybė taip pat atskleidžia, jog tokiu bÅ«du, atsiskaitant su K.

J., t. y. tiesiog panaikinant jo skolÄ A. L. abipusiu užskaitymu, K. J. realiai negavo pinigų, kuriais jis bÅ«tų galėjęs disponuoti, ir kurie bÅ«tų leidę jam atsiskaityti su namÄ areÅ¡tavusiais kreditoriais. Atvirkščiai, atliekant tokio pobÅ«džio skolų užskaitymÄ , K. J. tiesiog atsiskaitė su savo kreditoriumi A. L., kuriam jis buvo skolingas dėl verslo reikalų Rusijos teritorijoje. Akivaizdu, jog negaudamas jokių grynų pinigų, o sutikdamas, kad jo skola A. L. bÅ«tų užskaityta suma, kuriÄ už butÄ jam turėjo sumokėti A.

L. tėvai, K. J. neturėjo jokių prielaidų ir galimybių žadėti, o nukentėjusieji – tikėti, jog Å¡ie pinigai bus panaudoti dar ir atsiskaitant su kitais kreditoriais, nes jis Å¡ių pinigų realiai negavo. Visos iÅ¡vardytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar K. J. iÅ¡ G. L. įgijo 344 084 litus, jam apgaule pažadėdamas atsikaityti su kreditoriais, panaikinti buto suvaržymus, ir taip paÅ¡alinti kliÅ«tis parduoti šį nekilnojamÄ turtÄ G. ir V. L..Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartÄ pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali bÅ«ti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.

Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių negali bÅ«ti, t. y. nėra galimybės jų paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, o teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014).

Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija iÅ¡reiÅ¡kia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., Konstitucijos 31 str. 1 d., BPK 44 str. 6 d.) taikymÄ baudžiamajame procese.Kaip jau minėta, jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, jog K. J. panaudojo apgaulę prieÅ¡ V. ir G. L., nutylėdamas informacijÄ , jog jam ir sutuoktinei Y. Y. bendros nuosavybės teise priklausantis butas, adresu (duomenys neskelbtini), areÅ¡tuotas antstolių, byloje nesurinkta.

Versija, kurios K. J. nuosekliai laikėsi viso ikiteisminio tyrimo metu, ir kuriÄ patvirtina jo žmonos iÅ¡teisintosios Y. Y. parodymai, liudytojų V. T. bei J. D. parodymai, byloje esantys dokumentai, kad K. J. nuo pat pradžių informavo nukentėjusiuosius, jog butas yra areÅ¡tuotas, ir prieÅ¡ parduodant butÄ jis turės atsiskaityti su kreditoriais, kad antstolis panaikintų areÅ¡tÄ , kad Å¡iÄ informacijÄ nurodė ir sudarydamas sandorį neturėjo nusikalstamų ketinimų, t. y. jog prieÅ¡ nukentėjusiuosius nebuvo panaudota esminė apgaulė, lieka nepaneigta.

Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų ir antrÄ jÄ kaltinimo K. J. dalį, jog jis, apgaule pažadėdamas G. L. atsikaityti su kreditoriais, iÅ¡ jo įgijo 344 084 litus, tačiau su kreditoriais neatsiskaitė. Liudytojo A. L., nukentėjusiojo G. L. ir nuteistojo K. J. parodymais, byloje esančia raÅ¡ytine medžiaga nustatyta, jog Å¡iuos pinigus K. J. be G. L. žinios ir leidimo sumokėjo nukentėjusiųjų sÅ«nus A. L., pinigai buvo sumokėti atliekant abipusį A.

L. ir K. J. skolų užskaitymÄ , K. J. realiai nesumokant jokių pinigų, Å¡is atsiskaitymas įvyko G. L. dar tik derinant galimÄ susitarimÄ atsiskaityti su K. J. kreditoriais per notarÄ , tačiau jo nepasiraÅ¡ius. Å ios aplinkybės patvirtina K. J. versijÄ , kad J. realiai negavus jokių likusių pinigų už parduodamÄ butÄ , jie nežadėjo ir negalėjo žadėti, kad pinigus (kurių negavo) panaudos atsiskaitymams su kreditoriais, t. y. kad nebuvo net prielaidų panaudoti apgaulę prieÅ¡ nukentėjusiuosius, ir nepaÅ¡alina abejonės, jog K.

J. nesukčiavo prieÅ¡ nukentėjusiuosius.Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡io asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Tik esminė apgaulė gali bÅ«ti laikoma nusikalstama. Esminės apgaulės požymis yra ne tik pagrindinis apgaulės sÄ vokos turinio elementas, bet ir kriterijus, kuriuo remiantis galima atskirti sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo.

Akivaizdu, jog byloje nepaneigta K. J. versija, jog pirkėjai žinojo apie buto, esančio (duomenys neskelbtini) areÅ¡tÄ , jie nebuvo apgauti ir tokiu bÅ«du juos suklaidinant įtraukti į jiems nenaudingÄ sandorį, ir patys savo valia priėmė sprendimÄ Ä¯sigyti areÅ¡tuotÄ butÄ , bei tai, jog jis nežadėjo G. L., kad galutinai su juo atsiskaičius, jam sumokėjus 344 084 litus, jis Å¡iuos pinigus sumokės savo kreditoriams, nes Å¡ių pinigų jis realiai net negavo, ir panaudoti atsiskaitymams su butÄ areÅ¡tavusiais kreditoriais negalėjo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo iÅ¡naudotos visos galimybės prieÅ¡taravimams, neaiÅ¡kumams ir abejonėms dėl nukentėjusiųjų informavimo apie parduodamam nekilnojamajam turtui taikomus suvaržymus ir K. J. pažadėjimo G. L. panaudoti pinigus atsiskaityti su kreditoriais, paÅ¡alinti, tačiau to padaryti ir nustatyti, ar K. J. nutylėjo apie parduodamo buto areÅ¡tÄ pirkėjams, ir ar gavo pinigus pažadėjęs, jog jie bus panaudoti atsiskaityti su kreditoriais, nepavyko.Baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraÅ¡tutinės priemonės), kai dėl tyčinių kaltininko veiksmų kitomis teisinėmis priemonėmis negali bÅ«ti apginamos nukentėjusiojo teisės. Baudžiamoji atsakomybė Å¡iuo atveju turėtų atsirasti tik tuo atveju, kai nukentėjęs asmuo negali apginti savo pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ pabrėžė, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės bylos Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011).

Tai derinasi ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartÄ konstatuota, kad siekiant užkirsti keliÄ neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.

– K. T. 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuo atveju be pagrindo taikė baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kuri yra taikoma tuomet, kai bet kokiomis kitomis teisinėmis priemonėmis neįmanoma apsaugoti teisinių gėrių. Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 str. 3 d.).

Å ioje byloje nenustatyta, jog preliminari buto pirkimo – pardavimo sutartis tarp nukentėjusiųjų ir K. ir Y. J. buvo sudaryta panaudojant esminę apgaulę, ir taip įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems nenaudingÄ sandorį, ar kad vėliau esminė apgaulė buvo panaudota nurodant, jog gauti pinigai bus panaudoti atsiskaityti su kreditoriais ir taip sukčiaujant gaunant dalį atsiskaitymo už nekilnojamÄ jį turtÄ . Teisėjų kolegija nemano, jog nagrinėjamoje byloje nustatyti K. J. veiksmai, kuriais jis pažeidė preliminarios sutarties sÄ lygas, ir joje numatytais terminais nesudarė pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties, nepaÅ¡alino parduodamam turtui taikomų suvaržymų, sudaro pagrindÄ civilinių teisinių santykių transformacijai į baudžiamuosius teisinius santykius, kadangi jo teisei prieÅ¡ingas elgesys (sutartyje numatyto termino nesilaikymas) iÅ¡ esmės neapsunkino nukentėjusiųjų galimybių pažeistÄ teisę ginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis bei nepavertė jos neįmanoma realizuoti.

Atvirkščiai – K. J. nuo nukentėjusiųjų nepasislėpė, su jais derėjosi, ieÅ¡kojo bÅ«dų įvykdyti sutartį, nukentėjusiesiems buvo žinomi jo kontaktiniai duomenys ir rekvizitai, be to, K. J. bendravo su nukentėjusiųjų sÅ«numi, jam 2012-11-02 iÅ¡davė vekselį. Visos Å¡ios aplinkybės atskleidžia, jog nukentėjusiųjų galimybės ginti savo pažeistas teises civiline tvarka nebuvo apsunkintos. TÄ patvirtina ir aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1448-112/2014 pagal ieÅ¡kovo G.

L. ieÅ¡kinį atsakovams K. J. ir Y. Y. dėl avanso grÄ Å¾inimo, bei pagal ieÅ¡kovo K. J. ieÅ¡kinį atsakovui A. L. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, t. y. abi Å¡alys Å¡iuo metu gina savo teises civiliniame procese.Atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, taip pat remiantis tuo, kad visi neaiÅ¡kumai vertinami kaltinamojo naudai, o Å¡ių neaiÅ¡kumų nėra įmanoma paÅ¡alinti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino K. J. atliktus veiksmus, juos dirbtinai kriminalizavo netinkamai įvertindamas byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su K. ir Y.

J. ir V. ir G. L. preliminarios buto pirkimo-pardavimo sutarties pasiraÅ¡ymu, jos vykdymu ir tolimesniais K. J. veiksmais, nepakankamai atsižvelgė į nukentėjusiųjų abejingumÄ ir ilgÄ laikÄ trukusį nerÅ«pestingumÄ , klaidingai nustatė K. J. veikoje buvus esminę apgaulę nutylint apie butui taikomus areÅ¡tus sudarant preliminariÄ sutartį, ir vėliau piktnaudžiavus pasitikėjimu tikinant, jog mokami pinigai bus sumokami kreditoriams, todėl priėmė neteisingÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį K.

J. atžvilgiu. Kaltinamojo K. J. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas nuosprendis, kuriuo K. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. išteisinamas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).Nukentėjusieji apeliaciniu skundu nesutinka su Y. Y. išteisinimu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d., nes ji buvo sukčiavimo nusikalstamos veikos bendrininkė, kuri veikė kartu su savo vyru K.

J.: ji neva nutylėjo informacijÄ , kad G. L. parduodamas butas yra areÅ¡tuotas, be to, bendrininkavo jos vyrui apgaule pažadant G. L. atsiskaityti su savo kreditoriais. Å ioje byloje aptariant K. J. kaltės klausimÄ buvo nustatyta, jog byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtintų, jog nukentėjusieji G. ir V. L. nežinojo apie jų žadamam įsigyti turtui taikomus areÅ¡tus, taip pat, kad G. L. buvo pažadėta, jog visiÅ¡kai atsiskaitant su K. J., perduotais pinigais bus atsiskaitoma su butÄ areÅ¡tavusiais kreditoriais, t. y. nenustatyta, jog prieÅ¡ nukentėjusiuosius buvo panaudota esminė apgaulė.

Å ioje byloje kaltinimas pagal BK 182 str. 2 d. K. J. ir Y. Y. buvo pareikÅ¡tas kaip bendrininkams, veikusiems bendrininkų grupe, jiems buvo inkriminuotas analogiÅ¡kais nusikalstamos veikos požymiais pasireiÅ¡kęs sukčiavimas. Anksčiau iÅ¡samiai iÅ¡dėstytais argumentais konstatavus, jog neįrodyta, kad prieÅ¡ G. ir V. L. buvo panaudota esminė apgaulė ir K. J. padarė nusikalstamÄ veikÄ , nebekartojant tų pačių argumentų konstatuotina, jog Å¡ios nusikalstamos veikos nepadarė ir Y. Y.. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog nors nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde akcentuojama, kad Y.

Y. veikla iÅ¡siskyrė tuo, jog ji į jos sÄ skaitÄ pervestus pinigus atidavė savo vyrui K. J., o ne sumokėjo jo kreditoriams, tačiau, kaip jau minėta, jai ir K. J. net nebuvo inkriminuota nusikalstama veika, pasireiÅ¡kusi tuo, kad nukentėjusiesiems buvo pažadėta, jog į Y. Y. sÄ skaitÄ pervesti pinigai bus panaudoti atsiskaityti su K. J. kreditoriais. Remiantis iÅ¡vardytu, pripažinti Y. Y. kalta padarius BK 182 str. 2 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodomais argumentai nėra pagrindo.Dėl BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymoK.

J. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir pagal BK 300 str. 1 d. dėl to, kad panaudojo žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , tai yra jis Palangoje, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, sudarydamas 2013-02-27 Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties PakeitimÄ Nr. l be nekilnojamojo turto bendrasavininkės Y. Y. žinios ir sutikimo, Pakeitime Nr. l parašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „Y. Y.“, kuriÄ pasirašė Y. Y. paraÅ¡ais nenustatytas asmuo, po ko 2013-02-27 PakeitimÄ Nr. l panaudojo, jį pateikdamas G.

L.. Tokiu bÅ«du K. J. suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ panaudojo, jį pateikdamas G. L..Pagal BK 300 str. 1 d. inter alia atsako tas, kas žinomai netikrÄ ar žinomai suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ panaudojo. Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigÅ«nui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-57/2014). Å io nusikaltimo sudėties bÅ«tinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikÅ¡ti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, žinomai netikrÄ dokumentÄ panaudojo, ir nori taip veikti.

Motyvas bei tikslas nėra bÅ«tini Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobÅ«dį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymÄ ir Å¡ia veika siekiamus padarinius, tiek iÅ¡orinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobÅ«dį, intensyvumÄ , bÅ«dÄ , pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2011).Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus dėl 2013-02-27 pakeitimo Nr. l suklastojimo, K.

J. nurodė, jog jis savo ranka įrašė savo žmonos Y. Y. vardÄ ir pavardę, tačiau jos paraÅ¡o Å¡alia jos pavardės nerašė, o kas galėjo pasiraÅ¡yti žmonos paraÅ¡u, jis nežino. PakeitimÄ pasirašė Klaipėdoje, kokioje tiksliai vietoje – nepamena, taip pat įrašė ir žmonos vardÄ bei pavardę dvejose vietose, bet ar jo žmona pati pasirašė, to tikrai nepamena, bet jis tikrai jos paraÅ¡o neklastojo ir už žmonÄ nepasiraÅ¡inėjo. Neprisimena, kas perdavė G. L.

šį pakeitimÄ (t. 3, b. 1. 36-38, 44-45, 49-52). Duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu K. J. nurodė, jog papildomame susitarime buvo 4 paraÅ¡ai: jo, jo žmonos, du paraÅ¡ai L.. Jam atrodo, kad vietoj jo žmonos pasirašė A. L.. Tikslas buvo ne suklaidinti, o nuraminti L.. A. L. dalyvavo sudarant papildomÄ susitarimÄ ir bandė padaryti jo žmonos paraÅ¡Ä . Šį susitarimÄ jis perdavė savo tėvams L.. Papildomame susitarime žmonos vardÄ ir pavardę įrašė savo ranka, bet už jÄ nepasirašė (t. 5, b. l. 54-56).

IÅ¡ Å¡ių K. J. parodymų matyti, jog jis nurodo, kad pakeitime pasirašė pats ir parašė tik savo žmonos vardÄ ir pavardę, tačiau nepasirašė jos paraÅ¡u, ir Å¡io dokumento su suklastotu jos žmonos paraÅ¡u G. L. neperdavė. Tuo tarpu pirmos instancijos teismo posėdyje nukentėjusiųjų sÅ«nus liudytojas A. L. nurodė, jog 2013 m. papildomų susitarimų nepasirašė ir niekur nedalyvavo, nežino, kaip jie atsirado pas tėvus (t. 5, b. l. 105-107). Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, jog 2013-02-27 jo tėvas su K.

J. ir Y. Y. pasirašė preliminarios sutarties priedÄ Nr. 1, kuriame nurodyta, jog už parduodamÄ butÄ pardavėjams jo tėvas yra pilnai atsiskaitęs (t. 1, b. l. 90). Dėl preliminarios sutarties 2013-02-27 pakeitimo pasiraÅ¡ymo aplinkybių duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusysis G. L. nurodė, jog 2013-02-27 pirkimo pardavimo sutarties pakeitimo tekstÄ rusų kalba paruošė jis pats, o paskui tas tekstas iÅ¡ rusų kalbos buvo iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ . Kas vertė, nežino.

Pakeitimas buvo paruoÅ¡tas G. L. iniciatyva tenkinant K. J. praÅ¡ymÄ pratęsti sutarties sudarymo laikÄ . Kaip tiksliai ir kur buvo pasiraÅ¡ytas pakeitimas, G. L. tiksliai negalėjo pasakyti, bet lyg tai K. J. buvo dokumentÄ atsivežęs į PalangÄ . Kaip ir kokiomis aplinkybėmis pakeitimÄ pasirašė Y. Y., nepamena (t. 1, b. l. 75). Pirmos instancijos teismo posėdžio metu G. L. nurodė, jog 2013 m. vasario mėn. sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, kad gauta 650000 litų už namÄ suma, o galutinę sutartį pasiraÅ¡ys 2013 m. balandžio 26 d.

K. J. atvežė jų pasiraÅ¡ytas sutartis (t. 5, b. l. 58). Ikiteisminio tyrimo metu atliekant K. J. ir G. L. akistatÄ , G. L. nurodė, jog neprisimena nei kas parengė, nei kur buvo pasiraÅ¡yta bei kas dalyvavo pasiraÅ¡ant 2013-02-27 pakeitimÄ . Tai, jog neprisimena, kas rengė sutarties pakeitimÄ , nurodė ir K. J., kuris pažymėjo, jog Å¡is pakeitimas buvo pasiraÅ¡ytas atskirai visų asmenų, jie nebuvo susitikę vienoje vietoje (t. 1, b. l. 149). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta V. L. nurodė, jog jos vyras su K.

J. pasirašė 2013-02-27 preliminarios sutarties pakeitimÄ Nr. l, kuriame buvo nurodyta, kad K. J. ir Y. Y. už perkamÄ butÄ yra pilnai atsiskaityta, iki Å¡io pakeitimo pasiraÅ¡ymo jų sÅ«nus A. L. likusiÄ pinigų sumÄ už perkamÄ butÄ sumokėjo K. J. (t. 1, b. l. 85).IÅ¡ kaltinamojo akto matyti, jog K. J. buvo kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d. tuo, jog jis laikotarpyje nuo 2013-02-27 iki 2013-04-25, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, Palangoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, sudarydamas „2013- 02-27 Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutarties, sudarytos 2011-05-18 Palangoje PakeitimÄ Nr. l“, be nekilnojamojo turto bendrasavininkės Y.

Y. žinios ir sutikimo, Pakeitime Nr. l parašė rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „Y. Y.“ ir pasirašė Y. Y. paraÅ¡ais, po ko 2013-02-27 PakeitimÄ Nr. l panaudojo, jį pateikdamas G. L.. Taigi K. J. buvo kaltinamas suklastojęs tikrÄ dokumentÄ ir jį panaudojęs, pateikdamas G. L.. Apylinkės teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ nenustatė, kad Y. Y. paraÅ¡Ä ant dokumento suklastojo kaltinamasis K. J.. Pirmos instancijos teismas nurodė, jog nors specialisto iÅ¡vada patvirtino, kad pakeitime rankraÅ¡tinius įraÅ¡us „Y.

Y.“ parašė K. J., tačiau nenustatyta, kad dokumentÄ už Y. Y. pasirašė K. J.. Byloje Å¡i aplinkybė liko nenustatyta – nors specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11-10(14) nurodyta, kad „Pakeitime Nr. l“ Å¡alia rankraÅ¡tinių įrašų „Y. Y.“ pasirašė ne Y. Y., tačiau specialistų iÅ¡vadose (Nr. 11-10(14) ir Nr. 11K-133(14) konstatuota, jog nenustatyta, ir kas jį pasirašė – K. J., G. L. ar jo sÅ«nus A. L.. Dėl Å¡ios priežasties apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog K.

J. inkriminuotas kaltinimas, kad Y. Y. paraÅ¡Ä minėtoje sutartyje suklastojo bÅ«tent jis, byloje surinktais įrodymais nebuvo patvirtintas, jis yra nekonkretus ir pagrįstas prielaidomis, ir dėl Å¡io kaltinimo K. J. iÅ¡teisino. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡ios nuosprendžio dalies nukentėjusieji savo apeliaciniu skundu neskundžia, tokiu bÅ«du nekvestionuodami ir sutikdami su pirmos instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, jog K. J. dokumento neklastojo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Å¡iuo atveju, byloje nenustačius, jog bÅ«tent K.

J. suklastojo dokumentÄ , byloje nėra pakankamai duomenų, kurie leistų kategoriÅ¡kai nustatyti, jog K. J. ir panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ , t. y. analizuojant byloje esančius kaltinamojo, liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymus matyti, jog byloje nėra neginčytinų duomenų, jog K. J. buvo žinoma, jog 2013-02-27 Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota, ar kad ant jos perdavimo G. L. metu apskritai buvo Y. Y. paraÅ¡as. Analizuojant iÅ¡vardytus parodymus matyti, jog K.

J. nurodo, jog užrašė tik žmonos vardÄ , tačiau jos paraÅ¡o nesuklastojo. Å ių jo parodymų nepaneigia ir 2014-02-28 specialisto iÅ¡vada Nr. 11-10(14), kurioje nurodyta, jog nebuvo galima nustatyti, ar Å¡alia rankraÅ¡tinių įrašų „Y. Y.“ jos paraÅ¡u pasirašė K. J.. Nors K. J. duodamas parodymus pirmos instancijos teismo posėdyje nurodė, jog jo žmonos paraÅ¡u pasirašė A. L., tačiau 2014-07-24 specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-133(14) to nepatvirtino, nes nebuvo galima nustatyti, ar Å¡alia rankraÅ¡tinių įrašų „Y.

Y.“ pasirašė A. L.. Pats A. L. taip pat nuosekliai neigė, jog jis bÅ«tų pasirašęs Å¡iÄ sutartį, ar apskritai bÅ«tų dalyvavęs jos pasiraÅ¡yme. Pastebėtina, jog iÅ¡ aptartų įrodymų nėra galimybės nustatyti, kas ir kada minėtame sutarties pakeitime pasirašė už Y. Y., tai pažymėjo ir apylinkės teismas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog aptarti duomenys neleidžia nustatyti ir to, ar tuo metu, kai sutartis buvo perduota G. L., ant jos jau buvo padėtas suklastotas Y.

Y. parašas. Nors K. J. nurodo, kad ant sutarties pakeitimo Nr. 1 buvo 4 parašai (J. ir L.), tačiau iš sutarties matyti, jog ant jos nebuvo nei V. L. vardo, nei jos parašo, todėl akivaizdu, jog jos perdavimo nukentėjusiesiems metu ant jos galėjo nebūti ir Y. Y. parašo. Pažymėtina, jog sutarties pakeitimo Nr. 1 pasirašymo ir jos perdavimo aplinkybių taip pat neatsimena ir G. L., nurodydamas, jog nepamena, nei kur sutartis buvo pasirašyta, nei kokiomis aplinkybėmis ant sutarties atsirado Y. Y. parašas, tik nurodo, kad atvežta sutartis buvo pasirašyta.

Jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog K. J. jos vyrui perdavė sutartį, ant kurios jau buvo Y. Y. pilnas paraÅ¡as (o ne vien jos vardas), nepateikė ir V. L.. IÅ¡ iÅ¡vardyto akivaizdu, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistu neginčytinai nustatyti, jog K. J. perdavė sutarties pakeitimÄ G. L. su Y. Y. paraÅ¡u, t. y. suklastotÄ dokumentÄ .Kita vertus, net ir tuo atveju, jei ant sutarties pakeitimo Nr. 1 jos perdavimo metu buvo Y. Y. paraÅ¡as, kurį žinomai K. J. buvo pasiraÅ¡iusi ne jo žmona, Å¡i veika nelaikytina pakankamai pavojinga, jog užtrauktų baudžiamÄ jÄ atsakomybę.

Kasacinėje praktikoje ne kartÄ pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iÅ¡kraipymai daro veikÄ pavojingÄ ir nusikalstamÄ . Jei dokumente įraÅ¡yti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų padarinių, tokio dokumento panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiÅ«riu, nes negali padaryti žalos reikÅ¡mingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011).

Å ios nuostatos ignoravimas tokio pobÅ«džio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimÄ , taip iÅ¡kreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad kvalifikuojant veikÄ pagal BK 300 str. 1 d., bÅ«tina nustatyti ir tiesioginę kaltininko tyčiÄ , jog jis suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį, suprato, kad panaudoja suklastotÄ tikrÄ dokumentÄ , kuris gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, ir norėjo taip veikti (kasacinės nutartys Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 ir kt.).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog pagrindinis preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo Nr. 1 pasiraÅ¡ymo 2013-02-27 tikslas buvo nustatyti, jog už butÄ pagal preliminariÄ sutartį yra visiÅ¡kai atsiskaityta, ir nustatyti vėlesnę pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo datÄ â€“ 2013-04-26. Teisėjų kolegija pažymi, jog Å¡iÄ sutartį savo paraÅ¡u patvirtino vienas iÅ¡ sutuoktinių – K. J., ir jo paraÅ¡o pakanka tam, jog tokio pobÅ«džio dokumentas bÅ«tų laikomas galiojančiu.

Vienas iÅ¡ sutuoktinių abiejų sutuoktinių naudai gali priimti dalinį atsiskaitymÄ už sutuoktiniams priklausantį parduodamÄ turtÄ , todėl Y. Y. paraÅ¡as ant sutarties papildomų teisinių pasekmių nesukÅ«rė, t. y. patvirtinti atsiskaitymo sutuoktiniams faktÄ bÅ«tų pakakę ir K. J. paraÅ¡o. Pakeitimu pakeista ir pagrindinės sutarties sudarymo sÄ lyga – nurodyta, jog pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis bus sudaryta iki 2013-04-26, t. y. pavėlintas pagrindinės sutarties sudarymo terminas.

Akivaizdu, jog jau pradelsus pirminėje preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje numatytÄ pagrindinės sutarties sudarymo terminÄ (2011-12-31), toks pakeitimas neprieÅ¡taravo Y. Y. interesams, to ji nenurodė ir duodama parodymus pirmos instancijos teismo posėdžio metu. Tuo pačiu pastebėtina, jog kaip teisingai nurodyta nuteistojo K. J. apeliaciniame skunde, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sudarant preliminariÄ jÄ sutartį dėl nekilnojamojo turto perleidimo (nagrinėjamu atveju - Å¡ios sutarties pakeitimÄ ) nebÅ«tina, kad jÄ sudarytų abu sutuoktiniai, pakanka, kad bÅ«tų bendra sutuoktinių valia dėl tokio turto perleidimo, o jos iÅ¡raiÅ¡ka gali bÅ«ti įvairi.

Dėl to preliminarioji sutartis gali bÅ«ti sudaryta laikantis CK 3.92 str. 4 d. reikalavimų, bet galima ir situacija, kad preliminariÄ jÄ sutartį sudaro vienas iÅ¡ sutuoktinių, o Å¡iÄ sutartį įvykdyti (sudaryti pagrindinę sutartį) trukdančios priežastys paÅ¡alinamos iki pagrindinės sutarties sudarymo (kasacinė nutartis 3K-3-271-415/2015).IÅ¡ iÅ¡vardytų duomenų matyti, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų neginčytinai konstatuoti, jog K. J. panaudojo žinomai suklastotÄ dokumentÄ , t. y. perdavė 2013-02-27 Preliminarios nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties, sudarytos 2011-05-18 Palangoje, pakeitimÄ Nr. l, Å¡ioje sutartyje esant suklastotam jo žmonos Y.

Y. parašui. Be to, išanalizavus minėto pakeitimo Nr. l turinį, jo sukuriamas teises ir pareigas, bei nenustačius, jog Y. Y. parašas turėtų esminę teisinę reikšmę, t. y. galėtų pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teises arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, laikytina, jog tokio dokumento panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Iš išvardyto matyti, kad baudžiamosios bylos medžiagoje neginčijamų įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad K.

J. bÅ«tų kaltas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d. padarymo, tai yra suklastoto dokumento panaudojimo, nėra, todėl jis iÅ¡teisintinas nepadarius veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių.Kaip minėta, K. J. buvo kaltinamas pagal BK 300 str. 1 d. tuo, kad suklastojo dokumentÄ ir šį žinomai suklastotÄ dokumentÄ panaudojo. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs nepasitvirtinusia ir paÅ¡alinęs iÅ¡ kaltinimo nuorodÄ dėl dokumento suklastojimo, K. J. pripažino kaltu pagal BK 300 str. 1 d. tik dėl suklastoto dokumento panaudojimo.

Apeliacinės instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį naikina BPK 329 str. 1 p. numatytu pagrindu, t. y. naikinamas visas K. J. priimtas nuosprendis ir priimamas naujas nuosprendis. Å iuo atveju BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu K. J. iÅ¡teisinamas dėl viso jam inkriminuoto pagal BK 300 str. 1 d. kaltinimo, apeliacinės instancijos teismui visiÅ¡kai sutinkant su apylinkės teismo argumentais, kuriais remiantis buvo pripažintas nepasitvirtinusiu kaltinimas dėl dokumento suklastojimo ir Å¡i nuoroda paÅ¡alinta iÅ¡ kaltinimo.

Atitinkama nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip spręsti K. J. kaltės klausimÄ dėl dokumento suklastojimo, o nenustačius nei dokumento suklastojimo, nei suklastoto dokumento panaudojimo fakto, turi bÅ«ti priimamas vieningas procesinis sprendimas. BPK 115 str. 3 d. 2 p. numatyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Å iuo atveju civiliniai ieÅ¡kovai turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. K. J. iÅ¡teisinamas nustačius, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų, numatytų BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d., požymių, todėl civilinių ieÅ¡kovų G. L. ir V. L. civilinis ieÅ¡kinys paliktinas nenagrinėtu.BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Å iuo nuosprendžiu K. J. iÅ¡teisinus dėl jam pateiktų kaltinimų, nukentėjusiųjų praÅ¡ymai priteisti iÅ¡laidas turėtas dėl atstovo teiktų teisinių paslaugų atmestini.Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 4 d., 328 str. 3 p., 329 str. 1 p., 330 str., 331 str., n u s p r e n d ž i a: Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 10 d. nuosprendžio dalį dėl K. J. nuteisimo pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – K.

J. dėl kaltinimų pagal BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. iÅ¡teisinti jam nepadarius veikų, turinčių inkriminuotų nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.). K. J. paskirtas kardomÄ sias priemones raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje panaikinti. Nukentėjusiųjų G. L. ir V. L. civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtÄ . Nukentėjusiųjų G. L. ir V. L. praÅ¡ymÄ dėl turėtų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo atmesti.LikusiÄ nuosprendžio dalį (dėl Y.

Y. iÅ¡teisinimo) palikti nepakeistÄ .Nukentėjusiųjų G. L. ir V. L. apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                     Regina BertaÅ¡ienė Savinijus Katauskas