cf642bbf-23e5-4055-b962-dd0e07f0e1d8 · Kauno apygardos teismas

    Baudžiamoji byla Nr. 1S-662-530/2017     Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.;       2.5.19. (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. rugpjūčio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Arūno Paštuolio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M.

P. (toliau – M. P.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 25 d. nutarimÄ Nr. 95-152 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : M. P. Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus bei, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistas galutine 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme.

Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2006 m. gegužės 19 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 18 d. 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-152 nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei, Å¡is balas sumažėjo nuo 31, rekomendacijų vykdymo laikotarpiu baustas už režimo reikalavimų pažeidimus M. P. nebuvo, prieÅ¡ingai, už gerÄ elgesį ne kartÄ skatintas, motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ , turi teigiamas nuostatas taikomos priežiÅ«ros atžvilgiu, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, elgiasi motyvuotai bei stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, dėl ko, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, Komisijos įsitikinimu, sudaro pagrindÄ manyti, kad M.

P. laikysis įstatymų ir nenusikals.Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi patvirtinti 2018 m. birželio 25 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 95-152 taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakyta, motyvuojant tuo, kad duomenų visuma neleidžia daryti iÅ¡vados, jog bÅ«damas laisvėje M. P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Skundu apygardos teismui nuteistasis M. P. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2018 m. birželio 25 d.

Komisijos nutarimÄ Nr. 95-152 ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Skundu teigiama, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalies pagrindu, vertindamas Komisijos nutarimÄ ir spręsdamas jo pagrįstumÄ , pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti, ar Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos.

Nuteistojo įsitikinimu, priežastys, kurių pagrindu apylinkės teismas sprendė, jog nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ nėra pakankama, visiÅ¡kai neaiÅ¡kios. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Komisijos nutarimas yra pagrįstas M. P. asmens byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų iÅ¡vadomis ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas. Komisijos, Socialinio tyrimo bei Psichologinės tarnybos iÅ¡vadose, pasak nuteistojo, iÅ¡dėstytos objektyvios aplinkybės, kurių visuma sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog paleistas į laisvę M.

P. laikysis įstatymų ir nebenusikals.Pasak nuteistojo, spręsdamas jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , apylinkės teismas nepagrįstai sureikÅ¡mino jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ bei pobÅ«dį, nustatytus jo kriminogeninius rizikos veiksnius, kadangi Å¡ios aplinkybės jau bÅ«na įvertintos pataisos namų specialistų, Komisijai teikiant socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ . Be to, Å¡iuo metu M. P. jau yra atlikęs 4/5 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, t. y. daugiau nei privaloma, dėl ko, atsisakydamas nuteistÄ jį paleisti lygtinai, apylinkės teismas nepagrįstai vadovavosi ir didele neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi.

Be to, nepagrįstai sprendė, jog laisvės atėmimo bausmę M. P. atlieka atvirojoje kolonijoje, kur sÄ lygos yra artimos lygtinio paleidimo sÄ lygoms. Toks teismo vertinimas, pasak apelianto, pažeidžia įstatymais įtvirtintas nuostatas.Skundu akcentuojama, kad M. P. ankščiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, už pavyzdingÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ , bei dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programose buvo paskatintas 22 kartus, Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi tolimesniam bausmės atlikimui jis buvo perkeltas į atvirÄ jÄ kolonijÄ .

Be to, pataisos namuose nuteistasis dirba, nuolat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (taip pat anoniminių alkoholikų AA programoje), siekia gyventi dorai ir nebenusikalsti. Bausmės atlikimo laikotarpiu M. P. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, jo nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 25 balais iš 168 galimų, paskutiniu laikotarpiu ji sumažėjo 6 balais, kas, pasak nuteistojo, leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu jis yra minimaliai pavojingas visuomenei. Nors bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisykles M.

P. pažeidė 5 kartus, tačiau po nuobaudų už Å¡iuos pažeidimus paskyrimo, daugiau tvarkos taisyklių nepažeidinėjo. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad M.

P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir, kaip jis teisingai pažymi savo skundu, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iÅ¡ esmės sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ . Tačiau, remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iÅ¡ esminių lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant, o jos įvertinimas, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , yra itin aktualus.

Atlikus nuteistojo M. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ nustatyta, kad pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika atitinka 25 balus, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien Å¡ios aplinkybės M. P. lygtiniam paleidimui nepakanka. BÅ«tina įvertinti ir jo pažangÄ mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d.

įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Å ioje vietoje pažymėtina ir tai, kad atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimÄ , tuo pačiu ir sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, tačiau, jų neiÅ¡skiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuotos iÅ¡vados, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai traktuoja M.

P., teismo neriboja. Vien tai, kad Komisijos nutarimu buvo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nesudaro pakankamo pagrindo teismui patvirtinti tokį Komisijos nutarimÄ , pakartotinis nuteistojo asmenybės bei jo elgesio pokyčių vertinimas, sprendžiant klausimÄ dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo/atsisakymo jį patvirtinti apylinkės teisme, nei BPK 360 straipsnio 2 dalies, nei BVK nuostatų, reglamentuojančių nuteisto asmens lygtinį paleidimÄ , nepažeidžia. Nors skundu nuteistasis iÅ¡ esmės teigia, jog jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, nes yra atlikęs privalomÄ bausmės dalį, bÅ«tinÄ lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, dirba, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, už gerÄ savo elgesį buvo paskatintas 22 kartus, nuolat aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose (taip pat anoniminių alkoholikų AA programoje), siekia gyventi dorai ir nebenusikalsti, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, kas neabejotinai nuteistÄ jį charakterizuoja teigiamai, rodo tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtos aplinkybės bei nuteistojo noras bÅ«ti lygtinai paleistam, vis dar nėra pakankama aplinkybių visuma, sudaranti pakankamÄ pagrindÄ lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

Akivaizdžių M. P. pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamÄ elgesį, byloje nenustatyta, kÄ pagrįstai skundžiama nutartimi konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka pirmÄ kartÄ , tačiau tai, įvertinus jo padarytų nusikaltimų kiekį, pobÅ«dį, įvykdymo aplinkybes, tikslus ir motyvus, jaunÄ M. P. amžių jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, nuteistojo pavojingumo visuomenei nemenkina.

Juo labiau, jog nusikaltimai buvo įvykdyti esant chuliganiÅ¡koms paskatoms, t. y. be jokios aiÅ¡kios ir motyvuotos dingsties, be kita ko, ir apsvaigus nuo alkoholio, kas visumoje neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumÄ visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos.

Nors Å¡ios aplinkybės (nuteistojo padaryti nusikaltimai, jų įvykdymo aplinkybės, sunkumas bei pobÅ«dis), kaip teisingai pažymima nuteistojo skundu, ir negali bÅ«ti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimÄ , nes tai jau buvo įvertinta skiriant jam bausmę, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia M. P. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukÅ¡tesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos.

Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , vis tik pažymėtina, kad teisminio proceso metu M. P. aktyviai neigė padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nors atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę savo pozicijÄ Å¡iuo klausimu jis pakeitė – Å¡iuo metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo pripažįsta, tačiau, kaip nustatyta 2018 m. birželio 14 d. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, net ir Å¡ioje nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje jis yra linkęs sumenkinti savo kaltę, teigdamas, kad nusikaltimai buvo įvykdyti sukonfliktavus su sugėrovu ir Å¡io konflikto iÅ¡sprendimui pasirinkus destruktyvų bÅ«dÄ , kas suponuoja pagrindÄ manyti, jog net ir Å¡iuo metu M.

P. negeba prisiimti atsakomybės už savo neteisėtus veiksmus, nevertina savo veiksmų kritiÅ¡kai, o tai neabejotinai jį charakterizuoja neigiamai. Tuo tarpu jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę M. P. bÅ«tų dėjęs pastangas savo smurtinio elgesio ir savitvardos kontrolės praradimo eliminavimui, dalyvavęs su Å¡ių veiksnių mažinimu susijusiose socialinės reabilitacijos programose, skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra, kas suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog savo elgesiui, neabejotinai turėjusiam įtakos jo nusikalstamumui, ypatingo dėmesio M.

P. vis tik nededa. Ä®vertinus tai, kad vienas iÅ¡ M. P. įvykdytų nusikaltimų yra susijęs su kito žmogaus gyvybės atėmimu, svarbu paminėti ir tai, kad remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, žmogaus gyvybė ir orumas, kaip iÅ¡reiÅ¡kiantys žmogaus vientisumÄ ir jo nepaprastÄ esmę, yra aukščiau įstatymo. Atsižvelgiant į tai, žmogaus gyvybė ir orumas vertintini kaip ypatingos vertybės, todėl Konstitucijos paskirtis yra užtikrinti Å¡ių vertybių gynimÄ ir gerbimÄ .

Å ie reikalavimai keliami visų pirma pačiai valstybei. Esant tokiam teisiniam aiÅ¡kinimui, akivaizdu, kad žmogaus gyvybei bei jos apsaugai teikiama ypatinga reikÅ¡mė, kÄ neabejotinai patvirtina ir įstatymų leidėjas už nusikaltimus, susijusius su tyčiniu žmogaus gyvybės atėmimu, numatydamas itin griežtas, iÅ¡imtai su realiu laisvės atėmimu susijusias, bausmes, todėl ir sprendžiant lygtino paleidimo klausimÄ asmenims, nuteistiems už tyčinį kito žmogaus gyvybės atėmimÄ , lygtinio paleidimo sÄ lygos, įtvirtintos BVK 157 straipsnio 1 dalyje turi bÅ«ti vertinamos itin kruopščiai, o paleidžiant tokį asmenį lygtinai, neturi likti nė menkiausios abejonės, jog asmuo, išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iame kontekste, nepaisant BVK 157 straipsnio 1 dalies formuluotės, negali bÅ«ti sumenkinama ir bausmės paskirtis, įtvirtinta BK 41 straipsnyje – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis taip, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Esant Å¡ių duomenų visumai, vien tai, jog skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje yra minima nuteistajam likusi laisvės atėmimo bausmės dalis, kai privalomÄ bausmės dalį, bÅ«tinÄ lygtinio paleidimo taikymui nuteistasis jau yra atlikęs, nesudaro pakankamo pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

Toks pirmosios instancijos teismo motyvas, įvertinus ir kitas skundžiamoje nutartyje aptartas M. P. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, skundžiamos nutarties teisėtumo nemenkina. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , įvertintinas ir M. P. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, M. P. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 5 kartus, tame tarpe ir už itin Å¡iurkščius režimo reikalavimo pažeidimus – uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas.

Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2015 m. lapkričio 12 d., panaikinta – 2016 m. kovo 23 d., nuo to laiko už gerÄ elgesį jis buvo paskatintas 6 kartus (viso – 23 kartus), kas aukÅ¡tesniajam teismui leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pokyčiai iÅ¡imtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo paskutiniosios nuobaudos jam paskyrimo, o tai, įvertinus M. P. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikÄ â€“ nuo 2006 m. gegužės 19 d., vis tik leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms dėl nepakankamos jo elgesio korekcijos.

Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibÅ«dina M. P., rodo, jog jis negeba ilgesnį laikÄ prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę jis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Tuo tarpu nuteistam asmeniui skiriami paskatinimai tik parodo, jog jis pataisos namuose elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir, prieÅ¡ingai nei savo skundu tai suvokia M.

P., nesudaro pakankamo pagrindo Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutÄ vien tik Å¡iuo pagrindu. Ir nors Å¡iuo metu M. P. nustatytas žemas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas – 25, tačiau po paskutiniojo jo įvertinimo (2017 m. rugpjūčio 8 d.) jis sumažėjo vos 3 balais ir toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes bei ne itin dideles M. P. pastangas savo elgesio pokyčiams iÅ¡imtinai teigiama linkme, nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymui.

Žymių nuteistojo elgesio pokyčių, teisėjų kolegijos įsitikinimu, vis dar nėra. Å ios iÅ¡vados plotmėje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Å¡ioje laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje M. P. vis dar apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, yra pernelyg susirÅ«pinęs dėl trumpalaikės naudos, o ne dėl ilgalaikių sprendimų, apie savo ateities planus ir tikslus kalba nekonkrečiai, kas įvertinus nuteistojo padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, vis dar neleidžia daryti kategoriÅ¡kos iÅ¡vados apie tinkamÄ ir jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos pakankamÄ elgesio korekcijÄ .

Manyti prieÅ¡ingai neleidžia ir nuteistojo teiginiai dėl glaudžių jo socialinių ryÅ¡ių su savo artimaisiais. Neabejotina, jog Å¡i aplinkybė egzistavo ir M. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo nusikalstamo elgesio jo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir Å¡iuo atveju, taikant lygtinio paleidimo institutÄ nuteistojo atžvilgiu, Å¡is veiksnys galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio jo nusikalstamo elgesio. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ M. P. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių, taip akcentuojamų nuteistojo skundu, dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių, nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad M. P. Å¡iuo metu jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo M. P. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2018 m. liepos 25 d. nutartį.Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                                            Giedrius Endriukaitis                                                                                                                            Danutė Giačaitė                                                                                                    ArÅ«nas PaÅ¡tuolis