cf633e46-112d-4f2c-b34b-627dbda1fde4 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-980-541/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20631-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.39.; 2.5.39.2.5.5.; 3.2.6.1. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė,sekretoriaujant RÅ«tai Staugaitienei,dalyvaujant atsakovui R. G., atsakovo atstovui advokatui G. M.,atsakovo UAB „Orvesta“ atstovui vadovui S. P.,trečiajam asmeniui A. G.,             vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Orvesta“, R.

G., trečiasis asmuo A. G., dėl iÅ¡mokėtų sumų grÄ Å¾inimo.              Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Orvesta“     8 481,54 Eur, o teismui nustačius, kad eismo įvykio metu automobilio savininkas nebuvo UAB „Orvesta“, praÅ¡o iÅ¡ atsakovo R. G. priteisti 8 481,54 Eur, taip pat priteisti 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ieškovas nurodo, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. Prancūzijoje A. G., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Automobilis), apgadino transporto priemonę Piaggio Vespa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalojo juo važiavusį asmenį. Atsakingu dėl šio eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo pripažintas A. G. Teigė, jog tarp ieškovo ir R. G. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės VW GOLF, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė, todėl vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau - TPVCAPDÄ®), Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), pagal Inter Europe pateiktas sÄ skaitas, ieÅ¡kovas atlygino 22 422,62 Eur dydžio nuostolius, susijusius su eismo įvykio metu padaryta žala. IeÅ¡kovas teigia, jog atsakovui UAB „Orvesta“ įsigijus transporto priemonę VW GOLF, Valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), jam perėjo draudėjo teisės bei pareigos pagal sudarytÄ draudimo sutartį. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti 50 proc. nuo iÅ¡mokėtos sumos, įgytÄ atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ UAB „Orvesta“ grindžia pareigos praneÅ¡ti apie nuosavybės teisės perėjimÄ nevykdymu bei tuo, jog automobilį vairavo asmuo, jaunesnis nei 30 m. amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, ir remiasi TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 62.2. punktu, taip pat draudimo sutarties 1.6. punktu.

Pažymėjo, jog teismui konstatavus, kad iki eismo įvykio automobilio savininkas nebuvo UAB „Orvesta“, o savininku buvo atsakovo R. G., praÅ¡o reikalaujamÄ sumÄ priteisti iÅ¡ atsakovo R. G. (1 t., e. b. l. 1-4). Atsakovas R. G. pateiktame atsiliepime su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko, teigė, jog automobilis VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 19 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi buvo parduotas atsakovui UAB „Orvesta“ ir Å¡iam atsakovui perėjo visos nuosavybės teisės į minėtÄ transporto priemonę, todėl jis turėjo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ dėl pasikeitusios draudimo rizikos.

Atsakovo teigimu, kadangi transporto priemonės savininkas pasikeitė 2012 m. rugsėjo 19 d., o eismo įvykis įvyko 2012 m. rugsėjo 21 d., 15 dienų terminas praneÅ¡ti apie pasikeitusiÄ draudimo rizikÄ nebuvo praleistas, todėl ieÅ¡kovas nei vieno atsakovo atžvilgiu negali to vertinti kaip minėtos pareigos nevykdymo. Prašė atmesti jo atžvilgiu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį (1 t., e. b. l. 35-36). Atsakovas UAB „Orvesta“ pateiktame atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka, teigdamas, kad jis tapo automobilio savininku 2012 m. gruodžio 28 d., be to, PrancÅ«zijos Nacionalinės policijos protokole automobilio savininku nurodytas atsakovas R.

G., transporto priemonė buvo įregistruota VÄ® „Regitra“ taip pat 2012 m. gruodžio 28 d. bei sudaryta draudimo sutartis. Taigi, UAB „Orvesta“ eismo įvykio metu nebuvo ginčo transporto priemonės draudėju ir jam nekyla pareiga grÄ Å¾inti dalį iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, kuri turėtų bÅ«ti priteista ir atsakovo R. G. Pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties UAB „Orvesta“ direktorius nepasirašė ir teigia, jog ji yra suklastota.

PraÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį jo atžvilgiu ir priteisti 8 481,54 Eur iÅ¡ atsakovo R. G. (1 t., e. b. l. 39-41).IeÅ¡kovas pateiktame dublike nurodė, jog pagal ieÅ¡kovo turimus ir į bylÄ pateiktus įrodymus eismo įvykio metu automobilio savininkas buvo atsakovas UAB „Orvesta“, kuris neįrodė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartis yra suklastota. Sutartis yra antspauduota UAB „Orvesta“ antspaudu, automobilį eismo įvykio metu vairavo UAB „Orvesta“ darbuotojas, todėl ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog automobilis eismo įvykio metu priklausė bÅ«tent atsakovui UAB „Orvesta“.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kinio reikalavimas kildinamas iÅ¡ to, jog automobilį vairavo asmuo, jaunesnis nei 30 m. amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu, o nepraneÅ¡imÄ apie savininko pasikeitimÄ vertina kaip fakultatyvų ieÅ¡kinio reikalavimo pagrindÄ , todėl draudimo sutarties 1.5. punkto pažeidimas, ieÅ¡kovo teigimu, yra akivaizdus (1 t., e. b. l. 63-64). Atsakovas R. G. pateiktame triplike nurodė, jog nesutinka su atsakovo UAB „Orvesta“ pozicija, kaip neįrodyta, ir tvirtina, jog ginčo transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. rugsėjo 19 d. ir automobilio savininku UAB „Orvesta“ tapo iÅ¡ karto automobilį bei dokumentus perdavus įmonės žinion, taigi, eismo įvykio metu automobilis priklausė atsakovui UAB „Orvesta“ (1 t., e. b. l. 69-70).Atsakovas UAB „Orvesta“ pateiktame triplike nurodė papildomus argumentus, jog ieÅ¡kovas nėra kompetentingas vertinti 2012 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje esančio paraÅ¡o autentiÅ¡kumo, be to, sutarties sudarymo vieta nurodyta Vilniuje, nors tuo metu UAB „Orvesta“ direktorius buvo PrancÅ«zijoje ir jos pasiraÅ¡yti negalėjo.

Teigia, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad UAB „Orvesta“ eismo įvykio metu buvo draudimo sutarties Å¡alimi, neapsisprendžia, kieno atžvilgiu jo reikalavimas tenkintinas, todėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovo UAB „Orvesta“ atžvilgiu atmestinas (1 t., e. b. l. 71-72). Teismo posėdžio metu atsakovas R. G. prašė ieÅ¡kinį atmesti, teigė, jog UAB „Orvesta“ yra buvęs jo darbdavys, kuris naudojosi jo automobiliu, kadangi įmonės maÅ¡ina buvo sugedusi, todėl atsakovas pasiÅ«lė jÄ nupirkti ir 2012 m. rugsėjo 19 d. buvo pasiraÅ¡yta sutartis.

AntrÄ sutartį 2012 m. gruodžio 28 d. pasirašė UAB „Orvesta“ vadovo pareikalavimu, kad pastarasis sumokėtų atsakovui likusiÄ automobilio kainÄ . Be to, kadangi pirmoji sutartis buvo pasiraÅ¡yta PrancÅ«zijoje, jos data nebuvo tinkama įregistruoti sutartį VÄ® „Regitra“, taip sakė UAB „Orvesta“ vadovas. Atsakovo tvirtinimu, faktiÅ¡kai automobilis buvo perduotas 2012 m. rugsėjo 19 d. ir naudojamas darbo tikslais PrancÅ«zijoje, t. y. vežti darbuotojus, taip pat ir jį vežiojo.

Teigė, jog įvykusiu eismo įvykiu nesidomėjo, nes jau buvo pardavęs automobilį. Pažymėjo, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartį tikrai pasirašė UAB „Orvesta“ direktorius S. P., sutartį jie pasirašė pas atsakovÄ namuose, pardavimo kaina buvo 12 400,00 Lt, dalis pinigų, t. y. apie 1 000,00 Eur, S. P. perdavė pas jį bute 2012 m. rugsėjo 19 d., atsiskaitymÄ matė bendradarbis A. N., taip pat S. P. draugė Kristina, o galutinai UAB „Orvesta“ su atsakovu atsiskaitė 2012 m. gruodžio 28 d. grynais pinigais, buvo toks žodinis susitarimas dėl mokėjimo dalimis.

AntrÄ sutartį sudarė VÄ® „Regitra“. Abiejuose sutartyse sutampa nurodyta automobilio rida, kadangi ji įraÅ¡yta tokia, kokia buvo pardavimo metu, t. y. 2012 m. rugsėjo 19 d., ir tokia pati rida buvo įraÅ¡yta vėlesnėje sutartyje. Prašė ieÅ¡kinį jo atžvilgiu atmesti (1 t., e. b. l. 108, 110-112; 2 t., e. b. l. 45-47). Teismo posėdžio metu atsakovo R. G. atstovas advokatas G. M. teigė, jog kadangi ekspertizė nei patvirtino, nei paneigė, kad 2012 m. rugsėjo 19 d. sutartį pasirašė S. P., tokia sutartis yra galiojanti, tai paneigiančių įrodymų byloje nėra.

Pažymėjo, jog apie eismo įvykį buvo praneÅ¡ta iÅ¡ UAB „Orvesta“ vadovo draugei priklausančio elektroninio paÅ¡to, liudytojas A. N. patvirtino, jog pinigai buvo perduoti R. G. Be to, automobilis jau prieÅ¡ įvykį buvo pažymėtas įmonės lipduku, taigi, automobilis eismo įvykio dienÄ ir faktiÅ¡kai, ir formaliai priklausė atsakovui UAB „Orvesta“. Teigė, jog, jo žiniomis, antra sutartis buvo sudaryta dėl įvykusio eismo įvykio, o R. G. jÄ sudarė, nes kitu atveju jam nebÅ«tų sumokėtas automobilio kainos likutis.

Tai, kad automobilis nebuvo perregistruotas naujo savininko vardu, nereiÅ¡kia, jog automobilio nuosavybės teisė nebuvo perėjusi UAB „Orvesta“. Prašė atmesti ieÅ¡kinį R. G. atžvilgiu (2 t., e. b. l. 45-47).Atsakovo UAB „Orvesta“ atstovas S. P. teismo posėdyje ieÅ¡kinio reikalavimų nepripažino, teigdamas, jog 2012 m. rugsėjo 19 d. sutarties nepasirašė, o kadangi visi gyveno kartu, kažkas galėjo paimti įmonės antspaudÄ . Pažymėjo, jog po eismo įvykio visus reikalus tvarkė R.

G., jis atnešė dokumentus, policijos dokumentuose jis nurodytas kaip automobilio savininkas, jis į tuos reikalus nesikiÅ¡o, tai patvirtina, jog automobilis buvo R. G. nuosavybėje. Tvirtino, jog ginčo automobilio pardavimo sutartį pasirašė 2012 m. gruodžio 28 d. grįžę į LietuvÄ , tÄ pačiÄ dienÄ automobilį perregistravo ir sudarė draudimo sutartį su ieÅ¡kovu, o iki tol galiojo draudimo sutartis, sudaryta su R. G. Atsakovo UAB „Orvesta“ atstovas S. P. teismo posėdžio metu patvirtino aplinkybes, kad jo įmonės automobilis Mercedez buvo sugedęs, todėl prašė R.

G. paskolinti jam automobilį ir kad automobilis buvo naudojamas darbo reikalais, t. y. įmonės interesais, juo į darbÄ važiuodavo darbuotojai. Taip pat R. G. sutikimu iki atvažiavimo į PrancÅ«zijÄ ant maÅ¡inos buvo uždėta UAB „Orvesta“ reklama, o automobilio dokumentai buvo visuomet pas R. G. Nurodė papildomas aplinkybes, jog 2012 m. lapkričio mėn., kai buvo pasiskolinęs automobilį darbo reikalais, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo kaltas prancÅ«zas ir kurio metu automobilis buvo apgadintas.

Tada R. G. pasakė, kad jam sudaužyto automobilio nereikia, ir bÅ«tent nuo to momento prasidėjo kalbos ir derybos apie Å¡io automobilio pardavimÄ . Teigė, jog bendru sutarimu jis pats parvarė automobilį į LietuvÄ , ir tik grįžus buvo pasiraÅ¡yta automobilio pirkimo sutartis. Pažymėjo, jog atsiskaitė už automobilį 2012 m. gruodžio 28 d. ir atvežė visus pinigus, jokio avanso nebuvo sumokėta. Patvirtino, jog draudimo įmonei buvo praneÅ¡ta iÅ¡ jo dabartinės sutuoktinės elektroninio paÅ¡to adreso.

Prašė ieÅ¡kinį atmesti (1 t., e. b. l. 122, 126; t., e. b. l. 45-47).Teismo posėdyje dalyvavęs trečiasis asmuo A. G. nurodė, jog dirbo UAB „Orvesta“ PrancÅ«zijoje, UAB „Orvesta“ vadovo nurodymu ginčo automobiliu veždavo darbuotojus į darbÄ , taip pat naudojo jį ir anksčiau, nei 2012 m. rugsėjo 19 d., apie porÄ savaičių iki eismo įvykio, raktus nuo automobilio važinėti darbo reikalais visada duodavo direktorius, dokumentai, jo žiniomis, buvo automobilyje. Taip pat automobiliu važinėdavo ir po darbo.

Teigė, jog įmonė dar turėjo automobilį Mercedez, kiti automobiliai buvo darbuotojų. Tiksliai negalėjo nurodyti aplinkybių dėl automobilio pardavimo, Å¡ių aplinkybių nematė, tik girdėjo, jog buvo kalbos apie automobilio pardavimÄ , derėtasi dėl kainos ir sutarties pasiraÅ¡ymo, tai buvo iki eismo įvykio. 2012 m. rugsėjo 19 d. bute buvo, bet nei sutarties sudarymo, nei pinigų perdavimo nematė. Po darbo važiuojant namo ir atsitikus eismo įvykiui, kiti keleiviai pakvietė R. G., S. P. su jo mergina, kurie padėjo sutvarkyti reikalus su PrancÅ«zijos policija, atėjo kiti darbuotojai, nepamena, pas kÄ prašė tÄ dienÄ automobilio raktelių, negalėjo paaiÅ¡kinti, kodėl į policijÄ Ä—jo kartu su R.

G. Prašė dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiÅ«ra (1 t., e. b. l. 109-112; 2 t., e. b. l. 45-47).IeÅ¡kovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai (CPK 1751 straipsnio 10 dalis), gautas praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ ieÅ¡kovo atstovui nedalyvaujant (2 t., e. b. l. 42), todėl teismas vadovaujantis CPK 246 straipsniu nagrinėja bylÄ ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , atstovui nedalyvaujant.IeÅ¡kinys tenkintinas.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieÅ¡kovas su R.

G. 2012 m. rugsėjo 11 d. sudarė Ä®prastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. SGB 1277105, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas apdraudė transporto priemonės VW GOLF, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę nuo sutartyje nurodytų rizikų (1 t., e. b. l. 8-9). Draudimo sutarties galiojimo terminas nuo 2012 m. rugsėjo 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. Draudimo sutarties 1.5. p. numatyta, kad draudimo įmoka paskaičiuota įvertinant rizikÄ , jog transporto priemonė nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus, ir asmenų, su mažesniu nei 7 m. vairavimo stažu. 2012 m. rugsėjo 19 d.

Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi transporto priemonė VW GOLF, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleista pirkėjui UAB „Orvesta“ (1 t., e. b. l. 5). Taip pat byloje pateikta 2012 m. gruodžio 28 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, kuria transporto priemonė VW GOLF, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perleista pirkėjui UAB „Orvesta“ (1 t., e. b. l. 6). 2012 m. gruodžio 28 d. transporto priemonė buvo įregistruota UAB „Orvesta“ vardu (1 t., e. b. l. 45), tarp ieÅ¡kovo ir draudėjo UAB „Orvesta“ 2012 m. gruodžio 28 d. sudaryta Ä®prastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. SGB 1398972, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas apdraudė transporto priemonės VW GOLF, valt.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę nuo sutartyje nurodytų rizikų (1 t., e. b. l. 46, 119-121). Nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 21 d. Prancūzijoje A. G., vairuodamas automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Orvesta“, apgadino transporto priemonę Piaggio Vespa, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei sužalojo juo važiavusį asmenį. Atsakingu dėl šio eismo įvykio kilimo ir žalos padarymo pripažintas A. G. (1 t., e. b. l. 42-44). Eismo įvykio metu A.

G. buvo jaunesnis, nei 30 metų amžiaus, vairuotojo pažymėjimas A. G. iÅ¡duotas 2007 m. rugpjūčio 8 d. (1 t., e. b. l. 43). Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos ieÅ¡kovas, remiantis žalÄ pagrindžiančiais dokumentais, iÅ¡mokėjo nukentėjusiam asmeniui 22 422,62 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (1 t., e. b. l. 7, 10-14). IÅ¡ atsakovo R. G. 2015 m. birželio 4 d. paaiÅ¡kinimo bei atsakymo į pretenzijÄ ieÅ¡kovui, taip pat Å¡alių elektroninio susiraÅ¡inėjimo matyti, jog atsakovo R.

G. teigimu, jis 2012 m. rugsėjo 19 d. pardavė ginčo automobilį UAB „Orvesta“, perdavė automobilį bei jo dokumentus minėtai įmonei, UAB „Orvesta“ su tokiomis aplinkybėmis nesutiko (1 t., e. b. l. 15-26).Byloje atliktos ekspertizės 2016 m. gegužės 31 d. akte Nr. 11-753 (16) padaryta išvada, jog nustatyti, ar 2012 m. rugsėjo 19 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje, sudarytoje tarp R. G. ir UAB „Orvesta“, prie rankraštinio įrašo „S. P., UAB „Orvesta“ direktorius“, pasirašė pats S. P., ar už jį pasirašė kitas asmuo, nebuvo galima (1 t., b. l. 49-50).Liudytojas A.

N. teismo posėdžio metu nurodė, jog pažįsta R. G., kartu su juo yra dirbęs UAB „Orvesta“ nuo 2012 m. liepos 27 d. iki maždaug gruodžio 13 d. Dėl ginčo įvykio paaiÅ¡kino, jog paties įvykio nematė, tik žino, kad toks buvo. Dėl automobilio pardavimo nurodė, jog jie į PrancÅ«zijÄ atvyko bÅ«tent su automobiliu VW GOLF, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), tuo metu UAB „Orvesta“ automobilis buvo sugedęs, todėl juos į darbÄ UAB „Orvesta“ vadovas vežiojo Å¡iuo automobiliu, taip pat automobilį vairuodavo A.

G., R. G., automobilis buvo naudojamas įmonės interesams. Teigė, jog R. G. tai nepatiko ir jis pasiūlė UAB „Orvesta“ direktoriui pirkti šį automobilį ir jie pasirašė sutartį. Liudytojas matė, kaip jie pasirašė sutartį, tai įvyko bute, kuriame jie gyveno, datos tiksliai nepamena, bet buvo po 2-3 savaičių nuo jų atvažiavimo. Teigė, jog automobilį grįždami jau paliko Prancūzijoje. Automobilio dokumentų ir pinigų perdavimo nematė, tačiau žinojo, jog R.

G. buvo perduota tik dalis pinigų (1 t., e. b. l. 123, 126).Liudytojas R. S. teismo posėdyje nurodė, jog dirbo UAB „Orvesta“ nuo 2011 metų, maždaug po metų susipažino su R. G., kartu su juo dirbo. Teigė, jog buvo automobilyje, kai įvyko eismo įvykis, jis pakvietė R. G., nes jis turėdavo automobilio dokumentus. PaaiÅ¡kino, jog automobilis buvo naudojamas ir darbo metu, ir po darbo kitais reikalais. Buvo, jog S. P. vežė juos į darbÄ Å¡iuo automobiliu, bet tuo metu jis jų į darbÄ nevežiojo.

Liudytojas negalėjo pasakyti, ar buvo pasiraÅ¡yta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, girdėjo, jog R. G. ruošėsi parduoti automobilį UAB „Orvesta“, kadangi reikėjo įmonei dar vieno automobilio, nes įmonės automobilis buvo sugedęs dar prieÅ¡ ginčo eismo įvykį (1 t., e. b. l. 124, 126). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia alternatyvius reikalavimus atsakovui R. G. ir atsakovui UAB „Oversta“, motyvuodamas tuo, kad bet kurio atsakovo atžvilgiu pareikÅ¡tų reikalavimų patenkinimas reikÅ¡tų kilusio ginčo iÅ¡sprendimÄ iÅ¡ esmės. Ä®vertinus tai, kad į bylÄ pateiktos dvi raÅ¡ytinės ginčo automobilio pirkimo – pardavimo sutartys, sudarytos skirtingomis datomis (2012-09-19 d. ir 2012-12-28 d.), pagal kurias R.

G. parduoda UAB „Oversta“ automobilį, ieÅ¡kovas praÅ¡o teismÄ nustatyti aplinkybę, kas buvo ginčo automobilio savininkas eismo įvykio dienÄ , t. y. 2012-09-21 d. Atsakovas UAB „Oversta“ ginčija 2012-09-19 d. Automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktÄ , motyvuodamas tuo, kad Å¡i sutartis yra suklastota, nes UAB “Oversta“ direktorius R. P. jos nepasirašė.Pažymėtina, jog Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).

Ä®rodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis Nr.3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 nutartis Nr. 3K-3-396/2011).Atsakovas UAB „Oversta“ į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 2012-09-19 d.

Automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje atsakovo direktoriaus S. P. paraÅ¡as yra suklastotas. Byloje atlikta 2016-05-31 d. raÅ¡ysenos ekspertizė negalėjo atsakyti į klausimÄ , ar sutartyje pasirašė pats S. P., ar už jį pasirašė kitas asmuo (1 t., b. l. 49-50). Atkreiptinas dėmesys, kad Å¡i pirkimo-pardavimo sutartis yra patvirtinta įmonės UAB „Oversta“ antspaudu. Dėl nustatytų aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad 2012-09-19 d. raÅ¡ytinė ginčo Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kuria R.

G. pardavė Automobilį UAB „Oversta“ yra galiojanti, nes prieÅ¡ingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Be to, liudytojo A. N., kuris ginčo laikotarpiu taip pat dirbo UAB „Oversta“, parodymai, jog jis matė, kai S. P. ir R. G., bÅ«dami PrancÅ«zijoje, bute pasiraÅ¡inėjo automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, sutartis buvo pasiraÅ¡inėjama iki eismo įvykio dienos, taip pat netiesiogiai patvirtina 2012-09-19 d. automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo faktÄ (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pirkimo–pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Å ia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Pažymėtina, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis yra realinė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog pagal dispozityviÄ jÄ CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Taigi, jeigu pačioje sutartyje jokių iÅ¡lygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi bÅ«ti sprendžiama pagal CK 4.49 straipsnio 1 dalies nuostatÄ .

Perduoti daiktÄ pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra viena iÅ¡ pardavėjo pareigų. Ji reglamentuota CK 6.317 straipsnyje. Po tinkamo Å¡ios prievolės įvykdymo pirkėjui pereina nuosavybės teisė. Pagal CK 6.317 straipsnio 4 dalį laikoma, kad pardavėjo pareiga perduoti daiktus pagal pirkimo-pardavimo sutartį yra įvykdyta, kai pardavėjas perduoda daiktÄ pirkėjui valdyti arba sutinka, kad jis pradėtų daiktÄ valdyti, ir paÅ¡alintos bet kokios pirkėjo valdymo teisės kliÅ«tys. Tai reiÅ¡kia, kad pirkėjas įgyja galimybę valdyti daiktÄ nuosavybės teise, t. y. elgtis su juo kaip su savo, nepriklausomai nuo pardavėjo valios.

Transporto priemonės perdavimas pagal pirkimo-pardavimo sutartį kaip nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas pirkėjui gali bÅ«ti nustatytas, jeigu pagal įstatymo ar sutarties reikalavimus perduota transporto priemonė, kuria įgijėjas gali naudotis ar elgtis su ja kaip su savo turtu savo nuožiÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2011). Atsakovo R. G. ir trečiojo asmens A. G., kurie ginčo laikotarpio metu buvo UAB „Oversta“ darbuotojai, teismo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad ginčo laikotarpiu Automobilis buvo naudojamas įmonėms interesais (juo UAB „Oversta“ darbuotojai važiuodavo į darbÄ ir iÅ¡ darbo, Automobilį eismo įvykio metu vairavo UAB „Oversta“ darbuotojas).

Å ie paaiÅ¡kinimai iÅ¡ esmės nesiskiria nuo UAB „Oversta“ direktoriaus S. P. teismo posėdžio metu duotų paaiÅ¡kinimų, kuriais jis patvirtino, kad ginčo laikotarpiu Automobilis buvo naudojamas įmonės reikmėms, juo į darbÄ važiuodavo įmonės darbuotojai, nes įmonės automobilis Mersedes buvo sugedęs, ant Automobilio buvo publikuota UAB „Oversta“ reklama, jis pats 2012 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį grįžo iÅ¡ PrancÅ«zijos į LietuvÄ Å¡iuo Automobiliu (1 t., e. b. l. 122, 126; t., e. b. l. 45-47).

Aplinkybę, jog Automobilis PrancÅ«zijoje buvo naudojamas UAB „Oversta“ darbuotojų nuvežimui ir parvežimui į darbÄ taip pat patvirtino liudytojai A. N. ir R. S. (buvę UAB „Oversta darbuotojai) (1 t., e. b. l. 123-124, 126).Minėtais įrodymais nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad Automobilis ir su juo susiję dokumentai po 2012-19-19 d. raÅ¡ytinės pirkimo pardavimo sutarties sudarymo buvo faktiÅ¡kai perduoti UAB „Oversta“ valdymui (CK 6.317, 6.318 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Atsakovas „UAB „Oversta“ Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių įrodymų nepateikė, taip pat nepateikė įrodymų, jog UAB „Oversta“ Automobilį valdė kitais teisiniais pagrindais. Atsakovo UAB „Oversta“ nurodyta aplinkybė, jog eismo įvykio dienÄ bÅ«tent R. G. VÄ® Regitra buvo registruotas daikto savininku, nepaneigia 2012-09-19 d. raÅ¡ytinės automobilio pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo fakto bei ginčo automobilio perdavimo valdyti UAB „Oversta“ fakto. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010).

Taigi, vien tik pirkimo-pardavimo sutarties iÅ¡vieÅ¡inimas transporto priemonių registre yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga aplinkybė sprendžiant, kas pagal transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nėra sÄ lygos dėl transporto priemonės perregistravimo kaip nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momento, yra transporto priemonės savininkas. Å alių 2016-09-19 d. pirkimo–pardavimo sutartyje nėra Å¡alių nurodytos sÄ lygos, kad atsakovui UAB „Oversta“ nuosavybės teisė į automobilį pereina nuo transporto priemonės iÅ¡registravimo.

Atkreiptinas dėmesys, kad VÄ® „Regitra“ atliekama transporto priemonių registracija neįtvirtina transporto priemonės nuosavybės, o yra tik administracinis pagrindas transporto priemonei patekti į vieÅ¡Ä jį eismÄ , t. y. registruojamas daiktas, o ne nuosavybė. Nustatytų aplinkybių kontekste daroma iÅ¡vada, jog eismo įvykio metu ginčo automobilio savininku buvo UAB „Oversta“, o ne R. G.Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimo (TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalis).

Už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas ( TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 2 dalis). Draudimo sutartys pasibaigia Civilinio kodekso ir Draudimo įstatymo nustatytais pagrindais (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 4 dalis). Draudimo įstatymo 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sudaryta civilinės atsakomybės draudimo sutartis dėl civilinės atsakomybės, galinčios atsirasti valdant, naudojant individualiais požymiais apibrėžtÄ daiktÄ ar juo disponuojant, jei joje nenustatyta kitaip, pasibaigia pasikeitus daikto savininkui.

Draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raÅ¡tu įspėjęs draudikÄ ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos (TPVCAPDÄ® 7 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonės valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių tam pačiam ar iÅ¡ dalies sutampančiam sutarties galiojimo laikotarpiui (TPVCAPDÄ® 6 straipsnio 10 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad TPVCAPDÄ® normų analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog įstatymo draudžiama naudoti neapdraustas transporto priemones. Transporto priemonės savininkas, perleisdamas apdraustÄ transporto priemonę kitam savininkui, turi teisę perduoti naujajam savininkui galiojančios draudimo sutarties dokumentus. Tokiu atveju draudimo teisiniai santykiai tęsiasi ir naujajam savininkui pereina visos draudėjo teisės ir pareigos pagal jau sudarytÄ sutartį. Apie tai Å¡is privalo nedelsiant praneÅ¡ti draudikui ir su draudiku suderintomis sÄ lygomis jÄ pakeisti arba įstatymo nustatyta tvarka jÄ nutraukti bei sudaryti kitÄ transporto priemonės draudimo sutartį, nes vienÄ transporto priemonę apdrausti keliomis transporto priemonėmis draudžiama.

Jei buvęs savininkas naujajam savininkui draudimo sutarties dokumentų neperduoda, draudimo sutartis, nesant kitokio draudimo sutarties šalių susitarimo, pasibaigia ir naujasis savininkas, neperėmęs įgytos transporto priemonės draudimo dokumentų, privalo nedelsiant sudaryti transporto priemonės civilinės atsakomybės sutartį, o šios nesudaręs atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-10-10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-421/2014).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimÄ , 2012-09-11 d. draudimo sutartis Nr. SGB 1277105, sudaryta atsakovo R. G. ir ieÅ¡kovo, pasibaigė atsakovo R. G. atžvilgiu 2012 m. rugsėjo 19 d. pasikeitus Automobilio savininkui, t. y. juo tapus UAB „Oversta“. Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog atsakovas R. G. 2012 m. rugsėjo 21 d. eismo įvykio metu nebuvo Automobilio savininku ir Draudimo sutarties Å¡alimi, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atsakovo R. G. atžvilgiu atmestinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).Teismas, nustatytų bylos aplinkybių pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad įvykus 2012-09-19 d. ginčo automobilio pirkimo-pardavimo sandoriui atsakovas R.

G. perdavė UAB „Oversta“ Automobilio draudimo dokumentus. 2012 m. rugsėjo 19 d. Automobilio savininku tapus UAB „Oversta“ draudimo teisiniai santykiai pagal 2012 m. rugsėjo 11 d. draudimo sutartį tęsėsi ir naujasis Automobilio savininkas įgijo sutartyje nustatytas teises ir pareigas. IeÅ¡kovas, pripažindamas minėtos draudimo sutarties galiojimo bei draudimo santykių tęstinumo faktÄ pagal 2012 m. rugsėjo 11 d. draudimo sutarties sÄ lygas atlygino tretiesiems nukentėjusiems asmenims 22 422,62 Eur dydžio eismo įvykio kaltininko A.

G. padarytÄ Å¾alÄ (1 t., e. b. l. 7, 10-14).Pagal CK 6.1010 straipsnio 1 dalį, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iÅ¡ esmės pasikeičia draudimo sutartyje numatytos aplinkybės, dėl kurių padidėja ar gali padidėti draudimo rizika, apie tai draudėjas privalo praneÅ¡ti draudikui tuoj pat, kai apie tokius pasikeitimus jis sužinojo. Remiantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 straipsnio 2 dalimi, jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 62.2. p. nustato, kad jeigu draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iki 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos, – jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. 2012-09-11 d.

Draudimo sutartyje buvo įvertintos draudimo rizikos sÄ lygos, viena iÅ¡ jų draudėjas patvirtino, kad Automobilis nėra ir nebus naudojama asmenų, jaunesnių nei 30 metų amžiaus; asmenų su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažu (Draudimo sutarties 1.5 punktas, 1 t., e. b. l. 8-9). Bylos duomenys patvirtina, kad 2012-09-21 d. ginčo automobilį vairavo ir eismo įvykio kaltininku buvo A. G., kuris įvykio metu buvo jaunesnis nei 30 metų amžiaus ir su mažesniu nei 7 metų vairavimo stažo, tačiau, byloje nėra duomenų, kad atsakovas UAB „Oversta“ pagal 2012-09-11 d.

Draudimo sutarties 1.6 punkto sÄ lygÄ pranešė ieÅ¡kovui apie draudimo rizikos padidėjimÄ . Å io reikalavimo nesilaikymas kvalifikuojamas kaip draudėjo pareigų nevykdymas. UAB „Oversta“, bÅ«damas automobilio savininkas, neturėjo teisės leisti savo darbuotojui A. G. naudotis automobiliu, nes jo amžius ir vairavimo stažas neatitiko Draudimo sutartyje numatytų Automobilio naudojimų sÄ lygų. Automobilis yra didesnio pavojaus Å¡altinis aplinkiniams (CK 6.270 straipsnis), todėl atsakovas UAB „Oversta“ turėjo suvokti apie atitinkamÄ perduoto naudotis Automobilio galimÄ rizikÄ ir iÅ¡ to kilsiančias neigiamas pasekmes.

Tokiu savo elgesiu atsakovas UAB „Oversta“ padarė neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovo atžvilgiu, todėl ieÅ¡kovas įgijo iki 50 proc. dydžio nuo iÅ¡mokėtos sumos atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ . IeÅ¡kovas pasikeitusiÄ draudimo rizikÄ Ä¯vertino 50 procentų, t.y. 11 211,31 Eur. IeÅ¡kovas pripažįsta, kad dalį sumos ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino trečiasis asmuo A. G., todėl ieÅ¡kovo reikalaujama iÅ¡ atsakovo UAB „Oversta“ suma – 8 481,54 Eur. Byloje įrodymų, kad atsakovas UAB „Oversta“ ieÅ¡kovui žalÄ atlygino, nepateikta (CPK 178 straipsnis).Dėl nurodytų priežasčių pagal bylos aplinkybes ir teisinę reglamentacijÄ ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Oversta“ 8 481,54 Eur iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad abi Å¡alys yra privatÅ«s juridiniai asmenys, iÅ¡ atsakovo priteistinos ieÅ¡kovo praÅ¡omos procesinės 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos sumos (8 481,54 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis).

Pagal byloje esančius duomenis ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 191,00 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidų (1 t., e. b. l. 33). Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovo UAB „Orvesta“ atžvilgiu patenkinus visiÅ¡kai, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo UAB „Orvesta“ priteistina 191,00 Eur žyminio mokesčio.Atsakovas į teismo depozitinę sÄ skaitÄ Ä¯mokėjo 401,00 Eur užstatÄ ekspertizės iÅ¡laidų atlyginimui (2 t., e. b. l. 16).

Ä®vertinus tai, kad už ekspertizės atlikimÄ ekspertas pateikė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ 171,92 Eur sumai (1 t., b. l. 51), bei įvertinus nustatytus mokesčius už banko paslaugas, t. y. už lėšų įskaitymÄ ir lėšų pervedimÄ , atsakovui grÄ Å¾intina 228,77 Eur dydžio jo sumokėtas nepanaudotas užstatas (CPK 101 straipsnis).Byloje susidarė 11,10 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų. Remiantis CPK 92 straipsniu ir 96 straipsnio 2 dalimi, valstybės naudai iÅ¡ atsakovo priteistina 3,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92–93, 259,                  263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovo UAB „Orvesta“ atžvilgiu tenkinti.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, ieÅ¡kovo AAS „Gjensidige Baltic“, Lietuvoje veikiančio per „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialÄ , į. k. 300633222, naudai 8 481,54 Eur (aÅ¡tuonis tÅ«kstančius keturis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 54 ct) draudimo iÅ¡mokos, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos (8 481,54 Eur) už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2015 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 191,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ devyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 00 ct) žyminio mokesčio.Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, Lietuvos Respublikos valstybei 11,10 Eur (vienuolika eurų 10 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank”, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant iÅ¡laidų apmokėjimÄ patvirtinantį dokumentÄ .GrÄ Å¾inti atsakovo UAB „Orvesta“, į. k. 302516328, vadovui S. P., a. k. (duomenys neskelbtini), sÄ sk.

Nr. LT087300010095988590, iÅ¡ Vilniaus miesto apylinkės teismo sÄ skaitos klientų lėšoms patikėjimo pagrindais saugoti Nr. LT72 7044 0600 0786 9964, 228,77 Eur (du Å¡imtus dvideÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus 77 ct) užstato.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu atmesti.Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Jolanta Vėgelienė