2019-02-28 Nr. AB-5448-3-61-3-02246-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-880-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02246-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 7.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. 9-180/17(1.1.43-PD3) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2017 m. kovo 29 d. sprendimą Nr. 25454 (toliau – ir Socialinių išmokų skyriaus sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, jog 2017 m. sausio 12 d. pateikė paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kuria prašė skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų, karšto, vandens išlaidų ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją. Administracija 2017 m. sausio 12 d. pateikė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, kuriuo nurodyta atlikti 40 val. visuomenei naudingos veiklos bei nurodyta, kad 2017 m. sausio 16 d. pareiškėja turi atvykti į nurodytą vietą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pareiškėja dėl prastos sveikatos būklės negalėjo atlikti nurodytų darbų. Antru 2017 m. vasario 28 d. siuntimu buvo nurodyta atlikti visuomenei naudingą veiklą 2017 m. kovo 3 d., tačiau dėl prastos sveikatos būklės pareiškėja pakartotinai negalėjo atlikti nurodytų darbų, o kadangi nėra drausta, dokumentų iš gydytojų pateikti taip pat negalėjo. Pareiškėja Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2017 m. birželio 6 d. sprendimu atmetė jos skundą kaip nepagrįstą.

3. Pažymėjo, jog su Komisijos sprendimu nesutinka, nes, pareiškėjos nuomone, Komisija netyrė pareiškėjos argumentų, o tik formaliai nurodė, kad dokumentai, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie tai, kad ji negalėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos dėl pablogėjusios sveikatos būklės, nebuvo pateikti. Akcentavo, jog Komisijos sprendimo motyvuose nėra nurodoma, ar pareiškėjai buvo tinkamai išaiškinta atsakomybė už jai paskirtų visuomenei naudingų darbų nevykdymą bei ar ji buvo supažindinta su informavimo apie negalėjimą atvykti nustatytu laiku atlikti visuomenei naudingos veiklos tvarka.

4. Paaiškino, kad ji nebuvo tinkamai informuota, kokiu būdu gali pranešti apie negalėjimą dalyvauti visuomenės naudingoje veikloje dėl sutrikusios sveikatos, todėl remiantis protingumo principu, pareiškėjos teigimu, prašymas atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą jai turėjo būti siųstas pakartotinai, o viešojo administravimo subjektas, prieš priimdamas sprendimą, privalėjo aiškintis, kokios priežastys lėmė pareiškėjos neatvykimą.

5. Dėl Socialinių išmokų skyriaus sprendimo teisėtumo nurodė, kad siuntimas, kuriuo pareiškėja buvo siunčiama atlikti visuomenei naudingą veiklą, neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų. Siuntime visiškai nebuvo aptartas veiklos pobūdis ir jos turinys. Pareiškėjos nuomone, ginčijamas Socialinių išmokų skyriaus sprendimas prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamiems reikalavimams. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu jai nebuvo skirta socialinė išmoka, kai tuo tarpu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Dėl telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 13.9 punkte nurodoma, kad visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, kurie dėl priežasčių, pripažintų pateisinamomis savivaldybės nustatyta tvarka, negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Minėtą Tvarkos aprašo punktą detalizuoją Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. 30-840 patvirtinto aprašo dėl Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos (toliau – ir Vilniaus m. tvarkos aprašas) 28 punktas. Kadangi pareiškėja su reglamentuota tvarka nebuvo supažindinta, nėra adekvatu reikalauti iš asmens žinoti viešojo subjekto tvarkos taisykles ir jų laikytis, kai asmuo nėra tinkamai supažindintas su minėta tvarka.

6. Teigė, kad Socialinių išmokų skyrius ginčijamą sprendimą ir pranešimą dėl jo priėmė 2017 m. kovo 29 d., tačiau pranešimą be sprendimo kopijos išsiuntė vėliau, tokiais savo veiksmais pažeisdamas VAĮ 8 straipsnio 4 dalį. Dar daugiau, pranešimas buvo išsiustas nepridedant Socialinių išmokų skyriaus sprendimo kopijos, taigi šioje situacijoje viešojo administravimo subjektas kelis kartus pažeidė VAĮ 8 straipsnio 4 dalyje numatytą pareigą tinkamai pranešti apie priimtą individualųjį administracinį aktą bei nepridėjo individualaus administracinio akto kopijos.

7. Atsakovas Socialinių išmokų skyrius atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsiliepime pažymėjo, kad pareiškėja 2017 m. sausio 12 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. 4188, kurioje nurodė, jog nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. (3 mėnesiams) prašo skirti socialinę pašalpą, būsto šildymo išlaidų tikslinę, karšto vandens išlaidų, geriamojo vandens išlaidų kompensacijas (toliau – ir Kompensacijos). Socialinių išmokų skyrius, priėmęs pareiškėjos prašymą, ir vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tą pačią dieną įteikė jai siuntimą Nr. 4168 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pareiškėjai nenuvykus nustatytu laiku atlikti visuomenei naudingos veiklos, Socialinių išmokų skyrius 2017 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 16546 neskirti pareiškėjai socialinės pašalpos ir sprendimą Nr. 5102 neskirti Kompensacijų. Pareiškėja 2017 m. vasario 28 d. pakartotinai atvyko į Socialinių išmokų skyrių ir pateikė prašymą Nr. 18281 (toliau – ir Prašymas) skirti tik socialinę pašalpą nuo 2017 m. vasario mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. (3 mėnesiams). Socialinių išmokų skyrius, priėmęs pareiškėjos Prašymą ir vadovaudamasis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 1 punktu, tą pačią dieną įteikė jai siuntimą Nr. 18286 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pareiškėjai iki 2017 m. kovo 20 d. nenuvykus atlikti visuomenei naudingos veiklos, Socialinių išmokų skyrius 2017 m. kovo 29 d. priėmė ginčijamą sprendimą neskirti pareiškėjai socialinės pašalpos. Pareiškėja apie sprendimą buvo informuota.

9. Atsakovas pažymėjo, jog teisės aktų nuostatos įpareigoja asmenį, gaunantį socialinę paramą, nustatyta tvarka dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, jeigu jis nepatenka į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Socialinių išmokų skyrius pareiškėjai išdavė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, kurio forma yra patvirtinta Tvarkos aprašo 1 priede, todėl pareiškėjos atstovo argumentas, kad šis dokumentas neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų ir net prieštarauja pačiam Tvarkos aprašo 14 punktui yra visiškai nepagrįstas. Remiantis Tvarkos aprašo 14 punktu, asmenys yra supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis. Pareiškėja buvo supažindinta su šiomis sąlygomis, o pareiškėjos argumentą, kad nebuvo aptartas visuomenei naudingos veiklos pobūdis ir jos turinys, atsakovas laikė nepagrįstu, nes ši informacija yra pateikiama, kuomet asmuo pasirašo visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėja pasirašė tik siuntimą, o ne pačią sutartį, kurioje turėjo būti aptartas veiklos pobūdis ir jos turinys. Pareiškėja ant siuntimo yra pasirašiusi, jog yra informuojama apie neatvykimo pasekmes, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėja suprato siuntime esančią informaciją. Pareiškėja apie pareigą atlikti visuomenei naudingą veiklą buvo informuota ne tik raštu, bet ir žodžiu.

10. Atsakovas teigė, jog Socialinių išmokų skyriaus sprendime yra aiškiai suformuluotas socialinės pašalpos neskyrimo pagrindas ir kaip priežastis nurodyta Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punkte. Nurodė, jog pareiškėjai išduotuose siuntimuose buvo nurodyti kontaktiniai duomenys, kuriais pareiškėja galėjo pranešti apie negalėjimą atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos. Atsakovas pažymėjo, kad negavo jokių dokumentų ar duomenų, įrodančių, kad pareiškėja neatvyko dėl pateisinančių priežasčių. Tvarkos aprašo 13 punkte nurodyta, jog visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu), asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu) bei asmenys, pateikę Medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje ir kitais atvejais dėl pateisinamų priežasčių. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsižvelgiant į byloje esančių dokumentų visumą, pareiškėja neatitinka nei vienos iš aukščiau paminėtų sąlygų, o teiginys, kad pareiškėja neatvyko atlikti visuomenei naudingos veiklos dėl sveikatos problemų nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

11. Teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, kad negalėjo laiku atvykti ir atlikti visuomenei naudingos veiklos, kadangi sirgo, o į gydytojus kreipėsi tik po kelių dienų, kadangi tai nebuvo būtinoji pagalba. Atsakovui apie neatvykimą nepranešė, nors vėliau patvirtino, kad atvyko į Socialinių išmokų skyrių ir pranešė, jog serga. Pažymėjo, jog jai nebuvo išaiškintos neatvykimo pasekmės.

12. Atsakovas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškėjos skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti. Teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad pareiškėjai buvo siųsti du kreipimaisi atvykti ir atlikti visuomenei naudingą veiklą. Pareiškėja nepateikė jokių pateisinamų dokumentų apie neatvykimą. Atsakovo nuomone, pareiškėjai turėjo būti žinomos neatvykimo pasekmės.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjos A. A. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, jog pareiškėja 2017 m. sausio 12 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą–paraišką piniginei socialinei paramai gauti Nr. 4188, kurioje nurodė, jog nuo 2017 m. sausio mėn. iki 2017 m. balandžio mėn. (3 mėnesiams) prašo skirti Kompensacijas. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. sausio 12 d. pareiškėjai įteikė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, kuriame nurodoma, kad iki 2017 m. sausio 14 d. pareiškėja turi atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. vasario 20 d. priėmė sprendimą Nr. 16546 neskirti pareiškėjai socialinės pašalpos ir sprendimą Nr. 5102 neskirti Kompensacijų. Apie tai pareiškėja buvo informuota 2017 m. vasario 20 d. pranešimais. Pareiškėja 2017 m. vasario 28 d. atvyko į Socialinių išmokų skyrių ir pateikė Prašymą. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. vasario 28 d. įteikė pareiškėjai siuntimą Nr. 18286 atlikti visuomenei naudingą veiklą. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. kovo 29 d. priėmė ginčijamą sprendimą neskirti pareiškėjai socialinės pašalpos. Pareiškėja apie ginčijamą sprendimą buvo informuota 2017 m. kovo 29 d. pranešimu. Pareiškėja Socialinių išmokų skyriaus sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2017 m. birželio 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

15. Teismas sprendė, jog ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, Tvarkos aprašas ir Vilniaus m. tvarkos aprašas.

16. Atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas, teismas konstatavo, jog minėtų teisės aktų normos įsakmiai įpareigoja asmenį, gaunantį socialinę paramą, nustatyta tvarka dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, jeigu jis nepatenka į teisės aktais nustatytą kategoriją asmenų, kurie nepasitelkiami visuomenei naudingai veiklai. Teismas pažymėjo, jog Įstatymas įtvirtina piniginės socialinės paramos gavėjo pareigą atitinkamu bendruomenei naudingu ir reikalingu veikimo būdu ir teisės aktų nustatyta tvarka prisidėti prie savivaldybės, kuri jam skiria piniginę socialinę paramą, bendruomenės viešųjų interesų įgyvendinimo, todėl neįvykdžius šios imperatyvios pareigos, asmeniui kyla įstatyme nurodytos teisinės pasekmės – asmuo negali pretenduoti įgyti socialinės paramos gavėjo statusą.

17. Teismas nurodė, jog iš aukščiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad su atliekamos veiklos pobūdžiu ir turiniu asmenys yra supažindinami tik tuomet, kai pasirašoma visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis. Kadangi pareiškėja nurodytu laiku neatvyko į siuntime nurodytą visuomenei naudingos veiklos vietą, su ja tokia sutartis nebuvo pasirašyta, todėl ji parado galimybę susipažinti su veiklos turiniu ir pobūdžiu.

18. Dėl pareiškėjos argumentų, jog ji nebuvo informuota, kokiu būdu privalo pranešti apie negalėjimą dalyvauti visuomenės naudingoje veikloje dėl sutrikusios sveikatos, teismas pažymi, kad Įstatyme nustatytų pareigų nevykdymas sukelia Įstatyme nustatytas pasekmes, todėl pareiškėja, būdama vidutiniškai apdairi, rūpestinga ir atidi, turėjo suvokti, jog pranešti apie savo neatvykimą, nepriklausant nuo neatvykimo priežasčių (pvz. liga, santuokos sudarymo, artimo giminaičio mirties ar kt. atvejais), yra privaloma. Kilus abejonių dėl dokumentų pateikimo formos, pareiškėja turėjo galimybę su atsakovu susisiekti ir telefonu; apie savo neatvykimo priežastis galėjo informuoti ir visuomenei naudingos veiklos organizatorius, tačiau pareiškėja nesiėmė jokių veiksmų informuoti apie savo nedarbingumą. Nors pareiškėja skunde ir teismo posėdžio metu tvirtino, jog negalėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos dėl sveikatos sutrikimų, bei, kad dėl sveikatos negalavimų kreipėsi į gydytojus, nei Socialinių išmokų skyriui, nei Komisijai ar teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes. Vien tai, kad pareiškėja buvo įsitikinusi, jog atsakovas jai pakartotinai turėjo atsiųsti raginimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, nepaneigia būtent pareiškėjai, kaip paramos gavėjai, nustatytos pareigos pateikti dokumentus, pateisinančius nedalyvavimą visuomenei naudingoje veikloje.

19. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja teismo posėdžio metu pateikė prieštaraujančius parodymus, kadangi teismo posėdyje iš pradžių teigė, jog nesikreipė į atsakovą, kad negali atlikti visuomenei naudingos veiklos, o vėliau parodė, jog į jį kreipėsi. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kaip matyti iš ankstesnio 2017 m. sausio 12 d. siuntimo Nr. 4168 turinio, pareiškėja ant šio siuntimo užrašė, jog buvo pas Asmenų aptarnavimo poskyrio laikinai einančią vedėją ir paaiškino, kad ji serga. Jokių pastabų ant ginčijamo siuntimo nenurodyta, todėl teismas, įvertinęs pareiškėjos teismo posėdžio metu pateiktus parodymus ir byloje esančius dokumentus, sprendė, kad pareiškėja, gavusi 2017 m. vasario 28 d. siuntimą Nr. 18286, nesikreipė į Socialinių išmokų skyrių dėl galimų sveikatos sutrikimų.

20. Dėl VAĮ taikymo teismas pažymėjo, jog šiuo atveju turi būti taikoma ne VAĮ 8 straipsnio 4 dalis, o Įstatymo 21 straipsnio 15 dalis, kurioje nustatyta, kad prašymą–paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme–paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą–paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja apie ginčijamą Socialinių išmokų skyriaus sprendimą informuota 2017 m. kovo 29 d. pranešimu Nr. 22851 „Dėl socialinės pašalpos neskyrimo“, ginčijamo sprendimo atskirai nesiunčiant pareiškėjai. Teismas sprendė, jog atsakovas laikėsi Įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nustatytos tvarkos. Įstatymas nereikalauja kartu su pranešimu išsiųsti ir sprendimo kopiją.

21. Dėl Komisijos sprendimo teisėtumo teismas nurodė, jog Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą (kuris iš esmės analogiškas teismui pateiktam skundui) ir nustačiusi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prastą sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos, padarė pagrįstas išvadas, dėl ko pareiškėjos skundą atmetė.

III. 22. Pareiškėja A. A., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą; 2) tenkinti pareiškėjos skundą; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėja nurodo, kad teismas priėmė iš esmės nemotyvuotą sprendimą, neatsakė į pareiškėjos argumentus išdėstytus skunde.

24. Pareiškėjos teigimu, ji nebuvo supažindinta su naudingos veiklos atlikimo tvarka, jos sąlygomis pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, kuriame nustatyta, kad Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis.

25. Pareiškėjos teigimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kad šiuo atveju pareiškėjai nebuvo tinkamai suteikta informacija (nebuvo išaiškinta atsakomybė už jai paskirtų visuomenei naudingų darbų nevykdymą) ir ji nebuvo supažindinta su informavimo apie negalėjimą atvykti nustatytu laiku atlikti visuomenei naudingų darbų tvarka (pareiškėja nebuvo tinkamai informuota kokiu būdu pranešti savivaldybės administracijai apie negalėjimą dalyvauti visuomenės naudingoje veikloje dėl sutrikusios sveikatos, kai į gydytojus kreiptasi nebuvo). Jos manymu prašymas (siuntimas) atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą turėjo būti siųstas pakartotinai.

26. Tvarkos aprašo 13.9 punkte nurodyta, kad visuomenei naudingai veiklai nepasitelkiami asmenys, kurie dėl priežasčių, pripažintų pateisinamomis savivaldybės nustatyta tvarka, negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Minėtą aprašo punktą detalizuoja Vilniaus m. tvarkos aprašo 28 punktas, kuriame nurodyta, kad jei asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: ligos, santuokos sudarymo, artimo giminaičio mirties ir kt.) nustatytu laiku negali atvykti pas organizatorių, apie tai jis praneša organizatoriui, kuris informaciją elektroniniu paštu sis_vnv@vilnius.lt pateikia Socialinių išmokų skyriui. Su minėtu reglamentavimu pareiškėja nebuvo supažindinta bei nežinojo, kad būtina pranešti elektroniniu laišku.

27. Pareiškėja akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teigia, kad ginčijamas sprendimas neatitinka nurodytų reikalavimų.

28. Pareiškėja 2019 m. vasario 13 d. pateikė teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, jei teismui nepavyktų nustatyti Konstitucijos straipsnių pažeidimų nagrinėjamoje byloje.

29. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas pažymi, kad nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, nes pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo ginčą ir išsamiai bei motyvuotai atsakė į pareiškėjos skundo argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Socialinių išmokų skyriaus sprendimo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad skundžiami Socialinių išmokų skyriaus ir Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nes pareiškėja nėra atlikusi Įstatymo 25 straipsnio 6 punkte (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d.) įtvirtintos pareigos – dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Administracija 23 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu turėjo teisę reikalauti, jog pareiškėja vykdytų įstatymu jai įtvirtintą pareigą – atlikti visuomenei naudingą veiklą, o pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad negalėjo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą dėl ligos.

32. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia tuo, jog atsakovas tinkamai neinformavo pareiškėjos apie būtinumą dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, ginčijamas Socialinių išmokų skyriaus sprendimas neatitinka iš VAĮ 8 straipsnio kylančių reikalavimų.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Vertinant pareiškėjos argumentą, kad ji nebuvo supažindinta su naudingos veiklos atlikimo tvarka, jos sąlygomis pagal Tvarkos aprašo 14 punktą, kuriame nustatyta, kad Tvarkos aprašo 12 punkte nurodyti asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis, teisėjų kolegija pažymi, kad šis pareiškėjos nurodytas Tvarkos aprašo 12 punktas aiškintinas kartu su Tvarkos aprašo 13 punktu, kuriame nurodyta kokiu būdu supažindinama su visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygomis. Pagal Tvarkos aprašo 13 punktą su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis (2 priedas), kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja pasirašė tik Siuntimą, o Sutarties, nurodytos Tvarkos aprašo13 punkte, nepasirašė, todėl nėra pagrindo šiuo atveju teikti, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą Sprendimą, neatliko Tvarkos apraše nurodytos pareigos supažindinti ją su visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygomis.

35. Pareiškėjos teiginys, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė, kad pareiškėjai nebuvo išaiškinta atsakomybė už jai paskirtų visuomenei naudingų darbų nevykdymą, atmetamas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia pareiškėja, detaliai analizavo faktines aplinkybes ir nustatė, kad pareiškėjai 2017 m. vasario 28 d. buvo pateiktas siuntimas Nr. 18286, kuriame nurodyta, kad pareiškėja iki 2017 m. kovo 2 d. privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Ginčijamame siuntime yra pateikiama informacija, kur ir kada pareiškėja turėjo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, nurodytas visuomenei naudingos veiklos organizatorius ir jo kontaktiniai duomenys. Tai, kad su siuntime nurodyta informacija pareiškėja susipažino, patvirtina pareiškėjos parašas. Teisėjų kolegijos vertinimu minėtame siuntime aiškiai buvo nurodyta, kad neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, laikytina, jog pareiškėja atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, todėl socialinė parama bus teikiama vadovaujantis Įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

36. Nurodyto Įstatymo 23 straipsnio (Savivaldybės administracijos pareigos ir teisės teikiant piniginę socialinę paramą) 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, turi teisę jeigu vienas gyvenantis asmuo nevykdo šio įstatymo 25 straipsnio 1, 4, 5 ir 6 punktuose nustatytų pareigų, socialinės pašalpos ir kompensacijų neteikti ar nutraukti jų teikimą, iki šios pareigos bus įvykdytos. Pagal Įstatymo 25 straipsnio 6 punktą piniginę socialinę paramą gaunantys nepasiturintys gyventojai inter alia (be kita ko) privalo dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Taigi, teisinis reguliavimas įstatyme yra labai aiškus ir Siuntime savivaldybė pateikė pakankamai informacijos, nurodydama, kad nedalyvavus visuomenei naudingoje veikloje, socialinės pašalpos ir kompensacijos neteikiamos iki šios pareigos bus įvykdytos (b. l .50).

37. Atsižvelgiant į Siuntimo turinį ir jame pateiktą nuorodą į Įstatymo nuostatas, pareiškėja turėjo suprasti kokia atsakomybė kyla už jai paskirtų visuomenei naudingų darbų nevykdymą. Kartu atmestinas ir pareiškėjos argumentas, kad ji nebuvo supažindinta kokiu būdu galima pranešti apie negalėjimą dalyvauti visuomenės naudingoje veikloje, jog Siuntime atsakovo darbuotojo numeris nebuvo nurodytas, nes iš bylos medžiagos matyti, kad Siuntime buvo aiškiai nurodytas visuomenei naudingos veiklos organizatorius, telefono numeris. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja bandė susisiekti kitais jai prieinamais būdais su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, į kurią ji socialinės paramos kreipiasi ne pirmą kartą.

38. Pareiškėjos argumentas, kad ji nežinojo, jog būtina apie neatvykimą atlikti visuomenei naudingą darbą informuoti elektroniniu paštu vadovaujantis Vilniaus m. tvarkos aprašo 28 punktu, atmestinas. Šiame Aprašo 28punkte, priešingai nei teigia pareiškėja, nėra nustatyta, kad asmeniui, kuris siunčiamas atlikti visuomenei naudingą veiklą, kilo pareiga pranešti elektroniniu paštu apie neatvykimo priežastį. Vilniaus m. tvarkos aprašo 28 punkte nustatyta: ”jei asmuo dėl objektyvių priežasčių (pvz.: ligos, santuokos sudarymo, artimo giminaičio mirties ir kt.) nustatytu laiku negali atvykti pas organizatorių, apie tai jis praneša organizatoriui, kuris informaciją elektroniniu paštu sis_vnv@vilnius.lt pateikia Socialinių išmokų skyriui”. Iš nustatyto reguliavimo matyti, kad pareiškėjai kilo pareiga pranešti tik organizatoriui ir nebūtinai elektroniniu paštu.

39. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju svarbi yra ir ta aplinkybė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji sirgo, o jos teiginys, kad dokumentų iš gydytojų pateikti negali, kadangi nėra drausta, vertintinas kritiškai, nes medicinos dokumentų išrašą gydytojai teikia ne tik asmenims, kurie apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu. Todėl atmestinas pareiškėjos argumentas, kad jai neatvykus atlikti visuomenei naudingos veiklos nustatytu laiku, Administracija turėjo siųsti pakartotinį prašymą atvykti.

40. Pareiškėjos argumentas, kad ji negavo Socialinių išmokų skyriaus sprendimo, kuriuo jai socialinė pašalpa nebuvo skirta nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės, nes pareiškėjai buvo išsiųstas Pranešimas dėl socialinės paramos neskyrimo, kuriame pateikta išsamesnė informacija nei ginčijamame sprendime (nurodytas pareiškėjos prašymo data dėl piniginės socialinės paramos gavimo, laikotarpis už kurį pašalpa neskiriama, pagrindas kodėl pašalpa neskiriama (nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje), teisės aktų normos, kuriomis grindžiamas Sprendimas.

Kartu Pranešime nurodomas ir ginčijamo spendimo numeris bei jo priėmimo data. Pranešime taip pat nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka. Įstatymo 21 straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pareiškėja neginčija, jog gavo Pranešimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo. Kartu pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis (Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą, kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip) aiškintina kartu su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 21 straipsnio 15-16 dalims.

Prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Pateikti dokumentai grąžinami prašymą-paraišką pateikusiam asmeniui, o jo byloje paliekamos šių dokumentų kopijos (15 dalis). Jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama elektroninė paslauga, savivaldybės administracija, priėmusi sprendimą dėl elektroniniu būdu pateikto prašymo-paraiškos, tą pačią dieną priimtą sprendimą pateikia elektroninių paslaugų sistemos paslaugos teikimo eigos stebėsenos modulyje (16 dalis).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju, daro išvadą, kad Administracija pateikdama pareiškėjai 2017 m. kovo 29 d. Pranešimą Nr.22851, t. y. tą pačią dieną, kai priėmė Sprendimą Nr. 25454, nepažeidė VAĮ 8 straipsnio nuostatų.

41. Teisėjų kolegija pažymi, jog ginčijamo administracinio akto atitiktis VAĮ 8 straipsnio nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-297-756/2019). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Aiškindamas minėto įstatymo straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą (žr., pvz., 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009, 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-471/2009, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-3506/2011 ir kt.).

42. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje skundžiamas Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, motyvų išdėstymas jame yra aiškus ir pakankamas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad jau 2017 m. vasario 28 d. Siuntime, kurį pareiškėja pasirašė, buvo aiškiai įvardinta nedalyvavimo atliekant visuomenei naudingą veiklą pasekmė, todėl nėra jokių prielaidų, leidžiančių teigti, kad pareiškėja būdama darbingo amžiaus, galėjo nesuprasti ginčijamo Sprendimo turinio. Įvertinus Socialinių išmokų skyriaus ginčijamą sprendimą, konstatuotina, jog šis sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnyje keliamus reikalavimus, todėl jį naikinti, remiantis pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą (kuris iš esmės analogiškas teismui pateiktam skundui) ir nustačiusi, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių prastą sveikatos būklę, dėl kurios ji negalėjo atlikti visuomenei naudingos veiklos, padarė pagrįstas išvadas, dėl ko pareiškėjos skundą atmetė, todėl priimtas Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2017 m. birželio 6 d. sprendimas Nr. 9-180/17(1.1.43-PD3) yra teisėtas ir pagrįstas.

43. Pareiškėjos 2019 m. vasario 13 d. gautas prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą atmestinas, nes pareiškėja nenurodė konkretaus akto, kuris jos nuomone prieštarauja Konstitucijai, nenurodė nei vieno argumento ir nei vieno Konstitucijos straipsnio kuriam menamas teisės aktas gali prieštarauti. Akcentuotina ir tai, kad byloje ginčijamas savivaldybės aktas, kurio atitiktis Konstitucijai pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją nėra tiriama Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme.

44. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo. Todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

45. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, todėl pareiškėja neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. A. apeliacinį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė