cf61ec5d-dce8-4285-bba5-db87ff6b05ef · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2-982-302/2022 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00414-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai dėl žalos atlyginimo. n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė: pripažinti jo teisių pažeidimÄ Ä¯ kankinimo uždraudimÄ , teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismÄ , veiksmingÄ teisminę gynybÄ , diskriminacijos uždraudimÄ , nuosavybės apsaugÄ Lietuvos Respublikos institucijų organizuotuose veiksmuose ir dėl to padarytÄ Å¾alÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonas aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Kauno apygardos teismo teisėjas 2008 m. balandžio 8 d. nutartimi nepagrįstai pranešė Kauno apygardos prokuratÅ«rai apie neva ieÅ¡kovo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232 straipsnyje. Dėl to ieÅ¡kovui nepagrįstai buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla, neteisėtai pradėtas baudžiamasis persekiojimas ir už akių skiriamos įvairios neteisėtos procesinės prievartos priemonės. Baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas, pažeista jo teisė į veiksmingÄ teisminę gynybÄ .

Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos atliko neteisėtus veiksmus, kankino, persekiojo, atimdavo ieÅ¡kovui laisvę. Dėl tokių atsakovės neteisėtų veiksmų mirė ieÅ¡kovo artimieji, sutriko ieÅ¡kovo ir jo artimųjų sveikata. Be to, mirus ieÅ¡kovo tėvui, atsakovė tyčia areÅ¡tavo laidojimo paÅ¡alpÄ , o teismai slėpė kitų institucijų padarytÄ Å¾alÄ . Dėl to, anot ieÅ¡kovo, atsakovė turi pareigÄ atlyginti jam žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3.

Kauno apygardos teismas 2022 m. liepos 28 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nes jis neteismingas Kauno apygardos teismui.

4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nenurodė, kokiÄ jis praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės žalÄ â€“ turtinę ar neturtinę. Vis dėlto teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, taip pat aplinkybę, kad ieÅ¡kovas nepagrindė praÅ¡omos priteisti žalos dydžio jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės neturtinę žalÄ . Teismas pažymėjo, kad civilines bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nepaisant to, kokia ieÅ¡kinio suma, nagrinėja apylinkės teismai.

Dėl to teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys neteismingas Kauno apygardos teismui. Be to, teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti pareikÅ¡tas pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę, todėl ieÅ¡kovas turi kreiptis su ieÅ¡kiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . III. Atskirojo skundo argumentai 5. IeÅ¡kovas atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir perduoti civilinę bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ esmės. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 5.1.

Skundžiama nutartis nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 29 ir 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, pažeidė CPK 13 straipsnį ir 30 straipsnio 7 dalį, kurioje nustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ . Pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo pagal savo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Dėl to ieškinys teismingas Kauno apygardos teismui. 5.2. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 27 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio ir CPK nuostatas. Priešingai negu nurodė teismas, nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė ieškinį ne tik dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės, bet taip pat ir dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepagrindė turtinės žalos dydžio jokiais rašytiniais įrodymais.

Prie ieÅ¡kinio pateikti įrodymai pagrindžia tik dalį ieÅ¡kovo patirtos ir praÅ¡omos priteisti žalos, todėl ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ sujungti bylÄ su kitomis civilinėmis bylomis, kurios iÅ¡keltos pagal kitus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinius. Sujungus bylas, nagrinėjamojoje byloje bus pateikti įrodymai dėl ieÅ¡kovui padarytos 10 588 794,85 Eur turtinės žalos. Dėl to teismas turėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , bet ne atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto atskirojo skundo argumentų.

7. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, pagrįstai teismas atsisakė priimti ieÅ¡kinį kaip neteismingÄ Kauno apygardos teismui ar ne, kai ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo neteisėtų veiksmų nagrinėjant bylÄ atlyginimo priteisimo. Dėl byloje pagal ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo priteisimo taikytinų teismingumo taisyklių 8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ .

Asmuo įgyvendina Å¡iÄ teisę laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos. Teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , turi įsitikinti, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas pagal CPK IV skyriuje įtvirtintas teismingumo taisykles. Nurodytų taisyklių laikymasis – viena pagrindinių sÄ lygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybÄ . Jos užtikrina civilinio proceso teisės principų, civilinio proceso tikslų įgyvendinimÄ .

9. CPK 25 straipsnyje nustatyta, kad civilines bylas nagrinėja apylinkės ir apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, CPK nustatyta tvarka. Visas civilines bylas pirmÄ ja instancija nagrinėja apylinkės teismai, iÅ¡skyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose (CPK 26 straipsnis). Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma didesnė kaip 40 000 Eur, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, taip pat kitas civilines bylas (CPK 27 straipsnio 1–9 punktai).

Taigi, pagal pirmiau nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ ieÅ¡kiniai, kuriais reikalaujama neturtinės žalos atlyginimo, teismingi ne apygardos, bet apylinkės teismams, nepaisant to, kokia ieÅ¡kinio suma, t. y. ji gali virÅ¡yti 40 000 Eur. Dėl to teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio, kuriame praÅ¡oma atlyginti neturtinę žalÄ , priėmimo klausimÄ , turi vadovautis CPK 27 straipsnio 1 punktu ir neatsižvelgti į pareikÅ¡to reikalavimo dydį.

10. Taigi, nagrinėjamojoje byloje sprendžiant bylos teismingumo klausimÄ , pirmiausia turi bÅ«ti nustatyta: ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti turtinės ar neturtinės žalos atlyginimÄ ; jeigu ieÅ¡kiniu praÅ¡oma priteisti tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ koks turtinės žalos dydis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieÅ¡kinio turinį, taip pat aplinkybę, kad apeliantas nepagrindė žalos dydžio raÅ¡ytiniais įrodymais, padarė iÅ¡vadÄ , jog apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės tik neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliantas atskirajame skunde su pirmiau nurodyta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka, teigia, kad pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos suma – 10 588 794,85 Eur.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto pareikÅ¡to ieÅ¡kinio turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas praÅ¡o priteisti tik neturtinės žalos atlyginimÄ . Apeliantas ieÅ¡kinyje suformulavo reikalavimus: pripažinti jo teisių į kankinimo uždraudimÄ , teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ teismÄ , veiksmingÄ teisminę gynybÄ , diskriminacijos uždraudimÄ , nuosavybės apsaugÄ pažeidimÄ , padarytÄ Lietuvos Respublikos institucijų organizuotais veiksmais ir dėl to padarytÄ Å¾alÄ ; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos 5,8 tonas aukso atsargų arba 325 384 046,60 Eur pagal aukso uncijos kursÄ .

Taigi, apeliantas nenurodė praÅ¡omos priteisti žalos pobÅ«džio. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio taip pat neaiÅ¡ku, kokio pobÅ«džio žalos atlyginimÄ apeliantas praÅ¡o priteisti – turtinės, neturtinės ar abiejų. Taigi, apeliantas aiÅ¡kiai nesuformulavo ieÅ¡kinio reikalavimo. CPK 135 straipsnio 4 punkte įtvirtinta ieÅ¡kovo pareiga ieÅ¡kinyje nurodyti reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykÄ ), nes bÅ«tent ieÅ¡kinio dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas, be kurių teismo procesas neįmanomas.

IeÅ¡kovas turi pareigÄ suformuluoti ieÅ¡kinio reikalavimus taip, kad jie bÅ«tų konkretÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s. BÅ«tent ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu bei ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises. Dėl to apeliantas yra teisus, atskirajame skunde nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog ieÅ¡kinio reikalavimas neaiÅ¡kus, turėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , bet ne atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.

12. Pasisakydamas dėl Å¡ios bylos teismingumo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal bendrÄ jÄ teritorinio teismingumo taisyklę, ieÅ¡kinys turi bÅ«ti paduodamas pagal atsakovo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba juridinio asmens buveinę, nurodytÄ Juridinių asmenų registre. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę (CPK 29 straipsnis). Vis dėlto, tam tikrais proceso įstatyme nustatytais atvejais ieÅ¡kovui suteikiama teisė pasirinkti, į kurį teismÄ kreiptis su ieÅ¡kiniu, t. y. nustatytas alternatyvus teismingumas.

CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinys dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėtos administracinės nuobaudos – areÅ¡to – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas pagal ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ .

13. Nagrinėjamojoje byloje iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio nustatyta, kad apeliantas pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų procesinių prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo veiksmų nagrinėjant bylÄ , atlyginimo. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad pagal CPK 30 straipsnio 7 dalį jis turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį savo pasirinkimu – pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę arba pagal apelianto gyvenamÄ jÄ vietÄ .

Apeliantas ieÅ¡kinyje nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovei atstovaujančios institucijos buveinė yra Vilniuje. Dėl to pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į CPK 30 straipsnio 7 dalyje nustatytÄ alternatyvaus teismingumo taisyklę ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantas su ieÅ¡kiniu turi kreiptis tik pagal atsakovei atstovaujančios institucijos buveinę – į Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Dėl bylos procesinės baigties 14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės tik neturtinę žalÄ .

Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimas neaiÅ¡kus, turėjo taikyti ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ , bet ne atsisakyti priimti ieÅ¡kinį. Dėl to pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieÅ¡kinį.

15. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso teisės normas, kuriose reglamentuotas alternatyvus ieÅ¡kinio, pareikÅ¡to dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjų veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlyginimo priteisimo teismingumas. Dėl to atskirasis skundas tenkintinas, apskųsta nutartis naikintina ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartį ir grÄ Å¾inti ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėja Romualda Janovičienė