cf619953-0d8a-4e39-94e2-17db2a115a34 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3426-422/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00940-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.;15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 10 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Sabinai CiliÅ¡auskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui V. Å . ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui Algimantui Albinui Pliaugai,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

Å . skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas V.Å . skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-5), patikslintame skunde (b.l.

9) teismo posėdžio metu ir atsiliepime į atsakovo atstovo atsiliepimÄ (b.l. 40-41) nurodė, jog jis nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. ir nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 2 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kameros buvo apstatytos baldais, todėl negalėjo laisvai judėti, dėl to turėjo iÅ¡tisas paras gulėti lovoje.

Tvirtino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuojamas netinkamai, nes iÅ¡ jo turi bÅ«ti iÅ¡minusuotas baldų ir kitų patalpoje esančių objektų užimamas plotas. Dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo kamerose buvo tvanku, trÅ«ko oro, laikydavo atdarus langus, dėl to ne kartÄ teko kreiptis dėl perÅ¡alimų į sveikatos priežiÅ«ros tarnybos specialistus. Kamerose stalas buvo mažas, skirtas keturiems asmenims, todėl kalint jose daugiau nei keturiems asmenims, nepakako vietos pavalgyti, raÅ¡yti laiÅ¡kus, ruoÅ¡tis baudžiamosios bylos nagrinėjimui, žaisti stalo žaidimus.

Nurodė, jog dėl per didelio kamerose kalinamų asmenų skaičiaus, buvo nepatogumų naudojantis sanitarinio mazgo įrengimais. Dėl per mažo gyvenamojo ploto tarp kameroje esančių asmenų kildavo nepasitenkinimas, buvo jaučiama emocinė įtampa. Pasivaikščiojimo kiemelių dydis 2,5x2,5 m., todėl nebuvo vietos pasivaikščioti, mankÅ¡tintis. Nurodė, kad ne kartÄ raÅ¡tu ir žodžiu kreipėsi į Kauno TI administracijÄ , reikalaudamas tinkamų kalinimo sÄ lygų, tačiau jam buvo atsakoma, kad laisvų kamerų nėra.

Tvirtino, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, stresÄ , sutriko visavertis gyvenimas, atsirado fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, dirglus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, prasidėjo depresija, jaučia paniÅ¡kÄ baimę bÅ«ti konvojuotas į Kauno TI. Laikymo sÄ lygas Kauno TI pareiÅ¡kėjas prilygina nežmoniÅ¡koms, kankinančioms ir reikalauja atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ vertina 3000 Eur. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-14) bei atstovas teismo posėdžio metu su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko.

Nurodė, kad 94 proc. kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje laiko pareiÅ¡kėjui teko žymiai daugiau nei 3,6 kv.m. ploto, tačiau po pusę paros jis buvo laikomas kameroje, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ , t.y. jo atvykimo ir iÅ¡vykimo iÅ¡ Kauno TI dienomis. Nurodė, kad prie kamerose įrengtų stalų vienu metu galėjo susėsti keturi asmenys, kiti du- maistÄ galėjo pasidėti ant kamerose esančių spintelių. Kadangi pareiÅ¡kėjas didžiÄ jÄ buvimo Kauno TI laiko praleido su 2 – 3 suimtaisiais, todėl valgyti sėdint ant kameros grindų, nebuvo jokio reikalo.

Taip pat nepagrįstos pretenzijos dėl vietos prie stalo trūkumo rašyti laiškus bei žaisti stalo žaidimus. Pareiškėjo teiginys dėl kamerų oro kokybės bei temperatūros yra abstraktus. Nenurodytos datos ir kameros, nėra jo rašytinių skundų, todėl šios jo pretenzijos yra nepagrįstos. Kameros ventiliuojamos per langus, jose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pareiškėjas melagingai teigia, kad Kauno TI pasivaikščiojimo kiemelių matmenys yra 2,5 x 2,5 m. (t. y. 6,25 kv. m.).

Kauno TI įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai yra nuo 11,22 kv. m. iki 17,43 kv. m. Teisės aktai nereguliuoja pasivaikščiojimo kiemelių plotų ir nenustato vienam asmeniui tenkančio ploto normos. Kauno TI taip pat įrengti du kiemeliai su sporto įranga bei teniso kambarys, kuriais naudojasi suimtieji. Taip sudaromos galimybės didesniam suimtųjų (nuteistųjų) fiziniam aktyvumui. Pažymėjo, kad naudojimasis sporto kiemeliais, teniso kambariu vyksta suimtųjų iniciatyva, jų prašymu.

Patikrinus ambulatorinių priėmimų apskaitos žurnalÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas kelis kartus buvo kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos psichiatrÄ , tačiau jo nurodyti sveikatos sutrikimai buvo kilę dėl narkotinių medžiagų vartojimo. Duomenų apie pareiÅ¡kėjo skundus dėl fizinės sveikatos ambulatorinių priėmimų apskaitos žurnale nerasta. Kalėjimo Kauno TI metu pareiÅ¡kėjo skundų dėl kalinimo sÄ lygų nėra gauta. PareiÅ¡kėjas neįrodė neteisėtų Kauno TI veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos bei priežastinio ryÅ¡io tarp žalos ir neteisėtų pareigÅ«nų veiksmų, todėl jo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 3000 Eur neturtinės žalos yra nepagrįstas.Skundas netenkinamas.Nagrinėjamoje byloje ginčas keliamas dėl neturtinės žalos, kuri, pareiÅ¡kėjo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiais nuo 2014 m. gruodžio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d., nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. ir nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 2 d. pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI netinkamomis sÄ lygomis.

Valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, įtvirtinta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė kyla tik nustačius, kad egzistuoja trys jai atsirasti bÅ«tini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.).

Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas Å¡iuo atveju bÅ«tinas civilinės atsakomybės sÄ lygas, privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ dėl žalos atlyginimo.Skunde pareiÅ¡kėjas teigia, kad kamerų plotas buvo užstatytas įvairiais baldais, todėl negalėjo laisvai judėti, turėjo gulėti lovoje, dėl didelio asmenų skaičiaus kamerose trÅ«ko oro, nebuvo galimybės valgyti, raÅ¡yti laiÅ¡kus, žaisti žaidimus prie stalo, nes prie stalo tilpo tik keturi asmenys, tekdavo laukti eilėje, norint pasinaudoti sanitariniais įrenginiais.

Matyti, kad Å¡iuos nepatogumus (baldų trÅ«kumÄ , judėjimo galimybių suvaržymÄ , oro trÅ«kumÄ , apsunkintÄ naudojimÄ si sanitariniais įrenginiais) pareiÅ¡kėjas sieja su gyvenamųjų kamerų ploto trÅ«kumu (kamerų perpildymu), todėl pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės nevertinamos kaip atskiri žalos padarymo pagrindai ir vertintini kaip kamerų ploto reikalavimo pažeidimo dalis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-423-575/2015). Nors pareiÅ¡kėjas mano, kad kameroje esančių baldų ir kitų įrenginių plotas negali bÅ«ti skaičiuojamas kaip gyvenamasis, ir atkreipė dėmesį į baldų užimamÄ kameros plotÄ , tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“1.3 p. nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Pažymėtina, jog Å¡is plotas minėtoje teisės normoje nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m viso bendro kameros ploto. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).PareiÅ¡kėjo kameros kortelės (b.l.

15) bei atsakovo atstovo pateiktos 2015 m. liepos 20 d. pažymos Nr. II-4275 duomenys apie pareiÅ¡kėjo laikymÄ Kauno TI ( b.l. 18-19) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas nuo 2014 m. gruodžio 9 d. iki 2014 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 166, nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 21 d. kameroje Nr. 215 ir nuo 2015 m. gegužės 19 d. iki 2015 m. birželio 2 d. kameroje Nr. 163. Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog, pareiÅ¡kėjui kalint Kauno TI, teisės aktuose reglamentuotas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 2 paras – po pusę paros 2014 m. gruodžio 9 – 10 d. ir 2015 m. gegužės 19-20 d.Å ie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumÄ .

Darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjui vertinamuoju laikotarpiu kalint Kauno TI 2 paras nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kameroje, taip pažeidžiant jo subjektinę teisę atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.PareiÅ¡kėjas skunde deklaratyviai nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai dėl per mažo jų ploto neužtikrino kokybiÅ¡ko pasivaikščiojimo, tačiau jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų (pvz. kiemelių schemų su jų iÅ¡matavimais, raÅ¡ytinių liudytojų parodymų) į bylÄ nepateikė.Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno TI yra įrengta 16 pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotai nuo 11,22 kv.m. iki 17,43 kv.m.

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės) 21 - 22 punktuose nurodyti reikalavimai pasivaikščiojimų kiemelių įrengimui.Pažymėtina, kad nei Taisyklės nei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 76:2010) nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, todėl neteisėtų atsakovo veiksmų šiuo atveju nenustatyta, o pareiškėjo skundo argumentai dėl per mažų pasivaikščiojimo kiemelių atmestini, kaip nepagrįsti.V.

Å . asmens sveikatos istorijoje bei Ambulatorinių priėmimų apskaitos žurnale nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas dėl sutrikusio miego, „kaulų laužymo“ kelis kartus buvo kreipęsis į psichikos sveikatos specialistus. Apsilankymų metu jam nustatyta TLK diagnozė - F19.2 (Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviÄ sias medžiagas, priklausomybės sindromas) ir F19.3 (Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl kelių narkotikų ir kitų psichoaktyvių medžiagų vartojimo, abstinencijos bÅ«klė) (b.l. 21-25, 32-35).

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo nurodyti psichinės sveikatos sutrikimai (miego sutrikimas, dirglumas) buvo sÄ lygoti narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimo (nevartojimo), o ne tiesiogiai įtakoti netinkamų laikymo sÄ lygų Kauno TI.Ä®vertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad Kauno TI pareiÅ¡kėjas, pažeidžiant teisės aktuose reglamentuotÄ vienam asmeniui tenkančiÄ ploto normÄ , kalėjo tik 2 paras, visÄ likusį kalėjimo laikotarpį jam teko teisės aktuose nustatyta ar net žymiai didesnė gyvenamojo ploto norma (5,08 kv.m., 5,47 kv.m., 8,20 kv.m.) (b.l. 18-19), nesant duomenų apie kalinimo sÄ lygų tiesioginę įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, bei nenustačius, jog Kauno TI pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas Kauno TI buvo kalinamas žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis sÄ lygomis, t.y. pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio nuostatas (žr. pvz.

LVAT 2015-03-25 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-646-422/2015).Teismo nuomone, byloje nustatytos aplinkybės dėl minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti kameros ploto normos pažeidimo sudaro pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjui 2 paras kilo tam tikrų neigiamų padarinių, tačiau vertintina, ar minėti padariniai gali bÅ«ti traktuojami, kaip pareiÅ¡kėjui padaryta žala.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Atsižvelgiant į tai, CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrus nepatogumus labai trumpai (dvi paras), po pusę paros 2014 m. gruodžio 9 – 10 d. ir 2015 m. gegužės 19-20 d, be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent dėl byloje konstatuoto pažeidimo bÅ«tų pablogėjusi pareiÅ¡kėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Kaip buvo minėta, pareiÅ¡kėjo sveikatos sutrikimai bÅ«tent dėl jo kalinimo sÄ lygų Kauno TI nenustatyti ir nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas ginčui aktualiu laikotarpiu bÅ«tent dėl jo laikymo sÄ lygų bÅ«tų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos bÅ«klę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant dėl įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio, pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nepateikė. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiÅ¡kėjui dėl nustatyto pažeidimo kilęs tam tikras neigiamas poveikis nelaikytinas pakankamai intensyviu, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiÅ¡kėjui Å¡iuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias bÅ«tų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015).Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgiant į ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str.- 87 str., 88 str. 1 p. teismas, n u s p r e n d ž i a :              PareiÅ¡kėjo V. Å . skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                     Janina Vitunskienė