Legislator Case Law & Legislation
cf608960-64ea-44a6-a1a9-4bfb2fcb798d AI generated

cf608960-64ea-44a6-a1a9-4bfb2fcb798d · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cf608960-64ea-44a6-a1a9-4bfb2fcb798d
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

Legislator headnote

AI generated

cf608960-64ea-44a6-a1a9-4bfb2fcb798d · Vilniaus apygardos teismas: Teismas atmetė suinteresuoto asmens J. K. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. G. 150 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes pareiÅ¡kėja pareikÅ¡to praÅ¡ymo atsisakė todėl, kad bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo J. K. jai tenkančiÄ prievolės dalį įvykdė, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pripažindama pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1140-855/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31972-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.4.; 3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.3.2.5. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 21 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) J. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos R.

G. praÅ¡ymÄ dėl Å¡alies (skolininko) pakeitimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, suinteresuoti asmenys – I. K., M. K., J. K.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja R. G. 2021-11-19 kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu pakeisti mirusį skolininkÄ (ieÅ¡kovÄ ) civilinėje byloje Nr. e2-83-869/2020 J. K. jo teisių perėmėjais, vadovaujantis 2021-08-06 notaro iÅ¡duotu Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimu, - I. K., M. K., J. K. bei iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjai vykdomÄ jį raÅ¡tÄ dėl 1 975 Eur sÅ«naus M.

K. sÄ kandžio gydymo iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimo.

2. Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimÄ Ä¯ pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ nurodė, kad su juo nesutinka prašė jį atmesti. 2.1. Nurodė, kad po sutuoktinio J. K. mirties buvo sudarytas turto apyraÅ¡as, kuriame be paveldimo turto yra nurodyta paveldimos skolinės pareigos apimtis – 5 707 Eur, kilusi iÅ¡ civilinės bylos Nr. e2-83-869/2020; kitų patikėjo J. K. skolinių pareigų į turto apyraÅ¡Ä neįtraukta. Paliekamo turto priėmimas pagal apyraÅ¡Ä reiÅ¡kia, kad paveldėtojai atsako kreditoriui(-iams) tik priimto pagal apyraÅ¡Ä turto ribose, o turto apyraÅ¡e turi bÅ«ti fiksuojamas ne tik patikėjo turtas, bet ir visi egzistuojantys skoliniai įsipareigojimai.

Pagal įstatymÄ suinteresuotas asmuo J. K. paveldi ¼ dalį turto, tame tarpe ir ¼ dalį paveldėtos skolinės pareigos; ¼ dalis skolinės pareigos nuo 5 707 Eur sumos sudaro 1426,75 Eur ir Å¡i J. K. skola sÅ«nui M. K. yra visiÅ¡kai padengta, kÄ patvirtina 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo pavedimo Nr. 5 kopija. Tokiu bÅ«du konstatuotina, kad suinteresuotas asmuo J. K., sumokėdama M. K. minėtÄ pinigų sumÄ , įvykdė paveldėtÄ skolinę prievolę pilna apimtimi. Kitų vykdytinų skolinių prievolių antstolės sudarytame paveldimo turto apyraÅ¡e nėra nurodoma ir apie jų buvimÄ suinteresuotam asmeniui J.

K. nebuvo ir nėra žinoma. 2.2. Atmetus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , prašė priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, sudarančias 150 Eur.

3. Suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepimo į praÅ¡ymÄ nepateikė.

4. Suinteresuotas asmuo M. K. teismÄ informavo, jog iÅ¡ suinteresuoto asmens J. K. yra gavęs 1 426,75 Eur mokėjimo pavedimÄ .

5. PareiÅ¡kėja R. G. 2022-02-21 pateikė teismui praÅ¡ymÄ , kuriame nurodė, jog suinteresuotas asmuo J. K. įvykdė savo įsipareigojimus dėl skolos padengimo, todėl pareiÅ¡kėja teismo praÅ¡o nutraukti bylÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 21 d. nutartimi priėmė pareiÅ¡kėjos R. G. atsisakymÄ nuo pareikÅ¡to praÅ¡ymo dėl Å¡alies pakeitimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo ir civilinę bylÄ nutraukė.

7. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 2 d. sprendimu iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J. K. ieÅ¡kinį atsakovei R. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi tvarkos nustatymo bei atsakovės R. G. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui J. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iÅ¡laikymo, iÅ¡laikymo įsiskolinimo bei papildomų iÅ¡laidų priteisimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ byloje - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir nusprendė ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies: nustatyti nepilnamečio M.

K. gyvenamÄ jÄ vietÄ su motina R. G.; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. iÅ¡laikymÄ nepilnamečiui sÅ«nui M. K. po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui dienos (2017 m. spalio 13 d.) iki vaiko pilnametystės, periodines iÅ¡mokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliacijÄ ; priteisti iÅ¡ atsakovo J. K. nepilnamečiui sÅ«nui M. K. iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2014 m. spalio 12 d. iki 2017 m. spalio 12 d., sudarantį 3732 Eur; paskirti atsakovę R.

G. nepilnamečiui vaikui M. K. priteisto iÅ¡laikymo tvarkytoja uzufrukto teise; nustatyti ieÅ¡kovo J. K. bendravimo su nepilnamečiu sÅ«numi M. K. tvarkÄ ; priteisti atsakovės R. G. naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. 1 975 Eur sÅ«naus M. K. sÄ kandžio gydymui patirtų iÅ¡laidų. Likusioje dalyje ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

8. Nustatęs, jog pareiÅ¡kėjos R. G. praÅ¡ymo dėl skolininko pakeitimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo J. K., paveldėjusi ¼ dalį mirusiojo sutuoktinio palikimo, padengė tiek ¼ dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. nepilnamečiui sÅ«nui M. K. priteistos 3 732 Eur iÅ¡laikymo įsiskolinimo sumos, tiek ir ¼ dalį iÅ¡ ieÅ¡kovo J. K. atsakovės R. G. naudai priteisto 1 975 Eur sÅ«naus M. K. sÄ kandžio gydymui patirtų iÅ¡laidų sumos, bendrÄ 1 426,75 Eur sumÄ 2022 m. sausio 28 d. mokėjimo pavedimu pervesdama į M. K. banko sÄ skaitÄ , t. y. jog J. K. jai tenkančiÄ prievolės dalį įvykdė, pareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ nutraukti procesÄ dėl Å¡alies pakeitimo ir vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, todėl pareiÅ¡kėjos R. G. atsisakymÄ nuo pareikÅ¡to praÅ¡ymo priėmė ir nagrinėjamÄ civilinę bylÄ Nr. e2VP-2592-869/2022 nutraukė CPK 140 straipsnio 1 dalies, 293 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

9. Teismas atmetė suinteresuoto asmens J. K. praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R. G. 150 Eur patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , nes pareiÅ¡kėja pareikÅ¡to praÅ¡ymo atsisakė todėl, kad bylos nagrinėjimo teisme metu suinteresuotas asmuo J. K. jai tenkančiÄ prievolės dalį įvykdė, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės pripažindama pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 10. Atskiruoju skundu apeliantė (suinteresuotas asmuo) J.

K. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį dalyje, kuria atsisakyta tenkinti jos praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas jai priteisti. AtskirÄ jį skundÄ grindė Å¡iais pagrindiniais argumentais: 10.1. Apeliantė jokia forma nesutiko su pateiktu praÅ¡ymu, nes jokio pagrindo teikti praÅ¡ymÄ ir gauti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ R. G. neturėjo – palikimo priėmimas vyko pagal įstatymÄ , sudarant apyraÅ¡Ä , Å¡iame procese pareiÅ¡kėja aktyviai dalyvavo, turėdama įgaliojimÄ iÅ¡ M.

K., taip pat ji aktyviai dalyvavo ir priimto palikimo realizavime (pardavime), t. y. visuose esminiuose palikimo priėmimo ir realizavimo etapuose. PareiÅ¡kėja pati 2020 m. kreipėsi į antstolį, siekdama vykdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ J. K.. PareiÅ¡kėjai buvo žinomas paveldimo turto apyraÅ¡as, taip pat žinoma apie paveldimo turto pardavimÄ ir pinigų įskaitymÄ kiekvienam palikuoniui, jai buvo praneÅ¡ta apie tai, kad suinteresuotas asmuo J. K. atliko savo paveldėtos skolinės prievolės įvykdymÄ pilna apimtimi ir dėl to pareiÅ¡kėja neturėjo pagrindo kreiptis į teismÄ vykdomajame procese. 10.2.

PareiÅ¡kėja asmeniÅ¡kai tarėsi ir nuo 2021 m. spalio aktyviai dalyvavo derybose dėl priimti palikimo (buto) pardavimo, bÅ«sto vertės nustatymo, taip pat ji žinojo, kad paveldėta skolinė prievolė jai bus padengta po paveldėto buto realizavimo, ji asmeniÅ¡kai dalyvavo 2022-01-17 paveldėto buto pirkimo – pardavimo sutarties sudaryme, žinoja apie atsiskaitymo už butÄ sÄ lygas, datÄ , tai, kad pinigų įskaitymas į kiekvieno palikėjo sÄ skaitÄ bus vykdomas, todėl jos kreipimasis į teismÄ dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu ir pagrįstu veiksmu.

Vos įvykus paveldėto buto pardavimui, pinigai buvo įskaityti į suinteresuoto asmens banko sÄ skaitÄ , apie kÄ pareiÅ¡kėjai neabejotinai buvo žinoma.

11. PareiÅ¡kėja R. G. ir kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: IV. Apeliacininės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.

12. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui naujÄ raÅ¡ytinį įrodymÄ â€“ 2022-01-17 Buto su rÅ«siu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, patvirtintÄ Vilniaus rajono 2-ojo notarų biuro notarės sudarytÄ tarp pardavėjų J. K., M. K., atstovaujamo R. G., I. K. ir pirkėjos Vilniaus miesto savivaldybės.

13. CPK 338 straipsnyje nurodyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 301–333 straipsniai), iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus 2 skirsnio (CPK 334–338 straipsniai) skirsnyje numatytas iÅ¡imtis. Kadangi CPK XVI skyriaus 2 skirsnis nenumato iÅ¡imčių, susijusių su naujų įrodymų prijungimu apeliacinės instancijos teisme nagrinėjant atskirÄ jį skundÄ , vadovaujamasi bendrosiomis CPK XVI skyriaus taisyklėmis (CPK 301–333 straipsniai).

14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiÅ¡kintis, ar galėjo Å¡is konkretus įrodymas bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ bei atsižvelgti į praÅ¡omo priimti naujo įrodymo įtakÄ sprendžiant Å¡alių ginÄÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

15. Nors naujai pateiktas dokumentas yra datuotas ankstesne data, nei teismo priimta skundžiama nutartis, tačiau jame pateikiami duomenys neabejotinai susiję su nagrinėjamos civilinės bylos dalyku ir gali bÅ«ti reikÅ¡mingi teisingam bylos pagal apeliantės atskirÄ jį skundÄ iÅ¡nagrinėjimui, jokie kiti dalyvaujantys byloje asmenys jokių prieÅ¡taravimų dėl Å¡io dokumento prijungimo nepateikė, Å¡io dokumento turinys jiems neabejotinai yra žinomas ir nėra siurprizinis, kadangi tiek pareiÅ¡kėja R. G., tiek suinteresuoti asmenys yra pateiktos pirkimo – pardavimo sutarties dalyviai – buto pardavėjai, todėl apeliantės pateiktas naujas įrodymas priimtinas ir vertintinas kompleksiÅ¡kai su kitais byloje esančiais įrodymais.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.

18. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, jog suinteresuotas asmuo J. K. bylos nagrinėjimo teisme metu įvykdė jai, kaip mirusiojo skolininko J. K. įpėdinei tenkančiÄ prievolę, dėl kurios priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo pareiÅ¡kėja R. G. ir buvo pateikusi teismui praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti vykdomÄ jį raÅ¡tÄ bei pakeisti skolininkÄ jo teisių perėmėjais, sprendė, kad pareiÅ¡kėjai atsisakius nuo Å¡io praÅ¡ymo, nėra pagrindo suinteresuoto asmens J.

K. naudai priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, mano, jog nutartis dalyje dėl iÅ¡ pareiÅ¡kėjos jos naudai nepriteistų bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme, yra nepagrįsta ir turi bÅ«ti panaikinta, kadangi, pareiÅ¡kėja, aktyviai dalyvaudama tiek palikimo priėmimo po skolininko J. K., paveldimo turto apyraÅ¡o sudarymo, nuosavybės teisių į paveldimÄ turtÄ Ä¯forminimo, tiek ir paveldėto turto (buto, esančio (duomenys neskelbtini)) realizavimo (pirkėjų paieÅ¡kos, pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pan.) procesuose neabejotinai galėjo ir turėjo žinoti apie tikėtinÄ palikėjo prievolių įvykdymo M.

K. atžvilgiu laikÄ , todėl per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ nereikÅ¡dama jokių prieÅ¡taravimų, nesulaukusi turto realizavimo ir lėšų už paveldėtÄ turtÄ gavimo kreipdamasi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo, elgėsi nesÄ Å¾iningai, tad turėtų kompensuoti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Taigi, apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalyje dėl suinteresuoto asmens J. K. naudai nepriteistų 150 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (už atsiliepimo į pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ parengimÄ ), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. CPK 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ieÅ¡kovo teisė atsisakyti ieÅ¡kinio, numatant, jog ieÅ¡kovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pasinaudoti ieÅ¡kinio atsisakymo institutu. Tokiu atveju teismas priima nutartį priimti ieÅ¡kinio atsisakymÄ ir nutraukia bylÄ (CPK 140, 294 straipsniai). Bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas, kai byla (ar jos dalis) baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuojama CPK 94 straipsnio 1 dalyje.

20. CPK 94 straipsnis numato, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, tačiau nevertindamas tarp šalių susiklosčiusių santykių materialinės teisės prasme.

21. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiÅ¡kinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, civilinę bylÄ nutraukus, bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamÄ reikÅ¡mę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis Å¡alių elgesys, įvertinus bylinėjimosi iÅ¡laidų susidarymo priežastingumÄ , Å¡alių apdairumÄ , rÅ«pestingumÄ atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieÅ¡kinio padavimÄ , ir kt. Vertinant reikalavimo pareiÅ¡kimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastis, svarbu tai, ar jo atsisakyta dėl svarbių priežasčių, ar jų nenurodant, ar dėl to, kad kita Å¡alis reikalavimÄ patenkino iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos.

Jeigu ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė didelės sumos ieÅ¡kinį, nuo kurio gindamasis atsakovas patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų, o atsakovas vėliau reikalavimus sumažino, atsisakyta reikalavimų dalis paprastai turėtų bÅ«ti laikoma kaip sprendimas, priimtas atsakovo naudai, iÅ¡skyrus, jeigu ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino dalį reikalavimų tik ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieÅ¡kovas turėjo pagrindÄ reikÅ¡ti didesnį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013; 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

22. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėtina, kad faktinis teisinių santykių sureguliavimo rezultatas, kai ieÅ¡kinio atsisakoma dėl to, kad ieÅ¡kovo reikalavimai yra patenkinami, pagal pobÅ«dį iÅ¡ esmės atitinka proceso rezultatÄ , kuris galėjo atsirasti priėmus analogiÅ¡kÄ teismo sprendimÄ . Tokiu atveju galima nustatyti, kas materialiuoju teisiniu atžvilgiu laimėjo bylÄ , o kas jÄ pralaimėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2012).

23. IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų matyti, kad: skolininkas J. K. mirė 2021 m. balandžio 8 d.; po jo mirties likusio turto apyraÅ¡as, į kurį, be kita ko, įtraukta ir skolinė prievolė pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimÄ c.b. Nr. e2-83-869/2020 dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam sÅ«nui M. K., buvo antstolės I.Karalienės sudarytas 2021 m. rugpjūčio 2 d; Paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Å¡io turto apyraÅ¡o pagrindu jo įpėdiniams J. K., M. K. ir I. K. į likusį po mirties turtÄ - butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini), ½ dalį piniginių lėšų, esančių atitinkamose bankų sÄ skaitose bei ½ dalį draudimo iÅ¡mokos pagal Pensinį gyvybės draudimo liudijimÄ , o taip pat ir Nuosavybės teisės liudijimas palikėjo sutuoktinei J. K. buvo Vilniaus m. 33-ojo notaro biuro notarės iÅ¡duoti 2021 m. rugpjūčio 6 d.

24. LR Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis numato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas; 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo; 5.53 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis, priėmęs palikimÄ pagal antstolio sudarytÄ turto apyraÅ¡Ä , už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

25. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad palikimo priėmimo teisiniai padariniai – nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ ir atsakomybė už palikėjo skolas – kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos, o ne nuo palikimo priėmimo dienos. Ä®pėdiniai, priėmę palikimÄ , tampa paveldėto turto savininkais ir įgyja teisę naudoti paveldėtÄ turtÄ ir juo disponuoti nuo palikimo atsiradimo dienos. Nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Tam, kad teises į paveldėtÄ turtÄ galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotinÄ turtÄ , sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), įpėdinis gali praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti dokumentÄ , kuris patvirtina jo teisių į palikimÄ Ä¯gijimÄ â€“ paveldėjimo teisės liudijimÄ (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008 ir kt.).

26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog CK 5.53 straipsnio 1 dalies formuluotė "už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu" aiškintina ne tokiu būdu, kad kreditoriui natūra yra perduodamas paveldėtas turtas ar jo dalis, o taip, kad tik į šį turtų gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal kreditorių naudai išduotus vykdomuosius dokumentus (CPK VI dalis) ir iš jo priverstinio realizavimo vykdymo procese gautomis lėšomis tenkinami kreditorių reikalavimai.

Tačiau paveldėjimÄ reglamentuojančiose CK nuostatose nėra įtvirtinta draudimo su palikėjo kreditoriais atsiskaityti kitomis lėšomis nei tomis, kurios bÅ«tų gautos vykdymo procese priverstinai realizavus paveldėtÄ turtÄ . Todėl tais atvejais, kai tarp Å¡alių nėra ginčo dėl paveldėto turto vertės, iÅ¡ieÅ¡kojimas pagal kreditorių naudai iÅ¡duotus vykdomuosius dokumentus iÅ¡ paveldėto turto neprivalo bÅ«ti pradėtas ir įpėdinis turi teisę su kreditoriais atsiskaityti kitomis lėšomis.

Taigi CK 5.53 straipsnio 1 dalies formuluotė "už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu" iÅ¡ esmės reiÅ¡kia tai, kad kreditoriai neturi teisės reikalauti, kad įpėdiniai, priėmę palikimÄ pagal apyraÅ¡Ä , patenkintųjų reikalavimus didesne apimtimi, negu yra vertas paveldėtas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis c.b. Nr. e3K-7-315-915/2018).

27. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas teisės normas bei teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimus, į tai, kad suinteresuotų asmenų, įskaitant J. K. tiek nuosavybės teisė į atitinkamÄ po J. K. mirties likusio turto dalį, tiek ir jos atsakomybė už palikėjo skolas ir prievoles (atitinkama dalimi), įskaitant piniginę prievolę dėl iÅ¡laikymo kreditoriaus M. K. atžvilgiu pagal aukščiau minėtÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 2 d. sprendimÄ c.b. Nr. e2-83-869/2020 atsirado jau nuo palikimo atsiradimo, t. y. nuo 2021 m. balandžio 8 d., ir įpėdiniams iÅ¡duotu 2021 m. rugpjūčio 6 d.

Paveldėjimo turto Å¡i prievolė buvo tik patvirtinta, tuo tarpu minėta skolinė prievolė M. K. atžvilgiu įpėdinės J. K. (atitinkama jai tenkančia dalimi) buvo realiai įvykdyta tik 2022-01-28, AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu jai pervedant į M. K. banko sÄ skaitÄ 1 426,75 Eur pinigų sumÄ , bÅ«tent kaip įpėdinei tenkančios jos prievolės dalies įvykdymas (apie tai aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodyta pačioje mokėjimo nurodymo paskirstyme, dėl to tarp dalyvaujančių byloje asmenų ginčo nėra), taigi, jau po to, kaip pareiÅ¡kėja R.

G., kaip kreditoriaus M. K. atstovė, kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl vykdomojo raÅ¡to dėl Å¡ios prievolės iÅ¡davimo ir atitinkamai inicijavo pirminius Å¡ios prievolės priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmus, spręstina, jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindÄ Å¡iÄ situacijÄ vertinti, kaip sÄ Å¾iningai pareiÅ¡kėjai palankÄ procesinę baigtį bei atsisakyti patenkinti suinteresuoto asmens J. K. praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, jai priteisimo iÅ¡ pareiÅ¡kėjos R.

G., kuri savo prašymo atsisakė būtent po to, kai šios įpėdinės buvo patenkinta prievolės kreditoriui M. K. atitinkama dalis.

28. Ta aplinkybė, kad po J. K. paveldėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo realizuotas, t. y. visi Å¡io turto įpėdiniai bendru sutarimu nusprendė nebelikti turto bendraturčiais ir šį nekilnojamÄ jį turtÄ parduoti, ir Å¡io buto pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta tik 2022 m. sausio 17 d., o jai tenkančiÄ buto kainos dalį J. K., kaip bendraturtė ir pardavėja, gavo iÅ¡ pirkėjo, kaip nurodoma atskirajame skunde, 2022 m. sausio 26 d., atsižvelgiant į aukščiau nutartyje nurodytus argumentus, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡minga sprendžiant dėl apeliantės, kaip J.

K., įpėdinės atsakomybės už palikėjo skolas atsiradimo momento, atitinkamai ir dėl pareiÅ¡kėjos R. G. teisių inicijuoti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , atsiradimo momento, nes kaip jau buvo apeliacinės instancijos teismo pažymėta aukščiau, tokios teisės ir prievolės atsirado jau nuo pat palikėjo – skolininko mirties. Kaip jau buvo minėta, jokios civilinės teisės normos nenumato, kad palikėjo kreditorių reikalavimai gali bÅ«ti tenkinami iÅ¡imtinai tik iÅ¡ paties paveldimo turto (iÅ¡ jo realizavimo gautų lėšų) ir negali bÅ«ti tenkinami kitomis įpėdinių lėšomis.

Be to, Å¡iuo atveju netgi dar nebuvo prasidėjęs priverstinis iÅ¡ieÅ¡kojimo pas antstolį procesas, nes pareiÅ¡kėja tik buvo kreipusis su praÅ¡ymu dėl vykdomojo raÅ¡to pagal įsiteisėjusį teismo sprendimÄ iÅ¡davimo (kaip žinia, toks raÅ¡tas netgi nebuvo iÅ¡duotas, pareiÅ¡kėjai atsisakius nuo savo praÅ¡ymo).

29. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

30. Esant nustatytoms aplinkybėms ir remiantis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis (jos dalis) yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jÄ , remiantis atskirajame skunde iÅ¡dėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Apeliantės (suinteresuoto asmens) J. K. atskirÄ jį skundÄ atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Å i Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Renata Volodko