cf5f28ec-a344-4be9-835b-cd1852c5c024 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja R. Zubernienė                                                   Civilinė byla Nr. 2S-1408-112/2012Teisėja E. Žakevičiūtė                                                               Proceso Nr. 2-10-3-00362-2012-2                                                                                Procesinio sprendimo kategorija (S)                                                                                94.2.1; 122.4.                          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. liepos 4 d.Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R.

Ž. atskirÄ jį skundÄ dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį atsakovui V. Ž., trečiasis asmuo AB Swedbank dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir n u s t a t ė :              Palangos miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo R. Ž. ieÅ¡kinį dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo, kaip neteismingÄ Palangos miesto apylinkės teismui.

Teismas ieÅ¡kovo pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ kvalifikavo kaip turtinį, nes ieÅ¡kovas siekia, kad jam bÅ«tų grÄ Å¾intas pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovui nuosavybės teise perduotas daiktas, kurio rinkos vertė virÅ¡ija 150 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kinio kaina turėtų bÅ«ti nustatoma pagal iÅ¡ atsakovo iÅ¡reikalaujamo turto vertę, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis.             Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas R.

Ž. praÅ¡o Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti iÅ¡ naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas bei Å¡iuo klausimu susiformavusiÄ teismų praktikÄ , todėl nepagrįstai nusprendė, kad pareikÅ¡tas turtinio pobÅ«džio reikalavimas. Teigia, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl sutarties nutraukimo, t. y. dėl teisinio santykio nutraukimo, o restitucijos taikymas yra tik tokio reikalavimo tenkinimo pasekmė.

Be to, nurodo, kad nuo 2011-10-01 įsigaliojus Civilinio proceso kodekso pakeitimams, jame numatyta, kad ginčuose dėl sutarčių modifikavimo mokamas 500 Lt žyminis mokestis, tačiau pirmosios instancijos teismas Å¡ios teisės normos netaikė ir nemotyvavo. Nurodo, kad teismas, apskaičiuodamas ieÅ¡kinio kainÄ , nepagrįstai vadovavosi CPK 85 str. 1 d. 11 p. nuostatomis, nes Å¡ioje byloje ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, bet dėl jo nutraukimo.              Atskiras skundas netenkintinas.             IÅ¡ civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Å¡ioje byloje pareikÅ¡to ieÅ¡kinio reikalavimo pobÅ«džio, t. y. ar ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tas reikalavimas yra turtinis, ar neturtinis.

Turtinio reikalavimo suma lemia ieÅ¡kinio teismingumÄ ir žyminio mokesčio dydį, nes civilines bylas, kuriose ieÅ¡kinio suma yra didesnė kaip vienas Å¡imtas penkiasdeÅ¡imt tÅ«kstančių litų, iÅ¡skyrus Å¡eimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nagrinėja apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai (CPK 27 straipsnio 1 punktas).             Pažymėtina, kad tiek iki Civilinio proceso kodekso nuostatų pakeitimo, tiek po jų pakeitimo 2011-10-01, CPK 80 str. 1 d. 1 p. įtvirtintos sÄ vokos „turtinis ginčas”, kuri lingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant reiÅ¡kia ginÄÄ dėl nuosavybės teisėmis turimų materialinių gėrybių, turinys nepakito.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje formuluotė „turtinis ginčas“ aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti ginÄÄ dėl turto arba ginÄÄ , tiesiogiai susijusį su turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 civ. b. Nr. 3K-7-111/2012). Å i formuluotė apima visus atvejus, kai teisme reiÅ¡kiamas ginčas dėl turto.             Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dėl sutarties modifikavimo, t. y. nutraukimo, todėl turėtų bÅ«ti apmokestinamas 500 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.

LingvistiÅ¡kai aiÅ¡kinant sÄ vokos „modifikavimas“ reikÅ¡mę, pažymėtina, kad ji suprantama kaip daikto arba reiÅ¡kinio savybių, formos keitimas, nepakeičiant jo esmės (Tarptautinių žodžių žodynas; Vilnius, Leidykla „Žodynas“; 2000 m.). Taigi neturtiniais ir apmokestinamais pagal CPK 80 str. 1 d. 3 p. nuostatas galėtų bÅ«ti tokie ieÅ¡kinio reiklavimai, kuriais siekiama pakeisti ar kitaip modifikuoti Å¡alių teisinius santykius, sutarties nuostatas, nepakeičiant pačios sutarties esmės.             IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o teismo nutraukti nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį, bet ne pakeisti tam tikras jos sÄ lygas (pvz., susijusias su apmokėjimu, nutraukimu ir pan.).

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kinio turinio matyti, kad ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ ne tik nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį, bet ir ginčijamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ natÅ«ra priteisti jam bei spręsti dėl atsakovo sumokėtų sumų grÄ Å¾inimo. Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl turto. Tokio reikalavimo pareiÅ¡kimas teisme taip pat reiÅ¡kia, kad yra ginčas dėl turto, todėl Å¡is turi bÅ«ti apmokamas CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu dydžiu. Pats savaime nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties panaikinimas neturėtų jokios prasmės, nes ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad dalis sutarties jau įvykdyta, nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ perėjo atsakovui.

Taigi visais atvejais sprendimas Å¡io ginčo atveju sukurs turtines pasekmes, nes jos apibrėžtos ieÅ¡kinio reikalavimais, todėl ginčas dėl turto turi bÅ«ti įkainotas.              Pažymėtina, kad turto ar sumokėtų piniginių sumų grÄ Å¾inimas yra tik pareikÅ¡to turtinio ginčo padarinys. Taigi Å¡iuo atveju atmestinas apelianto argumentas, kuriuo grindžia neturtinį ieÅ¡kinio pobÅ«dį, kad nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį ir Å¡alis grÄ Å¾inus į pradinę padėtį, Å¡alys neįgyja turto daugiau, negu joms priklauso.

Žyminiu mokesčiu yra apmokestinamas pats reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl turto, o ne teismo sprendimu atsiradęs rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-18 civ. b. Nr. 3K-7-111/2012).             Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi ieÅ¡kinio sumos nustatymo taisyklėmis, taikomomis bylose dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas ginčijamÄ nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį įvardijo bendrine prasme kaip „sandorį“, be to, savo pozicijÄ grindė CPK 85 straipsnio 1 dalies 2 punkto, bet ne 11 punkto, nuostatomis, kad Å¡ioje byloje ieÅ¡kinio suma turėtų bÅ«ti nustatoma pagal iÅ¡reikalaujamo turto vertę.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 27 str. 1 p., 85 str. 1 d. 2 p., 80 str. 1 d. 1 p., nustatė, kad ieškinio kaina viršija 150 000 Lt, todėl pagrįstai sprendė, jog ieškovo R. Ž. pareikštas ieškinys neteismingas apylinkės teismui.              Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Palangos miesto apylinkės teismo       2012-05-21 nutartį atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo. 2012 m. gegužės 21 d.

Palangos miesto apylinkės teismo nutartis paliktina nepakeista (LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas n u t a r i a :              Palangos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                              Rimvida Zubernienė