cf5f22cb-d73f-4eae-927f-28c884da5d42 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas A. Daugėla             Baudžiamoji byla Nr. 1A-12-458/2015Teisėja K. Baškienė              Teisminio proceso Nr. 1-07-1-212-2010-7             Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.19.4; (S)              2.1.7.4; 2.4.6.4.1.                                                                                            KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. kovo 5 d.

KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Aurelijos Sadauskaitės ir Lino Pauliukėno, sekretoriaujant Jelenai UÅ¡akovai, Ingai Navickienei,dalyvaujant prokurorui Vitalijui Gulenkovui, nuteistajam A. K. ir jo gynėjui Vytautui Kupcikevičiui,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo A.

K. nuteistas pagal BK 228 str. 2 d. (redakcija, patvirtinta 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233) ir jam paskirtas teisės dirbti bankroto administratoriumi atėmimas dvejiems metams. A. K. iÅ¡teisintas dėl veikos, numatytos BK 189 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io nusikaltimo požymių.IÅ¡ A. K. priteista Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai 7000 Lt proceso iÅ¡laidų. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijan u s t a t ė:A. K. nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė:A.

K. bÅ«damas fiziniu bankroto administratoriumi, valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi: 2010 m. balandžio 27 d., apie 12 val., bute, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bankrutuojančios UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorės Å . M., siekdamas turtinės naudos, pareikalavo, kad sumokėtų 7000 Lt atlyginimÄ už UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«ros vykdymÄ ir bendrovės likvidavimÄ , skolų iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ skolininkų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ir už tai, kad nesikreiptų į teismÄ dėl galimos žalos nustatymo ir priteisimo iÅ¡ Å .

M. bei tinkamai nepatikrintų Å¡ios bendrovės veiklos. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , A. K. 2010 m. gegužės 12 d., laikotarpiu nuo 10.14 val. iki 15.02 val., Å . M. automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ Å . M. vėl pareikalavo 7000 Lt. Tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. birželio 10 d., apie 18.32 val., automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), tame pačiame automobilyje iÅ¡ Å .

M. paėmė 4000 Lt ir iÅ¡rašė 2010 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitÄ be numerio, jame nurodė, jog į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å . M. priėmė 4000 Lt administravimo iÅ¡laidoms ir kreditoriams reikalavimams dengti pagal LR įmonių bankroto įstatymÄ bei jį pasirašė. Tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2010 m. liepos 27 d., apie 12.45 val., kavinėje ,,(duomenys neskelbtini)“, esančioje prekybos centre ,,(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iÅ¡ Å .

M. paėmė 3000 Lt ir iÅ¡rašė 2010 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitÄ be numerio, jame nurodė, jog į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å . M. priėmė 3000 Lt administravimo iÅ¡laidoms ir kreditiniams reikalavimams dengti pagal LR įmonių bankroto įstatymÄ bei jį pasirašė.Apeliaciniu skundu nuteistasis praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir jį iÅ¡teisinti. Nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendis negali bÅ«ti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jame teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka bylos aplinkybių ir dėl to apeliantui buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, o jis nusikalstamos veikos nepadarė.

Be to, tiek atliekant ikiteisminį tyrimÄ ir renkant įrodymus, tiek ir nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teismo posėdyje bei vertinant surinktus įrodymus ir suraÅ¡ant nuosprendį, buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymai. Pažymi, kad pripažino faktines aplinkybes, kad bÅ«damas paskirtas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi prašė Å . M. perduoti 7000 Lt geranoriÅ¡kam žalos atlyginimui, tačiau neigė tokių veiksmų neteisėtumÄ , todėl teismas privalėjo itin kruopščiai patikrinti jam pareikÅ¡tų kaltinimų pagrįstumÄ ir tik jiems neabejotinai pasitvirtinus teismo nuosprendyje tiksliai iÅ¡dėstyti apeliantui inkriminuojamos veikos faktines aplinkybes, kad iÅ¡ tariamai nusikalstamos veikos apraÅ¡ymo bÅ«tų visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kuo bÅ«tent nusikalstama veika pasireiÅ¡kė.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamuoju aktu apeliantas buvo perduotas teismui teisti pagal BK 225 str. 1 d. ir 2 d., taip pat pagal BK 189 str., ir taip suraÅ¡ytu kaltinamuoju aktu buvo apibrėžtos bylos nagrinėjimo teisme ribos.

Teismų praktikoje pažymima, kad pagal BPK 22 straipsnio 3 dalį kaltinamasis turi teisę žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuoraÅ¡Ä , tuo tarpu BPK 255 str. 1 d. nustatyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, t. y. bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas ir teisėjo nutartis perduoti bylÄ nagrinėti teisiamajame posėdyje (Baudžiamoji byla Nr. 2K-86/2014).

Teisme prokuroras neprašė keisti jam pareikÅ¡to kaltinimo, apie galimybes kvalifikuoti jo veikÄ kitaip, nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, nebuvo informuotas ir teismo, todėl apeliantas mano, kad tokiais teismo veiksmais buvo pažeisti BPK 256 str. reikalavimai.Skundu pažymima, kad apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas už veikÄ , už kuriÄ atsakomybė numatyta blanketine teisės norma, todėl vadovaujantis suformuota teismų praktika pareikÅ¡tame kaltinime privalėjo bÅ«ti nurodyta, kokius konkrečiai apelianto, kaip valstybės tarnautojui prilyginto asmens, įgaliojimus ar pareigas reglamentuojančius teisės aktus, jų dalis ar punktus jis pažeidė, nes bÅ«tent to reikalauja 2003 m. birželio 20 d.

LAT Senato nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.2 p., kuriame nurodoma, kad „kai Baudžiamojo kodekso straipsnio dispozicija blanketinė, nurodomas įstatymas ar kitas tei­sės aktas, už kurio reikalavimų ar draudimų pažeidimÄ nustatyta baudžiamoji atsakomybė. Nuosp­rendyje nurodomas jo straipsnis, dalis ar punktas, glaustai atskleidžiant turinį, pažymint pažeidimo esmę.“ Tai nebuvo padaryta, todėl apeliantas mano, kad buvo suvaržyta jo teisė į gynybÄ , nes nežinojo, kokių valstybės tarnautojui prilyginto asmens tarnybinių pareigų pažeidimu yra apkaltintas.Be to, nurodoma, kad BK 228 straipsnyje esančio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl bÅ«tina nustatyti, kad dėl tokios veikos padarymo kilo įstatyme nustatyti padariniai – padaryta didelė žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.

Kadangi padariniai – didelė žala – bÅ«tina veikos kvalifikavimo pagal BK 228 str. sÄ lyga, tai ir Å¡i aplinkybė taip pat privalo bÅ«ti nurodoma ir detalizuojama jau kaltinime, o bylÄ iÅ¡nagrinėjus teisme (jei pasitvirtina) – teismo nuosprendyje. Nepakanka įraÅ¡yti teiginio, kad dėl tariamai nusikalstamos veikos didelės žalos patyrė valstybė, bet bÅ«tina apraÅ¡yti, kokia bÅ«tent žala vertinama kaip didelė. Tik toks kaltinimo pateikimas leidžia kaltinamajam tinkamai pasirengti gynybai ir gintis.

Jei nagrinėjant bylÄ teisme sprendžiama, kad kaltinamasis yra padaręs kitokiÄ nusikalstamÄ veikÄ nei ta, kuri nurodyta jam pareikÅ¡tame kaltinime, teismas turi nuspręsti, ar kaltinimo pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo jam tyrėjų ir prokuroro pareikÅ¡to kaltinimo.Apeliantas pabrėžia, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog teismas, nustatęs kitokias nusikalstamos veikos faktines aplinkybes nei nurodytosios kaltinamajame akte, kiekvienu konkrečiu atveju nusprendžia, ar Å¡ios naujos aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo nurodytųjų kaltinamajame akte.

LAT nutartyse aiÅ¡kinama, kad faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų ir tuomet, jeigu naujos aplinkybės turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybÄ . Ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybÄ bÅ«tų suvaržyta, nusprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų bÅ«ti kitokia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7- 13/2006, 2K-381/2011, 2K-651/2012, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

Tuo tarpu apeliantui pareikÅ¡tame kaltinime ta aplinkybė, kad dėl jo veiksmų didelę žalÄ patyrė valstybė, apskritai nebuvo nurodyta, taigi jis nežinojo, kad yra kaltinamas didelės žalos valstybei padarymu ir negalėjo ruoÅ¡tis gynybai nuo tokio kaltinimo. Didelės žalos požymis yra pagrindas atskirti nusikaltimÄ nuo tarnybinio ar drausminio nusižengimo (kasacinės bylos 2K-325/2014, 2K-98/2014). Dėl to naujai nurodyta faktinė inkriminuotos veikos aplinkybė, kurios nebuvo kaltinamajame akte, turinti esminę reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui, neabejotinai suvaržė jo teisę į gynybÄ , nes žinant apie tokiÄ aplinkybę, bylÄ nagrinėjant teisme gynyba galėjo bÅ«ti kitokia.

Nors teismo nuosprendžio nustatomojoje dalyje apibendrintai jau yra įraÅ¡ytas teiginys, kad dėl nuteistojo veiksmų didelę žalÄ patyrė valstybė, tačiau nedetalizuojama, kuo ta žala pasireiÅ¡kė ir kas rodo tos tariamos žalos dydį. Apelianto manymu, taip pažeidžiant įstatymų reikalavimus, teismo nuosprendžiu pakeisto kaltinimo formulavimas trukdo gintis, ginčijant tariamos valstybės patirtos žalos požymį, žalos dydį ir teikiant apeliacijÄ dėl priimto nuosprendžio.Apeliantas nurodo, kad apraÅ¡ydamas jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas nesilaikė įstatymo reikalavimo apraÅ¡yti jÄ taip, kaip teismo posėdyje buvo neabejotinai nustatyta.

ApraÅ¡omojoje (nustatomojoje) teismo nuosprendžio dalyje yra nurodyta tik tai, kad iÅ¡ Å . M. jis per du kartus priėmė 7000 Lt, tačiau visiÅ¡kai nenurodoma ta aplinkybė, kad visÄ Å¡iÄ sumÄ jis priėmė ne sau, bet kaip BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius minėtai bendrovei ir įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , pateikdamas ataskaitÄ kreditorių susirinkimui. Gautų pajamų panaudojimas bankroto procedÅ«rai visiÅ¡kai atitiko LR Ä®monių bankroto įstatymo reikalavimus ir buvo patvirtintas kreditorių susirinkimo.

Dėl Å¡ios priežasties ir remdamasis bylos duomenimis apeliantas mano, kad tinkamai ir tiksliai apraÅ¡ius visas veikos aplinkybes, bÅ«tų eliminuota jam inkriminuotÄ veikÄ kvalifikuojanti aplinkybė – turtinės naudos siekimas. Dėl apelianto veiksmų – iÅ¡ Å . M. pagal pinigų priėmimo kvitus priimtų piniginių lėšų – tiesioginę naudÄ gavo tas juridinis asmuo, kuriam Å . M. pinigus įmokėjo – BUAB „(duomenys neskelbtini)“, bet ne apeliantas. Taigi jo veiksmai, praÅ¡ant atlyginti įmonei padarytÄ Å¾alÄ , o teismo vertinimu – administravimo iÅ¡laidoms ir kreditiniams reikalavimams dengti – buvo atlikti ne apelianto, bet administruojamo juridinio asmens interesais.

Suprantama, kad vėliau, vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo nuostatomis, apeliantui buvo atlygintos bankroto administravimo iÅ¡laidos, tačiau tai negali bÅ«ti laikoma turtinės naudos siekimu. Patirtų iÅ¡laidų ir, remiantis įstatymu, nustatyto atlyginimo (tik mažos jo dalies) apmokėjimas nelaikytinas turtinės naudos gavimu, nes jokiame įstatyme nenumatyta prievolė asmeniui savo lėšomis vykdyti svetimos įmonės bankroto procedÅ«ras, o LR Konstitucija garantuoja teisingÄ apmokėjimÄ už atliktÄ darbÄ (48 str. 1 d.).Apeliantas mano, kad buvo nuteistas už piktnaudžiavimÄ tarnyba, tik siekiant pripažinti STT Klaipėdos valdybos pareigÅ«nų perduotas Å .

M. lėšas proceso iÅ¡laidomis ir jas sugrÄ Å¾inti STT. Å . M. jai STT pareigÅ«nų perduotomis lėšomis atlygino delsimu kreiptis į teismÄ dėl jos vadovaujamos nemokios įmonės bankroto kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ . Tai, kad pavėluotas įmonės vadovo bankroto inicijavimas daro žalÄ ir ji iÅ¡ tokio vadovo gali bÅ«ti priteisiama, patvirtina byloje esančios teismų nutarčių tuo klausimu kopijos. Tai, kad bÅ«tent Å . M. vadovavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu ir jai nesikreipiant į teismÄ dėl bankroto inicijavimo padidėjo žala kreditoriams, patvirtina bylos duomenys.

Å ios aplinkybės patvirtina, kad Å . M. buvo atsakinga už žalos padidėjimÄ ir apeliantas turėjo teisę ne tik praÅ¡yti, bet ir reikalauti iÅ¡ jos žalos atlyginimo. Veikdamas kaip bankrutuojančios įmonės administratorius, turėjo teisę susitarti su skolininke dėl dalinio žalos atlyginimo ir dėl to nesikreipti su ieÅ¡kiniu į teismÄ , jei tam neprieÅ¡tarauja kreditoriai ir toks susitarimas įstatymui neprieÅ¡tarauja.Apeliantas skunde nurodo, kad STT Klaipėdos valdybos tyrėjai, gavę pareiÅ¡kėjos Å .

M. pareiÅ¡kimÄ dėl menamo jo pareikÅ¡to kyÅ¡io reikalavimo, inicijavo operatyvinius veiksmus – leido Å . M. atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus – pažadėti, susitarti ar perduoti jam kyšį. Vykdant tokį leidimÄ davusios ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį (t. 1, b. l. 146–147), Å . M. buvo supažindinta su nutartimi (t. 1, b. l. 148) ir kitÄ dienÄ susitiko su apeliantu, o jų tarpusavio pokalbį įrašė techninėmis priemonėmis. IÅ¡ Å¡io slapta daryto pokalbio įraÅ¡o turinio ir pati Å .

M., ir STT tyrėjai turėjo suprasti, kad apeliantas nepraÅ¡o kyÅ¡io, nes paaiÅ¡kina paÅ¡nekovei, kad pinigai bus iÅ¡ jos priimami oficialiai, o jis jai iÅ¡raÅ¡ys oficialų pinigų priėmimo dokumentÄ , kurį pateiks kreditoriams ir gautos pajamos bus paskirstomos pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ (t. 1, b. 1. 174–190).Nurodo, kad tyrėjams gavus pakankamų duomenų apie tai, kad apeliantas nereikalauja kyÅ¡io, jie nebeturėjo pagrindo operatyvinių veiksmų tolesniam tęsimui, tačiau Å .

M. pagal pastarosios pakvitavimÄ 2010-06-10 vis tiek davė 4000 Lt tariamo kyÅ¡io perdavimui (t. 2, b. l. 8). Apeliantas mano, kad tokie tyrėjų veiksmai galėtų bÅ«ti vertinami kaip tam tikra įstatymo (BPK 159 str. 3 d.) uždrausta provokacija pinigus perduoti kaip kyšį, o ne dalinį žalos atlyginimÄ ar administravimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ . Vykdant tyrėjų užduotį, Å . M. perdavė minėtÄ sumÄ , kuriÄ apeliantas priėmimo momentu, kaip ir buvo žadėjęs, įformino administruojamos įmonės pinigų priėmimo kvitu (t. 2, b. l. 45).

Pokalbio su Å . M. metu jai ir žodžiu paaiÅ¡kino, kad gaunami pinigai priimami ne kaip kyÅ¡is, bet kaip dalinis jos padarytos žalos atlyginimas (t. 2, b. 1. 9–21). IÅ¡ Å . M. apeliantui pasakytos frazės „IÅ¡ teismo man iÅ¡ieÅ¡kojimų jokių nebus, kad neuždariau ten įmonę“ akivaizdu, kad ji puikiai suprato, kad praÅ¡omi sumokėti pinigai yra už konkrečiÄ Å¾alÄ â€“ už tai, kad, jos žodžiais, neuždarė įmonės (t. y. laiku neinicijavo įmonės bankroto) ir ji tÄ sumÄ sumoka gera valia, kad nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kojimo per teismÄ .

Apelianto manymu, STT tyrėjai, klausę pokalbio ir gavę pinigų priėmimo kvitÄ , turėjo įsitikinti, jog pinigai perduodami ne kaip kyÅ¡is, o jie naudojami kaip bankrutuojančios įmonės gautos pajamos, todėl privalėjo toliau nebetęsti jokių operatyvinių veiksmų, tačiau jie ne tik nenutraukė operatyvinių veiksmų, bet papildomai davė Å . M. dar 3000 Lt (t. 2, b. l. 34), kad Å¡i pinigus per apeliantÄ perduotų BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pastaroji įmonė tikrai tuos pinigus gavo (t. 2, b. l.

45) bei visus pinigus kreditorių susirinkimo sprendimu panaudojo bankroto procedÅ«rai administruoti. Apeliantas mano, kad visuma Å¡ių aplinkybių įgalina teigti, kad padarę klaidÄ imituojant kyÅ¡io davimÄ ir neabejotinai esant pakankamai duomenų tÄ klaidÄ suprasti ir tinkamai įvertinus NVIM veiksmus nutraukti, tyrėjai toliau naudojo valstybės lėšas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«rai vykdyti, todėl patys ir turėtų atsakyti už tokios klaidos padarinius – panaudotų lėšų praradimÄ .Apeliantas pažymi, kad STT tyrėjai netgi ir po to, kai Å .

M. per jį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė 3000 Lt, operatyvinius nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus tęsė toliau ir tai darė labai ilgai. Tokie tyrėjų veiksmai, nepaisant to, kad jie buvo sankcionuoti teisėjų, apelianto įsitikinimu, buvo akivaizdžiai neteisėti ir netgi galbÅ«t nusikalstami. Nors 2010-07-27 tyrėjų su Å . M. pagalba slapta įraÅ¡yto pokalbio metu apeliantas Å . M. aiÅ¡kiai atsakė į jos klausimus, kad daugiau pinigų iÅ¡ jos tikrai nereikės (t. 2, b. 1. 35-42), apeliantui nusikalstamos veikos – kyÅ¡io davimo – imitavimas buvo sankcionuojamas dar 6 kartus ir toks nusikalstamos veikos imitavimas buvo tęsiamas iki jo nutraukimo 2011 m. gruodžio 18 d. (t. l, b. l. 173).

IÅ¡ prokuroro praÅ¡ymų leisti atlikti nusikalstamÄ veikÄ imituojančius veiksmus ir teismo nutarties matyti, kad buvo leista Å . M. ne tik sutikti su apelianto praÅ¡ymu ar reikalavimu duoti kyšį, bet jai netgi buvo nurodoma tiesiogiai ar netiesiogiai pasiÅ«lyti jam kyšį (t. 1, b. l. 169, 170–171), ir ji buvo instruktuota kaip vykdyti minėtÄ nutartį (t. l, b. l. 172), taigi ji vykdė nutartį, iki tas vykdymas buvo nutrauktas, ir ji apie tai informuota. Tokie tyrėjų ir ikiteisminį tyrimÄ kontroliavusio prokuroro veiksmai, kai jau 2010-07-27 apeliantas buvo Å .

M. garantavęs, kad daugiau pinigų nepraÅ¡ys, apelianto manymu, rodo akivaizdžiÄ iniciatyvÄ jį provokuoti siÅ«lant priimti kyšį, kurio jis neprašė ir netgi aiÅ¡kiai iÅ¡ anksto buvo atsisakęs. Provokacija, nepaisant to, kad ji nepavyko, yra neteisėta, nes Å¡iurkščiai pažeidžia BPK 159 str. 3 d. reikalavimÄ ir rodo tyrėjų siekį bet kokiu bÅ«du įsiÅ«lyti kyšį vien tam, kad iÅ¡saugotų teisę į turėtų ankstesnių iÅ¡laidų, perduotų per Å . M., susigrÄ Å¾inimÄ .

Apeliantas mano, kad visuma anksčiau iÅ¡dėstytų aplinkybių leidžia pagrįstai teigti, kad pažeidžiant įstatymus atliktų operatyvinių veiksmų metu gauti duomenys negali bÅ«ti pripažinti leistinais įrodymais (BPK 20 str. 4 d.), todėl teismas jais pagrįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalėjo. Teismo posėdyje apeliantas ir gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas tenkintinas.Dėl veikos perkvalifikavimoPirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus nuosprendyje aptartus įrodymus, konstatavo, kad kaltinamasis A.

K., teismo nutartimi paskirtas bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriumi, žinodamas, kad administruojama įmonė neturi turto, iÅ¡ kurio gali bÅ«ti padengtos bankroto administravimo iÅ¡laidos ir sumokėtas atlyginimas bankroto administratoriui, siekdamas turtinės naudos, reikalavo iÅ¡ įmonės savininkės Å . M. sumokėti jam atlyginimÄ ir padengti administravimo iÅ¡laidas. Šį savo reikalavimÄ jis sustiprino grasinimais, kad Å . M. nesumokėjus apskaičiuotos sumos – 7000 Lt (1200 Lt gauta administravimo procese pardavus kilnojamÄ jį įmonės turtÄ â€“ du senus automobilius), ji bankroto proceso metu turės daug teisinių problemų: jai gali bÅ«ti paskirta bauda už kreditorių teisių pažeidimÄ laiku nesikreipus į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, arba A.

K. kreipsis į teismÄ dėl žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ įmonės savininko. Å . M., vykdydama šį A. K. reikalavimÄ , 2010 m. birželio 10 d. sumokėjo jam 4000 Lt ir 2010 m. liepos 27 d. sumokėjo 3000 Lt. Nors kaltinamajame akte Å¡i A. K. veika buvo kvalifikuota kaip kyÅ¡ininkavimas už teisėtÄ veikimÄ ir neteisėtÄ neveikimÄ , pagal nusikalstamos veikos padarymo metu 2007 m. birželio 28 d. įstatymu Nr. X-1233 suredaguotÄ BK 225 str. 1 ir 2 d., apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. iÅ¡ Å .

M. reikalavo ir paėmė 7000 Lt atlyginimÄ bankroto administravimo iÅ¡laidoms ir bankroto administratoriaus atlyginimui, o kyÅ¡io davimas už tai, kad kaltinamasis atliktų bankroto procedÅ«ras, kurias jis ir taip privalo atlikti pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ ir teismo nutartį, nepagrįstas jokiais bylos duomenimis, todėl A. K. veikÄ perkvalifikavo pagal BK 228 str. 2 dalį. Teismas tokį sprendimÄ motyvavo tuo, kad kaltinamasis A. K., žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi pakankamai turto, kurio pakaktų bankroto administravimo procedÅ«ros iÅ¡laidoms padengti ir administratoriaus nustatytam atlyginimui sumokėti, Å¡ios procedÅ«ros atlikimo metu galiojančių įstatymų reglamentuota tvarka nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu kompensuoti administravimo iÅ¡laidas, o piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, reikalavo, kad Å¡ias iÅ¡laidas padengtų bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Å .

M.. Šį reikalavimÄ nuteistasis sustiprino Å . M. bauginimu, kad jai gresia civilinė ir administracinė atsakomybė už netinkamÄ juridinio asmens atstovavimÄ . Tokį A. K. reikalavimÄ teismas pripažino neteisėtu, prieÅ¡taraujančiu valstybės tarnybos interesams ir padariusiu didelę žalÄ valstybei, nes buvo sumenkintas bankroto administratoriaus, kaip valstybės tarnautojui prilyginamo asmens autoritetas bei diskredituojamas valstybės tarnybos vardas. Teismas pripažino, kad A. K. Å¡iuos neteisėtus veiksmus atliko siekdamas turtinės naudos, tačiau jo veikoje kyÅ¡ininkavimo požymių nenustatė, todėl A.

K. veika perkvalifikuota pagal BK 228 str. 2 d. Inkriminuojamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimai specialiai reglamentuojami BPK 255 str., 256 str., iÅ¡dėstytuose BPK XIX skyriuje, apibrėžiančiame bendrÄ sias nagrinėjimo teisme nuostatas. BPK 255 str. 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iÅ¡ esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte iÅ¡dėstytųjų, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.BPK 256 str., reglamentuojančio kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimÄ teisme, 1 dalyje nurodyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis.

Å iame praÅ¡yme turi bÅ«ti iÅ¡dėstytos Å¡ios iÅ¡ esmės skirtingos faktinės aplinkybės. Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , apie tai nedelsdamas praneÅ¡a kaltinamajam. Å io praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendyje gali bÅ«ti paliekamos ir kaltinamajame akte nurodytos faktinės veikos aplinkybės. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokuroras, privatus kaltintojas ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ pritaikant baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ .

Teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat kitais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , apie tokiÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Minėto praÅ¡ymo nuoraÅ¡ai įteikiami kaltinamajam, jo gynėjui ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , kaltinamasis gali bÅ«ti pripažintas kaltu ir remiantis kaltinamajame akte pateiktu veikos kvalifikavimu; 3 dalyje – Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais teismas praneÅ¡a kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę praÅ¡yti pertraukos pasirengti gynybai.

Patenkinęs tokį praÅ¡ymÄ , teismas nustato konkretų pertraukos laikÄ ; 4 dalyje – Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės.A. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 189 str. 1 d., BK 225 str. 1 ir 2 d., o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A.

K. pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 2 d. Nusikalstamos veikos padarymo metu BK 225 str. 1 d. (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) buvo nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už teisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki ketverių metų, minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai priėmęs, pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį, reikalavęs ar provokavęs jį duoti už neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.

Tuo tarpu nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio BK 228 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) nurodyta, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba virÅ¡ijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė vieÅ¡oji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba bauda, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tas, kas padarė Å¡io straipsnio 1 d. numatytÄ veikÄ siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyÅ¡ininkavimo požymių, baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų.Pagal Å¡iuo metu galiojančio BPK 255 str. 2 d. kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį sunkesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta.

BPK 256 straipsnyje tiesiogiai nurodyta, kad Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyti reikalavimai, susiję su kaltinamojo teise žinoti kaltinimÄ , teisės į gynybÄ užtikrinimu, yra taikomi tais atvejais, kai teismui yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymų, numatantį sunkesnę nusikalstamÄ veikÄ , arba taip kvalifikuoti veikÄ iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos raÅ¡tu praÅ¡o prokuroras ar nukentėjusysis. Tuo tarpu veikÄ kvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnę nusikalstamÄ veikÄ , jokia speciali procedÅ«ra Baudžiamojo proceso kodekse nenustatyta, veika perkvalifikuojama be iÅ¡ankstinio praneÅ¡imo apie tokiÄ galimybę, jeigu iÅ¡ esmės nekeičiamos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės. Tokios nuostatos laikomasi ir LAT praktikoje.

BPK 255 straipsnyje, 256 straipsnyje nėra tiesiogiai sureguliuota, kokios procedÅ«ros reikėtų laikytis, jeigu veika perkvalifikuojama nei pagal lengvesnį, nei pagal sunkesnį baudžiamÄ jį įstatymÄ , o pagal įstatymÄ , numatantį analogiÅ¡kÄ atsakomybę.Pagal baudžiamosios teisės teorijÄ lengvesniu iÅ¡ dviejų laikomas veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas.

Veikos nusikalstamumÄ panaikina toks įstatymas, kuris visiÅ¡kai nebenumato buvusios nusikaltimo sudėties arba susiaurina nusikaltimo sudėtį, numatydamas naujų arba atsisakydamas buvusių Å¡ios sudėties požymių, dėl to tam tikros veikos tampa nenusikalstamos. Bausmę suÅ¡velnina toks įstatymas, kuris sumažina jos minimaliÄ , maksimaliÄ arba Å¡ias abi ribas, numato naujÄ alternatyviÄ Å¡velnesnę bausmės rūšį, paÅ¡alina griežtesnę bausmės rūšį. VeikÄ padariusio asmens teisinę padėtį kitokiu bÅ«du palengvina įstatymas, kuris paÅ¡alina veikÄ iÅ¡ sunkių nusikaltimų sÄ raÅ¡o, iÅ¡plečia galimybes atleisti veikÄ padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės arba atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ , sutrumpina senaties, teistumo terminus ir pan.Lyginant BK 225 str. 2 d. (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir BK 228 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968) sankcijas, matyti, kad Å¡iose straipsnių dalyse įtvirtintos sankcijos yra analogiÅ¡kos, t. y. tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), padarymÄ , tiek už nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968), padarymÄ asmuo (valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo) baudžiamas teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimu arba laisvės atėmimu iki Å¡eÅ¡erių metų, o tai suponuoja, kad Å¡ios veikos viena kitos atžvilgiu nėra nei asmens teisinę padėtį sunkinančios, nei jÄ lengvinančios.BPK 256 str. 4 d. leidžia teismui netaikyti Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatų, kai kaltinime nurodyta veika perkvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Pagal BPK 256 str. 4 dalį įmanomas veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ iÅ¡ esmės nesikeičiant faktinėms nusikalstamos veikos aplinkybėms, todėl laikytina, kad toks veikos perkvalifikavimas, kai iÅ¡ esmės nekeičiamos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, galimas ir į analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , nes asmens padėtis nėra sunkinama.

Esminis faktorius pagal BPK 256 str. 4 dalį, suponuojantis teismo pareigÄ tokioje byloje esant tokiems kaltinimo pasikeitimams užtikrinti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimÄ , teisę į gynybÄ , yra ne naujas juridinis veikos įvertinimas (kvalifikavimas), bet esminio ar neesminio faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių pasikeitimo konstatavimas. Kita vertus, net ir pripažįstant, kad įmanomas veikos perkvalifikavimas į lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ nesikeičiant faktinėms bylos aplinkybėms, teisė žinoti kaltinimÄ , teisė į gynybÄ negali bÅ«ti ribojama.

PrieÅ¡ingu atveju baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui bÅ«tų nežinoma, nuo ko gintis, nes perkvalifikavus veikÄ nuteisiama ne pagal oficialiai pareikÅ¡tame kaltinime nurodytÄ veikos kvalifikavimÄ . Keičiantis veikos teisiniam įvertinimui (kvalifikacijai pagal kitÄ Baudžiamojo kodekso straipsnį, jo dalį), kartu visada konstatuojamas ir kitoks veikos pavojingumo laipsnis, kuris turi tiesioginę reikÅ¡mę skiriant bausmę ir turi bÅ«ti teismo įvertintas individualizuojant bausmę (BK 54 str. 2 d. 1 p.).

Teisė žinoti kaltinimÄ , teisė į gynybÄ apima ir kaltininko (jo gynėjo) dalyvavimÄ bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų taikymo procese. Kaltininkas (jo gynėjas) turi teisę pareikÅ¡ti savo pozicijÄ dėl visų BK 54 str. 2 d. numatytų duomenų vertinimo – taigi ir dėl inkriminuojamos veikos pavojingumo laipsnio, turinčio tiesioginę reikÅ¡mę bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui.Nuteistasis A. K. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog Teisme prokuroras neprašė keisti jam pareikÅ¡to kaltinimo, apie galimybes kvalifikuoti jo veikÄ kitaip nei buvo nurodyta kaltinamajame akte, nebuvo informuotas ir teismo, todėl apeliantas mano, kad tokiais teismo veiksmais buvo pažeisti BPK 256 str. reikalavimai ir suvaržytos jo teisės apsiginti nuo kaltinimo.

Svarbu ir tai, kad Å¡ioje byloje nuteistas A. K. apskritai neigia savo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ , todėl Å¡iuo atveju BPK 256 str. 4 dalyje įtvirtintas teisinio reguliavimo ydingumas konstitucinių principų (žinoti kaltinimÄ , teisės į gynybÄ , lygybės) reikalavimų kontekste ypač akivaizdus, t. y. A. K. pirmosios instancijos teisme gynėsi nepadaręs jam inkriminuoto kyÅ¡ininkavimo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad bÅ«damas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos ir dėl to didelės žalos patyrė valstybė (BK 228 straipsnio 2 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d.

įstatymo Nr. VIII-1968)). Be to, apeliantui pareikÅ¡tame kaltinime ta aplinkybė, kad dėl jo veiksmų didelę žalÄ patyrė valstybė, apskritai nebuvo nurodyta, taigi jis nežinojo, kad yra kaltinamas didelės žalos valstybei padarymu ir negalėjo ruoÅ¡tis gynybai nuo tokio kaltinimo. Kaip skunde nurodo apeliantas, didelės žalos požymis yra pagrindas atskirti nusikaltimÄ nuo tarnybinio ar drausminio nusižengimo (kasacinės bylos 2K–325/2014, 2K–98/2014), dėl to naujai nurodyta faktinė inkriminuotos veikos aplinkybė, kurios nebuvo kaltinamajame akte, turinti esminę reikÅ¡mę veikos kvalifikavimui, neabejotinai suvaržė jo teisę į gynybÄ , nes žinant apie tokiÄ aplinkybę, bylÄ nagrinėjant teisme gynyba galėjo bÅ«ti kitokia.

Nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėjas nurodė, kad esminis dalykas, kuriuo pažeidžiamos nuteistojo teisės dėl veikos perkvalifikavimo, yra tai, jog asmuo buvo apkaltintas, kad priėmė kyšį ir jam nebuvo inkriminuota svarbi kvalifikuojanti aplinkybė, kaip didelės žalos padarymas, bÅ«tent dėl to apeliantas negalėjo žinoti, kuo žala apskritai pasireiÅ¡kė, nuo ko gintis, o žinodamas Å¡iÄ aplinkybę, bÅ«tų gynęsis kitaip.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu inter alia nutarė, kad BPK 255 str. 2 dalis tiek, kiek joje nenustatyta, kad kaltinamasis negali bÅ«ti nuteistas pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu apie tokiÄ galimybę teisiamajame posėdyje jam iÅ¡ anksto nebuvo praneÅ¡ta, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas nutarė, kad BPK 256 str. 1 d. tiek, kiek joje nenustatyta, kad teismas savo iniciatyva kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali pakeisti iÅ¡ esmės skirtingomis, prieÅ¡tarauja Konstitucijos 31 str. 2 d., 109 str. 1 d., konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Konstitucinis Teismas Å¡iuo nutarimu taip pat nutarė, kad BPK 256 str. 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad BPK 256 str. 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, prieÅ¡taravo Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui.Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A.

K. kaltu pagal BK 228 str. 2 d., perkvalifikavo kaltinime nurodytÄ veikÄ pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį ne lengvesnį nusikaltimÄ , apie tokiÄ galimybę iÅ¡ anksto teisiamajame posėdyje kaltinamajam nepranešęs. Be to, teismas nustatė naujÄ faktinę nusikalstamos veikos aplinkybę – didelės žalos valstybei padarymo faktÄ , kuris bÅ«tinas veikos pagal BK 228 str. 2 d. kvalifikavimui. Toks veikos perkvalifikavimas ir naujų faktinių aplinkybių nustatymas neatitinka nuosprendžio priėmimo metu galiojusių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 255 str. 2 dalis, 256 straipsnis), be to, kaip nustatė Konstitucinis Teismas minėtame 2013 m. lapkričio 15 d. nutarime, Konstitucijos 31 straipsnio 2, 6 dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui prieÅ¡tarauja ir BPK 256 straipsnio (2007 m. birželio 28 d. redakcija) 4 dalis tiek, kiek joje nustatyta, kad BPK 256 str. 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytosiomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, jeigu iÅ¡ esmės nesikeičia faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės. Taigi kaltinime nurodytÄ veikÄ perkvalifikuojant pagal kitÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ , kuriame nustatyti kitokie ar nauji nusikalstamos veikos požymiai ar kitos veikos kvalifikavimui reikÅ¡mingos aplinkybės, palyginti su nustatytomis kaltinamajame akte nurodytame baudžiamajame įstatyme, apie tokiÄ galimybę bÅ«tina kaltinamajam iÅ¡ anksto praneÅ¡ti teisiamajame posėdyje, nepriklausomai nuo to, ar veika perkvalifikuojama pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį lengvesnį nusikaltimÄ , ar pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ , numatantį ne lengvesnį nusikaltimÄ .Å iuo metu galiojantis BPK nenumato kitos galimybės iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo padarytÄ minėtÄ baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimÄ kitaip, kaip nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme sudarant visas galimybes kaltininkui gintis nuo kaltinimo pagal perkvalifikuotÄ Ä¯statymÄ .

Toks baudžiamojo proceso įstatymo taikymas neprieÅ¡tarauja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatoms (2002 m. vasario 21 d. Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Sipavičius prieÅ¡ LietuvÄ ). Pirmosios instancijos teismo sprendimu nuteistam pagal kaltinime neinkriminuotÄ nusikaltimÄ A. K., nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacine tvarka, jau buvo žinoma pasikeitusi jo veikos kvalifikacija ir nustatytos naujos faktinės jo nusikalstamos veikos aplinkybės, todėl papildomai praneÅ¡ti A.

K., kad jis gali bÅ«ti pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 2 d., nėra reikalinga, kadangi nuteistasis jau yra pripažintas kaltu pagal minėtÄ straipsnį ir žino, nuo kokių kaltinimų gintis apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundÄ , buvo atliktas įrodymų tyrimas, pasiÅ«lyta iÅ¡ naujo perklausyti byloje esančius pokalbius, sudaryta galimybė dėl inkriminuotų veikų pasisakyti nuteistajam ir jo gynėjui, taip pat buvo apklausti liudytojai D.

S., S. L., nuteistasis ir jo gynėjas turėjo galimybę visiems Å¡iems asmenims užduoti klausimus. Nuteistasis A. K. turėjo pakankamai laiko ir visas baudžiamojo proceso suteikiamas galimybes gintis nuo perkvalifikuoto kaltinimo. Pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, pakenkęs nuteistojo A. K. galimybėms gintis nuo pakeisto kaltinimo, iÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ ja bylÄ apeliacinės instancijos teisme, yra iÅ¡taisytas tiek, kiek tai leidžia galiojantys baudžiamojo proceso įstatymai ir tiek, kad nebÅ«tų pažeidžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis.Dėl BK 228 str. 2 d. numatytos veikos padarymoBaudžiamosios teisės teorijoje bei teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi konstatuojamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymų ir kitų teisės aktų suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieÅ¡ingai tarnybos interesams, o įgaliojimų virÅ¡ijimas – įstatymų ir kitų teisės aktų valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suteiktų įgaliojimų ribų peržengimas.

Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi padaromas tiek aktyviais veiksmais, kai nusikaltimas padaromas tiesiogiai pasinaudojant turimais tarnybiniais įgaliojimais, kompetencija, atliekant poveikį kitų subjektų neteisėtai veiklai tarnyboje, tiek ir neveikimu – tinkamam savo pareigų ir įgaliojimų vykdymui būtinų veiksmų neatlikimu. Nusikalstamu piktnaudžiavimu tarnautojas, nors tarsi veikia kaip kompetentingas asmuo, bet jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios institucijos ir pačios valstybės, savivaldybės ar organizacijos autoritetas.

Piktnaudžiavimui bÅ«tini padariniai – didelė turtinio, neturtinio pobÅ«džio žala valstybei, tarptautinei vieÅ¡ajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Kriterijai neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti vertinami pagal faktines aplinkybes, padarytos veikos pobÅ«dį, trukmę, veikų kiekį, apimtis, ar padaryti formaliai teisėti ar akivaizdžiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, pagal kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ tarnautojo autoritetui, pasekmes.

Didelės žalos požymis yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir vieÅ¡iesiems interesams bei drausminių valstybės tarnautojų pažeidimų atribojimo kriterijus. Valstybės tarnautojas piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardÄ , tačiau ne bet koks pareigÅ«no vardo diskreditavimas gali bÅ«ti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Neturtinio pobÅ«džio žala pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, piktnaudžiaujant tarnyba ar kitos nusikalstamos veikos padarymo.Piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 str., objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia:

1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu;

2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu;

3) priežastinio ryÅ¡io tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010-03-04 nutartimi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla dėl nemokumo, bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratoriumi paskirtas bankroto administratorius A. K..2010-04-28 BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorė Å . M. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybÄ pareikÅ¡dama, kad 2010-04-27, apie 12 val. 00 min., (duomenys neskelbtini), esančiame bute iÅ¡ jos A.

K. tiesiogiai savo naudai pareikalavo duoti 7000 litų kyšį už tai, kad Å . M. nebÅ«tų skirta administracinė bauda už tai, kad Å¡i laiku nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos pradėjimo UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘(t. 1, b. l. 1–3).2010-06-10, apie 18 val. 32 min., A. K. iÅ¡ Å . M. tiesiogiai priėmė dalį reikalautos sumos – 4000 Lt. Tai patvirtina byloje esantis 2010-06-10 pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å . M. gavo 4000 Lt administravimo iÅ¡laidoms ir kreditiniams reikalavimams padengti pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ (t. 1, b. l. 90).2010-07-27, apie 12 val. 45 min., A.

K. iÅ¡ Å . M. tiesiogiai priėmė likusiÄ dalį reikalautos sumos – 3000 Lt – ir iÅ¡rašė 2010-07-27 pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å . M. gavo 3000 Lt administravimo iÅ¡laidoms ir kreditiniams reikalavimams padengti pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ (t. 1, b. l. 100).A. K. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžių metu nuosekliai teigė, kad gauti pinigai buvo panaudoti administracinėms iÅ¡laidoms dengti, savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino.

Parodė, kad pagal bankroto įstatymÄ pranešė Å . M., kad ji perduotų turtÄ ir visus dokumentus. Vadovas turi kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å . M. to nepadarė ir skaičiuojant nuo 2008-12-31, kai buvo sudarytas balansas, turto buvo 62 tÅ«kst., o skolų buvo susikaupę jau 80 tÅ«kst. Kai A. K. priėmė dokumentus ir paskelbė informacijÄ , kreditinis įsiskolinimas iÅ¡augo iki 164 tÅ«kst., o teismas patvirtino tÄ informacijÄ . Matydamas sudėtingÄ Å . M. situacijÄ , jog ji augina 3 vaikus, su vyru iÅ¡situokusi, vyras neremia, A.

K. bandė su ja sutarti, kad ji iÅ¡ dalies padengtų žalÄ , ir ji sutiko tai padaryti. Administratorius privalo ginti ne tik įmonę, bet ir kreditoriaus interesus. A. K. siekė ekonomiÅ¡kumo, žinojo, kad ji jokio turto neturi. A. K. ir Å . M. sutarė ir jis, nepažeisdamas reikalavimų, iÅ¡rašė kasos pajamų orderį, paėmė 4000 Lt ir įrašė į protokolÄ , informavo kreditorius. Informavo bankroto bylos kreditorių susirinkimo pirmininkÄ S. L., kad į teismÄ nesikreips, ir Å . M. pati iÅ¡ dalies padengs žalÄ .

Akte buvo nurodyta suma, visi nubalsavo ir jis įmonę uždarė. Atlyginimas už administravimÄ jam buvo paskirtas minimalus, tačiau jis jo negavo. IÅ¡ Å . M. gavo 7 000 Lt per 2 kartus, tačiau jokių grasinimų nebuvo. Pagal įstatymus galėjo eiti į teismÄ ir iÅ¡ Å . M. bÅ«tų priteisę 80 tÅ«kst. ar bent 50 tÅ«kst., nes buvo tokia praktika. IÅ¡ Å . M. jokios pinigų sumos toliau nebuvo praÅ¡oma, ji sutiko tokiÄ pinigų sumÄ mokėti, o A. K. daugiau jokių pinigų neprašė (t. 4, b. l. 68, 69).Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, A.

K. dar kartÄ patikino, kad jis iÅ¡ Å . M. jokio kyÅ¡io nereikalavo ir jo nepriėmė, nesijaučia pažeidęs įstatymÄ , buvo neteisėtai sekamas. Parodė, kad siekė taikos sutarties matydamas sunkiÄ Å¾mogaus situacijÄ , nes jam jos buvo gaila. Jis, turėdamas įgaliojimus, informuodamas kreditorių susirinkimÄ , nevirÅ¡ydamas savo įgaliojimų, kaip įstatymas numato, kad administratorius vykdo vadovo funkcijas, siekė viskÄ baigti taikos sutartimi, tai ir padarė. Nors teigiama, kad jis prievartavo turtÄ ir grasino Å .

M., tačiau taip nėra. Jis jai paaiÅ¡kino, kad jeigu neatlygins iÅ¡ dalies, ir turint galvoje, kad pagal paskutinę kreditorių nutartį jau buvo pareikÅ¡ta reikalavimų už 148 000 Lt, tai jai bus pareikÅ¡tas mažiausiai 115 000 Lt ieÅ¡kinys (t. 4, b. l. 138–139).Liudytoja Å . M. parodė, kad ji buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ direktorė. 2010 m. Klaipėdos apygardos teismas iÅ¡kėlė įmonei bankroto bylÄ , o kaltinamasis A. K. buvo paskirtas bankroto administratoriumi. Jis susisiekė su Å .

M., paaiÅ¡kino, kad ji privalo perduoti įmonės dokumentus ir turtÄ . Kartu su A. K. jie važiavo į įmonės buhalterės V. V. namus. A. K. buhalterės namuose peržiÅ«rėjo įmonės dokumentus, tačiau jų nepasiėmė. A. K. atvertė savo dokumentų segtuvÄ ir parodė kažkokį dokumentÄ , sakydamas, kad tiek kainuoja jo paslaugos. Å . M. pamena, kad tame dokumente buvo nurodyta 6000 Lt suma. A. K. jai pasakė, kad Å . M. turi surinkti tokiÄ sumÄ , jeigu nenori turėti problemų. Jeigu ji surinks tokiÄ sumÄ ir perduos A.

K., tai jis teismui pateiks duomenis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla tvarkinga. PrieÅ¡ingu atveju jis teismui praneÅ¡, kad Å . M. su juo atsisako bendradarbiauti. Jis paminėjo, kad negavęs atlyginimo, gali teismui pateikti informacijÄ , jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas yra tyčinis. Å . M. tokį A. K. elgesį vertina kaip kyÅ¡io reikalavimÄ ir kaip Å¡antaÅ¾Ä . Å . M. pasakė A. K., kad 6000 Lt ji neturi. KitÄ dienÄ po Å¡io susitikimo Å . M. kreipėsi į STT. Vėliau jie keletÄ kartų susitiko ir kalbėjo telefonu.

A. K. nuolat kalbėdavo apie tai, kad ji turi sumokėti 6000 Lt ir visada primindavo, kas jos laukia teisme ir kad Š. M., turėdama tris nepilnamečius vaikus, nerizikuotų. STT jai davė pinigus, kuriuos ji perdavė A. K. per du kartus. Abu kartus pinigus jam perdavė savo automobilyje, Klaipėdos m. Iš viso iš STT gavo ir A. K. perdavė apie 6000–7000 Lt. A. K., gavęs iš Š. M. pinigus, davė jai pajamų orderio šakneles be numerių. Gavęs pinigus, A. K. įtikinėjo Š. M., kad pinigus jis paima tik dėl to, kad Š.

M. turėtų mažiau problemų likviduojant įmonę. Å . M. negavo jokios ataskaitos, kaip A. K. panaudojo gautus 7000 Lt, tačiau A. K. užsiminė, kad pinigai skirti kažkokioms iÅ¡laidoms padegti. Å . M. mano, kad A. K. iÅ¡ jos reikalavo kyÅ¡io tam, jog vykdytų bankroto procedÅ«rÄ , likviduotų įmonę, grasindamas jai teismais ir baudžiamÄ ja atsakomybe (t. 4, b. l. 40–42).Nuteistojo ir Å . M. susitikimo metu vykusių pokalbių turinys užfiksuotas slapto sekimo bei savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų veiksmų, darant garso įraÅ¡us protokole (t. 1, b. l. 174–190).IÅ¡analizavus ir palyginus tarpusavyje nuteistojo A.

K. ir Š. M. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotus parodymus, darytina išvada, kad nuteistojo ir Š. M. parodymai apie šioje byloje nagrinėjamus įvykius ir aplinkybes yra iš esmės vienodi, nuoseklūs ir nekintantys. Sugretinusi A. K. ir Š. M. parodymus tarpusavyje, teisėjų kolegija juose jokių esminių neatitikimų ir prieštaravimų nenustatė. Abu asmenys nurodė vienodas susitikimų datas, pokalbių temas, jų turinį, atliktus veiksmus ir kitas susitikimų aplinkybės. Šių susitikimų metu vykusių pokalbių turinys atsispindi ir byloje esančiame slapto sekimo bei savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, darant garso įrašus, protokole (t. 1, b. l. 174–190).

IÅ¡ esmės vienintelis A. K. ir Å . M. parodymuose esantis skirtumas yra aplinkybių, susiklosčius situacijai, kai A. K. susitarė paimti ir per du kartus iÅ¡ Å . M. paėmė 7000 Lt, vertinimas. Nuteistasis A. K. teigia pinigų prašęs tam, kad bÅ«tų galima padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedÅ«ros iÅ¡laidas ir iÅ¡mokėti bankroto administratoriaus atlyginimÄ , tuo tarpu Å . M. A. K. praÅ¡ymÄ duoti pinigų bankroto procedÅ«ros atlikimui įvertino kaip kyÅ¡io reikalavimÄ ir dėl to kreipėsi į STT.Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo A.

K. ir Å . M. pateiktus situacijos vertinimus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, susiejusi juos su BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtimi, konstatuoja, kad A. K. teiginiai dėl pinigų praÅ¡ymo ir paėmimo iÅ¡ Å . M., turint tikslÄ apmokėti bankroto administravimo iÅ¡laidas, liko nepaneigti. TokiÄ A. K. versijÄ patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apklausta Nacionalinės verslo administracijos direktorė D. S., kuri parodė, kad įvykių metu galiojęs teisinis reglamentavimas buvo neaiÅ¡kus, administratoriai veikė savo nuožiÅ«ra, ir buvo formuojama nauja praktika.

Asociacija buvo pateikusi pasiÅ«lymÄ bankroto įstatymo pakeitimui, kuriuo bÅ«tų numatyta, kad bankroto proceso metu iÅ¡aiÅ¡kėjus, kad įmonė neturi lėšų patvirtintoms administravimo iÅ¡laidoms apmokėti ar turi tik tam tikrÄ jų dalį, su administratoriumi gera valia suderinus savininko apmokėjimÄ , bankroto byla bÅ«tų nagrinėjama įprasta tvarka, bankroto administratorius informuotų kreditorių susirinkimÄ apie asmenų nurodytÄ ir savininko įmokėtÄ sumos dalį bei įtrauktų Å¡iÄ sumÄ Ä¯ įmonės apskaitÄ (t. 4, b. l. 121–122).

A. K. inkriminuotos veikos metu Ä®monių bankroto įstatyme nebuvo numatyta, kaip turi bÅ«ti atlyginamos bankroto administravimo iÅ¡laidos tuo atveju, jeigu įmonė neturi lėšų arba jų nepakanka bankroto administravimo iÅ¡laidoms apmokėti. Tuo metu administratorių praÅ¡ymai kompensuoti administravimo iÅ¡laidas buvo nagrinėjami vadovaujantis Civilinio kodekso normomis. Be to, tai, kad A. K. veikė pagal D. S. nurodytÄ veikimo modelį, patvirtino ir Klaipėdos SODROS iÅ¡ieÅ¡kojimo skyriaus vyr. specialistas S. L., kuris apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad A.

K. buvo gavęs sumas, jos atsispindėjo ataskaitoje ir likvidaciniame akte, buvo nurodyta, kad pinigai skirti žalos atlyginimui (t. 4, b. l. 123). Tai, kad A. K. Å . M. perduotus pinigus panaudojo bankrutuojančios įmonės reikmėms, patvirtina ir byloje esantys dokumentai: 2011 m. rugsėjo 28 d. likvidavimo aktas, kuriame nurodyta, kad bankroto procedÅ«ros eigoje gautos Å¡ios įplaukos: žalos atlyginimas – 7000 Lt ir pardavus kilnojamÄ jį turtÄ â€“ 1200 Lt, iÅ¡ viso gauta 8200 Lt įplaukų. Patirtos iÅ¡laidos bankroto procedÅ«roms ir administratoriaus atlyginimas – 8200 Lt (t. 1, b. l. 67–68);

Bankroto administratoriaus išlaidų ir pajamų ataskaita, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. gavo 8200 Lt pajamų. Iš jų 2010 m. birželio mėnesį 4000 Lt ir 2010 m. liepos mėnesį 3000 Lt. Tuo pačiu laikotarpiu išleido 8200 Lt. Iš jų 5805,53 Lt administratoriaus atlyginimui ir 5363,17 Lt bankroto procedūros išlaidoms (t. 1, b. l. 78–79); BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2010 m. birželio 29 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo protokolas Nr. 1, kuriame nurodyta, kad buvo svarstoma administratoriaus veiklos ataskaita.

Protokole užfiksuota, kad administratorius patikrino visus sandorius, o sandorių, kuriuos reikia ginčyti, nerasta. Po bankroto bylos iÅ¡kėlimo administratorius gavo 4000 Lt įplaukų, kurias įnešė buvusi direktorė Å . M. (t. 1, b. l. 81–82); 2010 m. birželio 10 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å . M. gavo 4000 Lt administravimo iÅ¡laidoms ir kreditiniams reikalavimams padengti pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ (t. 1, b. l. 90); 2010 m. liepos 27 d. pinigų priėmimo kvitas, patvirtinantis, kad BUAB „(duomenys neskelbtini)“ iÅ¡ Å .

M. gavo 3000 Lt administravimo iÅ¡laidoms ir kreditiniams reikalavimams padengti pagal Ä®monių bankroto įstatymÄ (t. 1, b. l. 100).Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra pavojinga veika, iÅ¡oriÅ¡kai pasireiÅ¡kianti veiksmų, kurie įeina į kaltininko pareiginių įgaliojimų sÄ raÅ¡Ä , padarymu, ar veiksmų, kurių padarymo reikalauja tarnybos interesai, nepadarymu. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiaujantis tarnybine padėtimi, iÅ¡ darbo santykių kylančius įgaliojimus panaudoja prieÅ¡ingai tarnybos ir valstybės interesams.

Jis piktnaudžiauja savo įgaliojimais, suteiktomis teisėmis bei pareigomis: padaro veiksmus, kurių sÄ Å¾iningai dirbdamas neturėtų daryti, arba nepadaro veiksmų, kurių jis pagal savo pareigas turėtų imtis, dirbdamas sÄ Å¾iningai. Taip elgdamasis jis pažeidžia pagrindinius valstybės tarnybos principus, iÅ¡kraipo tarnybinės veiklos esmę, turinį, menkina konkrečios valstybinės (ar kitokios) institucijos ir pačios valstybės autoritetÄ kitų žmonių akyse (LAT nutartis Nr. 2K-220/2014).

Kvalifikuojant kaltininko veikÄ pagal BK 228 str. reikia nustatyti ne tik tai, kuo objektyviai pasireiÅ¡kė kaltininko veika, bet ir tai, kokius teisės aktų reikalavimus asmuo tokia veika pažeidė. Teisėjų kolegija, iÅ¡ naujo įvertinusi byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus bei patikrintus įrodymus ir jų visumÄ , atsižvelgdama į formuojamÄ teismų praktikÄ (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-273/2014), daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad A. K. savo veika bÅ«tų pažeidęs bankroto administravimÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir jo veikoje bÅ«tų piktnaudžiavimo, numatyto BK 228 str., požymių.

Nors skundžiamame nuosprendyje teismas deklaratyviai nurodė, kad A. K. reikalavimas Š. M. padengti bankrutuojančios įmones išlaidas yra neteisėtas, tačiau nenustatė, kokius bendro pobūdžio teisės aktus bei kokius specialius teisės aktus, kurie susiję su konkrečias bankroto administratoriaus pareigas einančio asmens įgaliojimais, pažeidė A. K., kaip valstybės tarnautojui prilygintas asmuo.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundžiamo nuosprendžio motyvus apie tai, kad nuteistasis A.

K. savo veiksmais padarė didelę žalÄ valstybei, vertina tik kaip deklaratyvius, kurie nėra pagrįsti BPK 20 str. 5 d. nustatyta tvarka iÅ¡tirtais įrodymais. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad žalos požymis yra vertinamasis. Kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013) iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobÅ«džio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimÄ , pareigÅ«no padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbÄ , rezonansÄ visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtakÄ valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, pažeistų interesų ir kaltininko einamų pareigų svarbÄ , padarytos veikos neigiamÄ poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir panaÅ¡iai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei. Apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. veiksmai, kuriais jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, pasireiÅ¡kė tuo, kad jis nesikreipė į teismÄ su praÅ¡ymu kompensuoti administravimo iÅ¡laidas, o piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos, reikalavo, kad Å¡ias iÅ¡laidas padengtų bankrutuojančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė Å .

M., o šį reikalavimÄ sustiprino Å . M. bauginimu, kad jai gresia civilinė ir administracinė atsakomybė už netinkamÄ juridinio asmens atstovavimÄ . Å i teismo iÅ¡vada akivaizdžiai neatitinka byloje surinktų įrodymų, o su tuo siejamas didelės žalos požymis grindžiamas ne motyvais, o tik teorinio pobÅ«džio samprotavimais ir deklaratyvaus pobÅ«džio prielaidomis apie tai, kad toks A. K. reikalavimas yra neteisėtas, prieÅ¡taraujantis valstybės tarnybos interesams ir juo A. K. padarė didelės žalos valstybei, nes buvo sumenkintas bankroto administratoriaus, kaip valstybės tarnautojui prilyginamo asmens, autoritetas bei diskredituojamas valstybės tarnybos vardas.

Nieko panaÅ¡aus dėl A. K. padarytos veikos neatsitiko, jo veika nesukėlė žalos, atitinkančios teismų praktikos suformuotÄ didelės žalos sampratÄ , to nesimato ir iÅ¡ skundžiamo teismo nuosprendžio. Atvirkščiai, iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. K. savo pareigas atliko ne formaliai, o stengėsi kuo optimaliau užbaigti bankroto procedÅ«rÄ , atsižvelgė į bankrutuojančios įmonės direktorės Å . M. finansinę padėtį ir patarė jai savanoriÅ¡kai atlyginti dalį žalos, taip iÅ¡vengiant gresiančios didesnės finansinės naÅ¡tos, kuri galėtų kilti pripažinus ir patenkinus kreditorių reikalavimus teisme.

IÅ¡ Å . M. gautų pinigų A. K. nepasisavino, juos įtraukė į bankrutuojančios bendrovės buhalterinę apskaitÄ , pateikdamas ataskaitÄ kreditorių susirinkimui. Tai, kad tokie A. K. veiksmai, kuriais jis nepažeidė galiojančių bankroto įstatymo normų ir siekė tinkamai atlikti bankroto administratoriaus pareigas, iÅ¡aiÅ¡kinus gresiančias bankroto pasekmes, vienam asmeniui – Å . M. – sukėlė įtarimų ir ji kreipėsi į STT, nesuponuoja iÅ¡vados, kad tokiais veiksmais A.

K. sumenkino bankroto administratoriaus, kaip valstybės tarnautojui prilyginamo asmens, autoritetÄ bei diskreditavo valstybės tarnybos vardÄ . Remdamasi tuo, kas iÅ¡vardyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados, kad A. K. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekė asmeninės naudos, ir tokiais jo veiksmais buvo padaryta didelė žala valstybei, nėra motyvuotos ir pagrįstos byloje esančiais įrodymais, todėl nėra pagrindo A. K. veiksmų vertinti kaip piktnaudžiavimo ir A.

K. pagal BK 228 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 d. 1 p.).Dėl proceso išlaidų atlyginimoApeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad A. K. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria iš A. K. priteista Specialiųjų tyrimų tarnybos naudai 7000 Lt proceso išlaidų, kurias ji patyrė atliekant nusikalstamo elgesio imitacijos veiksmus.Pagal BPK 105 str. 5 d., kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, taip pat kai asmuo, iš kurio turi būti išieškotos proceso išlaidos, neišgali mokėti, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 20 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį – A. K. dėl kaltinimo pagal BK 228 str. 2 d. iÅ¡teisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti Å¡io baudžiamojo nusižengimo pažymių.Panaikinti A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.Panaikinti laikinÄ A. K. nuosavybės teisės į turtÄ â€“ žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apribojimÄ .Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iÅ¡ A.

K. priteista Specialiųjų tyrimų tarnybos naudai 7000 Lt proceso iÅ¡laidų, kurias pastaroji patyrė atliekant nusikalstamo elgesio imitacijos veiksmus.5 skaitmenines laikmenas – CD – su informacija, gauta atliekant BPK 158, 159 ir 160 straipsniuose numatytus proceso veiksmus, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti jų lydraščius suraÅ¡iusiai ikiteisminio tyrimo įstaigai Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai.Kratos metu kaltinamojo A. K. gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus dokumentus, esančius segtuve Nr. 2, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti kaltinamajam A.

K..Klaipėdos rajono savivaldybės archyvo perduotus dokumentus, susegtus segtuvuose Nr. 38, Nr. 39 ir Nr. 40, nuosprendžiui įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Klaipėdos rajono savivaldybės archyvui. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Arvydas Daugėla Teisėjai                                                    Aurelija Sadauskaitė Linas Pauliukėnas