2022-05-11 Nr. AB-12753-4-69-3-00446-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. J. J. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo.
Legislator headnote
AI generated2022-05-11 Nr. AB-12753-4-69-3-00446-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61028 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo; 2) taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendini netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Full text
Administracinė byla Nr. AS-397-822/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00446-2022-2
Procesinio sprendimo kategorija 59.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2022 m. gegužės 11 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. J. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. J. J. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S61028 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl pareiškėjo laikino apgyvendinimo; 2) taikyti pareiškėjui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendini netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Dėl termino atnaujinimo pareiškėjas nurodė, jog su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., o pareiškėjo atstovas tik 2022 m. kovo 28 d. gavo užsakymą parengti skundą.
Pareiškėjo atstovas, prašydamas atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, pažymėjo, kad paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos per protingą ir trumpiausią laiką, siekiant geriausio asmens atstovavimo. Pareiškėjas nėra atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta. Pareiškėjas tenkančiomis teisėmis ir pareigomis naudojosi sąžiningai ir tinkamai, todėl uždelstas užsakymo pateikimas neturėtų sukelti jam sudėtingų teisinių pasekmių. Paslaugas teikiantis advokatas pagal galimybes, esant dideliam teisinių paslaugų prieglobsčio prašytojams teikimo srautui ir darbo krūviui, dėjo visas pastangas, kad apeliantui paslauga būtų suteikta kuo greičiau.
II. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. balandžio 8 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – ir MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendinti asmenį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalį skundas dėl šio sprendimo gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas su Sprendimu buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., taigi, teismas nurodė, kad Sprendimo apskundimo terminas baigėsi 2022 m. vasario 15 d. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas nurodė, jog užsakymas teisinėms paslaugoms advokatui P. V. buvo pateiktas 2022 m. kovo 28 d., o skundas teismui paduotas 2022 m. balandžio 1 d., praleidus apskundimo terminą, tokį praleidimą iš esmės motyvuojant, jog pats užsakymas teisinėms paslaugoms pateiktas jau praleidus apskundimo terminą, pareiškėjo atstovo dideliu darbo krūviu, kartu nurodant ir tai, kad pareiškėjas neturėtų būti atsakingas už tai, kad jo valia gauti nemokamą advokatą nebuvo savalaikiai ir per protingą laiką užsakyta.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas pareiškėjo nurodytų aplinkybių (dėl termino atnaujinimo) nelaikė svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti. Pareiškėjas su Migracijos departamento Sprendimu pasirašytinai buvo supažindintas 2022 m. vasario 1 d., teisinių paslaugų užsakymas pareiškėjo atstovui buvo pateiktas 2022 m. kovo 28 d., tačiau advokatas skundą teismui pateikė ne kitą darbo dieną, o po keleto dienų, t. y. 2022 m. balandžio 1 d. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (byla nėra išskirtinai sudėtinga, skundas yra gana šabloniškas, nereikalaujantis didelių laiko sąnaudų ar sudėtingų teisės taikymo ar aiškinimo klausimų sprendimo), sutartį, sudarytą su Migracijos departamentu dėl teisinių paslaugų teikimo, nepateiktus įrodymus apie tai, kada pareiškėjas išreiškė valią gauti nemokamą advokatą, taip pat nepateiktus įrodymus dėl skunde nurodomo advokato darbo krūvio, nėra jokio pagrindo spręsti, kad terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių, objektyvių priežasčių.
Teismas taip pat pažymėjo, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog advokatas P. V. paskirtas atstovauti pareiškėją byloje, nėra, taip pat nenurodytas nepilnamečio atstovas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas laikė, jog skundą padavė tinkamai neįgaliotas vesti bylą asmuo.
III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartį ir priimti pareiškėjo skundą nagrinėti iš esmės.
Pareiškėjas paaiškina, kad, esant valstybės garantuojamos pagalbos teikimui, papildomi privatūs susitarimai, sutartys su prieglobsčio prašytojais nėra sudaromos. Šiuo atveju skundas paduotas įgalioto asmens, o pareiškėjo valia išreikšta tinkamai.
Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu, kad byla nėra sudėtinga, nurodydamas, jog kiekvienam asmeniui atskirai rengiamas skundas. Pareiškėjo teigimu, procesinius dokumentus reikia surašyti, sukomplektuoti jų priedus, todėl skundo paruošimas reikalauja laiko ir intelektinių pastangų. Pareiškėjo atstovas advokatas dirba pagal sutartį su Migracijos departamentu, rengia ne tik procesinius dokumentus, bet ir dalyvauja teismo posėdžiuose, apklausose.
Pareiškėjas pažymi, jog 2022 m. vasario 24 d. užsakymas buvo gautas 2022 m. kovo 28 d. Tą pačią dieną pareiškėjo atstovas advokatas gavo apie 150 skundų parengimo užsakymų. Pareiškėjo teigimu, poilsio laikas ir resursų išlaikymas yra būtina darbo sąlyga ir prielaida.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjimo dalykas – Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyti priimti jo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str.1 d., 13 str.), tačiau ši teisė yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), atsižvelgti į atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo procesinius ypatumus. ABTĮ yra įtvirtinta speciali tvarka, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia įtvirtinta tvarka suponuoja, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
Pažymėtina, kad ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis į teismą, 3 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. ABTĮ 24 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, yra įtvirtinta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) pasirašo pareiškėjas ar jo atstovas; prie atstovo paduodamo skundo (prašymo, pareiškimo) turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitoks dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus. Jeigu proceso šalis yra nepilnametis ar asmuo, įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje, jų interesams turi teisę atstovauti jų atstovai pagal įstatymą (tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai) (ABTĮ 47 str. 7 d.). ABTĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovai pagal įstatymą atlieka atstovaujamųjų vardu visus procesinius veiksmus, kuriuos atlikti teisė priklauso atstovaujamiesiems; kartu čia taikomi apribojimai, kuriuos nustato įstatymas. Atstovai pagal įstatymą gali pavesti bylą vesti teisme kitam asmeniui, jų pasirinktam atstovu. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte yra įtvirtinta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo, o pagal to paties įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, jog trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-785-552/2021).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. J. J. yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl jis negali būti savarankišku proceso dalyviu, o jo interesams teisme turi atstovauti jo atstovai pagal įstatymą. Pažymėtina, kad A. J. J. J. į Lietuvos Respubliką atvyko su seneliais, todėl nagrinėjamu atveju nėra aktualios Migracijos departamento ir advokato 2021 m. lapkričio 25 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo išrašo bei sutarties priedo – techninės specifikacijos 5.1. punkto nuostatos, pagal kurias advokatas gali teikti paslaugas nepilnamečiui užsieniečiui tik tuomet, kai jis yra nelydimas nepilnametis.
Atsižvelgus į tai, kad skunde pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti pareiškėjo atstovai pagal įstatymą, turėjo būti taikomas skundo trūkumų šalinimo institutas, o ne skundą iš karto atsisakoma priimti, kaip paduotą neįgalioto vesti bylą asmens (ABTĮ 33 str. 2 d. 8 p.). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė formaliai ir nepagrįstai nevertino minėto skundo trūkumo pobūdžio, masto bei galimybės jį pašalinti. Šiuo atveju teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir pasiūlyti nurodyti pareiškėjo atstovus pagal įstatymą bei įtraukti juos į bylos nagrinėjimą. Dėl skundžiamos teismo nutarties susidariusioje situacijoje A. J. J. J., siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, iš esmės turėtų inicijuoti naują procesą dėl skundo priėmimo klausimo nagrinėjimo, kuris vėlesniu atveju apimtų ir klausimą dėl praleisto termino skundui dėl ginčijamo akto dalies panaikinimo paduoti. Taigi pirmosios instancijos teismas pažeidė realios ir veiksmingos teisminės gynybos bei proceso efektyvumo ir ekonomiškumo principus, taip pat ABTĮ 12 straipsnyje įtvirtintą pareigą padėti proceso dalyviams įgyvendinti jų procesines teises (žr., pvz., 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-322-822/2022).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad prašantys prieglobsčio asmenys gali susidurti su specifinėmis administracinėmis ir praktinėmis kliūtimis, dėl kurių jiems sunkiau įgyvendinti savo teises, ypač susijusias su procesinėmis taisyklėmis, taikomomis kreipiantis į nacionalinį teismą dėl pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynimo. ABTĮ 47 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, jog nepilnamečiams asmenims atstovauja jų atstovai pagal įstatymą, neatleidžia teismo nuo pareigos būti aktyviam ir ex officio (pagal pareigas) šio pobūdžio bylose išspręsti procesinius klausimus tokiu būdu, kuris užtikrintų vaiko teisių teisminį gynimą. Atsižvelgiant į tinkamo proceso vaiko teisių apsaugos srityje teismui kylančią pareigą būti aktyviam, yra pagrindas įpareigoti pirmosios instancijos teismą skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir perduodamas skundo priėmimo klausimas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. nutartį panaikinti.
Perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Vilija Mikuckienė
Ernestas Spruogis
Skirgailė Žalimienė