cf5c6d2d-0ab4-4a2b-a315-4cdea7bdff83 · Klaipėdos apygardos teismas

                Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-476-380/2016                                                          Teisminio proceso Nr. 4-25-3-00173-2016-4                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.; 2.2.1.2. (S)              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS             NUTARTIS 2016 m. liepos 8 d.

Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylÄ pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. G. apeliacinį skundÄ dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimo, irn u s t a t ė:              L. G. 2016 m. balandžio 22 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. kovo 9 d., 9.20 val., atlikus patikrinimÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje - gamybinėse patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad skalbėja-lygintoja dirba G.

S., a. k. (duomenys neskelbtini) su kuria nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis. G. S. Å¡ioje bendrovėje dirbo nuo 2016 m. kovo 3 d., darbo laiku nuo 9.00 val. iki 18.00 val., su pietų pertrauka. Dėl darbo bendrovėje ir minimalaus darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi L. G..              Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimu L. G. pripažintas kaltu padaręs administracinės teisės pažeidimÄ ir jam paskirta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 413 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda – 1882 Eur bauda.

             L. G. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimÄ ir administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismui nenustačius pagrindo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos, praÅ¡o paskirtÄ baudÄ pakeisti Å¡velnesne nuobauda – įspėjimu, o nesant galimybės paskirti įspėjimo, sumažinti paskirtÄ baudÄ iki 200 Eur. Teismo posėdžio metu L.

G. ir G. S. nurodė, kad iki darbo sutarties sudarymo nei L. G., nei kitas įmonės įgaliotas asmuo G. S. nebuvo leidęs pradėti dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu kai VMI pareigÅ«nai tikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose dirbusius asmenis, G. S. neradusi įmonės vadovo kabinete, nuėjo į pažįstamos A. B. N. darbo vietÄ . Kadangi A. B. N. darbo vietoje nebuvo, G. S. paėmė į rankas pÅ«kų surinkimo volelį, valomÄ vilnonį paltÄ ir apžiÅ«rėjo kaip veikia pÅ«kų surinkėjas.

Teigia, kad toks G. S. poelgis negali bÅ«ti laikomas nelegaliu darbu. VMI pareigÅ«nų teiginys, kad tikrinimo metu G. S. dirbo rÅ«bų valytojos darbÄ â€“ valė vilnonį paltÄ , prieÅ¡tarauja rÅ«bų valymo verslo praktikai, nes nepatyręs darbuotojas niekada nėra skiriamas valyti sudėtingų vilnonių virÅ¡utinių rÅ«bų. Teismas nevertino Å¡ių aplinkybių, t. y. VMI patikrinimo dienÄ G. S. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 9.20 val., G. S. einant link direktoriaus kabineto, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų paklausė kodėl ji vėluoja į darbÄ , G.

S. atsakė, kad niekur nevėluoja, o atvyko sutartu susitikti su vadovu laiku – pasiraÅ¡yti darbo sutartį. Teigia, kad G. S. raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ , nurodė bÅ«simas darbo sutarties sÄ lygas, tuo trapu VMI pareigÅ«nai paaiÅ¡kinimo turinį iÅ¡ dalies padiktavo G. S., nurodant, jog raÅ¡ytų, kad keletÄ dienų jau dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ tam tikrose pareigose. G. S. turėjo galimybę iÅ¡vengti patikrinimo pasislėpdama nuo VMI pareigÅ«nų, tačiau to nepadarė, prieÅ¡ingai, ji ramiai bendravo su atvykusiais pareigÅ«nais, parašė paaiÅ¡kinimÄ .

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog darbo santykių Å¡alys nebuvo iÅ¡ anksto sutarusios darbo funkcijų atlikimui naudoti nelegalų darbÄ . Be to, ir L. G., žinodamas, jog VMI darbuotojai atvyko patikrinti, o G. S. dirba nelegaliai, nepaskambino G. S., kad ji neatvyktų į darbÄ , tai patvirtina, jog G. S. nelegaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos dydžiu. Teismas nevertino galimybės taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatų, tik deklaratyviai nurodė, kad jei paskirs bet kokiÄ mažesnę nuobaudÄ , tai administracinės nuobaudos tikslai bus nepasiekti.

Pažeidimas yra tik formalus ir nesukėlė neigiamų pasekmių ar žalos nei valstybei, nei kitiems asmenims, apeliantas stengiasi dirbti sÄ Å¾iningai, nepažeidinėti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.              Apeliacinis skundas netenkintinas.              ATPK 413 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudÄ darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvienÄ nelegaliai dirbantį asmenį nuo 868 iki 2896 Eur.

Nelegaliu darbu laikomas darbas esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepraneÅ¡us Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimÄ Ä¯ darbÄ . DK 99 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui bÅ«tų leidžiama dirbti tik pasiraÅ¡ius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrÄ sutarties egzempliorių.

Už tinkamÄ darbo sutarties sudarymÄ atsako darbdavys.              Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. G. suraÅ¡ytas už tai, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vykdymo vietoje - gamybinėse patalpose, nesudarius raÅ¡ytinės darbo sutarties, leido dirbti skalbėjai-lygintojai G. S..              ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).              Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus ir nustatė bylos aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia apylinkės teismo motyvuotų išvadų dėl L.

G. kaltės. Pagrindiniai įrodymai nagrinėjamoje byloje – operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 4-6), G. S. paaiškinimas (b. l. 6), faktų fiksavimo pažyma (b. l. 8-9), darbo sutartis (b. l. 10-11), nuotraukos (b. l. 12-13) ir kiti byloje esantys duomenys. Remiantis jais nustatyta, kad G. S. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, nors rašytinė darbo sutartis nebuvo sudaryta. G. S. paaiškinime nurodė, kad nuo 2016 m. kovo 3 d. pradėjo dirbti-mokytis UAB „(duomenys neskelbtini)“, valė išplautus rūbus, buvo gavusi darbo priemones, dėl įdarbinimo, darbo užmokesčio tarėsi su direktoriumi L.

G. (b. l. 6). Teismo posėdžio metu G. S. neigė dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“, aiÅ¡kino, jog 2016 m. kovo 9 d. atvyko pasiraÅ¡yti darbo sutartį, darbo vietoje tik apžiÅ«rėjo paltÄ , pavalė, nors to niekas neprašė, paaiÅ¡kinime rašė, tai kÄ sakė VMI pareigÅ«nai (b. l. 23). G. S. paaiÅ¡kinime nurodytas aplinkybes patvirtino ir darbo vietoje padaryta G. S., atliekančios darbo funkcijas, nuotrauka (b. l. 12-13). Apeliacinio skundo argumentas, kad G. S. raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ buvo iÅ¡sigandusi, jautė didelį pareigÅ«nų skubinimÄ raÅ¡yti kuo greičiau yra atmestinas, kadangi G.

S. teismo posėdžio metu nenurodė, jog buvo iÅ¡sigandusi VMI pareigÅ«nų. G. S. teismo posėdžio metu parodė, jog raÅ¡ydama paaiÅ¡kinimÄ manė, kad raÅ¡o darbo sutartį, rašė kokiomis sÄ lygomis ji dirbs. Kadangi G. S. yra pakankamai iÅ¡silavinusi ir gali suprasti kÄ raÅ¡o, todėl tokia jos versija yra nepagrįsta. PaaiÅ¡kinimas suraÅ¡ytas Valstybinei mokesčių inspekcijai, aiÅ¡kiai nurodyta, jog tai paaiÅ¡kinimas, o ne darbo sutartis. Apeliacinio skundo teiginiai, kad G. S. į darbÄ atvyko tik 9.20 val., nepaneigia fakto, kad G.

S. darbo vietoje atliko darbines funkcijas. Byloje esančių įrodymų visuma, patvirtina tai, jog G. S., su kuria nebuvo sudaryta raÅ¡ytinė darbo sutartis, dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ä®vertinus visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog L. G. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 413 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.             Apeliaciniame skunde teigiama, kad VMI patikrinimo dienÄ G. S. atvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie 9.20 val., G.

S. einant link direktoriaus kabineto, vienas iÅ¡ pareigÅ«nų paklausė kodėl ji vėluoja į darbÄ , G. S. atsakė, kad niekur nevėluoja, o atvyko sutartu susitikti su vadovu laiku – pasiraÅ¡yti darbo sutartį. G. S. nei paaiÅ¡kinime, nei teismo posėdžio metu nenurodė Å¡ių aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad VMI pareigÅ«nui G. S. bÅ«tų paaiÅ¡kinusi, jog atvyko tik pasiraÅ¡yti darbo sutarties, prieÅ¡ingai paaiÅ¡kinime G. S. nurodė, kad 2016 m. kovo 3 d. pradėjo dirbti nuo 9 val. ir dirbs iki 18 val. (b. l. 6).

Ä®vertinus tai, matyti, kad Å¡is apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas.             Kretingos rajono apylinkės teismas L. G. paskyrė ATPK 413 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ 1882 Eur baudÄ . Apeliaciniame skunde praÅ¡oma baudÄ pakeisti Å¡velnesne nuobauda – įspėjimu, arba sumažinti paskirtÄ baudÄ iki 200 Eur.ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali bÅ«ti Å¡velninama tik ypatingais, iÅ¡imtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.Vertinant nelegalaus darbo reikÅ¡mę ir pavojingumÄ bÅ«tina atsižvelgti ne tik į materialinę žalÄ , jos dydį, tačiau ir į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, taip pat ir visai darbo rinkai, ekonominei sistemai.

Svarbu tai, kad nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktÄ , turėdamas tikslÄ nemokėti mokesčių į valstybės biudžetÄ , įmokų į socialinio draudimo fondus, iÅ¡vengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iÅ¡ darbo sutarties teisinių santykių. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl nuobaudos L. G. paskyrimo įvertino tai, kad nėra L. G. atsakomybę lengvinančių, sunkinančių aplinkybių ir paskyrė sankcijoje numatytos nuobaudos vidurkį.

TokiÄ nuobaudÄ laikyti per griežta nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad L. G. stengiasi dirbti sÄ Å¾iningai, nepažeidinėti darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų, tačiau Å¡ios aplinkybės nesudaro pagrindo iÅ¡skirtiniam administracinės nuobaudos Å¡velninimui. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimÄ padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.).

Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Ä®statymas aukščiau iÅ¡kelia visuomenės interesÄ . Prevencinių priemonių taikymu ir pažeidėjo nubaudimu siekiama užtikrinti nepriekaiÅ¡tingÄ teisės aktų laikymÄ si, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimÄ , asmeninį ar jo Å¡eimos interesÄ iÅ¡vengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.L. G. padarė Å¡iurkÅ¡tų administracinės teisės pažeidimÄ , todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Skiriama nuobauda teisės pažeidėjui turi sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų bÅ«ti laikomas iÅ¡skirtinio pobÅ«džio aplinkybe, sudarančia pagrindÄ Å¡velninti paskirtÄ nuobaudÄ , nes neigiami padariniai yra natÅ«ralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iÅ¡ anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. L. G. paskirta administracinė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo pobÅ«dį, administracinės nuobaudos paskirtį ir tikslus, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl apelianto praÅ¡ymas, paskirtÄ nuobaudÄ pakeisti Å¡velnesne nuobauda – įspėjimu, arba sumažinti paskirtÄ baudÄ iki 200 Eur, netenkintinas.             Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu,n u t a r i a:

             L. G. apeliacinio skundo netenkinti, palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 8 d. nutarimÄ nepakeistÄ .             Nutartis neskundžiama. Teisėja                                                                 Aurelija Sadauskaitė