Legislator Case Law & Legislation
cf5bcc8d-ca9b-484f-a23e-2b88699af00a AI generated

cf5bcc8d-ca9b-484f-a23e-2b88699af00a · Kauno apygardos teismas

Case Number cf5bcc8d-ca9b-484f-a23e-2b88699af00a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimo n u s t a t ė : A. A., gim. (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimų protokolas suraÅ¡ytas už tai kad jis 2012-05-07 apie 1.13 val. (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, kelio A1D (duomenys neskelbtini) 78,70 km atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas greitis yra 110 km/h, vairavo transporto priemonę-automobilį „Audi A6 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas 172 km/h greičiu ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį 62 km/h, pažeisdamas KET 133 punkto reikalavimus.A.

Legislator headnote

AI generated

cf5bcc8d-ca9b-484f-a23e-2b88699af00a · Kauno apygardos teismas: Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ nesitikrinti. Tačiau jis tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kęs, prieÅ¡ingai-prašęs jį pristatyti į medicinos įstaigÄ . Pagal teismų praktikÄ , kai vairuotojas dėl objektyvių priežasčių negali atlikti bÅ«tinų neblaivumo tikrinimui veiksmų, jis negali bÅ«ti laikomas vengiančiu patikrinimo, o jo neblaivumas turėtų bÅ«ti nustatinėjamas jį pristačius į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai atlikti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                                                             Administracinė byla Nr. ATP-778-317/2012                                                        Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00819-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.1.; 45.4.3.,79.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. rugsėjo 28 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimo n u s t a t ė : A. A., gim. (duomenys neskelbtini), administracinės teisės pažeidimų protokolas suraÅ¡ytas už tai kad jis 2012-05-07 apie 1.13 val. (duomenys neskelbtini)savivaldybėje, kelio A1D (duomenys neskelbtini) 78,70 km atkarpoje, kurioje maksimalus leistinas greitis yra 110 km/h, vairavo transporto priemonę-automobilį „Audi A6 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuodamas 172 km/h greičiu ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį 62 km/h, pažeisdamas KET 133 punkto reikalavimus.A.

A. administracinės teisės pažeidimų protokolas suraÅ¡ytas ir dėl to, kad jis pažeidė ir KET 18 punkto reikalavimus tuo, kad 2012-05-09 apie 5.30 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje esančio kelio (duomenys neskelbtini) 92,00 km, vairavo transporto priemonę-automobilį „Audi A6 Avant“, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir vengė pasitikrinti neblaivumÄ . Marijampolės rajono apylinkės teismas abiem aptartais atvejais 2012-07-27 nutarimu nustatęs KET pažeidimus, A. A. už administracinį teisės pažeidimÄ numatytÄ Lietuvos Respublikos ATPK 124 straipsnio 6 dalyje paskyrė 1300 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu dviem mėnesiams, o už pažeidimÄ numatytÄ ATPK 126 straipsnio 4 dalyje- skyrė 2800 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 2 metams 8 mėnesiams.

ATPK 33 straipsnyje numatyta tvarka, A. A. teismas paskyrė galutinę nuobaudÄ - 2900 Lt baudÄ su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams 10 mėnesių.Šį Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimÄ A. A. apeliacine tvarka skundžia Kauno apygardos teismui, praÅ¡o jį panaikinti, o bylÄ nagrinėjant žodinio proceso tvarka, prie bylos prijungti praÅ¡ymus, kuriuos atmetė pirmosios instancijos teismas-į posėdį kviesti liudytojus N. J., G. G., A. B., R. A., Kalvarijos policijos komisariato pareigÅ«nus J.

J. ir M. Ž. bei prijungti prie skundo pridėtus medicininius dokumentus ir dokumentus dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Skunde apeliantas nurodo, kad teismas nutarimÄ priėmė tendencingai, neobjektyviai įvertinęs byloje esančias aplinkybes, nepagrįstai atmetė visus jo praÅ¡ymus, o skundžiamÄ nutarimÄ priėmė remiantis vien tik policijos pareigÅ«nų parodymais. Apelianto teigimu, 2012-05-07 jis automobilio Audi A6 Avant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo, nes tuo metu Å¡ventė motinos dienÄ , medžiagoje pateikta nuotrauka yra nekokybiÅ¡ka ir pagal jÄ vairuotojo veido identifikuoti neįmanoma.

Jo įsitikinimu, teismas negalėjo laikyti tai įrodymu, o nurodyti, kas naudojosi tuo metu naudojosi jo automobiliu jis negali, nes nei vienas iš jo pažįstamų asmenų neprisipažino paėmę automobilį. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvadomis dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymo. Skundo autoriaus teigimu, jis įvykio metu automobilio nevairavo, nes jam pasidarius bloga, buvo sustojęs kelkraštyje. Dėl sveikatos būklės buvo išgėręs raminamųjų, širdies lašų ir vaistų nuo kraujo spaudimo.

BÅ«tent dėl to jis blogai orientavosi aplinkoje, o pareigÅ«nai, fiksuodami galimÄ pažeidimÄ , patys padarė esminių pažeidimų, Å¡aliÅ¡kai rinko įrodymus. Tam, jog asmeniui bÅ«tų siÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ , turėjo bÅ«ti pakankamas pagrindas. PareigÅ«nai turėjo įvertinti bendrÄ jo bÅ«klę, atlikti bendros bÅ«klės įvertinimo testÄ pagal LR Sveikatos apsaugos ministro 2006-06-20 įsakymu Nr. V-505 patvirtintÄ BendrÄ asmens bÅ«klės įvertino metodikÄ , tačiau tai nebuvo padaryta.

Skunde nurodoma ir tai, jog pristatymas į policijÄ ir siÅ«lymas pasitikrinti neblaivumÄ turi bÅ«ti siejamas su transporto priemonės vairavimu, o ne sėdėjimu transporto priemonėje jai nejudant. Atvykusiems pareigÅ«nams paaiÅ¡kino, jog automobilio jis nevairavo, o Å¡alikelėje sustojo pablogėjus sveikatos bÅ«klei ir prašė, jog jo sveikatos bÅ«klė bÅ«tų įvertinta medicinos darbuotojų. Apelianto teigimu, vien tik pareigÅ«nų pasakymai, jog matė automobilį judantį, yra nepakankami duomenys.

Kadangi dėl sveikatos bÅ«klės jis negalėjęs tikrintis alkotesteriu, pareigÅ«nai galėjo jį pristatyti į gydymo įstaigÄ .Taip pat skunde teigiama, jog pareigÅ«nas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jam neiÅ¡aiÅ¡kino teisių numatytų ATPK 272 str., todėl protokolo suraÅ¡ymo metu jis pasakė ne visas nurodomas aplinkybes. Skundo autorius atkreipia dėmesį į tai, jog teismas, priimdamas nutarimÄ , vadovavosi tik policijos pareigÅ«nų parodymais, o praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti jo nurodytus liudytojus atmetė.

Teismas policijos pareigÅ«no parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes tarp jo ir minėtų pareigÅ«nų yra seni asmeniÅ¡kumai. Pagal apelianto pareiÅ¡kimÄ dėl tarnybos įgaliojimų virÅ¡ijimo M. Ž. atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prie skundo pateikti medicininiai dokumentai iÅ¡ jo ligos istorijos patvirtina, jog jis serga ir vartoja vaistus. Tai rodo, jog teismas neįvertino jo sveikatos bÅ«klės, kad vartojami vaistai galėjo turėti įtakos jo veiksmams, situacijos suvokimui, orientacijai, galėjo bÅ«ti priežastinis ryÅ¡ys tarp sveikatos bÅ«klės ir negalėjimo pasitikrinti neblaivumÄ .Apelianto teigimu, pagal jo nurodytas aplinkybes, įtariamas jo neblaivumas negalėjo bÅ«ti patikrintas alkotesteriu dėl objektyvių medicininių priežasčių - sutrikusios Å¡irdies veiklos, dėl kurios jis jautėsi silpnai, duso, blogai orientavosi aplinkoje jam temo akyse.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu pirmiausia laikytini bet kokie veiksmai ar neveikimas, kuriais vairuotojas iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ nesitikrinti. Tačiau jis tokios valios neiÅ¡reiÅ¡kęs, prieÅ¡ingai-prašęs jį pristatyti į medicinos įstaigÄ . Pagal teismų praktikÄ , kai vairuotojas dėl objektyvių priežasčių negali atlikti bÅ«tinų neblaivumo tikrinimui veiksmų, jis negali bÅ«ti laikomas vengiančiu patikrinimo, o jo neblaivumas turėtų bÅ«ti nustatinėjamas jį pristačius į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai atlikti.

Apelianto įsitikinimu, esant objektyvioms priežastims dėl negalėjimo pasitikrinti neblaivumo, nesurinkus pakankamai neginčijamų bei neÅ¡aliÅ¡kų įrodymų dėl pažeidimo numatyto ATPK 126 str. 4 d. padarymo, administracinio teisės pažeidimo byla turi bÅ«ti nutraukta.Marijampolės apskrities VPK Kalvarijos PK atsiliepime į A. A. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimÄ palikti nepakeistÄ .A. A. apeliacinis skundas atmestinas.ATPK 30211 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

ATPK 30210 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos raÅ¡ytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad nėra objektyvaus pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto praÅ¡ymas bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas.

Atmestinas ir A. A. praÅ¡ymas apklausti jo nurodytus liudytojus, nes įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, pateikiant pažeidėjui vis naujas versijas. Ä®rodymų turi bÅ«ti surenkama ir iÅ¡tiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms iÅ¡vadoms padaryti.A. A. apeliaciniame skunde ginčija tiek savo kaltę dėl LR ATPK 124 str. 6 d., tiek ir dėl 126 str. 4 d. nurodytų pažeidimų padarymo.Nors A. A. neigia 2012-05-07 apie 1.13 val. vairavęs automobilį Audi A6 Avant, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), neigia virÅ¡ijęs leistinÄ greitį, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, juos vertina kaip siekimÄ iÅ¡vengti atsakomybės. Nepagrįsta apelianto versija, jog jo automobilį galėjo vairuoti kiti asmenys, nes tÄ dienÄ jis Å¡ventė motinos dienÄ .

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pripažindamas A. A. padarius pažeidimÄ numatytÄ ATPK 124 str. 6 d., apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė faktines aplinkybes atitinkančias ir pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad priimtas sprendimas netenkina apelianto, nereiÅ¡kia, jog teismas buvo Å¡aliÅ¡kas.Apeliantas skunde nepagrįstai tvirtina, jog jo kaltės nepatvirtina byloje esanti fotonuotrauka.

Su tokiais teiginiais apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog pažeidimas yra fiksuotas stacionaria greičio matavimo sistema, byloje yra teisės pažeidimo duomenų protokolas su nurodytomis pažeidimo aplinkybėmis, automobilio nuotrauka, kurioje aiÅ¡kiai matyti automobilio valstybinis numeris ir asmuo vairuojantis automobilį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bÅ«tent nuotrauka patvirtina, kad automobilį vairavo A. A..Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti ir apklausti liudytojus, tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo motyvais atmesti A.

A. praÅ¡ymÄ . ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų Å¡altinių patikimumas.Ä®vertinęs byloje esančiÄ medžiagÄ ir apylinkės teismo nutarimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai.

Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktÄ A. A.. kaltu ir dėl LR ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymo, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai iÅ¡dėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo iÅ¡vados, iÅ¡analizavo ir įvertino teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei pažymi, jog policijos pareigÅ«nai J.

J. ir M. Ž. tiek tarnybiniuose praneÅ¡imuose (b. l. 3, 4), tiek ir duodami parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, nuosekliai ir aiÅ¡kiai patvirtino visas aplinkybes, susijusias su A. A. veiksmais vengiant pasitikrinti neblaivumÄ . Nepagrįsti ir atmestini skundo argumentai dėl liudytojų-policijos pareigÅ«nų parodymų objektyvumo. Nėra pagrindo pripažinti, jog minėti pareigÅ«nai kerÅ¡taudami apkalbėjo A. A.. Nors skunde ir minimas ikiteisminio tyrimo pradėjimas M. Ž. atžvilgiu, tačiau pažymėtina, jog A.

A. dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo kreipėsi daug vėliau nei buvo suraÅ¡yti tarnybiniai praneÅ¡imai ir administracinio teisės pažeidimo protokolas. Nėra jokio pagrindo tvirtinti, kad policijos pareigÅ«nai nuo pat pradžių buvo Å¡aliÅ¡ki, nusistatę prieÅ¡ pažeidėjÄ ir pateikė melagingus liudijimus, nes tokios informacijos nepatvirtina jokie objektyvÅ«s duomenys.Nepagrįsta A. A. versija, jog jis automobilio nevairavo ir neatsisakė atlikti neblaivumo patikrinimo, o sustojęs Å¡alikelėje buvo tik dėl sveikatos pablogėjimo.

Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog A. A. automobilis sustojęs ne šalikelėje, o kelio važiuojamoje dalyje. Tiek J. J., tiek ir M. Ž. nuosekliai parodė, kad tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie įtartinai važiuojantį automobilį Audi ir, kad to automobilio vairuotojas gali būti neblaivus. Jiems bevažiuojant link Lenkijos, jiedu pamatė keistai atvažiuojantį automobilį, kurio vairuotojas, pamatęs policijos automobilį, sustojo važiuojamoje kelio dalyje ir stovėjo užvestu varikliu.

Abu Å¡ie liudytojai nuosekliai tvirtino, jog automobilyje rado sėdintį A. A., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Å is atsisakė bendrauti ir pasitikrinti neblaivumÄ , todėl buvo nufotografuotas. Apie sveikatos sutrikimus jis nesiskundė nei bÅ«damas automobilyje, nei policijos komisariate, kur buvo pristatytas. NeblaivumÄ pasitikrinti A. A. atsisakė ir policijos komisariate. Atsižvelgęs į visus Å¡iuos duomenis bei kitus byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra objektyvaus pagrindo netikėti minėtų policijos darbuotojų parodymais, nes juos patvirtina ir byloje esantys objektyvÅ«s duomenys – fotonuotraukos (b. l. 6-7).Nepagrįstas apelianto argumentas, jog pareigÅ«nai neatliko bendros jo asmens bÅ«klės patikrinimo.

Pažymėtina, jog LR Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 yra patvirtinta Bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodika (toliau – ir Metodika), kurios 2 punkte numatyti tokie požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; neriÅ¡li kalba; nekoordinuoti judesiai. Asmuo, atliekantis bendrÄ asmens bÅ«klės vertinimÄ , įvertina visus nurodytus požymius ir, gavęs iÅ¡vadas dėl narkotinių ar kitų medžiagų vartojimo, sprendžia, ar asmuo yra apsvaigęs. IÅ¡ policijos darbuotojų M.

Ž. ir J. J. tarnybinių praneÅ¡imų bei parodymų teismo posėdyje matyti, jog pareigÅ«nai tinkamai laikėsi Metodikoje nustatytų taisyklių-užuodę nuo vairuotojo sklindantį alkoholio kvapÄ bei pastebėję, jog jo judesiai nekoordinuoti, o kalba neriÅ¡li, nusprendė atlikti blaivumo patikrÄ technine priemone – alkotesteriu.              Pažymėtina, kad nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 27 punktÄ (redakcija galiojusi nuo 2009-06-28 iki 2012-07-01) A.

A. turėjo teisę savo iniciatyva kreiptis į medicinos įstaigÄ dėl girtumo patikrinimo (medicininės apžiÅ«ros atlikimo), tačiau Å¡ia teise jis nepasinaudojo, nors 2012-05-09 kreipėsi į medikus. Policijos pareigÅ«nai pagal tų pačių taisyklių 5 punktÄ jo pristatyti į sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ neprivalėjo (tai turi bÅ«ti padaryta tik tuomet, kai vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba objektyviai neįmanoma atlikti jo girtumo patikrinimo). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų pakanka iÅ¡vadai, kad 2012-05-09 apie 5.30 val.

Kalvarijos sav., kelio Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 92,00 km transporto priemonę-automobilį „Audi A6 Avant“ vairavęs A. A. vengė pasitikrinti apsvaigimÄ .Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo žodinio proceso tvarka kviesti į posėdį bei apklausti pažeidėjo skunde minimus asmenis, kadangi pagal paties pareiÅ¡kėjo teiginius-tai jam artimi asmenys, galintys patvirtinti, jog jis tÄ dienÄ Å¡ventė. Tokia apklausa negali bÅ«ti objektyvi ir patvirtinanti A. A. skunde nurodytas aplinkybes, nes apie tik apeliaciniame skunde jis nurodo jame aptartas aplinkybes.

Be to, toks patvirtinimas jokiu bÅ«du negali bÅ«ti įvertinamas kaip objektyvus ir tikras įrodymas, nes apie skunde nurodomas aplinkybes skundÄ padavęs asmuo prabilo tik skunde, kas vertintina kaip naujų versijų kÅ«rimas ir negali paneigti aplinkybės, kad jis jau po galimo motinos dienos Å¡ventimo su artimaisiais vairavo transporto priemonę ir virÅ¡ijo leistinÄ greitį. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone, įvertino byloje esančius įrodymus (dalį jų motyvuotai atmesdamas) ir priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ .

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nėra pagrindo jį naikinti ar keisti skundo motyvais, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o teismo nutarimas paliekamas galioti.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r ė : Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ ir A. A. apeliacinio skundo netenkinti.Å i nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ .

Teisėjas                                                                                            Algirdas Jaliniauskas