cf5af4d5-3354-41a1-970c-ff082ebccd89 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja V. N. Griškevičienė                                          Civilinė byla Nr. 2S-364-123/2014Teisėja D. Zimantienė                                                            (Proceso Nr. 2-43-3-00976-2013-0)                                                                            Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                                                                                                                                       128.12; 122.4 (S)                                                                              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. vasario 5 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Nijolė Griškevičienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A.

J. atskirÄ jį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ suinteresuotiems asmenims Å ilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R. ir Ž. J. dėl notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ , n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o pripažinti notarės A. R. veiksmus dėl atsisakymo priimti pareiÅ¡kimÄ ir paveldėjimo teisės liudijimo neiÅ¡davimo įstatymo nustatytu terminu neteisėtais bei įpareigoti notarę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjui paveldėjimo teisės liudijimÄ Ä¯ jam priklausančiÄ mirusiojo J.

B. palikimo dalį. Skunde nurodė, kad jis 2013-05-04 iÅ¡ teismo gavęs suinteresuoto asmens Ž. J. 2013-04-30 pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, sužinojo, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiÅ¡kėjo dėdei J. B., pirmos eilės įstatyminis įpėdinis – mirusiojo sÅ«nus A. B. 2013-01-22 pareiÅ¡kimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo P. J. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo.

Nedelsdamas 2013-05-07 pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarę A. R., kuri atsisakė jį priimti, todėl pareiÅ¡kimÄ notarei iÅ¡siuntė registruotu laiÅ¡ku. Notarė 2013-05-17 praneÅ¡imu Nr. S-162 informavo, kad jo pareiÅ¡kimas nesukelia teisinių pasekmių. Notarė nepagrįstai nepriėmė jo pareiÅ¡kimo apie palikimo priėmimÄ ir neiÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimo. PareiÅ¡kėjui, penktos eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimÄ atsirado, kai aukÅ¡tesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos.

Mirusiojo sÅ«nui ir seseriai (pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniams) per įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimo nepriėmus (atsisakius), pasibaigus trijų mėnesių terminui, pareiÅ¡kėjui kaip penktos eilės įpėdiniui, atsirado teisės, nustatytos CK 5.50 straipsnio 4 dalyje.Å ilutės rajono apylinkės teismas 2013-11-15 nutartimi pareiÅ¡kėjo A. J. skundÄ atmetė. Nurodė, kad Notarų rÅ«mų prezidiumo 2012-01-26 nutarimu Nr. 11.1 su pakeitimais patvirtintų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 29 p. įtvirtina, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ ar pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ /sutikimÄ priimti palikimÄ palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.

Net ir esant pirmos bei ketvirtos eilės įpėdiniams, penktos eilės įpėdiniui pareiÅ¡kėjui A. J. teisė priimti palikimÄ atsirado palikėjo mirties momentu, o ne po trijų mėnesių. Konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog jam, kaip penktosios eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimÄ atsirado tik po to, kaip per tris mėnesius pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini). Be to, pareiÅ¡kėjui pateiktas notarės 2013-05-17 praneÅ¡imas Nr. S-162 neatitinka Notariato įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatyto atsisakymo atlikti notarinį veiksmÄ turinio ir formos reikalavimų, todėl laikė, jog nėra veiksmo, kurį reikėtų pripažinti neteisėtu.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjas A.

J. praÅ¡o Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį panaikinti ir priimti naujÄ nutartį – pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkinti. Mano, kad teismo nutartis prieÅ¡tarauja kasacinei praktikai dėl aktualių palikimo priėmimo teisės normų taikymo. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009-10-16 nutartyje Nr. 3K-3-441/2009 iÅ¡aiÅ¡kino, kad žemesnės eilės įpėdiniui, vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 4 dalimi, teisė priimti palikimÄ atsiranda, kai aukÅ¡tesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, t. y.

Å¡iuo atveju, kai aukÅ¡tesnės pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos. Mano, kad notarės tinkamos formos ir turinio sprendimo nepriėmimas negali bÅ«ti kliÅ«tis skųsti neteisėtus notarės veiksmus. Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjo A. J. atskirÄ jį skundÄ suinteresuotas asmuo Ž. J. praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir palikti Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013-11-15 nutartį nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo suinteresuotam asmeniui 350 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

PaaiÅ¡kino, kad apelianto nurodyta teismų praktika yra pasikeitusi ir Å¡iuo metu vadovaujamasi Notarų rÅ«mų prezidiumo nutarime įtvirtinta tvarka. Mano, kad teismas pagrįstai nurodė, jog pareiÅ¡kėjui A. J. teisė priimti palikimÄ atsirado palikėjo mirties momentu, o ne po trijų mėnesių. Atskirasis skundas atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria teismas atmetė pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl notaro veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo (CK 5.50 str. 4 d., CPK 511 str.). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad po J.

B. mirties, (duomenys neskelbtini), pirmos eilės įstatyminis įpėdinis – mirusiojo sÅ«nus A. B. 2013-01-22 pareiÅ¡kimu atsisakė nuo jam priklausančios palikimo dalies, o ketvirtos eilės įpėdinė – mirusiojo sesuo P. J. nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. Taigi nei mirusiojo sÅ«nus, nei sesuo įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu, t. y. iki (duomenys neskelbtini), nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu apie palikimo priėmimÄ , palikimo atsiradimo vietos notarų biure paveldėjimo byla užvesta nebuvo.

PareiÅ¡kėjas A. J. teigia, kad apie tai jis sužinojo 2013-05-04 iÅ¡ teismo gavęs suinteresuoto asmens Ž. J. 2013-04-30 pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, todėl nedelsdamas 2013-05-07 atvyko pas notarę A. R., kuriai žodžiu pareiÅ¡kė valiÄ priimti mirusio dėdės J. B. palikimÄ ir paprašė iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ . Notarė atsisakė tokį jo praÅ¡ymÄ priimti, todėl pareiÅ¡kėjas 2013-05-07 registruotu laiÅ¡ku iÅ¡siuntė jai pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad jis priima savo dėdės J.

B., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimÄ ir praÅ¡o iÅ¡duoti paveldėjimo liudijimÄ (b. l. 20). Notarė A. R. 2013-05-17 praneÅ¡imu Nr. S-162 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ ar pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ , palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Ä®pėdiniams, praleidusiems palikimo priėmimo terminÄ dėl svarbių priežasčių, gali bÅ«ti teismo pratęstas terminas palikimui priimti (b. l. 3).CK 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, kad veiksmai priimant palikimÄ turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikÅ¡ti sutikimÄ priimti palikimÄ per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimÄ atsiradimo dienos. Apeliantas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartimi byloje Nr. 3K-3-441/2009, žemesnės eilės įpėdiniui teisė priimti palikimÄ atsiranda, kai aukÅ¡tesnės eilės įpėdiniai palikimo nepriėmė per tris mėnesius nuo jo atsiradimo dienos, t. y. pasibaigus trijų mėnesių terminui, apeliantui, kaip penktos eilės įpėdiniui, atsirado teisės, numatytos CK 5.50 straipsnio 4 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pareiÅ¡kėjo atskirojo skundo argumentais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Notarų rÅ«mų prezidiumas, siekdamas suvienodinti notarinę praktikÄ , nutarė nukreipti jÄ bÅ«tent ta linkme, kad terminas priimti palikimÄ yra trys mėnesiai ir visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimÄ , nepriklausomai nuo paveldėjimo bÅ«do (pagal įstatymÄ ar pagal testamentÄ ), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, savo valiÄ turi pareikÅ¡ti per šį terminÄ , siekiant nepažeisti įpėdinių, paveldimo turto bendraturčių, kreditorių, valstybės bei kitų trečiųjų asmenų interesų (Notarų rÅ«mų prezidiumo 2012-01-26 nutarimu Nr. 11.1 patvirtintų ir 2012-05-03 nutarimu Nr. 7.1 bei 2013-05-23 nutarimu Nr. 5.3 pakeistų ir papildytų Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų 29 p., parengtas remiantis Notarų rÅ«mų prezidiumo 2011-07-14 nutarimu Nr. 6.1 patvirtinta konsultacija), tokia praktika Å¡iuo metu taikoma ir Lietuvos teismuose (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).

Taigi laikytina, kad penktos eilės įpėdiniui A. J. teisė priimti palikimÄ atsirado per tris mėnesius nuo palikėjo J. B. mirties dienos, o palikimo priėmimo termino pratęsimas kiekvienai vėlesnei įpėdinių eilei sudarytų sÄ lygas vilkinti paveldėjimo procedÅ«ras ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai teigia, jog jam, kaip penktosios eilės įpėdiniui, teisė priimti palikimÄ atsirado tik po to, kai per tris mėnesius pirmos ir ketvirtos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Pažymėtina, kad CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ palikimui priimti terminÄ teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, taigi pareiÅ¡kėjas turi teisę kreiptis į teismÄ dėl Å¡io termino atnaujinimo. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos.

Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas. Atmetus pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ suinteresuotam asmeniui Ž. J., kurio ir pareiÅ¡kėjo ir interesai byloje skirtingi, priteistina 350 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų apeliacinės instancijos teisme (Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę paslaugÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 2, 8.15 p., CPK 98 str.

           1–3 d.).Esant Å¡ioms aplinkybėms atskirajame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Vadovaudamasis CPK 336–339 straipsniais, teismas n u t a r i a : Å ilutės rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti suinteresuotam asmeniui Ž. J. iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. J. 350 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                            Virginija Nijolė Griškevičienė