2024-08-26 Nr. CB-5489-2-10-3-00090-2017-5 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3186

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00090-2017-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2024 m. rugpjūčio 16 d. paduotu atsakovo A. P. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. liepos 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. G. ieškinį atsakovui A. P. ir atsakovo A. P. priešieškinį ieškovei N. G. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo ir kt.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.175 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą tėvo teisę bendrauti su sūnumi, nustatė tokią skyriumi gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, kuri visiškai eliminuoja tėvo teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime. Teismo nustatytas 6 mėn. pereinamosios bendravimo tvarkos laikas yra neproporcingas, nes atsakovo ir vaiko emocinis ryšys galėtų būti atkurtas anksčiau. Teismai nepagrindė, kad atsakovui nedalyvaujant ryšio su sūnumi atkūrime, jo ir sūnaus emocinį ryšį apskritai yra įmanoma atkurti. Teismo nustatyta bendravimo tvarka nesudaro realių tėvo ir sūnaus emocinio ryšio atkūrimo sąlygų, nustatyta tik formaliai.

2. Teismų nustatyta bendravimo tvarka, kad atkūrus skyriumi gyvenančio tėvo ir sūnaus emocinį ryšį tėvo ir sūnaus tolesnis bendravimas turėtų vykti tik netiesioginiu būdu nuotolinio ryšio priemonėmis, neužtikrina realaus ir betarpiško tėvo ir vaiko bendravimo, pažeidžia atsakovo ir nepilnamečio vaiko teisę į šeimos ryšius (Europos žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnis), nes nėra nustatomas realus atsakovo ir sūnaus bendravimas.

3. Teismai neužtikrino, kad būtų išklausyta vaiko nuomonė, todėl nustatydami atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarką neatskleidė bylos esmės, pažeidė CPK 376 straipsnį, kuris nustato aktyvaus teismo vaidmenį šeimos bylose. Tai lėmė, kad atsakovo teisė bendrauti su nepilnamečiu sūnumi buvo apribota nepagrįstai ir nesant pakankamai svarių tam argumentų.

4. Teismai pažeidė CK 3.192 straipsnio 2 dalį, nustatančią, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismai nusprendė, jog išlaikymo įsiskolinimas ir už net 7 metus trukusį teisminį procesą priteistinas išlaikymas turi būti nustatytas pagal šiai dienai nepilnamečiui vaikui reikalingą išlaikymo dydį. Teismai turėjo pareigą analizuoti ir vertinti, kaip keitėsi vaikų poreikiai laikotarpiu nuo 2016 metų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismų praktikoje nėra išaiškinta, kaip turi būti nustatomas priteisto išlaikymo dydis, kai prašoma priteisti išlaikymą už praėjusį laikotarpį, todėl prašo išaiškinti, kaip ir kokiais kriterijais vadovaujantis teismai turėjo nustatyti nuo 2016 metų vaikams priteistino išlaikymo dydį.

5. Teismai nenustatė galimybės atsakovui gauti informacijos apie vaiko sveikatos būklę, atostogų pradžią ir trukmę, informuoti apie vaiko lankomą mokymo įstaigą bei būrelius, vaiko auklėjimo, priežiūros, mokymosi bei lavinimo rezultatus. Atsakovas kaip tėvas, neturėdamas informacijos apie tai, kokias auklėjimo, ugdymo, gydymo įstaigas lanko šalių nepilnametis sūnus, negali įgyvendinti CK 3.170 straipsnio 5 dalyje nustatytos teisės gauti informaciją apie nepilnametį sūnų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Žyminį mokestį už atsakovą sumokėjo advokato padėjėja V. V.. Atsisakius priimti kasacinį skundą, jai grąžinamas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti V. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) 166 (vieną šimtą šešiasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. rugpjūčio 16 d., akcinės bendrovės „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 97.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Egidija Tamošiūnienė

Jūratė Varanauskaitė