2019-09-11 Nr. AB-17328-3-65-3-00018-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1894-624/2019

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00018-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 14.15.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprekyba“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprekyba“ skundą atsakovui Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui (pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. D1-277 teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo tvirtinti patikrinimo aktą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekoprekyba“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento (teisių ir pareigų perėmėjas – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos) (toliau – ir atsakovas, ir Departamentas) 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (17)-V3-1633 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nepagrįstu Departamento Sprendimu patvirtinta 186 061 Eur suma, kurią pareiškėja privalo sumokėti, kadangi už 2012–2016 mokestinius laikotarpius į Lietuvos vidaus rinką išleistus nuslėptus apmokestinamosios pakuotės kiekius apskaičiuota mokesčio taikant didesnį tarifą suma 186 061 Eur. Pažymėjo, jog atsakovas Sprendime nurodė, kad už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuojamas mokestis taikant didesnį tarifą. Nurodė, jog atsakovas teigia, kad pareiškėjos pateikti duomenys yra neteisingi, o nedeklaruoti kiekiai pripažinti neteisingai, netinkamai apskaitytais, nuslėptais, tačiau jis nepateikia jokių konkrečių skaičiavimų, kurie įrodytų, jog kiekis buvo nuslėptas, ir neįrodo savo skaičiavimų pagrįstumo. Dėl to Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio nuostatų. Nurodo bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui, įtvirtintus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Atsakovas nepagrindžia savo skaičiavimų, pateiktų Sprendime, remiasi deklaratyviu ir nepagrįstu skaičiavimu, todėl Sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto formos, yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas paaiškino, kad Sprendimas turi visus individualiam teisės aktui būdingus požymius. Departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, elgėsi taip, kaip numato teisės aktai. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, kad nėra atlikto detalaus apskaičiavimo. 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 (toliau – ir Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137) 1-ame priede atliktas mokestinis paskaičiavimas už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius, vadovaujantis galiojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 patvirtintu Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2018 m. balandžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo pagrįstumo tuo pagrindu, kad šiame Sprendime pateikti skaičiavimai yra nepagrįsti, ir kad šiame Sprendime nepateikti konkretūs skaičiavimai, kurie įrodytų, jog pripildytos pakuotės kiekis buvo nuslėptas.

7. Teismas nustatė, kad Departamento direktorius 2017 m. birželio 27 d. pavedimu Nr. V5-683 Mokesčių ir atliekų kontrolės skyriaus vedėjui, vyriausiajam valstybiniam aplinkos apsaugos inspektoriui (toliau – vyr. inspektorius) pavedė atlikti Bendrovės neplaninį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo patikrinimą už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius. Atlikęs patikrinimą, vyr. inspektorius 2017 m. liepos 11 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-69, kuriame nustatė, kad Bendrovė yra registruota ir pateikusi duomenis Gaminių ir importuotojų sąvade, kaip į Lietuvos vidaus rinką išleidžianti pakuotes (plastikinę, popierinę (kartoninę), medinę).

Bendrovė 2012–2016 metais tiekė Lietuvos Respublikos vidaus rinkai bei eksportavo gaminiais užpildytas pakuotes, tačiau netvarkė jų apskaitos, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos pakuočių ir atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio, 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Pakuočių ir atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 348, pakuočių apskaitos reikalavimus, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2012–2016 metų mokestiniais laikotarpiais į Lietuvos vidaus rinką išleistą apmokestinamosios (gaminiais pripildytos) pakuotės kiekį, tuo pažeidė Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnio 2 dalies, 8 straipsnio 1 dalies, 4 dalies, Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d.

įsakymu Nr. D1-370/1K-230, II skyriaus, IV skyriaus 17 punkto nuostatas. Nurodė, kad Bendrovės mokestinė prievolė bus apskaičiuojama gavus 2012–2016 metų pakuotės apskaitos duomenis. Surašė Bendrovei 2017 m. liepos 11 d. Privalomąjį nurodymą Nr. E2-17/1-8 sudaryti ir pateikti Departamentui pakuotės apskaitą už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius. Bendrovė 2017 m. rugsėjo 1 d. raštu informavo Departamentą, kad įvykdė Privalomojo nurodymo reikalavimus, ir pateikė pakuočių apskaitą už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius.

Vyr. inspektorius 2017 m. rugsėjo 6 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-91, kuriame nurodė ankstesniame Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-69 nustatytus pažeidimus. Nurodė Bendrovės per 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius importuotus (įvežtus) ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistus bei eksportuotus (išvežtus) gaminiais užpildytų pakuočių kiekius, kurie buvo nustatyti pagal Bendrovės apskaitos dokumentus. Nurodė, kad Bendrovei už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kurio suma už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius – 198 850 Eur.

Prie Patikrinimo akto pridėjo Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimą. Duomenis pateikęs Bendrovės komercijos direktorius bei duomenis surinkęs ir priėmęs vyr. inspektorius pasirašė Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą Nr. 2017-16. Bendrovei pateikus rašytines pastabas dėl Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-91 ir 2017 m. lapkričio 6 d. pateikus 2012–2016 metų apmokestinamosios pakuotės apskaitos duomenis, Departamento direktorius 2017 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą Nr. (17)-V3-1408, kuriuo nusprendė pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, siekiant įvertinti Bendrovės pateiktus papildomus duomenis, dėl kurių galimai gali būti atliktas apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu perskaičiavimas.

Vyr. inspektorius 2017 m. gruodžio 20 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137, kuriame nurodė ankstesniame Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-69 nustatytus pažeidimus. Nurodė Bendrovės per 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius importuotus (įvežtus) ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistus bei eksportuotus (išvežtus) gaminiais užpildytų pakuočių kiekius. Nurodė, kad Bendrovei už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kurio suma už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius – 186 061 Eur.

Prie Patikrinimo akto pridėjo Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimą (priedą Nr. 1). Duomenis pateikęs Bendrovės komercijos direktorius bei duomenis surinkęs ir priėmęs vyr. inspektorius pasirašė Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktą Nr. 2017-33 (Patikrinimo akto priedą Nr. 2), kuriame užfiksuota informacija, jog nustatyta tvarka nebuvo teikta mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracija, užfiksuoti įvežtų ir išleistų į Lietuvos vidaus rinką užpildytų pakuočių kiekiai bei kita informacija, reikalinga mokesčiui už aplinkos teršimą įvertinti.

Bendrovei nepateikus rašytinių pastabų dėl Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137, Departamento direktorius 2017 m. gruodžio 21 d. priėmė sprendimą Nr. (17)-V3-1633 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtino 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137, Sprendime nurodydamas tuos pačius minėtame Patikrinimo akte nustatytus per 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius importuotus (įvežtus) ir į Lietuvos Respublikos vidaus rinką išleistus gaminiais užpildytų pakuočių kiekius, ir tą pačią mokesčio didesniu tarifu sumą, jos sumokėjimui nustatydamas 20 dienų terminą.

8. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Mokesčių administravimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas), Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. D1-370/1K-230 (toliau – Apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašas), Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-213 (toliau – ir Mokesčio kontrolės tvarkos aprašas) nuostatomis, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

9. Teismas konstatavo, kad iš Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. 2017/33 5.3 punkto duomenų matyti, kad Bendrovė 2012–2016 metais įvežė ir į vidaus rinką išleido užpildytas pakuotes (nurodyti konkretūs pakuočių kiekiai). Iš 5.1 punkto matyti, kad Bendrovė mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2012–2016 mokestinius laikotarpius Valstybinei mokesčių inspekcijai Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka neteikė, mokesčio už aplinkos teršimą nemokėjo. Tai atitinka „nuslėpimo“ sąvoką, kaip ji apibūdinama Aprašo 12 punkte ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

10. Teismas taip pat konstatavo, kad šiuo atveju iš surašyto Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 matyti, jog jame esantys duomenys apie išleistus į vidaus rinką pakuočių kiekius bei deklaravimą sutampa su duomenimis, užfiksuotais Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 2017/33. Iš Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akto Nr. 2017/33 matyti, kad 5.3 punkto duomenys apie užpildytas pakuotes gauti iš Bendrovės apmokestinamosios pakuotės 2012–2016 metų apskaitos ir 2012–2016 metų buhalterinės apskaitos dokumentų, o 5.1 punkto duomenys apie deklaravimą gauti, be kita ko, iš Mokesčių kontrolės informacinės sistemos.

Bendrovės komercijos direktorius pasirašė Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 2017-33, kad jis duomenis pateikė, ir kad duomenys yra išsamūs ir teisingi. Taigi buvo laikytasi Mokesčio kontrolės tvarkos aprašo 6 punkto reikalavimų. Pagal Mokesčio kontrolės tvarkos aprašo 10 punktą, jeigu nustatoma, kad buvo nuslėpti į Lietuvos vidaus rinką išleisti apmokestinamieji gaminiai, ir (ar) pakuotė, mokėtina Mokesčio už aplinkos teršimą suma už nuslėptą į Lietuvos vidaus rinką išleistų apmokestinamųjų gaminių ir (ar) pakuotės kiekį apskaičiuojama vadovaujantis 2008 m. liepos 9 d.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. D1-370/1K-230 ir įforminama Patikrinimo akte. Nagrinėjamu atveju, toks apskaičiavimas parengtas – prie Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 pridėtas Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimas. Jame yra detalus mokesčių, apskaičiuotų taikant didesnį tarifą, skaičiavimas, nurodyta formulė, pagal kurią jie apskaičiuoti, ir duomenys (kiekiai), kurių pagrindu atliktas skaičiavimas.

Iš minėto apskaičiavimo matyti, kad jame esantys užpildytos pakuotės duomenys (kiekiai) sutampa su duomenimis, užfiksuotais Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo akte Nr. 2017/33. Pareiškėjas skunde neginčija šių duomenų teisingumo. Apskaičiavimo rezultatai (t. y. didesnio tarifo mokestis už aplinkos teršimą už nuslėptus pakuotės kiekius, iš viso priskaičiuota 186 061 Eur mokesčio) nurodyti Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137. Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137 patvirtintas Departamento direktoriaus Sprendimu (Mokesčių administravimo įstatymo 132 str. 1 d., 2 d. 1 p., Mokesčio kontrolės tvarkos aprašo 10 p.).

11. Teismas, vertindamas pareiškėjo teiginį, kad Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes atsakovas nepagrindžia savo skaičiavimų, pateiktų Sprendime, Sprendime nepateikti konkretūs skaičiavimai, kurie įrodytų, jog pripildytos pakuotės kiekis buvo nuslėptas, pažymėjo, kad nors Sprendime ir nėra pateiktos mokesčio už aplinkos teršimą padidintu tarifu apskaičiavimo formulės, Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137 ir Sprendime padaryta nuoroda į minėtą Patikrinimo aktą. Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137 nurodyta, kad prie jo pridedami priedai – Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimas (priedas Nr. 1) ir Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. 2017/33 (priedas Nr. 2), ir šie priedai pridėti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137 kartu su jo priedais Nr. 1 ir Nr. 2 tą pačią dieną pasirašytinai buvo įteiktas Bendrovės komercijos direktoriui. Esant šioms aplinkybėms, į Sprendimą nebūtinai turėjo būti perkelta visa informacija, kurios pagrindu šis Sprendimas buvo priimtas. Sprendime esantys duomenys sutampa su Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 prieduose nurodytais duomenimis, o detalūs mokesčio paskaičiavimai, duomenų šaltiniai nurodyti minėtuose prieduose. Be to, Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137 padaryta nuoroda į ankstesnius patikrinimo aktus Nr. E1-17/1-91 ir Nr. E1-17/1-69, kurie, kaip matyti iš bylos duomenų, taip pat buvo įteikti Bendrovei. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas, gavęs Sprendimą ir Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137 su jo priedais, turėjo pakankamai informacijos, kad suprastų, kokiu pagrindu jam buvo paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą. Teismas vertino, kad atsakovo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. (17)-V3-1633S, kuriuo patvirtintas 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137, yra teisėta ir pagrįstas.

III. 12. Pareiškėjas UAB „Ekoprekyba“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Departamento 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. (17)-V3-1633 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“.

13. Pareiškėjas nurodo, kad yra registruotas ir pateikęs duomenis Gamintojų importuotojų sąvade (GIS) kaip į Lietuvos vidaus rinką išleidžianti pakuotes (plastikinė, popierinė, kartoninė, medinė). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, kad visi paskaičiavimai buvo pateikti tinkamai. Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo argumentus. Mokesčio už aplinkos teršimą tikslų įgyvendinimui yra būtina aiški, objektyvi ir pagrįsta mokesčių mokėjimo tvarka ir kontrolė.

14. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovas Sprendime nurodo, jog už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuojamas mokestis, taikant didesnį tarifą. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pateikti duomenys yra neteisingi, o nedeklaruoti kiekiai pripažinti neteisingai, netinkamai apskaitytais, nuslėptais. Tačiau jokių konkrečių skaičiavimų, kurie įrodytų, jog kiekis, kuris pasak atsakovo buvo nuslėptas, nepateikia ir neįrodo savo skaičiavimų pagrįstumo. Todėl, pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio nuostatų, kurio 1 dalyje nurodyta, kad

individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT, aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, taip pat yra nurodęs, kad šio straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tačiau atsakovas nepagrindžia savo skaičiavimų, pateiktų Sprendime, remiasi deklaratyviu ir nepagrįstu skaičiavimu, todėl Sprendimas neatitinka individualaus administracinio akto formos.

15. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas teigia, atliekant Bendrovės neplaninį patikrinimą buvo nustatyta, kad Bendrovė, kaip ūkinės veiklos vykdytojas 2012–2016 metais iš kitų valstybių importavo, tiekė Lietuvos vidaus rinkai, eksportavo gaminiais užpildytas pakuotes, tačiau netvarkė jos apskaitos, neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis. Iš viso už per 2012–2016 metų mokestiniais laikotarpiais į Lietuvos vidaus rinką išleistus nuslėptus apmokestinamosios pakuotės kiekius apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą sudaro 186 061 Eur. Taigi Departamentas savo Sprendimu patvirtino patikrinimo aktą Nr. El-17/1-137 su priedu, nustatydamas, kad didesnio tarifo mokestis už nuslėptą pakuotę ir apmokestinamuosius gaminius yra 186 061 Eur.

17. Atsakovo nuomone, Departamento Sprendimas turi visus individualiam teisės aktui būdingus požymius ir Sprendime aiškiai yra nurodyta kokius pažeidimus pareiškėjas padarė, kokias teisės normas pažeidė, kokius pakuotės kiekius neapskaitė ir nedeklaravo ir kodėl būtent tokio dydžio mokestis už nuslėptą pakuotės kiekį paskaičiuotas, nurodyta pareiga sumokėti mokestį ne vėliau kaip per 20 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendimas pasirašytas jį priėmusio pareigūno ir patvirtintas antspaudu bei išsiųstas per 3 darbo dienas, Sprendimas surašytas oficialia forma, kuri patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. D1-692. Pažymi, kad pareiškėjas savo apeliaciniame skunde kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos buvo pateikęs skunde pirmosios instancijos teismui. Teismas išnagrinėjo pateiktus argumentus ir pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą, pasisakęs dėl visų pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, be to, teismas vadovavosi LVAT suformuota praktika mokestiniais klausimais ir dėl individualaus administracinio akto atitikimo VAĮ 8 straipsnio nuostatoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. (17)-V3-1633, kuriuo patvirtintas 2017 m. gruodžio 20 d. Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137, bei Bendrovei už nuslėptą apmokestinamosios pakuotės kiekį apskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą, kurio suma už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius sudaro 186 061 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo dėl Sprendimo panaikinimo netenkino, konstatavęs, kad Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137 ir jo prieduose buvo pateikta pakankamai informacijos, kad pareiškėjas suprastų, kokiu pagrindu jam buvo paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą, o Departamento priimtas Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės laikosi pozicijos, išdėstytos skunde, ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog atsakovas visus paskaičiavimus pateikė tinkamai, be to, Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jokių konkrečių skaičiavimų, kurie įrodytų, jog kiekis, kuris, pasak atsakovo, buvo nuslėptas, nepateikta ir neįrodytas skaičiavimų pagrįstumas.

21. Primintina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Pabrėžtina, kad, vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

23. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėjas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat pabrėžia, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2019 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1133-629/2019). Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas (žr., pvz., LVAT 2019 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-876-629/2019).

25. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis motyvų. Apeliaciniame skunde nurodyti tik deklaratyvūs argumentai, kad teismas nepagrįstai atmetė jo argumentus dėl Departamento Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, toliau dėstant tuos pačius argumentus bei faktines ginčo aplinkybes dėl Sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo, jau nurodytas skunde pirmosios instancijos teismui, nesusiejant su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis šiais klausimais, padarytomis išvadomis bei motyvais. Taigi pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.).

26. Vertinant atsakovo priimto Sprendimo atitiktį VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimams, pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) VAĮ 8 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus. Tokių aplinkybių konstatavimas (galėjo ir turėjo suprasti) įgalintų nepripažinti VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimo arba esamus trūkumus, nepaneigiančius priimtino sprendimo esmės suvokimo, vertinti kaip neesminius, nesudarančius savarankiško ir pakankamo pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti (žr., pvz., LVAT 2019 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-959-502/2019).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog pareiškėjas neteikė Valstybinei mokesčių inspekcijai mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2012–2016 mokestinius laikotarpius Mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka, mokesčio už aplinkos teršimą nemokėjo ir tai atitinka „nuslėpimo“ sąvoką aktualaus (ir išsamiai pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime aptarto) teisinio reguliavimo prasme. Sprendimu buvo patvirtintas Patikrinimo aktas Nr. E1-17/1-137 ir Sprendime pateikta nuoroda į minėtą Patikrinimo aktą; Patikrinimo akte Nr. E1-17/1-137 nurodyta, kad prie jo pridedami du priedai (Mokesčio didesniu tarifu už nedeklaruotą (nuslėptą) taršą gaminių pripildytos pakuotės atliekomis apskaičiavimas ir Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo teisingumą patvirtinančių duomenų ir informacijos surinkimo aktas Nr. 2017/33), šie priedai yra pridėti; Sprendime esantys duomenys sutampa su Patikrinimo akto Nr. E1-17/1-137 prieduose nurodytais duomenimis, o detalūs mokesčio paskaičiavimai, duomenų šaltiniai nurodyti minėtuose dvejuose prieduose. Nurodyta, kad mokestinis paskaičiavimas už 2012–2016 metų mokestinius laikotarpius yra atliktas vadovaujantis galiojančiu teisės aktu – Apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašu. Ginčijamas Sprendimas yra grindžiamas objektyviais duomenimis, yra motyvuotas, pagrįstas teisės aktų normomis, todėl pareiškėjas, gavęs Sprendimą ir Patikrinimo aktą Nr. E1-17/1-137 su jo priedais, turėjo suprasti, kokiu pagrindu jam buvo paskaičiuotas mokestis už aplinkos teršimą taikant didesnį tarifą.

28. Taigi apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, skundžiamame teismo sprendime yra pateikta argumentuota, pagrįsta nustatytais faktais, galiojančiomis teisės nuostatomis, aktualia teismų praktika išvada, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

29. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, proceso teisės normų nepažeidė, o pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekoprekyba“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė