Legislator Case Law & Legislation
2013-03-21 Nr. AB-658-3-61-3-00351-2012-7 AI generated

2013-03-21 Nr. AB-658-3-61-3-00351-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2013-03-21 Nr. AB-658-3-61-3-00351-2012-7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 5-27-16693 (I t., b. l. 100-102); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 11-22-32 (I t., b. l. 112);

Legislator headnote

AI generated

2013-03-21 Nr. AB-658-3-61-3-00351-2012-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.4)I-3407 (I t., b. l. 172-173).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-758/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00351-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–3) ir patikslintais skundais (I t., b. l. 37–39, 155, 159–161, 189–191), prašydamas panaikinti:

1) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 5-27-16693 (I t., b. l. 100-102);

2) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 11-22-32 (I t., b. l. 112);

3) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 11-22-31 (I t., b. l. 113);

4) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. sausio 12 d. sprendimą Nr. (10.10) I-243 (I t., b. l. 110-111);

5) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. gegužės 30 d. sprendimą Nr. (6.4)I-3407 (I t., b. l. 172-173).

Paaiškino, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 11-22-32 nustatė 1429,60 Lt dydžio socialinio draudimo senatvės pensijos permoką buvusiam SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojui V. T.. VSDFV Šalčininkų skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. (7.1)Rl-3351 (I t., b. l. 6-7) buvo nurodyta, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-27-16693 pagrindu buvo patikslintos ir buvusio SĮ „Vilniaus miesto būstas“ darbuotojo Č. R. draudžiamosios pajamos bei nustatyta 1980,27 Lt dydžio socialinio draudimo senatvės pensijos permoka.

Nurodė, kad V. T. buvo atleistas 2011 m. birželio 15 d. nukeliant atleidimo iš darbo datą į 2011 m. rugpjūčio 16 d. SĮ „Vilniaus būstas“ įgaliotas darbuotojas 2011 m. birželio 21 d. užpildė ir pateikė VSDFV Vilniaus skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 2011/07 (forma 2-SD, 2-SD-T, versija 05). Pateiktame pranešime buvo nurodyta, kad V. T. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data yra 2011 m. rugpjūčio 16 d. (A 10), pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma lygi 21192,24 Lt (A 11), įmokų suma lygi 8472,66 Lt (A 12), išeitinė išmoka arba kompensacija apskaičiuota už 2 mėnesius (A 33).

Č. R. iš SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užimamų pareigų buvo atleistas 2011 m. birželio 20 d. nukeliant atleidimo iš darbo datą į 2011 m. spalio 21 d. Įgaliotas darbuotojas 2011 m. birželio 21 d. užpildė ir pateikė VSDFV Vilniaus skyriui pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą Nr. 2011/8 (forma 2-SD, 2-SD-T, versija 05). Pateiktame pranešime nurodė, kad Č. R. valstybinio socialinio draudimo pabaigos data buvo 2011 m. spalio 21 d. (A 10) pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, suma lygi 46910,90 Lt (A 11), įmokų suma lygi 18754,98 Lt (A l2), išeitinė išmoka arba kompensacija apskaičiuota už 5 mėnesius (A 33). Todėl pareiškėjas nesutinka su tuo, kad senatvės pensijos V. T. ir Č. R. atsirado dėl jo kaltės, nes nepažeisdamas teisės aktų pateikė tikslius duomenis apie V. T. ir Č. R. draudžiamąsias pajamas iki valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos, kurių pagrindu minėtiems asmenims ir turėjo būti apskaičiuojama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų suma.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepimų (I t., b. l. 52-56, 166-167, II t., b. l. 1-5) argumentais prašė pareiškėjo skundus atmesti.

Nurodė, kad V. T. ir Č. R. buvo perskaičiuoti išmokėtų senatvės pensijų dydžiai, nes pareiškėjas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011 m. rugsėjo 27 d. pateikė patikslintus duomenis. Senatvės pensijos minėtiems asmenims buvo išmokėtos pagal iki patikslinimo buvusius duomenis, tuo pagrindu ir susidarė permokos (V. T. – už 2011 m. birželio ir liepos mėn., Č. R. – už 2011 m. birželio, liepos ir rugpjūčio mėn.). Tokio pobūdžio turtinės žalos atlyginimą įpareigoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalis. Prašė skundą dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-27-16693 ir VSDFV 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (10.10)I-243 atmesti, dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 11-22-32, VSDFV Vilniaus skyriaus Šalčininkų skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 11-22-31 ir VSDFV 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (6.4)I-3407 nutraukti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimų (I t., b. l. 114-117, 168-169, II t. b. l. 7-11) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Nurodė, kad senatvės pensijos permoka V. T. ir Č. R. susidarė dėl pareiškėjo neteisingai pateiktų duomenų, todėl pareiškėjas ir privalo atlyginti VSDFV biudžetui padarytą žalą. Dėl skundžiamo 2011 m. rugsėjo 30 d. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo Nr. 5-27-16693, nurodė, kad šis sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nes jis buvo priimtas atsižvelgiant į pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. pateiktus prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo bei nurodžius, kad 2-SD pranešime apie V. T. buvo įrašytos draudžiamosios pajamos už 2011 m. birželio ir liepos mėnesius, o Č. R. už 2011 m. birželio - rugpjūčio mėnesius. Permokos susidarė dėl to, kad pareiškėjas patikslintus duomenis apie V. T. ir Č. R. minėtų mėnesių draudžiamąsias pajamas pateikė pavėluotai, t. y. tuomet, kai V. T. ir Č. R. jau buvo išmokėtos pensijos už atitinkamus laikotarpius.

VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 2 d. sprendime Nr. 11-22-31 (I t., b. l. 103) V. T. buvo nustatyta 1429,60 Lt senatvės pensijos permoka, susidariusi laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugpjūčio 31 d., o VSDFV Šalčininkų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. PP9-26 (I t., b. l. 106) Č. R. buvo nustatyta 1980,27 Lt senatvės pensijos permoka susidariusi laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 1 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. Pagal pareiškėjo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011 m. birželio 21 d. ir 2011 m. birželio 30 d. pateiktus duomenis apie draudžiamąsias pajamas, V. T. 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais, o Č. R. 2011 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais neturėjo draudžiamųjų pajamų, būtent todėl už minėtus mėnesius buvo išmokėta visa perskaičiuota pagal Socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 straipsnio nuostatas senatvės pensija. Taip pat nebuvo taikomas Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje nustatytas sumažinimas dėl draudžiamųjų pajamų neturėjimo.

Pagal pareiškėjo 2011 m. rugsėjo 27 d. pateiktus patikslintus duomenis apie V. T. (už 2011 m. birželio ir liepos mėn.) ir Č. R. (už 2011 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėn.) draudžiamąsias pajamas, buvo patikslinti Registro duomenys ir perskaičiuoti minėtiems asmenims mokėtinų senatvės pensijų dydžiai. Susidariusios permokos atsirado dėl pareiškėjo kaltės pavėluotai pateikiant patikslintus duomenis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu (II t., b. l. 19-25) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Bylą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 11-22-31 ir 2012 m. kovo 12 d. sprendimo Nr. 11-22-32 nutraukė. Kitoje dalyje pareiškėjo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2011 m. birželio 21 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2-SD pranešimą Nr. 2011/07 apie V. T. valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2011 m. rugpjūčio 16 d. (I t., b. l. 14-15). 2011 m. birželio 30 d. pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2-SD pranešimą Nr. 2011/08 apie Č. R. valstybinio socialinio draudimo pabaigą nuo 2011 m. spalio 21 d. (I t., b. l. 16-17). Pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 27 d. VSDFV Vilniaus skyriui pateikė 2011 m. rugsėjo 26 d. prašymus 2011/05, 2011/6, 2011/7, 2011/8, 2011/9 dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (I t., b. l. 18-30) bei nurodė priežastį, kad pranešime apie V. T. nebuvo įrašytos draudžiamosios pajamos už 2011 m. birželio – liepos mėnesius, o pranešime apie Č. R. nebuvo įrašytos draudžiamosios pajamos už 2011 m. birželio – spalio mėnesius (už paminėtus laikotarpius pareiškėjas apdraustiesiems buvo parodęs nulines pajamas). VSDFV Vilniaus skyrius 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 5-27-16693 (I t., b. l. 100-102) patikslino minėtų apdraustųjų Registre esančius duomenis ir tuo pagrindu perskaičiavo išmokėtų senatvės pensijų dydžius. Perskaičiavus VSDFV Vilniaus skyriaus 1 – asis pensijų skyrius 2011 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. 11-22-31 nustatė 1429,60 Lt V. T. senatvės pensijos permoką (I t., b. l. 103), VSDFV Šalčininkų skyrius 2011 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. PP9-26 nustatė 1980,27 Lt Č. R. senatvės pensijos permoką (I t., b. l. 106).

Pareiškėjas kreipėsi į VSDFV prašydamas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 5-27-16693, VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2011 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 11-22-31 bei VSDFV Šalčininkų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. sprendimą Nr. PP9-26. VSDFV 2012 m. sausio 12 d. sprendimu Nr. (10.10)I-243 (I t., b. l. 144-145) konstatavo skundžiamų sprendimų teisėtumą. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimais (I t., b. l. 112, 113), netekusiais galios buvo pripažinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1 –ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 21 d. sprendimas Nr. 11-22-31 ir VSDFV Šalčininkų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. sprendimas Nr. PP9-26.

Apdraustiesiems naujai priimtais sprendimais nustatytos sumos nepasikeitė. Pareiškėjas, nesutikdamas su naujai priimtais sprendimais, 2012 m. gegužės 17 d. kreipėsi į VSDFV prašydamas panaikinti 2012 m. kovo 12 d. sprendimus bei VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 5-27-16693 (I t., b. l. 170, 171), tačiau VSDFV konstatavo, kad naikinti minėtų sprendimų nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjas su pastaruoju sprendimu nesutiko.

Iš ginčijamų VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimų Nr. 11-22-31, Nr. 11-22-32 turinio buvo matyti, kad jais, atitinkamai Č. R. (1980,27 Lt) ir V. T. (1429,60 Lt) buvo nustatytas senatvės pensijos permokos dydis, nurodytas nustatytos pensijos permokos pagrindas, nurodytas taikytas teisinis reglamentavimas bei nurodyti pripažinti netekusiais galios atitinkami sprendimai. Minėtuose sprendimuose atsakovas nėra suformulavęs jokių privalomų elgesio taisyklių ar pareigų pareiškėjui.

Administracinė byla dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimų Nr. 11-22-32 ir Nr. 11-22-31 panaikinimo buvo nutraukta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straispnio 1 punkto pagrindu, kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Nustatyta, jog nebuvo pagrindo vertinti VSDFV 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (10.10)I-243 dalies, kurioje VSDFV pasisakė dėl šiuo metu jau pripažintų netekusiais galios sprendimų teisėtumo, pagrįstumo. Įvertinęs VSDFV 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (10.10)I-243 dalį dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-27-16693 teisėtumo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad priimdamas sprendimą patikslinti duomenis atsakovas veikė savo kompetenciją reglamentuojančių teisės aktų (atitinkamos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – ir Taisyklės), nuostatos) ribose, terminų nepažeidė, priežasties, dėl kurios naujai pateikti duomenys neturėjo būti patikslinti Registre nebuvo nustatyta, todėl kilti abejonei dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo teisėtumo nebuvo pagrindo. Pažymėtina, kad VSDFV 2012 m. gegužės 30 d. sprendimas Nr. (6.4)I-3407 buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2012 m. gegužės 17 d. raštus Nr. 1.35-12/1137 ir 1.35-12/1139, kuriais buvo prašoma pakartotinai panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą bei 2012 m. kovo 12 d. sprendimus. Faktinė ginčo situacija parodė, kad atsakovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus, todėl keisti/naikinti minėto sprendimo nebuvo teisinio pagrindo. Bylos medžiaga nesudarė pagrindo išvadai, kad permoka susidarė dėl kokios nors kitos priežasties negu nustatyta ginčo sprendimuose. Gavęs atitinkamus duomenis, atsakovas pagrįstai įvertino gautų pajamų santykį ir pagal galiojančius teisės aktus pagrįstai konstatavo pensijos permokas bei tuo pagrindu priėmė atitinkamus sprendimus. Motyvų dėl konkrečių sumų matematinio neatitikimo pareiškėjas teismui nepateikė.

Teismas konstatavo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV skundžiamų sprendimų naikinti nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 31-33), kuriame prašo skundą patenkinti, priimtą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad nesutinka, jog senatvės pensijų paskaičiavimų netikslumai V. T. ir Č. R. atsirado dėl pareiškėjo kaltės, kadangi SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2011 m. birželio 21 d. ir 2011 m. birželio 30 d. pateikė tikslius duomenis apie V. T., o 2011 m. birželio 30 d. apie Č. R. draudžiamąsias pajamas iki valstybinio socialinio draudimo pabaigos datos, kurių pagrindu turėjo būti apskaičiuojama valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijų suma minėtiems asmenims. Skundžiamame Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nėra konstatuota, kad minėtomis dienomis pateikti duomenys buvo netikslūs, ir kad vėliau atsirado poreikis juos tikslinti. Pareiškėjas 2011 m. birželio 21 d. ir 2011 m. liepos 5 d. VSDFV sumokėjo 70 000 Lt draudėjo įmokų. Gavusi įmokas VSDFV delsė ir neinformavo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apie įmokų tikslinimą, todėl pareiškėjas pagrįstai tikėjo, kad įmokos apskaičiuotos tiksliai.

VSDFV direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. Nr. V-243 įsakymas „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo” numato, kad duomenys apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį, draudžiamąsias pajamas ir įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Taigi net ir nustačius tai, kad nurodytomis datomis pateikti duomenys buvo netikslūs, pareiškėjas turi teisę juos tikslinti per 5 metų terminą nuo draudėjo kreipimosi dienos.

Vilniaus apygardos administracinis teismas skundžiamame sprendime nepagrindė išvados, kad minėtos senatvės pensijų permokos atsirado dėl SĮ „Vilniaus miesto būstas” kaltės. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo skundą dalyje dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-27-16693, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (10.10) I- 243 ir dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (6.4) 1-3407.

Vilniaus apygardos administracinis teismas taip pat nepagrįstai nutraukė administracinę bylą dalyje dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (10.10) 1-243 ir dėl VSDFV 2012 m. gegužės 30 d. sprendimo Nr. (6.4) 1-3407 panaikinimo. Teismas klydo konstatuodamas, kad minėtuose sprendimuose atsakovas nėra suformulavęs jokių privalomų elgesio taisyklių ar pareigų pareiškėjui ir todėl tokios rūšies ginčai nepatenka į bylų, priskirtų administracinių bylų kompetencijai, sąrašą. SĮ „Vilniaus miesto būstas” akcentuoja, kad minėti atsakovo sprendimai liečia jo teises ir interesus, kadangi minėtų sprendimų pagrindu atsakovas galimai kreipsis į teismą dėl senatvės pensijų permokų išieškojimo iš apelianto civiline tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius atsiliepime (II t., b. l. 39-43) į SĮ „Vilniaus miesto būstas” apeliacinį skundą nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai išanalizavo bylos aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus bei išsamiai ištyrė pateiktus įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad ginčijamuose VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimuose Nr. 11-22-31 ir Nr. 11-22-32 dėl Č. R. ir V. T. senatvės pensijų permokų nustatymo nebuvo suformuluota jokių privalomų elgesio taisyklių ar pareigų pareiškėjo atžvilgiu ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylą dalyje dėl minėtų sprendimų panaikinimo nutraukė ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Pareiškėjo manymu, teismas klydo nurodydamas, jog sprendimuose dėl V. T. ir Č. R. senatvės pensijų permokų nustatymo VSDFV Vilniaus skyrius nėra suformulavęs jokių privalomo elgesio taisyklių ar pareigų pareiškėjui, kadangi yra tikimybė, jog minėtų sprendimų pagrindu VSDFV Vilniaus skyrius kreipsis į teismą dėl šių permokų priteisimo iš SĮ „Vilniaus miesto būstas” civiline tvarka. Šis pareiškėjo argumentas neturi jokios teisinės reikšmės. Teismas nurodė, kad atsakovas priimdamas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. 5-27-16693 dėl Registro duomenų tikslinimo teisės aktų nepažeidė, priežasties, dėl kurios naujai pateikti duomenys neturėjo būti patikslinti Registre nebuvo nustatyta, todėl jo teisėtumu nėra pagrindo abejoti. Pagal minėto sprendimo pagrindu Registre naujai užfiksuotus duomenis atsiradusi pensijos permoka susidarė būtent dėl pareiškėjo kaltės, kadangi pareiškėjas laiku nepranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos pareiškėjo darbuotojų pensijos dydžiui. Gavęs atitinkamus duomenis, atsakovas pagrįstai įvertino gautų pajamų santykį ir pagal galiojančius teisės aktus pagrįstai konstatavo pensijos permokas bei tuo pagrindu priėmė atitinkamus sprendimus. VSDFV Vilniaus skyrius su šiais teismo argumentais visiškai sutinka. VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. Nr. 5-27-16693 buvo priimtas pareiškėjo prašymu, laikantis Registro duomenų tikslinimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Pareiškėjo argumentai, kad Taisyklės numato draudėjui teisę tikslinti duomenis apie valstybinio socialinio draudimo laikotarpį, draudžiamąsias pajamas ir įmokas už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos bei kiti argumentai, nagrinėjamai bylai neturi jokios reikšmės.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime (II t., b. l. 44-47) į SĮ „Vilniaus miesto būstas” apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog teismas priimdamas skundžiamą sprendimą tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš skundo ir apeliacinio skundo turinio spręstina, kad pareiškėjas SĮ „Vilniaus miesto būstas“ siekia paneigti, kad atsiradusios pensijos permokos jo buvusiems darbuotojams V. T. ir Č. R. susidarė ne dėl jo kaltės, kadangi jis laiku pranešė apie aplinkybes, turinčias įtakos jo darbuotojų pensijos dydžiams.

Senatvės pensijų mokėjimas vykdomas vadovaujantis Valstybinių socialinių draudimo pensijų įstatymu, Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 patvirtintais Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais bei Socialinio išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis, galiojusiomis ginčo laikotarpiu. Laikinasis įstatymas nustato socialinių išmokų, t. y. valstybinių pensijų ir kitų išmokų, išvardintų šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, valstybinių socialinių draudimo pensijų perskaičiavimo ir šių išmokų mokėjimo asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, tvarką, ir kt. Minėtas įstatymas yra taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių pensijų įstatymą.

Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta, kad pensijų gavėjams, kurie turi draudžiamųjų pajamų, turi būti mokama perskaičiuotos pagal šį įstatymą senatvės pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. To paties straipsnio 4 dalis nustatė draudėjams pareigą kiekvieną mėnesį Fondo valdybos teritoriniams skyriams teikti duomenis apie dirbančių pensijų gavėjų mėnesio draudžiamąsias pajamas.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, jeigu juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

Pranešimų apie apskaičiuotas valstybinio socialinio draudimo įmokas (toliau – ir įmokos) pateikimo, pildymo bei tikslinimo tvarką reglamentuoja Valstybinio socialinio draudimo įstatymas, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 (toliau – ir Biudžeto taisyklės), Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatai, patvirtinti Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 (toliau – ir Registro nuostatai), bei Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės, patvirtintos Fondo valdybos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 (toliau – ir Taisyklės).

Iš bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Šalčininkų skyriaus 2011 m. spalio 25 d. sprendimu Nr. PP9-26 (I t., b. l. 106) Č. R. buvo nustatyta 1 980,27 Lt senatvės pensijos permoka. VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 11-22-31 (I t., b. l. 113) ankstesnis sprendimas pripažintas netekusiu galios dėl nurodyto netinkamo teisinio pagrindo, tačiau taip pat nustatyta 1 980,27 Lt senatvės pensijos permoka. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 2 d. sprendime Nr. 11-22-31 (I t., b. l. 103) V. T. priskaičiuota 1 429,60 Lt senatvės pensijos permoka. Kaip ir Č. R. atveju, VSDFV Vilniaus skyrius 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 11-22-32 (I t., b. l. 112) minėtą 2011 m. spalio 21 d. sprendimą pripažino netekusiu galios dėl nurodyto netinkamo teisinio pagrindo, tačiau V. T. taip pat nustatė 1 429,60 Lt senatvės pensijos permoką. Minėti sprendimai buvo priimti išnagrinėjus atitinkamai Č. R. ir V. T. valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos bylų dokumentus. Įvertinusi bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas administracinę bylą dėl minėtų VSDFV Vilniaus skyriaus 2012 m. kovo 12 d. sprendimų (Nr. 11-22-31 ir Nr. 11-22-32) pagrįstai nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punkto pagrindu, pripažinęs, kad juose nėra valinio pobūdžio patvarkymų ir jokių teisinių pasekmių pareiškėjo teisėms bei pareigoms jie nesukelia. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.), konstatuoja, kad kituose pareiškėjo šioje byloje ginčijamuose: VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendime Nr. 5-27-16693 bei VSDFV 2012 m. sausio 12 d. sprendime Nr. (10.10)I-243 (priimtame išnagrinėjus pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka) taip pat nėra valinio pobūdžio patvarkymų, kurie tiesiogiai liestų pareiškėjo interesus ar teises. Minėtais sprendimais, tenkinant draudėjo prašymą, patikslinti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazėje dvylikos apdraustųjų duomenys, nustatyti V. T. ir Č. R. pensijų permokos dydžiai ir įvardinti pareiškėjo veiksmai (neveikimas), dėl kurių šios permokos susidarė. Taigi, kaip matyti iš sprendimų turinio, juose nustatyti juridiniai faktai, tačiau jokios aiškios ir privalomos elgesio taisyklės ar pareigos pačiam pareiškėjui SĮ „Vilniaus miesto būstas” suformuluotos nebuvo.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Akivaizdu, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo ne dėl teisės (ginčijamuose sprendimuose nėra atsakovo valinio pobūdžio patvarkymų, kurie būtų susiję su pareiškėjo interesais ar teisėmis), o dėl fakto. Pažymėtina, kad tokios rūšies ginčai nepatenka į bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, sąrašą, kuris išdėstytas ABTĮ 15 straipsnyje. Teisėjų kolegija, įvertinusi tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius, daro išvadą, kad realias teisines pasekmes pareiškėjui galėtų sukelti skundžiamų sprendimų, kurie savo pobūdžiu yra tarpiniai (procedūriniai) dokumentai, pagrindu priimtas sprendimas, įpareigojantis pareiškėją atlyginti žalą Fondui įstatymų nustatyta tvarka. Tokį aktą pareiškėjas SĮ „Vilniaus miesto būstas” įgytų teisę ginčyti ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjui SĮ „Vilniaus miesto būstas“ pareigas galimai sukeliantys yra VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2011 m. spalio 27 d. Nr. (11.5.1)3-66754 (I t., b. l. 105) bei VSDFV Šalčininkų skyriaus 2011 m. lapkričio 4 d. Nr. (7.1)R1-3351 (I t., b. l. 108-109) sprendimai, kuriuose prašoma atlyginti žalą VSDF biudžetui, atsiradusią dėl atitinkamai V. T. ir Č. R. nustatytų pensijų permokų. Pagal ABTĮ 10 straipsnio nuostatas pirmosios instancijos teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju šios funkcijos tinkamai neatliko, kadangi sprendė bylą, neišaiškinęs pareiškėjui procesinės teisės prašyti panaikinti administracinius aktus, kurie jam numato ir įtvirtina teises ir pareigas.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas pareiškėjo SĮ „Vilniaus miesto būstas” skundą, neatsižvelgė į ABTĮ nuostatas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-27-16693 ir VSDFV 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (10.10)I-243 panaikinimo negali būti paliktas galioti, todėl naikintina ir šioje dalyje administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjo reikalavimas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo Nr. 5-27-16693 ir VSDFV 2012 m. sausio 12 d. sprendimo Nr. (10.10)I-243 panaikinimo, ir administracinę bylą šioje dalyje grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė