2023-06-12 Nr. AB-11724-3-63-3-02530-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-540-602/2023

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02530-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. N. V. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja I. N. V. skunde prašė panaikinti atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr.(.6.E)D3-3870 „Dėl prašymo išduoti statybos leidimą“ (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėja nurodė, kad pateikė prašymą atsakovui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o atsakovas Sprendimu atmetė nurodytą prašymą. Sprendime nurodyta, kad dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, yra surašytas savavališkos statybos aktas, todėl negalima kita administracinė procedūra dėl kito statybą leidžiančio dokumento išdavimo kito statinio statybai. Pareiškėja nesutiko su Sprendimu, paaiškino, jog dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), Palanga, nėra surašytas savavališkos statybos aktas, todėl šis klaidingas faktas negali būti kliūtimi vykdyti kito statinio statybą leidžiančio dokumento išdavimo administracinę procedūrą. Manė, jog atsakovas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies reglamentavimą, todėl nepagrįstai užkirto teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą kito statinio statybai.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, jog pareiškėja kreipėsi išduoti statybą leidžiantį dokumentą sklype, kuriame nustatytas savavališkos statybos faktas. Elektroninės formos Sprendimu prašymą atmetė, nurodydamas motyvus: Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalį. Akcentavo, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr.D2-1797 nurodė, kad sklype (duomenys neskelbtini), fiksuotas savavališkos statybos faktas. Atkreipė dėmesį, jog žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nekilnojamojo turto registro įraše (10.1 p.) taip pat fiksuotas savavališkos sklype statybos faktas, registro duomenys teisėti ir teisingi, kol jie nenuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka. Į pareiškėjos skundo teiginį, jog dėl paties pastato nėra surašytas savavališkos statybos faktas, atsakovas nurodė, kad, žemės sklype egzistuojant savavališkos statybos faktui, nėra galimybės apskaičiuoti tikro užstatymo tankumo ir intensyvumo, nes neaišku, ar nelegali statyba bus įteisinta.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2021 m. lapkričio 11 d. pateikė Administracijai prašymą išduoti leidimą statyti naują (-us) statinį (-ius) poilsio paskirties (duomenys neskelbtini), Palangoje. Atsakovas 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo, vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalimi, nes žemės sklype ar statinyje, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti. Taip pat nepateikti su prašymu Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nurodyti dokumentai. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 18 d. sprendimu Inspekcijos 2020 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 2D-720(16.51) ‚,Dėl termino savavališkos statybos (duomenys neskelbtini), Palangoje, nustatymo, atnaujinimo arba pratęsimo“ nepanaikintas, pareiškėjos skundas atmestas. Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Inspekcijos 2020 m. lapkričio 16 d. patikrinimo aktas Nr. 2D-16692 nepanaikintas, pareiškėjos skundas atmestas; sprendimai įsiteisėję. Inspekcija 2021 m. vasario 4 d. raštu Nr. 2D-1797 konstatavo, jog 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 yra neįvykdytas.

7. Taigi, teismas nurodė, kad ginčas tarp šalių vyksta dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą II grupės nesudėtingosios kategorijos poilsio paskirties (duomenys neskelbtini), Palangoje, nes žemės sklype, dėl kurio prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą, nustatytas savavališkos statybos faktas ir savavališkos statybos padariniai teisės aktų nustatyta tvarka nepašalinti.

8. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Statybos įstatymo 27 str. 1 d., 25 d., 27 str. 16 d., Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir STR) 11 p., 13.5 p.), nurodė, kad Inspekcija 2017 m. gegužės 11 d. surašė Privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-30-170511-00042, kuriuo įpareigojo iki 2017 m. lapkričio 11 d. nugriauti savavališkai pastatytą poilsio paskirties pastatą su dengta terasa ir sutvarkyti statybvietę, nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų. Savavališkos statybos 2017 m. gegužės 10 d. aktas ir 2017 m. gegužės 11 d. privalomasis nurodymas buvo apskųsti Klaipėdos apylinkės teismui, kuris 2018 m. kovo 27 d. sprendimu bylą dėl savavališkos statybos akto panaikinimo nutraukė, o dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo ieškinį atmetė. Šis sprendimas Klaipėdos apygardos 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Privalomas nurodymas iki šiol neįvykdytas. Savavališkos statybos faktas, žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra fiksuotas Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše. Registro duomenys nėra nuginčyti ar panaikinti, todėl teisėti ir teisingi.

9. Apibendrinusi aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, atsižvelgusi į tai, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje imperatyviai nurodyta, kada statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, teisėjų kolegija konstatavo, jog atsakovo priimtas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas.

III. 10. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skundą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo žodinio proceso tvarka.

11. Pareiškėja teigia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnį. Teismas be teisinio pagrindo administracinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, todėl pareiškėja negalėjo dalyvauti teisme, reikšti nuomonę dėl ginčo esmės ir naudotis visomis pareiškėjo teisėmis, kurios yra įstatymo pareiškėjui garantuotos administracinės bylos žodinio proceso metu. Pareiškėja teismui skunde nenurodė, kad prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau teismas to neįvertino kaip skundo trūkumo. Kadangi nebuvo pareiškėjos pageidavimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tai pagal ABTĮ 24 straipsnį teismui neatsirado teisė bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

12. Nurodo, kad teismas nepagrįstai neskundžiama nutartimi pareiškėjai nustatė procesinį terminą pranešti dėl galimybės bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 26 straipsnio 16 dalį, nes ši įstatymo nuostata yra siejama ne tik su savavališkos statybos fakto nustatymu, bet ir su savavališkos statybos padarinių pašalinimo faktu. Taip pat netinkamai taikė ir aiškino Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies galiojančią redakciją, kuri galiojo teismo sprendimo priėmimo metu. Teismas, be kita ko, sprendime apibendrino ne visus teismo procesus, kurie galėjo būti reikšmingi nagrinėjant pareiškėjos skundą.

13. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

14. Teigia, kad pareiškėja buvo atstovaujama atstovo, gavo informaciją apie rašytinį procesą, todėl turėjo galimybę prašyti žodinio proceso. Pareiškėja teigia, kad procesinė nutartis dėl rašytinio proceso yra nepagrįsta, tačiau pareiškėja tokios nutarties neginčijo ir žodinio proceso pretenzijų nereiškė. Paaiškina, kad tai, jog vyksta papildomas procesas Nr. 2-10-3-00022-2020-4 su Inspekcija dėl privalomojo nurodymo, pareiškėja galėjo atskleisti iki bylos nagrinėjimo iš esmės. Be to, tai, kad vyksta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, bylai įtakos nedaro.

15. Pareiškėja nurodo, kad dėl paties pastato nėra surašytas savavališkos statybos aktas, tačiau atsakovas pažymi, kad žemės sklype egzistuojant savavališkos statybos faktui, nėra galimybės apskaičiuoti tikro užstatymo tankumo ir intensyvumo, nes neaišku, ar nelegali statyba bus įteisinta.

16. Atsakovas nepritaria pareiškėjos teiginiams, kad turėjo būti taikoma ne prašymo nagrinėjimo metu, bet nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 30 d. galiojusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies redakcija. Kadangi pareiškėjos prašymas buvo pateiktas ir nagrinėjamas 2021 metais, atsakovas laikosi pozicijos, kad teisingai buvo taikoma prašymo nagrinėjimo metu 2021 m. lapkričio 11 d. galiojusi Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalies redakcija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Byloje kilo ginčas dėl reikalavimo panaikinti Sprendimą, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, jog Statybos įstatymo 27 straipsnio 16 dalyje imperatyviai nurodyta, kada statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, konstatavo, jog atsakovo priimtas administracinis aktas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentuoja, kad teismas be teisinio pagrindo administracinę bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

19. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Tačiau byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šiuo atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Bet kuriuo atveju šie klausimai išsprendžiami teismo nutartimi (ABTĮ 78 str. 6 d.).

21. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad minėtas teisinis reguliavimas lemia, kad ABTĮ 78 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė pirmosios instancijos teisme rengti žodinį bylos nagrinėjimą, išskyrus nustatytas išimtis, t. y. kai proceso šalis pareiškia prašymą surengti rašytinį procesą, o kitos proceso šalys tam neprieštarauja (žr., pvz., 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2454-575/2020). Taigi pagal bendrą taisyklę šalys turi būti išklausytos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, ypač svarbu užtikrinti šio principo (būti išklausytam) užtikrinimą pareiškėjo, kuris skundžia valdžios institucijos sprendimą, atžvilgiu. ABTĮ 78 straipsnis įtvirtina galimybę nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde nurodo tokį pageidavimą, o kiti proceso dalyviai neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (žr., pvz., 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2306-602/2019).

22. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos skunde nebuvo nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi, kuria priėmė pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo, taip pat įpareigojo pareiškėją informuoti teismą, ar pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka ar vaizdo konferencijos būdu (ZOOM) iki 2022 m. sausio 17 d. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 24 d. nutartimi, nustatęs, kad šalys per nustatytą terminą nuomonės dėl bylos nagrinėjimo būdo nepareiškė, laikė, jog žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi pareiškėjos skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo veiksmai, dėl kurių byloje nėra ABTĮ nustatyta tvarka patvirtintų neabejotinų duomenų dėl to, kad pareiškėja sutiko dėl rašytinio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, vertintini kaip veiksmai, dėl kurių pareiškėjai galėjo būti apribota teisė į tinkamą teismo procesą. Kadangi pareiškėjos skunde nebuvo nurodytas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, todėl teismas turėjo nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, kaip tai yra įtvirtinta ABTĮ, o ne savo iniciatyva, nesant pareiškėjos sutikimo, bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka.

24. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla turi būti perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo ir dėl to nevertinami kito apeliacinio skundo argumentai.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. N. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius