cf540ae5-acf5-4530-a6df-83e25bf7ee8e · Panevėžio apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2-733-589/2018Teisminio proceso Nr. 2-08-3-08016-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 2.4.4.8; 3.2.6.1 (S)                                                                                                                        PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS                                                             S P R E N D I M A S   LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                    2018 m. gegužės 15 d.                                                          Panevėžys             Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rita Dambrauskaitė,sekretoriaujant Vilmai Bučaitei,dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“ atstovui advokatui S. B.,dalyvaujant trečiajam asmeniui R.

T.,nedalyvaujant trečiajam asmeniui V. R.,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ dėl turtinės žalos priteisimo pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Panevėžio bÅ«stas“, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų R. T. ir V. R.. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 377,54 Eur turtinės žalos atlyginimo, 18,06 Eur kompensacinių palÅ«kanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teismui, 6 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad 2014 m. lapkričio 2 d. įvykio metu buvo aplietas butas, esantis (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovės atstovas žalų ekspertas vertintojas nustatė, kad buvo sulietos kambario 35-1 lubos ir sienos. Ä®vykio metu minėtas butas ieÅ¡kovės buvo apdraustas BÅ«sto draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuojant nuostolį ir mokant draudimo iÅ¡mokÄ , ieÅ¡kovė vadovavosi BÅ«sto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2013 m. sausio 3 d. redakcija, galioja nuo 2013 m. vasario 11 d., toliau – ir Taisyklės).

Pagal Taisyklių nuostatas nuostolio dydis yra nustatomas vadovaujantis surašytu turto sunaikinimo ar sugadinimo aktu (jei apžiūra buvo vykdoma ir aktas buvo surašytas), gautais iš draudėjo ir kompetentingų įstaigų dokumentais, būtinais turto sunaikinimo ar sugadinimo priežastims ir nuostolių dydžiui nustatyti. Taisyklėse numatyta, kad kai pastatai (pastatų elementai (įrenginiai)) ar namų turtas, apdrausti atkūrimo verte, dėl draudžiamojo įvykio buvo sugadinti, tai nuostolis yra šio turto remonto kaina.

Nuostoliu laikomos tik remonto iÅ¡laidos, bÅ«tinos sugadintam turtui atstatyti iki buvusios bÅ«klės prieÅ¡ pat įvykį bei nevirÅ¡ijančios to turto atkÅ«rimo vertės, buvusios prieÅ¡ pat draudžiamÄ jį įvykį. IeÅ¡kovė pagal lokalinę sÄ matÄ , sudaromÄ Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus”, patvirtinta Sistela programa, apskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro 377,54 Eur ir kompensavo per užpylimÄ atsiradusiÄ Å¾alÄ , iÅ¡mokėdama tokio dydžio draudimo iÅ¡mokÄ .

IeÅ¡kovės apdraustas turtas buvo užpiltas dėl vandens pratekėjimo, trÅ«kus bendro naudojimo stovui. Pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), administratoriumi paskirta atsakovė, todėl ji privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrÄ jÄ inžinerinę įrangÄ , organizuoti jos remontÄ (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. D1-1067 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2010 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimai“ 9, 5, 7, 8 punktai, STR 1.12.05:2010 priedo „Daugiabučių namų techninės priežiÅ«ros pagrindinių darbų sÄ raÅ¡as“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. lapkričio 18 d.

įsakymu Nr. D1-888, 1, 3, 7, 9, 16 punktai). IeÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, ragindama atlyginti žalÄ , tačiau turtinė žala iki Å¡iol nėra atlyginta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingų už padarytÄ Å¾alÄ asmenų, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Ä®statymų leidėjas įtvirtino prezumpcijÄ , kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ , privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tokias įstatyme nustatytas palÅ«kanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Kompensuojamosios palÅ«kanos gali bÅ«ti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natÅ«ra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiÅ¡kia, kad jai bÅ«dingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palÅ«kanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palÅ«kanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo jÄ vykdyti.IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdyje nurodė, jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinį ir jame iÅ¡dėstytus motyvus palaiko. IeÅ¡kovė laiko, kad atsakovė yra atsakinga už padarytÄ Å¾alÄ , kadangi ji netinkamai vykdė savo pareigas. Papildomai paaiÅ¡kino, kad atsakovė įgaliojimus administruoti gavo sutarties pagrindu, kurioje yra nustatytos atsakovės pareigos dėl bendrų inžinerinių tinklų apžiÅ«rų vykdymo, aktų suraÅ¡ymo ir jų pristatymo gyventojams.

Paskutinis namo savininkų susirinkimas vyko 2014 m. sausio 16 d., kuomet sutartis su atsakove dar nebuvo sudaryta. Po sutarties sudarymo atsakovė organizavo namo apžiūras ir surašė aktus, bet duomenų, patvirtinančių, kad šie aktai būtų pristatyti, būtų organizuojami susirinkimai, būtų teikti paskaičiavimai dėl problemų sprendimo būdų, byloje nepateikta. Ieškovės nuomone, vien aktų pristatymas, nepateikiant paskaičiavimų, kaip galėtų būti įgyvendinami rekomenduojami darbai, negali būti laikomas tinkamu namo administratoriaus pareigų vykdymu.

Atsakovas yra Å¡ioje srityje veikiantis profesionalas, todėl jam taikomi aukÅ¡tesni rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo standartai.       Atsakovė atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kovės ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tais reikalavimais nesutinka, todėl praÅ¡o atmesti ieÅ¡kinį visa apimtimi, kaip nepagrįstÄ ir priteisti visas atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė nesutinka su ieÅ¡kovės teiginiu, jog ji yra už žalÄ atsakingas asmuo. Remiantis tarp daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų ir tarp atsakovės 2014 m. sausio 30 d. sudaryta „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutartimi Nr. 44“ (toliau – ir Sutartis), Sutarties Priedu Nr. 1 „Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės priežiÅ«ros vykdytojo atliekamų darbų sÄ raÅ¡as“, Sutarties Priedu Nr. 2 „Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros minimalių darbų sÄ raÅ¡as“, Sutarties Priedu Nr. 3 „Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo atliekamų darbų minimalių apimčių sÄ raÅ¡as“, nuostatomis, atsakovė yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), administratorė, prižiÅ«rinti administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuojanti jų remontÄ , tačiau tai savaime nereiÅ¡kia, kad už padarytÄ Å¾alÄ , trÅ«kus bendrojo naudojimo vandens vamzdžiui ir apliejus butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), yra atsakinga atsakovė.

Atsakovė įsitikinusi, jog ieškovės reiškiami reikalavimai turėjo būti nukreipti daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų, veikiančių pagal 2014 m. sausio 20 d. „Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiūros jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties“ (toliau – ir Jungtinės veiklos sutartis) pagrindu, adresu, t. y. nagrinėjamoje civilinėje byloje tinkamas atsakovas yra daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų (viso 106) savininkai.

IeÅ¡kovė, įgijusi trečiojo asmens – R. T. (draudėjo) teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, savo reikalavimo teisę privalo įgyvendinti ne remiantis sumokėta draudėjui (trečiajam asmeniui) iÅ¡moka, o vadovaudamasis civilinės atsakomybės nuostatomis ir privalo įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės kylimÄ pagal civilinei atsakomybei bÅ«dingas sÄ lygas. Byloje ieÅ¡kovės pateikta medžiaga neįrodo, kad trečiojo asmens butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl atsakovės veiksmų, t. y. dėl atsakovės nerÅ«pestingumo ar, kaip gyvenamojo pastato prižiÅ«rėtojo, netinkamo elgesio.

Remiantis bylos medžiaga, akivaizdu, jog atsakovė nepažeidė CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatos, tinkamai įgyvendino savo pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsakovės veiksmai neturi bÅ«ti kvalifikuotini CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostata, nes atsakovei nekyla civilinė atsakomybė, kadangi ji tinkamai vykdė įstatymuose ar sutartyje nustatytas pareigas ir neatliko veiksmų, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), bei nepažeidė bendro pobÅ«džio pareigos elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Atkreipė dėmesy, jog remiantis CK 6.247 straipsnio nuostata, pareiga atlyginti nuostolius atsakovei kiltų tik tada, jei tie nuostoliai bÅ«tų susiję su atsakovės veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais atsakovės civilinę atsakomybę. Yra akivaizdu, jog reikalaujama atlyginti turtinė žala pagal jos ir civilinės atsakomybės prigimtį negali bÅ«ti laikoma atsakovės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Atsakovė dar 2014 m. liepos 30 d. atsakomuoju raÅ¡tu Nr. 1-660 į ieÅ¡kovės 2014 m. liepos 16 d. pretenzijÄ Nr. R0001484807 kitoje byloje buvo aiÅ¡kiai nurodžiusi, jog daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), Pastatų apžiÅ«ros aktuose nuo 2007 m. namo butų ir kt. patalpų savininkams yra rekomendavusi pakeisti karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų sistemÄ ; daugiabučio pastato 2011 m. birželio 3 d. apžiÅ«ros aktas Nr. 6 ir 2013 m. rugsėjo 18 d. apžiÅ«ros aktas buvo pristatyti daugiabučio namo savininkų susirinkimuose 2012 m. gegužės 2 d. ir 2014 m. sausio 16 d., kuriuose daugiabučio namo savininkų nebuvo pritarta keisti Å¡alto ir karÅ¡to vandens vamzdynu bei atlikti darbus defektams Å¡alinti.

Taigi yra akivaizdu, kad daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai, žinodami apie avarinės bÅ«klės vandentiekio sistemÄ ir nesiėmę jokių aktyvių veiksmų (susirinkimuose nepriėmė reikiamo sprendimo vykdyti remonto darbus) paÅ¡alinti atsakovės nurodytus trÅ«kumus, savo neveikimu yra atsakingi už trečiajam asmeniui incidento metu padarytÄ turtinę žalÄ . Taip pat atkreipė dėmesy į tai, kad daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų (viso 106) savininkų Jungtinė veiklos sutarties nuostatomis, butų ir kitų patalpų savininkai buvo sutarę, jog: sutarties tikslas – nesiekiant pelno valdyti, naudoti, prižiÅ«rėti, remontuoti ir kitaip tvarkyti namo bendrojo naudojimo objektus (2 punktas); sutarties dalykas yra bendrojo naudojimo objektai: bendrosios namo inžinierinės sistemos – <...> Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens saistomos vamzdynai ir radiatoriai, vandentiekio ir nuotekų vamzdynai, rankÅ¡luosčių džiovintuvai (3.2 punktas); iÅ¡laidos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus, apmokamos pagal statybos rangos darbų pirkimo sutartis; susijusios iÅ¡laidos su avarijų likvidavimu ir lokalizavimu pagal atliktų darbu lokalines sÄ matas, paskirstant patalpų savininkams proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (15 punktas).

Atsakovės nuomone, nagrinėjamoje byloje sprendžiant trečiojo asmens R. T. butui padarytos žalos atlyginimo klausimÄ , turi bÅ«ti taikoma CK 6.266 straipsnyje nustatyta statinio savininkų griežtoji atsakomybė už padaryta žalÄ , nes buto žala užliejimu buvo padaryta dėl bendrosios namo inžinierinės sistemos defekto. Manytina, jog užliejimas 2014 m. lapkričio 2 d. įvyko dėl natÅ«ralaus vandentiekio stovo nusidėvėjimo. Atsakovei, kaip daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), administratoriui yra taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos, reglamentuojančios paprastÄ jį turto administravimÄ .

Turto paprastojo administravimo atveju administratorius privalo įgyvendinti teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu (CK 4.240 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ bylos medžiagos teigtina, kad atsakovė, vykdydama savo administratoriaus prievoles, tinkamai laikėsi įstatymu ir administravimÄ apibrėžiančiu nustatytų taisyklių – visas prievoles vykdė apdairiai, sÄ Å¾iningai ir tik naudos gavėjo interesais (CK 4.242 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, kaip administratorius, neatsako už turto normalų nusidėvėjimÄ (CK 4.242 straipsnio 1 dalis).

Be to, atsakovė (administratorius) nėra asmeniÅ¡kai atsakinga tretiesiems asmenims pagal prievoles, kurios atsirado administruojant turtÄ (CK 4.244 straipsnio 1 dalis).Atsakovės atstovas teismo posėdyje nurodė, jog atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, nesutikimo motyvai iÅ¡samiai iÅ¡dėstyti atsiliepime. Papildomai paaiÅ¡kino, kad tiek administruodama pagal sutartį, tiek iki tol kitu pagrindu, atsakovė prižiÅ«rėjo ir laiku apžiÅ«rėjo namÄ , teikė dokumentus dėl esamos padėties su praneÅ¡imu, kad reikia pakeisti vamzdynus.

SprendimÄ juos keisti turėjo priimti butų savininkai. IeÅ¡kovės argumentas dėl paskaičiavimų kartu su aktais nepateikimo iÅ¡eina iÅ¡ sutarties ir įstatymo ribų. Trečiasis asmuo R. T. teismo posėdyje nurodė, kad dėl pareikÅ¡to ieÅ¡kinio nieko paaiÅ¡kinti negali.Trečiasis asmuo V. R. teismo posėdyje nedalyvauja, pareiÅ¡kimo nagrinėti bylÄ jai nedalyvaujant nepateikė. Teismo Å¡aukimas į vyksiantį teismo posėdį jai įteiktas 2018 m. kovo 28 d. asmeniÅ¡kai (CPK 122 ir 123 straipsnių 1 dalys).

Atsiliepime nurodo, kad 2014 m. lapkričio mėn. atėjęs kaimynas, gyvenantis ketvirtame aukÅ¡te 115 bute, pasakė, kad jo bute kambario kampe drėksta lubos. ApžiÅ«rėję jos buto vonios kambario bei virtuvės grindis ir vamzdžius, nerado jokio vandens, kas galėtų sukelti užliejimÄ , visur buvo sausa. Kadangi kaimyno lubos vis drėko, ji nusprendė iÅ¡kviesti avarinę tarnybÄ , kurios darbuotojai, apžiÅ«rėję buto vamzdynus ir neradę jokio gedimo, nusprendė, kad sienoje bus trÅ«kęs vamzdis.

Tada jie vandens tiekimÄ užsuko visoje sistemoje, kurį paleido tik vandens kambario sienoje suradę vamzdynus. IÅ¡ vieno vamzdžio pradėjo Å¡virkÅ¡ti vanduo. Suradę gedimo priežastis, avarinės tarnybos darbuotojai vandens tiekimÄ visoje sistemoje vėl užsuko ir pasakė, kad darbus pabaigs kitÄ dienÄ , kadangi jau vėlus metas. TÄ patį vakarÄ , apie 24 val. nakties, atėjo kaimynas, gyvenantis antrame aukÅ¡te 35 bute, ir pasakė, kad jo bute teka vanduo. Pakviečiau jį užeiti į butÄ ir parodžiau vonioje iÅ¡verstÄ sienÄ , pasakiau, kad vanduo yra užsuktas visoje sistemoje.

Kaimynas pažiÅ«rėjo ir išėjo. KitÄ dienÄ atvykę avarinės tarnybos darbuotojai senÄ vamzdį pakeitė tarnybos nupirktu nauju vamzdžiu. Praėjus kuriam laikui, gavo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį dėl 377,54 Eur (1 303,58 Lt) žalos atlyginimo, dėl ko kreipėsi į ieÅ¡kovę. Teismas k o n s t a t u o j a: IeÅ¡kinys atmestinas.Bylos duomenimis nustatyta, kad ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu R. T. 2014 m. vasario 20 d. sudarė BÅ«sto draudimo sutartį TIA Nr. 274659173, pagal kuriÄ laikotarpiu nuo 2014 m. kovo 19 d. iki 2015 m. kovo 18 d. buvo apdraustas butas, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esantis turtas.

Dėl trÅ«kusio daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo inžinerinei įrangai priklausančio vandens vamzdžio, 2014 m. lapkričio 2 d. minėto buto kambario, pažymėto Nr. 35-1, lubos ir sienos buvo užlietas vandeniu ir taip apgadintas apdraustas turtas. IeÅ¡kovė, įvykį pripažinusi draudiminiu, įvertino padarytÄ turtinę žalÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjui 377,54 Eur (1 303,58 Lt) draudimo iÅ¡mokÄ . Ginčo tarp Å¡alių dėl Å¡ių aplinkybių nėra.Daugiabutį namÄ administruoja atsakovė 2014 m. sausio 30 d. sudarytos Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutarties Nr. 44, Sutarties Priedo Nr. 1 „Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės priežiÅ«ros vykdytojo atliekamų darbų sÄ raÅ¡as“, Sutarties Priedo Nr. 2 „Daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiÅ«ros minimalių darbų sÄ raÅ¡as“, Sutarties Priedo Nr. 3 „Pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo atliekamų darbų minimalių apimčių sÄ raÅ¡as“ pagrindu su daugiabučio namo įgaliotiniu R.

K., veikiančiu pagal daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir priežiÅ«ros jungtinės veiklos (partnerytės) sutartį.IeÅ¡kovė, iÅ¡mokėjusi draudimo iÅ¡mokÄ nukentėjusiam asmeniui, pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atsakovei. IeÅ¡kovės nuomone, atsakovė privalėjo prižiÅ«rėti jos administruojamo pastato bendrojo naudojimo objektus, organizuoti jų remontÄ , tačiau savo pareigas vykdė netinkamai.Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko.

Teigė, kad ji yra netinkama atsakovė Å¡ioje byloje, prašė pakeisti netinkamÄ atsakovÄ tinkamais – daugiabučio gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), savininkais, įgaliotiniu R. K..Pažymėtina, jog pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendimo teisė dėl tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso iÅ¡imtinai ieÅ¡kovei, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė nurodė, jog už žalÄ atsakingu asmeniu ji laiko bÅ«tent atsakovę, kaip netinkamai vykdžiusiÄ savo pareigas.Nagrinėjamu atveju žalos atlyginimo ieÅ¡kinys atsakovei pareikÅ¡tas CK 6.1015 straipsnio 1 dalies pagrindu, numatančiu, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens.

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Ä®vykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagrindu (pagal CK 6.1015 straipsnį) vietoj draudėjo į tÄ patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingÄ asmenį. Subrogacijos esmė – asmenų pasikeitimas deliktinėje arba sutartinėje prievolėje, t. y. kai žalÄ padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolėje vietoje nukentėjusio asmens (kreditoriaus) Å¡io vietÄ užima draudikas, iÅ¡mokėjęs draudimo atlyginimÄ .

Bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltę. ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo ieÅ¡kovas gali reikÅ¡ti asmeniui, kuris yra atsakingas už atsiradusiÄ Å¾alÄ .Remiantis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu.

CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Pagal šio straipsnio 7 dalį, buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas.

Remiantis Å¡io įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktu, bendrÄ ja daline daugiabučio gyvenamojo namo savininkų nuosavybe (pastato bendrojo naudojimo objektais), be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, Å¡ilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, Å¡ilumos punktÄ , Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankÅ¡luosčių džiovintuvus).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendrijÄ arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis).Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje bylose dėl bendraturčių teisių ir pareigų dėl bendrosios dalinės nuosavybės, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia tai, jog įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos (tarp jų ir CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta pareiga valdyti, tinkamai prižiÅ«rėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus), kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo.

Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso bÅ«tent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie Å¡iÄ teisę įgyvendina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-152/2013; 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad nors tiek jungtinės veiklos sutartis, tiek administratoriaus paskyrimas yra daugiabučio namo valdymo formos, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad vienoje iÅ¡ jų dalyvaujantys subjektai savaime įgyja teisę dalyvauti teisiniame santykyje dėl kitos valdymo formos.

Esant paskirtam namo administratoriui, šiame teisiniame santykyje dalyvauja daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai ir administratorius, o sudarius jungtinės veiklos sutartį, teisinio santykio dalyviais laikomi tik daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, nes tik jiems sutarties pagrindu atsiranda tam tikros teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505-706/2015).Nagrinėjamos bylos atveju daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), valdymo forma pasirinkta jungtinės veiklos sutartis.

Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad Jungtinės veiklos sutartis sudaryta 2014 m. sausio 20 d. ir galioja neterminuotai. Sudarytos Jungtinės veiklos sutarties dalyviai yra daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai. Jiems, kaip bendrosios dalinės nuosavybės savininkams ir Jungtinės veiklos sutarties dalyviams, tenka tam tikros teisės ir pareigos, susijusios su bendrojo naudojimo objektų valdymu, tinkama priežiūra, remontu ir pan.Daugiabučio namo įgaliotinis R.

K., veikdamas pagal Jungtinės veiklos sutartį, 2014 m. sausio 30 d. su atsakove sudarė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutartį Nr. 44 (toliau – ir Sutartis). Pastarosios sutarties tikslas – daugiabučio namo, (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymas, priežiÅ«ra ir kitoks tvarkymas. Pagal sutartį vykdytojas, be kita ko, atsako už daugiabučio gyvenamojo namo bendrosios nuosavybės inžinierinės įrangos apžiÅ«rų organizavimÄ ir vykdymo kontrolę pagal pridedamÄ nuolatinių ir papildomų darbų sÄ raÅ¡Ä (Priedas Nr. 1) (Sutarties 2.2.1 papunktis);

Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų priežiÅ«rÄ (aptarnavimÄ ), vadovaujantis Panevėžio miesto savivaldybės tarybos 2010 m. birželio 10 d. sprendimu Nr. 1-53-10 patvirtintais aptarnavimo tarifais ir pastato Å¡ildymo ir karÅ¡to vandens sistemų prižiÅ«rėtojo atliekamų darbų tipiniu minimalių apimčių sÄ raÅ¡u (Priedas Nr.3) (Sutarties 2.2.3 papunktis); namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) metinių ir ilgalaikių planų projektų parengimÄ , informacijos, dokumentų teikimÄ Ä¯galiotiniui ir raÅ¡tu papraÅ¡ius patalpų savininkams (Sutarties 2.2.4 papunktis); savo veiklos (duomenys neskelbtini) daugiabučiame name metinės ataskaitos ir metinio finansinių ataskaitų rinkinio parengimÄ ir pateikimÄ Ä¯galiotiniam ir raÅ¡tu papraÅ¡ius patalpų savininkams (Sutarties 2.2.8 papunktis).

Pagal Sutartį vykdytojas, be kita ko, privalo pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti įgaliotiniui savo veiklos, susijusios su administruojamu namu, praėjusių metų ataskaitÄ . Ä®galiotinio raÅ¡ytiniu pageidavimu ar savo iniciatyva Å¡iÄ ataskaitÄ pateikti patalpų savininkų susirinkimui (Sutarties 2.4.1 papunktis); įgaliotiniui raÅ¡tu praneÅ¡us apie CK 4.85 straipsnio nustatyta tvarka Å¡aukiamÄ patalpų savininkų susirinkimÄ arba organizuojamÄ balsavimÄ raÅ¡tu, parengti susirinkimo darbotvarkės dokumentus arba balsavimo raÅ¡tu dokumentus ir juos paskelbti kaip reikalauja 3 punktas, Å¡iais klausimais: dėl bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) ilgalaikių planų patvirtinimo; lėšų kaupimo namui atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiÅ«ros reikalavimus kaupiamosios mėnesinės įmokos dydžio ir Å¡ių lėšų naudojimo tvarkos (Sutarties 2.4.3.2, 2.4.3.3 papunkčiai).Bendrojo naudojimo objektų priežiÅ«ros ir eksploatavimo sutarties prieduose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 iÅ¡dėstyti atsakovės (vykdytojo) atliekami darbai, prie kurių priskiriami: namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiÅ«rų organizavimas ir vykdymo kontrolė, remonto darbų planų rengimas, namo konstrukcijų nuolatinės techninės priežiÅ«ros kontrolė, namo techninės ir kitos dokumentacijos tvarkymas; ilgalaikio namo atnaujinimo plano parengimo organizavimas, atskirų vamzdynų vietų smulkus remontas; avarijų lokalizavimas ir likvidavimas.

Analizuojant Sutarties sÄ lygas ir Sutarties prieduose iÅ¡dėstytų darbų sÄ raÅ¡us, vykdymo praktikÄ , pagal, kuriÄ butų savininkų susirinkimas duodavo pritarimÄ , atsižvelgęs į Jungtinės veiklos sutarties esmę, sistemiÅ¡kai jas aiÅ¡kindamas, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų visos priežiÅ«ros organizavimo ir vykdymo pareigos yra perduotos atsakovei. Organizacinius sprendimus dėl namo priežiÅ«ros ir remonto darbų atlikimo, namo defektų paÅ¡alinimo priima namo butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems atsakovė teikia informacijÄ dėl namo bÅ«klės, teikia rekomendacijas dėl defektų Å¡alinimo ir laukia savininkų sprendimų ir užsakymų dėl tam tikrų darbų atlikimo, namo defektų Å¡alinimo.Kasacinio teismo praktikoje dėl daugiabučio gyvenamojo namo administratoriaus, kaip namo valdytojo, atsakomybės iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien faktas, kad pastatas perduotas prižiÅ«rėti kitam asmeniui, savaime nepaÅ¡alina savininko atsakomybės už pastato trÅ«kumus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Sprendžiant dėl administratoriaus atsakomybės, svarbu įvertinti, kaip jis atliko jam teisės aktais pavestas funkcijas, taip pat, nustačius tam tikrus namo konstrukcijų ar jų dalių trūkumus, STR 1.12.05:2002 nuostatų kontekste turi būti vertinamas jų mastas ir reikšmė, ar privalomi atlikti darbai priskirtini privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-612/2013).Žalos padarymo metu galiojusioje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d.

įsakymu Nr. 351 patvirtinto statybos techninio reglamento (STR) 1.12.05:2002 redakcijoje (galiojusi nuo 2011 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. balandžio 5 d.) buvo įtvirtinta, kad, be kitų, privalomuosius reikalavimus sudaro reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus (mechaninio atsparumo ir pastovumo; gaisrinės saugos; higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos; saugaus naudojimo; apsaugos nuo triukšmo; energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo) (5 punktas).

Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimas užtikrinamas, be kita ko, nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos bÅ«klės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiÅ«ra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais), gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7 punktas). Privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių bÅ«klės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas (8 punktas).Nagrinėjamu atveju, remiantis gyvenamojo namo techninės apžiÅ«ros žurnale esančiais įraÅ¡ais, nustatyta, kad iki minėto įvykio atsakovė, kaip gyvenamojo namo administratorė, nuolat pildė namo techninės priežiÅ«ros žurnalÄ ir stebėjo namo techninę bÅ«klę, t. y. domėjosi namo bÅ«kle, vykdė nuolatinius stebėjimus ir kasmetines apžiÅ«ras, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus.

Atsakovės pateiktame gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo protokole užfiksuota, kad susirinkime buvo pristatytas 2013 m. rugsėjo 18 d. Pastato apžiūros aktas, kuriame nurodyta, kad karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynai pažeisti korozijos, rekomenduojama pakeisti naujais, tačiau, kaip matyti iš susirinkimo protokolo turinio, daugiabučio namo savininkai, diskutavę dėl rekomenduojamų darbų defektams šalinti atlikimo, šiuo klausimu sprendimo nepriėmė.

Å iuos karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų defektus atsakovė fiksavo, taip pat rekomendavo juos keisti naujais ir ankstesniuose 2011 m. birželio 3 d., 2012 m. rugsėjo 12 d. bei vėlesniuose 2014 m. kovo 21 d., 2015 m. spalio 15 d. atsakovės Pastato apžiÅ«ros aktuose. Sprendimo dėl karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų keitimo gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai 2012 m. gegužės 2 d. vykusiame susirinkime taip pat nebuvo priėmę. Å ie duomenys patvirtina, kad atsakovė, atlikdama namo bendrojo naudojimo objektų apžiÅ«ras, jų rezultatus ir iÅ¡vadas fiksuodama Pastato apžiÅ«ros aktuose, gautus duomenis praneÅ¡dama namo bendraturčiams ir keldama klausimÄ dėl Å¡alto ir karÅ¡to vandens tiekimo vamzdynų keitimo nuo 2011 metų, atliko jos kompetencijai priskirtinus veiksmus ir užtikrino privalomųjų reikalavimų įgyvendinimÄ pagal STR 1.12.05:2002 7 punktÄ .

Atsižvelgus į tai, kad nei Sutartyje, nei minėtame reglamente nėra nurodyta, kokio konkrečiai turinio informacija privalomai turi būti nurodoma apžiūros akte ar kaip priedas prie tokio akto, teismo vertinimu, Pastato apžiūros aktuose atsakovės nurodyta informacija dėl karšto ir šalto vandens tiekimo vamzdynų būklės bei rekomenduojamų darbų atlikimo laikytina pakankama informuoti namo bendraturčius apie pastebėtus defektus ir poreikį juos šalinti, kad šie galėtų priimti reikiamus sprendimus. 2012 m. gegužės 2 d. bei 2014 m. sausio 16 d. susirinkimo protokoluose nėra nurodyta, jog susirinkimuose dalyvavę gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai nepriėmė sprendimo dėl reikiamų darbų atlikimo dėl kažkokios informacijos trūkumo ar būtų nutarę kreiptis į namo administratorių dėl trūkstamos informacijos pateikimo.

Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovės procesinių dokumentų turinio darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė siekia įrodyti, kad žala, padaryta 2014 m. lapkričio 2 d., dėl patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), apliejimo, atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. jos, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo. Teismo vertinimu, esminę reikÅ¡mę nustatant, ar nagrinėjamu atveju atsakovė tinkami vykdė savo pareigas, administruodama daugiabutį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), turi ne tai, ar kartu su Pastato apžiÅ«ros aktais buvo teikiami paskaičiavimai, kaip galėtų bÅ«ti įgyvendinami rekomenduojami darbai, tačiau tai, ar atsakovė laiku pastebėjo daugiabučio namo vamzdyno sistemos defektus ir kreipėsi į sprendimo teisę turinčius asmenis (namo bendraturčius) dėl Å¡ių defektų remonto.

Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė iki patalpų apliejimo (2014 m. lapkričio 2 d.) nustatė daugiabučio namo karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų sistemos defektus ir 2012 m. gegužės 2 d. bei 2014 m. sausio 16 d. vykusiuose daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose informavo apie esamÄ padėtį ir atsakovės rekomendacijas dėl nustatytų defektų Å¡alinimo, taigi atliko pareigÄ laiku nustatyti daugiabučio namo karÅ¡to ir Å¡alto vandens vamzdyno sistemos trÅ«kumus ir kreipėsi dėl Å¡ių trÅ«kumų remonto į Å¡io namo bendraturčius.Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų sistema specialistų nebuvo pripažinta esanti avarinės bÅ«klės. Pastato apžiÅ«ros aktuose nenustatyta kritinė Å¡ių vamzdynų bÅ«klė, galima avarijos grėsmė, kuri leistų atlikti bendrojo naudojimo objektų remonto darbus nesilaikant STR 1.12.05:2002 nurodytų procedÅ«rų ir nesant gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 25 straipsnis).

Remiantis kasacinio teismo praktika, karÅ¡to ir Å¡alto vandens tiekimo vamzdynų tiekimo vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiÅ«rÄ organizuojantis administratorius turi pareigÄ be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nėra privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-409-684/2017). Namo administratorius turėjo pareigÄ apie defektus informuoti butų savininkus, kÄ nagrinėjamu atveju atsakovė, 2012 m. gegužės 2 d. bei 2014 m. sausio 16 d. vykusiuose namo savininkų susirinkimuose pristatydama Pastato apžiÅ«ros aktus, ir buvo padariusi.

Nuo 2011 m. disponuodami informacija, susijusia su Å¡iais defektais, butų savininkai nepriėmė sprendimų dėl prevencinių priemonių (reikalingų darbų atlikimo) įgyvendinimo, nors tiek pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, 4.76 straipsnį, 4.83 straipsnio 3 dalį, tiek Sutartį tokiÄ pareigÄ turėjo.Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo analizuoti kitų bÅ«tinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sÄ lygų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė neįrodė atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės bÅ«tinųjų sÄ lygų, dėl ko ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – Å¡aliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Kadangi ieÅ¡kinys atmestas, ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovės nepriteisiamos. Atsakovė pateikė 2017 m. lapkričio 27 d. sÄ skaitÄ už teisines paslaugas Nr. 24, 700,00 Eur sumai už atsiliepimo parengimÄ , bei jos apmokėjimÄ patvirtinantį 2017 m. lapkričio 30 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 1024. Å ias bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovė prašė priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės. Minėtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija CPK 98 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos Respublikos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 30 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio nustatytų ribų. Todėl teismas šį praÅ¡ymÄ laiko pagrįstu ir sprendžia, kad ieÅ¡kinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos ir iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 93 ir 96 straipsniai).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 700,00 Eur (septynių šimtų eurų 00 centų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovės – uždarosios akcinės bendrovės „Panevėžio būstas“, juridinio asmens kodas 147146333, naudai.Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 12,80 Eur (dvylikos eurų 80 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Pinigai turi bÅ«ti pervesti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktÄ biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (įmokos kodas 5660).Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«muose. Teisėja                                                                                                        Rita Dambrauskaitė