2013-06-05 Nr. AB-2267-3-61-3-01325-2012-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-1092/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01325-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka, rašytinio proceso būdu išnagrinėjo atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. K. skundą atsakovams Nacionalinei teismų administracijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. O. K. kreipėsi su skundu ir patikslintu skundu (b. l. 1-2, 43-44) į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus pavaduotojo, atliekančio direktoriaus funkcijas, 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą (raštą) Nr. 4R-852-(4.34); 2) priteisti pareiškėjai iš Nacionalinės teismų administracijos 724,91 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. ir 37 621,03 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.; 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėti pareiškėjai kas mėnesį 3 732,42 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžiais.

Pareiškėja skunde ir patikslintame skunde nurodė, kad 2010 m. rugpjūčio 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. IK-462 „Dėl Apygardos teismo teisėjos atleidimo“ nuo 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo atleista iš Vilniaus apygardos teismo teisėjos pareigų pasibaigus įgaliojimų laikui. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 9FB-9-(4.46) nuo 2010 m. spalio 1 d. pareiškėjai buvo paskirta 3 167,67 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. liepos 12 d.

įsakymu Nr. 9FB-19-(4.46) pareiškėjai valstybinė pensija buvo perskaičiuota ir nuo 2010 m. spalio 1 d. paskirta 3 732,42 Lt dydžio pensija. Apskaičiuojant teisėjų valstybinę pensiją buvo taikoma Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas) 6 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio.

Įstatymų leidėjui 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitus Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnį ir maksimalų valstybinės pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų dydį sumažinus iki 1,3 Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, pareiškėjai mokama pensija buvo sumažinta. Pensija sumažinta neteisėtai, kadangi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, kuris yra specialusis įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu, nebuvo pakeistas.

Dėl neteisingo įstatymo taikymo pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. be teisinio pagrindo nebuvo išmokėta 724,91 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, paskelbtu 2010 m. lapkričio 16 d., pripažino Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalį prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 109 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

Nepaisant minėto Konstitucinio Teismo nutarimo, pareiškėjai mokama teisėjų valstybinė pensija buvo ribojama 1,5 Statistikos departamento paskelbtu šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu. Taikant Konstitucijai prieštaraujančią normą nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjai nesumokėta 37 621,03 Lt teisėjų valstybinės pensijos. Nacionalinė teismų administracija skundžiamu 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu Nr. 4R-852-(4.342.) netenkino pareiškėjos prašymo išmokėti jai teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką.

Nacionalinės teismų administracijos veiksmai yra neteisėti, pažeidžiantys pareiškėjos teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas, nepagrįstai ribojantys pareiškėjos teisę į nuosavybę. Mokant nepagrįstai sumažintą teisėjų valstybinę pensiją pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra padaryta 38 345,94 Lt dydžio turtinė žala, kurią turi atlyginti atsakovas Nacionalinė teismų administracija, kadangi jo pareiga yra mokėti teisėjų valstybinę pensiją. Nacionalinė teismų administracija taip pat turėtų būti įpareigota ateityje mokėti pareiškėjai teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiu.

Atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą (b. l. 13-17, 56-57, 64). Atsakovai nurodė, kad įsakymas, kuriuo pareiškėjai paskirta 3 167,67 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija, buvo priimtas vadovaujantis Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3088) 5 straipsniu, 6 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 7 straipsnio 1 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 21 d. nutarimu Nr. (toliau – ir Nuostatai), Teisėjų valstybinių pensijų skyrimo komisijos 2010 m. spalio 21 d. išvada Nr. 15FB-09-(4.46).

Oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimą iki šios dienos nėra naujo teisinio reguliavimo dėl pensijų skaičiavimo, todėl Nacionalinė teismų administracija neturi galimybių skirti, mokėti ir/ar perskaičiuoti valstybines pensijas taip, kad jos atitiktų Konstitucijoje įtvirtintus principus. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ nurodyta mokėti teisėjų valstybines pensijas pagal teisinį reglamentavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo.

Šis sprendimas galios iki bus priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktų pakeitimai. Tokiu būdu bus užtikrinta ne tik Teisėjų valstybinės pensijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta Nacionalinės teismų administracijos pareiga skirti ir mokėti teisėjų valstybines pensijas, bet ir nepaneigta teisėjų valstybinių pensijų, kaip iš Konstitucijos kylančios teisėjo socialinės garantijos, nutrūkus jo įgaliojimams, esmė bei paskirtis. Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. vasario 21 d. raštu 4R-347-(4.34) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“ pareiškėja buvo informuota apie 2012 m. vasario 17 d. priimtą įsakymą Nr. 9FB-3-(4.46), kuriuo buvo nustatyta, kad teisėjų valstybinės pensijos skaičiuojamos ir mokamos vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymu, Valstybinių pensijų įstatymu, Lietuvos Respublikos Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas).

Nacionalinė teismų administracija ne kartą kreipėsi į turinčius įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, prašydama skubos tvarka spręsti klausimą dėl teisėjų valstybinių pensijų teisinio reglamentavimo, tačiau jos prašymai nebuvo patenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. biudžete nebuvo pakankamai lėšų teisėjų valstybinėms pensijoms mokėti ir nesant kitų finansavimo šaltinių, 2012 m. kovo 16 d. buvo priimtas įsakymas Nr. 9FB-7-(4.46), kuriuo pripažintas netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 17 d.

įsakymas Nr. 9FB-3-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“. Įsakyme nurodoma, kad teisėjų valstybinės pensijos bus skaičiuojamos ir mokamos pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. pagal teisinį reguliavimą, galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Nuo 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuojant teisėjų valstybines pensijas taikomas ribojimas, numatytas Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje (1,3), o ne ribojimas, numatytas Teisėjų valstybinių pensijos įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje (1,5), ir teisėjų valstybinė pensija apskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis.

Paskirta teisėjų valstybinė pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinti Konstitucinio Teismo konstatuoti teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo ir mokėjimo teisinio reguliavimo trūkumai ir priimti teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Teismui įpareigojus Nacionalinę teismų administraciją pareiškėjai mokėti tam tikro dydžio teisėjo valstybinę pensiją, būtų pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas valdžių padalijimo principas – teismas iš esmės pasisakytų dėl klausimų, kuriuos pagal kompetenciją priklauso spręsti įstatymų leidžiamajai valdžiai.

Teismas, patenkindamas pareiškėjos reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išspręstų klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį, o tokio reikalavimo patenkinimas hipotetiškai gali sukelti koliziją su atitinkamu šių teisinių santykių reglamentavimu. Tokiu atveju gali atsirasti teisinė situacija, kai teismo sprendimas susikirstų su atitinkamais teisės aktais laiko atžvilgiu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-53/2010).

Teismas galėtų įpareigoti mokėti atitinkamo dydžio teisėjų valstybinę pensiją tik iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Pareiškėjos reikalavimas priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką yra nepagrįstas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso taikymo prasme. Nacionalinė teismų administracija nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas, o skirdama ir mokėdama teisėjų valstybines pensijas vadovaujasi įstatymais, todėl pareiškėjos galimai patirta žala turėtų būti išieškoma iš Lietuvos valstybės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 4R-852-(4.34); priteisė pareiškėjai A. O. K. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, 37 621,03 Lt (trisdešimt septyni tūkstančiai šeši šimtai dvidešimt vienas litas 3 centai) teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d.; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją mokėti A. O. K. nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. 2 985,94 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Kitoje dalyje skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 1 d.) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, taip pat nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

Teismas pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarime konstatavo: 1) Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 str. 1 d. 1-5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti už praeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija) ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 3) Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punktas ta apimtimi, kuria nustatyta, kad šis įstatymas taikomas asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymą, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 6) Laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas oficialiai paskelbtas 2010 m. lapkričio 16 d., taigi nuo šios dienos pareiškėjai mokama pensija neturi būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Teismas nagrinėjamoje byloje nustatė teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimą. Teismo vertinimu pareiškėjai valstybinė teisėjų pensija skaičiuojama nepagrįstai ją ribojant Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais. Taikant minėtus ribojimus, pareiškėjos pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d. yra 37 621,03 Lt.

Teismas atsižvelgė į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teisėjų valstybinės pensijos dalis, susidariusi po 2010 m. lapkričio 16 d., buvo neišmokėta ne dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, nes ši institucija teisėtai taikė iki 2010 m. lapkričio 16 d. galiojusias Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo normas, kurios vėliau įsigaliojusiu Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai. Šios teisėjų valstybinės pensijos dalies neišmokėjimas buvo sąlygotas to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo teisėjų valstybinės pensijos mokėjimo klausimus, o vėliau, po 2010 m. birželio 29 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, laiku neužpildė susidariusios teisės spragos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2941/2012 ). Remdamasis minėtais išaiškinimais, teismas darė išvadą, kad ginčo atveju neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis turi būti priteisiama iš Lietuvos valstybės. Atsižvelgdamas į tai, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas įsigaliojo 2010 m. lapkričio16 d., pareiškėjai priteisė 37 621,03 Lt sumą (už laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. liepos 31 d.), kuri susidarė dėl prieštaraujančio Konstitucijai teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje, taikymo.

Sprendė, jog pritaikius Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, pareiškėjai mokėtina suma sudaro 2 985,94 Lt. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. mokėti pareiškėjai 2 985,94 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, iki to laiko, kol įsigalios atitinkamos įstatymo normos dėl teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo ir mokėjimo. Akcentavo, jog teismas, kiekvienu konkrečiu atveju priimdamas sprendimą dėl teisės taikymo, vykdo teisingumą. Ši iš Konstitucijos kylanti jo veikla negali būti vertinama kaip konstitucinio valdžių padalijimo principo pažeidimas. Pažymėjo, kad šiuo sprendimu teismas apgina pareiškėjos teises laikinai, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį bei sąlygas turi galimybę nustatyti įstatymų leidėjas.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatas bei vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 4 str. 6 d.), teismas panaikino atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą Nr. 4R-852-(4.34) kaip neteisėtą ir nepagrįstą, neatitinkantį Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime suformuluotų nuostatų (ABTĮ 88 str. 2 p.).

III. Apeliaciniu skundu atsakovai Nacionalinė teismų administracija ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą; atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimo vykdymą vieneriems metams nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Be argumentų, nurodytų pirmos instancijos teismui, atsakovai papildomai pažymėjo, jog Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 9FB-23-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo pripažino netekusiu galios Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) ir 2012 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 9FB-7-(4.46) 2 punktą, kuriame buvo nurodyta, kad pensijos bus mokamos pagal 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46). Nacionalinės teismų administracijos direktorius 2012 m. spalio 18 d. įsakyme Nr. 9FB-23-(4.46) nurodė, jog nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. iki bus priimti įstatymų pakeitimai, atitinkantys Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarime įtvirtintus teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo principus, bei užtikrintas finansavimas, teisėjų valstybinės pensijos skaičiuotinos ir mokėtinos, atsižvelgiant į teisėjų valstybinių pensijų skaičiavimo principus ir ribojimus pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas bei 2012 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5, 8 straipsnių ir 2 priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo nuostatas. Prašė pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso nuostatas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo atidėjimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas, apeliacinės instancijos teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą atsižvelgdama į šią įstatymo nuostatą.

Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies. Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnis).

Pareiškėja savo patikslintame skunde, kuris buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 724,91 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d.

Nurodė, jog apskaičiuojant jai teisėjų valstybinę pensiją buvo taikoma Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis, numatanti, jog teisėjų valstybinės pensijos ir pagal kitus įstatymus paskirtų pensijų suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama teisėjų valstybinė pensija, Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,5 dydžio. Įstatymų leidėjui 2009 m. gruodžio 8 d. pakeitus Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnį ir maksimalų valstybinės pensijos ir kitų tam pačiam asmeniui paskirtų pensijų dydį sumažinus iki 1,3 Statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, pareiškėjai mokama pensija buvo sumažinta. Pareiškėjos teigimu pensija sumažinta neteisėtai, kadangi Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, kuris yra specialusis įstatymas Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu, nebuvo pakeistas. Dėl neteisingo įstatymo taikymo pareiškėjai laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. be teisinio pagrindo nebuvo išmokėta 724,91 Lt teisėjų valstybinės pensijos.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų dėl pareiškėjos A. O. K. reikalavimo priteisti jai iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos 724,91 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2010 m. lapkričio 15 d. Iš teismo sprendimo nėra aišku ar minėtas pareiškėjos reikalavimas buvo atmestas, ar iš viso neišspręstas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl jo priimtas sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 19 d. nutartis, kuria buvo nutarta atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir „pasiūlyti pareiškėjai A. O. K. iki 2012-11-30 pateikti nuomonę dėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Vyriausybės, dalyvavimo nagrinėjamoje byloje kartu su atsakovu Nacionaline teismų administracija“, pasirašyta tik dviejų bylą nagrinėjusių kolegijos narių, kai tuo metu vienas iš pirmosios instancijos teismo kolegijos narių šios nutarties nėra pasirašęs (b. l. 61-62). Tokia nutartis pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą laikytina negaliojančia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija,

n u t a r i a :

Atsakovų Nacionalinės teismų administracijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kurią atstovauja Nacionalinė teismų administracija, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti administracinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė