2019-09-25 Nr. AB-18092-3-61-3-01423-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-520-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01423-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 56; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė: 1) pripažinti jo atleidimą iš pareigų neteisėtu ir panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir Fondas) direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“; 2) grąžinti į Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje (toliau – ir Agentūra); 3) priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į tarnybos stažą įskaitant buvimo priverstinėje pravaikštoje laiką; 4) priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą patenkino iš dalies – panaikino dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo ir dalį pareiškėjo reikalavimų patenkino: panaikino Fondo direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“, pripažino pareiškėjo atleidimą neteisėtu, priteisė pareiškėjui 26 441,11 Eur ir po 118,57 Eur nuo 2019 m. vasario 21 d. už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo; kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Pareiškėjas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarčiai įvykdyti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo išduoti vykdomąjį raštą.

Teismas nurodė, kad atsakovas teismui pateikė informaciją ir duomenis, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis yra įvykdyta, pateiktas apskaičiavimas bei pridėti mokėjimo pavedimai.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 99 straipsnio 2 dalies nuostatas vykdomojo rašto išdavimas siejamas su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo. Todėl jei pareiškėjas mano, kad atsakovas turėjo indeksuoti ar kitaip perskaičiuoti sumas, jis turi kreiptis su prašymu į jį ir gavęs neigiamą atsakymą iš atsakovo, kreiptis į teismą su skundu, inicijuodamas naują administracinį ginčą, prašydamas išmokėti sumas, kurios, jo manymu, nebuvo išmokėtos. Šioje byloje, vertinant vykdomojo rašto išdavimą, negali būti vertinamas sumų, kurių, pareiškėjo nuomone, atsakovas neįtraukė, dydžio pagrįstumo klausimas. Iš esmės pareiškėjas siekia inicijuoti naują administracinį ginčą.

Teismas, atsižvelgęs, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis yra įvykdyta (detalizuota kokios sumos (su mokesčiais išmokėtos), nurodytas laikotarpis, už kurias išmokėti delspinigiai), pareiškėjas prašyme neindividualizavo, kokia sprendimo dalis, jo manymu, neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta, neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

II. Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą 2 585,35 Eur sumai ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi nustatytoms netesybos iki visiško sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas tik atsakovo pareikalavo pateikti informaciją, ar įvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis. Pareiškėjas apie tai nebuvo informuotas, jam taip pat nebuvo suteikta galimybė pateikti papildomus paaiškinimus dėl atsakovo pateiktos informacijos. Teismas nutartį priėmė išimtinai remdamasis atsakovo pateikta informacija. Teismas nebuvo aktyvus ir nutartį priėmė remdamasis nepatikrintais duomenimis ir neįsitikinęs jų pagrįstumu. Tai, kad teismas nutartyje nurodė, jog buvo detalizuota, kokios sumos su mokesčiais buvo išmokėtos ir nurodytas laikotarpis, už kurį išmokėti delspinigiai, nereiškia, kad teismas nagrinėjo ir patikrino, kokia apimtimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas įvykdytas, ar jis įvykdytas tinkamai ir laiku pareiškėjo atžvilgiu.

Pareiškėjas pažymi, kad, siekdamas nustatyti, kokia teisinga priteistos sumos dalis turėjo būti sumokėta jam, teismas, nepaprašęs pareiškėjo pateikti savo argumentus, pats turėjo atlikti skaičiavimus. Tai nebuvo padaryta, o pasikliauta vien tik atsakovo paaiškinimu. Pareiškėjas 2019 m. birželio 4 d. pateikė teismui papildomus paaiškinimus dėl prašymo išduoti vykdomąjį raštą, tačiau jie nebuvo vertinti. Pareiškėjas nesiekia ir neturi inicijuoti naujo administracinio ginčo. Atsakovo pateiktose pažymose apie priskaičiuotą pareiškėjui darbo užmokestį, kuriomis remiantis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priteisė pareiškėjui 26 441,11 Eur, yra nurodyti tik darbuotojo mokesčiai, kurie galiojo 2018 metais, tačiau nebuvo nurodyti darbdavio mokami mokesčiai. Todėl atsakovas savavališkai ir neteisėtai iš pareiškėjui priteistos sumos išskaičiavo darbdaviui (ne darbuotojui) priklausančią sumokėti mokesčių dalį.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalimi darbdaviai įpareigoti nuo 2019 m. sausio 1 d. darbuotojams pritaikyti koeficientą 1,289, atitinkamai nuo 2019 m. sausio 1 d. buvo padidintas ir Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis, t. y. vietoje 132,5 Eur į 173 Eur, uždraudžiant sumažinti atskaičius mokesčius mokamą darbo užmokestį. Tačiau atsakovas neteisėtai pareiškėjui priteistos sumos sąskaita susimokėjo darbdaviui privalomus sumokėti mokesčius ir taip pareiškėjui sumažino atskaičius mokesčius mokėtiną darbo užmokestį, nors to neleidžia daryti galiojantys teisės aktai. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas 2019 m. vasario 26 d. ir kovo 8 d. atliktais mokėjimais pareiškėjui sumokėjo 17 509,89 Eur, neįskaitant netesybų, nors iš viso, atskaičius darbuotojo mokėtinus mokesčius, turėjo būti sumokėta 20 095,24 Eur. Trūkstama nesumokėta suma yra 2 585,35 Eur.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra atsiliepimu prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Agentūra nurodo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis įvykdyta visiškai. Atsakovas pateikė tai patvirtinančius duomenis. Agentūra, siekdama tinkamai įvykdyti minėtą teismo nutartį, kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) prašydama pateikti išaiškinimą, kaip turėjo būti atskaičiuoti mokesčiai, jei jau prieš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutarties priėmimą buvo pasikeitusi mokesčių sistema, o priteistos sumos priskiriamos tiek 2018 m., tiek 2019 m. Sodra išaiškino, kad sumos, priteistos už 2018 m., turėtų būti apskaičiuojamos pagal tuo metu galiojusius dydžius, o sumos už 2019 m. turėjo buvo apskaičiuojamos pagal šiuo metu galiojančius dydžius. Todėl Agentūra, gavusi išsamų Sodros išaiškinimą, atliko papildomą pavedimą pareiškėjui tam, kad teismo nutartis būtų įvykdyta pilna apimtimi. Pareiškėjui buvo sumokėta 17 509, 89 Eur (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priteista suma) ir 1 185,70 Eur delspinigių už 10 dienų. Tačiau pareiškėjas, vadovaudamasis tik vidiniu įsitikinimu, ir toliau nurodo, kad priteistos sumos yra apskaičiuotos netinkamai, o suma, kuri turėtų būti išmokėta jam atskaičius mokesčius, yra 20 095,24 Eur. Toks pareiškėjo skaičiavimas yra absoliučiai nepagrįstas. Taigi darytina išvada, kad teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartis pareiškėjo atžvilgiu buvo visiškai ir tinkamai įvykdyta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį, kuria netenkintas jo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 nutarčiai įvykdyti.

Administracinio teismo sprendimo privalomumo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pagal ABTĮ 99 straipsnio 2 dalį, jeigu per penkiolika kalendorinių dienų ar per teismo nustatytą terminą šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjektas ar kitas asmuo sprendimo neįvykdo, pareiškėjo prašymu sprendimą priėmęs administracinis teismas išduoda jam vykdomąjį raštą, kartu nurodydamas jį vykdyti antstoliui pagal atsakovo buveinės vietą Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Kai išieškomos pinigų sumos į valstybės biudžetą ar išieškoma žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, taip pat kai išieškomos sumos, susijusios su tarnybiniais teisiniais santykiais ar pensijų mokėjimu, teismas išduoda vykdomąjį raštą išieškotojui be jo prašymo.

Iš paminėto teisinio reglamentavimo matyti, kad įstatymų leidėjas, išskyrus teisės aktuose nustatytas išimtis, vykdomojo rašto išdavimą sieja su aplinkybe, jog atsakovas savo noru nevykdo (ar netinkamai vykdo) įsiteisėjusio teismo sprendimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-296/2012).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. vasario 20 d. nutartimi priteisė pareiškėjui iš atsakovo 26 441,11 Eur ir po 118,57 Eur nuo 2019 m. vasario 21 d. už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nors pareiškėjas pateikto teismui prašymo dėl vykdomojo rašo išdavimo nepagrindė tuo, kad atsakovas iš jam priteistų išmokėti sumų netinkamai išskaičiavo mokėtinus mokesčius (jo atlyginimas apskaičiuojant mokėtinus mokesčius buvo netinkamai indeksuotas), tačiau iš atsakovo pateiktos informacijos teismui, kurioje paaiškinama, dėl ko pareiškėjas prašo vykdomojo rašto išdavimo (III t., b. l. 85), taip pat iš pačios skundžiamos teismo nutarties turinio, yra akivaizdu, kad teismui buvo aišku, jog pareiškėjas nagrinėjamu atveju prašo išduoti vykdomąjį raštą dėl to, kad, jo nuomone, atsakovo išmokėtos jam priteistos sumos buvo apskaičiuotos netinkamai išskaičiuojant mokėtinus mokesčius (jo atlyginimas apskaičiuojant mokėtinus mokesčius buvo netinkamai indeksuotas).

Taigi, priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, teismas, vertindamas pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumą ir turėdamas pareigą pagal ABTĮ 80 straipsnio 1 dalį nustatyti visas svarbias aplinkybes bei visapusiškai ir objektyviai jas ištirti, turėjo patikrinti, ar atsakovas pareiškėjui išmokėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartimi priteistas sumas pagal teisės aktų, reglamentuojančių mokesčius, reikalavimus, t. y. teisingai iš šių sumų išskaitė mokėtinus mokesčius (pareiškėjo atlyginimą apskaičiuojant mokėtinus mokesčius tinkamai indeksavo). Tačiau iš skundžiamos teismo nutarties turinio galima daryti išvadą, kad teismas aptariamo pareiškėjo prašymo pagrįstumo neteisingo mokesčių išskaičiavimo (atlyginimo indeksavimo) aspektu neįvertino ir tokio patikrinimo neatliko. Pažymėtina, kad niekuo nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog tokia patikra galėtų būti atlikta tik pareiškėjui inicijuojant naują administracinį ginčą, kadangi įvertinimas, ar iš atsakovo pareiškėjui išmokėtų priteistų sumų buvo tinkamai išskaičiuoti mokėtini mokesčiai (pareiškėjo atlyginimas buvo tinkamai indeksuotas), yra tiesiogiai susijęs su klausimo, ar tinkamai įvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 nutartis, išsprendimu, o kartu ir pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjimu. Būtent toks aiškinimas atitinka šiuo aspektu suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2902/2012). Todėl konstatuotina, kad teismas skundžiama nutartimi tinkamai pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo neišnagrinėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018). Teisėjų kolegijos vertinimu, minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėtota praktika mutatis mutandis (lot. su tam tikrais pakeitimais) aktuali ir nagrinėjamu atveju, kadangi asmuo turi teisę pirmosios instancijos teismo nutartį dėl vykdomojo rašto neišdavimo apskųsti atskiruoju skundu aukštesnės instancijos teismui.

Taigi konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai neišnagrinėjo pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes neįvertino, ar iš atsakovo pareiškėjui išmokėti priteistų sumų buvo teisingai (t. y. pagal teisės aktų reikalavimus) išskaičiuoti mokėtini mokesčiai (atlyginimas buvo tinkamai indeksuotas), yra pagrindas perduoti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašo išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo tam, kad pareiškėjo prašymas būtų išnagrinėtas minėtu aspektu, ir nebūtų pažeista pareiškėjo teisė į apeliaciją (teisė paduoti atskirąjį skundą), jei teismas iš naujo išnagrinėjęs jo prašymą nurodytu aspektu, vis tiek priimtų, pareiškėjo nuomone, neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą neišduoti vykdomojo rašto.

Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartis pripažintina neteisėta ir nepagrįsta. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, minėta teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Kadangi klausimas dėl vykdomojo rašo išdavimo perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šioje proceso stadijoje, t. y. nekonstatavus, ar pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašo išdavimo yra pagrįstas ar nepagrįstas, nėra pagrindo vertinti ir atsakovo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų už advokato parengtą atsiliepimą į atskirąjį skundą priteisimo iš pareiškėjo pagrįstumo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo prašymo dėl vykdomojo rašo išdavimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė