2024-07-03 Nr. BB-3524-1-01-1-24871-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-2465

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24871-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. liepos 3 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Algimanto Valantino, spręsdama nuteistojo T. P. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo T. P. gynėjas advokatas K. Jonaitis kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gegužės 17 d. nutarties dalis, kuriomis nuteistajam T. P. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti nuteistajam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti teismo nustatytam terminui. Priėmus kasacinį skundą, sustabdyti paminėtais teismų sprendimais nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą iki byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismų sprendimais T. P. nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios nebuvo inkriminuotos ir nurodytos kaltinamajame akte, taip buvo pažeistos bylos nagrinėjimo teisme ribos. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio jau įžanginėje dalyje nurodyta, kad T. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), tačiau šios veikos kaltinamajam akte T. P. nebuvo inkriminuotos. Nors kaltinamajame akte T. P. inkriminuotos veikos buvo su nuoroda į BK 25 straipsnio 3 dalį, tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių nuostatų taikymo nieko nepasisakė, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Skundžiamu nuosprendžiu T. P., be kita ko, buvo išteisintas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, tačiau kaltinamajame akte jis dėl šios veikos padarymo nebuvo kaltinamas.

Be to, abu teismai netinkamai taikė BK 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, netinkamai įvertino bylos duomenis, apibūdinančius kaltininko padarytas nusikalstamas veikas ir jo asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad jis gydosi nuo priklausomybių VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. T. P. paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų ir paskirties, prieštarauja teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas T. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, nuteisiant T. P., nėra nuorodų į BK 24, 25 straipsnių nuostatas, dėl šių nuostatų taikymo nepasisakyta ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, taip pat skundžiamoje nutartyje. Pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas nuteistajam bausmę, nurodė, kad T. P. neprisipažino dėl BK 289 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio nuostatas kaltinamojo atsisakymas duoti parodymus, kaip ir jų pakeitimas ar nepranešimas apie visas bylos aplinkybes negali būti vertinamas neigiamai. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra būtinųjų sąlygų taikyti T. P. BK 62 straipsnio nuostatas. Tiek kaltinamajam akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, todėl egzistuoja visos BK 62 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nuteistojo T. P. gynėjo kasaciniame skunde keliami klausimai dėl BPK 255, 219 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų laikymosi, netiesiogiai dėl T. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatų netinkamo taikymo, kurie nebuvo nurodyti nuteistojo T. P. apeliaciniame skunde, nebuvo kelti ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, todėl paminėti kasacinio skundo argumentai negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku.

Pažymėtina ir tai, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismo pagal BK paskirtų bausmių teisingumas vien tik jų griežtumo ar švelnumo aspektu galutinai yra įvertinamas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (BPK 328 straipsnio 2 punktas). BPK 376 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. BPK nuostatos nesuteikia kasacinės instancijos teismui galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, kad teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Paskirtos bausmės griežtumo klausimai kasacijos dalyku gali būti tais atvejais, kai jie siejami su bausmės skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nesilaikymu ar, sprendžiant šiuos klausimus, padarytais esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-72-489/2020, 2K-179-942/2021, 2K-51-387/2024 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame išdėstyti teiginiai dėl nuteistajam T. P. neteisingai paskirtos, bausmės paskirties neatitinkančios ir teisingumo principui prieštaraujančios bausmės nepagrįsti teisiniais argumentais, patvirtinančiais netinką baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1-3 dalių, 62 straipsnio), taikymą ar esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, padarymą. Iš esmės kasaciniu skundu siekiama pakartotinio byloje esančių bausmei skirti reikšmingų aplinkybių įvertinimo ir nuteistajam T. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių bei galutinės subendrintos bausmės sušvelninimo, o tai, kaip minėta, nėra kasacijos dalykas. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės (nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, tarp jų ir tai, kokia bendrininkavimo forma jos buvo padarytos; nuteistojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; aplinkybės, susijusios su nuteistojo gydymusi nuo priklausomybės alkoholiui, darbine veikla) kartu su kitomis byloje esančiomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis, skirtingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismų buvo įvertintos ir dėl jų vertinimo motyvuotai pasisakyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. P. gynėjo advokato Kęstučio Jonaičio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Olegas Fedosiukas

Algimantas Valantinas