2020-06-03 Nr. AB-11169-3-62-3-00739-2019-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-4069-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00739-2019-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.6; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro, trečiajam suinteresuotajam asmeniui valstybės įmonės Registrų centro Vakarų Lietuvos klientų aptarnavimo centrui dėl sprendimų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Daisana“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Daisana“) 2019 m. kovo 30 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 3–5), jį patikslino 2019 m. gegužės 6 d. (b. l. 21–25), prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Registrų centras) Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Centrinio registratoriaus komisija ) 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-61; 2) įpareigoti Centrinio registratoriaus komisiją, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalimi, panaikinti teritorinio administratoriaus valstybės įmonės Registro centro Klaipėdos filialo (toliau – ir teritorinis registratorius) 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimą – nekilnojamojo turto registrų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 papunkčio dalyje „Aprašymas“ įrašą, ir priimti naują sprendimą – 7.1 papunktyje įrašyti „Ieškovei D. T. pripažįstama nuosavybės teisė atitinkamai į: 1/86 nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/31 vandens gręžinio, esančio žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2016 m. spalio 16 d. Centrinio registratoriaus komisijai padavė skundą dėl tuometinio Registrų centro Klaipėdos filialo 2010 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo, kuriuo, patenkinus D. T. pateiktą prašymą, nekilnojamojo turto registruose 7 punkto „Juridiniai faktai“ 7.1 papunktyje įregistravo faktą „Įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Klaipėdos rajono apylinkės teismas, a. k. (duomenys neskelbtini)“, o skiltyje „Aprašymas“ įrašė, kad pripažįstama nuosavybės teisė į vandens gręžinį ir nuotekų valymo įrenginius, esančius žemės sklypuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, taip buvo pažeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis ir nesilaikyta įrašomos teismo nutarties, kurioje nurodyta, kad nuosavybės teisė pripažįstama tik į dalį įrengimų ir pripažįstama nuosavybės teisė kiekvienam atskirai (t. y. ne bendrosios dalinės nuosavybės pagrindu).

3. Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas skundžiamame sprendime neteisingai nustatė, nuo kada prasidėjo ginčijami atsakovo ir Klaipėdos filialo veiksmai. Pagal atsakovo turimus dokumentus, jis privalėjo skundą pradėti nagrinėti ne nuo 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjo kreipimosi į Klaipėdos filialą, o nuo Klaipėdos filialo neteisingai 2016 m. rugpjūčio 16/17 d. priimto sprendimo, ko pasekoje neteisingai nustatė, kad Klaipėdos filialas tenkino pareiškėjo prašymą. Atsakovas netiksliai nustatė ir pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. skundo prašymą, kad pareiškėjas prašė tik panaikinti Klaipėdos filialo 2016 m. gruodio 29 d. sprendimą, tačiau skunde pareiškėjas prašė jį pakeisti arba priimti naują.

4. Atsakovo konstatavimas, kad „Pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių <...> įregistravimo D. T. vardu, negali būti tenkinamas <...>“, atsižvelgiant į visus atsakovo turimus dokumentus, tarp kurių yra ir pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. skundas, kuriame grafoje „Prašau“ ignoruotas esminę sprendimui įtaką turintis žodis „tik“, pareiškėjo manymu, yra jo įžeidimas, pažeminimas bei negerbimas. Registrų centras pareiškėjo skunde nurodytais neteisėtais veiksmais pareiškėjui padarė neturtinę žalą, t. y. pablogėjo bendrovės reputacija, buvo sumenkintas geras jos vardas. Žalą pareiškėjas vertina 3 000 Eur suma.

5. Pareiškėjas 2020 m. vasario 4 d. pateikė papildomus įrodymus (b. l. 119–120), t. y. Klaipėdos apskrities viršininko 2004 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 13.6-2619 kopiją, 2010 m. gegužės 31 d. taikos sutarties kopiją, 2007 m. sausio 8 d. sutartį Nr. B07-001KL (ištrauka iš sutarties), 2008 m. lapkričio 25 d. UAB „AUGUST IR KO“ pažymą, kurie, pareiškėjo manymu, patvirtina klaidingus pareiškėjui priklausančių sklypų įrašus nekilnojamojo turto registre.

6. Atsakovas ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Registrų centras atsiliepimuose (b. l. 40–48, 98–101) prašė administracinę bylą nutraukti, o šio prašymo netenkinus, pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Registrų centras, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, nurodė, kad UAB „Daisana“ nepasinaudojo privaloma tvarka ir dėl nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusios žalos atlyginimo pirmiausia nesikreipė į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją. Tik nekilnojamojo turto registro tvarkytojui atsisakius tenkinti prašymą ir atlyginti žalą, tokį sprendimą galima skųsti teismui ir reikalauti priteisti žalos atlygimą. Registrų centro vertinimu, pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.260 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis dėl žalos atlyginimo. Administracinės bylos dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punktu. Be to, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas, kadangi teritorinis registratorius neteisėtų veiksmų neatliko, jo sprendimai nenuginčyti. UAB „Daisana“ tinkamais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kaip juridinių faktų įregistravimas ar jų tikslinimas galėjo nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. pabloginti įmonės reputaciją, sumenkinti jos gerą vardą. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neturtinės žalos atsiradimo yra abstraktūs ir deklaratyvūs.

8. Registrų centras paaiškino, kad D. T., kaip civilinės bylos proceso dalyvė, vadovaudamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, turėjo teisę teikti 2016 m. rugpjūčio 9 d. prašymą nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti juridinius faktus apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Teritorinis registratorius, nenustatęs nė vienos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnyje nurodytos aplinkybės, pagrįstai vadovavosi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 11 punktu, 22 straipsnio 2 punktu bei 23 straipsnio 1 dalimi ir 2016 m. rugpjūčio 16 d. teisėtai nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravo juridinį faktą apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Registrų centro vertinimu, teritorinio registratoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimai, kuriais nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įregistruoti juridiniai faktai apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, ir Centrinio registratoriaus komisijos 2016 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. cspr1-259 yra teisėti ir pagrįsti, nes jų teisėtumas įstatymų nustatyta tvarka nebuvo nuginčytas.

9. Registrų centras pažymėjo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-12-729/2010 aiškiai nurodė, jog atskirai kiekvienam iš ieškovų, tarp jų – ir D. T., pripažįstama nuosavybės teisė į 1/86 dalį valymo įrenginių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 1/31 vandens gręžinio, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teritorinis registratorius, tenkindamas UAB „Daisana“ 2016 m. gruodžio 19 d. prašymą, 2016 m. gruodžio 29 d. patikslino nekilnojamojo turto registre esančiuose registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų juridinių faktų aprašymus. Registrų centro manymu, vien Centrinio registratoriaus komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. CSPR-61 panaikinimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi tiesiogines pasekmes sukelia teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimai, įforminti įrašų padarymu nekilnojamojo turto registre esančiuose įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Teritoriniams registratoriams įstatymu yra pavesta tiesiogiai tvarkyti nekilnojamojo turto registrą, o Centrinio registratoriaus pagrindinė funkcija yra ne tiesioginis nekilnojamojo turto registro tvarkymas, o teritorinių registratorių veiklos kontrolė ir vadovavimas jų veiklai. Atsižvelgiant į tai Registrų centras prašė administracinės bylos dalį dėl Centrinio registratoriaus komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimo Nr. CSPR-61 panaikinimo nutraukti, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 1 dalimi.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. kovo 4 d. sprendimu (b. l. 132–140) pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo šalių procesiniuose dokumentuose pateiktais paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I-3024-208/2017 ir Klaipėdos rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-112-729/2010 medžiaga, nustatė, kad:

11.1 UAB „Daisana“ pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. JP-6911, nuosavybės teise priklauso 0,0805 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), ir 0,1826 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

11.2 Tuometinis Registrų centro Klaipėdos filialas 2016 m. rugpjūčio 9 d. gavo D. T. prašymą nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti juridinius faktus apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010. Teritorinis registratorius patenkino gautą prašymą ir, remdamasis Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010, žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registre Nr. (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugpjūčio 16 d. įregistravo juridinius faktus – įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, bei šių registrų 7.1 punktuose pateikiamuose aprašymuose nurodė, kad pripažįstamos nuosavybės į vandens gręžinį, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į nuotekų valymo įrenginius, esančius žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Šie teritoritorinio registratoriaus sprendimai ir Centrinio registratoriaus komisijos, kuri paliko galioti teritorinio registratoriaus sprendimus (registrų įrašus), 2016 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. cspr1-259 teismui nebuvo apskųsti.

11.3 Registrų centro Klaipėdos filialas 2016 m. gruodžio 21 d. gavo UAB „Daisana“ prašymą, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsniu ir nustačius, kad D. T. pateikė ir kitų teismo nutartyje išvardintų asmenų įgaliojimus, nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patikslinti 7.1 punktuose įregistruotus juridinius faktus: 7.1 punktų aprašyme nurodyti, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 ne tik D. T., bet ir visiems kitiems šioje nutartyje išvardintiems fiziniams asmenims pripažįstama nuosavybės teisė po 1/86 dalį į nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir po 1/31 dalį į vandens gręžinį, esantį žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teritorinis registratorius 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė sprendimus, įformintus įrašais nekilnojamojo turto registre, ir patikslino nekilnojamojo turto registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotų juridinių faktų aprašymus, o 2016 m. gruodžio 30 d. raštu Nr. (4.6.11.)RA-5769 pareiškėjui pranešė, kad jo prašymas patenkintas.

11.4 UAB „Daisana“ 2017 m. sausio 23 d. pateikė skundą Centrinio registratoriaus komisijai, teigdama, kad turėjo būti įregistruotos tik D. T. daiktinės teisės į 1/86 dalį nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 1/31 dalį į vandens gręžinio, esančio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi nurodytas fizinis asmuo veikė tik savo vardu. Pareiškėjas prašė pakeisti teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. padarytus įrašus registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant, kad įregistruojama tik D. T. daiktinės teisės į 1/86 dalį nuotekų valymo įrenginių esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 1/31 dalį vandens gręžinio, esančio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Centrinio registratoriaus komisija, įvertinusi, kad UAB „Daisana“ nesilaikė privalomos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarkos, 2017 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. cspr1-53 pareiškėjo 2017 m. sausio 23 d. skundą paliko nenagrinėtą.

11.5 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. gegužės 17 d. sprendimu UAB „Daisana“ skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimą pakeitė: panaikino Centrinio registratoriaus komisijos 2017 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. cspr1-53, o kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad, panaikinus ginčijamą sprendimą, yra atkuriama iki jo priėmimo buvusi padėtis, Centrinio registratoriaus komisija privalės iš naujo išspręsti pareiškėjo skundo priėmimo ir išnagrinėjimo klausimą.

11.6 Centrinio registratoriaus komisija 2019 m. vasario 12 d. išnagrinėjo UAB „Daisana“ 2017 m. sausio 23 d. skundą ir priėmė naują sprendimą Nr. CSPR-61. Centrinio registratoriaus komisija paliko galioti teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimus, įformintus įrašais, kuriais registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis įsiteisėjusia Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-12-729/2010, patikslino įregistruotų juridinių faktų aprašymus.

12. Teismas nurodė, kad UAB „Daisana“ iš esmės ginčija teritorinio administratoriaus, t. y. tuometinio Registro centro Klaipėdos filialo 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimais, įformintais įrašais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktų dalyse „Aprašymas“, nurodyto juridinio fakto aprašymo pagrįstumą; pareiškėjas siekia, kad teritorinis registratorius nurodytų registrų 7.1 punktuose pateiktų aprašymus tik apie ieškovei D. T. pripažintas nuosavybės teises į nekilnojamųjų daiktų dalis; pareiškėjas nurodyto tikslo siekia, 2019 m. gegužės 6 d. pateiktame naujo turinio skunde formuluodamas reikalavimus panaikinti Registrų centro Centrinio registratoriaus komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-61 ir įpareigoti šį subjektą atlikti veiksmus – priimti naują sprendimą.

13. Teismas nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punktą, nekilnojamojo turto registre registruojami įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Teismas nustatė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas (šiuo metu – Klaipėdos apylinkės teismas) 2010 m. birželio 1 d. nutartimi patvirtino tarp vienuolikos fizinių asmenų – ieškovų, įskaitant ir D. T., bei grupės fizinių asmenų – atsakovų sudarytą taikos sutartį. Teismo patvirtinta taikos sutartimi atskirai kiekvienam ieškovui buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/31 dalį vandens gręžinio, esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir kiekvienam ieškovui atskirai buvo pripažinta nuosavybės teisė į 1/86 dalį nuotekų valymo įrenginių, esančių žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 3 punktai).

14. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktu, darė išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 priimta 2010 m. birželio 1 d. nutartis yra teismo baigiamasis procesinis dokumentas ir nekilnojamojo turto registre registruojamą juridinį faktą – įsiteisėję teismo sprendimai ir teismo nutartys, turintys įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, patvirtinantis dokumentas; šio juridinio fakto turinys, aprašytas nutarties rezoliucinės dalies 1-ame punkte, yra susijęs su registru Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys, o juridinio fakto turinys, aprašytas nutarties rezoliucinės dalies 3 punkte, yra susijęs su registru Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame įrašyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), duomenys. Be to, remiantis CK 4.72 straipsnio 1 dalimi, 4.73 straipsnio 1 dalimi, Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 priimta 2010 m. birželio 1 d. nutartis yra dokumentas, patvirtinantis ir kiekvieno iš 11 fizinių asmenų bendrosios dalinės nuosavybės teises į 1/31 dalį vandens gręžinio ir į 1/86 dalį nuotekų valymo įrenginių.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 D. T., vienai iš ieškovų, buvo pripažintos nuosavybės teisės į 1/31 dalį vandens gręžinio ir į 1/86 dalį nuotekų valymo įrenginių, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, laikė ją suinteresuotu asmeniu įregistruoti juridinį faktą. Teismas, išanalizavęs registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)7.1 punktuose pateiktus juridinio fakto aprašymus, darė išvadą, kad juose teritorinio registratoriaus išdėstytas tekstas atitinka įsiteisėjusios Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 turinį, konkrečiai – nutarties rezoliucinės dalies 1 punktą (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2 punktą (registro įrašas Nr. (duomenys neskelbtini)).

16. Teismas vertino, kad tai, jog prašymą įregistruoti juridinius faktus registro įrašuose pateikė vienas iš byloje dalyvavusių ieškovų, nesudaro pagrindo teigti, kad nekilnojamojo turto registro įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti nurodyta tik Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktų dalys, susijusios su ieškove D. T.. Darydamas tokią išvadą, teismas atsižvelgė į tai, kad registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis D. T. prašymu, buvo neregistruojamos ne šio asmens nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, o juridinis faktas – įsiteisėjusi teismo nutartis, turinti įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui.

17. Teismas nurodė, kad registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktuose esantys įrašai, kad įregistruojamas įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), turintis įtakos nekilnojamųjų daiktų žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teisiniam statusui, ir kad šio juridinio fakto įregistravimo pagrindas yra Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010, nekelia abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Teismas sprendė, kad teritorinis registratorius, nekilnojamojo turto registre esančiuose registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), aprašydamas juridinius faktus, tinkamai įvykdė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, pagal kurią nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsakingas už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, reikalavimus. Centrinio registratoriaus komisija, nagrinėdama UAB „Daisana“ 2017 m. gruodžio 23 d. skundą, objektyviai nustatė faktines aplinkybes ir 2019 m. vasario 12 d. sprendime Nr. CSPR-61 pagrįstai padarė išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 atitiko Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus ir buvo pakankamas teisinis pagrindas registruose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruoti juridinius faktus apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, o įrašyti duomenys atitiko dokumento, kurio pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, turinį ir kad šiame dokumente buvo visi įregistravimui būtini duomenys. Todėl pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo naikinti teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimų, įformintų įrašais registruose.

18. Teismas, išanalizavęs Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose reglamentuotos Centrinio registratoriaus komisijos priimamų sprendimų rūšys, ABTĮ 88 nustatytas priimamų teismo sprendimų rūšis, sprendė, kad minėtas teisinis reglamentavimas nesuteikia teismui teisės nurodyti įgaliotam viešojo administravimo subjektui, kokį konkretų sprendimą jis turi priimti, kadangi individualaus akto priėmimas yra viešojo administravimo subjekto funkcija, todėl pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Centrinio registratoriaus komisiją priimti konkretaus turinio sprendimą atmetė.

19. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos pareiškė, laikydamasis ABTĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų procesinių taisyklių. Teisminėje praktikoje suformuotas nuoseklus CK 6.271 straipsnio aiškinimas, pagal kurį, reikalavimas dėl žalos (turtinės ar neturinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį turtinė prievolė atlyginti žalą nekyla. Teismas sprendė, kad teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimai, įforminti įrašais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 7.1 punktų dalyse „Aprašymas“ išdėstant juridinio fakto aprašymą, yra pagrįsti ir teisėti, todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį Lietuvos valstybei nekyla.

III. 20. Pareiškėjas UAB „Daisana“ apeliaciniame skunde (b. l. 142–144) nesutinka su Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimu. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Centrinio registratoriaus komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-61 bei priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės 3 000 Eur arba sumą, kurią teismas laikys teisinga, neturtinei žalai atlyginti.

21. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, todėl prašo peržiūrėti teismo spendimą ir jį panaikinti.

22. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2019 m. gegužės 6 d. skunde, kurį patikslino pagal pirmosios instancijos teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį, skundė Centrinio registratoriaus komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-61, siekė, kad Centrinis registratorius priimtų sprendimus, numatytus Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje, ir prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl to, kad šiame sprendime sąmoningai praleistas esmę turintis žodelis „tik“ ir dėl to nurodytas pareiškėją (jo vadovą) žeminantis teiginys, kad pareiškėjo prašymas dėl nuosavybės teisių įregistravimo D. T. vardu negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas nepateikė dokumento (įgaliojimo), suteikiančio jam teisę veikti D. T. vardu, kaip to reikalauja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalis (komisijos sprendimo 4 puslapio 5 pastraipa), t. y. skundą teikė, reikšdamas du reikalavimus, o ne tris, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas. Teismas neteisingai nustatė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Registrų centras, ignoruodamas pareiškėjo prašymus, įžeidė, pažemino pareiškėją, parodė jam nepagarbą.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, remdamasis neteisingais atsakovo teiginiais. Vienas iš jų, kad teritorinio registratoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimai nustatyta tvarka nebuvo apskųsti teismui. Pareiškėjas pažymi, kad šiuos sprendimus pareiškėjas skundė Centrinio registratoriaus komisijai, kuri, išnagrinėjusi jo skundą, 2016 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. cspr1-259. Pareiškėjas, norėdamas ginčą spręsti taikiai, 2016 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Centrinio registratoriaus komisiją ir pasiekė, kad būtų pakeistas 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas, todėl nebuvo poreikio kreiptis į teismą, nes, pakeitus šį sprendimą, neteko galios ir minėtas Centrinio registratoriaus komisijos sprendimas. Teismas neteisingai nurodė aplinkybes dėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. prašymo esmės, nes pareiškėjas prašė įregistruoti 7.1 punkte tik D. T. asmenį, o, jei ji turi ir kitų įgaliojus, tai ir tų, kieno įgaliojimus ji turi. Taip pat teismas tikėtina suklydo, nurodydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo datą, kuri yra 2019 m. sausio 9 d.

24. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 2010 m. birželio 1 d. priimtoje nutartyje nurodytų aplinkybių nėra teisinga ir tiksli, nes ta nutartimi civilinė byla nutraukta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 294 straipsniu, o dalyje “Nutaria” nėra jokios nuorodos į pirmosios instancijos taikomas CK 4.72 straipsnio 1 dalies ir 4.73 straipsnio 1 dalies teisė normas. Remiantis šiais argumentais, taip pat nėra teisingos ir tikslios pirmosios instancijos teismo išvados, kad registrų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punktuose esantys įrašai nekelia abejonių dėl jų teisingumo ir pagrįstumo ir kad atitinka Klaipdėdos rajono apylinkės teismo nutarties rezoliucinės dalies 1 ir 2 punktus; kad teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimai yra pagrįsti ir teisėti; kad Centrinio registratoriaus komisija, nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. gruodžio 23 d. skundą, objektyviai nustatė faktines aplinkybes ir 2019 m. vasario 12 d. sprendime Nr. CSPR-61 pagrįstai padarė išvadą, kad nėra pagrindo naikinti teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundo data yra ne 2017 m. gruodžio 23 d., o 2017 m. sausio 23 d.

25. Atsakovas Registrų centras, kuris yra ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas, atsiliepime (b. l. 152–154) su pareiškėjo apeliaciniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Registrų centras palaiko atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Registrų centro manymu, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, priimdamas sprendimą įsigilino į bylos esmę, ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus ir ištyrė byloje esančius rašytinius įrodymus, sprendimas atitinka ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus. Tai, kad sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nesudaro pagrindo tokį teismo sprendimą naikinti.

27. Teismas, priimdamas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, kad žemės sklypų registrų įrašuose (jų 7.1. papunktyje) esantys duomenys nekelia abejonės dėl jų teisingumo ir pagrįstumo. Iš apeliacinio skundo motyvų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas neteisingai supranta Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalies nuostatą, o tiksliau – kas turi teisę nekilnojamojo turto registro tvarkytojui paduoti prašymą įregistruoti juridinį faktą. Registrų centras akcentuoja, kad pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, prašymą įregistruoti juridinius faktus paduoda įgaliota institucija ar jų įregistravimu suinteresuotas asmuo. Pagal Nekilnojamojo turto reistro nuostatų 28 punktą, prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti <...> arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 2 punktas nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtina teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre. Šiuo atveju žemės sklypų registruose įrašai apie juridinį faktą – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui – atlikti tinkamo dokumento – Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010, pagrindu. Juridinio fakto aprašyme esanti informacija atitinka minėtos nutarties rezoliucinę dalį ir šis juridinis faktas registruotas vykdant asmens (D. T.), turinčios teisę pateikti prašymą įregistruoti juridinį faktą, 2016 m. rugpjūčio 9 d. prašymą bei patikslintas teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimu, vykdant tinkamo asmens – pareiškėjo, kuris yra žemės sklypų savininkas, 2016 m. gruodžio 19 d. prašymą.

28. Dėl pareiškėjo teiginio, kad Centrinio registratoriaus komisija 2019 m. vasario 12 d. sprendime (4 puslapio 5 pastraipa) praleido žodį „tik“, tuo įžeidė pareiškėją ir tokiu savo veiksmu ignoravo pareiškėjo prašymus, parodė pareiškėjui nepagarbą, pažymi, kad komisija 2019 m. vasario 12 d. sprendime tik papildomai nurodė, kad tuo atveju, jei pareiškėjas prašo registruoti D. T. daiktines teises į 1/86 dalis nuotekų valymo įrenginių ir į 1/31 dalis vandens gręžinio, toks pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas, nes pareiškėjas neturi teisės veikti už D. T..

29. Registrų centras taip pat akcentuoja, kad nei 2016 m. rugpjūčio 16 d. teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo pirmą kartą žemės sklypų registrų įrašuose buvo įregistruoti juridiniai faktai apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamojo daikto teisiniam statusui, nei 2016 m. gruodžio 29 d. teritorinio registratoriaus sprendimas, kuriuo buvo patikslinti nurodytų juridinių faktų aprašymai, teisės aktų nustatyta tvarka yra nenuginčyti ir laikomi teisėtais ir pagrįstais. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, išviešindamas nekilnojamojo turto registre įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamųjų daiktų (pareiškėjai priklausančių Žemės sklypų) teisiniam statusui, jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad teritorinis registratorius 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimais žemės sklypų registrų įrašų 7.1 papunkčių dalyse „Aprašymas“ teisingai išdėstė juridinio fakto aprašymą, todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį Lietuvos valstybei nekyla.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro pareiškėjo reikalavimų panaikinti įrašus apie juridinius faktus nekilnojamojo turto registruose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei priteisti iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo neturtinės žalos atlyginimą teisėtumas ir pagrįstumas.

31. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavo, kad nekilnojamojo turto registruose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punkte įregistruotas juridinis faktas – įsiteisėjęs teismo sprendimas, turintis įtakos nekilnojamojo daikto statusui, ir papunkčio dalyje „Aprašymas“ įrašas, kad pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 fiziniams asmenims kiekvienam atskirai pripažįstama nuosavybės teisė į 1/86 dalį valymo įrenginių, ir nuosavybės teisė į 1/31 dalį vandens gręžinio, atitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo 12 straipsnio 7 punkto reikalavimus nekilnojamojo turto registre registruoti įsiteisėjusius teismo sprendimus ir teismo nutartis, kurie turi įtakos registruojamo nekilnojamojo daikto teisiniam statusui. Teismas, remdamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, taip pat konstatavo, kad prašymą įregistruoti juridinį faktą pateikė tinkamas subjektas – suinteresuotas asmuo, viena iš ieškovų civilinėje byloje. Pažymėjo, kad šis asmuo registravo ne savo nuosavybės teises, bet juridinį faktą, todėl aprašyme pagrįstai nurodytas visas aktualus teismo nutarties 1 ir 2 punktų turinys.

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

34. Nagrinėjamoje byloje negali būti jokiais aspektais kvestionuojamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 turinys nei nekilnojamojo turto registro tvarkytojo pareiga tinkamai paviešinti teismo sprendimus, turinčius įtakos nekilnojamojo daikto statusui. Neginčytina, kad pareiškėjas po to, kai įsiteisėjo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010, pagal 2011 m. rugsėjo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartį įsigijęs 0,0805 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,1826 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi teisę kreiptis į nekilnojamojo turto registro tvarkytoją dėl galbūt be teisėto pagrindo padarytų įrašų jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų registruose panaikinimo, pakeitimo ar ištaisymo, tačiau negali kvestionuoti šiuose registruose nurodytų kitų asmenų teisių ar su jomis susijusių įrašų apie juridinius faktus, kurie yra atsiradę teisėtais pagrindais. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, gavęs suinteresuoto asmens prašymą registruoti įsiteisėjusį teismo sprendimą ar nutartį, privalo tokį juridinį faktą registruoti ir atskleisti aktualų turinį, nes jam tenka atsakomybė už viešame registre esančių duomenų tikrumą; jis vykdo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, pagal kurią Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsakingas už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, reikalavimus.

35. Šiame kontekste laikytini nereikšmingais pareiškėjo argumentai, susiję su jo prašymų ir skundų Centriniam registratoriui nagrinėjimo procedūromis (dėl teritorinio registratoriaus 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimų skundimo, dėl pareiškėjo 2016 m. gruodžio 21 d. prašymo esmės, daiktinių teisių registravimo D. T., dėl teismo sprendime nurodomų datų tikslumo ir pan.), nes jie negali turėti įtakos įrašų nekilnojamųjų daiktų registruose unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) 7.1 punkte pagrįstumui bei teisėtumui. Pareiškėjo subjektyvi Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-112-729/2010 turinio interpretacija (nutarties 24 p.) taip pat negali būti pagrindu daryti įrašų apie egzistuojantį juridinį faktą pakeitimus nei naikinti ginčijamą Centrinio registratoriaus komisijos 2019 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. CSPR-61. Tokio pobūdžio argumentai neturi įtakos nagrinėjamo administracinio ginčo rezultatui ir dėl to plačiau neaptarinėti.

36. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad žalos atlyginimo Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat ir neturtinės, gali būti reikalaujama įstatymų nustatyta tvarka kai žala atsiranda dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo, pagrįstai nurodė, kad teritorinio registratoriaus 2016 m. gruodžio 29 d. sprendimai, įforminti įrašais žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 7.1 punktų dalyse „Aprašymas“ išdėstant juridinio fakto aprašymą, yra pagrįsti ir teisėti, todėl, nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (neveikimo), civilinė atsakomybė nekyla. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie pareiškėjo patirtą reputacinę žalą dėl to, kad atsakovo komisija 2019 m. vasario 12 d. ginčijamame sprendime sąmoningai praleido esmę turintį žodelį „tik“ ir dėl to nurodė pareiškėją (jo vadovą) žeminantį teiginį, laikytini pareiškėjo subjektyvia teksto interpretacija. Atsakovas, dėstydamas ginčijamame sprendime argumentus, kuriais atsako į pareiškėjo skundą, laisvai pasirenka dėstymo būdą, todėl apelianto nurodomus teiginius tekste pripažinti neteisėtais veiksmais bei dėl to atlyginti neturtinę žalą nėra pagrindo.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino reikšmingas faktines aplinkybes, aiškino bei taikė materialinės teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo UAB „Daisana“ apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Gintaras Kryževičius

Virginija Volskienė