cf4ebd32-6da2-4fe1-9866-e6a25bf0d3c3 · Å iaulių apygardos teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-873-267/2015 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01502-2015-8 Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.8.; 15.3.2.; 15.4.; 121.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOSTEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. rugsėjo 8 d.Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Birutės Simonaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2635-901/2015 pagal ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir su darbo santykiais susijusių sumų priteisimo, padarytos neturtinės žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

Ginčo esmė IeÅ¡kovas S. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, praÅ¡ydamas pripažinti atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-02-03 Ä®sakymÄ Nr. 24 dėl drausminės nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo vadovaujantis DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 1 d. 11 p.) skyrimo S. B. neteisėtu; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovÄ Ä¯ pirmesnį darbÄ ir priteisti vidutinį darbo užmokestį (toliau – ir VDU) už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , t.y. nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo dienos; priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti; sprendimÄ dėl vieno VDU priteisimo ir grÄ Å¾inimo į darbÄ vykdyti skubiai.

IeÅ¡kovas nurodė, kad vairuotojo – konduktoriaus pareigose UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis dirbo nuo 1981-12-01, tai jo vienintelė darbovietė, kurioje jis nepertraukiamai dirbo daugiau nei 33 metus. Iki atleidimo iÅ¡ darbo galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, savo darbÄ visada stengėsi atlikti gerai ir rÅ«pestingai, iki tol dirbusi administracija jo darbu buvo patenkinta. 2015-01-26 dienÄ 8:15 val. UAB „Dorsimus“ atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovo vairuojamame autobuse, vykusiame marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini), S. B.

įlipusių dviejų vyresnio amžiaus žmonių praÅ¡ymu parduoti jiems „pusantro bilieto“, vienai keleivei pardavė lengvatinį kelionės bilietÄ (su 50 proc. nuolaida), tinkamai nepatikrinęs ir neįsitikinęs, ar keleivė turi teisę įsigyti važiavimo bilietÄ su nuolaida. PaaiÅ¡kėjus, kad moteris neturi teisės į lengvatÄ , ieÅ¡kovas apie tai pranešė keleivei ir paprašė jos įsigyti pilnÄ bilietÄ , ji neprieÅ¡taravo ir sumokėjo visÄ kainÄ . FaktiÅ¡kai minėta moteris už kelionę (duomenys neskelbtini) sumokėjo 150 proc., keleivė pretenzijų nereiÅ¡kė, pinigų nesiekė susigrÄ Å¾inti, bendravo geranoriÅ¡kai.

Už šį nežymų pažeidimÄ , neatsižvelgiant į pažeidimo sunkumÄ , į tai, kad jis atliktas neatsargumo (nerÅ«pestingumo) formoje, neatsižvelgiant į tai, kad dėl to UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė žalos, o ieÅ¡kovas iÅ¡ to nepasipelnė, neatsižvelgiant ir į tai, kad ieÅ¡kovas klaidÄ pripažino, iÅ¡taisė, gailėjosi, S. B. skirta Å¡iurkščiausia neproporcinga pažeidimui drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo. Pagal įsakyme nurodytÄ UAB „(duomenys neskelbtini)“ Darbo tvarkos taisyklių 78.11 p., kurių pažeidimu kaltinamas ieÅ¡kovas, yra nustatyta „nenaudoti kompiuterio ir jo įrangos, taip pat kitos bendrovės organizacinės technikos asmeninio pasipelnymo tikslais, taip pat kitiems asmeniniams (ne bendrovės) tikslams, neleisti Å¡ia Ä®ranga naudotis paÅ¡aliniams asmenims".

Nenustatyta, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų padaręs tokius pažeidimus, taip pat nenustatyta, kad atsakovas dėl ieÅ¡kovo nežymaus suklydimo bÅ«tų patyręs realiÄ , tiesioginę žalÄ . Ankstesnės atsakovo nurodytos nuobaudos – pastaba, 2009 m. skirta už keleivių įlaipinimo pažeidimÄ , taip pat papeikimas, 2011 m. skirtas už lengvatinių bilietų tvarkos pažeidimÄ (panaÅ¡us pažeidimas į 2015-01-26 dienos), yra negaliojančios, padarius tuos nežymius pažeidimus jie nebuvo vertinami kaip Å¡iukÅ¡tÅ«s ir dėl jų nebuvo nuspręsta ieÅ¡kovÄ atleisti iÅ¡ darbo.

IeÅ¡kovas dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresÄ , ieÅ¡kovas prarado pastovias darbines pajamas, pagrindinį pragyvenimo Å¡altinį, negali užtikrinti savo, Å¡eimos bÅ«tiniausių poreikių, ieÅ¡kovas iki Å¡iol neturi darbo. Dėl neadekvačių darbdavio veiksmų ieÅ¡kovui yra sunku įsidarbinti, kadangi nauji darbdaviai nenori priimti dirbti darbuotojo, kuris atleistas už Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ . Atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

Nurodė, kad S. B. anksčiau yra taikytos drausminės nuobaudos – pastaba, 2009-07-14 skirta už tai, kad ieÅ¡kovas nesilaikė Keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6 skyriaus 4 p., taip pat 2011-12-30 skirtas papeikimas už lengvatinių bilietų tvarkos pažeidimÄ , kuris iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas 2015-01-26 pažeidimui, už kurį ieÅ¡kovas atleistas iÅ¡ darbo. 2011-12-30 įsakyme dėl papeikimo skyrimo buvo nurodyta, kad ieÅ¡kovas padarė grubų darbo drausmės pažeidimÄ , todėl jau tada ieÅ¡kovui turėjo bÅ«ti žinoma, kad toks pažeidimas darbdavio vertinamas kaip Å¡iukÅ¡tus ir kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali toleruoti tokių pažeidimų, kad nereikėtų mokėti baudų ir kad Å¡i bendrovė neprarastų Å iaulių savivaldybės skiriamų keleivių vežimo lengvatų.

IeÅ¡kovas pažeidė ir Vežimo taisykles ir Transporto lengvatų įstatymÄ , už tokius pažeidimus jo darbdavys galėjo bÅ«ti nubaustas. Teigė, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo patirtos neturtinės žalos. Taip pat nurodė, kad vietoj ieÅ¡kovo jau priimtas kitas darbuotojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba daug vairuotojų (222), atsakovė negali toleruoti bilietų pardavimo tvarkos pažeidimų, kad užtikrintų tvarkÄ , jog Å iaulių rajono savivaldybė ar kitos savivaldybės kompensuotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip keleivių vežėjo negautas pajamas už suteiktas lengvatas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015-05-06 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – pripažino atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinio direktoriaus 2014 m. vasario 3 d. įsakymÄ Nr. 24, kuriuo ieÅ¡kovui S. B. paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, neteisėtu ir jį panaikino, pripažino ieÅ¡kovo S. B. atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir jį grÄ Å¾ino į darbÄ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, priteisė ieÅ¡kovui S. B. iÅ¡ atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 2307,36 Eur vidutinį darbo užmokestį už visÄ priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2015 m. vasario 3 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2015-05-06), nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos po 34,96 Eur vidutinio darbo dienos užmokesčio ir 500,00 Eur neturtinės žalos.

KitÄ dalį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų atmetė, priteisė iÅ¡ atsakovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ valstybei 56,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismo sprendimo dalį dėl ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimo į darbÄ ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo –734,16 Eur, nusprendė vykdyti skubiai.Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimÄ taikymo, – ar tai buvo Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas kaip teigia atsakovo atstovai, nes padaryti kelių norminių aktų pažeidimai, ieÅ¡kovui anksčiau buvo taikytos drausminės nuobaudos, kurios nors ir nebegalioja, tačiau ieÅ¡kovas yra praradęs atsakovo pasitikėjimÄ , ar daug metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiam vairuotoju ieÅ¡kovui paskirta nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už bilieto keleivei pardavimo pažeidimÄ â€“ buvo neadekvati ir per griežta, kaip kad teigia ieÅ¡kovas ir jo atstovas.

Nurodė, kad Pareiginių nuostatų 51 p. numato, jog vairuotojas-konduktorius privalo rÅ«pintis pilnu pajamų surinkimu, parduoti reikiamÄ kiekį bilietų keleiviams, neturintiems teisių į lengvatas. Teismas nustatė, kad tiek pajamos surinktos, tiek parduotas reikiamas kiekis bilietų keleiviams, neturintiems teisių į lengvatas (po paaiÅ¡kėjusio pažeidimo keleivė pareikalauta įsigyti bilietÄ pilna kaina, kÄ ji ir padarė), taigi nebuvo pažeistas minėtas punktas. Taip pat nurodė, kad Darbo tvarkos taisyklių 78.11 p. nustatyta, jog darbuotojas privalo nenaudoti kompiuterio ir jo įrangos taip pat kitos bendrovės organizacinės technikos asmeninio pasipelnymo tikslams, taip pat kitiems asmeniniams tikslams, neleisti Å¡ia įranga naudoti paÅ¡aliniams asmenims.

Teismas sprendė, kad atsakovė neįrodinėjo, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų naudojęs įrangÄ pasipelnymo tikslams, nėra įrodymų, kad jis gavo pinigus iÅ¡ keleivės ir juos pasisavino, kad neįnešė Å¡ių pinigų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasÄ , Å¡ios aplinkybės atsakovė netvirtino ir neįrodinėjo. Be to, Taisyklių 78.2 p. numato, kad darbuotojas privalo tinkamai ir laiku vykdyti darbo sutartyje ir pareiginėje instrukcijoje nustatytus darbo uždavinius ir funkcijas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, pastebėjęs, jog suklydo, iÅ¡ karto ėmėsi veiksmų klaidÄ iÅ¡taisyti, dėl keleivės suklaidinimo jo padaryta klaida iÅ¡taisyta, ieÅ¡kovas dėl to labai gailisi, keleivė pretenzijų nereiÅ¡kė.Teismas sprendė, kad nepagrįstai atsakovė nurodė, jog minėtas ieÅ¡kovo pažeidimas yra Å¡iukÅ¡tus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl to patyrė ar dar patirs žalos (žala turi bÅ«ti reali ir įrodyta).

Atsakovės teiginius, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bus nubaustas dėl transporto lengvatas reglamentuojančių aktų pažeidimų, kad savivaldybė nebekompensuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ negautų pajamų už keleiviams suteiktas lengvatas, vertino tik kaip atsakovės interpretacijÄ , pagrįstÄ tik prielaidomis, su kuriomis teismas nesutiko (CPK 178 str., 185 str.).Teismo vertinimu, ankstesnių nuobaudų, kurios ieÅ¡kovui paskirtos prieÅ¡ 6 m. ir 4 m., kurios jau seniai negaliojančios, negalima vertinti kaip neigiamai charakterizuojančių ieÅ¡kovo darbÄ .

Nenustatyta, kad ieÅ¡kovas nuolat, sistemingai pažeidinėtų bilietų pardavimo tvarkÄ ir kad dėl to atsakovė tariamai galėjo prarasti pasitikėjimÄ juo, o ieÅ¡kovo, kurio pagrindinė darbo funkcija yra saugiai vežti keleivius nustatytais marÅ¡rutais (Pareiginių nuostatų 21 p.), dėl trečiojo asmens įtakos padarytos žmogiÅ¡kos klaidos skaičiuojant keleivės amžių ir nepagrįstai parduodant bilietÄ su lengvata teismas nevertino kaip Å¡iukÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo, dėl kurio atsakovė turėjo teisę jį atleisti iÅ¡ darbo DK 235 str. 1 d. 11 p. pagrindu.

Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė teismui įtikinamų teisinių argumentų (įrodymų), pagrindžiančių pažeidimo kvalifikavimÄ kaip Å¡iurkÅ¡tų (CPK 178 str.), todėl atsakovė pažeidė DK 238 str. numatytus kriterijus, taikė per griežtÄ drausminę nuobaudÄ . Kadangi ieÅ¡kovas palaikė ieÅ¡kinio reikalavimÄ grÄ Å¾inti jį į darbÄ , nenurodė, kad jam bÅ«tų sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti jį grÄ Å¾inus į darbÄ , teismas nusprendė ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inti į darbÄ , konstatuodamas, kad ieÅ¡kovo grÄ Å¾inimu į darbÄ nebus pažeistos atsakovės teisės. Pagal Darbo kodekso 300 str. 3 d., ieÅ¡kovÄ grÄ Å¾inus į darbÄ , jam iÅ¡ atsakovės teismas priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.         Nors ieÅ¡kovas nepateikė teismui raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent ryÅ¡ium su jo atleidimu iÅ¡ darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pablogėjo sveikata, teismas sprendė, kad dėl Å¡io neteisėto jo atleidimo jis patyrė neturtinę žalÄ dėl nepatogumų ir streso, atsiradusių dėl neteisėto atleidimo, nurodytas Å¡iurkÅ¡tus atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas trukdė jam susirasti kitÄ darbÄ , dėl to jis nuolat jautė nerimÄ dėl ateities ir galimybės susirasti kitÄ darbÄ .

Ä®vertinęs prieÅ¡ tai aptartas aplinkybes, atsižvelgdamas į itin didelį ieÅ¡kovo darbo staÅ¾Ä UAB „(duomenys neskelbtini)“, be to atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kovo teisės yra apgintos pripažįstant jo atleidimÄ ir darbo neteisėtu, grÄ Å¾inant jį į darbÄ ir priteisiant VDU už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ , teismas nusprendė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisti 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė Apeliantė (atsakovė) praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kovo S. B. ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovo S. B. atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas bei perskirstyti pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:Apeliantės vertinimu, teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ suformavo ydingÄ praktikÄ , kuri sudaro sÄ lygas darbuotojams piktnaudžiauti savo teisėmis bei suteikia priemones darbuotojams, nesilaikantiems darbo drausmės, nepagrįstai reikalauti piniginių iÅ¡mokų iÅ¡ darbdavių. T. y. iÅ¡ esmės konstatuota, kad darbuotojas, kurio ankstesnis darbas vertintinas neigiamai, gali toliau pažeisti lokalius darbdavio teisės aktus ir netgi įstatymus, tačiau tai nebus laikoma Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu, dėl kurio netenkamas pasitikėjimas tokiu darbuotoju.Atsakovė nurodo, kad dėl ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimo pateikė paklausimÄ Å iaulių rajono savivaldybės administracijai.

IÅ¡ savivaldybės administracijos buvo gautas 2015 m. gegužės 19 d. raÅ¡tas, kuriame nurodoma, kad pagal atsakovės ir savivaldybės sudarytas sutartis vežėjo (atsakovės) iÅ¡laidos, susijusios su lengvatų taikymu yra kompensuojamos iÅ¡ savivaldybės biudžeto. Savivaldybė aiÅ¡kiai pažymėjo, kad keleiviui, neturinčiam teisės į transporto lengvatas, parduotas lengvatinis bilietas sÄ lygoja neteisėtÄ savivaldybės biudžeto lėšų naudojimÄ , todėl yra laikytinas Å¡iurkščiu lengvatinių bilietų tvarkos pažeidimu.

Kaip nurodyta savivaldybės raÅ¡te, paaiÅ¡kėjus dviem ar daugiau atvejų, kuomet vežėjas parduoda bilietus su lengvata tokios teisės neturinčiam keleiviui, tai yra pagrindas panaikinti leidimÄ vežti keleivius atitinkamu marÅ¡rutu.Apeliantės teigimu, byloje nesant ginčo dėl paties darbo drausmės pažeidimo padarymo fakto juridiÅ¡kai svarbu įvertinti tik tai, ar atsakovės skirta drausminė nuobauda –atleidimas iÅ¡ darbo – parinkta adekvačiai. Griežčiausios drausminės nuobaudos skyrimas ieÅ¡kovui yra betarpiÅ¡kai susijęs su darbovietėje galiojančia politika ir siekiu informuoti kolektyvÄ apie tokio darbo drausmės pažeidimo, kurį padarė ieÅ¡kovas, reikÅ¡mę įmonės veiklai.

Teismas, pripažindamas, kad ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas nėra Å¡iurkÅ¡tus ne tik paneigė atsakovės įmonėje galiojančiÄ politikÄ bei galimybę darbdaviui nustatyti, kurie pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, o kurie nėra, bet ir konstatavo, kad atsakovė toliau turi pasitikėti trečiÄ kartÄ darbo drausmę pažeidusiu darbuotoju.Atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovo vykdytos darbo funkcijos (vairuotojas – konduktorius) yra susijusios ne tik su autobuso vairavimu, tačiau kartu ir su bilietų pardavimu, jų tikrinimu.

Kaip ir minėta, lengvatinių bilietų teisinga apskaita yra prioritetinės svarbos funkcija, kuri itin reikÅ¡minga atsakovės įmonės veiklai. Kadangi ieÅ¡kovo pareigybė lemia jo tiesioginį darbÄ su materialinėmis vertybėmis, jam taikomi aukÅ¡tesni apdairumo ir atidumo standartai, kurių neatitikus, pagal kasacinio teismo praktikÄ , galima konstatuoti, jog darbdavys praranda pasitikėjimÄ tokiu darbuotoju.Atsakovė pažymi, kad nors pati ieÅ¡kovo neteisėta veika ir galėjo pasireikÅ¡ti neatsargiu (aplaidžiai neapdairiu) elgesiu, skiriant drausminę nuobaudÄ buvo atsižvelgta į ieÅ¡kovo požiÅ«rį į padarytÄ pažeidimÄ po tokio pažeidimo paaiÅ¡kėjimo.

Kaip nagrinėjant bylÄ teisme nurodė atsakovės atstovai, ieÅ¡kovas tiek po darbo drausmės pažeidimo padarymo, tiek bylÄ nagrinėjant teisme nesijautė, kad savo veika yra pažeidęs norminių teisės aktų (įstatymo ir ministro nutarimo) nuostatas bei nelaikė savo pažeidimo rimtu. Tokia iÅ¡vada darytina ir iÅ¡analizavus ieÅ¡kovo parodymus teismo posėdžio metu. Tai reiÅ¡kia, kad ateityje atsakovė nebegalėjo tikėtis, jog ieÅ¡kovas toliau rimtai vertins imperatyvių teisės normų reikalavimus keleivių vežimo santykiuose ir savo darbo funkcijas atliks neaplaidžiai.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieÅ¡kovas pardavęs tokios teisės neturinčiai keleivei bilietÄ su lengvata ir paaiÅ¡kėjus pažeidimo faktui pirmiausia turėjo atlikti neteisėtai įsigyto bilieto grÄ Å¾inimÄ ir tik tada parduoti bilietÄ pilna kaina.

Neatlikęs neteisėtai parduoto bilieto grÄ Å¾inimo ir nurodęs keleivei papildomai įsigyti naujÄ bilietÄ ieÅ¡kovas taip pat pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes Å¡iuo atveju keleivė buvo suklaidinta ir turėjo sumokėti didesnę sumÄ nei priklauso. Teismas, pateisindamas tokiÄ situacijÄ , įteisino darbo drausmės pažeidimÄ , nes Å¡alinant pirminį pažeidimÄ buvo padarytas kitas pažeidimas, kuris, anot teismo, rodo menkÄ ieÅ¡kovo kaltę ir neleidžia taikyti griežčiausios drausminės atsakomybės darbuotojui.Apeliantės manymu, teismas nevertino vieno itin svarbaus fakto byloje – ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas pareiginiuose nuostatuose yra įtvirtintas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, t. y., vairuotojo–konduktoriaus pareiginių nuostatų, su kuriais ieÅ¡kovas supažindintas raÅ¡tu, 69 d punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad „Autobuso vairuotojas–konduktorius atsako už žemiau iÅ¡vardintus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus <...> už finansinės drausmės pažeidimus (paimti pinigai ir neduotas bilietas), duotas mažesnės vertės bilietas“.Atsakovė yra įsitikinusi, kad teismui pripažinus, kad ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda yra neadekvati įstatymo, poįstatyminio ir lokalinių teisės aktų pažeidimui, buvo pripažinta, kad įstatymo nuostatų pažeidimas darbovietėje nelaikomas netoleruotinu pažeidimu.

Kitaip tariant, darbuotojas, dirbantis keleivių pervežimo srityje, turi galimybę pažeisti įstatymÄ ir tuo pačiu nesitikėti, kad už tokį pažeidimÄ bus atleistas iÅ¡ darbo.Apeliantė nurodo, kad ieÅ¡kovui 2011 metais jau buvo taikyta drausminė atsakomybė už tokį patį pažeidimÄ , kaip ir atleidžiant iÅ¡ darbo. Antra, 2011 metais skiriant ieÅ¡kovui papeikimÄ Ä¯sakyme buvo aiÅ¡kiai įvardyta, kad atsakovė tokį pažeidimÄ laiko grubiu. IeÅ¡kovas dar 2011 metais galėjo bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo, tačiau atsakovė suteikė galimybę darbuotojui pasitaisyti ir dirbti toliau.

Nepaisant to, ieÅ¡kovas ir toliau nuvylė atsakovę, atlikdamas įmonės veiklai reikÅ¡mingÄ darbo drausmės pažeidimÄ (keleivio vežimÄ nesilaikant bilietų su lengvatomis pardavimo tvarkos).Apeliantė taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti ieÅ¡kovo deklaratyviai nurodomas neigiamas atleidimo iÅ¡ darbo pasekmes. Tik ieÅ¡kovo atstovas, bÅ«damas teisininkas, pateikė pakankamai deklaratyviÄ (visiÅ¡kai be įrodymų) pozicijÄ , kodėl ieÅ¡kovui turėtų bÅ«ti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.Teismas, nuspręsdamas iÅ¡ dalies tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, proporcingai paskirstė tik valstybei priteistinas iÅ¡laidas, tačiau to nepadarė su atsakovės advokatui patirtomis iÅ¡laidomis, kas taip pat daro dalį teismo sprendimo neteisėtu.Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o apeliantės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti 2015-05-06 Å iaulių apylinkės teismo sprendimÄ .

Nurodo, kad bbylÄ pirmoje instancijoje nagrinėjęs teismas iÅ¡ esmės tinkamai aiÅ¡kino ir taikė DK 238 straipsnyje numatytus kriterijus ir tai padarė atsižvelgdamas j Å¡ios normos taikymÄ Lietuvos Aukščiausio Teismo praktikoje. Å iaulių apylinkės teismas priėmė protingÄ , teisingÄ ir sÄ Å¾iningÄ sprendimÄ , nes vienoje įmonėje (UAB „(duomenys neskelbtini)“) iÅ¡dirbusio darbuotojo daugiau negu 33 metus, neturinčio daugiau negu 4 metus galiojančių darbo drausmės pažeidimų, netyčia (sÄ Å¾iningai) suklydusio dėl netinkamai iÅ¡Å¡ifruotų keleivės metų, dėl kurių iÅ¡Å¡ifravimo yra ir keleivės, jos bendrakeleivio kaltė (keleiviai paprašė 1,5 bilieto), sužinojusio dėl atsiradusio pažeidimo ir nedelsiant besistengiančio iÅ¡taisyti savo klaidÄ , kad darbdavys iÅ¡vengtų nuostolių ar jie maksimaliai sumažėtų, o ir pripažinusio savo klaidÄ ir besigailinčio, padariusio pažeidimÄ ne tyčios, bet neatsargumo formoje, negalima iÅ¡ karto atleisti iÅ¡ darbo.

PrieÅ¡inga nuostata nebÅ«tų suderinta su DK tikslais ir principais, bei LAT formuojama praktika panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Å iaulių apylinkės teismas priimdamas sprendimÄ neteigė, jog ieÅ¡kovas nepadarė darbo drausmės pažeidimo ir jis negalėjo bÅ«ti traukiamas drausminėn atsakomybėn, skiriant Å¡velnesnę drausminę nuobaudÄ . Teismas tik argumentavo, kad iÅ¡ aplinkybių viseto (pažeidimas padarytas neatsargumo formoje, darbuotojo veiksmuose (neveikime) nėra tyčinės kaltės, vairuotojas galiojančių drausminių nuobaudų neturėjo, prie pažeidimo atsiradimo prisidėjo ir keleiviai, įmonė nepatyrė materialinių nuostolių, darbuotojas dirba bendrovėje daugiau negu 33 metus ir kt.) negalima spręsti, o ir apeliantė neįrodė bÅ«tinumo darbo drausmės pažeidimÄ kvalifikuoti kaip Å¡iurkÅ¡tų.

Taip pat nurodo, kad pasinaudojimas savivaldybės biudžeto lėšomis priklauso nuo paties įmonės direktoriaus sÄ Å¾iningumo ir tinkamo gaunamų lėšų pagal sutartį administravimo. SÄ Å¾iningo darbuotojo klaida ir surinktos pakankamos pajamos į biudžetÄ , negali bÅ«ti vertinamos kaip prielaida taikyti kraÅ¡tutinę drausminio poveikio priemonę atleidimÄ iÅ¡ darbo, nes apeliantė neginčija vairuotojo sÄ Å¾iningumo kilusioje situacijoje, o darbdavys ir savivaldybė piniginių ar kitokio pobÅ«džio nuostolių nepatyrė.

Mano, kad atsižvelgiant į ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindÄ ir aplinkybes, byloje pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog yra pagrindas ieÅ¡kovui priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , nes teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei ginti. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinasBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp Å¡alių kilo ginčas dėl drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimÄ taikymo, t. y. 2015 m. vasario 3 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorius T. B. įsakymu Nr. 24 ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 1 d. 11 p., Å¡iurkščiai pažeidus darbo pareigas.Byloje nustatyta, kad 2009-07-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ gen. direktoriaus V.

L. įsakymu Nr. 144-K ieÅ¡kovui buvo taikyta drausminė nuobauda – pastaba – už keleivių ir bagažo vežimo kelių transportu taisyklių 6 skyriaus 4 punkto pažeidimÄ (už keleivių įlaipinimo pažeidimÄ ), 2011-12-30 gen. direktoriaus V. L. įsakymu Nr. 107-k ieÅ¡kovui buvo paskirta dar viena drausminė nuobauda – papeikimas – už darbo tvarkos taisyklių pažeidimÄ pagal 2011-12-16 pažeidimo aktÄ Nr. 34, kad parduotas bilietas su nuolaida keleivei be pagrindo. Nustatyta, kad Å¡ios nuobaudos ieÅ¡kovo atleidimo dienÄ nebegaliojo.

IeÅ¡kovui 2015 m. vasario 3 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ gen. direktorius T. B. įsakymu Nr. 24 paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo už tai, kad atliekant atsakovo transporto priemonių ir jų vairuotojų veiklos kontrolę, nustatyta, kad 2015 m. sausio 26 d. 8.15 val. viena iÅ¡ keleivių (1950 m. gimimo, 64 m.) ieÅ¡kovo vairuojamame autobuse vyko iÅ¡ (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) įsigijusi bilietÄ su 50 proc. nuolaida, t. y. už 0,39 Eur, neturėdama teisės į transporto lengvatÄ .

Pagal ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jam važiuojant marÅ¡rutu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įlipo 7 keleiviai, viena iÅ¡ senyvo amžiaus keleivių paprašė parduoti jai su kitu bendrakeleiviu „pusantro bilieto“, t.y. vienÄ bilietÄ pilna kainÄ , kitÄ su nuolaida, pateikdama vairuotojui – konduktoriui moters pensininko pažymėjimÄ . Apie tai, kad vairuotojas netiksliai iÅ¡Å¡ifravo keleivės gimimo metus ir kad ji neturėjo teisės į lengvatinį bilietÄ S. B. sužinojo tik po UAB „Dorsimus“ kontrolierės atliktos patikros, kai kontrolierė informavo, kad minėta moteris neturi teisės į lengvatÄ .

Gavęs tokiÄ informacijÄ , keleivei ir jÄ lydinčiam asmeniui vairuotojas pranešė, kad ji neturi teisės į lengvatÄ , bei paprašė įsigyti pilnÄ bilietÄ . Keleivė tam neprieÅ¡taravo ir sumokėjo visÄ kainÄ , pretenzijų nereiÅ¡kė, pinigai jai už prieÅ¡ tai su nuolaida pirktÄ bilietÄ nebuvo grÄ Å¾intiDrausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas – tai darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Darbuotojo pareigos – viena svarbiausių darbuotojo teisinio statuso dalių.

Bendrosios visų darbuotojų pareigos įtvirtintos DK 228 straipsnyje, o jas sukonkretina bei detalizuoja kiti norminiai, taip pat lokaliniai teisės aktai.Atleidimas iÅ¡ darbo dėl darbuotojo padaryto Å¡iurkÅ¡taus darbo drausmės pažeidimo yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kuri gali bÅ«ti skiriama, kai toks pažeidimas padaromas vienÄ kartÄ (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nesant tokio pažeidimo, kitais nerÅ«pestingo darbo pareigų atlikimo ar darbo drausmės pažeidimo atvejais atleisti iÅ¡ darbo galima tik kitu pagrindu, t. y. kaip už nevienkartinį darbo drausmės pažeidimÄ , jeigu yra ir kitų DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytų sÄ lygų.DK 235 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių aktų nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai.

DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡vardyti darbo pareigų pažeidimai yra laikomi Å¡iurkščiais. Be Å¡ių atvejų, Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomi ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamos darbo pareigos ar darbo tvarka (DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktas).AiÅ¡kindamas ir taikydamas DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punkto normÄ , kasacinis teismas konstatavo, kad Å¡iurkščiais pažeidimais gali bÅ«ti laikomi ir sÄ raÅ¡e nenurodyti atvejai, todėl dėl konkretaus pažeidimo pobÅ«džio sprendžia darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje I.

J. v. VÅ¡Ä® Plungės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras, bylos Nr. 3K-3-208/2004). Pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas:

a) kituose norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka;

b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje G.

S. v. UAB Rokiškio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje bylojeI. P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

C. v. Individuali L. Å . įmonė „MeÅ¡kėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Z. v. UAB „Rovasta“, bylos Nr. 3K-3-144/2009).Sprendžiant klausimÄ , ar darbo drausmės pažeidimas, nepatenkantis į DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose iÅ¡vardytus atvejus, yra priskirtinas prie Å¡iurkščių darbo tvarkos pažeidimų, bÅ«tina aiÅ¡kinti darbo drausmės pažeidimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. B. v. UAB „Tokvila“, bylos Nr. 3K-3-305/2010). IÅ¡ DK 235 straipsnyje nustatyto reglamentavimo ir atskirai Å¡io straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatos bei formuojamos teismų praktikos darytina iÅ¡vada, kad darbdaviui nesuteikta teisės vien savo subjektyvia nuožiÅ«ra bet kokias darbuotojo veikas (neveikimÄ ) priskirti prie kitų Å¡iurkščių darbo tvarkos pažeidimų, nes pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktÄ darbuotojui taikoma griežčiausia drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, ir ji taikoma bÅ«tent už vienkartinį darbo drausmės pažeidimÄ (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 136 straipsnio 3 dalis).

Prie tokių galima priskirti kitas veikas (neveikimÄ ), neiÅ¡vardytas DK 235 straipsnio 2 dalies 1–10 punktuose, kurių padarymas yra aiÅ¡kiai nesuderinamas su jÄ padariusio darbuotojo darbo pareigų netinkamu atlikimu. Taigi pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktÄ darbo drausmės pažeidimo pripažinimas ar nepripažinimas Å¡iukščiu yra vertinamojo pobÅ«džio, kurį turi teisę įvertinti darbdavys. Pažymėtina, kad apeliantė yra neteisi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu apribojama darbdavio teisė nusistatyti, kurie darbo drausmės pažeidimai yra Å¡iurkÅ¡tÅ«s, kadangi, pagal kasacinį teismÄ , darbdavio vertinimas apie pažeidimo Å¡iurkÅ¡tumÄ nėra galutinis ir neginčijamas, esant ginčui – teisę vertinti pažeidimo pobÅ«dį turi teismas, nagrinėjantis darbo ginÄÄ (DK 238, 242 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2012).Pagal galiojančias teismų praktikos suformuluotas įrodinėjimo taisykles darbo bylose dėl drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

T. v. AB „Lietuvos jÅ«rų laivininkystė“, bylos Nr. 3K-3-109/2005; 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. Lietuvos darbo birža prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-193/2012). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra konstatuota, kad kai už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ atleistas iÅ¡ darbo darbuotojas ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys (atsakovas) turi įrodyti, kad nusižengimas kvalifikuotinas kaip Å¡iurkÅ¡tus.

Vertindamas drausminės nuobaudos – atleidimo iÅ¡ darbo – teisėtumÄ teismas turi atsižvelgti į darbo drausmės pažeidimo sunkumÄ ir sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, į aplinkybes, kuriomis Å¡is pažeidimas buvo padarytas, į tai, kaip darbuotojas dirbo anksčiau (DK 238 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,PuÅ¡yno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Taigi, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė atleidimo iÅ¡ darbo bylose lemia darbdavio pareigÄ Ä¯rodyti, kad pagrindas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

Nagrinėjamu atveju bÅ«tent apeliantė privalėjo įrodyti, kad ieÅ¡kovui skirdama drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, priėmė teisėtÄ sprendimÄ ieÅ¡kovo darbo drausmės pažeidimÄ kvalifikuodama Å¡iurkščiu darbo drausmės pažeidimu. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei pirmosios instancijos teisme teiktuose procesiniuose dokumentuose ir paaiÅ¡kinimuose teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde atsakovė neįrodė, kad ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas gali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu, už kurį taikoma drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo.Nors apeliantė teigia, kad dėl ieÅ¡kovo padaryto darbo drausmės pažeidimo atsakovė galėjo netekti leidimo vežti keleivius, prarasti reputacijÄ ir pan., Å¡ie atsakovės teiginiai yra deklaratyvÅ«s, jokios realios žalos ieÅ¡kovo padarytu darbo drausmės pažeidimu atsakovė neįrodė (CPK 178 str., 182 str.).Dėl atsakovės nurodomų argumentų apie prarastÄ pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu, kaip darbuotoju, kadangi jam, pagal jo pareigybę, taikomi aukÅ¡tesni apdairumo ir atidumo standartai, kadangi ieÅ¡kovas pakarotinai padarė toki patį pažeidimÄ , pažymėtina, kad 2011 m. padaryto pažeidimo ir 2015 m. padaryto pažeidimo aplinkybės ir pats pažeidimas iÅ¡ esmės skiriasi. 2011 m. pažeidimo akte yra nurodytas liudininkės, t. y. bilietÄ pirkusios moters, paaiÅ¡kinimas, iÅ¡ kurio matyti, kad pažeidimÄ ieÅ¡kovas padarė davęs mažesnės vertės bilietÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad už šį pažeidimÄ ieÅ¡kovui buvo taikyta Å¡velnesnė drausminė nuobauda. IÅ¡ 2015 m. pažeidimo akto matyti, kad buvo padarytas pažeidimas parduodant lengvatinį bilietÄ asmeniui, neturinčiam teisės į transporto lengvatÄ . Å iame akte liudininkės paaiÅ¡kinimo nėra, o iÅ¡ ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimo, bei bilietÄ pirkusio asmens veiksmų (paaiÅ¡kėjus pažeidimui visos bilieto kainos sumokėjimas, nereiÅ¡kiant pretenzijų dėl sumokėtos pusės bilieto kainos grÄ Å¾inimo), darytina labiau tikėtina iÅ¡vada, kad dėl Å¡io pažeidimo nebuvo ieÅ¡kovo kaltės, jis padarytas suklydus.

Be to, kaip nurodyta ir skundžiajame sprendime, reali žala, bilietÄ Ä¯sigijusiam asmeniui sumokėjus visÄ bilieto kainÄ , atsakovei nepadaryta, ieÅ¡kovas dėl savo neapdairaus poelgio gailėjosi, iÅ¡ esmės pripažino, kad padarė darbo drausmės pažeidimÄ , tik nesutiko su jo vertinimu kaip Å¡iurkščiu, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais apie prarastÄ pasitikėjimÄ ieÅ¡kovu kaip darbuotoju ir pan.Apeliantės manymu, teismas nevertino, kad pareiginiuose nuostatuose ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas yra įtvirtintas kaip Å¡iurkÅ¡tus darbo drausmės pažeidimas, t. y., vairuotojo – konduktoriaus pareiginių nuostatų 69 d punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad „Autobuso vairuotojas – konduktorius atsako už žemiau iÅ¡vardintus Å¡iurkščius darbo drausmės pažeidimus <...> už finansinės drausmės pažeidimus (paimti pinigai ir neduotas bilietas), duotas mažesnės vertės bilietas“.

Apeliacinės instancijos teismas su tokiu apeliantės argumentu nesutinka, kadangi ieÅ¡kovas nepadarė nei vieno pažeidimo, nurodyto atsakovės minimame pareiginių nuostatų punkte. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas pardavė lengvatinį transporto bilietÄ asmeniui, neturinčiam teisės į tokiÄ lengvatÄ , tačiau nenustatyta, kad ieÅ¡kovas paėmęs pinigus ir nedavęs bilieto, kad bÅ«tų paėmęs pinigus ir davęs mažesnės vertės bilietÄ . Å ie atsakovės argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti, juo labiau kad tokie atsakovės atsikirtimai buvo pateikti tik apeliacinės instancijos teismui, kÄ iÅ¡ esmės draudžia CPK 306 straipsnio 2 dalis.Apibendrinama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo padarytas darbo drausmės pažeidimas negali bÅ«ti laikomas Å¡iurkščiu, o atsakovės taikyta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, ieÅ¡kovui, atsakovės įmonėje dirbusiam 33 metus, nuobaudos paskyrimo metu neturėjusiam galiojančių drausminių nuobaudų, prieÅ¡ tai už tapatų darbo drausmės pažeidimÄ nebaustam, atsakovei nepatyrus jokių realių nuostolių, yra neadekvati ir neproporcinga.

Dėl neturinės žalos atlyginimo pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. DK 250 straipsnio formuluotė leidžia išskirti gana daug atvejų, kai tiek darbdaviui, tiek darbuotojui gali būti atlyginama neturtinė žala. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, vienas iš jų, kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo.

Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, kad darbdaviui, kaip darbo teisinių santykių Å¡aliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo priėmimo į darbÄ , jo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iÅ¡ darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotojÄ iÅ¡ darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti keliÄ piktnaudžiauti savo įgaliojimais.

Tai ypač svarbu ir dėl to, kad asmens teisė į darbÄ , asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrÄ bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo Å¡eimos stabilumÄ . Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraÅ¡tutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iÅ¡ darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-915/2015).

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį darbuotojų teisių pažeidimo bylose, be CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų, teismų vertinamos šios reikšmingos darbo santykius apibūdinančios aplinkybės: darbo santykių trukmė, turėtos darbuotojo nuobaudos, teisių pažeidimo aplinkybės ir padariniai, teismo taikytos kitos pažeistų teisių gynimo priemonės, jų pakankamumas pažeistoms teisėms atkurti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo, bÅ«tent visas aukščiau iÅ¡vardytas aplinkybes ir įvertino apylinkės teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui neturinės žalos atlyginimÄ , todėl sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ieÅ¡kovo nurodomos neturtinės žalos atsiradimo aplinkybės yra deklaratyvios, nėra pagrindo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, kad ieÅ¡kovas buvo priverstas kreiptis į teismÄ dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tik dėl neturinės žalos dydžio iÅ¡ dalies buvo atmestas, pagrindinis ieÅ¡kovo reikalavimas dėl darbdavio įsakymo pripažinimo neteisėtu ir grÄ Å¾inimo į darbÄ tenkintas, todėl darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas palikti atsakovę prie jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ , taip pat priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ .Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliantės apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės iÅ¡ esmės pagrįsto ir teisingo teismo sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų neanalizuoja.Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas materialinės ir procesinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais pagrįstai ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais ir priimti naujÄ sprendimÄ nėra įstatyminio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisėjaiDanutė Burbulienė Lina Muchtarovienė Birutė Simonaitienė