cf4dfd38-6535-46be-a144-9980d13c7706 · Regionų administracinis teismas

                                                  Administracinė byla Nr. I-1474-406/2017                                                        Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00496-2017-3                                                           Procesinio sprendimo kategorijos: 37.2; 20.2.3.2; 55.1.1 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                                 2017 m. lapkričio 28 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. P. kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 6-6b), papildyme (b. l.

61) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliko 7 lokaliniame sektoriuje 72 brigadoje nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 m. spalio mėnesio. Pažymėjo, jog gyvenamojoje patalpoje visada buvo įrengtos 28 miegamosios vietos, todėl gyvenamojo ploto norma buvo nuolat pažeidinėjama, be to dalį ploto užėmė ir patalpoje esantys baldai Mano, kad dėl vietos trÅ«kumo gyvenamojoje patalpoje kildavo konfliktai, todėl jautė pastoviÄ Ä¯tampÄ , pažeminimÄ .

Teigė, kad pataisos įstaigoje tiekiamas maistas buvo prastas, ko pasėkoje dažnai skaudėdavo skrandį. PareiÅ¡kėjo nuomone, dėl netinkamų atsakovo veiksmų jis patyrė neturtinę žalÄ , t. y. didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, sveikatos sutrikimus, depresijÄ . Prašė skundÄ tenkinti.Atsakovo atstovas atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-14) nurodė, jog pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigoje bausmę atliko nuo 2014 m. liepos 7 d. iki 2015 m. spalio 1 d. 8 ir 7 bÅ«rių gyvenamosiose patalpose Nr. 5 ir Nr. 2, kuriose minimaliai tenkančio vienam kalinamam bendrabučio tipo patalpose asmeniui gyvenamųjų patalpų norma pažeista nebuvo.

Duomenų, kiek tiksliai asmenų buvo tose gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas bausmės atlikimo metu, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Be to, pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, todėl nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose.

Taigi, pareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimo laiko. Nuteistieji, pagal nustatytÄ dienotvarkę, gali vaikščioti savo bÅ«rio patalpose bei lokalinio sektoriaus pasivaikščiojimo kieme, lankytis sporto aikÅ¡tynuose ir salėse, koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje ligos atveju, bendruose masiniuose renginiuose ir t. t. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas su skundais ar praÅ¡ymais dėl blogų kalinimo sÄ lygų į įstaigos administracijÄ nesikreipė.

Pažymėjo, kad pataisos įstaigoje valgiaraščiuose nurodyto dienos maisto davinio cheminė sudėtis ir energetinė vertė yra užtikrinama, todėl pareiškėjo teiginys, kad įstaigoje tiekiamas netinkamas maistas yra nepagrįstas. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistus dėl individualių konsultacijų, nesikreipė, taip pat jo ligos istorijoje nėra duomenų, kad būtų gydytas dėl virškinimo sutrikimų.

Atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais padarė jam žalÄ . PareiÅ¡kėjo argumentai nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s bei nepagrįsti. Pažymėjo, kad tam tikras nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsakovo atstovas praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir PravieniÅ¡kių PN-AK) administracijos pareigÅ«nų veiksmų (neveikimo), kai jam nebuvo užtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma, taip pat buvo prastas maistas. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui.Byloje pateikti įrodymai, patvirtina, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2014 m. liepos 7 d. (b. l. 11).Kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro būrio brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo pastato kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę, kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti duÅ¡ai, bibliotekos (b. l. 11).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. buvo paskirtas gyventi į 8 bÅ«rio 83 brigados gyvenamÄ jÄ patalpÄ Nr. 5 (b. l. 26). Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjas 2017 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl ploto trÅ«kumo Å¡iose gyvenamosiose patalpose pretenzijų nereiÅ¡kia, todėl teismas dėl ploto tekusio pareiÅ¡kėjui 8 bÅ«rio 83 brigados gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 nuo 2014 m. liepos 16 d. iki 2014 m. rugpjūčio 22 d., nepasisako.PareiÅ¡kėjas skunde bei papildyme nurodė, kad jam atliekant bausmę 7 bÅ«rio 72 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 28 miegamosios vietos, todėl visada gyveno 28 asmenys (b. l. 6, 61).

Pareiškėjas nesutinka su atsakovo pateiktais duomenimis ir juos ginčija, teigdamas, jog atsakovo pateikti duomenys atitinka tikrovę tik nuo 2016 metų, kada miegamųjų vietų skaičius šioje gyvenamojoje patalpoje buvo sumažintas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas atsiliepime, pateikdamas duomenis dėl pareiškėjo apgyvendinimo ginčo laikotarpiu, be kita ko nurodė, jog duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu gyveno Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, į tai, kad informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, teismo nuomone, atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, kad 7 būrio 72 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje buvo įrengta 28 miegamosios vietos.

Pagal pareiÅ¡kėjo nurodytus duomenis gyvenamojoje patalpoje Nr. 2 gyvenant 28 asmenims ir gyvenamosios patalpos Nr. 2 plotui esant 57,96 kv. m (b. l. 55), teko 2,07 kv. m vienam asmeniui, t. y. 1,03 kv. m ploto mažiau. Akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose reglamentuoto dydžio gyvenamasis plotas jam kalint 7 bÅ«rio 72 brigados 2 gyvenamojoje patalpoje laikotarpiu nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. iki 2015 m. spalio 1 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2015 m. balandžio 27 d. iki 2015 m. gegužės 13 d. bei nuo 2015 m. gegužės 18 d. iki 2015 m. gegužės 27 d. buvo iÅ¡vykęs į kitas kalinimo įstaigas (b. l. 21).Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pažymėtina, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99), 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ D. prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01), 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42525/07)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi bÅ«ti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį.

Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tačiau Å¡io pažeidimo prezumpcijÄ galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trÅ«kumÄ . 3 straipsnio pažeidimo prezumpcijÄ paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai:

1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis;

2) vienam asmeniui tekusio ploto trÅ«kumÄ kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų;

3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sÄ lygas bloginančių aplinkybių.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjui 379 dienas teko 2,07 kv. m ploto, ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas laikytas su 28 asmenimis. PareiÅ¡kėjui tekęs kameros plotas buvo užstatytas baldais ir kitais įrenginiais, todėl pažeidimų metu jo galimybė kameroje laisvai judėti buvo itin suvaržyta. Laikotarpis, kurį pareiÅ¡kėjui teko mažiau nei 3 kv. m ploto, negali bÅ«ti vertinamas kaip trumpas ar atsitiktinis, todėl atsakovo argumentai, jog asmeninės erdvės plotÄ pareiÅ¡kėjui galėjo kompensuoti galimybė judėti sektoriaus patalpose, atmestini (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimÄ S. ir D. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 71024/13, 71974/13)).

IÅ¡ byloje esančių duomenų, t. y. iÅ¡ 2017 m. balandžio 25 d. PravieniÅ¡kių PN-AK Psichologinės tarnybos pažymos Nr. 73(1)-96, 2017 m. balandžio 25 d. Medicininio pažymėjimo Nr. 81(2)-235 (b. l. 27, 28) nematyti, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų bÅ«tų kilusi žala pareiÅ¡kėjo fizinei ar psichinei sveikatai. Be to, nenustatyta, kad atsakovas sÄ moningai bÅ«tų siekęs pažeisti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis, iÅ¡skyręs jį iÅ¡ kitų subjektų.

Ä®vertinęs Å¡ias aplinkybes, teismas konstatuoja, jog Å¡ie laikymo sÄ lygų reikalavimų pažeidimai sudarė prielaidas pareiÅ¡kėjui patirti neigiamus iÅ¡gyvenimus, kurių intensyvumas virÅ¡ijo neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodo, jog PravieniÅ¡kių PN-AK neužtikrino kokybiÅ¡ko maisto tiekimo, todėl pavalgius dažnai skaudėdavo skrandį, ko pasėkoje teko kreiptis į gydytojus. Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuo 2014 m. liepos 1 d. nuteistiesiems maistas patiekiamas vadovaujantis 2014 m. kovo 28 d.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais, laikantis šiuose valgiaraščiuose nurodytų patiekalų pavadinimų ir svorio gramais, dienos maisto davinio cheminės sudėties ir energetinės vertės. Išrašai iš medicininių dokumentų nepatvirtina, kad pareiškėjas turėjo sveikatos problemų dėl, jo teigimu, blogo maitinimo (b. l. 28, 29-53).

IÅ¡ į bylÄ pateikto 2017 m. kovo 23 d. Tyrimų protokolo Nr. 1-17/07655/1 CH teismas sprendžia, kad nuteistiesiems tiekiamÄ maistÄ periodiÅ¡kai tikrina Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto atstovai. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų apie nustatytus nuteistiesiems tiekiamo maisto pažeidimus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę naudotis parduotuvės paslaugomis ir nusipirkti tokių maisto produktų, kurie, jo manymu, turi pakankamai vertingųjų savybių ir yra kokybiÅ¡ki.

PareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kada konkrečiai buvo pažeistos jo teisės dėl maisto blogos kokybės, o pagal pareiÅ¡kėjo nurodytas abstrakčias aplinkybes nėra galimybių nustatyti atsakovų veiksmų atitikimÄ (neatitikimÄ ) teisės aktų reikalavimams, todėl daryta iÅ¡vada, jog teismui nėra pateikta objektyvių duomenų, kad atsakovas savo veiksmais ar neveikimu bÅ«tų pažeidęs pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo, pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y.

E. P. patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 871/02)). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å iame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ . Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99).

AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, teismas, iÅ¡analizavęs reikÅ¡mingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, pareiÅ¡kėjo nurodomus neigiamus padarinius, byloje pateiktus duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klę (nenustatyta, kad dėl laikymo PravieniÅ¡kių PN-AK sÄ lygų ginčui aktualiu laikotarpiu pareiÅ¡kėjo sveikatai bÅ«tų atsiradusi kokia nors žala), atsižvelgęs į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sÄ lygomis trukmę, į pažeidimo intensyvumÄ , į ginamų vertybių pobÅ«dį, į pareiÅ¡kėjo patirtus nepatogumus, dvasinius iÅ¡gyvenimus, į bendrÄ Å¡alies ekonominę situacijÄ , pragyvenimo lygį, teismų panaÅ¡iose ir analogiÅ¡kose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , kuri nagrinėjamu atveju įvertintina 2 750 Eur suma.Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo E. P. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui E. P. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 750 Eur neturtinei žalai atlyginti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                          Gintaras Čekanauskas