cf4d3544-ad30-49fa-8ee2-550e63fca180 · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-575-928/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28910-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.13.1.1.; 2.4.6.1; 2.4.7. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vaido Vasiliausko, sekretoriaujant Indrei Vitkutei, dalyvaujant nuotoliniu bÅ«du per „Zoom“ programÄ prokurorei Astai Bernatavičienei, nuteistajam A.

J., jo gynėjai advokatei Linai Gervelienei, civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui, nukentėjusiosios G. Å . atstovui advokatui Romualdui DrakÅ¡ui, nukentėjusiosios R. M. atstovei advokatei Rasai Valiukaitei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 110 MGL dydžio (4 142,60 eurų) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad A.

J. privalo paskirtÄ baudÄ sumokėti per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitÄ . Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus iÅ¡ieÅ¡koma priverstinai. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ G. Å . priteista 15 000 eurų (penkiolika tÅ«kstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, R.

Š. 8 000 (aštuonis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo. G. Š. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. G. Š. prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo tenkintas iš dalies ir iš A. J. priteista jai 2 000 (du tūkstančiai) eurų proceso išlaidų. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ prašymas priteisti procesines išlaidas atmestas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. J. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Ä®monė) direktoriaus pavaduotoju ir direktoriaus 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 12 įpareigotas organizuoti darbÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ D. padalinyje, Ä®monės direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto „Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, apraÅ¡ymo“ 1 punktu, 2 punktu įpareigotas įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones paskirtame padalinyje, laikytis darbuotojų darbų saugos ir sveikatos, įmonės vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų; pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau - Ä®statymas) 2 straipsnio 3 dalį (2014 m. gruodžio 16 d.

įstatymo Nr. XII-1437 redakcija) bÅ«damas atsakingas už darbuotojų saugÄ ir sveikatÄ Ä®monės D. padalinyje, veikdamas nusikalstamai nerÅ«pestingai, pažeisdamas:

1) Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto, 28 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) reikalavimus aprÅ«pinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusę informacijÄ apie saugų darbÄ Ä¯monėje, esamÄ ar galimÄ profesinę rizikÄ ;

2) Ä®statymo 27 straipsnio 1 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XI1-2607 redakcija), nurodymus, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbÄ , jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestÄ darbÄ ; 3)Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. AI-724/V-1284, 6 punkto reikalavimus apmokyti dirbti darbuotojus prieÅ¡ pavedant jiems atlikti pavojingus darbus;

4) Ä®monės direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 14 „Dėl paskyros - leidimo iÅ¡davimo tvarkos“ reikalavimÄ iÅ¡duoti paskyrÄ -leidimÄ darbui Å¡uliniuose;

5) Ä®monės „Kanalizacijos Å¡ulinių valymo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 65, patvirtintos direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 77, 55.1 punkto, 58 punkto, „Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos“ Nr. 46, patvirtintos direktoriaus 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 15, 3.1.3 punkto reikalavimus iÅ¡duoti paskyrÄ - leidimÄ darbui Å¡ulinyje ir darbus Å¡ulinyje pavesti dirbti ne mažiau kaip dviem gerai instruktuotiems darbuotojams;

6) Ä®monės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos“, patvirtintos 2012 m. gruodžio 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 28, IV skyriuje numatytÄ darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkÄ , neorganizavo K. Å . mokymų atliekant pavojingus darbus, neiÅ¡davė K. Å . asmeninių apsaugos priemonių, neiÅ¡davė K. Å . paskyros-leidimo dirbti pavojingÄ darbÄ Å¡ulinyje, kai atliekant pavestÄ darbÄ gali kilti pavojus darbuotojui nukristi iÅ¡ aukščio, ir pavedė vienam darbininkui - asenizaciniu automobiliu dirbančiam K.

Å . K. ir T. gatvėse D. mieste atlikti darbÄ Å¡ulinyje - paÅ¡alinti nuotekas iÅ¡ kanalizacijos trasos ir atkimÅ¡ti užsikimÅ¡usiÄ trasÄ , dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas: 2017 m. birželio 11 d. apie 12-13 val. K. Å ., pagal A. J. žodinį pavedimÄ Å¡alindamas nuotekas iÅ¡ kanalizacijos trasos ir atkimÅ¡damas užsikimÅ¡usiÄ trasÄ , įkrito į kanalizacijos Å¡ulinį Nr. 241, T. g. D. mieste ir dėl galvos sumuÅ¡imo, pasireiÅ¡kusio poodine kraujosruva deÅ¡inės akies vokuose, muÅ¡tine žaizda deÅ¡iniame antakyje, odos nubrozdinimais galvoje, kraujo iÅ¡siliejimais po kietuoju bei voratinkliniu galvos smegenų dangalu virÅ¡ deÅ¡inio smegenų pusrutulio, kuris komplikavosi smegenų pabrinkimu, 2017 m. birželio 15 d. mirė.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. J. praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį – A. J. iÅ¡teisinti pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika. Nukentėjusiųjų G. Å . ir R. M. (Å .) civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. 2.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje netinkamai įvertino visumÄ bylos faktinių aplinkybių ir nustatęs prieÅ¡taringus duomenis, nepagrįstai nesirėmė in dubio pro reo principu, įpareigojančiu objektyviai nepaÅ¡alinamas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžiančiu, esant abejonių dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, bei jį grįsti prielaidomis.

Mano, kad teismas nuosprendyje visiÅ¡kai neatsižvelgė į teisinančius įrodymus, visų pirma, į nuoseklius nuteistojo parodymus nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme. IÅ¡ kurių matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. A. J. buvo poilsio diena, dėl ko jis nebuvo atsakingas įmonėje už darbų organizavimÄ , kadangi buvo iÅ¡vykęs į Vilnių. Nepaisant to, iÅ¡ D. m. gyventojo L. Č. gavo telefoninį praneÅ¡imÄ , kad nuotekos semia jo namo esančio K. g. (duomenys neskelbtini), D., rÅ«sį, ir jis paaiÅ¡kino, kad iÅ¡kilo grėsmė jo turtui, Å¡alia namų esantis kanalizacijos Å¡ulinys- kinetė-315mm yra pilna nuotekų, teka į jo namus ir prašė skubios pagalbos.

Nors ir nebuvo tÄ dienÄ atsakingas už darbų organizavimÄ , tačiau, suprasdamas gyventojo bėdÄ , paskambino pagal įmonės direktoriaus patvirtintÄ birželio mėn. budėjimo grafikÄ tÄ dienÄ budėjusiam K. Å . (pagal patvirtintÄ grafikÄ jis budėjo vienas), todėl jis ir nuvyko vienas pagal gyventojo avarinį iÅ¡kvietimÄ . RaÅ¡yti įsakymus, tvirtinti budėjimo grafikus savaitgaliais yra įmonės direktoriaus kompetencija, ir tai, kad buvo pasiųstas vienas darbuotojas, nėra jo kaltė. Neabejoja, kad K.

Å . žinojo kaip reikia atlikti tokį darbÄ , nes tai buvo jo pagrindinis darbas: bÅ«tent, iÅ¡siurbtas iÅ¡ kinetės nuotekas nuvežti į D. valymo įrenginius ir jas iÅ¡pilti. Toks darbas nebuvo sudėtingas, paprastai įsisavinamas, nereikalaujantis specialių žinių. Telefoninio pokalbio metu jam buvo nurodyta, kad turi dirbti saugiai, paaiÅ¡kinta kaip saugiai reikia atlikti darbÄ , K. Å . pasakė, kad viskÄ suprato, atliks darbus saugiai ir pokalbis buvo baigtas. 12.09 val. paskambino K. Å . ir pasakė, kad nusiurbė keletÄ maÅ¡inų, trasoje nuotekų lygis sumažėjo, tačiau trasa vis tiek užsikiÅ¡usi.

Buvo nurodyta nusiurbti dar kelias maÅ¡inas ir važiuoti namo, bei paaiÅ¡kinta, kad trasos atkimÅ¡imo darbus pirmadienį atliks „D. vandenys“. K. Å . neminėjo, kad yra T. g. D., kad atidarinėja kanalizacijos Å¡ulinius ir ieÅ¡ko kur iÅ¡leisti į Å¡ulinį nuotekas. Tokie veiksmai neleistini, apie tokiÄ saviveiklÄ prasitarta nebuvo. Antro pokalbio metu buvo įsitikinęs, kad K. Å . yra K. g. D., kur nereikia atidarinėti didžiojo Å¡ulinio dangčio. Nuotekų traukimas iÅ¡ kinetės nėra pavojingas darbas, nereikia specialių apsaugos priemonių, nes nėra pavojaus įkristi, nereikia atidarinėti Å¡ulinio dangčio.

Be to, pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ Ä¯monėje, traukiant nuotekas iÅ¡ didžiųjų Å¡ulinių, buvo siunčiama ne mažiau dviejų - trijų žmonių brigada, kuri atidengdavo Å¡ulinį, apžiÅ«rėdavo ir, jeigu bÅ«davo poreikis, kviesdavo asenizacinį automobilį nusiurbti nuotekas, esant kanalizacijos trasos užsikiÅ¡imui, o jam nepavykus, kviesdavo „D. vandenys“ hidrodinaminį automobilį. Tuo metu iÅ¡ miestelio gyventojos R. sužinojęs, kad į kanalizacijos Å¡ulinį įkrito įmonės darbuotojas, manė, kad jis įkrito į K. gatvės Å¡ulinį, nes moteris nepasakė, į kurios gatvės Å¡ulinį.

Dėl ko, paskambino Å¡alia toje pačioje gatvėje – K. g. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam D. gimnazijos direktoriui A. J. ir paprašė, kad jis nubėgtų ir pagelbėtų, pažiÅ«rėtų, kas nutiko prie Č. namų K. g. (duomenys neskelbtini), kur ir buvo pasiųstas K.Å . Be to, paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ (toliau – BPC) 112 ir pasakė, kad į Å¡ulinį K. g. D. įkrito žmogus, BPC darbuotoja pranešė, kad apie nelaimę jau žino, tačiau informavo, kad žmogus įkrito į kitos gatvės kanalizacijos Å¡ulinį.

Tokius nuteistojo parodymus patvirtino ir liudytojas A. J., tačiau teismas šio liudytojo parodymų visiškai nevertino. 2.2. Nesutinka su teismo išvadomis, jog nuteistajam buvo žinoma, kad K. Š. rūpinosi visos trasos atkimšimu ne tik K., bet ir T. gatvėje. Apylinkės teisme nurodė, kad 2017 m. birželio 19 d. Valstybinei darbo inspekcijai rašytame paaiškinime įvardino dvi gatves – K. ir T., nes magistralinė trasa, einanti pro K. g. (duomenys neskelbtini), tarnybiškai buvo įvardinta K. ir T. gatvių magistraline trasa, nes šių gatvių trasos susisiekiančios.

IÅ¡ 2017 m. birželio 11 d. detalaus transporto priemonės kelionės lapo matyti, kad K. Å . iÅ¡ K. g. važiavo į T. gatvę, o duomenų apie tai, kad K. Å . važiavo iÅ¡pilti nuotekų į valymo įrengimus nėra (8 t., b. l. 117-126), tačiau pagal ikiteisminio tyrimo medžiagÄ matyti, kad automobilio GAZ 3309, v/n (duomenys neskelbtini) cisterna įvykio metu buvo pilna nuotekų. IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad K. Å . melagingai nurodė, kad nusiurbė keletÄ maÅ¡inų. Mano, kad iÅ¡ K. g. atvažiavęs su pilna cisterna nuotekų.

K. Å . norėjo jas iÅ¡pilti į tuščiÄ kanalizacijos Å¡ulinį, todėl ir atidenginėjo kelis Å¡ulinius, ieÅ¡kodamas tuščio. Dėl ko, antro pokalbio metu K. Å . ir neminėjo, kad jis yra T. gatvėje. Tikėtina, kad iÅ¡pylęs nuotekas į tuščiÄ Å¡ulinį, bÅ«tų grįžęs atgal į K. gatvę ir siurbęs nuotekas vėl iÅ¡ kinetės prie A. Č. namo, tuo vykdydamas nurodymÄ iÅ¡siurbti dar keletÄ maÅ¡inų, nes per kintetę galima iÅ¡siurbti ne vienÄ cisternÄ nuotekų.

Liudytoja R. patvirtino, kad K. Å . nuvažiuodavo su maÅ¡ina į kitÄ gatvę ir vėl grįždavo, ten yra du Å¡uliniai, abu buvo atidaryti, jis nueidavo ir vis kažkÄ pažiÅ«rėdavo, vaikščiojo nuo vieno Å¡ulinio prie kito. IÅ¡ to daro iÅ¡vadÄ , kad K. Å . ieÅ¡kojo tuščio Å¡ulinio, į kurį bÅ«tų galima iÅ¡pilti nuotekas. 2.3. Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai kritiÅ¡kai vertino liudytojo M. V. parodymus, kuris teigė, kad įvykio dienÄ girdėjo nuteistojo telefoninius pokalbius su darbininku ir tai, kad pastarajam buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, jog reikia laukti pirmadienio, vienam tvarkyti problemos negalima.

M. V. taip pat nurodė, kad A. J. paskambino kitas žmogus ir pasakė, kad darbuotojas įkrito į Å¡ulinį. Tuomet jis skambino į BPC praneÅ¡ti apie nelaimę, tačiau nustebo, kad apie tai BPC jau buvo praneÅ¡ta, papildomai sužinojo, kad nelaimė įvyko kitoje vietoje. Abejoti M. V. parodymais vien todėl, kad liudytojÄ ir nuteistÄ jį sieja giminystės ryÅ¡iai, nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai skambučio įraÅ¡o iÅ¡ BPC neiÅ¡reikalavo, dėl ko nėra galimybės įsitikinti nuteistojo praneÅ¡imu apie nelaimę.

Mano, kad nuoseklūs nuteistojo, liudytojų A. J. ir M. V. parodymai, skambutis į BPC neginčijamai patvirtina, kad A. J. nebuvo davęs nurodymo K. Š. važiuoti į T. gatvę siurbti nuotekų iš kanalizacijos šulinių ir nežinojo, kad jis įkrito į šulinį T.g. D. 2.4. Skunde nuteistasis papildomai paaiškino, kad 2016 m. pradėjęs dirbti įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ D. padalinyje, padalinio darbuotojams nurodė, kad asenizaciniu automobiliu kanalizacijos kamščių neatkišinės, nes turimas automobilis nėra pritaikytas tokiems darbams atlikti, o esant poreikiui reikia kviesti hidrodinaminį automobilį iš AB „D. vandenys“, kas ir buvo daroma.

Dirbant D. padalinyje nebuvo specialių priemonių (flanšų, strypų, sandarinimo medžiagų), pritaikytų kanalizacijos trasų kamščiams atkišti, jų nebuvo ir asenizaciniame automobilyje nelaimingo atsitikimo metu. Nežinoma, kaip tokie darbai buvo vykdomi D. padalinyje iki jo įsidarbinimo įmonėje, taip pat nežinoma, kaip jie buvo organizuojami (duomenys neskelbtini) padalinyje už kurį jis nebuvo atsakingas. Dėl ko, apklausus skirtingu laiku D. padalinyje ir (duomenys neskelbtini) padalinyje dirbusius darbuotojus, negalima daryti išvadų, kad būtent taip ir buvo atkišinėjamos trasos.

Jeigu kai kurie darbuotojai tokius darbus ir vykdė, tai tik savo nuožiÅ«ra, be nuteistojo žinios ir nurodymų. 2.5. Pažymėjo, kad K. Å . pagal vairuotojo, vandens valymo įregimų operatoriaus pareigas priklausė vairuoti asenizacinį automobilį, juo iÅ¡traukti nuotekas iÅ¡ vietinės kanalizacijos trasų (Å¡ulinių) ir nuotekas iÅ¡vežti į valymo įrenginius, jas ten iÅ¡pilant. Kad K. Å . buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas atlikti savo darbÄ , patvirtino ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J.

A., kuris K. Å . keletÄ dienų pats praktiÅ¡kai apmokė dirbti su asenizaciniu automobiliu. Toks instruktavimas, kaip praktiÅ¡kai parodoma, kaip konkretus darbas turi bÅ«ti atliktas, laikytinas iÅ¡samiu ir tinkamu, nes tokiu bÅ«du instruktuojamas asmuo pats vizualiai mato, kaip nurodytas darbas turi bÅ«ti teisingai atliktas, jam nereikia kažkÄ papildomai užsiraÅ¡yti, įsivaizduoti. Ä®monės direktorius J. K. su K. Å . aptarė bendrÄ jo darbo pobÅ«dį ir vidaus darbo tvarkos taisykles. Be to, K. Å . buvo supažindintas su įmonės darbo tvarkos taisyklėmis, įvadinį instruktavimÄ jam pravedė įmonės direktoriaus pavaduotojas A.

U.. 2.6. Nurodo, kad visi kaltinime nurodyti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai siejami su K. Å . darbu kanalizacijos Å¡ulinyje, jam atliekant kamščių Å¡alinimo darbus. Tuo tarpu nuteistasis nepavedė K. Å . tokių darbų atlikti. Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis žinojo ar bent turėjo suprasti, kokių veiksmų K. Å . imsis, siekdamas atkimÅ¡ti užsikiÅ¡usiÄ trasÄ ir, net jei tiesiogiai pats ir nenurodė konkrečių atliktinų veiksmų, tokiems veiksmams neprieÅ¡taravo.

Daugelio liudytojų parodymai patvirtino, kad asenizacinis automobilis, kokiu dirbo K. Å ., nepritaikytas Å¡alinti kamščius trasose dėl jo mažo galingumo. Liudytojas J. K. patvirtino, kad per kinetę galima iÅ¡traukti pilnÄ automobilį nuotekų, tai trunka apie 10 minučių. Asenizacinis automobilis neturi pakankamo slėgio, Å¡langa tik traukia į save, ji nepučia, o kai pilnÄ cisternÄ atveža į valymo įrenginius, turinys savaime iÅ¡teka. Liudytojo A. U. parodymais asenizacinis automobilis neturi pakankamai galios, kad juo atkimÅ¡ti užsikiÅ¡usiais trasas, jo Å¡langos skersmuo apie 100–125 mm, o vamzdis, į kurį ji turėtų bÅ«ti įstatoma- apie 160 mm, taigi, vamzdžio diametras gerokai platesnis negu žarnos.

Su asenizaciniu automobiliu atkimÅ¡ti reiktų trijų žmonių, nes tektų lipti į Å¡ulinį, užsandarinti vamzdį, uždėti flanÅ¡Ä , o įmonė tokių įrenginių neturi. Du žmonės turėtų bÅ«ti virÅ¡uje, maÅ¡ina turėtų pÅ«sti, tam reikia užvesti automobilį. Kitas žmogus turi įjungti rankenÄ , prisukti žarnÄ , jÄ pririÅ¡ti. Liudytojo K. R. parodymais jam atvažiavus Å¡langa buvo Å¡ulinyje, gulėjo ant dugno, bet neįkiÅ¡ta į vamzdį, jis gerai matė.

Jam pačiam teko jÄ iÅ¡traukti. Å ulinys buvo tuščias, jame mėtėsi batas, sekantys du Å¡uliniai buvo atidaryti, jie buvo pilni. Jis nurodė, kad vairuotojai nelipa į Å¡ulinį, Å¡langÄ gali įleisti ir iÅ¡traukti ir vienas žmogus. Patvirtino, kad su nuotekomis atkimÅ¡ti užsikiÅ¡usios kanalizacijos negalima. JÄ atkemÅ¡a tik Å¡variu vandeniu. Mano, kad K. Å . norėjo iÅ¡leisti nuotekas Å¡ulinyje. Asenizacinis automobilis nepritaikytas Å¡alinti kamščius, per silpnas, tam reikia sudaryti aukÅ¡tÄ spaudimÄ .

K. R. taip pat nurodė, kad jeigu žarna bÅ«tų įkiÅ¡ta į vamzdį, jis jos iÅ¡ virÅ¡aus bÅ«tų negalėjęs iÅ¡traukti, nes ji užsilaužia, bÅ«tų reikėję jÄ iÅ¡traukti iÅ¡ vamzdžio. K. R. patvirtino, kad per kinetę galima iÅ¡traukti ir ne vienÄ maÅ¡inÄ , jeigu trasos ir Å¡uliniai apsemti. Liudytojas G. A. patvirtino, kad niekada trasų neatkiÅ¡inėjo su savo asenizaciniu automobiliu, nėra matęs, kad Å . liptų į Å¡ulinius, nurodė, kad su K. Å . vienÄ kartÄ bandė prapÅ«sti kanalizacijÄ , tik pritraukti vandens ir iÅ¡leisti jį į Å¡ulinį, kad susidarytų spaudimas kanalizacijos trasai pravalyti, turėjo kačergÄ , kuria prispaudžia Å¡langÄ , kad ji iÅ¡ Å¡ulinio neiÅ¡sprÅ«stų.

Tokiu bÅ«du praplauti Å¡ulinį nusprendė abu. Vienas prapÅ«sti negali, nes reikia prilaikyti Å¡langÄ su kačerga, kad ji neÅ¡okinėtų. Vadovybei nesakydavo, kad bando ne tik iÅ¡traukti nuotekas bet ir mėgina prapÅ«sti. G. A. taip pat nurodė, kad kartu su vairuotoju bandydavo prapÅ«sti kamÅ¡tį tik tada, jeigu Å¡ulinys negilus 1-2 m gylio ir tam naudodavo Å¡varų vandenį. Jei Å¡ulinys bÅ«davo gilesnis, kviesdavo „D. vandenis“. Liudytojas J. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad užsikiÅ¡usius Å¡ulinius praplaudavo Å¡variu upelio vandeniu, įleidus Å¡langÄ Ä¯ Å¡ulinį, pats niekad į Å¡ulinį nelipdavęs, darbas vykdavo tik ant žemės. AnalogiÅ¡kai nurodė ir liudytojas A.

G., kad kamščius trasose prapūsdavo tik švariu vandeniu, šiam darbui reikia mažiausia trijų žmonių. Liudytojo V. K. parodymai taip pat analogiški, jis nurodė, kad prapūtimas neįmanomas, jeigu šulinys gilesnis nei 2 metrai, kad į šulinį nelipdavo, dirbo tik iš viršaus. Liudytojas R. L. nurodė, kad su asenizaciniu automobiliu prapūsti kamštį beveik neįmanoma. Nuotekas galima ištraukti tik iš šulinio iki 4 metrų gylio, iš gilesnio negalima. Iš 6 metrų gylio šulinio nepavyktų išpūsti kamščio, nėra tiek galios automobilyje, nėra ir reikiamo ilgio šlangos, ji nesiektų šulinio dugno.

Liudytojas S. L. analogiÅ¡kai nurodė, kad asenizaninė maÅ¡ina giliuose Å¡uliniuose prapÅ«sti negali, neturi reikiamo slėgio, gali sprogti automobilio „bačka“, automobilis skirtas tik traukti nuotekas. Å ulinius praplaudavo tik Å¡variu vandeniu, įmetus Å¡langÄ Ä¯ Å¡ulinį, o žmonės į Å¡ulinį nelipdavo. Kamščių Å¡alinimo, trasos prapÅ«timų vienas vairuotojas nedarydavo, dalyvaudavo meistras su avarine tarnyba, Å¡ios tarnybos žmonės įremdavo kačerga žarnÄ ir laikydavo, į Å¡ulinį nelipdavo ir netvirtindavo žarnos Å¡ulinyje. 2.7.

Nepaisant to, kad Gedimų Å¡alinimo akte nurodyta, kad 2017 m. sausio 26 d. G. K., A. K. ir K. Å . vyko tvarkyti užsikimÅ¡usios trasos į K. valymo įrengimus (8 t., b. l. 93-102). Tačiau vienkartinio atvejo negalima laikyti sistemingu, kad neva K. Å . dažnai tvarkydavo užsikiÅ¡usias trasas. Tuo labiau, kad G. K. ir A. K. atkiÅ¡inėjo kanalizacijos trasÄ mechaninėmis priemonėmis, lanksčiu trosu (gyvatuku), o K. Å . nusiurbinėjo nuotekas iÅ¡ Å¡alia esančio Å¡ulinio ir vežė į valymo įrengimus, tai nebuvo vykdomas kamščių prapÅ«timas.

Tokiu būdu, K. Š. matė ir suprato, kad tai ne vieno darbuotojo darbas, tokiems darbams atlikti visada siunčiami trys žmonės. Tai, kad K. Š. buvo supažindintas su pavojingus darbus dirbančių darbuotojų saugos instrukcijomis (1 t., b. l. 125-126), nereiškia, kad jis dirbo pavojingus darbus šuliniuose. Juk nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad K. Š. lipdavo į kanalizacijos šulinius atkimšti kamščių. K. Š. buvo priimtas į vairuotojo, vandens valymo įrenginių operatoriaus pareigas, kaip minėta, buvo tinkamai supažindintas su darbo pareigomis teoriškai, pravesti reikiami instruktavimai, bei praktiškai J.

A.. K. Å . žinojo, kad jo darbas nesusijęs su lipimu į Å¡ulinius. 2.8. Apeliantas nesutinka, kad jo paaiÅ¡kinimas apie tai, kad UAB „D. vandenys“ darbuotojai bÅ«tų kviečiami atkimÅ¡ti trasÄ tik kitÄ dienÄ yra nelogiÅ¡kas. Teisme nurodė, kad užsikimÅ¡imas buvo gyvenvietės pabaigoje, ten mažas vandens sunaudojimas ir nebuvo jokio bÅ«tinumo kviesti hidrodinaminį automobilį sekmadienį, nes nebuvo gauta daugiau nusiskundimų dėl užsikiÅ¡usios trasos, bÅ«tų pakakę tik iÅ¡traukti nuotekas.

Teismo manymas, kad apie kanalizacijos užsikimÅ¡imÄ praneÅ¡ta iÅ¡ pat ryto, o pagrindinis naudojimas vyksta dienos metu, diena buvo karÅ¡ta, todėl neabejotinai tos miesto dalies gyventojai bÅ«tų naudoję daugiau vandens ir bÅ«tų sulaukta daugiau nusiskundimų dėl užsikiÅ¡usios kanalizacijos, yra hipotetitinis. 2.9. Neatmeta galimybės, kad K. Å . iÅ¡pylęs nuotekas rastame tuščiame Å¡ulinyje, bÅ«tu grįžęs atgal į K. gatvę ir iÅ¡ kinetės nusiurbęs dar cisternÄ nuotekų, apie kÄ buvo kalbėta antro telefoninio pokalbio metu, ir tik tuomet važiavęs į valymo įrenginius iÅ¡pilti nuotekas ir palikti darbinę transporto priemonę.

Tai, kad K. Å . neužtvėrė atidarytų kanalizacijos Å¡ulinių ir jų nepaženklino apsauginiais bokÅ¡teliais, nebuvo persirengęs spec. rÅ«bais, be to buvo labai karÅ¡ta diena, rodo, kad jis skubėjo. Tai, kad asenizacinis automobilis 12.07 val. atvyko į T. gatvę (duomenys neskelbtini), labai nedidelį atstumÄ (0,24 m km) nuo K. g. iki T. g. (duomenys neskelbtini) nuvažiuodamas per 23 min., nereiÅ¡kia, kad jis ieÅ¡kojo kanalizacijos kamščio. Mano, kad jis ieÅ¡kojo tuščio Å¡ulinio, į kurį galėtų iÅ¡pilti nuotekas, dirbo prie atidengto Å¡ulinio ir dėl sveikatos bÅ«klės įkrito į Å¡ulinį.

Tuo tarpu, teismo iÅ¡vada, kad K. Å . iÅ¡siurbtomis nuotekomis norėjo pabandyti atkimÅ¡ti kamÅ¡tį, įleido žarnÄ ir pats įlipo į Å¡ulinį, jos galÄ Ä¯dėjo į nuotekų vamzdį ir pabandė jį įtvirtinti Å¡epečiu, kad žarna neiÅ¡slystų, jam vėliau paleidus nuotekas iÅ¡ cisternos, yra tik manymas ir prielaida, o ne įrodymas. Kaip patvirtino daugelis liudytojų, asenizacinis automobilis skirtas tik siurbti nuotekoms, o ne trasų atkimÅ¡imui, tad jeigu ir buvo bandymų prapÅ«sti užsikimÅ¡usias trasas, buvo naudojamas tik Å¡varus vanduo, o ne nuotekos, be to, tokį darbÄ galėjo atlikti tik trys darbuotojai, reiktų lipti į Å¡ulinį, užsandarinti vamzdį, uždėti flanÅ¡Ä .

Du žmonės turėtų bÅ«ti virÅ¡uje, maÅ¡ina turėtų pÅ«sti, tam reikia užvesti automobilį. Kitas žmogus turi įjungti rankenÄ , prisukti žarnÄ , jÄ pririÅ¡ti, o vienam toks darbas techniÅ¡kai atlikti neįmanomas. Å ios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos ir K. Å .. Taigi, vienas Å . tokio darbo ne tik kad neturėjo teisės atlikti, bet neturėjo ir jokios fizinės galimybės. Tai, kad įvykio vietos nuotraukose (DSC 0143; DSC 0144) matyti, kad Å¡ulinio į kurį įkrito K.

Å . latake guli Å¡epetys, kurio kotas įkiÅ¡tas į nuotekų vamzdį užsikimÅ¡imo trasos kryptimi nereiÅ¡kia, kad Å¡epetį į latakÄ Ä¯kiÅ¡o K. Å .. Ikiteisminio tyrimo metu Å¡epetys iÅ¡ Å¡ulinio nebuvo iÅ¡imtas, jis neapžiÅ«rėtas, todėl vien iÅ¡ nuotraukų spręsti, kad tai buvo Å¡epetys, tinkamas įtvirtinti žarnÄ latake, kad ji neiÅ¡slystų, negalima. Tai galėjo bÅ«ti ir Å¡epečio nuolaužos įstrigusios latake. Kaip nurodė liudytojas G. N. ir R. atidarius kanalizacijos Å¡ulinius, randama įvairių paÅ¡alinių daiktų, butelių, kamuolių, ir kt.

G. N. nurodė, kad toks daiktas, kokį jis matė ekrane, galėjo plaukioti tarp vamzdžių. Kita vertus, Å¡uliny nebuvo rasta skudurų ar taip vadinamų flanšų. kurių pagalba K. Å . bÅ«tų bandęs užsandarinti latakÄ , kad Å¡langa neiÅ¡Å¡oktų iÅ¡ latako, paleidus nuotekas. 2.10. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas be pagrindo suabsoliutino liudytojo D. Z., dirbančio prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad, jam nusileidus į Å¡ulinį, žarnos galas buvo įkiÅ¡tas į nuotekų vamzdį užsikimÅ¡imo vietos kryptimi.

Tačiau teisme liudytojas D. Z. tokių savo parodymų nepatvirtino ir teigė, kad automobilio Å¡langa laisvai kabojo Å¡ulinyje, Å¡langos galas gulėjo ant Å¡ulinio dugno, žmogus buvo užgriuvęs ant Å¡langos, o kur buvo žarnos galas, negalėjo nurodyti. Å uliny buvo tamsu, jis neturėjo jokio apÅ¡vietimo. Pažymėtina, kad D. Z., gelbėdamas įkritusį K. Å ., patyrė didžiulį stresÄ , kÄ pripažino teismo posėdžio metu, jam buvo sunku ne tik fiziÅ¡kai, bet ir psichologiÅ¡kai, todėl tikėti, kad jis tikrai galėjo žiÅ«rėti į žarnos galÄ , kur ji buvo įkiÅ¡ta, negalima, tuo labiau, kad K.

Å . buvo užgriuvęs ant žarnos. Pažymėtina, kad D. Z. nenurodė, kad Å¡ulinio dugne po K. Å . buvo batas, taip pat neminėjo, kad latake buvo įdėtas Å¡epetys. Tuo atveju, jeigu D. Z. bÅ«tų matęs, kad automobilio žarna įkiÅ¡ta į latakÄ , turėjo matyti ir Å¡epetį latake, tačiau tokių aplinkybių nei karto nenurodė. Tuo tarpu liudytojas Jakubavičius nurodė, kad nelaimingo atsitikimo nufotografavo Å¡ulinio turinį, matėsi įmesta į Å¡ulinį Å¡langa, kuri buvo nukreipta į kitÄ pusę nei latakai, Å¡langa buvo Å¡alimais latakėlio, laisvai įmesta į sausÄ Å¡ulinį, Å¡ulinys buvo sausas, tuščias.

Girdėjęs kalbas, kad kitoje gatvėje, gal prie Č., Å . iÅ¡traukė fekalijas ir norėjo iÅ¡pilti į Å¡ulinį T. gatvėje. 2.11. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės J. R. 2018 m. vasario 15 d. iÅ¡vadoje nurodytas tiriamo nelaimingo atsitikimo mechanizmas: K. Å . nuėmė kanalizacijos Å¡ulinio dangtį ir dirbo prie atidengto Å¡ulinio, dėl nenustatytų priežasčių K. Å . prarado pusiausvyrÄ (galimai dėl sveikatos sutrikimų), krito žemyn į Å¡ulinį, atsitrenkė į Å¡ulinio konstrukcijas ir sunkiai susižalojo.

Taigi, nurodytas susižalojimas krentant iš viršaus. 2019 m. sausio 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodyta, kad tyrimui pateiktoje Všį (duomenys neskelbtini) poliklinikos K. Š. ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje yra įrašas, kad 2012 m. sausio 24 d. diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija II stadija (AKS 160/100 mmHg), 2014 m. sausio 22 d. skundėsi dusuliu, skausmu krūtinėje, labai stipriu širdies plakimu (AKS 200/100 mmHg), vėliau 2017 m. birželio 6 d. užfiksuota (AKS 170-90 mmHg).

Taigi, K. Å . dėl blogos savijautos pas medikus kreipėsi penkios dienos iki nelaimingo atsitikimo, todėl logiÅ¡ka manyti, kad jis kentėjo dėl padidėjusio kraujospÅ«džio, karÅ¡tÄ birželio 11 dienÄ buvo pasilenkęs prie atidaryto kanalizacijos Å¡ulinio, apsvaigo galva ir įkrito į Å¡ulinį. Be to, K. Å . asmeniniuose daiktuose buvo rasta tuščia vaistų dėžutė Sildenafil Sandoz ir receptas įsigyti vaistams Brexin 20 mg, iÅ¡duotas K. Å . vardu. Pateiktuose Å¡ių vaistų informaciniuose lapeliuose nurodyta, vaistas gali sukelti galvos svaigimÄ ir veikti regÄ , todėl prieÅ¡ vairuojant ir valdant mechanizmus reikia pasitikrinti, ar vaistas tokio poveikio nesukėlė.

Be to, K. Å . Å¡ulinio dugne rastas veidu į dugnÄ , kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis įkrito iÅ¡ virÅ¡aus, o ne dirbo Å¡ulinyje ir įkrito dėl sveikatos sutrikimų. 2.12. Atkreipia dėmesį, kad specialistės J. R. 2018 m. vasario 15 d. iÅ¡vadoje konstatuota, kad jei K. Å . buvo nurodyta nuvažiuoti konkrečiu adresu ir iÅ¡traukti nuotekas, prijungiant žarnÄ prie kinetės, neatidarinėjant kanalizacijos Å¡ulinio gatvėje, o iÅ¡trauktas nuotekas nuvežti į D. valymo įrengimus, tai tiriamuoju atveju vykdyti K.

Å . darbai neatitiko Kanalizacijos Å¡ulinių valymo darbų saugos ir sveikatos Instrukcijos Nr. 65 9.2 ir 9.3 punktų reikalavimų, kad darbuotojas privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus ir dirbti tik tuos darbus, kuriuos atlikti yra instruktuotas. Pats K. Å . pažeidė Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos Nr. 46 1.3.5. punktÄ , įpareigojantį vykdyti darbdavių ar jų įgaliotų asmenų nurodymus; 2.3.6 punktÄ - darbe naudoti priklausančius darbo drabužius, avalynę ir saugos priemones.

Taip pat K. Š. pažeidė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 85 p. nurodantį, kad darbuotojas, kuris kviečiamas atlikti neatidėliotinus darbus, budėjimo metu privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, nuvykti į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasiimti reikalingas neatidėliotinam darbui atlikti darbo ir asmenines apsaugines priemones. Specialistė J. R. nurodė, kad darbas laikomas pavojingu, kai asmuo turi lipti į šulinį, jeigu nelipa į šulinį – darbas nepavojingas.

Jeigu paskirtas darbas įleisti į Å¡ulinį Å¡langÄ ir iÅ¡traukti nuotekas, nelipant į Å¡ulinį – tai nepavojingas darbas. Pavojingų darbų sÄ raÅ¡as yra patvirtintas Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386. Jame į pavojingų darbų sÄ raÅ¡Ä neįtrauktas nuotekų traukimas iÅ¡ kanalizacijos Å¡ulinių, nelipant į juos. Mano, kad nepažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimų ir dėl nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių nėra jo kaltės, kadangi nesiuntė K.

Å . atkimÅ¡ti trasos T. gatvėje D. mieste, o jis savavaliÅ¡kai priėmė sprendimÄ iÅ¡leisti iÅ¡trauktas nuotekas tuščiame Å¡ulinyje, dėl ko galimai kilus sveikatos sutrikimams ir įkrito į Å¡ulinį. Pabrėžia, kad neprivalėjo aprÅ«pinti K. Å . asmeninėmis apsaugos priemonėmis, reikalingomis pavojingiems darbams atlikti ir užtikrinti, kad K. Å . gautų visapusę informacijÄ apie saugų darbÄ Ä¯monėje, esamÄ ar galimÄ profesinę rizikÄ , atliekant kanalizacijos trasos atkimÅ¡imo Å¡alinimo darbus Å¡ulinyje, neprivalėjo instruktuoti K.

Å . prieÅ¡ pradedant atlikti kanalizacijos užsikimÅ¡imo Å¡alinimo darbus Å¡ulinyje, neprivalėjo apmokyti K. Å . dirbti prieÅ¡ pavedant jam kanalizacijos kamščio Å¡alinimo darbus, kurie buvo Å¡ulinyje, ir neprivalėjo kreiptis į atsakingÄ Ä¯monėje už Å¡ių paskyrų-leidimų iÅ¡davimÄ asmenį A. U. dėl paskyros- leidimo gavimo atlikti darbus Å¡ulinyje, Å¡alinant kanalizacijos trasos užsikimÅ¡imÄ , ir Å¡iÄ paskyrÄ -leidimÄ pateikti K. Å .. Kadangi nepavedė dirbti Å¡ulinyje vienam K.

Å ., neprivalėjo organizuoti ir K. Å . mokymų atliekant pavojingus darbus ir jo žinias patikrinti testais. 2.13. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad K. Å . žinojo saugaus darbo reikalavimus, neįsitikino savo veiksmų saugumu, neįvertino savo sveikatos bÅ«klės, dėl didelio neatsargumo savavaliÅ¡kai atliko veiksmus, kurie jam nebuvo nurodyti ir kurie tiesiogiai įtakojo nelaimingo atsitikimo kilimÄ . Instrukcijos, su kuriomis K. Å . buvo supažindintas ir Fizinių veiksnių tyrimo protokolas, su kuriuo taip pat supažindintas, leidžia teigti, kad K.

Å . turėjo žinoti ir žinojo, kad dirbant prie atviro kanalizacijos Å¡ulinio yra pavojus įkristi. Kaip nustatyta, jokių asmeninių apsaugos priemonių nuo kritimo į Å¡ulinį nėra, patys darbuotojai turi saugotis, privalo dirbti atsargiai. K. Å ., pats priėmęs sprendimÄ dirbti prie atidaryto Å¡ulinio, nedėvėjo Å¡almo, kuris jam buvo iÅ¡duotas. Kaip nurodyta 2019 m. liepos 22 d. specialisto iÅ¡vadoje, tikėtina, kad Å¡almo dėvėjimas bÅ«tų galėjęs apsaugoti nuo patirtų galvos sužalojimų ir dėl to įvykusios mirties.

Taigi, K. Š. veiksmai dirbti prie atidengto kanalizacijos šulinio be šalmo vertintini kaip didelis nukentėjusiojo neatsargumas. Kai BK 176 straipsnyje nurodyti padariniai kyla dėl paties darbuotojo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, darbuotojui nevykdant darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymų, baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal BK 176 straipsnį netaikoma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-597/2011, 2K-363/2013). 2.14. Pažymi, kad apelianto nurodomos faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis nesuvokė ir nenumatė, kad dėl jo nurodymo nuvykti K.

Å . į K. gatvę traukti nuotekų ir jas iÅ¡traukus nuvežti iÅ¡pilti į valymo įrengimus, gali kilti pavojingi padariniai K. Å . gyvybei, nes apskritai nebuvo nurodęs jam vykti į T. gatvę D. m., dirbti prie atidengto Å¡ulinio ir nenumatė, kad jis gali savavaliÅ¡kai važiuoti į T. gatvę ir, atidaręs tuščiÄ Å¡ulinį, bandyti iÅ¡pilti į jį nuotekas. Kadangi žinojo darbų saugÄ dirbant Å¡uliniuose reglamentuojančius teisės aktus ir tuo labiau negalėjo pasiųsti vieno savo darbuotojo lipti į Å¡ulinį arba bandyti iÅ¡ virÅ¡aus prapÅ«sti užsikiÅ¡usiÄ trasÄ , nes yra žinoma, kad asenizacinis automobilis neturi reikiamos galios ir prapÅ«sti kamÅ¡tį giliuose Å¡uliniuose yra nepajėgus.

Be to, K. Å . buvo priimtas tik siurbti nuotekas iÅ¡ lauko tualetų ir kanalizacijos Å¡ulinių. Ä®monėje buvo tik du darbuotojai, kurie lipdavo į Å¡ulinius – tai A. K. ir G. K., K. Å . niekada į Å¡ulinius nelipdavo. Pažymėjo, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad K. Å . lipdavo į Å¡ulinius. Mano, kad nenustačius nuteistojo kaltės – nei tyčios, nei neatsargumo, tokį jo psichinį santykį su veika reikia vertinti kaip kazusÄ ir nėra jokio pagrindo laikyti jį kaltu pažeidus nuosprendyje nurodytus darbuotojų saugos ir sveikatos norminius aktus.

Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių A. J. kaltę, bei priežastinį ryšį tarp jo veikos ir kilusių sunkių padarinių, bÅ«tina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo ir priimti jo atžvilgiu iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. 3. (duomenys neskelbtini) rajono SÄ® „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniu skundu praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2022 m. birželio 17 d. nuosprendžiu priteistus G. Å . ir R. Å . civilinius ieÅ¡kinius atmesti.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovių G. Å . ir R. Å . (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ turėtas procesines iÅ¡laidas. 3.1. Skunde nurodo, kad A. J. apkaltintas nusikaltimo, numatyto BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarymu nepagrįstai, o tai sÄ lygojo civilinių ieÅ¡kinių nepagrįstÄ tenkinimÄ (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonei „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėjo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos aplinkybės prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams, neatskleistas įvykio mechanizmas, tuo labiau esant byloje neginčijamų įrodymų apie K.

Å . sveikatos bÅ«klę po buvusio sunkaus pavojingo gyvybei jo sveikatos sužalojimo buityje iki įvykio bei negalavimus kraujotakos srityje. Teismo daromos iÅ¡vados paremtos vienaÅ¡aliÅ¡kais teisėjos samprotavimais, prieÅ¡taraujančiais specialistės J. R. ir eksperto D. T. iÅ¡vadoms ir paaiÅ¡kinimams. NuostabÄ kelia kažkokio Å¡ulinyje fiksuoto daikto, teismo manymu lyg tai panaÅ¡aus į buitinį Å¡epetį, kuris nebuvo pripažintas daiktiniu įrodymu, apžiÅ«rėtas ir prijungtas prie bylos pripažinimas K.

Å . darbo įrankiu (priemone). Ä®monė tokių daiktų Å¡iuose darbuose nenaudoja ir jų nėra tam įsigijusi. 3.2. Pažymi, kad byloje esantys įrodymai patvirtina (liudytojai A. U., J. A., J. K. ir kt.), kad K. Å . priimant į darbÄ jis buvo supažindintas su darbo pobÅ«džiu, įmonės vidaus tvarkos taisyklėmis. Direktoriaus pavaduotojas A. U. instruktavo K. Å ., kokias darbines funkcijas jam teks atlikti, jų atlikimo saugÄ . A. U. iÅ¡dėstė K. Å . įvadinį instruktaÅ¾Ä , supažindino su saugumo technikos žurnalu, su instrukcijoms, parinko jam spec. rÅ«bus, saugos priemones (batai, kelių rÅ«Å¡ių pirÅ¡tinės, Å¡almas ir kt.).

Esant blogoms oro sÄ lygoms buvo papildomai duodami guminiai drabužiai. Padalinio vadovas A. J. papildomai instruktavo K. Å .. Jam buvo pravesti mokymai, atlikti testai. IÅ¡ pradžių tris dienas K. Å . važinėjo su buvusiu asenizacinės maÅ¡inos vairuotoju J. A., kuris jam padėjo visÄ darbų eigÄ Ä¯sisavinti praktiÅ¡kai. Ä®monėje dirba 53 darbuotojai. Tų, kuriems reikia tiesioginiam darbui atlikti darbinių drabužių, yra 46. Jie turi po du ar net tris komplektus darbinių drabužių. Ä®monė juos perka konkurso bÅ«du.

Nukentėjusių teiginiai, kad K. Å . spec. rÅ«bus pirkdavo pats, neatitinka tikrovės ir yra iÅ¡galvoti, kaip ir teiginiai apie A. J. ar (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero nukentėjusiai G. Å . darytÄ kažkokį spaudimÄ , siekiant sutirÅ¡tinti įmonės atsakomybės spalvas. 3.3. Pabrėžė, kad įmonės darbuotojai, kurie vairuoja asenizacinę maÅ¡inÄ , susidarius avarinei situacijai niekada avarijų neÅ¡alina lipdami į kanalizacijos Å¡ulinius. Å iems darbams kanalizacijos Å¡uliniuose atlikti yra kviečiami įmonės UAB „D. vandenys“ darbuotojai.

Tai patvirtino liudytojai V. K., G. K., J. A.. Asenizacinis automobilis nėra skirtas trasų atkimÅ¡imui. K. Å . atidenginėti gatvės Å¡ulinių dangčius ir iÅ¡trauktas nuotekas pilti į tuščiÄ kanalizacijos Å¡ulinį, į kurį ir įkrito K. Å ., A. J. nepavedė. Liudytojas J. A. patvirtino sakęs, kad per 8 darbo metus jis niekada į Å¡ulinius nelipo. TÄ jis buvo sakęs ir K. Å .. Daro iÅ¡vadÄ , kad iÅ¡trauktas nuotekas pilti į tuščiÄ kanalizacijos Å¡ulinį, o ne vežti į valymo įrengimus, buvo K.

Å . savarankiÅ¡kas sprendimas. Trumpindamas keliÄ ir laikÄ jis atidengė pilnus gatvės kanalizacijos Å¡ulinius, surado užsikimÅ¡usį kanalizacijos ruoÅ¾Ä ir savavaliÅ¡kai ruošėsi pilti nuotekas į tuščiÄ kanalizacijos Å¡ulinį. 3.4. Atkreipė dėmesį, kad K. Å . aÅ¡tuonis mėnesius prieÅ¡ įvykį, t. y. 2016 m. spalio 15 d., buvo nukritęs nuo laiptų buityje. Jam buvo diagnozuota deÅ¡inėje fronto temporo paralietaliai Å«mi sudÅ«rinė hematoma, frontaliai ir temporaliai kontÅ«ziniai intracerebriniai židiniai.

DeÅ¡inėje smegenų edemos požymiai. Buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, po to Kauno klinikinėje ligoninėje, kur jam 2016 m. spalio 27 d. buvo atlikta sudėtinga kaukolės atvėrimo operacija, nuo smegenų paÅ¡alintos hematomos, iÅ¡gręžus kietÄ jį smegenų dangalÄ X forma buvo atvertas galvos dangalas. Kurį laikÄ buvo iÅ¡ viso nedarbingas. IÅ¡vyko iÅ¡ Kauno klinikinės ligoninės į Druskininkų sanatorijÄ â€žEglė“ su lyg svaros sutrikimu, silpnumu, galvos svaigimu, Rombergo pozoje svyravo.

IÅ¡ sanatorijos iÅ¡raÅ¡ytas laikinai nedarbingas su diagnoze (nedidelė rizika nukristi). Nurodyta toliau gydytis namuose ambulatoriÅ¡kai. Toliau K. Å . nesigydė, grįžo į darbÄ , darbe skųsdavosi galvos skausmais, kÄ patvirtino liudytojas K. R.. Dėl ko mano, kad K. Å . 2017 m. birželio 11 d. turėjo rimtų sveikatos sutrikimų. Visos aplinkybės rodo, kad K. Å . savo negalavimus slėpė nuo darbdavio, turėjo rizikÄ nukristi. Jeigu darbdavys bÅ«tų žinojęs K. Å . diagnozę, kad jo patirti sužalojimai yra sunkÅ«s, pavojingi gyvybei, neabejotinai K.

Å . bÅ«tų pasiųstas į gydytojų komisijÄ , įvertinti, ar jis gali dirbti vairuotoju operatoriumi. Å ias aplinkybes taip pat slėpė ir nukentėjusios, nesirÅ«pino artimojo reabilitacija. Be to, ekspertui D. T. iÅ¡ pradžių visa K. Å . ligos istorija nebuvo pateikta. Teisme papildomai apklausus ekspertÄ , jis patvirtino, kad K. Å . baigęs visus gydymus po sunkaus pavojingo gyvybei kÅ«no sužalojimo galėjo turėti koordinacijos sutrikimus. Apklaustas teisme ekspertas D. T. nurodė, kad viena iÅ¡ priežasčių įkristi K.

Å . į kanalizacijos Å¡ulinį galėjo bÅ«ti tiek jo paslydimas, tiek jo sutrikusi sveikatos bÅ«klė, dėl kurios jis skųsdavosi bendradarbiams po sunkaus pavojingo gyvybei kÅ«no sužalojimo, bei įvairių medikamentų vartojimas. Kaip matyti, iÅ¡ K. Å . ambulatorinės kortelės, 5 dienos iki įvykio, jam buvo diagnozuotas aukÅ¡tas kraujo spaudimas. Pagaliau, kas labiausiai tikėtina, sveikatos ar kiti sutrikimai pavartojus stiprius kraujotakÄ aktyvinančius medikamentus (Sildenafil Sandoz) Lietuvos teismo ekspertizės centro 2019 m. kovo 29 d. specialisto iÅ¡vada, kas sÄ lygojo lyg svaros sutrikimus. 3.5.

Pažymėjo, kad Å¡ulinio, į kurį įkrito K. Å ., angos diametras - 60 centimetrų. Liudytojas V. S. (gelbėtojas) tvirtino nesuprantantis kaip „tas žmogus per tokiÄ angÄ galėjo įkristi“. Ikiteisminio tyrimo metu tai nebuvo sprendžiama. Ä®monės atstovo praÅ¡ymÄ paskirti ekspertizę K. Å . kritimo iÅ¡ aukščio mechanizmui nustatyti teismas netenkino. 3.6. Skunde nurodo, kad jokių neteisėtų veiksmų dėl nelaimingo atsitikimo neatliko nei nuteistasis A. J., nei savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“, nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp A.

J. ar įmonės veiksmų ir žalos padarymo, dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo K. Å .. Nustatant veikos teisėtumÄ ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas, reikia taikyti protingumo, sÄ Å¾iningumo, profesinio rÅ«pestingumo ir kitus kriterijus, o ne vadovautis prielaidomis. Bet kokiu atveju ir pats nukentėjęs buvo itin neatsargus ir neatsakingas. K. Å . dirbo jam nepriklausančius darbus, kurių A. J. jam nenurodė. 3.7. Papildomai pažymi, kad įmonės finansinė bÅ«klė bloga.

Ä®monė pilnai padengė velionio laidojimo iÅ¡laidas, teikė pagalbÄ nukentėjusiai G. Å . K. Å . esant ligoninėje ir t. t. Nukentėjusiai G. Å . ir K. Å . motinai valstybė jau iÅ¡mokėjo dideles pinigų sumas siekiančias po 24 800 eurų. Ä®monė „(duomenys neskelbtini)“ savo materialaus turto neturi. Savo veikloje ji naudojasi (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei priklausančiu turtu. Ä®monės balansas už 2021 m. yra neigiamas. Jis sudaro minus 175 000 eurų.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, vykusiame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti jame nurodytais motyvais. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas Antanas Vincas Pilipčikas palaikė tiek nuteistojo skundÄ , tiek savo skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė A. J. iÅ¡teisinti, o nukentėjusių ieÅ¡kinius atmesti.

Prokurorė, nukentėjusiosios G. Å . atstovas advokatas Romualdas DrakÅ¡as, nukentėjusiosios R. M. atstovė advokatė Rasa Valiukaitė prašė tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo apeliacinius skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . Papildomai nukentėjusiosios G. Å . atstovas advokatas Romualdas DrakÅ¡as prašė priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ir nuteistojo A. J. patirtas nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 3000 Eur.

Nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliaciniai skundai atmetami.

5. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto praÅ¡ymai – jų apimtis, pobÅ«dis, konkretumas ir tikslumas. Å iame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , savo procesiniame dokumente neturi pareigos iÅ¡samiai aptarti kiekvienÄ neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

6. Nagrinėjamu atveju kaip matyti iÅ¡ pateiktų apeliacinių skundų, tiek nuteistasis, tiek civilinis atsakovas iÅ¡ esmės ginčija pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ ir tuo pagrindu padarytas iÅ¡vadas dėl nuteistojo A. J. kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, tuo pačiu keliamas klausimas dėl netinkamai iÅ¡spręstų civilinių ieÅ¡kinių. Dėl nuteistojo kaltės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir įrodymų vertinimo 7. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (BK 2 straipsnio 4 dalis).

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ , duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo bÅ«ti padaryta, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiÅ¡kumai, kurių neįmanoma paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-619/2012, 2K-232/2014, Nr. 2K-24/2014).

Siekiant asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, turi bÅ«ti surinkta pakankamai to asmens kaltę pagrindžiančių įrodymų. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jų pakankamumas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Taisyklės, pagal kurias nusprendžiama, kokie baudžiamojo proceso metu surinkti duomenys laikytini įrodymais, nustatytos BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, o 1, 3, 4 dalyse – kokius duomenis teismas gali pripažinti įrodymais. Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Taigi įstatymas numato iÅ¡skirtinę bylÄ nagrinėjančio teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam Å¡i veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018). Teismo proceso dalyvių pateiktų praÅ¡ymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyviai, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieÅ¡taringas, padarytos iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atlikusi pakartotinę byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtų įrodymų analizę, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl nuteistojo kaltės, padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ , yra pagrįstos iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku įrodymų vertinimu. PrieÅ¡ingai nei aiÅ¡kina nuteistasis ir civilinis atsakovas, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė aplinkybes, reikÅ¡mingas teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus bei padarė bylos duomenimis pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl A.

J. įvykdytos nusikalstamos veikos įrodytumo. Baudžiamojoje byloje nėra teisinio pagrindo daryti kitokias iÅ¡vadas dėl faktinių aplinkybių, atskleidžiančių A. J. kaltę. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė Å¡ias aplinkybes ir motyvuotas iÅ¡vadas pagrindė įrodymais, kurių turinys papildo vienas kitÄ , susijungia į nuosekliÄ logiÅ¡kÄ grandinę. Skundžiamame nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo konstatuoti BK 20 straipsnio nuostatų pažeidimo. Apylinkės teismo nuosprendis atitinka baudžiamojo proceso normų reikalavimus (BPK 305 straipsnis).

Nėra pagrindo konstatuoti, kad teismo procesinis sprendimas grindžiamas netinkamais įrodymais ir nepakankamais motyvais, yra prieÅ¡taringas, nenuoseklus ar neaiÅ¡kus. Tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo apeliaciniuose skunduose, praÅ¡ant padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas, įrodymai yra vertinami atsietai, tik sau naudinga linkme, iÅ¡skirtinę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikiant nuteistojo parodymams, kaip vieninteliems teisingiems ir patikimiems įrodymams byloje, bei nepagrįstai ginčijant kitų įrodymų patikimumÄ .

Nuteistojo skunde pateiktos interpretacijos dėl netinkamo byloje esančių parodymų vertinimo, nuosprendyje iÅ¡dėstytų iÅ¡vadų nenuoseklumo, kolegijos manymu, neparemtos konkrečiais argumentais, o yra tik nuteistojo pozicija, grįsta jo versijų neatitinkančiu įrodymų vertinimu. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės visas apeliaciniuose skunduose keliamas prielaidas dėl tam tikrų įrodymų vertinimo, kurios analogiÅ¡kai buvo dėstomos ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu yra pakankamai iÅ¡samiai aptaręs ir jas iÅ¡analizavęs skundžiamame nuosprendyje, dalis aplinkybių iÅ¡ kaltinimo netgi buvo paÅ¡alinta, kas rodo, kad priimant nuosprendį buvo iÅ¡samiai ir motyvuotai atsižvelgta tiek į teisinančius, tiek į kaltinančius įrodymus, siekiant nustatyti objektyviÄ tiesÄ byloje.

9. Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimÄ , bÅ«tina nustatyti ne tik padarytÄ veikÄ , bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir Å¡ių padarinių.

Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių bÅ«tina įvertinti, dėl kokių konkrečių darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugÄ ar sveikatos apsaugÄ darbe atsakingam asmeniui baudžiamÄ jÄ atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi bÅ«ti konstatuota, kad Å¡ie pažeidimai ir tapo bÅ«tina sÄ lyga bei pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi bÅ«ti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti Å¡ių padarinių atsiradimÄ ir užkirsti jiems keliÄ .

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei.

10. AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad apylinkės teismas laikėsi aukščiau aptarto teisinio reguliavimo ir konkrečios bylos kontekste itin iÅ¡samiai, motyvuotai iÅ¡tyręs visus įrodymus priėmę teisiÅ¡kai pagrįstÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Skundžiamu nuosprendžiu A. J. nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, nustačius, kad nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu žuvo K. Å ., įvyko, dėl to, kad darbdavio (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas asmuo A. J. pažeidė Å¡iuos teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus:

1) Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto, 28 straipsnio 2 dalies (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 redakcija) reikalavimus nustačius, kad darbo aplinkoje yra pavojingų veiksnių, aprÅ«pinti darbuotojus asmeninėmis apsaugos priemonėmis, užtikrinti, kad darbuotojai gautų visapusę informacijÄ apie saugų darbÄ Ä¯monėje, esamÄ ar galimÄ profesinę rizikÄ , nes neaprÅ«pino kanalizacijos trasos atkimÅ¡imÄ Å¡ulinyje vykdžiusio K. Å . asmeninės apsaugos priemonėmis, reikalingomis pavojingiems darbams atlikti, neužtikrino, kad K.

Å . gautų visapusę informacijÄ apie saugų darbÄ Ä¯monėje, esamÄ ar galimÄ profesinę rizikÄ atliekant kanalizacijos trasos užsikimÅ¡imo Å¡alinimo darbus Å¡ulinyje, 2) Ä®statymo 27 straipsnio 1 dalies (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XI1-2607 redakcija), nurodymus, jog darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas pradėtų darbÄ , jeigu jis neinstruktuotas saugiai dirbti jam pavestÄ darbÄ , nes neinstruktavo K. Å . prieÅ¡ Å¡iam pradedant atlikti kanalizacijos užsikimÅ¡imo Å¡alinimo darbus Å¡ulinyje, 3) Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. AI-724/V-1284, 6 punkto reikalavimus apmokyti dirbti darbuotojus prieÅ¡ pavedant jiems atlikti pavojingus darbus, nes neapmokė K. Å . dirbti prieÅ¡ pavedant jam kanalizacijos kamščio Å¡alinimo darbus, kurie buvo dirbami Å¡ulinyje, 4) Ä®monės direktoriaus 2016 m. vasario 11 d. įsakymo Nr. 14 „Dėl paskyros - leidimo iÅ¡davimo tvarkos“ reikalavimÄ iÅ¡duoti paskyrÄ -leidimÄ darbui Å¡uliniuose, nes nesikreipė į atsakingÄ Ä®monėje už Å¡ių paskyrų-leidimų iÅ¡davimÄ asmenį A.

U. dėl paskyros-leidimo gavimo atlikti darbus Å¡ulinyje, Å¡alinant kanalizacijos trasos užsikimÅ¡imÄ , ir Å¡ios paskyros-leidimo nepateikė K. Å ., 5) Ä®monės „Kanalizacijos Å¡ulinių valymo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos“ Nr. 65, patvirtintos direktoriaus 2007 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 77, 55.1 punkto, 58 punkto, „Vandentiekio stoties operatoriaus darbų saugos įvadinės instrukcijos“ Nr. 46, patvirtintos direktoriaus 2004 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 15, 3.1.3 punkto reikalavimus iÅ¡duoti paskyrÄ - leidimÄ darbui Å¡ulinyje ir darbus Å¡ulinyje pavesti dirbti ne mažiau kaip dviem gerai instruktuotiems darbuotojams, nes, kaip jau minėta, nesikreipė dėl paskyros-leidimo gavimo atlikti darbus Å¡ulinyje, Å¡alinant kanalizacijos trasos užsikimÅ¡imÄ , tokios paskyros-leidimo K.

Å . nepateikė ir tokį darbÄ pavedė dirbti tik vienam K. Å ., 6) Ä®monės „Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo, instruktavimo bei darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkos“, patvirtintos 2012 m. gruodžio 22 d. direktoriaus įsakymu Nr. 28, IV skyriuje numatytÄ darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus, testavimo tvarkÄ , nes jis neorganizavo K. Å . mokymų atliekant pavojingus darbus ir jo žinių nepatikrino testais.

11. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieÅ¡tarauti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog tarp nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo dėl darbdavio atstovo – A. J. kaltės, egzistuoja juridiÅ¡kai svarbus priežastinis ryÅ¡ys. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nėra abejonių, kad nuteistasis žinojo apie įmonėje buvusiÄ kanalizacijos kamščių Å¡alinimo praktikÄ , asenizacinio automobilio žarnÄ Ä¯tvirtinant kanalizacijos vamzdyje kamščio kryptimi ir paleidžiant iÅ¡ jo cisternos vandenį ar nuotekas.

Todėl nėra abejonių, kad jis žinojo ir turėjo suprasti, kokių veiksmų K. Å . imsis, siekdamas atkimÅ¡ti užsikimÅ¡usiÄ kanalizacijos trasÄ , ir, net jei ir nenurodė konkrečių atliktinų veiksmų, tiesiogiai nepaliepė K. Å . lipti į Å¡ulinį, tačiau tokiu bÅ«du kaltinamasis A. J. K. Å . pavedė paÅ¡alinti nuotekas iÅ¡ kanalizacijos trasos ir atkimÅ¡ti užsikimÅ¡usiÄ trasÄ . Nuteistasis tiek pagal savo pareigas, tiek pagal iÅ¡klausytus mokymus darbų saugos srityje, pagal savo darbinę patirtį įmonėje žinojo, kokie darbų saugos reikalavimai yra keliami atliekant darbus Å¡uliniuose – kad tai yra pavojingi darbai, kad jiems atlikti turi bÅ«ti gauta paskyra-leidimas, kad dėl tokios paskyros leidimo nuteistasis ir turi kreiptis į A.

U., kad tokį darbÄ dirbantis darbuotojas turi bÅ«ti tinkamai apmokytas, instruktuotas, jo žinios turi bÅ«ti patikrintos testais, darbuotojas turi bÅ«ti aprÅ«pintas asmeninėmis saugos priemonėmis (saugos diržu, įranga patikrinti dujoms ir kt.), kad jis negali tokio darbo dirbti vienas, nuteistasis nesudarė saugių tokio darbo atlikimo sÄ lygų ir leido K. Å . dirbti Å¡ulinyje. BÅ«tent nuteistojo A. J. neveikimas ir sÄ lygojo nelaimingÄ atsitikimÄ . Byloje nustatyta, kad K. Å . nebuvo suteikta visapusė informacija apie saugų darbÄ Ä¯monėje, esamÄ ar galimÄ profesinę rizikÄ avarinių gedimų Å¡alinimo darbuose, atliekant pavojingus darbus Å¡uliniuose, K.

Š. nebuvo tinkamai instruktuotas saugiai dirbti pavojingus darbus šulinyje, prieš pradedant šiuos darbus nebuvo apmokytas, jo žinios nebuvo patikrintos testais, jam nebuvo išduota paskyra-leidimas, neišduotos asmeninės apsaugos priemonės, saugančios nuo kritimo iš aukščio, jis buvo pasiųstas trasos atkimšimo darbo atlikti vienas, be dar bent vieno kito darbuotojo, kuris būtų galėjęs jį saugoti, laikydamas už apsaugos diržo ar virvės, kritimo atveju. Taigi pagrindinė nelaimingo atsitikimo priežastis buvo ta, jog K.

Å . nebuvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas saugiai dirbti pavojingus darbus Å¡ulinyje, Å¡alinant avarinį gedimÄ kanalizacijos trasoje, jam nebuvo numatytos ir iÅ¡duotos reikalingos tokiam pavojingam darbui asmeninės apsaugos priemonės, jis dirbo vienas, neprisirišęs saugos diržu, jam nebuvo iÅ¡duota paskyra-leidimas pavojingam darbui atlikti, dėl to K. Å ., praradęs pusiausvyrÄ , nukrito ir dėl patirtų sužalojimų vėliau mirė.

12. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo pateikto apeliacinio skundo, vienas pirmųjų skundo argumentų yra tas, kad nelaimingo atsitikimo diena (2017 m. birželio 11 d.) buvo sekmadienis, tuo metu nuteistajam A. J. buvo poilsio diena, dėl ko jis nebuvo atsakingas įmonėje už darbų organizavimÄ , kadangi buvo iÅ¡vykęs į Vilnių. PrieÅ¡ingai Å¡iems apelianto skundo argumentams, 2016 m. sausio 7 d. darbo sutartis Nr. 709 (5 t., b. l. 139-141) patvirtina, kad nuteistasis A. J. nuo 2016 m. sausio 11 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pavaduotoju.

Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. K. 2016 m. sausio 29 d. įsakymu „Dėl darbų organizavimo“ Nr. 12 nurodyta, kad direktoriaus pavaduotojas A. J. skiriamas materialiai atsakingu asmeniu D. ir poliklinikos padaliniuose (1 punktas), jis įpareigojamas organizuoti darbÄ D. padalinyje ir (duomenys neskelbtini) poliklinikos padalinyje, vadovaujantis patvirtinta įmonės valdymo schema (2 punktas), įsakyme iÅ¡vardinti konkretÅ«s direktoriaus pavaduotojui pavedami darbai, tame tarpe ir įvertinti grėsmę ir pavojus mobiliose darbo vietose, dirbant iÅ¡kasose, remontuojant technikÄ , mechanizmus, taip pat nurodyta, ko neapima Å¡is įsakymas, vadovautis pareigine direktoriaus pavaduotojo instrukcija (5 t., b. l. 147-148).

Pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. 61 patvirtinto „Padalinių vadovų pareigų, darbuotojų saugos ir sveikatos bei gaisrinės saugos srityse, apraÅ¡ymo“ 1 punktÄ , A. J. kaip padalinio vadovas privalėjo įmonėje nustatyta tvarka organizuoti darbuotojų darbÄ , įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos priemones paskirtame padalinyje, pagal 2 punktÄ privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos darbuotojų darbų saugos ir sveikatos, įmonės vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų reikalavimų.

Be to, jis buvo apmokytas pagal darbdavio, darbuotojui atstovaujančio asmens mokymų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais programÄ , pagal Å¡uliniuose ir kituose požeminiuose statiniuose, uždarose talpyklose vykdomų darbų mokymo programÄ (1 t., b. l. 137, 2 t., b. l. 160, 5 t., b. l. 153, 156). Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad 2017 m. gegužės 30 d. buvo priimtas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas „Dėl budėjimo poilsio ir Å¡ventinėmis dienomis“, kuriuo atsižvelgiant į dažnėjančius gedimus vandentiekio ir nuotekų tinkluose įsakyta organizuoti darbuotojų budėjimÄ namuose.

Su minėtu įsakymu 2017 m. gegužės 30 d. pasiraÅ¡ytinai supažindintas A. J. (1 t, b. l. 141). Taigi bÅ«tent A. J. pagal savo užimamas pareigas (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ir jam darbdavio suteiktus įgaliojimus visiÅ¡kai atitinka subjekto, kuris atsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, statusÄ .

13. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui nuteistasis dėsto analogiÅ¡kÄ savo pateikto įvykio versijÄ , kad jis K. Å . nurodė tik nusiurbti nuotekas iÅ¡ kinetės prie L. Č. namo D., K. g. (duomenys neskelbtini) ir tÄ padaryti buvo visiÅ¡kai saugu, įkritimo į Å¡ulinį rizikos nebuvo, o pavojingų darbų atlikti K. Å . nebuvo siųstas. Atsižvelgiant į tai, mano, kad padariniai kilo dėl paties darbuotojo padaryto darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo, jo paties didelio neatsargumo, t. y. darbuotojui nevykdant darbdavio ar jo įgalioto asmens nurodymų.

14. Su tokiais nuteistojo skundo argumentais nesutiko nei pirmosios instancijos teismas, taip pat nesutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Bylos duomenimis nustatyta, kad bÅ«tent K. Å . budėjimo metu iÅ¡kilo bÅ«tinybė Å¡alinti kanalizacijos tinklų avarijÄ D., K. g. (duomenys neskelbtini). Pats nuteistasis patvirtino, jog, gavęs L. Č. praneÅ¡imÄ apie užsikimÅ¡usiÄ kanalizacijÄ D., K. g. (duomenys neskelbtini), jis 2017 m. birželio 11 d. 9.33 val. telefonu iÅ¡kvietė K. Å . vykdyti darbinių funkcijų (1 t., b. l. 100-101, 88).

K. Å . su asenizaciniu automobiliu „GAZ 3309“ iÅ¡ darbovietės į iÅ¡kvietimo vietÄ D., K. g. iÅ¡vyko 11.26 val. (2 t., b. l. 150). Ä®monės darbo tvarkos taisyklių 85 punkte nurodyta, kad darbuotojas, kuris yra iÅ¡kviečiamas atlikti neatidėliotinus darbus budėjimo namie metu, privalo vykdyti tiesioginio vadovo tiesioginius nurodymus, paklusti darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, nuvykti į (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasiimti reikalingas neatidėliotinam darbui atlikti darbo ir asmenines apsaugos priemones bei nuolatos informuoti tiesioginį vadovÄ apie darbų eigÄ (1 t., b. l. 167-180).

Įmonėje nebuvo nustatyta kanalizacijos tinklų avarinių gedimų šalinimo tvarka, taip pat įmonėje nebuvo nustatyta ir aiški neatidėliotinų darbų, atliekamų darbuotojo, iškviesto budėjimo namie metu, apimtis ir jų atlikimo tvarka, K. Š. su tokia tvarka nebuvo supažindintas, nėra jokių duomenų, kad K. Š. buvo aiškios konkrečios jo darbinės funkcijos, kurios galėjo ir turėjo būti atliekamos, jį iškvietus budėjimo namie metu dėl neatidėliotinų darbų, nebuvo nustatyta, kokie darbai yra laikomi neatidėliotinais.

Iš nuteistojo parodymų matyti, kad kai savaitgaliais budėdavo vienas darbuotojas, jo konkrečių darbų apimtis nebuvo nustatyta, nes neaišku, kokių darbų atsiras.

15. Analizuojant tolimesnę įvykių eigÄ , iÅ¡ VÄ® „(duomenys neskelbtini)“ detalaus transporto priemonės kelionės lapo matyti, kad 2017 m. birželio 11 d. automobilis „GAZ 3309“, vairuojamas K. Å . vyko marÅ¡rutu D., K. g. (duomenys neskelbtini) - T. (duomenys neskelbtini), D. Automobilis iÅ¡ stovėjimo vietos iÅ¡vyko 11.26 val., 11.31 val. atvyko į K. g. (duomenys neskelbtini), iÅ¡vyko 11.43 val., 12.07 val. atvyko į T. g. (duomenys neskelbtini), Å¡ioje vietoje automobilis užfiksuotas iki 16.05 val., o tarp 12.07 val. ir 12.39 val. automobilis važiavo du kartus: atvykęs 12.07 val., stovėjo iki 12.17 val., tada važiavo 80 m, nuo 12.18 val. vėl stovėjo iki 12.39 val. ir vėl pavažiavo 40 m, tada nuo 12.39 tuo pačiu adresu T. g. (duomenys neskelbtini) stovėjo iki 16.05 val. (2 t., b. l. 150).

Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo atidengti iÅ¡ viso keturi kanalizacijos Å¡uliniai bÅ«tent Å¡ioje trasoje nuo K. gatvės link T. gatvėje esančios įvykio vietos – paskutinis atidengtas Å¡ulinys buvo tas, į kurį įkrito K. Å ., Å¡is Å¡ulinys buvo tuščias, o link K. gatvės esantis Å¡ulinys buvo pilnas nuotekų. IÅ¡ to pagrįstai pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad K. Å . ieÅ¡kojo trasos užsikimÅ¡imo vietos, o ne vietos, kur jam iÅ¡leisti nuotekas, nes, tikint versija, kad jis norėjo jas tiesiog iÅ¡leisti į tuščiÄ Å¡ulinį, kad galėtų greičiau grįžti namo, tai nebÅ«tų logiÅ¡ka, kai nuotekų valymo įrenginiai yra tuo pačiu adresu, kur K.

Š. bet kuriuo atveju būtų reikėję palikti darbinę transporto priemonę, be to, visiškai nelogiška tokiu atveju laikyti atidengtus dar tris kanalizacijos šulinius, juo labiau, kai K. Š. netgi nebuvo užtikrinęs kitų asmenų saugumo ir tų šulinių niekaip neužtvėręs ir nepažymėjęs pavojingų vietų. Juolab, kad ir bylos nagrinėjimo metu liudytojai nenurodė esant praktikai, kad nusiurbus nuotekas, jos būtų išpilamos tuščiame šulinyje, o ne vežamos į D. valymo įrenginius.

Å iuo atveju akivaizdu, kad bÅ«tent tada, kai K. Å . nustatė kanalizacijos vamzdynų užsikimÅ¡imo vietÄ , jis 12.09 val. ir paskambino A. J. apie tai praneÅ¡ti, laikydamasis jau paminėto įmonės darbo tvarkos taisyklių 85 punkto nurodymo budėjimo namie metu iÅ¡kviestam atlikti neatidėliotinus darbus darbuotojui nuolatos informuoti tiesioginį vadovÄ apie darbų eigÄ . Kaip jau nustatyta, jų pokalbis truko 6 min. 48 s. Nors nuteistasis bando įtikinti, kad jis nežinojo apie tai, jog K. Å . yra jau T., o ne K. g., tačiau tokia nuteistojo pozicija neatrodo įtikinanti, kadangi liudytoja O.

R. paaiÅ¡kino mačiusi, kad K. Å . telefonu kalbėjo, vaikščiodamas nuo vieno Å¡ulinio prie kito. LogiÅ¡kai vertinant Å¡iÄ situacijÄ , nekyla abejonių, kad darbuotojas pasakoja savo tiesioginiam vadovui apie tai, kÄ mato vietoje, bei derina kokių tolimesnių veiksmų reikėtų imtis, todėl A. J. turėjo žinoti, kad K. Å . yra T. gatvėje ir kÄ jis ten daro, tai yra, kad atidengia Å¡ulinius ir ieÅ¡ko trasos užsikimÅ¡imo vietos. Å iuo atveju visiÅ¡kai nelogiÅ¡ki atrodo nuteistojo teiginiai apie tai, kad K.

Å . galėjo nuslėpti realiÄ savo buvimo vietÄ . Kam ir kokiu pagrindu tai daryti darbuotojui siekiančiam tinkamai įvykdyti jam pavestas funkcijas, telefonu derinant tolimesnių darbų apimtį ir pobÅ«dį, nesuprantama.

16. Tuo tarpu nuteistojo A. J. teigimu antro telefoninio pokalbio metu paskambinęs K. Å . pasakė, kad nusiurbė nuotekas, trasoje nuotekų lygis sumažėjo, bet trasa vis tiek lieka užsikiÅ¡usi, jie detaliai neaptarinėjo, kÄ K. Å . darė, K. Å . jam nesakė, kad atidarinėja didžiuosius Å¡ulinius ir ieÅ¡ko kamščio, ir K. Å . jis nenurodė ir net nebuvo jokios kalbos, kad reikia Å¡alinti užsikimÅ¡imÄ trasoje, A. J. pasakė nutraukti nuotekas per kinetę, tada liepė K. Å . važiuoti namo, pasakė, jog atkimÅ¡imo darbų neorganizuos, o pirmadienį kvies „D. vandenis“.

Tačiau raÅ¡ytiniame paaiÅ¡kinime Valstybinei darbo inspekcijai 2019 m. birželio 19 d. A. J. teigė, kad jis K. Å . nurodė nuvažiuoti prie K. g. (duomenys neskelbtini), D. ir iÅ¡traukti (iÅ¡siurbti) nuotekas iÅ¡ kanalizacijos trasos, o 12.09 val. jam paskambino K. Å . ir pasakė, kad iÅ¡ nuotekų trasos K. ir T. gatvėse nusiurbė keletÄ maÅ¡inų, kanalizacijos Å¡uliniuose nuotekų lygis sumažėjo, bet trasa lieka užsikimÅ¡usi, K. Å . paklausė, kaip atkimÅ¡ti trasÄ , bet A. J. jam aiÅ¡kiai pasakė, kad tÄ dienÄ neorganizuos kanalizacijos trasos atkimÅ¡imo, nurodė iÅ¡ užkiÅ¡tos trasos nusiurbti dar keletÄ maÅ¡inų ir važiuoti namo, o nuotekų trasos atkimÅ¡imÄ organizuos kitÄ dienÄ , birželio 12 d., pakviečiant AB „D. vandenys“ avarinę brigadÄ .

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas pirminiame paaiÅ¡kinime A. J. neminėjo, kad nuotekas liepė nusiurbti per kinetę, jis tada nurodė, kad K. Å . sakė, jog Å¡uliniuose nuotekų lygis sumažėjo, bet trasa lieka užsikimÅ¡usi – tokiu atveju nuteistasis turėjo suprasti, kad K. Å . atidengė ne vienÄ Å¡ulinį, kad tÄ Å¾inotų, jis bÅ«tent nurodė, kad nuotekų lygis sumažėjo Å¡uliniuose, taigi ne viename ir, juo labiau, ne kinetėje, bet trasa K. ir T. gatvėse vis tiek lieka užsikimÅ¡usi.

Dėl ko, buvo galima spręsti, kad nuteistasis žinojo, jog K. Å . dirba ne tik K., bet ir T. gatvėje, ir rÅ«pinasi ne tik nuotekų iÅ¡siurbimu iÅ¡ kinetės prie L. Č. namo, bet ir visa trasa, kadangi per kinetę nuotekų lygio sumažėjimo realiai pamatyti neįmanoma. Be to, iÅ¡ paaiÅ¡kinimo matyti, kad K. Å . klausė, kaip atkimÅ¡ti trasÄ , vadinasi, kalba apie trasos atkimÅ¡imÄ buvo.

17. AukÅ¡tesnės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad K. Å . 2017 m. birželio 11 d. rÅ«pinosi ne tik nuotekų iÅ¡siurbimu, bet ir trasos atkimÅ¡imo darbais. Å iÄ pozicijÄ sustiprina ir įvykio vietos apžiÅ«ros metu darytos fotonuotaukos, iÅ¡ kurių matyti, kad į Å¡ulinį įleista žarna iÅ¡ asenizacinio automobilio, jos galas Å¡alia Å¡ulinio dugne esančio nuotekų lovelio, galu įstrižai pakreiptas magistralinio nuotekų vamzdžio pusėn užsikimÅ¡imo trasoje kryptimi (2 t., b. l. 131).

Tuo tarpu, iÅ¡ gedimų Å¡alinimo aktų, liudytojų G. A., J. A., A. G., A. B., R. L., S. L. parodymų matyti, kad vis dėlto Ä®monės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patys bandydavo atkimÅ¡ti kanalizacijos trasas, tai bÅ«davo daroma į tuščiÄ Å¡ulinį įmetus asenizacinio automobilio žarnÄ ir arba jÄ Ä¯remiant į negilaus Å¡ulinio (iki 2 m) sienelę ir prilaikant iÅ¡ virÅ¡aus metalinius strypu, arba žarnos galÄ Ä¯dedant ir įtvirtinant vamzdyje įvairiais papildomais daiktais, skudurais, flanÅ¡ais, ir paleidžiant iÅ¡ asenizacinio automobilio cisternos vandenį (Å¡varų ar netgi ir nuotekas, priklausomai nuo jų tirÅ¡tumo), tam, kad žarnÄ Ä¯tvirtinti vamzdyje, reikėdavo įlipti į Å¡ulinį.

Tokiuose darbuose dalyvaudavo J. A. ir po jo atėjęs dirbti K. Å .. Kaip parodė liudytojas G. A., tai K. Å . jam padavė kačergÄ ir liepė prilaikyti žarnÄ , kai jie tokiu bÅ«du bandė prapÅ«sti Å¡ulinį. Todėl visiÅ¡kai teisingai apylinkės teismo pažymėta, kad yra pagrindas manyti, kad K. Å . šį kamščių Å¡alinimo bÅ«dÄ iÅ¡moko iÅ¡ J. A. ar kitų darbuotojų, su kuriais dalyvavo Å¡alinant gedimus (G. K., A. K.). IÅ¡ liudytojų G. A., J. A., S. L., A. B. parodymų matyti, kad apie tokius prapÅ«timo darbus, faktiÅ¡kai kamščių kanalizacijos trasoje Å¡alinimo darbus, žinojo tiek (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tiek jo pavaduotojai.

Nors nuteistojo ir civilinio atsakovo teigimu tokie darbai įmonėje nevykdavo, o jeigu ir vykdavo, tai be nuteistojo žinios ir nurodymo, tačiau Å¡ie argumentai atmestini kaip jų pasitelktos gynybinės versijos formavimas. Å iame kontekste taip pat pažymėtina, jog atrodo visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka, kad darbuotojai patys savo iniciatyva imtųsi papildomų darbų eikvodami savo laikÄ ir energijÄ . Be to, nuteistasis apeliuoja į tai, kad nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė, kad K. Å . lipdavo į kanalizacijos Å¡ulinius atkimÅ¡ti kamščių, į Å¡ulinį nelipdavo ir prieÅ¡ K.

Å . asenizacinio automobilio vairuotoju dirbęs ir jį apmokęs J. A.. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieÅ¡tarauti Å¡iems nuteistojo argumentams, juo labiau, kad ir bylos duomenys patvirtina, kad darbo dienomis nusistovėjusi trasų atkimÅ¡imo praktika buvo kitokia, kamščius Å¡alinant dalyvaudavo mažiausiai du darbuotojai. Nagrinėjamu atveju, pagal budėjimo namuose poilsio dienomis grafikÄ K. Å . buvo pasiųstas vienas atlikti neatidėliotinus darbus, kas iÅ¡ esmės keičia aptartų aplinkybių vertinimÄ .

18. Nors nuteistasis tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde aiÅ¡kina, kad kanalizacijos gedimo taisymas nagrinėjamu atveju nebuvo skubus ir jis K. Å . pasakė tik nusiurbti nuotekas iÅ¡ kinetės, o kitÄ dienÄ pirmadienį organizuos trasos atkimÅ¡imo darbus pakviečiant UAB „D. vandenis“ avarinę brigadÄ . Tokia nuteistojo dėstoma įvykių versija prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, atidengti iÅ¡ viso keturi kanalizacijos Å¡uliniai, bÅ«tent tokiÄ procedÅ«rÄ siekiant nustatyti kamščio vietÄ nurodė liudytojai.

Tuo tarpu liudytoja O. R. patvirtino, kad K. Å . kalbėjo telefonu vaikščiodamas nuo vieno Å¡ulinio prie kito kaip nustatyta telefoninis pokalbis vyko bÅ«tent su A. J.), todėl teigti, jog paliepimas buvo tik nusiurbti nuotekas iÅ¡ kinetės atrodo visiÅ¡kai neįtikinantis. Juolab, kad ir liudytojų parodymais nustatyta, kad pradžioje įmonės darbuotojai patys bandydavo atkimÅ¡ti kanalizacijÄ , t. y. prapÅ«sti susidariusį kamÅ¡tį asenizacinio automobilio pagalba ir jei nepavykdavo, tik tuomet buvo kviečiami UAB „D. vandenys“ darbuotojai, be padalinio vadovo žinios jokie darbai nebuvo atliekami (liudytojai G.

A., J. A., A. G., A. B., S. L.). Be to, liudytojai G. N., S. L., V. J., tiek pats nuteistasis patvirtino, kad UAB „D. vandenys“ dirba ir savaitgaliais, atvyksta greitai, jeigu neturi savo gedimų. Todėl nebuvo jokios priežasties nekviesti UAB „D. vandenys“ automobilio jau sekmadienį, jeigu trasa liko užsikimÅ¡usi, gedimÄ buvo bÅ«tina Å¡alinti. Vien tik nuotekų nusiurbimas Å¡iuo atveju problemos nepaÅ¡alina. Å iame kontekste visiÅ¡kai pagrįstai pirmosios instancijos teismas kritiÅ¡kai vertino liudytojo M.

V. parodymus apie tai, kad pastarasis girdėjo kaip A. J. kalbėdamas telefonu sakė, kad reikia palaukti pirmadienio, o vienam tvarkyti problemos negalima, kadangi M. V. yra nuteistojo žentas, tad akivaizdu, kad suinteresuotas bylos baigtimi, bei siekiu padėti savo artimam iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, kad asmeniui, poilsio dienÄ budinčiam namuose ir iÅ¡kviestam atlikti neatidėliotinus darbus, vadovo paliepimu neva tik nusiurbti nuotekas ir nuvežti jas iÅ¡pilti į D. nuotekų valymo įrenginius, toks darbo pobÅ«dis atrodo daug priimtinesnis, greičiau įgyvendinamas, tokiu bÅ«du toliau leidžiant laisvalaikį namuose, nei savavaliÅ¡kas ieÅ¡kojimas kanalizacijos užsikimÅ¡imo vietos, atidenginėjant pakankamai sunkius didžiuosius kanalizacijos Å¡ulinių dangčius ir bandymas vienam prapÅ«sti užsikimÅ¡usiÄ trasÄ , neva be tiesioginio vadovo nurodymo.

19. AukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegija pritaria ir laiko visiÅ¡kai pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad K. Å . norėjo nuotekomis iÅ¡ asenizacinio automobilio cisternos pabandyti atkimÅ¡ti kamÅ¡tį, jis žarnÄ Ä¯leido į Å¡ulinį, pats įlipo į Å¡ulinį, jos galÄ Ä¯dėjo į nuotekų vamzdį ir pabandė jį įtvirtinti Å¡epečiu, kad žarna neiÅ¡slystų, K. Å . vėliau paleidus nuotekas iÅ¡ cisternos. Å iame kontekste neabejotinai svarbios bylos duomenimis nustatytos aplinkybės apie įmonėje naudotÄ kamščio kanalizacijos trasoje prapÅ«timo asenizacinio automobilio pagalba bÅ«dÄ , t. y. liudytojai A.

U., A. B. parodė, kad tam, kad žarna iÅ¡ vamzdžio neiÅ¡slystų, jÄ galima įtvirtinti papildomomis priemonėmis – skudurais, mediena, flanÅ¡ais ir pan. Be to, K. Å . buvo dalyvavęs kanalizacijos kamščių prapÅ«timo darbuose, dar 2017 m. sausio 26 d. vyko tvarkyti užsikimÅ¡usios trasos į K. valymo įrenginius (8 t., b. l. 93-102). Kaip parodė liudytojas G. A., tai K. Å . jam padavė kačergÄ ir liepė prilaikyti žarnÄ , kai jie tokiu bÅ«du bandė prapÅ«sti Å¡ulinį. Todėl yra pagrindas manyti, kad K.

Å . šį kamščių Å¡alinimo bÅ«dÄ Å¾inojo iÅ¡ darbuotojų, su kuriais dalyvavo Å¡alinant gedimus (G. K., A. K.). Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo manyti, kad Å¡epetys Å¡ulinyje atsirado atsitiktinai, nes toks daiktas, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje trasai normaliai veikiant, galėjo bÅ«ti nuotekų nuneÅ¡tas vamzdžiais arba jis bÅ«tų bent jau nuotekų nuneÅ¡tas toliau nuo vamzdžio angos, nes akivaizdu, kad bÅ«tent iÅ¡ to vamzdžio, į kurį jis matyti įkiÅ¡tas, nuotekos ir tekėtų kito vamzdžio, esančios prieÅ¡ingoje Å¡ulinio sienoje, link.

Tokiu bÅ«du įvertinus aplinkybes apie įmonėje naudotÄ kamščio kanalizacijos trasoje prapÅ«timo asenizacinio automobilio pagalba bÅ«dÄ , į Å¡ulinį įleistÄ Å¾arnÄ , jos ilgį ir nukreipimÄ , Å¡is Å¡epetys kotu į priekį vamzdin buvo įkiÅ¡tas specialiai. Å iame kontekste labai logiÅ¡kas pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, kad vadovaujantis nuteistojo pateikta į vykių versija neva K. Å . norėjo tik iÅ¡pilti nuotekas tuščiame Å¡ulinyje, tokiam veiksmui atlikti nebÅ«tų reikėję į Å¡ulinį įleisti visos žarnos, kad ji net gulėtų ant Å¡ulinio dugno.

20. Tiek nuteistasis, tiek civilinis atsakovas apeliaciniuose skunduose nurodo, jog ikiteisminio tyrimo metu Å¡epetys iÅ¡ Å¡ulinio nebuvo iÅ¡imtas, jis neapžiÅ«rėtas, nepripažintas daiktiniu įrodymu, todėl vien iÅ¡ nuotraukų spręsti, kad tai buvo Å¡epetys, tinkamas įtvirtinti žarnÄ latake, kad ji neiÅ¡slystų, jų nuomone negalima. Atsakant į Å¡iuos skundo argumentus apeliacinės instancijos teismas visiÅ¡kai pritaria skundžiamame nuosprendyje dėstomoms aplinkybėms, jog ikiteisminio tyrimo metu įvykio vietos apžiÅ«ra Å¡iuo atveju nebuvo tinkamai atlikta, nes nebuvo betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėtas Å¡ulinio dugnas ir tinkamai užfiksuoti bei apžiÅ«rėti jame esantys daiktai ar žymės, vis dėlto iÅ¡ teismo iÅ¡reikalautų skaitmeninėje laikmenoje nuotraukų DSC_0143, DSC_0144 (10 t., b. l. 96), su kuriomis susipažino ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡didinus jų vaizdÄ , geros raiÅ¡kos kompiuterio ekrane matyti, kad Å¡ulinio dugne esančiame latake iÅ¡ tiesų guli Å¡epetys.

Å iuo atveju įvertinus liudytojų nurodytas aplinkybes, kad įvairiais bÅ«dais buvo bandoma įtvirtinti žarnÄ , kad ji neiÅ¡Å¡oktų paduodant spaudimÄ , siekiant atkimÅ¡ti kamščius, taigi minėto Å¡epečio panaudojimas kÄ pripažino apylinkės teismas yra visiÅ¡kai realus. Å ių aplinkybių nepaneigia ir nuteistojo skundo argumentai, kad Å¡ulinyje nebuvo rasta skudurų ar taip vadinamų flanšų, kurių pagalba K. Å . bÅ«tų bandęs užsandarinti latakÄ , kad Å¡langa neiÅ¡Å¡oktų iÅ¡ latako, paleidus nuotekas.

Be to, liudytojas D. Z., dirbęs prieÅ¡gaisrinėje tarnyboje ir atvykęs pagal iÅ¡kvietimÄ dėl į Å¡ulinį įkritusio žmogaus, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam nusileidus į Å¡ulinį, žarnos galas buvo įkiÅ¡tas į nuotekų vamzdį ta kryptimi, kur buvo kamščio vieta, teisme jis parodė, kad keldamas K. Å ., kuris gulėjo užkritęs ant žarnos, galėjo jÄ pajudinti, tokiu bÅ«du žarna ir galėjo atsidurti jau ant nukritusio bato. Tokie liudytojo parodymai atrodo visiÅ¡kai logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s, natÅ«ralu, kad praėjus atitinkamam laikui po įvykio, teisiamojo posėdžio metu liudytojas suabejojo dėl tam tikrų aplinkybių, t. y. ar žarna buvo įkiÅ¡ta į vamzdį, kÄ itin pateiktame skunde akcentuoja ir nuteistasis, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirminiai liudytojo parodymai iÅ¡kart po įvykio yra tikslesni, iÅ¡samesni, todėl nėra pagrindo abejoti dėl jų teisingumo ir patikimumo.

Nors liudytojas D. Z. neminėjo Å¡ulinio dugne matęs Å¡epetį ar batÄ , tačiau Å¡ios aplinkybės nėra esminės, kadangi Å¡ie daiktai yra betarpiÅ¡kai užfiksuoti bylos medžiagoje esančiose įvykio vietos fotonuotraukose skaitmeninėje laikmenoje (10 t., b. l. 96), o apie bato buvimÄ patvirtino ir liudytojas K. R.. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės apie tai, kad liudytojas K. R. nematė, kad žarna bÅ«tų įkiÅ¡ta į nuotekų vamzdį, tačiau pažymėtina, kad Å¡is liudytojas į įvykio vietÄ atvyko jau po to, kai K.

Å . buvo iÅ¡keltas iÅ¡ Å¡ulinio ir iÅ¡vežtas greitosios pagalbos automobiliu. Tuo tarpu, prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojo, kėlusio K. Å . iÅ¡ Å¡ulinio D. Z. teigimu, keldamas K. Å ., kuris gulėjo užkritęs ant žarnos, galėjo jÄ pajudinti, kas atrodo visiÅ¡kai realu ir tikėtina asmeniui bandant gana ankÅ¡toje patalpoje pritvirtinti kitÄ nejudantį asmenį siekiant jį iÅ¡kelti iÅ¡ Å¡ulinio.

21. Sprendžiant, kuriuo momentu K. Å . įkrito į Å¡ulinį – bÅ«damas jo viduje ar bÅ«damas virÅ¡uje Å¡alia atidengto Å¡ulinio, didelę reikÅ¡mę, turi ir liudytojų -ugniagesių gelbėtojų D. Z. ir V. S. parodymai. Liudytojai D. Z. ir V. S. parodė, kad Å¡ulinio anga buvo labai siaura, jiems dėl to nesuprantama, kaip žmogus galėjo per tokiÄ angÄ Ä¯kristi, kaip parodė D. Z., iÅ¡lipant iÅ¡ Å¡ulinio jo kraÅ¡tai buvo D. Z. ties pažastimis, todėl Å¡ie liudytojai parodė manę, kad K.

Å . nukrito žemyn, lipdamas iÅ¡ Å¡ulinio, nes, jų vertinimu, iÅ¡ virÅ¡aus pro siaurÄ angÄ Ä¯kristi neįmanoma, žmogus tik užvirstų ant Å¡ulinio angos. Taigi Å¡iame kontekste visiÅ¡kai pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, jog atsižvelgiant į minėtus liudytojų parodymus, įvertinus Å¡ulinio angos skersmenį, tai, kad įvykio vietoje Å¡ulinio dugne yra matomas į nuotekų vamzdį užsikimÅ¡imo vietos kryptimi įkiÅ¡tas Å¡epetys, į liudytojo D. Z. parodymus, kad asenizacinio automobilio žarna buvo įkiÅ¡ta į nuotekų vamzdį užsikimÅ¡imo vietos kryptimi, į tai, kiek Å¡ios žarnos buvo įleista į Å¡ulinį, į tai, kad K.

Š. žinojo, kaip įmonėje faktiškai bandoma asenizacinio automobilio pagalba bandyti prapūsti susidariusius kamščius, yra pakankamas pagrindas išvadai, kad K. Š. ruošėsi ne šiaip išleisti nuotekas į šulinį, o norėjo bandyti atkimšti nuotekų trasoje susidariusį kamštį ir buvo įlipęs į šulinį, būtent lipdamas iš jo ar leisdamasis į jį, krito iš aukščio.

22. Pateiktuose apeliaciniuose skunduose apeliuojama į tai, kad K. Å . turėjo sveikatos problemų, vartojo atitinkamus vaistus, jų nuomone, bÅ«tent Å¡ios aplinkybės lėmė jo įkritimÄ Ä¯ Å¡ulinį. Tačiau bylos duomenys rodo, kad momentas kada jis įkrito, dėl kokių priežasčių įkrito, pats kritimo mechanizmas nėra tiksliai nustatytas, tačiau kritimo iÅ¡ aukščio faktas buvo konstatuotas, tai patvirtina K. Å . nustatyti sužalojimai apraÅ¡yti specialisto iÅ¡vadose, bei specialistų apklausos duomenys.

Å iame kontekste apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieÅ¡tarauti apylinkės teismo iÅ¡vadoms, jog dėl ko K. Å . nukrito - ar praradęs pusiausvyrÄ , ar paslydęs, veikos kvalifikavimui Å¡ios aplinkybės esminės reikÅ¡mės neturi, nes svarbiausia nustatyti, ar jis žinojo, kokį darbÄ ir kaip turi atlikti, taip pat ar buvo tinkamai instruktuotas tÄ darbÄ atlikti saugiai, ar darbdavys Å¡iam darbui numatė saugius jo atlikimo metodus, saugos priemones bei su jais supažindino ir jomis aprÅ«pino darbuotojÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡analizavęs visus įrodymus, kiek galima atkÅ«ręs įvykio eigÄ , mechanizmÄ , iÅ¡analizavęs duomenis susijusius su nuteistojo žinojimu ir suvokimu kokius veiksmus Å¡alia Å¡ulinio ir Å¡ulinyje atliks K. Å . padarė iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis žinojo, kad K. Å . atliks trasos atkimÅ¡imo darbus, todėl suprato, kad darbai bus vykdomi Å¡ulinyje ir turėjo pasirÅ«pinti, kad Å¡ie darbai bÅ«tų atlikti saugiai.

23. Esamomis aplinkybėmis visiškai pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo dėl darbdavio atstovo – A. J. kaltės, egzistuoja juridiškai svarbus priežastinis ryšys, todėl jo kaltė dėl darbuotojų darbo saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo laikytina pilnai įrodyta. Šis nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi A.

J., bÅ«damas darbdavio įgaliotu asmeniu ir atsakingas už darbų saugÄ , nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi padariniai, bet pagal veikos aplinkybes (žinojo, kokie darbai atliekami Å¡alinant kanalizacijos trasos užsikimÅ¡imÄ ) ir savo asmenines savybes (žinojo darbų saugÄ dirbant Å¡uliniuose reglamentuojančius teisės aktus) galėjo ir turėjo suprasti, kad, jam pasiuntus vienÄ , tinkamai neapmokytÄ ir neinstruktuotÄ , saugos priemonėmis neaprÅ«pintÄ Ä¯monės darbuotojÄ K.

Å ., neiÅ¡davus jam paskyros-leidimo, atkimÅ¡ti kanalizacijos trasÄ tokioje vietoje, kur yra gilÅ«s Å¡uliniai, gali įvykti nelaimingas atsitikimas žmonėms. Tačiau A. J. elgėsi nerÅ«pestingai, nes pasiuntė K. Å . sutvarkyti kanalizacijos trasose įvykusio užsikimÅ¡imo, žinodamas, kad Å¡is darbuotojas neapmokytas dirbti Å¡uliniuose, yra vienas, neturi reikiamų asmeninės apsaugos priemonių, jam neiÅ¡raÅ¡yta paskyra-leidimas pavojingiems darbams Å¡ulinyje atlikti, kurioje bÅ«tų buvę nurodyti saugÅ«s darbo atlikimo metodai, nesidomėjo, kokiu bÅ«du Å¡is darbuotojas atliks pavestus darbus, neužtikrino, kad K.

Å . atliktų tik tuos darbus, kuriuos jis apmokytas dirbti saugiai. Nuteistasis žinojo, kad įmonėje taikoma praktika, bandant atkimÅ¡ti kanalizacijos vamzdžius, asenizacinio automobilio žarnÄ Ä¯kiÅ¡ant į nuotekų vamzdį ir paleidžiant vandenį ar skystas nuotekas, žinojo, kad K. Å . tokiuose darbuose buvo dalyvavęs, todėl galėjo ir turėjo numatyti, kad jam pavedus K. Å . sutvarkyti kanalizacijos užsikimÅ¡imÄ , K. Å . lips į gilų Å¡ulinį ir bandys prapÅ«sti kamÅ¡tį asenizaciniu automobiliu, galėjo ir turėjo numatyti, kad dirbdamas vienas be saugos diržų ar kitų asmeninės apsaugos priemonių, be specialaus apmokymo, netekęs pusiausvyros gali nukristi iÅ¡ didelio aukščio ir patirti daugybinius sužalojimus, kurie, iÅ¡sivysčius dėsningoms komplikacijoms, gali baigtis mirtimi.

Taigi visiÅ¡kai pagrįstai darytina iÅ¡vada, jog A. J. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiÅ¡kusio nusikalstamu nerÅ«pestingumu.

24. IÅ¡ nuteistojo ir civilinio atsakovo apeliacinių skundų matyti, kad jų nuomone, bÅ«tent K. Å . didelis neatsargumas Å¡iuo atveju lėmė jo žūtį. AukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su Å¡iais skundo argumentais. Didelio neatsargumo pagrindÄ sudarančių aplinkybių nustatymas ir vertinimas yra fakto klausimas. Didelis neatsargumas kaip kaltės forma pasireiÅ¡kia neprotingu arba iÅ¡skirtiniu rÅ«pestingumo nebuvimu, kai asmuo nėra tiek rÅ«pestingas, kiek akivaizdžiai bÅ«tina esamomis aplinkybėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, didelis neatsargumas yra tuomet, kai asmuo neužtikrina elementarių rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimų laikymosi. Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga tai, ar nukentėjusysis sÄ moningai neatsižvelgė į tam tikrÄ rizikÄ , dėl kurios buvo instruktuotas, įspėtas ar neabejotinai žinojo jÄ esant. Gi nagrinėjamu atveju, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistės J. R. 2018 m. vasario 15 d. iÅ¡vadoje Nr. 11-2268 (17), nurodyta, kad Ä®monėje nebuvo nustatyta kanalizacijos tinklų avarinių gedimų Å¡alinimo tvarka ir darbuotojas nebuvo su ja supažindintas, o tai organizaciniu požiÅ«riu, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui.

Šiame kontekste visiškai pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog K. Š. nebuvo pasiruošęs saugiai atlikti A. J. nurodytų neatidėliotinų darbų 2017 m. birželio 11 d., kadangi nebuvo tinkamai instruktuotas prieš pradedant atlikti kanalizacijos užsikimšimo šalinimo darbus, neaprūpintas asmeninėmis apsaugos priemonėmis, kai darbo aplinkoje yra pavojingų veiksnių, nebuvo tinkamai apmokytas dirbti pavojingus darbus, kurie dirbami šulinyje, jam nebuvo suteikta paskyra – leidimas dirbti šulinyje, be to pavesta vienam atlikti darbus šulinyje, kuomet tokiomis aplinkybėmis turi dirbti ne mažiau kaip du gerai instruktuoti darbuotojai, nebuvo numatyti kiti saugūs darbų atlikimo metodai, žinių patikrinimai testais, dėl to kaip saugiai atlikti pavojingus darbus jis nežinojo, o tai turėjo užtikrinti nuteistasis.

Konstatuotina, kad priežastinio ryÅ¡io nustatymas tarp darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimo ir nelaimingo atsitikimo, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog be Å¡ių pažeidimų nebÅ«tų ir iÅ¡vardytų padarinių. Be to, itin akcentuojamos aplinkybės, jog pats K. Å . nesilaikė Vidaus darbo tvarkos taisyklių 85 p. reikalavimų, kad darbuotojas, kuris kviečiamas atlikti neatidėliotinus darbus, budėjimo metu privalo vykdyti tiesioginio vadovo nurodymus, paklusti darbovietėje nustatytai tvarkai, nuvykti į „(duomenys neskelbtini)“ patalpas pasiimti reikalingas neatidėliotinam darbui atlikti darbo ir asmenines apsaugines priemones.

Tačiau šios aplinkybės jau buvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje, nors specialisto 2019 m. liepos 22 d. išvadoje Nr. pM8/2019pM1/2019-M605/2017(02) buvo nurodyta, jog pagrindiniai sužalojimai, nulėmę K. Š. mirtį, buvo padaryti galvoje, todėl tikėtina, kad šalmo dėvėjimas būtų galėjęs apsaugoti nuo patirtų galvos sužalojimų ir dėl jų įvykusios mirties (8 t., b. l. 147-148), vis dėlto ir šalmas, kaip paaiškino ir specialistė J. R., nėra skirtas apsisaugoti nuo įkritimo į šulinį, ir jei K.

Š. įvykio metu jį būtų dėvėjęs, nuo įkritimo į šulinį šalmas jo nebūtų galėjęs apsaugoti.

25. Atsižvelgdamas į byloje surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir skundžiamame nuosprendyje aptartus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai atskleidė BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo esmę, šio nusikaltimo sudėties požymius, ištyrė ir skundžiamame nuosprendyje aptarė byloje surinktus duomenis, sugretino juos su BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija, juos įvertino tinkamai, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, ir padarė teisingas bei motyvuotas išvadas dėl A.

J. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ , už kuriÄ jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad A. J. nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 176 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl neatsargumo, pasireiÅ¡kusio nusikalstamu nerÅ«pestingumu, nes iÅ¡ byloje nustatytų faktinių veikos padarymo aplinkybių matyti, kad jis nenumatė, jog dėl jo neveikimo gali kilti pavojingi, Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti.

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų ir yra tik nuteistojo bei civilinio atsakovo pateikiama, tačiau objektyviai nepagrįsta įrodymų interpretacija, ir tai nėra pagrindas, dėl kurio reikėtų pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirtus įrodymus vertinti kitaip ir naikinti skundžiamÄ nuosprendį. Dėl bausmės 26. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas apeliantui bausmę, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos sunkumÄ , jos pobÅ«dį, pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo asmenybę, jos pavojingumo lygį.

Ä®vertino tai, kad A. J. padarė vienÄ neatsargų nusikaltimÄ , dėl kurio įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, žuvo žmogus, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jis anksčiau neteistas (8 t., b. l. 44), administracinėmis nuobaudomis nebaustas (8 t., b. l. 184-187), dirbo (8 t., b. l. 188-189), į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) poliklinikos Psichikos sveikatos centro psichikos – priklausomybių stebimų pacientų tarpÄ neįraÅ¡ytas. Atsižvelgus į BK 55 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad už BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ nuteistajam turi bÅ«ti paskirta minėto straipsnio sankcijoje numatyta alternatyvi bausmės rÅ«Å¡ys – bauda, parenkant artimÄ vidurkiui baudos dydį, kuris galiojo nusikalstamos veikos padarymo metu – 110 MGL.

27. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartÄ Ä¯vertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo parinkta bausme ir jos dydžiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimÄ reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek rÅ«Å¡imi, tiek dydžiu atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Dėl žalos atlyginimo 28. Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos pateiktame apeliaciniame skunde kelia civilinis atsakovas, tai yra nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Civilinio atsakovo nuomone, analizuojamu atveju civiliniai ieÅ¡kiniai iÅ¡ esmės turi bÅ«ti atmesti, kadangi nėra jokio priežastinio ryÅ¡io tarp A. J. ar įmonės veiksmų ir žalos padarymo, dėl nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo K. Å .. Su tokiais teiginiais nėra pagrindo sutikti.

29. Skundžiamame nuosprendyje pakankamai iÅ¡samiai aptartas priežastinio ryÅ¡io egzistavimas, daryti prieÅ¡ingų iÅ¡vadų aukÅ¡tesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo. Lemiama reikÅ¡mė nagrinėjamu atveju teiktina tam, kad nuteistasis žinojo, kad K. Å . atliks trasos atkimÅ¡imo darbus, todėl suprato, kad darbai bus vykdomi Å¡ulinyje, dėl to bÅ«damas darbdavio įgaliotu asmeniu atsakingu už darbų saugÄ galėjo ir turėjo numatyti, kad dirbdamas vienas be saugos diržų ar kitų asmeninės apsaugos priemonių, be specialaus apmokymo, netekęs pusiausvyros gali nukristi iÅ¡ didelio aukščio ir patirti daugybinius sužalojimus, kurie, iÅ¡sivysčius dėsningoms komplikacijoms, gali baigtis mirtimi.

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo už netinkamÄ A. J. kaip darbdavio įgalioto atstovo darbų saugos srityje, jam pavestų pareigų vykdymÄ .??? 30. Tokiu bÅ«du vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalimi, 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į tai, nukentėjusioji G. Å . byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 5 059,50 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ prašė priteisti solidariai iÅ¡ A.

J. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (9 t., b. l. 129-137, 138-142, 171-173, 192-193, 10 t., b. l. 22). Tuo tarpu kita nukentėjusioji R. M. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį dėl 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ prašė priteisti solidariai iÅ¡ A. J. ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ (9 t., b. l. 120-127, 129, 162). Turtinė žala buvo grindžiama patirtomis iÅ¡laidomis susijusiomis su laidotuvėmis, kapavietės priežiÅ«ros, paminklo, bei kapavietės uždengimo iÅ¡laidomis.

Atitinkamai neturtinės žalos vertinimas susijęs išimtinai su artimojo netekties skausmu bei su tuo susijusiais dvasiniais ir fiziniais išgyvenimais, stipriais emociniais pokyčiais.

31. Taigi spręsdamas civilinių ieÅ¡kinių pagrįstumo klausimÄ pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju už žalÄ , atsiradusiÄ dėl A. J. kaltės, atsakinga (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalimi, samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. TokiÄ praktikÄ formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kad už juridinio asmens darbuotojo nusikalstamais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ civiline tvarka atsako darbdavys ar jo teisių perėmėjas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2014, 2K-355-788/2016, 2K-428-788/2016).

Juridinio asmens darbuotojas pagal deliktinę prievolę gali būti tiesioginės civilinės atsakomybės subjektas (tiesioginis skolininkas) tuo atveju, kai iki žalos atlyginimo atsakomybės subjektas (darbdavys) išnyksta (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015).

32. Aukštesnės instancijos teisėjų kolegija pritaria ir laiko visiškai pagrįstomis pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo iš esmės turi būti atmestas. Įvertinus tai, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyrius, apdraustajam K. Š. mirus darbe dėl nelaimingo atsitikimo, G. Š., kaip ir K. Š. motinai G. Š., išmokėjo vienkartinę 23 484 Eur socialinio draudimo išmoka (4 t., b. l. 52-54). Ši išmoka visiškai padengia prašyto priteisti turtinės žalos atlyginimo dydį. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydis G. Š. 15 000 Eur, R. M. 8000 Eur, iš esmės netenkina civilinio atsakovo, motyvuojant prasta įmonės finansine padėtimi, materialaus turto neturėjimu. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad visos šios aplinkybės jau buvo įvertintos pirmosios instancijos teismui priimant nuosprendį.

33. Nėra ginčo, jog įvykus nelaimingam atsitikimui darbe buvo pažeista nukentėjusiosioms artimo žmogaus, vyro, tėvo, gyvybė – fundamentaliausia vertybė, kuri demokratinių Å¡alių teisėje pripažįstama aukščiausia vertybe. Dėl tokios vertybės pažeidimo patiriami neigiami padariniai yra visiÅ¡kai akivaizdÅ«s, nes, jÄ sunaikinus, gyvybės atkÅ«rimo procesas nėra įmanomas. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikÅ¡mingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimÄ , ir argumentuotai pagrįsti Å¡ių kriterijų taikymÄ nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumÄ .

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

34. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, visas neturtiniam dydžiui nustatyti svarbias aplinkybes, atskirai spręsdamas dėl kiekvienos nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio. Atsižvelgta į artimus nukentėjusiųjų ir atitinkamai vyro bei tėvo santykius, jų patirtus ir tebepatiriamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , iÅ¡ dalies sveikatos bÅ«klės G. Å . pablogėjimÄ , kuris patvirtintas ir medicininiu dokumentu.

Ä®vertintos ir tos aplinkybės, kad nukentėjusioji (dukra) R. M. tuo metu, kai įvyko nelaimingas atsitikimas buvo pilnametė, turėjo draugÄ , 8 metus gyveno atskirai nuo tėvų kitame mieste, dirbo, dėl ko pagrįstai pripažinta, jog bÅ«dama jau suaugusi, turėdama savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , bÅ«dama finansiÅ¡kai nepriklausoma, ji gali lengviau iÅ¡gyventi artimo žmogaus netektį, dėl ko buvo pakankamas pagrindas konstatuoti, kad žuvusiojo žmona patyrė didesnę neturtinę žalÄ negu jos jau suaugusi ir savo atskirÄ gyvenimÄ sukÅ«rusi dukra.

Be to, įvertintos ir tos aplinkybės, jog nusikaltimas, numatytas BK 176 straipsnio 1 dalyje, yra neatsargus. Civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis, įmonė turėjo 972680 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, jos turtinė padėtis nėra gera. Be to, pats nukentėjusysis irgi nesielgė atsargiai ir atsakingai, neatsisakė atlikti tokių jam pavestų darbų, nors teisę tam turėjo. Todėl teismas sprendė, kad reikalaujamas neturtinės žalos dydis mažintinas, G.

Å . priteisiant 15 000 Eur, o R. M. 8000 Eur neturtinei žalai atlyginti. AukÅ¡tesnės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu toks priteistos neturinės žalos dydis yra teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas, bei neprieÅ¡tarauja teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose. Paprastai teismų priteistos neturtinės žalos dydžio ribos yra nuo 2607 iki 28 962 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-267/2009, 2K-340/2009, 2K-134/2010, 2K-341/2012, 2K-462/2012, 2K-429/2013, 2K-460-507/2016, 2K-11-648/2017, 2K-104-648/2017, 2K-126-693/2017, 2K-93-719/2021).

Dėl civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ praÅ¡ymo priteisti proceso iÅ¡laidas iÅ¡ nukentėjusiųjų G. Å ., R. Å . (M.) 35. Civilinis atsakovas apeliaciniame skunde formuluoja praÅ¡ymÄ ne tik atmesti nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius, bet ir priteisti iÅ¡ nukentėjusiųjų civilinio atsakovo turėtas procesines iÅ¡laidas. Pažymėtina, kad praÅ¡ymas nėra detalizuotas, nei patirtų iÅ¡laidų dydis, nei jų pobÅ«dis nenurodyti.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, analogiškas prašymas buvo pateiktas ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

36. BPK 104 straipsnio 2 dalis nustato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese ekspertÄ , specialistÄ , gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo. Nagrinėjamu atveju praÅ¡oma iÅ¡laidas priteisti ne iÅ¡ nuteistojo, o iÅ¡ nukentėjusiųjų. Pastebėtina, kad proceso iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ nukentėjusiojo ar asmens, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas, teismas turi teisę nuspręsti tik BPK 105 straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytais atvejais, tačiau Å¡iuo atveju pagrindo priteisti civilinio atsakovo atstovavimo iÅ¡laidas nėra, nes apeliaciniai skundai atmetami, nuteistasis nėra iÅ¡teisintas, procesas nenutrauktas BK 38 straipsnio numatytu pagrindu, todėl civilinio atsakovo praÅ¡ymas atmetamas.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo nukentėjusiajai G. Š.

37. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, vykusiame teismo posėdyje nukentėjusiosios G. Å . atstovas advokatas Romualdas DrakÅ¡as prašė priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo ir nuteistojo A. J. patirtas nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 3000 Eur. Byloje yra pateikti dokumentai, advokato orderis Nr. 724667, kuriuo advokatui Romualdui DrakÅ¡ui pavedama atstovauti G. Å . Kauno apygardos teisme (13 t., b. l. 115). Advokatas nukentėjusiosios interesus atstovavo apeliacinės instancijos teisme ir už suteiktÄ teisinė pagalbÄ â€“ atstovavimÄ , pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančiÄ iÅ¡ankstinę sÄ skaitÄ 2022 m. liepos 28 d. Nr. 22-0728 (13 t., b. l. 119), kurioje nurodytas teisinių paslaugų pobÅ«dis (konsultacija, atstovavimas) bei 2022 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymÄ (13 t., b. l. 120).

38. BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ , sprendžiant dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo už atstovavimÄ apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-1/2009, 2K-196/2009, 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-520-303/2015).

39. Nagrinėjamu atveju apeliacinius skundus pateikė tiek nuteistasis, tiek civilinis atsakovas, apeliaciniai skundai buvo atmesti. Viena iÅ¡ nukentėjusiojo dalyvavimo savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų yra atstovo advokato dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, taip pat procesinių dokumentų suraÅ¡ymas. Dėl to, nukentėjusiosios turėtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti apmokėtos. Tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog praÅ¡oma priteisti iÅ¡laidų suma neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų advokato atliktiems veiksmams ir jo darbo sÄ naudoms.

40. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) yra nustatyti atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojami maksimalÅ«s dydžiai baudžiamosiose bylose. Tačiau Å¡is dydis nustatomas ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal Å¡iuos kriterijus: bylos sudėtingumÄ , apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje; bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ ; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sÄ naudas; kitas svarbias aplinkybes.

Rekomenduojamas maksimalus baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų iÅ¡laidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytÄ koeficientÄ , kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) Å¡alies Å«kyje (neskaitant individualių įmonių). 2022 m. I ketvirtyje vidutinis darbo užmokestis bruto buvo 1 729,9 Eur.

41. Nustatant priteistinų proceso iÅ¡laidų dydį, teismas atsižvelgia į Rekomendacijose nurodytus atlygintinų iÅ¡laidų rekomenduojamus maksimalius dydžius: už vienÄ teisinių konsultacijų, iÅ¡skyrus Rekomendacijų 10.1 papunktyje nurodytÄ proceso stadijÄ , valandÄ â€“ 0,1 (172,99 Eur); už vienÄ atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ â€“ 0,1 (172,99 Eur). Nagrinėjamu atveju įvertinus tai, kad apeliacinės instancijos teisme vyko tik du posėdžiai, kurių bendra trukmė 2 val. 36 min. (vadovaujantis Rekomendacijų 13 punktu, suapvalinus nustatytina 3 val. trukmė), posėdžiai vyko naudojant informacinių ir elektroninių ryÅ¡ių technologijas, t. y. vaizdo konferencijos bÅ«du, byloje nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, iÅ¡ esmės buvo apsiribota apeliacinių skundų pagarsinimu ir baigiamosiomis kalbomis, atsiliepimas į apeliacinius skundus nepateiktas, akivaizdu, kad nukentėjusiosios atstovo praÅ¡oma priteisti 3000 Eur proceso iÅ¡laidų suma yra aiÅ¡kiai per didelė.

Pažymėtina ir tai, kad advokatas Romualdas DrakÅ¡as atstovavo nukentėjusiÄ jÄ bylÄ nagrinėjant ir pirmosios instancijos teisme, taigi, jam nereikėjo papildomo laiko susipažinti su bylos medžiaga. Dėl to, kas iÅ¡dėstyta, taip pat įvertinus tai, jog tiek nuteistojo, tiek civilinio atsakovo apeliaciniai skundai yra atmetami, nukentėjusiosios G. Å . turėtos iÅ¡laidos už advokato paslaugas yra mažintinos iki 1000 Eur. Kolegijos vertinimu, bÅ«tent 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidų suma atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, bei neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d.

įsakymu Nr. 1R-184, patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose.

42. Proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ civilinio atsakovo, nesančio nuteistuoju byloje, BPK normose tiesiogiai nenumatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Å io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

43. Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalį civilinis atsakovas ir jo atstovas gali apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieÅ¡kinio. Nagrinėjamo apeliacinio skundo argumentai yra susiję su iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiosioms priteistos neturtinės žalos dydžiu, jo nustatymo kriterijų taikymu, tame tarpe pasisakant ir dėl įrodymų vertinimo. Apeliacinis procesas taip pat inicijuotas ir pagal nuteistojo apeliacinį skundÄ , kuriame buvo akcentuojamas kaltės klausimas.

Atkreipiant dėmesį į tai, kad apeliacinis procesas vyko dėl dviejų apeliacinių skundų (nuteistojo ir civilinio atsakovo), nukentėjusiosios turėtos išlaidos dėl nukentėjusiosios interesų atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisiamos iš apeliacinio proceso iniciatorių, t. y. nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ lygiomis dalimis – po 500 Eur (penkis šimtus eurų) proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms dalyvaujant apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a: nuteistojo A. J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovo apeliacinius skundus atmesti. Pripažinti proceso iÅ¡laidomis 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) iÅ¡laidų, nukentėjusiosios G. Å . turėtų advokato paslaugoms dalyvaujant apeliacinės instancijos teismo posėdyje apmokėti, ir Å¡iÄ sumÄ lygiomis dalimis priteisti iÅ¡ nuteistojo A.

J. ir civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įmonės „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iš kiekvieno po 500 Eur (penkis šimtus eurų). Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Giedrius Endriukaitis Odeta Gruodienė Vaidas Vasiliauskas