2025-08-13 Nr. AB-12549-3-62-3-02002-2024-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-192-502/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02002-2024-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą atsakovui M. S. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Komunalinių paslaugų centras (toliau – ir Centras, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas priteisti iš atsakovo M. S. (toliau – ir atsakovas) 14,70 Eur dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotą nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį Kauno rajono savivaldybėje. Atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. buvo apskaičiuota 14,71 Eur vietinės rinkliavos, tačiau jis nepaisė siunčiamų mokėjimo pranešimų. Nuo 2023 m. rugsėjo 29 d. iki 2024 m. vasario 27 d. ikiteisminį skolos išieškojimą vykdė UAB GelvoraSergel. Atsakovas iki šiol nesumokėjo nurodytos sumos.

3. Atsakovas M. S. atsiliepime į prašymą prašė netenkinti pareiškėjo prašymo, taip pat prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

4. Atsakovas teigė, kad jis yra registruotas ir gyvena Kauno mieste, už buityje susidarančių komunalinių atliekų tvarkymą moka UAB „Kauno švara“. Atsakovo garaže (bokse) nėra vykdoma jokia veikla, nesuvartota elektros energijos. Atsakovo nuomone, Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatai (toliau – ir Nuostatai) pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, nes vieni asmenys yra labiau apmokestinami nei kiti tik dėl to, kad jie turi ar nuomojasi daugiau nekilnojamo turto objektų. Apmokestinimo pagrindas – žmogaus gyvybinės veiklos pašalinis produktas (atliekos) – neturi jokio ryšio su žmogui priklausančių nekilnojamo turto objektų skaičiumi ir jų plotu, nes daugiau nuosavybės turintis žmogus dėl to nesukuria daugiau atliekų.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Komunalinių paslaugų centro prašymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo M. S. 14,71 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.

6. Teismas nustatė, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – garažas (duomenys neskelbtini). Nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. skolos likutis yra 14,71 Eur.

7. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, jog jis nesinaudoja aptariamu jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas kreipėsi į pareiškėją, siekdamas būti atleistas nuo vietinės rinkliavos mokėjimo. Atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą ginčo laikotarpiu, o nuo jos mokėjimo (dalies mokėjimo) galėjo būti atleistas tik Kauno rajono savivaldybės tarybos 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Teismas priėjo prie išvados, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą.

8. Teismas, vertindamas atsakovo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui, apžvelgė teismų praktiką ir nurodė, kad teismui nekilo abejonių dėl tiesiogiai byloje taikytinų teritorinių savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų atitikties Konstitucijai, todėl nėra teisinio pagrindo kreiptis dėl jų norminio ištyrimo.

III. 9. Atsakovas M. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo prašymą, taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui bei pakomentuoti kitas Konstitucijos nuostatas.

10. Atsakovas apžvelgia ginčo aplinkybes ir teigia, kad aptariamame pastate (garaže) nėra vykdoma jokia veikla (tai patvirtina faktas, kad pastate nuo įsigijimo buvo suvartota 0 kW elektros energijos) ir jame nesusidaro atliekos, todėl atsakovas negali būti laikomas atliekų turėtoju, o pareiškėjas netvarko atsakovo komunalinių atliekų. Atsakovas, vadovaudamasis teisės principais (be kita ko, nekaltumo prezumpcijos principu), teisės aktų nuostatomis (be kita ko, Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu ir Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymu) ir teismų praktika, nurodo, kad vien nekilnojamojo turto nuosavybės faktas savaime nesudaro pagrindo preziumuoti atliekų susidarymą. Šiuo atveju teismas neištyrė esminių jo nurodytų faktinių aplinkybių.

11. Atsakovas pakartotinai išdėsto savo poziciją, kad Nuostatai neatitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės principo (papildomai nurodo proporcingumo, teisingumo principus ir principą „teršėjas moka“, Konstitucijos 6, 30, 33, 106 ir 124 str.), nes asmenys, kurie turi ar nuomojasi daugiau nekilnojamojo turto objektų, yra labiau apmokestinami (turi mokėti kelis kartus) nei kiti asmenys, nors apmokestinimo pagrindas – žmogaus gyvybinės veiklos pašalinis produktas (atliekos) – neturi jokio ryšio su žmogui priklausančių nekilnojamo turto objektų skaičiumi ir jų plotu. Atsakovas mano, kad teismo atsisakymas kreiptis į Konstitucinį Teismą nėra pakankamai motyvuotas. Be to, atsakovas, vadovaudamasis Konstitucijos 7, 109, 127 ir kitų straipsnių nuostatomis, teigia, kad Nuostatos nėra įstatymas, bei, remdamasis teismų praktika, tvirtina, kad vietinės rinkliavos negali būti nustatomos vien savivaldybės institucijos sprendimu, be aiškaus įstatyminio pagrindo.

12. Atsakovas mano, kad priteistina suma buvo apskaičiuota netinkamai. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalį, vietinė rinkliava galėjo būti priteisiama tik už einamuosius metus (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. Taigi, iš atsakovo galėjo būti priteisiama tik 9,60 Eur įsiskolinimo suma.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 13. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovui, kaip nekilnojamojo turto, esančio Kauno rajono savivaldybėje, savininkui, apskaičiuotos nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d. priteisimo.

14. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-77-575/2015). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jų nekartoja, o tik papildo, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus.

15. Teisėjų kolegija akcentuoja, jog ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu teismas pripažino, kad būtina, gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai. Teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Atsakovas prie apeliacinio skundo pridėjo 2024 m. gruodžio 20 d. pažymą, kurioje nurodyta, kad atsakovui priklausančiuose garažuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (ginčo garažas) ir (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 20 d. suvartota 0 kW elektros energijos, ir kurią pasirašė pats atsakovas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas nepateikė prašymo pridėti šį naują įrodymą prie bylos ir paaiškinimų, kodėl ši pažyma nebuvo gauta ir pateikta anksčiau (bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, atsisako priimti ir tirti atsakovo pateiktą naują įrodymą.

17. Teisėjų kolegija dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų (neteko galios nuo 2025 m. sausio 1 d., Kauno rajono savivaldybės tarybos 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimas Nr. TS-461) atitikties Konstitucijos 29 straipsniui („Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs. <...>“) pažymi, kad pagal ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.

18. Nagrinėjimu atveju atsakovas neįvardija konkrečios Nuostatų normos (normų), kuri, jo nuomone, yra nesuderinama su asmenų lygybės principu. Atsakovo pozicija, kad apmokestinimas vietine rinkliava neturėtų būti vykdomas atsižvelgiant į asmeniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų skaičių ir / ar dydį, yra grindžiama iš esmės tik subjektyviu jo įsitikinimu. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl taikytinų materialiosios teisės normų atitikties aukštesnės galios teisės aktams, sprendžiant byloje kilusį ginčą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Nuostatų atitikties Konstitucijos 29 straipsniui netenkinamas.

19. Teisėjų kolegija taip pat netenkina pareiškėjo prašymo, manytina, prašyti Konstitucinio Teismo „pakomentuoti“ Konstitucijos 7 straipsnį („Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai. Galioja tik paskelbti įstatymai. <...>“), kadangi teisės aktuose nėra įtvirtinta tokia galimybė.

20. Vertindama atsakovo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su tuo, jog atsakovas neigia esantis savivaldybės teritorijoje nustatytos vietinės rinkliavos mokėtoju, teisėjų kolegija pažymi, jog atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas, įskaitant išlaidas, patirtas reikiamai atliekų tvarkymo infrastruktūrai įrengti ir jai eksploatuoti, turi apmokėti, gamintojas ar importuotojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d.). Principas „teršėjas moka“ nenustato reikalavimo, jog atliekų turėtojas, t. y. atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų (Atliekų įstatymo 2 str. 17 d.), atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų tik pagal faktiškai sukauptų komunalinių atliekų kiekį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024).

21. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vadovaudamasis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais principo „teršėjas moka“ aspektu, bylose dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pažymi, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (žr., pvz., 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010, 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012, 2022 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1028-602/2022, 2025 m. liepos 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eTA-81-624/2025). Paprastai atitinkamo nekilnojamojo turto naudojimas (pvz., gyventi, ūkinei veiklai vykdyti ar kitais tikslais) suponuoja komunalinių atliekų susidarymą (atsiradimą, pagaminimą), kurios turi būti tvarkomos Įstatymo ir jį įgyvendinančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, inter alia savivaldybių organizuotose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose, o tokiu nekilnojamuoju turtu disponuojantys, jį valdantys ar (ir) naudojantys asmenys paprastai atitinka „atliekų turėtojo“ sąvoką Įstatymo prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1705-492/2021).

22. Kauno rajono savivaldybės taryba, įgyvendindama Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte (originali redakcija) numatytą diskreciją (t. y. nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą), 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. vasario 27 d., o 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą Kauno rajono savivaldybėje nuostatus, kurie galiojo nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2025 m. sausio 1 d.

23. Tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 5.2 punkte nurodyta, kad komunalinių atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo (individualios namų valdos savininkas, buto savininkas (arba daugiabučių namų savininkų bendrija bei būsto eksploatavimo įmonė (daugiabučių namų administratorius), sodo ar garažo valdos savininkas (arba sodų ir garažų bendrija), įmonė, įstaiga ir organizacija), kuris turi komunalinių atliekų bei yra apmokestintas vietine rinkliava; o 5.5 punkte nurodyta, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys nekilnojamąjį turtą, naudojantys jį ar juo disponuojantys (išskyrus žemės sklypus) Savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.

24. Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, jog vietinę rinkliavą turi mokėti visi asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu Kauno rajono savivaldybės teritorijoje. Kitaip tariant, pagal bendrą taisyklę atliekų turėtojų pareiga mokėti vietinę rinkliavą siejama su savivaldybės teritorijoje esančio atitinkamo nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu, disponavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-634-442/2023, 2024 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-79-442/2024). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014, 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018, 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023).

25. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad atsakovas nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), esantį Kauno rajono savivaldybėje. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo nekilnojamojo turto objektas yra privačioje individualaus namo valdoje ar sodų paskirties objekto žemės sklype esantis pagalbinio ūkio paskirties nekilnojamojo turto objektas (sandėliai, garažai, dirbtuvės, pirtys, saunos, malkinės, tvartai, šiltnamiai, pavėsinės ir kt.), už kurį vietinė rinkliava neskaičiuojama, vadovaujantis 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 29 punktu ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 31.1 punktu. Taigi, atsakovas yra vietinės rinkliavos mokėtojas, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas turėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą, yra pagrįsta.

26. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (susidedanti iš dviejų dedamųjų – pastoviosios ir kintamosios) nustatoma visiems Kauno rajono savivaldybės komunalinių atliekų turėtojams (tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 6 p.). Pagal 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 23.1 punktą ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 24.1 punktą, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma visiems Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje. Pagal 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 23.2 punktą ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 24.2 punktą kintamoji vietinės rinkliavos dedamoji nustatoma Savivaldybės nekilnojamojo turto objektų savininkams, nekilnojamojo turto objektų savininkų atstovams, nekilnojamojo turto objektų naudotojams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 301 straipsnio 1 dalyje, kuriems teikiama komunalinių atliekų paėmimo ir tvarkymo paslauga.

27. Tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 56 punkte nustatyta, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo tuo laikotarpiu atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla. Nuostatų 57 punktas nustato tvarką asmenims, siekiantiems, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo.

28. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, jei vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą susideda iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, tai negalima atleisti rinkliavos mokėtojo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, jog jis faktiškai nesukūrė (negalėjo sukurti) atliekų, kadangi pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-1070-602/2020, 2021 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-373-261/2021). Pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudoti objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-72-602/2024). Neatleidimas nuo pastoviosios dedamosios rinkliavos dalies yra pateisinamas, nebent atitinkamuose vietinės rinkliavos mokėjimą reglamentuojančiuose teisės aktuose būtų nustatyta kitokia tvarka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-797-438/2021, 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-297-629/2022, 2025 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-104-815/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų atsakovui nemokėti pastoviosios vietinės rinkliavos įmokos dalies.

29. Dėl kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pati savivaldybė, savo nuostatus patvirtinusi atsižvelgdama į Vyriausybės nustatytas taisykles, galimą atleidimo nuo kintamosios dalies tvarką susiejo su deklaracija, kad objekte nebus gyvenama / vykdoma veikla. Taip iš esmės sudaryta galimybė nuo kintamosios dalies būti atleistiems tiems asmenims, kurių veikloje faktiškai atliekos nesusidarys, ir kurie pateikė reikalingus prašymus bei svarbias faktines aplinkybes patvirtinančius dokumentus arba nustatyta tvarka kreipėsi su prašymu įtraukti netinkamą naudoti / gyventi ar faktiškai sunaikintą nekilnojamojo turto objektą į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020). Tiek teisės aktai (Nuostatai), tiek teismų praktika atleidimą nuo kintamosios vietinės rinkliavos dalies mokėjimo sieja ne su aplinkybėmis, jog komunalinės atliekos asmens veikoje nesusidaro, o su objektyviu nesinaudojimu nekilnojamuoju turtu ir pareiga tai pagrįsti, kuri tenka vietinės rinkliavos mokėtojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-286-556/2023, 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-136-525/2025).

30. Nagrinėjamu atveju vietinė rinkliava atsakovui ginčo laikotarpiu apskaičiuota pagal jo nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų skaičių (2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų 28 p. ir 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 30 p.). Pareiškėjas pateikė išsamius vietinės rinkliavos skaičiavimus atsakovui siųstuose mokėjimo pranešimuose bei procesiniuose dokumentuose. Atsakovo teiginiai dėl elektros energijos nesuvartojimo ir veiklos nevykdymo pastate (garaže), kurie, be kita ko, nėra pagrįsti objektyviais įrodymais (pvz., elektros energijos tiekėjo pažyma), nepaneigia jo pareigos mokėti vietinę rinkliavą. Iš Nuostatuose nustatyto teisinio reguliavimo matyti, kad teisę atleisti atsakovą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo turi tik pareiškėjas, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovas Nuostatuose nustatyta tvarka ir terminais pateikė pareiškėjui tinkamai užpildytus pagrindą atleisti jį nuo vietinės rinkliavos mokėjimo pagrindžiančius dokumentus. Įvertinus Nuostatus bei bylos duomenis, pripažintina, kad pareiškėjas pagrįstai ir teisėtai reikalavo iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą.

31. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio (2019 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. XIII-2353 redakcija) 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

32. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad šią mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva). Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (žr., pvz., 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1253-968/2021, 2025 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-197-525/2025).

33. Šioje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas prašymą dėl nuo 2020 m. balandžio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo teismui pateikė 2024 m. spalio 7 d., todėl pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2024 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2024 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad atsakovo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.

34. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo pateiktame 2024 m. spalio 4 d. rašte „Pažyma - skaičiuotė“ prie kiekvieno iš mėnesių laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. rugsėjo mėn. nėra nurodyta mokėtina suma (t. y. nurodyta „0.00“), bet 2021 m. spalio mėn. yra nurodyta mokėtina suma (iš viso) – 5,11 Eur, o vėlesniais mėnesiais skaičiuojama po 0,27 Eur (kintamoji dalis – 0,23 Eur, pastovioji dalis – 0,04 Eur). Laikytina, kad eilutėje dėl 2021 m. spalio mėn. yra nurodyta bendra suma, apskaičiuota už 19 mėnesių, t. y. nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. Atsižvelgiant į anksčiau minėtas aplinkybes ir į tai, kad tiek 2020 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. TS-71 patvirtintų Nuostatų, tiek 2021 m. vasario 25 d. sprendimu Nr. TS-57 patvirtintų Nuostatų 1 priede yra nurodyti tie patys vietinės rinkliavos dydžiai garažų paskirties objektams (fizinių asmenų, garažų bendrijos), konstatuotina, kad atsakovui už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. buvo apskaičiuota 2,43 Eur (0,27 Eur x 9 mėn.) vietinės rinkliavos suma, tačiau ši suma nebegali būti priteista iš atsakovo, nes yra suėjęs Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas senaties terminas.

35. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl nepagrįstai neįvertino mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties ir visiškai tenkino pareiškėjo prašymą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, priteistiną nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą sumažinant iki 12,28 Eur (14,71 Eur - 2,43 Eur).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo M. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Komunalinių paslaugų centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Komunalinių paslaugų centrui iš atsakovo M. S. 12,28 Eur (dvylika eurų dvidešimt aštuonis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2024 m. birželio 30 d.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė