Legislator Case Law & Legislation
cf4be003-84d7-4a7e-9ec9-802f640990b1 AI generated

Civil court dismissed lawsuit against hospital for patient's death, citing lack of medical negligence proof.

Case Number cf4be003-84d7-4a7e-9ec9-802f640990b1
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim against the hospital for damages resulting in his mother's death, ruling that no medical negligence was proven. The plaintiff argued the hospital failed to diagnose a tumor, but the court found no evidence of faulty treatment or expert errors in the medical records. Consequently, the court held that without proof of unlawful actions, the hospital could not be held civilly liable for the tragic outcome.

Legislator headnote

AI generated

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 259, 263–270 straipsniai: Civilinė atsakomybė už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kyla tik nustatant neteisėtus veiksmus; staigi mirtis be įrodymų apie gydytojo klaidą neleidžia pripažinti įstaigos atsakinga.

Keywords

AI generated
medical negligence civil liability patient death expert opinion hospital duty of care

Cited Legislation

AI generated
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 dalys
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 90 straipsnio 1 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 91 straipsnio 3 dalis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsnis
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263–270 straipsniai

Cited Case Law

AI generated
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. e2-391-513/2018 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00743-2016-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;                  2.6.10.5.2.15; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.9; 3.1.7.6(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 16 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieškovui O. T. (O. T.) ir jo atstovui advokato padėjėjui Mantui Virbickui, atsakovės viešosios įstaigos Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovui D.

J., trečiojo asmens AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovui V. M., ekspertui R. A.,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo O. T. (O. T.) ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Klaipėdos universitetinei ligoninei dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas O. T. ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – Komisija) 2016-09-12 sprendimÄ Nr. 56-91, priteisti iÅ¡ atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad Komisija 2016-09-12 sprendimu Nr. 56-91 netenkino jo motinos V.

T. praÅ¡ymo atlyginti žalÄ , iÅ¡nagrinėjusi praÅ¡ymÄ konstatavo, jog žala sveikatai VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (toliau – ligoninė) teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientui D. T. (D. T.) (toliau – pacientas) nebuvo padaryta. IeÅ¡kovas nurodo, jog yra D. T. sÅ«nus. IeÅ¡kovas nurodo, jog 2016-01-20 su VšĮ Klaipėdos jÅ«rininkų ligoninės Å¡eimos gydytojo siuntimu dėl rentgenologinio tyrimo metu rasto tumoro deÅ¡iniajame plautyje atvyko į ligoninę ambulatorinei krÅ«tinės chirurgo konsultacijai, kurios metu buvo numatytas tolesnis iÅ¡tyrimas ligoninėje.

Pacientas 2016-01-25 planine tvarka hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriuje. Paciento savijauta priėmimo metu buvo nebloga, gydymo stacionare istorijoje pažymėta, jog „objektyviai bÅ«klė pilnai patenkinama“. Atlikus radiologinius tyrimus pacientui buvo nustatyta klinikinė diagnozė: deÅ¡iniojo plaučio apatinės skilties periferinė karcinoma. Pacientas 2016-01-26 sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ atlikti endoskopinį diagnostikos metodÄ : fibrobronchoskopijÄ (FBS). 2016-01-28 gydytojų konsiliumas, įvertinęs paciento tyrimų duomenis, paskyrė diagnostinę operacinę videoasistuojančiÄ torakoskopinę lobektomijÄ .

Konsiliumo iÅ¡vadose pažymėta, jog atlikus videoasistuojančiÄ torakosponinę chirurginę operacijÄ ir lobektomijÄ bei gavus histologinio tyrimo rezultatus bus sprendžiama dėl tolesnio chemospindulinio gydymo. Pacientas 2016-01-28 sutiko, kad jam bÅ«tų atliekama lobektomija nustačius carcinoma pulmonis diagnozę, tačiau pacientui atlikta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos chirurginė operacija, dėl kurios pacientas sutikimo nebuvo iÅ¡reiÅ¡kęs. IeÅ¡kovo teigimu, chirurginė videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos operacija pacientui atlikta be jo raÅ¡ytinio sutikimo, nesuteikus informacijos apie galimas rizikas, komplikacijas ir kitas aplinkybes, kurios lemtų paciento apsisprendimÄ daryti Å¡iÄ operacijÄ ar jos atsisakyti.

Pacientas 2016-01-29 nuo 9.45 val. iki 12.05 val. buvo operuojamas, atlikta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos operacija, kurios metu atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dėl anatominės naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo įvyko plaučių arterijos plyÅ¡imas. Kraujavimas truko iki 15 sekundžių, kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektÄ . Tęsiant operacijÄ progresavo hemoraginis Å¡okas, kas sÄ lygojo asistolijÄ . Buvo atvertas perikardas, pacientui taikytas Å¡irdies masažas, gaivinimo metu buvo padarytas Å¡irdies pažeidimas – plyÅ¡o Å¡irdies raumuo, kuris buvo nesėkmingai apsiÅ«tas.

Visa tai lėmė, jog reanimacinės priemonės buvo neefektyvios, 2016-01-29 12.05 val. konstatuota paciento D. T. mirtis.IeÅ¡kovas argumentuoja, jog CK 6.283, 6.284 straipsniai įtvirtina sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinę atsakomybę už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).

Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog reikalavimus ligoninei reiÅ¡kia iÅ¡ esmės dviem pagrindais: 1) 2016-01-28 pacientas iÅ¡reiÅ¡kė sutikimÄ atlikti lobektomijos operacijÄ , tačiau 2016-01-29 be informuoto paciento sutikimo buvo atlikta ne lobektomijos, o videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos chirurginė operacija, po kurios pacientas mirė; 2) 2016-01-29 ligoninė pacientui suteikė nekokybiÅ¡kas, neadekvačias asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, pacientui buvo paskirtas neadekvatus medicininis gydymas, neatlikti visi tyrimai, operacija atlikta nesilaikant maksimalių atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartų, taikomų gydytojui.Dėl pirmojo pagrindo, t. y. paciento sutikimo, ieÅ¡kovas nurodo, kad Komisija, konstatavusi, jog dar 2016-01-28 pacientas davė sutikimÄ operacijai, nesiaiÅ¡kino, koks konkrečiai paciento sutikimas buvo duotas, nors pagal asmens autonomijos principÄ tik pats pacientas turi teisę priimti  sprendimÄ dėl jo gydymo ir bet kokia operacija pacientui gali bÅ«ti daroma tik su jo sutikimu (CK 2.25 straipsnio 2 dalis, 6.729 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14, 15, 17 straipsniai).

Gydymas be paciento sutikimo yra neteisėtas veiksmas, sukeliantis teisinę atsakomybę. Sutikimo dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo formos reikalavimų apraÅ¡o (toliau – ApraÅ¡as) 9.5 punkte nustatyta, kad sutikimo dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo formoje turi bÅ«ti nurodytas chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros pavadinimas, esmė (trumpas ir aiÅ¡kus apraÅ¡ymas), pobÅ«dis, tikslai, o pagal ApraÅ¡o 9.8 punktÄ sutikimo formoje privalo bÅ«ti nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dėl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai komplikacijos.

IeÅ¡kovo teigimu, paciento ligos istorijoje nėra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡to informuoto paciento sutikimo dėl videoasistuojančios torakoskopinės operacijos metodo taikymo, jam nesuteikta tinkama informacija, leidusi jam apsispręsti dėl siÅ«lomos taikyti videoasistuojančios torakoskopinės operacijos, pacientas taip pat nebuvo informuotas apie rizikas, komplikacijas. Tuo tarpu 2016-01-28 sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai pacientas patvirtino sutikimÄ , kad jam bÅ«tų atliekama lobektomija, nustačius carcinoma pulmonis diagnozę.

IeÅ¡kovas nurodo, jog bÅ«tent operacijos, kuriai neduotas sutikimas, metu atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ ir buvo pažeista plaučių arterija (plyÅ¡imas apie 3 cm ilgio), plyÅ¡imas per 15 sekundžių susiÅ«tas, tačiau hemoraginis Å¡okas (ilgalaikis kraujo netekimas) sÄ lygojo asistolijÄ , reanimacinės priemonės jau buvo neefektyvios, t. y. bÅ«tent videoasistuojanti chirurginė operacija, atlikta be informuoto paciento sutikimo, nulėmė paciento mirtį. IeÅ¡kovo teigimu, akivaizdu, jog ligoninės sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teiktos neturint informuoto paciento sutikimo, laikomos neteisėtu veiksmu, sukeliančiu įstaigai teisinę atsakomybę.Dėl nekokybiÅ¡kų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo ieÅ¡kovas teigia, jog bÅ«tent lobektomija yra pirmiausia pasirenkamas gydymo metodas, gydant nesmulkių lÄ stelių plaučių vėžį vyresniems kaip 70 metų ligoniams, taip pat tiems, kurių kvėpavimo funkcijos rodikliai yra nepakankami arba navikas yra plaučio periferijoje ir yra mažo diametro.

Ligoninės gydytojai iÅ¡ paciento tyrimo rezultatų turėjo matyti ir įvertinti, jog naviko lokalizacija yra Å¡alia magistralinių arterijų, todėl videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija, t. y. chirurginė operacija, kuri atliekama torakoskopu ir torakoskopiniais instrumentais, neturint galimybės tiesiogiai prieiti prie darinio, gali bÅ«ti neadekvati ir pažeisti plaučių arterijÄ . Mano, jog bÅ«tent lobektomijos operacija buvo tinkamiausias ir adekvačiausias chirurginis gydymo bÅ«das, nes operacija bÅ«tų atliekama kitu metodu, atliekamas platesnis pjÅ«vis, nebÅ«tų naudojamas torakoskopas, gydytojai turėtų galimybę tiesiogiai prieiti prie darinio.

Teigia, jog parinkta netinkama ir neadekvati videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos operacija. Pažymi, jog ligoninė pripažino, kad įvykęs plaučių arterijos plyÅ¡imas yra intraoperacinė komplikacija, kuri operacijos metu nebuvo planuota, tačiau įvyko atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dėl anatominės naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo. TÄ predisponavo iÅ¡reikÅ¡ta arterijos aterosklerozė, dėl kurios arterijos sienelė buvo labai trapi. Argumentuoja, jog gydytojo veiksmai, atliekant operacijÄ , kuria buvo bandoma iÅ¡dalyti arterijas, prieÅ¡ tai neatlikus bÅ«tinų tyrimų, neįvertinus galimų operacijos pasekmių ir neturint paciento sutikimo, akivaizdžiai buvo neteisėti ir Å¡ie neteisėti veiksmai lėmė paciento mirtį.IeÅ¡kovo teigimu, nei ekspertai, nei Komisija nevertino plaučių arterijoje padaryto 3 cm ilgio plyÅ¡imo, nenagrinėjo, ar Å¡is plyÅ¡imas buvo padarytas mechaniÅ¡kai torakoskopu, torakoskopiniais instrumentais, nesilaikant maksimalių atidumo, rÅ«pestingumo reikalavimų, ar, kaip nurodo atsakovė, įvyko savaime dėl plaučių sienelės trapumo.

Taip pat nurodo, jog Komisija visiÅ¡kai nevertino ir nenagrinėjo to fakto, ar buvo įmanoma per 15 sekundžių apsiÅ«ti plaučių arterijÄ operaciniais siÅ«lais, atkurti paciento gyvybinius rodiklius ir toliau tęsti operacijÄ . Be to, pacientui buvo paÅ¡alinta deÅ¡iniojo plaučio apatinė skiltis, tačiau Å¡is svarbiausias operacijos momentas – naviko paÅ¡alinimas net nepažymėtas jokiuose paciento medicininiuose dokumentuose, nors tinkama medicininė informacija leistų įvertinti operacijos eigÄ , tinkamumÄ ir kokybę.

Taip pat nefiksuoti detalÅ«s gaivinimo veiksmai, nors faktas, jog reanimacijos metu plyÅ¡o paciento Å¡irdies raumuo, galimai patvirtina, jog gaivinimo metu ligoninė pažeidė suaugusiojo žmogaus gaivinimÄ reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus, tačiau nei Komisija, nei ekspertai Å¡io fakto nenagrinėjo. Mano, jog ligos istorijos, konsiliumo iÅ¡vadų, anestezijos lapo, transfuzijos protokolo (kartu su bÅ«klę atspindinčiais rodikliais) neiÅ¡samumas ir nekonkretumas patvirtina ligoninės veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ , nes nesivadovauta gydytojo profesijai keliamais maksimalaus atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimais.

Pažymi, jog Komisijai pateikta Kauno klinikų ekspertų iÅ¡vada taip pat yra neiÅ¡sami, nepagrįsta ir ja neatsakyta į visus Komisijos klausimus, todėl ir Komisijos iÅ¡vada yra naikintina.IeÅ¡kovas argumentuoja, jog pacientÄ mirtis iÅ¡tiko bÅ«tent po atliktos videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos operacijos, mirties priežastis yra komplikuotas kraujavimas iÅ¡ deÅ¡inės plaučių arterijos po atliktos videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos, todėl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovės veiksmų ir žalos.

Nurodo, jog dėl tėvo netekties patyrė ir patiria ypač sunkius dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrėtimÄ ir skausmÄ , nes juos siejo itin glaudÅ«s Å¡eiminiai ryÅ¡iai. Padaryta neturtinė žala, kadangi jis neteko galimybės bendrauti su tėvu, rÅ«pintis vienas kitu, Å¡vęsti Å¡ventes, atostogauti ir leisti laisvÄ laikÄ , nes dėl ligoninės kaltės negrįžtamai nutrÅ«ko Å¡eimos dvasinis ir fizinis ryÅ¡ys. Pažymi, jog nors tėvas buvo garbaus amžiaus, tačiau prieÅ¡ operacijÄ jautėsi gerai, džiaugėsi ir brangino kiekvienÄ dienÄ ir planavo tolesnį savo gyvenimÄ , jo liga nebuvo Å«mi, be chirurginio gydymo galėjo gyventi.

PatirtÄ neturtinę žalÄ vertina 40 000 Eur, kuri, jo teigimu, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.IeÅ¡kovas O. T. ir jo atstovas advokato padėjėjas Mantas Virbickas ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti, ginčijamÄ Komisijos sprendimÄ panaikinti ir priteisti patirtos 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Argumentuoja, jog ligoninės vyriausiojo gydytojo 2016-04-07 įsakymu Nr. 66 buvo sudaryta komisija, kuri iÅ¡nagrinėjo pacientui D.

T. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę. Tyrimo metu nagrinėta medicininė dokumentacija (gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-2024002, asmens sveikatos istorija), Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjo A. B. paaiškinimas, medicininė literatūra. Nurodo, jog 2016-01-25 pacientas planine tvarka hospitalizuotas į Klaipėdos universitetinės ligoninės Krūtinės chirurgijos skyrių, remiantis radiologiniais tyrimais (plaučių Ro, VOE, plaučių KT), FBS, funkciniais širdies ir kvėpavimo sistemų mėginiais, kraujo tyrimais nustatyta klinikinė diagnozė: dešiniojo plaučio apatinės skilties periferinė karcinoma.

Visi galimi neinvaziniai verifikavimo metodai panaudoti, kitas etapas – minimaliai invazinė chirurginė plaučio darinio verifikacija. 2016-01-28 organizuotas gydytojų konsiliumas dėl tolesnės gydymo taktikos, pasirinktas diagnostinis ir operacinis, minimaliai invazinis – videoasistuojantis torakoskopinis (VAT) chirurginis metodas, rekomenduojamas dėl plaučių navikų ar darinių, kurie neviršija 6 cm diametro (plaučių vėžio gydymo algoritmai (National Comprehensive Cancer Network, www.nccn.org;

ASCO – American Society of Clinical Oncology, www.asco.org; Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo gairės (metodinės rekomendacijos, SAM, Vilnius, 2013 ir kt.). Pažymi, jog videotorakoskopinė lobektomija yra standartinė operacija esant minėtam plaučių Ca išplitimui ir buvo pasirinkta kaip minimaliai invazinis gydymo ir diagnostikos būdas dėl paciento amžiaus bei lėtinės plautinės ir kardiovaskulinės patologijos. Dėl operacijos buvo gautas paciento sutikimas, patvirtintas jo paties parašu.

Nurodo, jog 2016-01-29 9.45–12.05 val. pacientas operuotas: atlikta deÅ¡inioji apatinė lobektomija. Ä®vykęs plaučių arterijos plyÅ¡imas yra intraoperacinė komplikacija, operacijos metu nebuvo planuota, tačiau įvyko atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dėl anatominės naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo. TÄ predisponavo iÅ¡reikÅ¡ta arterijos aterosklerozė, dėl to arterijos sienelė buvo labai trapi. Kraujavimas truko iki 15 sek., kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektÄ .

Operacijos metu progresavo hemoraginis Å¡okas, sÄ lygojęs asistolijÄ . Pacientas mirė, nors ir taikytos reanimacinės priemonės, tarp jų ir tiesioginis Å¡irdies masažas. Pagrindinė mirties priežastis patvirtinta atlikus autopsijÄ . Atlikus histologinį tyrimÄ ir autopsijÄ nustatyta galutinė diagnozė: pagrindinė: carcinoma (hist. carcinoma, G3) perifericum lobi inferioris pulmonis dextri pT2aN0M0 stIB. Operatio 2016 01 29: lobectomia inferioris dex; komplikacijos: ruptura a. pulmonalis dextra. Anaemia posthemorrhagica.

Schok haemorhagicus (clinica); gretutinė: Atherosclerosis aortae st. III, grad.V cum ulceratio intimae; aa. Coronarium (stenosis ad 50–75%). Cardiosclerosis ath. diffusa. HAP III: hypertophia cordis, pp. ventriculi sin. Bronchitis chronica obstructiva. Haemosiderosis intraalveolaris diffusa. Emphysema pulmonum.Atsakovė argumentuoja, jog ieÅ¡kovo pateikti argumentai dėl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų yra nepagrįsti jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. PrieÅ¡ingai, tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įrodo specialistų iÅ¡vada, Komisijos sprendimas Nr. 56-91.

Pažymi, jog operacijos metu ūmus kraujavimas kilo ne dėl gydytojų klaidų, o dėl naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo ir prediponuojančios ligos –plaučių arterijos aterosklerozės, dėl kurios arterijos sienelė buvo labai trapi. Komisijos išvada konkreti ir aiški – žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, pacientui VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nebuvo padaryta. Teigia, jog ligoninės medikai elgėsi teisėtai ir jų kaltės nėra, t. y. medicininės paslaugos buvo teikiamos maksimaliai atidžiai, rūpestingai, dėmesingai ir atsargiai.

Jeigu gydytojas savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine. Argumentuoja, jog nesant neteisėtų veiksmų, civilinė atsakomybė įstaigai negali kilti.Atsakovės VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės atstovas D. J. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytų atsikirtimų pagrindu.IeÅ¡kovas O.

T. dubliku nurodo, jog bÅ«tent atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Gydytojų veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju. Teigia, jog ligoninės atsiliepime nepagrįstai nurodyta, jog pacientui ligoninėje atlikus tyrimus buvo nustatyta klinikinė diagnozė periferinė karcinoma.

Nurodo, jog pacientas šeimos gydytojo siųstas diagnozei patikslinti dėl rasto darinio – tumoro, kuris gali būti piktybinis arba nepiktybinis. Argumentuoja, jog nė viename medicininiame tyrimų dokumente nebuvo nurodyta, jog pacientui nustatyta diagnozė periferinė karcinoma (piktybinis plaučių navikas). 2016-01-28 konsiliumo protokole buvo konstatuota: „Pacientui KT, Ro nustatyta d. plaučio apatinės skilties periferinis tumoras, FBS – be patologijos, UG – tolimųjų metastazių nerasta.

Tikslingas operacinis gydymas – d. apatinė lobektomija. Gavus galutinius histologinio tyrimo atsakymus bus sprendžiama dėl tolimesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo.“ Mano, jog gydytojų konsiliumas, įvertinęs visų atliktų tyrimų rezultatus, bÅ«tų įrašęs diagnozę konsiliumo protokole, jeigu ji bÅ«tų buvusi aiÅ¡ki, o 2016-01-29 operacija ir buvo paskirta siekiant gauti histologinius tyrimo rezultatus, kurie galutinai patvirtintų, ar darinys yra gerybinis ar piktybinis. Pažymi, jog tik 2016-01-29 po paciento mirties atlikus histologinį tyrimÄ ir autopsijÄ nustatyta galutinė diagnozė: periferinė karcinoma (piktybinis plaučių navikas).

Dar kartÄ pažymi, jog paciento sutikimas gautas lobektomijos operacijai, bet ne videoasistuojančiai torakoskopinei lobektomijos operacijai, todėl be informuoto paciento sutikimo teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų rizikÄ ir komplikacijų kilimo rizikÄ ir pasekmes prisiima sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, o ne pacientas. Taip pat nurodo, jog apraÅ¡yta klinikinio atvejo eiga yra neaiÅ¡ki, nemotyvuota, nėra pateiktas iÅ¡samus aplinkybių vertinimas, nenurodyta, nei kada įvyko plaučių arterijos plyÅ¡imas, su kuo buvo pažeista plaučių arterija, su kuo buvo stabdomas kraujavimas, kada buvo iÅ¡operuotas darinys, ar prieÅ¡ operacijÄ buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kaip buvo atliekamas reanimavimas, o ieÅ¡kinio argumentai, jog paslaugos suteiktos netinkamai, nepaneigti.

Pažymi, jog net ekspertas konsultantas Komisijai negalėjo patvirtinti, kad ligoninėje pacientui asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos kokybiÅ¡kai, kaip reikalaujama iÅ¡ gydytojo profesionalo.Tripliku atsakovė VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninė nurodo, jog nei ieÅ¡kinyje, nei dublike iÅ¡dėstyti ieÅ¡kovo teiginiai nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, jie tėra jo asmeninė subjektyvi nuomonė, pateikta neturint medicininių žinių, savaip interpretuojant specialistų iÅ¡vadas.Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje atsiliepimu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Argumentuoja, jog Komisijos sprendimas turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ ir laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, o ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kuriais bÅ«tų galima paneigti ar laikyti nepagrįstomis specialistų ir Komisijos iÅ¡vadas. Mano, jog sveikatos priežiÅ«rÄ teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisėti, atlikti, vadovaujantis teisės aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas.

Taip pat mano, jog teisė reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo yra asmeninio pobÅ«džio ir pereiti kitiems asmenims negali. Taip pat įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju, nes ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti tik neturtinę žalÄ .Trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovės pusėje AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje atstovas V. M. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kinys atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas O. T. reikalauja neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už jo tėvui D. T. galimai netinkamai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Dėl išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkosPacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – Įstatymas) (redakcija, galiojusi ginčo teisinių santykių metu nuo 2016-01-01 iki 2018-07-01) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir CK nustatyta tvarka.

Ä®statymo 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ . Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikiančiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Ä®statymo 24 straipsnio 2 dalis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (Ä®statymo 24 straipsnio 3 dalis).

IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-02-10 nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2013-04-19) 6 punkte, kuriame numatyta, kad Komisija yra ikiteisminė institucija, nagrinėjanti ginčus dėl pacientams padarytos žalos atlyginimo, iÅ¡skyrus ginčus, kylančius iÅ¡ civilinės atsakomybės draudimo santykių, o 32 punkte – kad pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, taip pat sprendimÄ priimant nedalyvavę asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo gavimo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog mirusio paciento D.

T. sutuoktinė V. T. 2016-06-09 Komisijai padavė pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė pripažinti, kad pacientui ligoninėje buvo netinkamai suteiktos medicininės paslaugos, ir įpareigoti ligoninę atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalÄ (el. bylos t. 1, b. l. 74–76). Komisija 2016-09-12 sprendimu Nr. 56-91 pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo netenkino (el. bylos t. 1, b. l. 78–81). Nors ieÅ¡kinį nagrinėjamu atveju pateikė ieÅ¡kovas O. T., teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir aplinkybę, jog ieÅ¡kovas yra mirusiojo paciento Å¡eimos narys (sÅ«nus), laikytina, jog nagrinėjamu atveju buvo laikytasi Ä®statyme nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos.

Dėl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimÄ IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos                           2016-09-12 sprendimÄ Nr. 56-91.Pagal Ä®statymo 24 straipsnio 8 dalį ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 32 punktÄ pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dėl ginčo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinėjimo iÅ¡ esmės. Ginčo dėl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, iÅ¡nagrinėjimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kuri ikiteisminė institucija Å¡iems ginčams spręsti, paties ginčo pobÅ«džio nekeičia.

Tai reiÅ¡kia, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priėmus sprendimÄ ir asmenims, kurie nesutinka su priimtu sprendimu, perdavus šį ginÄÄ nagrinėti teismui, ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, perkeliamas nagrinėti į teismÄ . Ginčas ikiteismine tvarka yra iÅ¡nagrinėtas, ieÅ¡kovas, kreipdamasis su ieÅ¡kiniu dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo komisijos sprendimo panaikinimo, ginčo, kilusio tarp jo ir gydymo įstaigos, sprendimÄ perkėlė į teismÄ , todėl teismas sprendžia, jog Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjamu atveju nėra teisminio nagrinėjimo dalykas ir nėra teisinio pagrindo šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkinti.

Dėl gydytojo civilinės atsakomybės sÄ lygų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybė rÅ«pinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbÄ bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra minėtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta paciento teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.

KokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesčius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).

Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiÅ«ros kokybės ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ (Ä®statymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ligoniui, o padarius žalÄ , gydytojui (sveikatos priežiÅ«ros įstaigai) taikoma civilinė atsakomybė (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kuriÄ galima taikyti tik nustačius visas civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieÅ¡kovui nekyla pareiga jÄ Ä¯rodinėti (CK 6.248 straipsnis 1 dalis), tačiau egzistuojant kitas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015), todėl nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ bando perkelti atsakovei.

Pažymėtina ir tai, jog nesant nors vienos civilinės atsakomybės sÄ lygos, civilinė atsakomybė nekyla.Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybė pacientui yra profesinės atsakomybės rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dėmesingumo, rÅ«pestingumo kriterijai. Gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamÄ gydymÄ yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamÄ profesinių pareigų vykdymÄ , ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų aspektais.

Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialiÄ sias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.

Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010-02-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2013-11-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-228-186/2017).

Asmens veiksmų neteisėtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedėmesingumas, nepakankamas profesinės pareigos atlikimas, profesinės etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). Tačiau teismas pažymi, jog pacientÄ ir gydytojÄ siejančios prievolės turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma užtikrinant atidų, rÅ«pestingÄ , atsargų ir kvalifikuotÄ gydymo paslaugos teikimÄ .

Todėl teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikė tinkamai, turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010), o reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

Dėl ginčo esmės Su VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės 2016-01-20 šeimos gydytojo siuntimu pacientas D. T. dėl dešiniojo plaučio organinio susirgimo, ligos kodas pagal TLK-10-AM C34.3 (el. bylos t. 1, b. l. 19–20), ambulatorine tvarka konsultuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninėje. Ligoninės ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, jog 2016-01-20 atlikus krūtinės Ro rastas dešiniojo plaučio apatinės skilties tumoras. Tikslingas ištyrimas ir gydymas ligoninės Krūtinės chirurgijos skyriuje.

Diagnozė: Ca (neįskaitoma) pulmonis (neįskaitoma) (el. bylos t. 1, b. l. 18). TÄ pačiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas stacionariniam gydymui, kuriame nurodytas siuntimo tikslas – iÅ¡tyrimas ir operacinis gydymas, diagnozė – tumoras (neįskaitoma) pulmonis, TLK kodas C34.3 (el. bylos t. 1, b. l. 28).Pacientas 2016-01-25 planine tvarka hospitalizuotas VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriuje. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog paciento savijauta priėmimo metu buvo nebloga, gydymo stacionare istorijoje pažymėta, jog „objektyviai bÅ«klė pilnai patenkinama“ (el. bylos t. 1, b. l. 30).

Atlikus paciento tyrimus 2018-01-28 organizuotas gydytojų konsiliumas, kurio protokole nurodyta, jog konsiliumo tikslas – gydymo / tyrimo taktika, paciento bÅ«klės apraÅ¡yme nurodyta, jog KT, Ro nustatytas deÅ¡iniojo plaučio apatinės skilties periferinis tumoras (neįskaitoma). Konsiliumo iÅ¡vadose nurodyta, jog tikslingas operacinis gydymas – d. apatinė lobektomija, gavus galutinį histologinio tyrimo atsakymÄ bus sprendžiama dėl tolesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo. Galutinė konsiliumo iÅ¡vada: operacija – VATS d. apatinė lobektomija (el. bylos t. 1, b. l. 33–34).Chirurginės operacijos protokole Nr. 39 nurodyta, jog pacientas 2016-01-29 nuo 9.45 val. iki 12.05 val. buvo operuojamas, atlikta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomijos operacija, kurios metu atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dėl anatominės naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo įvyko plaučių arterijos plyÅ¡imas.

Kraujavimas truko iki 15 sekundžių, kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektÄ . Tęsiant operacijÄ progresavo hemoraginis Å¡okas, kas sÄ lygojo asistolijÄ . Buvo atvertas perikardas, pacientui taikytas Å¡irdies masažas, gaivinimo metu buvo padarytas Å¡irdies pažeidimas – plyÅ¡o Å¡irdies raumuo, kuris buvo nesėkmingai apsiÅ«tas. Visa tai lėmė, jog reanimacinės priemonės buvo neefektyvios, 2016-01-29 12.05 val. konstatuota paciento D. T. mirtis (el. bylos t. 1, b. l. 44–45).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį argumentuoja iÅ¡ esmės tuo, jog jo tėvui operacija atlikta negavus raÅ¡ytinio sutikimo, ir tuo, jog netinkamai, neįvertinus paciento bÅ«klės parinkta operacijos rūšis.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas nesutinka su ieškovo argumentais. Iš Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-09-12 sprendimo Nr. 56-91 matyti, kad Komisija išvadas, kurioms reikalingos specialiosios žinios, gavo iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės VšĮ Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Krūtinės chirurgijos skyriaus gydytojo krūtinės chirurgo V.

B. Komisija specialistui suformulavo klausimus, į kuriuos jis pateikė atsakymus. Specialistas nurodė, jog remiantis pateikta medicinine dokumentacija (operacijos protokolu Nr. 39, anesteziologo įraÅ¡ais) 2016-01-28 konsiliumo numatyta gydymo ir operacijos taktika buvo tinkama, pacientui atlikti įprasti tyrimai, 2016-01-29 atliktos operacijos metu asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teikiamos tinkamai, o operacijos metu įvykęs kraujavimas nėra laikomas gydytojų klaida. Ä®vertinęs pateiktÄ medicininę dokumentacijÄ specialistas pareiÅ¡kė nuomonę, jog teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas gydytojų klaidų padaryta nebuvo (el. bylos t. 1, b. l. 78–81).

Pateiktuose dokumentuose esančios informacijos atsakyti, ar pacientui atlikti visi reikalingi tyrimai, ir ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybei įvertinti specialistui nepakako. Teismo vertinimu, specialisto atsakymai į Komisijos klausimus yra objektyvūs, pagrįsti jam pateiktų dokumentų turiniu. Komisija, įvertinusi gydytojo specialisto atsakymus ir ligoninės pateiktus dokumentus, konstatavo, jog pacientui diagnostika, taikyta gydymo taktika ir metodai buvo teisingi, o operacijos metu įvykęs ūmus kraujavimas kilo ne dėl gydytojų klaidų, o dėl naviko lokalizacijos šalia arterijos, naviko griuvimo ir predisponuojančios ligos – plaučių arterijos aterosklerozės, dėl kurios arterijos sienelė buvo labai trapi.

Nagrinėjamoje byloje teismas paskyrė deontologinę ekspertizę, kuriÄ atliko Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. (J. R.), turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukÅ¡tÄ jį universitetinį medicininį iÅ¡silavinimÄ , aukščiausiÄ kvalifikacinę kategorijÄ , ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 1990 metų; Nacionalinio vėžio instituto KrÅ«tinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas krÅ«tinės chirurgas R.

A.; Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus vedėjas gydytojas dr. R. T. (el. bylos t. 3, b. l. 96–105). Ekspertizės akte Nr. EDM 1 (34)/2018 (01) nurodyta, jog pacientui ligoninėje (taip pat ir 2016-01-29 atliktos operacijos metu) buvo teiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, iki operacijos buvo atlikti ir įvertinti visi reikalingi tyrimai, paciento ištyrimui buvo taikyti tinkami metodai. Ekspertų komisijos nuomone, konkrečiu atveju nebuvo priežasčių atlikti papildomus tyrimus kraujagyslių aterosklerozės mastui nustatyti.

Ekspertizės akte nurodyta, jog pateiktoje medicinos dokumentacijoje nėra duomenų apie galimÄ plautinės plaučių arterijos aterosklerozę, plautinės plaučių arterijos sienelės bÅ«klę. Operuojantys chirurgai plautinės plaučių arterijos sienelės bÅ«klę gali įvertintini tik operacijos metu. Pacientas bÅ«damas informuotas iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti lobektomijos operacijÄ . Operacijos metodÄ pasirenka operuojantis chirurgas. Videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija yra mažiau traumuojanti palyginti su atvira lobektomija, todėl Å¡is operacijos metodas yra labiau indikuotinas vyresnio amžiaus pacientams.

Operacijos metu įvykusį plaučių arterijos plyÅ¡imÄ lėmė anatominės ir patofiziologinės individualios paciento savybės (naviko lokalizacija ir arterijos sienelės bÅ«klė). Ekspertai konstatavo, jog iÅ¡ pateiktų duomenų negalima teigti, kad ligoninės gydytojai krÅ«tinės chirurgai bÅ«tų buvę nepakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi atlikdami videoasistuojančiÄ torakoskopinę lobektomijÄ . Ekspertizės akte nurodyta, jog iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai pacientui buvo atliktas arterijos iÅ¡dalijimas.

Pažymėta, jog VATS lobektomijos metu arterijos iÅ¡dalijimas atliekamas visais atvejais ir visi nurodyti faktoriai (naviko lokalizacija Å¡alia arterijos, naviko griuvimas ir plaučių arterijos aterosklerozė) galėjo turėti įtakos neigiamoms gydymo pasekmėms. Ekspertizės akte nurodyta, jog iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai įvyko plaučių arterijos plyÅ¡imas ir kaip įvykus neplanuotam plaučių arterijos plyÅ¡imui buvo stabdomas masyvus kraujavimas, tačiau iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų negalima teigti, kad operacijos metu įvykęs kraujavimas buvo sÄ lygotas gydytojų klaidos.

Operacijos metu įvykęs kraujavimas galėjo bÅ«ti sÄ lygotas naviko lokalizacijos Å¡alia plaučių arterijos ir plaučių arterijos sienelės trapumo. Ä® klausimÄ , ar buvo įmanoma, plyÅ¡us magistralinei kraujagyslei –plaučių arterijai, kai plyÅ¡imas 3 cm ilgio, įvertinus, kad buvo atliekama videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija per torakostomines angas (indikatoriai: vyras, amžius 80 m., hipertenzija), kraujo tÅ«rį ir kraujavimo greitį, per 15 sekundžių apsiÅ«ti plaučių arterijÄ ir atkurti gyvybinius parametrus bei tęsti operacijÄ (13 klausimas), ekspertai nurodė, jog Å¡ių veiksmų atlikimo galimybės įvertinimas priklauso nuo konkrečios klinikinės situacijos.

Specialiojoje literatÅ«roje nėra Å¡altinių, kuriose bÅ«tų pateikti lyginamieji tyrimai apie videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos metu įvykstančių plaučių arterijos plyÅ¡imų susiuvimo ir gyvybinių parametrų atkÅ«rimo laikÄ . Ä® klausimÄ , kodėl pacientui operacijos metu progresavo hemoraginis Å¡okas ir asistolija, jeigu plaučių arterija buvo apsiÅ«ta, atstatytas arterinis kraujo spaudimas ir tęsiama operacija, ekspertai atsakė, jog pacientui operacijos metu atsiradęs hemoraginis Å¡okas ir asistolija gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami staigiu nukraujavimu bei paciento individualiomis fiziologinėmis savybėmis.

Paciento kraujospÅ«džio ir pulso pasikeitimus sÄ lygojo kraujavimas ir medikamentų poveikis (dopaminas, adrenalinas). Nuo 11 val. 34 min. iki 11 val. 40 min. buvo skirtas ir taikytas medikamentinis gydymas (adrenalinas, dopaminas, atropinas). Ekspertizės akte nurodyta, jog iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai pacientui buvo paÅ¡alinta deÅ¡inio plaučio apatinė skiltis, ar darinys buvo paÅ¡alintas iki ar po plaučių arterijos plyÅ¡imo. Komisijos nuomone, pacientui deÅ¡inės krÅ«tinės lÄ stos pusės Å¡one 18 cm operacinis skersinis pjÅ«vis galėjo bÅ«ti atliktas turint tikslÄ atlikti tiesioginį Å¡irdies masaÅ¾Ä arba sustabdyti kraujavimÄ .

PacientÄ gaivinant buvo atlikti tinkami veiksmai. Gaivinimo metu įvykusį Å¡irdies pažeidimÄ galėjo nulemti paciento individualios savybės. Paciento Å¡irdies lokalizacija deÅ¡inėje krÅ«tinės lÄ stos pusėje paaiÅ¡kinama operacijos metu atverta Å¡irdaplėve. Ekspertizės akte pažymėta, jog tiek atliekant atvirÄ lobektomijÄ , tiek videoasistuojančiÄ torakoskopinę lobektomijÄ , operuojančio chirurgo veiksmai nesiskirtų. D. T. mirties priežastis – masyvus nukraujavimas, įvykęs operacijos metu atliekant vėžio pažeistos deÅ¡inio plaučio apatinės skilties paÅ¡alinimÄ .IÅ¡ aptarto Komisijos sprendimo ir ekspertizės akto matyti, jog tiek iÅ¡vadas Komisijai teikęs gydytojas specialistas, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, iÅ¡nagrinėję medicininius dokumentus, nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamai / nekokybiÅ¡kai suteiktų medicininių paslaugų fakto.

Ekspertai konstatavo, jog operacijos metu įvykusį plaučių arterijos plyÅ¡imÄ lėmė anatominės ir patofiziologinės individualios paciento savybės (naviko lokalizacija ir arterijos sienelės bÅ«klė), o ne gydytojų klaida, gaivinimo veiksmai buvo tinkami, o jo metu įvykęs Å¡irdies pažeidimas taip pat galėjo bÅ«ti nulemtas individualių paciento savybių.IeÅ¡kovui argumentuojant, jog galutinė diagnozė: periferinė karcinoma (piktybinis plaučių navikas) jo tėvui nustatyta tik po mirties atlikus histologinį tyrimÄ ir autopsijÄ , pažymėtina, jog iÅ¡ byloje esančių medicininių dokumentų matyti prieÅ¡ingai.

Tiek Å¡eimos gydytojo siuntime, tiek ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje ir siuntime stacionariniam gydymui nurodyta diagnozė: Ca pulmonis, TLK kodas C34.3, kuris ir reiÅ¡kia apatinės skilties, broncho ar plaučio piktybinį navikÄ . Teismo vertinimu, 2016-01-28 gydytojų konsiliumo protokolo iÅ¡vada, jog gavus galutinius histologinio tyrimo atsakymus bus sprendžiama dėl tolesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo, taip pat pagrindžia paciento diagnozę, nes chemospindulinis gydymas reiÅ¡kia chemoterapijÄ , skiriamÄ kartu su radioterapija, ir, teismo nuomone, apie tokio gydymo tikslingumÄ nebÅ«tų pagrindo svarstyti nediagnozavus piktybinio naviko.

Pažymėtina, jog tiek paciento 2016-01-26 pasiraÅ¡ytame sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai (bendrame), tiek 2016-01-28 paciento pasiraÅ¡ytame analogiÅ¡kame sutikime taip pat aiÅ¡kiai nurodyta diagnozė Ca pulmonis (el. bylos t. 1, b. l. 35–38). Å ių duomenų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , jog net jeigu pacientui ir nebuvo nustatyta itin tiksli diagnozė, bet kuriuo atveju atliktų tyrimų pagrindu buvo pagrįsti įtarimai esant piktybinį navikÄ deÅ¡iniajame plautyje. Tokiu atveju, iÅ¡naudojus neinvazinius tyrimų metodus, gydytojų konsiliumo paskirta minimaliai traumuojanti videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija.Mokslinėje literatÅ«roje nurodoma, jog videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija yra minimaliai invazinė operacija ir per pastaruosius 20 metų dažniausiai atliekama operacija ligoniams, sergantiems plaučių vėžiu (Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 4, p. 109-113, http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/113/pdf;http://www.nvi.lt/uploads/pdf/Konferencijos%20medziaga/OASSG.Cicenas.pdf;

Medicina (2002), 38 tomas, 2 priedas, https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Sveikatos_mokslai/Moksliniai_straipsniai%E2%80%93zurnalas_Sveikatos%20mokslai/2009m/2009SM_6Visasnumerisindd.pdf; Medicina (2004), 40 tomas, 1 priedas, Sveikatos mokslai/Health sciences in Eastern Europe ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 5, p. 61–64, https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.078; Kauno medicinos universiteto Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, Lietuvos krūtinės ir širdies chirurgų draugijos, Lietuvos patologų draugijos, Lietuvos radiologų asociacijos Plaučių vėžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, Kaunas 2007, Nr. 25 (2103) LSMU IR LSMU;

Ligoninės Kauno klinikų savaitraÅ¡tis „Ave vita“, 2016-06-23). Kad Å¡i operacija labiausiai tausoja žmogų ir mažiausia jos pooperacinė rizika, patvirtino tiek operacijÄ atlikęs gydytojas A. B., tiek ekspertas R. A.Pažymėtina, jog operacija paskirta laikantis VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo 2010-12-15 įsakymu Nr. 242p.3 1 priedu patvirtintos Onkologinių pacientų iÅ¡tyrimo prieÅ¡ operacijÄ tvarkos (el. bylos t. 3, b. l. 22), kurios 1.2 punkte nurodyta, jog pacientui iki operacijos turi bÅ«ti atlikti ir įvertinti visi reikalingi tyrimai, patvirtinantys onkologinio susirgimo diagnozę.

Tai, jog nagrinėjamu atveju atlikti visi reikalingi tyrimai, konstatuota ekspertizės akte (akto iÅ¡vada Nr. 2). Pagal minėtos Tvarkos 1.3 punktÄ operacija, jos modifikacija ir apimtis nustatomi konsiliumo tvarka, pagal 1.4 punktÄ onkologinių pacientų chirurginis gydymas taikomas tik po gydytojų konsiliumo. Å ių reikalavimų laikymÄ si patvirtina minėtas 2016-01-28 gydytojų konsiliumo protokolas. IÅ¡ pacientÄ operavusio gydytojo A. B., teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo, parodymų matyti, jog diagnozė (pirma B stadija) tyrimais nustatyta pacientui atvykus į ligoninę iki operacijos, gydymas parinktas bÅ«tent įvertinus indikacijas, t. y. naviko dydį (apie 3,5 cm), paciento amžių ir bÅ«klę.

Pažymėtina, jog ekspertas R. A. taip pat sutiko, jog nagrinėjamu atveju gydymo būdas parinktas tinkamai, operacija atlikta tikslingai, iki operacijos padaryti visi reikalingi įprasti tokiu atveju tyrimai, iš medicininiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos apie paciento būklę nebuvo pagrindo svarstyti dėl kokių nors specifinių ar papildomų tyrimų. Eksperto nuomone, tai tipinis, ypatumais neišsiskiriantis atvejis. Liudytojas gydytojas A. B. paaiškino, jog specialaus kraujagyslių, jų elastingumo tyrimo atlikti nereikėjo, nes jis atliekamas tik atskirais atvejais, pavyzdžiui, jeigu yra įtarimas, kad navikas peraugęs kraujagyslę.

Å iuo atveju tyrimais nustatyta naviko lokalizacija, t. y. Å¡alia kraujagyslės, bet jos neperaugęs. Liudytojas paaiÅ¡kino, jog tai tipinis atvejis, nes jeigu dėl naviko lokalizacijos tokiu atveju atsisakytų atlikti operacijÄ , tai sudarytų apie 70 procentų visų pacientų. Liudytojas ir ekspertas pateikė analogiÅ¡kÄ statistikÄ , jog paÅ¡alinus auglį su plaučių skiltimi, t. y. atlikus lobektomijÄ , pacientų iÅ¡gyvenamumas iki 5 metų siekia apie 70–80 procentų, o neatlikus operacijos geriausiu atveju žmogus iÅ¡gyventų iki vienerių metų, nes mirtingumas nuo plaučių vėžio vienas iÅ¡ didžiausių Lietuvoje ir pasaulyje.

Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju operacija atlikta tikslingai. IeÅ¡kovui keliant abejones dėl galimai neįvertinto paciento amžiaus, gyvenimo bÅ«do (rÅ«kymas), aterosklerozės rizikos, ekspertas R. A. su tokiais teiginiais nesutiko. PrieÅ¡ingai, ekspertas paaiÅ¡kino, jog aterosklerozė vystosi didžiajame kraujo apytakos rate, o nagrinėjamu atveju plyÅ¡imas įvyko mažajame kraujo apytakos rate, t. y. iÅ¡ Å¡irdies iÅ¡einančioje kraujagyslėje, kuri dalijasi į kairę ir deÅ¡inę puses, kol susmulkėja iki kapiliarų.

IÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimų matyti, jog nagrinėjamu atveju įvertinus paciento amžių ir vėžio iÅ¡plitimÄ videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija bÅ«tent ir buvo tinkamiausias gydymo bÅ«das, pripažįstamas pasaulyje kaip tinkamiausias gydymo bÅ«das pradinėje vėžio stadijoje, atliekamas apie 80 procentų atvejų, o paslaugos nagrinėjamu atveju suteiktos kokybiÅ¡kai. Ekspertas nurodė, jog VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė turi daug patirties ir yra kompetentinga atlikti Å¡ias operacijas.

IÅ¡ liudytojo gydytojo A. B. parodymų matyti, jog jis yra ligoninės KrÅ«tinės chirurgijos skyriaus vedėjas, turintis apie 25 metus praktikos, kas metus padarantis apie 500 Å¡ių operacijų, per dienÄ paprastai po 2, atliekantis Å¡ias operacijas visame pasaulyje. Teismo vertinimu, pacientÄ operavusio gydytojo kvalifikacija itin aukÅ¡ta. IeÅ¡kovui argumentuojant, jog operacija atlikta be raÅ¡ytinio informuoto paciento sutikimo, 2016-01-28 paciento pasiraÅ¡ytame sutikime bÅ«tent ir nurodyta operacija – lobektomija, o, minėta, gydytojų konsiliumo paskirta videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija, kuri ir buvo atlikta.

IÅ¡ ekspertizės akto (7 iÅ¡vada) matyti, jog informuotas pacientas iÅ¡reiÅ¡kė raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti lobektomijos operacijÄ . Operacijos metodÄ pasirenka operuojantis chirurgas. Videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija yra mažiau traumuojanti palyginti su atvira lobektomija, todėl Å¡is operacijos metodas yra labiau indikuotinas vyresnio amžiaus pacientams. Tiek iÅ¡ eksperto R. A., tiek iÅ¡ liudytojo pacientÄ operavusio gydytojo A. B. parodymų aiÅ¡ku, jog lobektomija gali bÅ«ti atliekama vienu iÅ¡ dviejų bÅ«dų: tradicinė torakotomija, darant didelį pjÅ«vį nuo krÅ«tinkaulio iki stuburo, arba videoasistuojanti torakoskopinė lobektomija, kontroliuojama vaizdo įraÅ¡u, padarant keletÄ mažų pjÅ«vių, per kuriuos įdedama maža kamera ir specialus chirurginis instrumentas.

Teismo vertinimu, sutikime nurodytas operacijos pavadinimas – lobektomija yra tinkamas ir paciento sutikimas atitinka Ä®statymo 17 straipsnio reikalavimus, o pagal Ä®statymo 15 straipsnio 5 dalį paciento pasiraÅ¡ytas sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančios formos sutikimas reiÅ¡kia, kad pacientas gavo tinkamÄ informacijÄ . Pažymėtina, jog ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, jog sutikime operacija nurodyta tinkamai, jis laikomas informuoto paciento sutikimu ir apibrėžia operacijos apimtį – bÅ«tent plaučio skilties paÅ¡alinimÄ , ir nėra reglamentuota, kad sutikime bÅ«tinai bÅ«tų nurodytas konkretus lobektomijos atlikimo bÅ«das.

Ä®statyme įtvirtintas reikalavimas informacijÄ pacientui pateikti jam suprantama forma, tačiau Ä®statymo 17 straipsnyje, reglamentuojančiame sutikimÄ , nėra reikalavimo raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinti procedÅ«ros esmę, alternatyvas, pobÅ«dį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas (nepageidaujamus padarinius), kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginės operacijos ar invazinės ir (ar) intervencinės procedÅ«ros. IÅ¡ liudytojo gydytojo A.

B. parodymų matyti, jog jis iÅ¡aiÅ¡kino pacientui ir jo sutuoktinei abu galimus bÅ«dus ir pacientas bei jo Å¡eima pasirinko videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos bÅ«dÄ , prieÅ¡ingu atveju jis Å¡io bÅ«do nebÅ«tų naudojęs, nes apsisprendimÄ visada iÅ¡reiÅ¡kia pacientas, o jo, kaip chirurgo, pareiga siekti kuo mažiau traumuoti pacientÄ ir iÅ¡vengti pooperacinės rizikos ir komplikacijų. IÅ¡ gydytojo A. B. parodymų matyti, jog navikas buvo Å¡alia kraujagyslės, labai glaudžiai su ja susijęs, o dalijant kraujagyslę įvyko plyÅ¡imas ir kraujavimas, kuris buvo labai greitai, per 10–15 sekundžių, sustabdytas ir operacija tęsta, navikas su plaučio skiltimi paÅ¡alintas.

Tęsiant operacijÄ Ä¯vyko Å¡irdies asistolė, t. y. sustojo Å¡irdis, dėl to Å¡one padarytas apie 18 cm ilgio pjÅ«vis, per kurį atliktas Å¡irdies masažas. Liudytojas parodė, jog fiziÅ¡kai nebÅ«tų įmanoma tęsti operacijos, jeigu nebÅ«tų sustabdytas kraujavimas, o operacijÄ jis pabaigė – navikÄ paÅ¡alino – pacientui dar esant gyvam, todėl mano, kad operacija buvo sėkminga. Liudytojas parodė, jog Å¡irdies masažas daromas ranka tiesiogiai, tam bÅ«tinai reikėjo minėto pjÅ«vio.

Kaip galimas asistolės priežastis liudytojas nurodė galimÄ kraujo spaudimo kritimÄ plyÅ¡us kraujagyslei ir staigų kraujo netekimÄ arba kitas įvairias priežastis. Dėl autopsijos protokole nurodytų Å¡onkaulių lūžių parodė, jog tai Å¡irdies masažo pasekmės, nesunkios komplikacijos, jos labai dažnos, tačiau neiÅ¡vengiamos siekiant iÅ¡gelbėti gyvybę. Gydytojas parodė, jog bet kokia intervencija ar invazija į žmogaus organizmÄ gali sukelti komplikacijų ar net mirtį ir medicina nepajėgi duoti garantijų.

Ekspertas paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ jam pateiktų medicininių dokumentų yra aiÅ¡ku, kad kraujagyslės plyÅ¡imas įvyko darant manipuliacijas, kokias tiksliai ir kelintÄ minutę, nurodyti negali, nes tai nėra užfiksuota, tačiau tai galėjo įvykti bandant atskirti arterijÄ nuo broncho, iÅ¡dalijant kraujagysles ar pan. Ekspertas kategoriÅ¡kai paneigė ieÅ¡kovo teiginius, jog kraujagyslė buvo pradurta, ir pažymėjo, jog chirurgas tiek atviro pjÅ«vio (torakoskopijos) bÅ«du, tiek videoasistuojančios torakoskopinės lobektomijos bÅ«du atlikdamas plaučių skilties su naviku paÅ¡alinimo operacijÄ atliktų tuos pačius veiksmus, t. y. pirmiausia iÅ¡dalytų ir persiÅ«tų / perriÅ¡tų kraujagysles ir bronchus – atskirtų juos nuo kraujotakos sistemos, kad bÅ«tų galimybė prieiti prie operuojamos plaučių vietos.

Ekspertas paaiÅ¡kino, jog per 15 sekundžių tikrai įmanoma sustabdyti kraujavimÄ , t. y. užspaudžiamas ar apsiuvamas kraÅ¡tas, užblokuojamas kraujo pratekėjimas, o toliau sutvarkoma kraujagyslė. Taip pat nurodė, jog tikrai buvo atvertas perikardas Å¡irdies masažui, nes kitaip jo neįmanoma padaryti. Eksperto nuomone, mirties priežastis – Å¡irdies sustojimas, jį galėjo lemti prasidėjęs kraujavimas, po kurio pacientÄ iÅ¡tiko hemoraginis Å¡okas, lėmęs Å¡irdies asistolę, t. y. sustojimÄ .

Ekspertas paaiÅ¡kino, jog sustabdžius kraujavimÄ , operacija galėjo bÅ«ti tęsiama ir darinys su plaučių skiltimi sėkmingai paÅ¡alintas, nes hemoraginis Å¡okas neįvyksta iÅ¡ karto pradėjus kraujuoti, tam reikia laiko, todėl chirurgas, sustabdęs kraujavimÄ , tikrai galėjo pabaigti operacijÄ . Dėl autopsijos protokole užfiksuotų aplinkybių dėl atviro broncho, neužspaustų kraÅ¡tų, nesuriÅ¡tų siÅ«lų ekspertas paaiÅ¡kino, jog, jo manymu, galimai gelbstint paciento gyvybę ir taikius atitinkamas priemones bronchas liko atviras, buvo planuojama jį užsiÅ«ti vėliau, tačiau pacientui mirus tai neteko prasmės. TÄ patį paaiÅ¡kino ir dėl nesuriÅ¡tų siÅ«lų, t. y. stabdant kraujavimÄ persiÅ«tas plyÅ¡usios kraujagyslės galas blokuojant kraujo tekėjimÄ , vėliau tęsta operacija, paÅ¡alinta plaučio skiltis, tačiau vėliau sustojus Å¡irdžiai ir gelbėjant pacientÄ prioritetas teiktas gaivinimui, o pacientui mirus siÅ«lai liko nebesutvarkyti.

Ekspertas darė prielaidas, nes operacijos protokole detaliai neužfiksuoti atlikti veiksmai ir jų tikslus (minutėmis) atlikimo laikas, tačiau ekspertas paaiškino, jog tokio reikalavimo teisės aktuose nėra. Dėl šios priežasties teismas vertina kaip nepagrįstus ieškovo teiginius, kad vien aplinkybė, jog dokumentai netikslūs ir nedetalūs, lemia, jog galimai netinkamai suteiktos gydymo paslaugos. Juo labiau medicininės dokumentacijos netikslumai ar pildymo tvarkos neatitikimai patys savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su gydymo paslaugų teikimo kokybe, ar pagrįsti priežastinio ryšio tarp teisės aktų pažeidimų, susijusių su medicininės dokumentacijos pildymu, ir kilusių komplikacijų (pasekmių), o tam tikros informacijos neužfiksavimas (nebuvimas) medicininiuose dokumentuose negali būti vienareikšmiškai traktuojamas taip, kad konkretus veiksmas nebuvo atliktas.

Å ioms aplinkybėms nustatyti gali bÅ«ti pasitelkiami ir liudytojai, o liudytojo gydytojo A. B. parodymai apie jo atliktus gydymo veiksmus ir operacijos eigÄ nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmės patvirtinti ir ekspertizės akte bei eksperto paaiÅ¡kinimais. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatÄ , nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių negali garantuoti rezultato.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiÅ¡kia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011).

Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviÄ sias ribas, jas nubrėžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neiÅ¡vengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali bÅ«ti iÅ¡gydytos, gydydamas pacientÄ , gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio bÅ«klė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).

Nagrinėjamu atveju nei Komisijai iÅ¡vadÄ teikęs gydytojas specialistas, nei ekspertizę atlikę teismo ekspertai nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamo gydymo paslaugų teikimo faktų, teismas neturi pagrindo abejoti gydytojo specialisto iÅ¡vados ir ekspertizės akto iÅ¡vadų teisingumu ar specialisto ir ekspertų kompetencija, o byloje nesant jų iÅ¡vadas paneigiančių įrodymų (CPK 178 straipsnis) nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus, todėl skaudi ir staigi ieÅ¡kovo tėvo mirtis pati savaime negali lemti atsakomybės taikymo gydymo įstaigai.

Nenustačius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, nėra teisinio pagrindo kilti ligoninės civilinei atsakomybei ir kitų sÄ lygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovo O. T. ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų ir užstatoIeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, jo turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).IÅ¡ ieÅ¡kovo 2017-03-21 mokėjimo nurodymu sumokėto 970,00 Eur užstato 2018-01-26 mokėjimo nurodymu Nr. F3-3 Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokėta 932,00 Eur už ekspertizę.

IÅ¡ ieÅ¡kovo 2018-04-27 mokėjimo orderiu Nr. 3874 sumokėto 569,00 Eur užstato už liudytojo A. B. dalyvavimÄ 2018-06-05 teismo posėdyje VšĮ Klaipėdos universitetinei ligoninei teismas 2018-06-20 mokėjimo nurodymu Nr. F3-34 sumokėjo 66,73 Eur. IÅ¡ likusio ieÅ¡kovo sumokėto užstato (540,27 Eur) biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui sumokėtina 286,95 Eur už eksperto R. A. dalyvavimÄ 2018-06-26 teismo posėdyje, likusi užstato dalis grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui (CPK 90 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263–270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ Klaipėdos apygardos teismo sÄ skaitoje esančio užstato biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vėžio institutui sumokėti 286,95 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 95 centai) už eksperto R. A. dalyvavimÄ 2018-06-26 teismo posėdyje, likusiÄ užstato dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui O. T. (O. T.).SprendimÄ per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                                              Irma Čuchraj