Civil court dismissed lawsuit against hospital for patient's death, citing lack of medical negligence proof.
Legislator summary
AI generatedThe court dismissed the plaintiff's claim against the hospital for damages resulting in his mother's death, ruling that no medical negligence was proven. The plaintiff argued the hospital failed to diagnose a tumor, but the court found no evidence of faulty treatment or expert errors in the medical records. Consequently, the court held that without proof of unlawful actions, the hospital could not be held civilly liable for the tragic outcome.
Legislator headnote
AI generatedLietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 259, 263–270 straipsniai: Civilinė atsakomybė už sveikatos priežiūros paslaugų teikimą kyla tik nustatant neteisėtus veiksmus; staigi mirtis be įrodymų apie gydytojo klaidą neleidžia pripažinti įstaigos atsakinga.
Keywords
AI generatedCited Legislation
AI generatedCited Case Law
AI generatedFull text
CivilinÄ byla Nr. e2-391-513/2018 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00743-2016-0             Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1;                  2.6.10.5.2.15; 2.6.10.2.4.2; 2.6.10.9; 3.1.7.6(S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. liepos 16 d.KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄja Irma Äuchraj, sekretoriaujant Rasai Jenkutei, dalyvaujant ieÅ¡kovui O. T. (O. T.) ir jo atstovui advokato padÄjÄjui Mantui Virbickui, atsakovÄs vieÅ¡osios įstaigos KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs atstovui D.
J., treÄiojo asmens AAS âBTA Baltic Insurance Companyâ filialo Lietuvoje atstovui V. M., ekspertui R. A.,vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovo O. T. (O. T.) ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai KlaipÄdos universitetinei ligoninei dÄl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo panaikinimo ir 40 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovÄs pusÄje AAS âBTA Baltic Insurance Companyâ filialas Lietuvoje.
Teismas, iÅ¡nagrinÄjÄs bylÄ , n u s t a t Ä : ieÅ¡kovas O. T. ieÅ¡kiniu praÅ¡o panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau â Komisija) 2016-09-12 sprendimÄ Nr. 56-91, priteisti iÅ¡ atsakovÄs VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs 40 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodo, kad Komisija 2016-09-12 sprendimu Nr. 56-91 netenkino jo motinos V.
T. praÅ¡ymo atlyginti žalÄ , iÅ¡nagrinÄjusi praÅ¡ymÄ konstatavo, jog žala sveikatai VšĮ KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje (toliau â ligoninÄ) teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas pacientui D. T. (D. T.) (toliau â pacientas) nebuvo padaryta. IeÅ¡kovas nurodo, jog yra D. T. sÅ«nus. IeÅ¡kovas nurodo, jog 2016-01-20 su VšĮ KlaipÄdos jÅ«rininkų ligoninÄs Å¡eimos gydytojo siuntimu dÄl rentgenologinio tyrimo metu rasto tumoro deÅ¡iniajame plautyje atvyko į ligoninÄ ambulatorinei krÅ«tinÄs chirurgo konsultacijai, kurios metu buvo numatytas tolesnis iÅ¡tyrimas ligoninÄje.
Pacientas 2016-01-25 planine tvarka hospitalizuotas VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs KrÅ«tinÄs chirurgijos skyriuje. Paciento savijauta priÄmimo metu buvo nebloga, gydymo stacionare istorijoje pažymÄta, jog âobjektyviai bÅ«klÄ pilnai patenkinamaâ. Atlikus radiologinius tyrimus pacientui buvo nustatyta klinikinÄ diagnozÄ: deÅ¡iniojo plauÄio apatinÄs skilties periferinÄ karcinoma. Pacientas 2016-01-26 sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai iÅ¡reiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti endoskopinį diagnostikos metodÄ : fibrobronchoskopijÄ (FBS). 2016-01-28 gydytojų konsiliumas, įvertinÄs paciento tyrimų duomenis, paskyrÄ diagnostinÄ operacinÄ videoasistuojanÄiÄ torakoskopinÄ lobektomijÄ .
Konsiliumo iÅ¡vadose pažymÄta, jog atlikus videoasistuojanÄiÄ torakosponinÄ chirurginÄ operacijÄ ir lobektomijÄ bei gavus histologinio tyrimo rezultatus bus sprendžiama dÄl tolesnio chemospindulinio gydymo. Pacientas 2016-01-28 sutiko, kad jam bÅ«tų atliekama lobektomija nustaÄius carcinoma pulmonis diagnozÄ, taÄiau pacientui atlikta videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomijos chirurginÄ operacija, dÄl kurios pacientas sutikimo nebuvo iÅ¡reiÅ¡kÄs. IeÅ¡kovo teigimu, chirurginÄ videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomijos operacija pacientui atlikta be jo raÅ¡ytinio sutikimo, nesuteikus informacijos apie galimas rizikas, komplikacijas ir kitas aplinkybes, kurios lemtų paciento apsisprendimÄ daryti Å¡iÄ operacijÄ ar jos atsisakyti.
Pacientas 2016-01-29 nuo 9.45 val. iki 12.05 val. buvo operuojamas, atlikta videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomijos operacija, kurios metu atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dÄl anatominÄs naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo įvyko plauÄių arterijos plyÅ¡imas. Kraujavimas truko iki 15 sekundžių, kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektÄ . TÄsiant operacijÄ progresavo hemoraginis Å¡okas, kas sÄ lygojo asistolijÄ . Buvo atvertas perikardas, pacientui taikytas Å¡irdies masažas, gaivinimo metu buvo padarytas Å¡irdies pažeidimas â plyÅ¡o Å¡irdies raumuo, kuris buvo nesÄkmingai apsiÅ«tas.
Visa tai lÄmÄ, jog reanimacinÄs priemonÄs buvo neefektyvios, 2016-01-29 12.05 val. konstatuota paciento D. T. mirtis.IeÅ¡kovas argumentuoja, jog CK 6.283, 6.284 straipsniai įtvirtina sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinÄ atsakomybÄ už joje dirbanÄių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams. DeliktinÄs civilinÄs atsakomybÄs institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).
Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginÄ civilinÄ atsakomybÄ), kyla prievolÄ atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kovas nurodo, jog reikalavimus ligoninei reiÅ¡kia iÅ¡ esmÄs dviem pagrindais: 1) 2016-01-28 pacientas iÅ¡reiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti lobektomijos operacijÄ , taÄiau 2016-01-29 be informuoto paciento sutikimo buvo atlikta ne lobektomijos, o videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomijos chirurginÄ operacija, po kurios pacientas mirÄ; 2) 2016-01-29 ligoninÄ pacientui suteikÄ nekokybiÅ¡kas, neadekvaÄias asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, pacientui buvo paskirtas neadekvatus medicininis gydymas, neatlikti visi tyrimai, operacija atlikta nesilaikant maksimalių atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo standartų, taikomų gydytojui.DÄl pirmojo pagrindo, t. y. paciento sutikimo, ieÅ¡kovas nurodo, kad Komisija, konstatavusi, jog dar 2016-01-28 pacientas davÄ sutikimÄ operacijai, nesiaiÅ¡kino, koks konkreÄiai paciento sutikimas buvo duotas, nors pagal asmens autonomijos principÄ tik pats pacientas turi teisÄ priimti  sprendimÄ dÄl jo gydymo ir bet kokia operacija pacientui gali bÅ«ti daroma tik su jo sutikimu (CK 2.25 straipsnio 2 dalis, 6.729 straipsnis, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14, 15, 17 straipsniai).
Gydymas be paciento sutikimo yra neteisÄtas veiksmas, sukeliantis teisinÄ atsakomybÄ. Sutikimo dÄl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo formos reikalavimų apraÅ¡o (toliau â ApraÅ¡as) 9.5 punkte nustatyta, kad sutikimo dÄl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo formoje turi bÅ«ti nurodytas chirurginÄs operacijos, invazinÄs ir (ar) intervencinÄs procedÅ«ros pavadinimas, esmÄ (trumpas ir aiÅ¡kus apraÅ¡ymas), pobÅ«dis, tikslai, o pagal ApraÅ¡o 9.8 punktÄ sutikimo formoje privalo bÅ«ti nurodomos galimos ir svarbios paciento apsisprendimui dÄl sutikimo davimo planuojamai chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai komplikacijos.
IeÅ¡kovo teigimu, paciento ligos istorijoje nÄra raÅ¡tu iÅ¡reikÅ¡to informuoto paciento sutikimo dÄl videoasistuojanÄios torakoskopinÄs operacijos metodo taikymo, jam nesuteikta tinkama informacija, leidusi jam apsisprÄsti dÄl siÅ«lomos taikyti videoasistuojanÄios torakoskopinÄs operacijos, pacientas taip pat nebuvo informuotas apie rizikas, komplikacijas. Tuo tarpu 2016-01-28 sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai pacientas patvirtino sutikimÄ , kad jam bÅ«tų atliekama lobektomija, nustaÄius carcinoma pulmonis diagnozÄ.
IeÅ¡kovas nurodo, jog bÅ«tent operacijos, kuriai neduotas sutikimas, metu atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ ir buvo pažeista plauÄių arterija (plyÅ¡imas apie 3 cm ilgio), plyÅ¡imas per 15 sekundžių susiÅ«tas, taÄiau hemoraginis Å¡okas (ilgalaikis kraujo netekimas) sÄ lygojo asistolijÄ , reanimacinÄs priemonÄs jau buvo neefektyvios, t. y. bÅ«tent videoasistuojanti chirurginÄ operacija, atlikta be informuoto paciento sutikimo, nulÄmÄ paciento mirtį. IeÅ¡kovo teigimu, akivaizdu, jog ligoninÄs sveikatos priežiÅ«ros paslaugos teiktos neturint informuoto paciento sutikimo, laikomos neteisÄtu veiksmu, sukelianÄiu įstaigai teisinÄ atsakomybÄ.DÄl nekokybiÅ¡kų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų suteikimo ieÅ¡kovas teigia, jog bÅ«tent lobektomija yra pirmiausia pasirenkamas gydymo metodas, gydant nesmulkių lÄ stelių plauÄių vÄžį vyresniems kaip 70 metų ligoniams, taip pat tiems, kurių kvÄpavimo funkcijos rodikliai yra nepakankami arba navikas yra plauÄio periferijoje ir yra mažo diametro.
LigoninÄs gydytojai iÅ¡ paciento tyrimo rezultatų turÄjo matyti ir įvertinti, jog naviko lokalizacija yra Å¡alia magistralinių arterijų, todÄl videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija, t. y. chirurginÄ operacija, kuri atliekama torakoskopu ir torakoskopiniais instrumentais, neturint galimybÄs tiesiogiai prieiti prie darinio, gali bÅ«ti neadekvati ir pažeisti plauÄių arterijÄ . Mano, jog bÅ«tent lobektomijos operacija buvo tinkamiausias ir adekvaÄiausias chirurginis gydymo bÅ«das, nes operacija bÅ«tų atliekama kitu metodu, atliekamas platesnis pjÅ«vis, nebÅ«tų naudojamas torakoskopas, gydytojai turÄtų galimybÄ tiesiogiai prieiti prie darinio.
Teigia, jog parinkta netinkama ir neadekvati videoasistuojanÄios torakoskopinÄs lobektomijos operacija. Pažymi, jog ligoninÄ pripažino, kad įvykÄs plauÄių arterijos plyÅ¡imas yra intraoperacinÄ komplikacija, kuri operacijos metu nebuvo planuota, taÄiau įvyko atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dÄl anatominÄs naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo. TÄ predisponavo iÅ¡reikÅ¡ta arterijos aterosklerozÄ, dÄl kurios arterijos sienelÄ buvo labai trapi. Argumentuoja, jog gydytojo veiksmai, atliekant operacijÄ , kuria buvo bandoma iÅ¡dalyti arterijas, prieÅ¡ tai neatlikus bÅ«tinų tyrimų, neįvertinus galimų operacijos pasekmių ir neturint paciento sutikimo, akivaizdžiai buvo neteisÄti ir Å¡ie neteisÄti veiksmai lÄmÄ paciento mirtį.IeÅ¡kovo teigimu, nei ekspertai, nei Komisija nevertino plauÄių arterijoje padaryto 3 cm ilgio plyÅ¡imo, nenagrinÄjo, ar Å¡is plyÅ¡imas buvo padarytas mechaniÅ¡kai torakoskopu, torakoskopiniais instrumentais, nesilaikant maksimalių atidumo, rÅ«pestingumo reikalavimų, ar, kaip nurodo atsakovÄ, įvyko savaime dÄl plauÄių sienelÄs trapumo.
Taip pat nurodo, jog Komisija visiÅ¡kai nevertino ir nenagrinÄjo to fakto, ar buvo įmanoma per 15 sekundžių apsiÅ«ti plauÄių arterijÄ operaciniais siÅ«lais, atkurti paciento gyvybinius rodiklius ir toliau tÄsti operacijÄ . Be to, pacientui buvo paÅ¡alinta deÅ¡iniojo plauÄio apatinÄ skiltis, taÄiau Å¡is svarbiausias operacijos momentas â naviko paÅ¡alinimas net nepažymÄtas jokiuose paciento medicininiuose dokumentuose, nors tinkama medicininÄ informacija leistų įvertinti operacijos eigÄ , tinkamumÄ ir kokybÄ.
Taip pat nefiksuoti detalÅ«s gaivinimo veiksmai, nors faktas, jog reanimacijos metu plyÅ¡o paciento Å¡irdies raumuo, galimai patvirtina, jog gaivinimo metu ligoninÄ pažeidÄ suaugusiojo žmogaus gaivinimÄ reglamentuojanÄius teisÄs aktų reikalavimus, taÄiau nei Komisija, nei ekspertai Å¡io fakto nenagrinÄjo. Mano, jog ligos istorijos, konsiliumo iÅ¡vadų, anestezijos lapo, transfuzijos protokolo (kartu su bÅ«klÄ atspindinÄiais rodikliais) neiÅ¡samumas ir nekonkretumas patvirtina ligoninÄs veiksmų (neveikimo) neteisÄtumÄ , nes nesivadovauta gydytojo profesijai keliamais maksimalaus atidumo ir rÅ«pestingumo reikalavimais.
Pažymi, jog Komisijai pateikta Kauno klinikų ekspertų iÅ¡vada taip pat yra neiÅ¡sami, nepagrįsta ir ja neatsakyta į visus Komisijos klausimus, todÄl ir Komisijos iÅ¡vada yra naikintina.IeÅ¡kovas argumentuoja, jog pacientÄ mirtis iÅ¡tiko bÅ«tent po atliktos videoasistuojanÄios torakoskopinÄs lobektomijos operacijos, mirties priežastis yra komplikuotas kraujavimas iÅ¡ deÅ¡inÄs plauÄių arterijos po atliktos videoasistuojanÄios torakoskopinÄs lobektomijos, todÄl egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp atsakovÄs veiksmų ir žalos.
Nurodo, jog dÄl tÄvo netekties patyrÄ ir patiria ypaÄ sunkius dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, sukrÄtimÄ ir skausmÄ , nes juos siejo itin glaudÅ«s Å¡eiminiai ryÅ¡iai. Padaryta neturtinÄ Å¾ala, kadangi jis neteko galimybÄs bendrauti su tÄvu, rÅ«pintis vienas kitu, Å¡vÄsti Å¡ventes, atostogauti ir leisti laisvÄ laikÄ , nes dÄl ligoninÄs kaltÄs negrįžtamai nutrÅ«ko Å¡eimos dvasinis ir fizinis ryÅ¡ys. Pažymi, jog nors tÄvas buvo garbaus amžiaus, taÄiau prieÅ¡ operacijÄ jautÄsi gerai, džiaugÄsi ir brangino kiekvienÄ dienÄ ir planavo tolesnį savo gyvenimÄ , jo liga nebuvo Å«mi, be chirurginio gydymo galÄjo gyventi.
PatirtÄ neturtinÄ Å¾alÄ vertina 40 000 Eur, kuri, jo teigimu, atitinka protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijus.IeÅ¡kovas O. T. ir jo atstovas advokato padÄjÄjas Mantas Virbickas ieÅ¡kinyje iÅ¡dÄstytų argumentų pagrindu praÅ¡o jį patenkinti, ginÄijamÄ Komisijos sprendimÄ panaikinti ir priteisti patirtos 40 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimÄ . AtsakovÄ VšĮ KlaipÄdos universitetinÄ ligoninÄ atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Argumentuoja, jog ligoninÄs vyriausiojo gydytojo 2016-04-07 įsakymu Nr. 66 buvo sudaryta komisija, kuri iÅ¡nagrinÄjo pacientui D.
T. teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybÄ. Tyrimo metu nagrinÄta medicininÄ dokumentacija (gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-2024002, asmens sveikatos istorija), KrÅ«tinÄs chirurgijos skyriaus vedÄjo A. B. paaiÅ¡kinimas, medicininÄ literatÅ«ra. Nurodo, jog 2016-01-25 pacientas planine tvarka hospitalizuotas į KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs KrÅ«tinÄs chirurgijos skyrių, remiantis radiologiniais tyrimais (plauÄių Ro, VOE, plauÄių KT), FBS, funkciniais Å¡irdies ir kvÄpavimo sistemų mÄginiais, kraujo tyrimais nustatyta klinikinÄ diagnozÄ: deÅ¡iniojo plauÄio apatinÄs skilties periferinÄ karcinoma.
Visi galimi neinvaziniai verifikavimo metodai panaudoti, kitas etapas â minimaliai invazinÄ chirurginÄ plauÄio darinio verifikacija. 2016-01-28 organizuotas gydytojų konsiliumas dÄl tolesnÄs gydymo taktikos, pasirinktas diagnostinis ir operacinis, minimaliai invazinis â videoasistuojantis torakoskopinis (VAT) chirurginis metodas, rekomenduojamas dÄl plauÄių navikų ar darinių, kurie nevirÅ¡ija 6 cm diametro (plauÄių vÄžio gydymo algoritmai (National Comprehensive Cancer Network, www.nccn.org;
ASCO â American Society of Clinical Oncology, www.asco.org; PlauÄių vÄžio diagnostikos ir gydymo gairÄs (metodinÄs rekomendacijos, SAM, Vilnius, 2013 ir kt.). Pažymi, jog videotorakoskopinÄ lobektomija yra standartinÄ operacija esant minÄtam plauÄių Ca iÅ¡plitimui ir buvo pasirinkta kaip minimaliai invazinis gydymo ir diagnostikos bÅ«das dÄl paciento amžiaus bei lÄtinÄs plautinÄs ir kardiovaskulinÄs patologijos. DÄl operacijos buvo gautas paciento sutikimas, patvirtintas jo paties paraÅ¡u.
Nurodo, jog 2016-01-29 9.45â12.05 val. pacientas operuotas: atlikta deÅ¡inioji apatinÄ lobektomija. Ä®vykÄs plauÄių arterijos plyÅ¡imas yra intraoperacinÄ komplikacija, operacijos metu nebuvo planuota, taÄiau įvyko atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dÄl anatominÄs naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo. TÄ predisponavo iÅ¡reikÅ¡ta arterijos aterosklerozÄ, dÄl to arterijos sienelÄ buvo labai trapi. Kraujavimas truko iki 15 sek., kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektÄ .
Operacijos metu progresavo hemoraginis Å¡okas, sÄ lygojÄs asistolijÄ . Pacientas mirÄ, nors ir taikytos reanimacinÄs priemonÄs, tarp jų ir tiesioginis Å¡irdies masažas. PagrindinÄ mirties priežastis patvirtinta atlikus autopsijÄ . Atlikus histologinį tyrimÄ ir autopsijÄ nustatyta galutinÄ diagnozÄ: pagrindinÄ: carcinoma (hist. carcinoma, G3) perifericum lobi inferioris pulmonis dextri pT2aN0M0 stIB. Operatio 2016 01 29: lobectomia inferioris dex; komplikacijos: ruptura a. pulmonalis dextra. Anaemia posthemorrhagica.
Schok haemorhagicus (clinica); gretutinÄ: Atherosclerosis aortae st. III, grad.V cum ulceratio intimae; aa. Coronarium (stenosis ad 50â75%). Cardiosclerosis ath. diffusa. HAP III: hypertophia cordis, pp. ventriculi sin. Bronchitis chronica obstructiva. Haemosiderosis intraalveolaris diffusa. Emphysema pulmonum.AtsakovÄ argumentuoja, jog ieÅ¡kovo pateikti argumentai dÄl netinkamai suteiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų yra nepagrįsti jokiais leistinais raÅ¡ytiniais įrodymais. PrieÅ¡ingai, tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ VšĮ KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje įrodo specialistų iÅ¡vada, Komisijos sprendimas Nr. 56-91.
Pažymi, jog operacijos metu Å«mus kraujavimas kilo ne dÄl gydytojų klaidų, o dÄl naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo ir prediponuojanÄios ligos âplauÄių arterijos aterosklerozÄs, dÄl kurios arterijos sienelÄ buvo labai trapi. Komisijos iÅ¡vada konkreti ir aiÅ¡ki â žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, pacientui VšĮ KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje nebuvo padaryta. Teigia, jog ligoninÄs medikai elgÄsi teisÄtai ir jų kaltÄs nÄra, t. y. medicininÄs paslaugos buvo teikiamos maksimaliai atidžiai, rÅ«pestingai, dÄmesingai ir atsargiai.
Jeigu gydytojas savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dÄlto atsirado, nuo atsakomybÄs gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine. Argumentuoja, jog nesant neteisÄtų veiksmų, civilinÄ atsakomybÄ Ä¯staigai negali kilti.AtsakovÄs VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs atstovas D. J. su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dÄstytų atsikirtimų pagrindu.IeÅ¡kovas O.
T. dubliku nurodo, jog bÅ«tent atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientas buvo gydomas tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Gydytojų veiksmų neteisÄtumas ir kaltÄ, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinÄs atsakomybÄs atveju. Teigia, jog ligoninÄs atsiliepime nepagrįstai nurodyta, jog pacientui ligoninÄje atlikus tyrimus buvo nustatyta klinikinÄ diagnozÄ periferinÄ karcinoma.
Nurodo, jog pacientas Å¡eimos gydytojo siųstas diagnozei patikslinti dÄl rasto darinio â tumoro, kuris gali bÅ«ti piktybinis arba nepiktybinis. Argumentuoja, jog nÄ viename medicininiame tyrimų dokumente nebuvo nurodyta, jog pacientui nustatyta diagnozÄ periferinÄ karcinoma (piktybinis plauÄių navikas). 2016-01-28 konsiliumo protokole buvo konstatuota: âPacientui KT, Ro nustatyta d. plauÄio apatinÄs skilties periferinis tumoras, FBS â be patologijos, UG â tolimųjų metastazių nerasta.
Tikslingas operacinis gydymas â d. apatinÄ lobektomija. Gavus galutinius histologinio tyrimo atsakymus bus sprendžiama dÄl tolimesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo.â Mano, jog gydytojų konsiliumas, įvertinÄs visų atliktų tyrimų rezultatus, bÅ«tų įraÅ¡Äs diagnozÄ konsiliumo protokole, jeigu ji bÅ«tų buvusi aiÅ¡ki, o 2016-01-29 operacija ir buvo paskirta siekiant gauti histologinius tyrimo rezultatus, kurie galutinai patvirtintų, ar darinys yra gerybinis ar piktybinis. Pažymi, jog tik 2016-01-29 po paciento mirties atlikus histologinį tyrimÄ ir autopsijÄ nustatyta galutinÄ diagnozÄ: periferinÄ karcinoma (piktybinis plauÄių navikas).
Dar kartÄ pažymi, jog paciento sutikimas gautas lobektomijos operacijai, bet ne videoasistuojanÄiai torakoskopinei lobektomijos operacijai, todÄl be informuoto paciento sutikimo teiktų asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų rizikÄ ir komplikacijų kilimo rizikÄ ir pasekmes prisiima sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, o ne pacientas. Taip pat nurodo, jog apraÅ¡yta klinikinio atvejo eiga yra neaiÅ¡ki, nemotyvuota, nÄra pateiktas iÅ¡samus aplinkybių vertinimas, nenurodyta, nei kada įvyko plauÄių arterijos plyÅ¡imas, su kuo buvo pažeista plauÄių arterija, su kuo buvo stabdomas kraujavimas, kada buvo iÅ¡operuotas darinys, ar prieÅ¡ operacijÄ buvo atlikti visi reikalingi tyrimai, kaip buvo atliekamas reanimavimas, o ieÅ¡kinio argumentai, jog paslaugos suteiktos netinkamai, nepaneigti.
Pažymi, jog net ekspertas konsultantas Komisijai negalÄjo patvirtinti, kad ligoninÄje pacientui asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teiktos kokybiÅ¡kai, kaip reikalaujama iÅ¡ gydytojo profesionalo.Tripliku atsakovÄ VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄ nurodo, jog nei ieÅ¡kinyje, nei dublike iÅ¡dÄstyti ieÅ¡kovo teiginiai nepagrįsti raÅ¡ytiniais įrodymais, jie tÄra jo asmeninÄ subjektyvi nuomonÄ, pateikta neturint medicininių žinių, savaip interpretuojant specialistų iÅ¡vadas.TreÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovÄs pusÄje AAS âBTA Baltic Insurance Companyâ filialas Lietuvoje atsiliepimu su ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .
Argumentuoja, jog Komisijos sprendimas turi didesnÄ Ä¯rodomÄ jÄ galiÄ ir laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu, o ieÅ¡kovas nepateikÄ jokių įrodymų, kuriais bÅ«tų galima paneigti ar laikyti nepagrįstomis specialistų ir Komisijos iÅ¡vadas. Mano, jog sveikatos priežiÅ«rÄ teikusios gydymo įstaigos gydytojų veiksmai buvo teisÄti, atlikti, vadovaujantis teisÄs aktais ir įstaigos vidaus dokumentais, atsižvelgiant į gydymo standartus, o medicinos paslaugos buvo teiktos labai operatyviai, dedant maksimalias atidumo, rÅ«pestingumo, dÄmesingumo, atsargumo pastangas.
Taip pat mano, jog teisÄ reikalauti atlyginti neturtinÄ Å¾alÄ dÄl fizinio asmens sveikatos sužalojimo yra asmeninio pobÅ«džio ir pereiti kitiems asmenims negali. Taip pat įvykį pripažįsta nedraudžiamuoju, nes ieÅ¡kovas reikalauja atlyginti tik neturtinÄ Å¾alÄ .TreÄiojo asmens, nepareiÅ¡kianÄio savarankiÅ¡kų reikalavimų, atsakovÄs pusÄje AAS âBTA Baltic Insurance Companyâ filialo Lietuvoje atstovas V. M. ieÅ¡kinį praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kinys atmestinas.
NagrinÄjamoje byloje ieÅ¡kovas O. T. reikalauja neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo už jo tÄvui D. T. galimai netinkamai suteiktas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas VšĮ KlaipÄdos universitetinÄje ligoninÄje. DÄl iÅ¡ankstinio ginÄo sprendimo ne teisme tvarkosPacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau â Ä®statymas) (redakcija, galiojusi ginÄo teisinių santykių metu nuo 2016-01-01 iki 2018-07-01) 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinÄ ir neturtinÄ Å¾ala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama Å¡io įstatymo ir CK nustatyta tvarka.
Ä®statymo 13 straipsnyje numatyta, kad pacientas turi teisÄ Ä¯ žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ . Pacientas ar kiti asmenys, turintys teisÄ Ä¯ turtinÄs ir neturtinÄs žalos atlyginimÄ ir norintys gauti jos atlyginimÄ , su pareiÅ¡kimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ , veikianÄiÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Ä®statymo 24 straipsnio 2 dalis). Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminÄ institucija ginÄams dÄl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinÄti (Ä®statymo 24 straipsnio 3 dalis).
IÅ¡ esmÄs analogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2005-02-10 nutarimu Nr. 152 patvirtintų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų (redakcija, galiojanti nuo 2013-04-19) 6 punkte, kuriame numatyta, kad Komisija yra ikiteisminÄ institucija, nagrinÄjanti ginÄus dÄl pacientams padarytos žalos atlyginimo, iÅ¡skyrus ginÄus, kylanÄius iÅ¡ civilinÄs atsakomybÄs draudimo santykių, o 32 punkte â kad pacientas (jo atstovas), kitas suinteresuotas asmuo ar sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, taip pat sprendimÄ priimant nedalyvavÄ asmenys, nesutinkantys su Komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo gavimo turi teisÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dÄl ginÄo nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs.IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog mirusio paciento D.
T. sutuoktinÄ V. T. 2016-06-09 Komisijai padavÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡Ä pripažinti, kad pacientui ligoninÄje buvo netinkamai suteiktos medicininÄs paslaugos, ir įpareigoti ligoninÄ atlyginti 20 000 Eur neturtinÄ Å¾alÄ (el. bylos t. 1, b. l. 74â76). Komisija 2016-09-12 sprendimu Nr. 56-91 pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo netenkino (el. bylos t. 1, b. l. 78â81). Nors ieÅ¡kinį nagrinÄjamu atveju pateikÄ ieÅ¡kovas O. T., teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksÄiau iÅ¡dÄstytÄ teisinį reglamentavimÄ ir aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovas yra mirusiojo paciento Å¡eimos narys (sÅ«nus), laikytina, jog nagrinÄjamu atveju buvo laikytasi Ä®statyme nustatytos iÅ¡ankstinio bylos nagrinÄjimo ne teisme tvarkos.
DÄl reikalavimo panaikinti Komisijos sprendimÄ IeÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos                           2016-09-12 sprendimÄ Nr. 56-91.Pagal Ä®statymo 24 straipsnio 8 dalį ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos nuostatų 32 punktÄ pacientas ar kiti asmenys, turintys teisÄ Ä¯ Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimÄ , ir (ar) sveikatos priežiÅ«ros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, turi teisÄ Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ dÄl ginÄo tarp sveikatos priežiÅ«ros įstaigos ir pareiÅ¡kimÄ pateikusio asmens nagrinÄjimo iÅ¡ esmÄs. GinÄo dÄl žalos, padarytos pacientų sveikatai, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, iÅ¡nagrinÄjimas Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kuri ikiteisminÄ institucija Å¡iems ginÄams sprÄsti, paties ginÄo pobÅ«džio nekeiÄia.
Tai reiÅ¡kia, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai priÄmus sprendimÄ ir asmenims, kurie nesutinka su priimtu sprendimu, perdavus šį ginÄÄ nagrinÄti teismui, ginÄas, kilÄs tarp paciento ir sveikatos priežiÅ«ros įstaigos, perkeliamas nagrinÄti į teismÄ . GinÄas ikiteismine tvarka yra iÅ¡nagrinÄtas, ieÅ¡kovas, kreipdamasis su ieÅ¡kiniu dÄl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo komisijos sprendimo panaikinimo, ginÄo, kilusio tarp jo ir gydymo įstaigos, sprendimÄ perkÄlÄ Ä¯ teismÄ , todÄl teismas sprendžia, jog Komisijos sprendimo teisÄtumas ir pagrįstumas nagrinÄjamu atveju nÄra teisminio nagrinÄjimo dalykas ir nÄra teisinio pagrindo šį ieÅ¡kovo reikalavimÄ tenkinti.
DÄl gydytojo civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybÄ rÅ«pinasi žmonių sveikata ir laiduoja medicinos pagalbÄ bei paslaugas žmogui susirgus. Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybÄs pagrindus, yra minÄtas Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje įtvirtinta paciento teisÄ Ä¯ kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas.
KokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos â prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui tinkamu laiku tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiÅ«ros specialistas ar sveikatos priežiÅ«ros specialistų komanda pagal Å¡iuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerÄ patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikÄjo galimybes ir paciento poreikius bei lÅ«kesÄius, juos tenkindami ar virÅ¡ydami (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalis).
Jeigu nustatoma, kad sveikatos priežiÅ«ros kokybÄs ir priimtinumo reikalavimai buvo pažeisti, pacientas turi teisÄ Ä¯ turtinÄs ir neturtinÄs žalos, padarytos pažeidus jo teises, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atlyginimÄ (Ä®statymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis).PagrindinÄ gydytojo pareiga â teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ligoniui, o padarius žalÄ , gydytojui (sveikatos priežiÅ«ros įstaigai) taikoma civilinÄ atsakomybÄ (CK 6.283, 6.284 straipsniai), kuriÄ galima taikyti tik nustaÄius visas civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tinas sÄ lygas: neteisÄtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), žalÄ (CK 6.249, 6.250 straipsniai), priežastinį ryšį tarp neteisÄtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis) ir asmens kaltÄ (CK 6.248 straipsnis).
ŽalÄ padariusio asmens kaltÄ preziumuojama, todÄl ieÅ¡kovui nekyla pareiga jÄ Ä¯rodinÄti (CK 6.248 straipsnis 1 dalis), taÄiau egzistuojant kitas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas turi įrodyti žalos atlyginimo siekiantis asmuo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2005-04-25 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-222/2005, 2009-10-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015), todÄl nagrinÄjamu atveju ieÅ¡kovas nepagrįstai visÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tÄ bando perkelti atsakovei.
PažymÄtina ir tai, jog nesant nors vienos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, civilinÄ atsakomybÄ nekyla.Teismų praktikoje akcentuojama, kad gydytojo atsakomybÄ pacientui yra profesinÄs atsakomybÄs rūšis, kuriai taikomi griežtesni atidumo, dÄmesingumo, rÅ«pestingumo kriterijai. Gydytojų civilinÄ atsakomybÄ už netinkamÄ gydymÄ yra profesinÄ atsakomybÄ, tai yra specialisto atsakomybÄ už netinkamÄ profesinių pareigų vykdymÄ , ji yra specifinÄ neteisÄtų veiksmų ir kaltÄs kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų aspektais.
Gydytojo profesinÄs atsakomybÄs pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybÄs garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisÄ specialiÄ sias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinanÄius dokumentus. Specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybÄs prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovÄs specialistu, turi jaustis saugus, todÄl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.
Tai yra esminis profesionalo atsakomybÄs bruožas. Gydytojo veiksmų neteisÄtumas ir kaltÄ, kaip civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygos, gali bÅ«ti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinÄs atsakomybÄs atveju (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009-10-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408/2009; 2010-02-12 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-77/2010; 2010-04-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2013-11-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-553/2013, 2016-12-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2018-04-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2A-228-186/2017).
Asmens veiksmų neteisÄtumÄ gali lemti bet koks neatidumas, nerÅ«pestingumas, nedÄmesingumas, nepakankamas profesinÄs pareigos atlikimas, profesinÄs etikos taisyklių pažeidimas ir pan. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015-11-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015; 2016-12-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016). TaÄiau teismas pažymi, jog pacientÄ ir gydytojÄ siejanÄios prievolÄs turinį sudaro ne pareiga garantuoti tam tikrÄ konkretų rezultatÄ , bet pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolÄ bÅ«tų vykdoma užtikrinant atidų, rÅ«pestingÄ , atsargų ir kvalifikuotÄ gydymo paslaugos teikimÄ .
TodÄl teismas, sprÄsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybÄs už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkreÄioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai. KonkreÄių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todÄl tik patys konkreÄios specifinÄs srities specialistai gali įvertinti, ar konkreÄioje situacijoje buvo elgtasi adekvaÄiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.Sprendžiant, ar gydymo paslaugas gydytojas suteikÄ tinkamai, turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, apimantis medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinÄs etikos ir pripažintos praktikos taisykles bei gydytojo veiksmų vertinimÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais konkreÄiomis aplinkybÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gegužÄs 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-236/2010), o reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizÄs iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013-06-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016-12-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).
DÄl ginÄo esmÄs Su VšĮ KlaipÄdos jÅ«rininkų ligoninÄs 2016-01-20 Å¡eimos gydytojo siuntimu pacientas D. T. dÄl deÅ¡iniojo plauÄio organinio susirgimo, ligos kodas pagal TLK-10-AM C34.3 (el. bylos t. 1, b. l. 19â20), ambulatorine tvarka konsultuotas VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄje. LigoninÄs ambulatorinÄje asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, jog 2016-01-20 atlikus krÅ«tinÄs Ro rastas deÅ¡iniojo plauÄio apatinÄs skilties tumoras. Tikslingas iÅ¡tyrimas ir gydymas ligoninÄs KrÅ«tinÄs chirurgijos skyriuje.
DiagnozÄ: Ca (neįskaitoma) pulmonis (neįskaitoma) (el. bylos t. 1, b. l. 18). TÄ paÄiÄ dienÄ iÅ¡raÅ¡ytas siuntimas stacionariniam gydymui, kuriame nurodytas siuntimo tikslas â iÅ¡tyrimas ir operacinis gydymas, diagnozÄ â tumoras (neįskaitoma) pulmonis, TLK kodas C34.3 (el. bylos t. 1, b. l. 28).Pacientas 2016-01-25 planine tvarka hospitalizuotas VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs KrÅ«tinÄs chirurgijos skyriuje. Medicininiuose dokumentuose užfiksuota, jog paciento savijauta priÄmimo metu buvo nebloga, gydymo stacionare istorijoje pažymÄta, jog âobjektyviai bÅ«klÄ pilnai patenkinamaâ (el. bylos t. 1, b. l. 30).
Atlikus paciento tyrimus 2018-01-28 organizuotas gydytojų konsiliumas, kurio protokole nurodyta, jog konsiliumo tikslas â gydymo / tyrimo taktika, paciento bÅ«klÄs apraÅ¡yme nurodyta, jog KT, Ro nustatytas deÅ¡iniojo plauÄio apatinÄs skilties periferinis tumoras (neįskaitoma). Konsiliumo iÅ¡vadose nurodyta, jog tikslingas operacinis gydymas â d. apatinÄ lobektomija, gavus galutinį histologinio tyrimo atsakymÄ bus sprendžiama dÄl tolesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo. GalutinÄ konsiliumo iÅ¡vada: operacija â VATS d. apatinÄ lobektomija (el. bylos t. 1, b. l. 33â34).ChirurginÄs operacijos protokole Nr. 39 nurodyta, jog pacientas 2016-01-29 nuo 9.45 val. iki 12.05 val. buvo operuojamas, atlikta videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomijos operacija, kurios metu atliekant arterijos iÅ¡dalijimÄ dÄl anatominÄs naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo įvyko plauÄių arterijos plyÅ¡imas.
Kraujavimas truko iki 15 sekundžių, kol buvo galutinai sustabdytas apsiuvant defektÄ . TÄsiant operacijÄ progresavo hemoraginis Å¡okas, kas sÄ lygojo asistolijÄ . Buvo atvertas perikardas, pacientui taikytas Å¡irdies masažas, gaivinimo metu buvo padarytas Å¡irdies pažeidimas â plyÅ¡o Å¡irdies raumuo, kuris buvo nesÄkmingai apsiÅ«tas. Visa tai lÄmÄ, jog reanimacinÄs priemonÄs buvo neefektyvios, 2016-01-29 12.05 val. konstatuota paciento D. T. mirtis (el. bylos t. 1, b. l. 44â45).IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį argumentuoja iÅ¡ esmÄs tuo, jog jo tÄvui operacija atlikta negavus raÅ¡ytinio sutikimo, ir tuo, jog netinkamai, neįvertinus paciento bÅ«klÄs parinkta operacijos rūšis.
IÅ¡tyrÄs ir įvertinÄs byloje esanÄius įrodymus teismas nesutinka su ieÅ¡kovo argumentais. IÅ¡ Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2016-09-12 sprendimo Nr. 56-91 matyti, kad Komisija iÅ¡vadas, kurioms reikalingos specialiosios žinios, gavo iÅ¡ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninÄs VšĮ Kauno klinikų Å irdies, krÅ«tinÄs ir kraujagyslių chirurgijos klinikos KrÅ«tinÄs chirurgijos skyriaus gydytojo krÅ«tinÄs chirurgo V.
B. Komisija specialistui suformulavo klausimus, į kuriuos jis pateikÄ atsakymus. Specialistas nurodÄ, jog remiantis pateikta medicinine dokumentacija (operacijos protokolu Nr. 39, anesteziologo įraÅ¡ais) 2016-01-28 konsiliumo numatyta gydymo ir operacijos taktika buvo tinkama, pacientui atlikti įprasti tyrimai, 2016-01-29 atliktos operacijos metu asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugos buvo teikiamos tinkamai, o operacijos metu įvykÄs kraujavimas nÄra laikomas gydytojų klaida. Ä®vertinÄs pateiktÄ medicininÄ dokumentacijÄ specialistas pareiÅ¡kÄ nuomonÄ, jog teikiant asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas gydytojų klaidų padaryta nebuvo (el. bylos t. 1, b. l. 78â81).
Pateiktuose dokumentuose esanÄios informacijos atsakyti, ar pacientui atlikti visi reikalingi tyrimai, ir ligoninÄje teiktų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų kokybei įvertinti specialistui nepakako. Teismo vertinimu, specialisto atsakymai į Komisijos klausimus yra objektyvÅ«s, pagrįsti jam pateiktų dokumentų turiniu. Komisija, įvertinusi gydytojo specialisto atsakymus ir ligoninÄs pateiktus dokumentus, konstatavo, jog pacientui diagnostika, taikyta gydymo taktika ir metodai buvo teisingi, o operacijos metu įvykÄs Å«mus kraujavimas kilo ne dÄl gydytojų klaidų, o dÄl naviko lokalizacijos Å¡alia arterijos, naviko griuvimo ir predisponuojanÄios ligos â plauÄių arterijos aterosklerozÄs, dÄl kurios arterijos sienelÄ buvo labai trapi.
NagrinÄjamoje byloje teismas paskyrÄ deontologinÄ ekspertizÄ, kuriÄ atliko ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. R. (J. R.), turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, aukÅ¡tÄ jį universitetinį medicininį iÅ¡silavinimÄ , aukÅ¡ÄiausiÄ kvalifikacinÄ kategorijÄ , ekspertinio darbo staÅ¾Ä nuo 1990 metų; Nacionalinio vÄžio instituto KrÅ«tinÄs chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojas krÅ«tinÄs chirurgas R.
A.; Nacionalinio vÄžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinÄs skyriaus vedÄjas gydytojas dr. R. T. (el. bylos t. 3, b. l. 96â105). EkspertizÄs akte Nr. EDM 1 (34)/2018 (01) nurodyta, jog pacientui ligoninÄje (taip pat ir 2016-01-29 atliktos operacijos metu) buvo teiktos tinkamos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, iki operacijos buvo atlikti ir įvertinti visi reikalingi tyrimai, paciento iÅ¡tyrimui buvo taikyti tinkami metodai. Ekspertų komisijos nuomone, konkreÄiu atveju nebuvo priežasÄių atlikti papildomus tyrimus kraujagyslių aterosklerozÄs mastui nustatyti.
EkspertizÄs akte nurodyta, jog pateiktoje medicinos dokumentacijoje nÄra duomenų apie galimÄ plautinÄs plauÄių arterijos aterosklerozÄ, plautinÄs plauÄių arterijos sienelÄs bÅ«klÄ. Operuojantys chirurgai plautinÄs plauÄių arterijos sienelÄs bÅ«klÄ gali įvertintini tik operacijos metu. Pacientas bÅ«damas informuotas iÅ¡reiÅ¡kÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti lobektomijos operacijÄ . Operacijos metodÄ pasirenka operuojantis chirurgas. Videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija yra mažiau traumuojanti palyginti su atvira lobektomija, todÄl Å¡is operacijos metodas yra labiau indikuotinas vyresnio amžiaus pacientams.
Operacijos metu įvykusį plauÄių arterijos plyÅ¡imÄ lÄmÄ anatominÄs ir patofiziologinÄs individualios paciento savybÄs (naviko lokalizacija ir arterijos sienelÄs bÅ«klÄ). Ekspertai konstatavo, jog iÅ¡ pateiktų duomenų negalima teigti, kad ligoninÄs gydytojai krÅ«tinÄs chirurgai bÅ«tų buvÄ nepakankamai atidÅ«s ir rÅ«pestingi atlikdami videoasistuojanÄiÄ torakoskopinÄ lobektomijÄ . EkspertizÄs akte nurodyta, jog iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai pacientui buvo atliktas arterijos iÅ¡dalijimas.
PažymÄta, jog VATS lobektomijos metu arterijos iÅ¡dalijimas atliekamas visais atvejais ir visi nurodyti faktoriai (naviko lokalizacija Å¡alia arterijos, naviko griuvimas ir plauÄių arterijos aterosklerozÄ) galÄjo turÄti įtakos neigiamoms gydymo pasekmÄms. EkspertizÄs akte nurodyta, jog iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai įvyko plauÄių arterijos plyÅ¡imas ir kaip įvykus neplanuotam plauÄių arterijos plyÅ¡imui buvo stabdomas masyvus kraujavimas, taÄiau iÅ¡ pateiktų medicinos dokumentų negalima teigti, kad operacijos metu įvykÄs kraujavimas buvo sÄ lygotas gydytojų klaidos.
Operacijos metu įvykÄs kraujavimas galÄjo bÅ«ti sÄ lygotas naviko lokalizacijos Å¡alia plauÄių arterijos ir plauÄių arterijos sienelÄs trapumo. Ä® klausimÄ , ar buvo įmanoma, plyÅ¡us magistralinei kraujagyslei âplauÄių arterijai, kai plyÅ¡imas 3 cm ilgio, įvertinus, kad buvo atliekama videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija per torakostomines angas (indikatoriai: vyras, amžius 80 m., hipertenzija), kraujo tÅ«rį ir kraujavimo greitį, per 15 sekundžių apsiÅ«ti plauÄių arterijÄ ir atkurti gyvybinius parametrus bei tÄsti operacijÄ (13 klausimas), ekspertai nurodÄ, jog Å¡ių veiksmų atlikimo galimybÄs įvertinimas priklauso nuo konkreÄios klinikinÄs situacijos.
Specialiojoje literatÅ«roje nÄra Å¡altinių, kuriose bÅ«tų pateikti lyginamieji tyrimai apie videoasistuojanÄios torakoskopinÄs lobektomijos metu įvykstanÄių plauÄių arterijos plyÅ¡imų susiuvimo ir gyvybinių parametrų atkÅ«rimo laikÄ . Ä® klausimÄ , kodÄl pacientui operacijos metu progresavo hemoraginis Å¡okas ir asistolija, jeigu plauÄių arterija buvo apsiÅ«ta, atstatytas arterinis kraujo spaudimas ir tÄsiama operacija, ekspertai atsakÄ, jog pacientui operacijos metu atsiradÄs hemoraginis Å¡okas ir asistolija gali bÅ«ti paaiÅ¡kinami staigiu nukraujavimu bei paciento individualiomis fiziologinÄmis savybÄmis.
Paciento kraujospÅ«džio ir pulso pasikeitimus sÄ lygojo kraujavimas ir medikamentų poveikis (dopaminas, adrenalinas). Nuo 11 val. 34 min. iki 11 val. 40 min. buvo skirtas ir taikytas medikamentinis gydymas (adrenalinas, dopaminas, atropinas). EkspertizÄs akte nurodyta, jog iÅ¡ pateiktų medicininių dokumentų negalima nustatyti, kada tiksliai pacientui buvo paÅ¡alinta deÅ¡inio plauÄio apatinÄ skiltis, ar darinys buvo paÅ¡alintas iki ar po plauÄių arterijos plyÅ¡imo. Komisijos nuomone, pacientui deÅ¡inÄs krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄs Å¡one 18 cm operacinis skersinis pjÅ«vis galÄjo bÅ«ti atliktas turint tikslÄ atlikti tiesioginį Å¡irdies masaÅ¾Ä arba sustabdyti kraujavimÄ .
PacientÄ gaivinant buvo atlikti tinkami veiksmai. Gaivinimo metu įvykusį Å¡irdies pažeidimÄ galÄjo nulemti paciento individualios savybÄs. Paciento Å¡irdies lokalizacija deÅ¡inÄje krÅ«tinÄs lÄ stos pusÄje paaiÅ¡kinama operacijos metu atverta Å¡irdaplÄve. EkspertizÄs akte pažymÄta, jog tiek atliekant atvirÄ lobektomijÄ , tiek videoasistuojanÄiÄ torakoskopinÄ lobektomijÄ , operuojanÄio chirurgo veiksmai nesiskirtų. D. T. mirties priežastis â masyvus nukraujavimas, įvykÄs operacijos metu atliekant vÄžio pažeistos deÅ¡inio plauÄio apatinÄs skilties paÅ¡alinimÄ .IÅ¡ aptarto Komisijos sprendimo ir ekspertizÄs akto matyti, jog tiek iÅ¡vadas Komisijai teikÄs gydytojas specialistas, tiek ValstybinÄs teismo medicinos tarnybos ekspertai, iÅ¡nagrinÄjÄ medicininius dokumentus, nenustatÄ gydytojų klaidų ar netinkamai / nekokybiÅ¡kai suteiktų medicininių paslaugų fakto.
Ekspertai konstatavo, jog operacijos metu įvykusį plauÄių arterijos plyÅ¡imÄ lÄmÄ anatominÄs ir patofiziologinÄs individualios paciento savybÄs (naviko lokalizacija ir arterijos sienelÄs bÅ«klÄ), o ne gydytojų klaida, gaivinimo veiksmai buvo tinkami, o jo metu įvykÄs Å¡irdies pažeidimas taip pat galÄjo bÅ«ti nulemtas individualių paciento savybių.IeÅ¡kovui argumentuojant, jog galutinÄ diagnozÄ: periferinÄ karcinoma (piktybinis plauÄių navikas) jo tÄvui nustatyta tik po mirties atlikus histologinį tyrimÄ ir autopsijÄ , pažymÄtina, jog iÅ¡ byloje esanÄių medicininių dokumentų matyti prieÅ¡ingai.
Tiek Å¡eimos gydytojo siuntime, tiek ambulatorinÄje asmens sveikatos istorijoje ir siuntime stacionariniam gydymui nurodyta diagnozÄ: Ca pulmonis, TLK kodas C34.3, kuris ir reiÅ¡kia apatinÄs skilties, broncho ar plauÄio piktybinį navikÄ . Teismo vertinimu, 2016-01-28 gydytojų konsiliumo protokolo iÅ¡vada, jog gavus galutinius histologinio tyrimo atsakymus bus sprendžiama dÄl tolesnio kompleksinio chemospindulinio gydymo, taip pat pagrindžia paciento diagnozÄ, nes chemospindulinis gydymas reiÅ¡kia chemoterapijÄ , skiriamÄ kartu su radioterapija, ir, teismo nuomone, apie tokio gydymo tikslingumÄ nebÅ«tų pagrindo svarstyti nediagnozavus piktybinio naviko.
PažymÄtina, jog tiek paciento 2016-01-26 pasiraÅ¡ytame sutikime operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedÅ«rai (bendrame), tiek 2016-01-28 paciento pasiraÅ¡ytame analogiÅ¡kame sutikime taip pat aiÅ¡kiai nurodyta diagnozÄ Ca pulmonis (el. bylos t. 1, b. l. 35â38). Å ių duomenų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , jog net jeigu pacientui ir nebuvo nustatyta itin tiksli diagnozÄ, bet kuriuo atveju atliktų tyrimų pagrindu buvo pagrįsti įtarimai esant piktybinį navikÄ deÅ¡iniajame plautyje. Tokiu atveju, iÅ¡naudojus neinvazinius tyrimų metodus, gydytojų konsiliumo paskirta minimaliai traumuojanti videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija.MokslinÄje literatÅ«roje nurodoma, jog videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija yra minimaliai invazinÄ operacija ir per pastaruosius 20 metų dažniausiai atliekama operacija ligoniams, sergantiems plauÄių vÄžiu (Sveikatos mokslai 2011, Volume 21, Number 4, p. 109-113, http://sm-hs.eu/index.php/smhs/article/viewFile/113/pdf;http://www.nvi.lt/uploads/pdf/Konferencijos%20medziaga/OASSG.Cicenas.pdf;
Medicina (2002), 38 tomas, 2 priedas, https://sam.lrv.lt/uploads/sam/documents/files/Veiklos_sritys/Sveikatos_mokslai/Moksliniai_straipsniai%E2%80%93zurnalas_Sveikatos%20mokslai/2009m/2009SM_6Visasnumerisindd.pdf; Medicina (2004), 40 tomas, 1 priedas, Sveikatos mokslai/Health sciences in Eastern Europe ISSN 1392-6373 print / 2335-867X online 2017, 27 tomas, Nr. 5, p. 61â64, https://doi.org/10.5200/sm-hs.2017.078; Kauno medicinos universiteto Lietuvos pulmonologų ir alergologų draugijos, Lietuvos chemoterapeutų draugijos, Lietuvos krÅ«tinÄs ir Å¡irdies chirurgų draugijos, Lietuvos patologų draugijos, Lietuvos radiologų asociacijos PlauÄių vÄžio diagnostikos ir gydymo rekomendacijos, Kaunas 2007, Nr. 25 (2103) LSMU IR LSMU;
LigoninÄs Kauno klinikų savaitraÅ¡tis âAve vitaâ, 2016-06-23). Kad Å¡i operacija labiausiai tausoja žmogų ir mažiausia jos pooperacinÄ rizika, patvirtino tiek operacijÄ atlikÄs gydytojas A. B., tiek ekspertas R. A.PažymÄtina, jog operacija paskirta laikantis VšĮ KlaipÄdos universitetinÄs ligoninÄs vyriausiojo gydytojo 2010-12-15 įsakymu Nr. 242p.3 1 priedu patvirtintos Onkologinių pacientų iÅ¡tyrimo prieÅ¡ operacijÄ tvarkos (el. bylos t. 3, b. l. 22), kurios 1.2 punkte nurodyta, jog pacientui iki operacijos turi bÅ«ti atlikti ir įvertinti visi reikalingi tyrimai, patvirtinantys onkologinio susirgimo diagnozÄ.
Tai, jog nagrinÄjamu atveju atlikti visi reikalingi tyrimai, konstatuota ekspertizÄs akte (akto iÅ¡vada Nr. 2). Pagal minÄtos Tvarkos 1.3 punktÄ operacija, jos modifikacija ir apimtis nustatomi konsiliumo tvarka, pagal 1.4 punktÄ onkologinių pacientų chirurginis gydymas taikomas tik po gydytojų konsiliumo. Å ių reikalavimų laikymÄ si patvirtina minÄtas 2016-01-28 gydytojų konsiliumo protokolas. IÅ¡ pacientÄ operavusio gydytojo A. B., teismo posÄdyje apklausto kaip liudytojo, parodymų matyti, jog diagnozÄ (pirma B stadija) tyrimais nustatyta pacientui atvykus į ligoninÄ iki operacijos, gydymas parinktas bÅ«tent įvertinus indikacijas, t. y. naviko dydį (apie 3,5 cm), paciento amžių ir bÅ«klÄ.
PažymÄtina, jog ekspertas R. A. taip pat sutiko, jog nagrinÄjamu atveju gydymo bÅ«das parinktas tinkamai, operacija atlikta tikslingai, iki operacijos padaryti visi reikalingi įprasti tokiu atveju tyrimai, iÅ¡ medicininiuose dokumentuose užfiksuotos informacijos apie paciento bÅ«klÄ nebuvo pagrindo svarstyti dÄl kokių nors specifinių ar papildomų tyrimų. Eksperto nuomone, tai tipinis, ypatumais neiÅ¡siskiriantis atvejis. Liudytojas gydytojas A. B. paaiÅ¡kino, jog specialaus kraujagyslių, jų elastingumo tyrimo atlikti nereikÄjo, nes jis atliekamas tik atskirais atvejais, pavyzdžiui, jeigu yra įtarimas, kad navikas peraugÄs kraujagyslÄ.
Å iuo atveju tyrimais nustatyta naviko lokalizacija, t. y. Å¡alia kraujagyslÄs, bet jos neperaugÄs. Liudytojas paaiÅ¡kino, jog tai tipinis atvejis, nes jeigu dÄl naviko lokalizacijos tokiu atveju atsisakytų atlikti operacijÄ , tai sudarytų apie 70 procentų visų pacientų. Liudytojas ir ekspertas pateikÄ analogiÅ¡kÄ statistikÄ , jog paÅ¡alinus auglį su plauÄių skiltimi, t. y. atlikus lobektomijÄ , pacientų iÅ¡gyvenamumas iki 5 metų siekia apie 70â80 procentų, o neatlikus operacijos geriausiu atveju žmogus iÅ¡gyventų iki vienerių metų, nes mirtingumas nuo plauÄių vÄžio vienas iÅ¡ didžiausių Lietuvoje ir pasaulyje.
Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybÄs sudaro pagrindÄ konstatuoti, kad nagrinÄjamu atveju operacija atlikta tikslingai. IeÅ¡kovui keliant abejones dÄl galimai neįvertinto paciento amžiaus, gyvenimo bÅ«do (rÅ«kymas), aterosklerozÄs rizikos, ekspertas R. A. su tokiais teiginiais nesutiko. PrieÅ¡ingai, ekspertas paaiÅ¡kino, jog aterosklerozÄ vystosi didžiajame kraujo apytakos rate, o nagrinÄjamu atveju plyÅ¡imas įvyko mažajame kraujo apytakos rate, t. y. iÅ¡ Å¡irdies iÅ¡einanÄioje kraujagyslÄje, kuri dalijasi į kairÄ ir deÅ¡inÄ puses, kol susmulkÄja iki kapiliarų.
IÅ¡ eksperto paaiÅ¡kinimų matyti, jog nagrinÄjamu atveju įvertinus paciento amžių ir vÄžio iÅ¡plitimÄ videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija bÅ«tent ir buvo tinkamiausias gydymo bÅ«das, pripažįstamas pasaulyje kaip tinkamiausias gydymo bÅ«das pradinÄje vÄžio stadijoje, atliekamas apie 80 procentų atvejų, o paslaugos nagrinÄjamu atveju suteiktos kokybiÅ¡kai. Ekspertas nurodÄ, jog VšĮ KlaipÄdos universitetinÄ ligoninÄ turi daug patirties ir yra kompetentinga atlikti Å¡ias operacijas.
IÅ¡ liudytojo gydytojo A. B. parodymų matyti, jog jis yra ligoninÄs KrÅ«tinÄs chirurgijos skyriaus vedÄjas, turintis apie 25 metus praktikos, kas metus padarantis apie 500 Å¡ių operacijų, per dienÄ paprastai po 2, atliekantis Å¡ias operacijas visame pasaulyje. Teismo vertinimu, pacientÄ operavusio gydytojo kvalifikacija itin aukÅ¡ta. IeÅ¡kovui argumentuojant, jog operacija atlikta be raÅ¡ytinio informuoto paciento sutikimo, 2016-01-28 paciento pasiraÅ¡ytame sutikime bÅ«tent ir nurodyta operacija â lobektomija, o, minÄta, gydytojų konsiliumo paskirta videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija, kuri ir buvo atlikta.
IÅ¡ ekspertizÄs akto (7 iÅ¡vada) matyti, jog informuotas pacientas iÅ¡reiÅ¡kÄ raÅ¡tiÅ¡kÄ sutikimÄ atlikti lobektomijos operacijÄ . Operacijos metodÄ pasirenka operuojantis chirurgas. Videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija yra mažiau traumuojanti palyginti su atvira lobektomija, todÄl Å¡is operacijos metodas yra labiau indikuotinas vyresnio amžiaus pacientams. Tiek iÅ¡ eksperto R. A., tiek iÅ¡ liudytojo pacientÄ operavusio gydytojo A. B. parodymų aiÅ¡ku, jog lobektomija gali bÅ«ti atliekama vienu iÅ¡ dviejų bÅ«dų: tradicinÄ torakotomija, darant didelį pjÅ«vį nuo krÅ«tinkaulio iki stuburo, arba videoasistuojanti torakoskopinÄ lobektomija, kontroliuojama vaizdo įraÅ¡u, padarant keletÄ mažų pjÅ«vių, per kuriuos įdedama maža kamera ir specialus chirurginis instrumentas.
Teismo vertinimu, sutikime nurodytas operacijos pavadinimas â lobektomija yra tinkamas ir paciento sutikimas atitinka Ä®statymo 17 straipsnio reikalavimus, o pagal Ä®statymo 15 straipsnio 5 dalį paciento pasiraÅ¡ytas sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkanÄios formos sutikimas reiÅ¡kia, kad pacientas gavo tinkamÄ informacijÄ . PažymÄtina, jog ekspertas taip pat paaiÅ¡kino, jog sutikime operacija nurodyta tinkamai, jis laikomas informuoto paciento sutikimu ir apibrÄžia operacijos apimtį â bÅ«tent plauÄio skilties paÅ¡alinimÄ , ir nÄra reglamentuota, kad sutikime bÅ«tinai bÅ«tų nurodytas konkretus lobektomijos atlikimo bÅ«das.
Ä®statyme įtvirtintas reikalavimas informacijÄ pacientui pateikti jam suprantama forma, taÄiau Ä®statymo 17 straipsnyje, reglamentuojanÄiame sutikimÄ , nÄra reikalavimo raÅ¡tu iÅ¡aiÅ¡kinti procedÅ«ros esmÄ, alternatyvas, pobÅ«dį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas (nepageidaujamus padarinius), kitas aplinkybes, kurios gali turÄti įtakos paciento apsisprendimui sutikti arba atsisakyti numatomos chirurginÄs operacijos ar invazinÄs ir (ar) intervencinÄs procedÅ«ros. IÅ¡ liudytojo gydytojo A.
B. parodymų matyti, jog jis iÅ¡aiÅ¡kino pacientui ir jo sutuoktinei abu galimus bÅ«dus ir pacientas bei jo Å¡eima pasirinko videoasistuojanÄios torakoskopinÄs lobektomijos bÅ«dÄ , prieÅ¡ingu atveju jis Å¡io bÅ«do nebÅ«tų naudojÄs, nes apsisprendimÄ visada iÅ¡reiÅ¡kia pacientas, o jo, kaip chirurgo, pareiga siekti kuo mažiau traumuoti pacientÄ ir iÅ¡vengti pooperacinÄs rizikos ir komplikacijų. IÅ¡ gydytojo A. B. parodymų matyti, jog navikas buvo Å¡alia kraujagyslÄs, labai glaudžiai su ja susijÄs, o dalijant kraujagyslÄ Ä¯vyko plyÅ¡imas ir kraujavimas, kuris buvo labai greitai, per 10â15 sekundžių, sustabdytas ir operacija tÄsta, navikas su plauÄio skiltimi paÅ¡alintas.
TÄsiant operacijÄ Ä¯vyko Å¡irdies asistolÄ, t. y. sustojo Å¡irdis, dÄl to Å¡one padarytas apie 18 cm ilgio pjÅ«vis, per kurį atliktas Å¡irdies masažas. Liudytojas parodÄ, jog fiziÅ¡kai nebÅ«tų įmanoma tÄsti operacijos, jeigu nebÅ«tų sustabdytas kraujavimas, o operacijÄ jis pabaigÄ â navikÄ paÅ¡alino â pacientui dar esant gyvam, todÄl mano, kad operacija buvo sÄkminga. Liudytojas parodÄ, jog Å¡irdies masažas daromas ranka tiesiogiai, tam bÅ«tinai reikÄjo minÄto pjÅ«vio.
Kaip galimas asistolÄs priežastis liudytojas nurodÄ galimÄ kraujo spaudimo kritimÄ plyÅ¡us kraujagyslei ir staigų kraujo netekimÄ arba kitas įvairias priežastis. DÄl autopsijos protokole nurodytų Å¡onkaulių lūžių parodÄ, jog tai Å¡irdies masažo pasekmÄs, nesunkios komplikacijos, jos labai dažnos, taÄiau neiÅ¡vengiamos siekiant iÅ¡gelbÄti gyvybÄ. Gydytojas parodÄ, jog bet kokia intervencija ar invazija į žmogaus organizmÄ gali sukelti komplikacijų ar net mirtį ir medicina nepajÄgi duoti garantijų.
Ekspertas paaiÅ¡kino, jog iÅ¡ jam pateiktų medicininių dokumentų yra aiÅ¡ku, kad kraujagyslÄs plyÅ¡imas įvyko darant manipuliacijas, kokias tiksliai ir kelintÄ minutÄ, nurodyti negali, nes tai nÄra užfiksuota, taÄiau tai galÄjo įvykti bandant atskirti arterijÄ nuo broncho, iÅ¡dalijant kraujagysles ar pan. Ekspertas kategoriÅ¡kai paneigÄ ieÅ¡kovo teiginius, jog kraujagyslÄ buvo pradurta, ir pažymÄjo, jog chirurgas tiek atviro pjÅ«vio (torakoskopijos) bÅ«du, tiek videoasistuojanÄios torakoskopinÄs lobektomijos bÅ«du atlikdamas plauÄių skilties su naviku paÅ¡alinimo operacijÄ atliktų tuos paÄius veiksmus, t. y. pirmiausia iÅ¡dalytų ir persiÅ«tų / perriÅ¡tų kraujagysles ir bronchus â atskirtų juos nuo kraujotakos sistemos, kad bÅ«tų galimybÄ prieiti prie operuojamos plauÄių vietos.
Ekspertas paaiÅ¡kino, jog per 15 sekundžių tikrai įmanoma sustabdyti kraujavimÄ , t. y. užspaudžiamas ar apsiuvamas kraÅ¡tas, užblokuojamas kraujo pratekÄjimas, o toliau sutvarkoma kraujagyslÄ. Taip pat nurodÄ, jog tikrai buvo atvertas perikardas Å¡irdies masažui, nes kitaip jo neįmanoma padaryti. Eksperto nuomone, mirties priežastis â Å¡irdies sustojimas, jį galÄjo lemti prasidÄjÄs kraujavimas, po kurio pacientÄ iÅ¡tiko hemoraginis Å¡okas, lÄmÄs Å¡irdies asistolÄ, t. y. sustojimÄ .
Ekspertas paaiÅ¡kino, jog sustabdžius kraujavimÄ , operacija galÄjo bÅ«ti tÄsiama ir darinys su plauÄių skiltimi sÄkmingai paÅ¡alintas, nes hemoraginis Å¡okas neįvyksta iÅ¡ karto pradÄjus kraujuoti, tam reikia laiko, todÄl chirurgas, sustabdÄs kraujavimÄ , tikrai galÄjo pabaigti operacijÄ . DÄl autopsijos protokole užfiksuotų aplinkybių dÄl atviro broncho, neužspaustų kraÅ¡tų, nesuriÅ¡tų siÅ«lų ekspertas paaiÅ¡kino, jog, jo manymu, galimai gelbstint paciento gyvybÄ ir taikius atitinkamas priemones bronchas liko atviras, buvo planuojama jį užsiÅ«ti vÄliau, taÄiau pacientui mirus tai neteko prasmÄs. TÄ patį paaiÅ¡kino ir dÄl nesuriÅ¡tų siÅ«lų, t. y. stabdant kraujavimÄ persiÅ«tas plyÅ¡usios kraujagyslÄs galas blokuojant kraujo tekÄjimÄ , vÄliau tÄsta operacija, paÅ¡alinta plauÄio skiltis, taÄiau vÄliau sustojus Å¡irdžiai ir gelbÄjant pacientÄ prioritetas teiktas gaivinimui, o pacientui mirus siÅ«lai liko nebesutvarkyti.
Ekspertas darÄ prielaidas, nes operacijos protokole detaliai neužfiksuoti atlikti veiksmai ir jų tikslus (minutÄmis) atlikimo laikas, taÄiau ekspertas paaiÅ¡kino, jog tokio reikalavimo teisÄs aktuose nÄra. DÄl Å¡ios priežasties teismas vertina kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius, kad vien aplinkybÄ, jog dokumentai netikslÅ«s ir nedetalÅ«s, lemia, jog galimai netinkamai suteiktos gydymo paslaugos. Juo labiau medicininÄs dokumentacijos netikslumai ar pildymo tvarkos neatitikimai patys savaime negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, susijusių su gydymo paslaugų teikimo kokybe, ar pagrįsti priežastinio ryÅ¡io tarp teisÄs aktų pažeidimų, susijusių su medicininÄs dokumentacijos pildymu, ir kilusių komplikacijų (pasekmių), o tam tikros informacijos neužfiksavimas (nebuvimas) medicininiuose dokumentuose negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai traktuojamas taip, kad konkretus veiksmas nebuvo atliktas.
Å ioms aplinkybÄms nustatyti gali bÅ«ti pasitelkiami ir liudytojai, o liudytojo gydytojo A. B. parodymai apie jo atliktus gydymo veiksmus ir operacijos eigÄ nuoseklÅ«s, iÅ¡ esmÄs patvirtinti ir ekspertizÄs akte bei eksperto paaiÅ¡kinimais. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigas ir pacientus sieja prievolÄ užtikrinti atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolÄ pasiekti ar garantuoti rezultatÄ , nes gydytojas dÄl objektyvių priežasÄių negali garantuoti rezultato.
Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad maksimalių pastangų principas, vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiÅ¡kia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikÄ kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinÄs etikos ir pripažintos praktikos taisyklÄmis, teisÄs aktų, reglamentuojanÄių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2011-02-21 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-59/2011).
Be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinÄ atsakomybÄ turi ir objektyviÄ sias ribas, jas nubrÄžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenÄs pažinimo procesas, plÄtojasi ir tobulÄja, taÄiau neiÅ¡vengiamai tenka susitaikyti su realybÄs faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų ir ne visos ligos gali bÅ«ti iÅ¡gydytos, gydydamas pacientÄ , gydytojas negali padaryti daugiau, nei leidžia medicinos galimybÄs ir ligonio bÅ«klÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2009-10-13 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2015-05-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-299-611/2015).
NagrinÄjamu atveju nei Komisijai iÅ¡vadÄ teikÄs gydytojas specialistas, nei ekspertizÄ atlikÄ teismo ekspertai nenustatÄ gydytojų klaidų ar netinkamo gydymo paslaugų teikimo faktų, teismas neturi pagrindo abejoti gydytojo specialisto iÅ¡vados ir ekspertizÄs akto iÅ¡vadų teisingumu ar specialisto ir ekspertų kompetencija, o byloje nesant jų iÅ¡vadas paneigianÄių įrodymų (CPK 178 straipsnis) nÄra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovÄs neteisÄtus veiksmus, todÄl skaudi ir staigi ieÅ¡kovo tÄvo mirtis pati savaime negali lemti atsakomybÄs taikymo gydymo įstaigai.
NenustaÄius vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygų â neteisÄtų veiksmų, nÄra teisinio pagrindo kilti ligoninÄs civilinei atsakomybei ir kitų sÄ lygų egzistavimas plaÄiau nenagrinÄjamas.Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ieÅ¡kovo O. T. ieÅ¡kinys atmestinas kaip nepagrįstas. DÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų ir užstatoIeÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetus, jo turÄtos bylinÄjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).IÅ¡ ieÅ¡kovo 2017-03-21 mokÄjimo nurodymu sumokÄto 970,00 Eur užstato 2018-01-26 mokÄjimo nurodymu Nr. F3-3 Valstybinei teismo medicinos tarnybai sumokÄta 932,00 Eur už ekspertizÄ.
IÅ¡ ieÅ¡kovo 2018-04-27 mokÄjimo orderiu Nr. 3874 sumokÄto 569,00 Eur užstato už liudytojo A. B. dalyvavimÄ 2018-06-05 teismo posÄdyje VšĮ KlaipÄdos universitetinei ligoninei teismas 2018-06-20 mokÄjimo nurodymu Nr. F3-34 sumokÄjo 66,73 Eur. IÅ¡ likusio ieÅ¡kovo sumokÄto užstato (540,27 Eur) biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vÄžio institutui sumokÄtina 286,95 Eur už eksperto R. A. dalyvavimÄ 2018-06-26 teismo posÄdyje, likusi užstato dalis grÄ Å¾intina ieÅ¡kovui (CPK 90 straipsnio 1 dalis, 91 straipsnio 3 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263â270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį atmesti. IÅ¡ KlaipÄdos apygardos teismo sÄ skaitoje esanÄio užstato biudžetinei įstaigai Nacionaliniam vÄžio institutui sumokÄti 286,95 Eur (du Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡i eurai 95 centai) už eksperto R. A. dalyvavimÄ 2018-06-26 teismo posÄdyje, likusiÄ užstato dalį grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui O. T. (O. T.).SprendimÄ per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per KlaipÄdos apygardos teismÄ .
TeisÄja                                                                                                                              Irma Äuchraj