cf4b4efc-3008-4c79-9aa3-da090ebcece2 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2YT-564-944/2021 Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00021-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.1, 3.4.4.2 (S) PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 2 d. Kretinga Plungės apylinkės teismo Kretingos rÅ«mų teisėja AuÅ¡ra BarÅ¡kietytė, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį, suinteresuoti asmenys byloje Kretingos rajono savivaldybės administracija, valstybė, atstovaujama Valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, S. V., N. B., O.

K., R. K., E. R., I. K., J. L., R. K. R., I. R., R. R., J. G., V. K., B. K., J. B., Z. Č., J. K., M. V., L. Å ., Z. K., R. P., J. P., V. D., I. E., J. M., D. U., A. S., Z. T., V. K., V. S., B. D., V. S., V. B., R. G., L. K., R. R., V. T., A. Å ., R. I. R., K. A. S. Teismas n u s t a t ė: pareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti, kad A. Å ., pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ žolės miltų agregato pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimas 1P1p, turintį 740,69 kv. m bendro ploto, pastatytÄ 1978 m., esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Suinteresuotas asmuo valstybė atstovaujama VÄ® Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimais pareiÅ¡kimo pagrįstumÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Kretingos rajono savivaldybė atsiliepimu nuodo, kad pareiÅ¡kimas galėtų bÅ«ti tenkinamas jeigu bÅ«tų nustatytos visos sÄ lygos. Daugiau atsiliepimų per teismo nustatytÄ terminÄ negauta. Teismas k o n s t a t u o j a: pareiÅ¡kimas tenkintinas. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 1978-12-01 suraÅ¡ytas aktas dėl statinio – Å¡ieno miltų agregato priestato. 1994-08-25 suraÅ¡ytas „Baublių“ žemės Å«kio bendrovės turto priėmimo–perdavimo aktas.

Pajininkai A. M. grupėje pagal priėmimo–perdavimo aktÄ . 1994-08-25 Kretingos rajono Užtautų k. pajininkų raÅ¡tas dėl malÅ«no pastato pardavimo R. E.. 1994-08-25 suraÅ¡ytas „Baublių“ žemės Å«kio bendrovės turto priėmimo–perdavimo aktas. Pajininkai J. K. grupėje pagal priėmimo–perdavimo aktÄ . Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o duomenys apie Kretingos rajono „Baublių“ žemės Å«kio bendrovę. VÄ® Registro centro duomenys, kad daiktinės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ statinį, esantį adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotos.

Nekilnojamojo turto registro duomenų iÅ¡raÅ¡as dėl pastato–žolės miltų agregato pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-05-01 R. E. ir A. Å . sutartis. Ginčo statinio fotonuotraukos. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kretingos rajono žemėtvarkos skyriaus „Žalgiris“ pažymÄ dėl žemės naudojimo. VÄ® Registro centro sprendimas Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo nekilnojamojo turto registre.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos raÅ¡tas. Duomenys dėl elektros įvado įrengimo, vandens tiekimo ir nuotakų Å¡alinimo sutartis, elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartis, kvitai. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla, registro Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje sprendžiamas reikalavimas dėl nuosavybės teisių įgijimo į ginčo turtÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu. Teismas nurodo, kad įgyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 1  punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos.

Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja. Be to, kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiÅ¡kimÄ , bylos Nr. 3K-3-41/2011; iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, bylos Nr. 3K-7-67/2011). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas ;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai, t .y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas(CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Byloje pateikti duomenys patvirtina, t. y. likvidacinės komisijos suraÅ¡yti aktai, kad žemės Å«kio bendrovės „Baublių“ pajininkai 1994-08-25 priėmimo–perdavimo aktais perėmė pastato–žolės miltų agregato pastato, statyto 1978 m., dalis. Žemės Å«kio bendrovės „Baublių“ pajininkai savo pajus perleido R. E., o pastarasis pareiÅ¡kėjui. Tokiu bÅ«du nuo 2008-05-01 ginčo statiniu naudojasi prižiÅ«ri pareiÅ¡kėjas, atitinkami yra sudaręs patarnavimų sutartis, moka mokesčius, ten vykdo veiklÄ , statinys prižiÅ«rimas juo rÅ«pinamasi ir naudojamasi.

Nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie daikto valdytojÄ , t. y. pareiÅ¡kėjo valdymas taip pat nėra registruotas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiek registracija registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiÅ¡kia valdymo nebuvimo ir negali bÅ«ti vertinama kaip kliÅ«tis teismui konstatuoti esant valdymo teisę, nes asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme įtvirtintas sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Kadangi specialiosiose įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymÄ , tokio reikalavimo taikymas nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymÄ ar jį paneigtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011m. vasario 21d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Todėl Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjas, nors ir neįregistravo savo valdymo teisės, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad jam perduotas pastatas nuo 2008 m., kad pareiÅ¡kėjas juo rÅ«pinasi ir prižiÅ«ri, kaip savininkas.

Toko pobÅ«džio aplinkybės patvirtina pareiÅ¡kėjo valdymo atvirumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , nepertraukiamumÄ visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį – trylika metų. Pastebėtina, kad ginčo statinio valdymas yra teisėtas, nes įgytas likviduojamos žemės Å«kio bendrovės pajininkų pajų pagrindu, t. y. perėmus Å¡iuos pajus iÅ¡ R. E.. Duomenų apie kitų asmenų pretenzijas, reikalavimus ar pan. nėra pateikta. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybėn gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektais (CK 4.69 straipsnio 1 dalis). ĮgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Nekilnojamuoju daiktu įgyjamosios senaties požiÅ«riu gali bÅ«ti ir teisiÅ¡kai nesuformuotas iÅ¡ prigimties nekilnojamasis daiktas, tačiau sprendžiant dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi, reikia įvertinti tai, ar konkretus materialusis objektas apskritai gali bÅ«ti nuosavybės teisės objektas, ar gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektas, o kai siekiama nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ , – ar konkretus daiktas atitinka CK 1.98, 4.2 straipsniuose nurodytus nekilnojamojo daikto požymius, ar gali bÅ«ti teisiÅ¡kai suformuotas kaip nekilnojamasis daiktas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009m. rugsėjo 22d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).

Å iuo atveju pagal bylos duomenis nustatyta, kad ginčo statinys yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, atlikti kadastriniai matavimai, Å¡is statinys sukurtas statybos bÅ«du, statyba teisėta. Byloje taip pat nėra jokių įrodymų, kad turtas, į kurį pareiÅ¡kėjas, yra valstybės ar savivaldybės, gal yra galimai kitų asmenų, kurie turi turtinių pretenzijų į šį statinį. Visų pirma pažymėtina, kad Å¡ioje byloje nei VÄ® Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba ar Kretingos rajono savivaldybė į bylÄ neteikė jokių įrodymų, kad nekilnojamasis turtas, į kurį praÅ¡o nustatyti nuosavybės teisę pareiÅ¡kėjas, yra valstybės ar savivaldybės. Kretingos rajono savivaldybė savo atsiliepime nurodė, kad pastatas –žolės miltų agregato pastatas, į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėjas nėra įtrauktas į statinių, kurie neturi savininkų, apskaitÄ .

Esant tokio pobÅ«džio aplinkybėms, pripažintina, kad ginčo statinys galėtų bÅ«ti privačios nuosavybės teisės objektas. Atsižvelgiant Å¡ nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrindė visas bÅ«tinas sÄ lygas numatytas CK 4.68 straipsnyje ir teismų formuojamoje praktikoje, kad ginčo statinį įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, todėl reikalavimas tenkintinas (CPK 178 straipsnis). Å alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos CPK 443 straipsnio 6 dalies pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 268 straipsniu teismas n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“Å¾olės miltų agregato pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtÄ 1P1p, turintį 740,69 kv. m, bendro ploto, pastatytÄ 1978 m., registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį, (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)).

Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus. Teisėja Aušra Barškietytė