Legislator Case Law & Legislation
cf498fa2-799a-48c8-8cc3-dbc7a4b7d8c4 AI generated

Lithuanian court dismisses contract breach claim due to lack of evidence proving seller's fault for non-closing.

Case Number cf498fa2-799a-48c8-8cc3-dbc7a4b7d8c4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The court dismissed the plaintiff's claim for damages and a penalty for failing to finalize a property purchase agreement. While the plaintiff alleged the defendant was at fault for not signing the main contract by the deadline, the court found no evidence establishing the defendant's negligence or breach of duty. Consequently, the court ruled that the plaintiff failed to meet the burden of proof required to hold the defendant liable for the penalty clause.

Legislator headnote

AI generated

Civil Procedure Code Art. 178, 185; Civil Code Art. 1.5, 6.165, 6.200, 6.245(3), 6.256: A party claiming damages or contractual penalties must prove the other party's fault; absence of such proof results in dismissal of the claim.

Keywords

AI generated
contractual penalty burden of proof fault requirement property sale civil liability

Cited Legislation

AI generated
Civil Procedure Code Art. 178
Civil Procedure Code Art. 183
Civil Procedure Code Art. 185
Civil Procedure Code Art. 93(1)
Civil Procedure Code Art. 93(2)
Civil Procedure Code Art. 79
Civil Procedure Code Art. 88(1)(6)
Civil Procedure Code Art. 98
Civil Code Art. 1.5
Civil Code Art. 6.165
Civil Code Art. 6.200
Civil Code Art. 6.245(3)
Civil Code Art. 6.256
AI generated

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-8354-328/2019 (Proceso Nr. 2-06-3-05092-2019-9) Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.4; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 28 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Skaistei JauniÅ¡kytei, Violetai Žalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui R. B., jo atstovui advokatui A. I., atsakovės A. S. atstovui advokatui R. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo R.

B. ieÅ¡kinį atsakovei A. S. dėl skolos priteisimo. Teismas nustatė: ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės priteisti 7 000 Eur skolÄ , 5 proc. procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinyje nurodė, jog 2018 m. spalio 3 d. ieÅ¡kovas ir atsakovė notaro biure sudarė PreliminariÄ jÄ sutartį dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau ir – Sutartis), kuria Å¡alys įsipareigojo iki 2019 m. birželio 1 d. sudaryti bei pasiraÅ¡yti pagrindinę sutartį dėl turto pirkimo – pardavimo.

Nurodė, jog vadovaudamasis Sutarties 2.2 punktu, ieÅ¡kovas pervedė atsakovei 7 000 Eur kaip dalies kainos apmokėjimÄ . Tačiau pagrindinė sutartis sudaryta nebuvo. IeÅ¡kovas nurodė, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovės kaltės. Sutarties 7.1 punkte numatyta, kad dėl pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar dėl pardavėjo netinkamo Å¡ios sutarties vykdymo Å¡alims nepasiraÅ¡ius pirkimo – pardavimo sutarties Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis iki 2019 m. birželio 1 d., pirkėjo sumokėta kainos dalis (7 000 Eur) yra grÄ Å¾inama pirkėjui ir sumokama 7 000 Eur. bauda.

Nurodė, jog atsakovė sumokėtÄ kainos dalį grÄ Å¾ino, tačiau nesumokėjo baudos pagal Sutarties 7.1 punktÄ . Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo su ieÅ¡kiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog ieÅ¡kovo nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, todėl reikalavimas priteisti baudÄ ir procesines palÅ«kanas nepagrįsti. Patvirtino, jog iki pagrindinės sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo gauti bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti, valstybės įmonės Registrų centras parengtus duomenų apie perleidžiamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patikslinimus, galiojančius 30 kalendorinių dienų, bei kitus dokumentus, reikalingus sandoriui sudaryti.

Pažymėjo, kad poreikis perskaičiuoti bendraturčių gyvenamojo namo nuosavybės dalis bei įregistruoti du priestatus buvo akivaizdus jau Preliminarios sutarties sudarymo metu. Nurodė, jog yra senyvo amžiaus, turi įvairių sveikatos sutrikimų ir dėl to sunkiai vaikÅ¡to, todėl dar prieÅ¡ Sutarties sudarymÄ ieÅ¡kovas pasiÅ«lė, kad pagrindinei sutarčiai sudaryti bÅ«tinus dokumentus, tame tarpe ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų patikslinimÄ , atliks jis pats. Atsakovė su Å¡iuo pasiÅ«lymu sutiko, todėl tÄ pačiÄ dienÄ toje pačioje notarinėje kontoroje vieneriems metams iÅ¡davė ieÅ¡kovui įgaliojimÄ , pagal kurį atsakovė suteikė ieÅ¡kovui praktiÅ¡kai neribotas teises valdyti ir disponuoti visu jos turimu nekilnojamuoju turtu, tame tarpe atlikti jos turto inventorizacijÄ , teisinę registracijÄ , kadastrinius matavimus, kadastro duomenų tikslinimÄ ir kt.

Nurodė, jog vykdydama Sutartį, gavo bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti. Pagal atsakovės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ pagrindinės sutarties sudarymÄ ir pasiraÅ¡ymÄ organizavo ieÅ¡kovas. Atsakovė apie negalėjimÄ sudaryti pagrindinę sutartį ir to priežastis buvo informuota 2019 m. birželio 12 ar 13 dienomis. Jai su savo sÅ«numi atvykus į notaro biurÄ , į jį atvyko ir ieÅ¡kovas. Jis pareikalavo grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ bei pateikė savo ranka suraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ â€žIÅ¡laidos“ bendrai 5 495 Eur sumai, kuris savo esme atitinka jo, kaip atsakovės atstovo pagal įgaliojimÄ , ataskaitai apie savo veiklÄ .

Mano, jog visų ieškovo pateiktame rašte nurodytų atliktų darbų pobūdis neabejotinai patvirtina, jog jis pats buvo prisiėmęs atsakomybę atlikti veiksmus, susijusius su jo perkamo turto kadastro duomenų tikslinimu bei kitų būtinų dokumentų gavimu. Pažymėjo, kad ieškovas nepaaiškino, dėl kokių priežasčių neįvykdė savo įsipareigojimo, taip pat nepateikė įrodymų, ar apskritai jis realiai atliko paminėtus veiksmus, tačiau tai nešalina jo paties kaltės bei nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė atsisakė ar vengė sudaryti pagrindinę sutartį.

Nurodė, jog ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino avansÄ , nors pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės. Pažymėjo, kad nuo 2018 m. spalio 3 d. iki 2019 m. birželio 12-13 d. ieÅ¡kovas informacijos apie galimai atsiradusias kliÅ«tis, trukdančias sudaryti pagrindinę sutartį, atsakovei neteikė. Ir prieÅ¡ingai, atsakovė, siekdama pagrindinės sutarties sudarymo, gavo bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti, t. y. Å¡ioje konkrečioje situacijoje elgėsi sÄ Å¾iningai bei rÅ«pestingai, tinkamai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas kaip nepagrįstas.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, paaiÅ¡kino ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes. Prašė ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje ieÅ¡kovo atstovas ieÅ¡kinio reikalavimus palaikė. PaaiÅ¡kino, jog pagrindinė sutartis nebuvo pasiraÅ¡yta, todėl atsirado pagrindas ieÅ¡kovui reikalauti įvykti preliminarios sutarties 7.1 punkte numatytÄ sÄ lygÄ . Atsakovė Å¡iÄ sÄ lygÄ Ä¯vykdė iÅ¡ dalies, nesumokėjo baudos. Nurodė, jog ieÅ¡kovas buvo pasirengęs įvykdyti sandorį, tačiau dėl nesutvarkytų dokumentų, sandoris neįvyko.

Paaiškino, jog atsakovė tinkamai neveikė, dokumentų nesutvarkė ir dėl to sandoris iš esmės ir neįvyko. Papildomai paaiškino, jog atsakovės pozicija nepagrįsta, nes preliminarios sutarties 4.4 punkte numatyti pardavėjos įsipareigojimai. Sandoris nebuvo sudarytas todėl, kad pati atsakovė neįvykdė preliminarioje sutartyje numatytų pareigų. Pažymėjo, kad įgaliojimas yra vienašalis sandoris, ir įgaliotojui negali kilti pareigos atlikti tame įgaliojime nurodytus veiksmus, jeigu papildomai nebuvo sudarytas atskiras susitarimas dėl jų tarpusavio santykių.

Nurodė, jog Å¡iuo atveju atsakovė net neįrodinėja, kad atskira sutartis dėl tų paslaugų atlikimo pagal įgaliojimÄ suteikimo buvo sudaryta, todėl ieÅ¡kovui jokių pareigų nekilo. Tai yra du atskiri sandoriai. Byloje kilo ginčas dėl preliminarios sutarties sÄ lygų neįvykdymo. Teisinės pareigos, kylančios iÅ¡ kito sandorio, negali bÅ«ti pagrindu atleisti nuo atsakomybės atsakovę vykdant preliminariÄ sutartį. PraÅ¡o ieÅ¡kinį tenkinti. Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieÅ¡kiniu nesutiko atsiliepime nurodytais pagrindais ir motyvais.

Nurodė manantis, kad ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas. Papildomai paaiÅ¡kino, jog tikint ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimais, susidarytų įspÅ«dis, jog jei ne ieÅ¡kovas, atsakovė apskritai nebÅ«tų atlikusi jokių veiksmų. Nurodė, jog byloje yra pateikti bendraturčių atsisakymai nuo pirmenybės teises pirkti, Nacionalinės žemės tarnybos pažyma, kuriÄ atsiėmė ieÅ¡kovas. Atrodytų, jog jokių aktyvių atsakovės veiksmų nebuvo, pagal preliminariÄ sutartį atsakovė apskirtai jų neatliko.

Bet kažkas tai atliko. Nurodė, jog tai atliko ieÅ¡kovas ir Å¡iuos veiksmus atliko turėdamas įgaliojimÄ . Pažymėjo, jog pagal įgaliojimÄ buvo atlikti realÅ«s veiksmai. Nurodė, jog byloje yra duomenys, iÅ¡ kurių matyti, kad pagal įgaliojimÄ buvo veikiama ir veikė pats ieÅ¡kovas. Teigė, jog pats ieÅ¡kovas pripažino, kad veiksmai buvo nukreipti tam, kad sandoris bÅ«tų sudarytas. Mano, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, nes atsakovės kaltės nėra. Papildomai nurodė, jog tuo atveju, jei teismas įžvelgtų atsakovės kaltę, praÅ¡o atsižvelgti į galimybę mažinti netesybas.

Teismas konstatuoja: iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo R. B. (pirkėjas) ir atsakovės A. S. (pardavėja) 2018 m. spalio 3 d. Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biure sudaryta preliminarioji sutartis dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo (toliau – Sutartis), kuria šalys ne vėliau kaip iki 2019 m. birželio 1 d. įsipareigojo sudaryti ir pasirašyti Nekilnojamojo turto ((duomenys neskelbtini) dalių gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) dalies pastato – sandėlio, nuotekų šalinimo tinklų – buitinių nuotekų išvado, (duomenys neskelbtini) dalių kitų statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini)) pirkimo – pardavimo sutartį (b. l. 5-7).

Sutarties 2.2 punkte Å¡alys susitarė, jog pirkėjas pardavėjui perveda 7 000 Eur kainos dalį, kuri bus įskaityta į bendrÄ pirkimo – pardavimo sutarties kainÄ (Sutarties 2.1 punktas). IÅ¡ byloje pateikto Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (2018 m. spalio 31 d.) matyti, jog Nekilnojamasis turtas – (duomenys neskelbtini) dalys gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini) dalis pastato – sandėlio, nuotekų Å¡alinimo tinklai – buitinių nuotekų iÅ¡vadas, (duomenys neskelbtini) dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), kurie iÅ¡vardinti Sutarties 1.2 punkte, priklauso nuosavybės teise atsakovei A.

S. bendrojoje dalinėje nuosavybėje; vieÅ¡ajame registre įraÅ¡yta pastaba, jog po priestatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistravimo gyvenamojo namo dalys tarp bendraturčių neperskaičiuotos, priestatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistravimui dokumentai nepateikti (b. l. 8-11, 64-65). Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovė gavo bendraturčių pareiÅ¡kimus, kuriais jie atsisakė pirmumo teise pirkti parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ (b. l. 32, 33-34).

Atsakovė taip pat gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimÄ perleisti statinius (b. l. 49), šį sutikimÄ atsiėmė ieÅ¡kovas, kaip atsakovės įgaliotas asmuo (b. l. 52-53). Byloje pateikta 2019 m. liepos 4 d. Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė pažyma, kurioje nurodoma, jog ieÅ¡kovas, veikdamas pagal 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimÄ ir vadovaudamasis Sutartimi, kreipėsi į notaro biurÄ dėl pirkimo – pardavimo sutarties parengimo ir patvirtinimo; notarui užsakius duomenų tikslinimÄ , užsakymas buvo atmestas dėl vieÅ¡ajame registre nurodytos pastabos; nesant duomenų tikslinimo notaras neturi teisės tvirtinti atliekamo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorio, todėl sutartis nebuvo sudaryta bei notaro nebuvo patvirtinta (b. l. 13-15).

Å alims nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 7 000 Eur kainos dalį pagal Sutartį (b. l. 37-38). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimų Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktikÄ preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobÅ«džio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrÄ vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iÅ¡ esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natÅ«ra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji Å¡alis privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2010; kt.).

Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, jog tarp šalių 2018 m. spalio 3 d. buvo sudaryta sutartis dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.

Tarp Å¡alių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis Sutartyje nustatytu terminu, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., nebuvo sudaryta (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 187 straipsnis). IeÅ¡kovas nurodo, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės, t. y. pardavėjos kaltės. Atsakovė su tokia ieÅ¡kovo pozicija nesutinka, nurodo, jog pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės, atsakovė elgėsi sÄ Å¾iningai bei rÅ«pestingai, tinkamai vykdė savo ikisutartinius įsipareigojimus.

Taigi nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių kilo ginčas dėl preliminariosios sutarties vykdymo bei sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių (atsakomybės) taikymo. Pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ , esant Å¡alių sutartiniams santykiams, sprendžiant iÅ¡ jų kylančius ginčus, turi bÅ«ti taikoma Å¡alių sutartis, kiek ji neprieÅ¡tarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu Å¡alys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sÄ lygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai Å¡alių sutartis prieÅ¡tarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), vieÅ¡ajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-262/2010; 2015 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-271-415/2015).

Nagrinėjamu atveju byloje nenustatyta, jog Å¡alių sudaryta Sutartis ar atskiros jos dalys prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės aktų nuostatoms ar bendriesiems teisės principams, todėl sprendžiant tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ turi bÅ«ti vadovaujamasi Å¡alių sudarytos Sutarties nuostatomis. Sutarties 4.4 punkte numatyta, kad iki Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo ir pasiraÅ¡ymo pardavėjas (atsakovė) įsipareigojo gauti bendraturčių atsisakymus nuo pirmenybės teisės pirkti, valstybės įmonės Registrų centras parengtus duomenų apie perleidžiamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ patikslinimus, galiojančius 30 kalendorinių dienų, sandoriui sudaryti, o taip pat visus kitus dokumentus, patvirtinančius pardavėjo nuosavybės teisę į parduodamÄ NekilnojamÄ jį turtÄ , už kuriuos atskiro apmokėjimo nereikalaus, kadangi Å¡i kaina įeina į bendrÄ Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo kainÄ bei turėti Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti ir įvykdyti reikiamas teises (b. l. 6).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog buvo gauti bendraturčių atsisakymai nuo pirmenybės teisės pirkti atsakovei priklausančiÄ bendro turto dalį, taip pat NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus sutikimas perleisti statinius, esančius valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Tačiau dėl neįteisintų statinių ir neperskaičiuotų bendraturčių dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje, notarės užsakytas duomenų tikslinimas nebuvo atliktas. Atsakovė, atskirsdama į ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nurodė, jog jos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra, nurodė, jog ieÅ¡kovas, veikdamas pagal įgaliojimÄ , įsipareigojo gauti dokumentus, reikalingus sandoriui sudaryti.

Įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 straipsnio 1 dalis). Įgaliojimas išduodamas tiek tada, kai tarp atstovaujamojo ir atstovo yra sudaryta atskira rašytinė pavedimo sutartis (CK 6.756 straipsnis), tiek tada, kai tokios sutarties nėra. Tokiu atveju jau pats įgaliojimo išdavimas patvirtina esant sutartinius atstovavimo santykius. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai – tarp atstovo ir atstovaujamojo, ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais.

Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o iÅ¡oriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2014). Taigi įgaliojimas yra vienaÅ¡alis sandoris santykyje su trečiaisiais asmenimis, nes iÅ¡reiÅ¡kia įgaliotojo valiÄ bÅ«ti atstovaujamam įgaliotinio, tačiau vidiniams atstovavimo santykiams reikalinga abiejų – atstovaujamojo (įgaliotojo) ir atstovo (įgaliotinio) – valia.

Tai atspindi atstovavimo santykių padariniai. Santykyje su trečiaisiais asmenimis, išoriniuose atstovavimo santykiuose, iš vienašalio sandorio pareigos atsiranda jį sudariusiam asmeniui (CK 1.63 straipsnio 4 dalis), t. y. atstovaujamajam, tačiau vidiniuose atstovavimo santykiuose atstovas taip pat įgyja tam tikras pareigas (CK 6.760 straipsnis), todėl tam būtinas atstovo sutikimas (CK 1.63 straipsnio 4 dalis), kurį atstovas gali išreikšti aiškiai arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, – tylėjimu (CK 6.757 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog 2018 m. spalio 3 d. atsakovė pasirašė įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo ieÅ¡kovÄ R. B. savo nuožiÅ«ra nupirkti ar bet kuriuo kitu įstatymams neprieÅ¡taraujančiu bÅ«du įgyti atsakovės vardu bet kuriuos kilnojamuosius ir/ar nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikoje <...>; <...> atstovauti A. S. visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose gaunant visus dokumentus (pažymas, pažymėjimus ir kt.), reikalingus disponavimui bet kuriais jai nuosavybės teise priklausančiais nekilnojamaisiais ir/ar kilnojamaisiais daiktais, taip pat atstovauti jai visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose atliekant bet kurių jai nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų inventorizacijÄ , teisinę registracijÄ , vertinimÄ , perkainavimÄ , kadastrinius matavimus, kadastro duomenų tikslinimÄ ir panaikinant teisių į bet kuriuos jai priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus apribojimus ir suvaržymus; atstovauti jai visose įstaigose <..>, visais klausimais, susijusiais su bet kokių pastatų, statinių, patalpų statiniuose projektavimu ir/ar tam reikalingų dokumentų gavimu bei statyba/rekonstrukcija bet kuriame jai ir/ar kitiems asmenims priklausančiame žemės sklype, statinyje, pastate, patalpoje <...>; atlikti jos vardu Valstybės įmonėje Registrų centras statinių teisinę registracijÄ <...> (b. l. 28-29).

Minėtas įgaliojimas 2019 m. birželio 13 d. panaikintas įgaliotojos (atsakovės) pareiÅ¡kimu (b. l. 36). IÅ¡ byloje pateikto valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Registrų centras raÅ¡to turinio matyti, jog Paslaugų apskaitos sistemoje nerasta informacijos, kad nuo 2018 m. spalio 3 d. R. B., kaip A. S. įgaliotas asmuo, bÅ«tų teikęs VÄ® Registrų centras praÅ¡ymus, susijusius su 2018 m. spalio 3 d. įgaliojime nurodytais veiksmais (b. l. 50-51). Tačiau byloje taip pat yra pateikiami duomenys, jog ieÅ¡kovas, veikdamas, kaip atsakovės atstovas pagal įgaliojimÄ , atsiėmė NŽT sutikimÄ dėl statinių perleidimo.

Teismo posėdyje ieÅ¡kovas paaiÅ¡kino, jog atsakovė sunkiai vaikÅ¡to, todėl jis vežė atsakovę bei bendraturčius į notaro biurÄ atsisakymo nuo pirmenybės teisės pirkti tvirtinimui. Byloje taip pat pateiktas raÅ¡tas ,,IÅ¡laidos“, parengtas ieÅ¡kovo (Å¡iÄ aplinkybę ieÅ¡kovas pripažino teismo posėdyje) (CPK 187 straipsnis), kuriame yra pateikiama informacija apie ieÅ¡kovo atliktus veiksmus (paskola, pastato energinis sertifikatas, darbas 12 dienų po 80 Eur, iÅ¡ viso 960 Eur: 4 kartai į Registrų centrÄ , 6 kartai į notaro biurÄ , 3 kartai į Nacionalinę žemės tarnybÄ , 2 kartai į ESO elektros sÄ lygos, 2 kartai į ESO dujų sÄ lygos, kiemo žolės pjovimas, medžiagos buto remontui, meistrų darbas bute, nuvirtusio medžio sutvarkymas) bei Å¡ių darbų įkainiai (b. l. 35).

IÅ¡ byloje pateiktos notarės pažymos turinio matyti, jog dėl pagrindinės sutarties parengimo bei tvirtinimo ieÅ¡kovas kreipėsi veikdamas pagal 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimÄ bei remdamasis Sutartimi (b. l. 13). Tokiu bÅ«du byloje pateiktų įrodymų visuma bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovas, kaip atsakovės atstovas, pavedimÄ priėmė, t. y. Å¡alių valia dėl atstovavimo teisinių santykių buvo iÅ¡reikÅ¡ta, atstovas prisiėmė iÅ¡ įgaliojimo kylančias pareigas (CK 6.760 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje yra pateikti duomenys apie atsakovės sveikatos bÅ«klę (b. l. 30,31), iÅ¡ kurių matyti, jog atsakovės galimybės laisvai judėti yra ribotos. Teismo posėdyje aplinkybę, jog atsakovė pati sunkiai vaikÅ¡to patvirtino ir ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas teismo posėdyje taip pat paaiÅ¡kino, jog atliko tam tikrus veiksmus (pvz.: važiavo į notaro biurÄ ir kt.) tam, kad bÅ«tų pasirengta pagrindiniam sandoriui, nors ir teigė, kad Sutartyje tokia jo pareiga nėra numatyta. IÅ¡ byloje pateiktos Sutarties turinio matyti, jog ieÅ¡kovui buvo numatyta pareiga nupirkti NekilnojamÄ jį turtÄ ir sumokėti Å¡io turto pirkimo – pardavimo kainÄ sutartyje aptartomis sÄ lygomis ir tvarka (Sutarties 5 punktas), o atsakovė įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo surinkti bÅ«tinus dokumentus (Sutarties 4.4 punktas).

Tačiau atsakovė atsiliepime nurodė, jog Sutartyje prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti pasirašė įgaliojimÄ ieÅ¡kovui atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Ä®vertinus byloje pateiktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, taip pat aplinkybes, jog Sutartis bei įgaliojimas sudaryti tÄ pačiÄ dienÄ , į tai, kad Sutarties bei įgaliojimo notarinio registro numeriai (Sutarties not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini); įgaliojimo not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) skiriasi vienu notariniu veiksmu, o įgaliojime nurodytų pavedimų apimtis iÅ¡ esmės atitinka Sutarties 4.4 punkte atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtį, labiau tikėtina, jog atsakovė savarankiÅ¡kai atlikti Sutarties 4.4 punkte prisiimtų įsipareigojimų negalėjo, dėl ko suteikė įgaliojimÄ ieÅ¡kovui Å¡iems veiksmams atsakovės vardu atlikti (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo praktika dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių įgaliojimo sampratÄ , teisės teorijos doktrina, Å¡alių sudaryta Sutartis laikytina sutartinio (savanoriÅ¡kojo) atstovavimo pagrindu, skirtu vidiniams atstovaujamojo ir atstovo santykiams reguliuoti (CK 1.63 straipsnio 4 dalis, 6.757 straipsnio 2 dalis, 6.760 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15-701/2015).

Atsižvelgiant į nurodytÄ , aplinkybė, jog Sutartyje expressis verbis (aiÅ¡kiais žodžiais, tiesiogiai) ieÅ¡kovui nebuvo numatyta kitų įsipareigojimų, iÅ¡skyrus nupirkti turtÄ bei sumokėti pirkimo – pardavimo kainÄ , nepaneigia atsakovės argumentų, jog Sutarties sÄ lygoms įvykdyti bÅ«sima pardavėja (atsakovė) suteikė ieÅ¡kovui įgaliojimÄ , o ieÅ¡kovas jam suteiktÄ pavedimÄ priėmė ir vykdė (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). IeÅ¡kovas Å¡iÄ aplinkybę paneigiančių duomenų ir/ar įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis).

Minėta, jog preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų atlikimo. Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius.

Sutarties nevykdymo teisiniai padariniai – sutartinė civilinė atsakomybė – kyla, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Viena iÅ¡ sÄ lygų, suteikiančių pagrindÄ konstatuoti sutarties Å¡alies pareigÄ atsakyti už neįvykdytÄ ar netinkamai įvykdytÄ sutartį, yra sandorio Å¡alies kaltė (CK 6.248 straipsnio 1dalis).

Taigi sutartyje nustatyti jos pažeidimo (neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo) padariniai kyla dėl tokio pažeidimo kalta pripažintai sandorio Å¡aliai (atskirais atvejais – ir abiem sandorio Å¡alims). Sprendžiant, kiek kuri sutarties Å¡alis yra atsakinga už sutarties nevykdymÄ , turi bÅ«ti vertinama ne tik tai, kokias tarpusavio teises ir pareigas pagal pasiektÄ susitarimÄ ir taikytinÄ teisinį reguliavimÄ sutartis sukuria jos Å¡alims, bet ir jų elgesys vykdant sutartį, sutarties vykdymo principų, įtvirtintų CK 6.200 straipsnyje (bendradarbiavimo, kooperavimosi, ekonomiÅ¡kumo ir kt.), laikymasis bei kitos reikÅ¡mingos aplinkybės. Ä®statymas įpareigoja kiekvienÄ sutarties Å¡alį ne tik sÄ Å¾iningai, tinkamai vykdyti prievoles, bet ir atlikti savo pareigas kuo ekonomiÅ¡kiau, bendradarbiauti su kita Å¡alimi (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnis).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pareigÄ bendradarbiauti ir savo teises įgyvendinti sÄ Å¾iningai turi abi sutarties Å¡alys, todėl jos abi turi veikti aktyviai ir atlikti protingumo kriterijų atitinkančius veiksmus, esančius tinkamo Å¡alių bendradarbiavimo prielaida. Pagal Sutarties 7.1 punktÄ , dėl pardavėjo kaltės (veikimo ar neveikimo) ir/ar dėl pardavėjo netinkamo Å ios sutarties sÄ lygų įvykdymo Å¡alims nepasiraÅ¡ius Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties Å¡ioje Sutartyje nurodytomis sÄ lygomis iki 2019 m. birželio 1 d., pirkėjo pagal Å¡ios Sutarties 2.2 punktÄ pardavėjui sumokėta suma, t. y. 7 000 Eur yra grÄ Å¾inama pirkėjui ir sumokama pirkėjui 7 000 Eur bauda.

Bylos duomenimis nustatyta, jog Å¡alims nesudarius pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui pagal Sutartį sumokėtÄ kainos dalį (7 000 Eur). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovė gavo dalį bÅ«simo pirkimo – pardavimo sandoriui sudaryti bÅ«tinų dokumentų (bendraturčių atsisakymai, NŽT leidimas), tačiau nekilnojamojo turto duomenys vieÅ¡ajame registre sutvarkyti nebuvo, dėl ko neatliktas duomenų tikslinimas. Byloje nustatyta ir tai, kad Sutarties sudarymo dienÄ atsakovė iÅ¡davė ieÅ¡kovui įgaliojimÄ , kuriuo įgaliojo ieÅ¡kovÄ atstovauti A.

S. gaunant visus dokumentus, reikalingus disponuoti jai nuosavybes teise priklausančiu bet kuriuo nekilnojamuoju turtu, atstovauti jai atliekant kadastrinius matavimus, įregistruoti statinius ir kt., įgaliojimų apimtis atitinka Sutarties 4.4 punktu A. S. prisiimtų įsipareigojimų apimtį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovė vykdydama Å¡alių Sutartį elgėsi sÄ Å¾iningai bei rÅ«pestingai, nes žinodama (manydama), jog savarankiÅ¡kai įsipareigojimų įvykdyti negalės, suteikė teisę veikti jos vardu kitam asmeniui (CPK 185 straipsnis).

Aplinkybė, jog nesudarius pagrindinės sutarties atsakovė grÄ Å¾ino ieÅ¡kovui pagal Sutartį sumokėtÄ kainos dalį (7 000 Eur) visumos byloje nustatytų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovė vykdė Sutarties 7.1 punktÄ ir/ar pripažino savo kaltę dėl Sutarties nevykdymo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Pažymėtina, jog jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia (CK 6.165 straipsnio 4 dalis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ tuo atveju, kai preliminarioji sutartis neįgyvendinama ir pagrindinė sutartis nesudaroma, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti jam perduotais pinigais ir jie turi bÅ«ti grÄ Å¾inami arba priteisiami ieÅ¡kovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog nagrinėjant preliminariosios sutarties Å¡alies kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo klausimÄ aktualÅ«s ir teismo turi bÅ«ti vertinami Å¡alių veiksmai (neveikimas) laikotarpiu iki termino, kada turėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė sutartis. Po Å¡io termino atlikti veiksmai nekeičia sandorio Å¡alių kaltės kvalifikavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213-701/2015).

Nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog iki Sutartyje nurodyto termino pagrindinei Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pabaigos, t. y. iki 2019 m. birželio 1 d., Å¡alys (ar viena jų) kreipėsi į notarÄ dėl sandorio parengimo ir tvirtinimo. IeÅ¡kovas dėl sandorio į notaro biurÄ kreipėsi tik 2019 m. birželio 9-10 d., t. y. pasibaigus Sutartyje nustatytam terminui. Atsakovė atsiliepime nurodė, jog apie kliÅ«tis sudaryti pagrindinę sutartį sužinojo tik 2019 m. birželio 12-13 d.

IÅ¡ byloje pateiktų duomenų matyti, jog Å¡alys tik 2019 m. gegužės mėn. ėmėsi veiksmų pagrindinei sutarčiai sudaryti, t. y. gavo bendraturčių atsisakymÄ nuo pirmenybės teisės pirkti turtÄ , kreipėsi į NŽT dėl sutikimo perleisti statinius. Duomenų, jog nuo Sutarties sudarymo 2018 m. spalio 3 d., Å¡alys bendradarbiavo, domėjosi Sutarties vykdymo eiga ir kt., nėra (CPK 185 straipsnis). Tokių aplinkybių nenurodė ir ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kė atsakovei pretenzijÄ dėl Sutarties (ne)vykdymo, Å¡alys siÅ«lė vienai kitai atvykti į notaro biurÄ iki Sutartyje nustatyto termino pabaigos sudaryti pagrindinę sutartį ir viena iÅ¡ Å¡alių atsisakė tai padaryti, atsakovė teikė ieÅ¡kovui duomenis apie Sutarties vykdymÄ etc. (ir kita) (CPK 178 straipsnis).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog abi Sutarties šalys nebuvo pakankamai aktyvios, neatliko protingumo kriterijų atitinkančių veiksmų, esančių tinkamo šalių bendradarbiavimo prielaida, pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl nepakankamo abiejų Sutarties šalių bendradarbiavimo, kooperavimosi (CK 6.200 Straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms, pripažinti, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo dėl atsakovės kaltės nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti.

Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rÅ«pestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams. Sprendžiant, koks ginčo Å¡alių poelgis yra labiau tikėtinas, svarbu atsižvelgti į nagrinėjamÄ situacijÄ apibÅ«dinančias aplinkybes, tokias kaip Å¡alių tarpusavio santykių pobÅ«dis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, dalyvaujančių byloje asmenų paaiÅ¡kinimus, pripažintina, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Å¡alių 2018 m. spalio 3 d. Preliminarioji sutartis dėl Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nebuvo įvykdyta dėl pardavėjos, t. y. atsakovės kaltės. Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog Sutartis nebuvo įvykdyta tiek dėl bÅ«simo pirkėjo, tiek dėl bÅ«simo pardavėjo nepakankamo bendradarbiavimo, CK 6.200 straipsnyje įtvirtintų pareigų nevykdymo.

Visumos byloje esančių įrodymų kontekste labiau tikėtina, jog atsakovė dėl savo asmeninių savybių (senyvo amžiaus, turimų sveikatos sutrikimų) savarankiÅ¡kai įgyvendinti Sutartie 4.4 punkte prisiimtų įsipareigojimų negalėjo, dėl to suteikė įgaliojimÄ ieÅ¡kovui atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus atsakovės vardu. IÅ¡ byloje pateikto 2018 m. spalio 3 d. įgaliojimo turinio bei Sutarties 4.4 punkto nuostatų matyti, jog pavestų atlikti veiksmų bei Sutartimi atsakovės prisiimtų įsipareigojimų apimtys sutampa, iÅ¡skyrus įgaliojimÄ atsakovės vardu įgyti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog ieÅ¡kovas 2018 m. spalio 3 d. iÅ¡duoto įgaliojimo pagrindu veikė, atliko tam tikrus veiksmus atsakovės vardu tam, kad bÅ«tų pasirengta pagrindinio sandorio sudarymui. Tačiau iki Sutartyje nustatyto termino, t. y. 2019 m. birželio 1 d., nė viena Sutarties Å¡alis į notaro biurÄ dėl pagrindinės Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo nesikreipė (CPK 185 straipsnis). Nesudarius pagrindinio sandorio, atsakovė ieÅ¡kovui grÄ Å¾ino pagal Sutartį sumokėtÄ kainos dalį.

Aplinkybių, sudarančių pagrindÄ iÅ¡vadai, jog atsakovė elgėsi nesÄ Å¾iningai, byloje nėra nustatyta, tokių įrodymų nepateikė ir ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Nenustačius, jog pagrindinė Nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, nėra faktinio ir teisinio pagrindo atsakovei taikyti sutartinę civilinę atsakomybę bei Sutarties 7.1 punkte įtvirtintas teisines pasekmes (CK 1.5 straipsnis, 6.165 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis, CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylos baigties Atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus bei byloje nustatytas aplinkybes, visumos byloje esančių įrodymų pagrindu spręstina, kad ieÅ¡kovas neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų, todėl vadovaujantis CPK 185 straipsniu, atsižvelgiant į bylos medžiagÄ , taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus, ieÅ¡kovo reikalavimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Netenkinus ieškinio, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė 800 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 66-67). Teismui netenkinus ieškinio atsakovei iš ieškovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 800 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas nusprendžia: netenkinti ieškovo R.

B. ieškinio dėl skolos priteisimo. Priteisti iš ieškovo R. B. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. S.. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus. Teisėja Dalė Žukauskienė