2021-03-31 Nr. AB-6503-3-61-3-00396-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. N. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. N. ir I. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. G., I. G.) dėl sprendimo panaikinimo.
Legislator headnote
AI generated2021-03-31 Nr. AB-6503-3-61-3-00396-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjai V. N. ir I. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti statytojo I. K. 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-200701-03180 galiojimą (toliau – ir Deklaracija); 2) pripažinti 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 ir 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 1 (toliau – ir Pažymos) negaliojančiomis; 3) panaikinti 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-200701-03180 pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre padarytus įrašus.
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-232-415/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00396-2021-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2021 m. kovo 31 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. N. ir I. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. N. ir I. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – R. G., I. G.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjai V. N. ir I. K. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) panaikinti statytojo I. K. 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-200701-03180 galiojimą (toliau – ir Deklaracija); 2) pripažinti 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 ir 2020 m. birželio 12 d. Pažymą apie statinio (-ių) atitiktį projektui Nr. 1 (toliau – ir Pažymos) negaliojančiomis; 3) panaikinti 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-200701-03180 pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre padarytus įrašus.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
Pareiškėjai skunde nurodė, kad 2020 m. gegužės 20 d. jie sudarė pirkimo–pardavimo sutartį su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis R. G. ir I. G., pagal kurią įsigijo gyvenamąjį namą su statiniais ir žemės sklypais, adresu (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše buvo nurodyta, kad pastato–gyvenamojo namo baigtumas – 100 proc., būklė „Nebaigtas statyti“, statybos metai 2001. Pareiškėjai teigė, kad I. K. trečiųjų suinteresuotų asmenų buvo suklaidintas, 2020 m. birželio 12 d. pasirašydamas įgaliojimą I. K. vardu, įgaliojant M. B., atstovauti jį visose valstybinėse ir nevalstybinėse institucijose, taip pat suklaidintas pasirašant po 2020 m. birželio 12 d. Pažymomis, nes nesuprato šių Pažymų esmės. Pareiškėjai nurodė, kad jų įsigytas gyvenamasis namas neatitinka 2002 m. statybos projekto ir yra laikančiųjų konstrukcijų, kurių būklė spėtina – netenkina joms keliamų esminių reikalavimų. Ginčo pastatas pastatytas pažeidžiant esminius mechaninio patvarumo, naudojimo saugos, higienos ir sveikatos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, apsaugos ir triukšmo reikalavimus, be to, nustatyta 11 nepaslėptų ir 9 paslėpti ginčo statinio esminiai defektai. Pareiškėjai, įsigydami turtą, nenumanė, kad ginčo pastatas neatitinka projektinės dokumentacijos ir kad jame šitiek paslėptų ir nepaslėptų defektų. Pareiškėjai teigė, kad pareiškėjas I. K. nėra įsigyto gyvenamojo namo statytojas, todėl Deklaracija ir Pažymos neatitinka realios tikrovės ir faktinių duomenų.
Teismo vertinimu, pareiškėjai siekia nuginčyti pareiškėjo I. K. pasirašytus dokumentus (Pažymas ir Deklaraciją), teigdami, kad jie buvo pasirašyti dėl suklydimo. Tikslas, dėl ko pareiškėjai siekė nuginčyti minėtus dokumentus - iš trečiųjų suinteresuotų asmenų įsigyto gyvenamojo namo esminiai trūkumai. 2020 m. lapkričio 9 d. pretenzija pareiškėjai kreipėsi į trečiuosius suinteresuotus asmenis (pardavėjus) dėl pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimo bei netinkamos kokybės nekilnojamojo turto pardavimo, prašydami bendru sutarimu nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjai nėra viešo administravimo subjektai ir skundo reikalavimais siekia nuginčyti pačių pasirašytus vienašalius dokumentus, teismas sprendė, kad ginčas dėl Pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir Deklaracijos panaikinimo nelaikytinas administracinio pobūdžio ginču. Pareiškėjų reikalavimas panaikinti Deklaracijos pagrindu VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre padarytus įrašus yra išvestinis reikalavimas, klausimo dėl šio reikalavimo pagrįstumo išsprendimas priklausys nuo pareiškėjų pagrindinių reikalavimų dėl Pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir Deklaracijos panaikinimo išsprendimo.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33straipsnio 2 dalies 1 punktu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą.
III. Pareiškėjai V. N. ir I. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį.
Pareiškėjai pažymi, kad pagal Specialiosios kolegijos praktiką bylos dėl deklaracijos apie statybas užbaigimą nagrinėtinos administraciniuose teismuose. Specialioji kolegija yra pažymėjusi, kad deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu, atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais. Tačiau Specialioji kolegija laikosi vieningos praktikos, kad tais atvejais, kuomet pagal teisės aktų reikalavimus deklaracija apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir/ar patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir / ar užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju deklaracijos tvirtinimas ir / ar užregistravimas) priimant administracinius sprendimus priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai V. N. ir I. K. atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).
Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.
ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų, t. y. kai ginčas nepriskirtinas ABTĮ nustatyta tvarka.
Administraciniai teismai sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.).
Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjai nėra viešo administravimo subjektai ir skundo reikalavimais siekia nuginčyti pačių pasirašytus vienašalius dokumentus, todėl ginčas dėl Pažymų pripažinimo negaliojančiomis ir Deklaracijos panaikinimo nelaikytinas administracinio pobūdžio ginču.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai į teismą kreipėsi, prašydami panaikinti statytojo I. K. 2020 m. liepos 1 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties keitimą Nr. ACCR-20-200701-03180 galiojimą, pripažinti negaliojančiomis 2020 m. birželio 12 d. pažymas apie statinio atitiktį esminiams statinio reikalavimams Nr. 1 ir projektui Nr. 1 bei panaikinti VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre padarytus įrašus.
Specialioji teisėjų kolegija 2018 m. liepos 11 d. nutartyje Nr. T-75/2018, remdamasi jos formuojama praktika, nurodė, jog deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl yra pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.), atitinkamai ginčai dėl jos panaikinimo – civilinio teisinio pobūdžio ginčais (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartis Nr. T-31/2017; 2015 m. sausio 30 d. nutartis Nr. T-8/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Tais atvejais, kai pagal teisės aktų reikalavimus deklaraciją apie statybos užbaigimą yra privaloma užregistruoti ir (ar) patvirtinti, viešojo administravimo subjektas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teritorinis padalinys, patvirtindamas ir (ar) užregistruodamas deklaraciją, priima administracinį sprendimą. Viešojo administravimo subjekto veikla (šiuo atveju – deklaracijos tvirtinimas ir (ar) užregistravimas), priimant administracinius sprendimus, priskiriama viešojo administravimo sričiai, o ginčai, kilę šioje srityje, nagrinėjami administraciniuose teismuose (pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 29 d. nutartis Nr. T-29/2018; 2017 m. spalio 4 d. nutartis Nr. T-80/2017; 2017 m. vasario 13 d. nutartis Nr. T-12/2017; 2015 m. vasario 19 d. nutartis Nr. T-37/2015; 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. T-101/2014). Bylos rūšinio teismingumo aspektu pasisakydama dėl byloje pareikšto prašymo panaikinti ginčijamos deklaracijos pagrindu Nekilnojamojo turto registre atliktą statinio teisinę registraciją, Specialioji teisėjų kolegija nurodė, kad klausimo dėl šio reikalavimo pagrįstumo išsprendimas iš esmės priklausys nuo to, kaip byloje bus išspręstas ginčijamos deklaracijos teisėtumo klausimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. kovo 14 d. nutartį Nr. T-31/2017). Įvertinusi tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčijama deklaracija būtų buvusi patvirtinta ar registruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Specialioji teisėjų kolegija sprendė, kad šiame ginče dominuoja civiliniai teisiniai santykiai ir ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Nagrinėjamu atveju iš prie skundo pateiktos Deklaracijos matyti, kad ji 2020 m. liepos 1 d. buvo patvirtinta ir įregistruota Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiojo specialisto. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl Inspekcijos patvirtintos bei užregistruotos Deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo, Pažymų pripažinimo negaliojančiomis bei VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre padarytų įrašų panaikinimo, bei atsižvelgdama į Specialiosios teisėjų kolegijos suformuotą praktiką panašiose byloje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog šis ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.
Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo rūšinio teismingumo klausimą, kas sudaro pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 straipsnio 4 dalis).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų V. N. ir I. K. atskirąjį skundą tenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų V. N. ir I. K. skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Gintaras Kryževičius
Dainius Raižys