Legislator Case Law & Legislation
cf45d4d4-a57a-41fd-8fa3-2b0536f22acc AI generated

cf45d4d4-a57a-41fd-8fa3-2b0536f22acc · Vilniaus apygardos teismas

Case Number cf45d4d4-a57a-41fd-8fa3-2b0536f22acc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

(C. G.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo C. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lrytas“ dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę bei orumÄ Å¾eminančios informacijos paneigimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas C. G. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atsakovÄ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti atsakovei UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt tokio turinio paneigimÄ :

Legislator headnote

AI generated

cf45d4d4-a57a-41fd-8fa3-2b0536f22acc · Vilniaus apygardos teismas: Atsakovė UAB ,,Lrytas“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad: 2.1. Dėl paskelbtos informacijos - „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landÄ â€“ jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje”, nėra teigiama, kad pinigų plovimu įtariamas kuris nors fizinis asmuo, pavyzdžiui, banko savininkas, o pati informacija apie tai, kad įtariamas pats bankas, ne kartÄ buvo skelbiama žiniasklaidoje, pavyzdžiui, https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1861-430/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12727-2019-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.8; 3.3.1.14 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. spalio 4 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Visvaldo KazakiÅ«no ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo C.

G. (C. G.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo C. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Lrytas“ dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę bei orumÄ Å¾eminančios informacijos paneigimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. D.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas C. G. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė atsakovÄ per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo savo lėšomis paskelbti atsakovei UAB „Lrytas“ priklausančiame portale www.lrytas.lt tokio turinio paneigimÄ :

„2020 m. sausio 6 d. ir liepos 21 d. naujienų portale lrytas.lt paskelbtuose V. D. straipsniuose „Skandalai – ne kliÅ«tis darbuotis Lietuvoje“ ir „Milijardus iÅ¡ investuotojų iÅ¡viliojusios finansų piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ buvo nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Minėtuose straipsniuose buvo paskelbta Å¡i tikrovės neatitinkanti informacija: ieÅ¡kovas buvo tiriamas dėl pinigų plovimo Maltoje ar kokioje valstybėje; buvo atliekamas Liuksemburgo specialiųjų tarnybų tyrimas dėl ieÅ¡kovo veiklos;

Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti ieÅ¡kovo verslÄ , Å¡is suskubo imtis veiklos Maltoje; ieÅ¡kovas savo veiklai pasirinko MaltÄ po to, kai Liuksemburge buvo pradėti tyrimai dėl jo veiklos“, priteisti iÅ¡ atsakovės 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad: 1.1. 2020 m. sausio 6 d. naujienų portale lrytas.lt (nuorodoje - https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/01/06/news/skandalai-ne-kliutis-darbuotis-lietuvoje-13153980/) buvo patalpintas V.

D. straipsnis „Skandalai – ne kliÅ«tis darbuotis Lietuvoje“, kuriame buvo paskelbta tikrovės neatitinkanti informacija apie C. G. (ieÅ¡kovÄ ), kuri žemina jo garbę ir orumÄ . Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. liepos 21 d. naujienų portale lrytas.lt nuorodoje https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2020/07/21/news/milijardus-is-investuotoju-sviliojusios-finansu-piramides-pedsakai-ir-lietuvoje-15653654/ patalpinto V. D. straipsnio „Milijardus iÅ¡ investuotojų iÅ¡viliojusios piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ vėl buvo pateikta tikrovės neatitinkanti informacija apie ieÅ¡kovÄ , kuri žemina jo garbę ir orumÄ .

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas 2021 m. kovo 19 d. pateikė praÅ¡ymÄ atsakovei UAB „Lrytas“ dėl tikrovės neatitinkančios informacijos paneigimo, tačiau atsakymas nei elektroniniu paÅ¡tu, nei paÅ¡tu nebuvo gautas. IeÅ¡kovas teigė, kad pirmame straipsnyje melagingai teigiama, jog „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landÄ â€“ jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje.“ Teiginys „pinigų plovimu įtariamo“ reiÅ¡kia, jog yra pradėtas baudžiamasis tyrimas ir asmeniui praneÅ¡ta apie pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ .

Asmuo pripažįstamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi. Be to, asmeniui, kuris yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, turi bÅ«ti nurodyta, kokia nusikalstama veika Å¡is asmuo yra įtariamas ir koks baudžiamojo įstatymo straipsnis numato už tai atsakomybę. Straipsnyje teigiant, kad asmuo įtariamas „pinigų plovimu“ nėra nurodyta, kuo remiantis yra pateikiama tokia informacija. IeÅ¡kovas nėra gavęs jokių praneÅ¡imų apie įtarimÄ , kad jis yra siejamas su „pinigų plovimu“ ar kitokia panaÅ¡ia veika Maltoje arba kitoje valstybėje.

Taip pat, pažymėjo, jog ieÅ¡kovui nebuvo pareikÅ¡ti jokie kaltinimai Maltoje arba kitoje valstybėje. 1.2. Pirmame straipsnyje teigiama, jog „Praėjusiais metais Maltos bankų sektorių sudrebino Å¡ios Å¡alies Finansų žvalgybos analizės tarnybos (FŽAT) sprendimas skirti 3,5 mln. eurų baudÄ tarptautiniu mastu veikusiam „SataBank“. VieÅ¡ai skelbta, kad banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų. „SataBank“ veikla buvo sustabdyta, įšaldytos sÄ skaitos, o banko administratoriumi paskirta nepriklausoma audito įmonė“.

Teiginys, kad „banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų“ yra tikrovės neatitinkanti informacija. Straipsnio autorius nenurodė, kuo remiantis jis tai teigia. Jokios ikiteisminio tyrimo ar finansų priežiÅ«ros institucijos nėra paskelbusios oficialių praneÅ¡imų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad galimai buvo „iÅ¡plauti milijardai eurų“. Naudojant tokius hiperbolizuotus teiginius ir perteikiant juos viso straipsnio kontekste siekiama paskleisti informacijÄ , kuri neatitinka tikrovės ir sÄ moningai sudaro skaitytojams įspÅ«dį apie „SataBank“ vykdytÄ nelegaliÄ veiklÄ .

Jeigu straipsniu bÅ«tų buvę siekiama perduoti objektyviÄ informacijÄ , akivaizdu, kad straipsnio autorius bÅ«tų nurodęs ir tokius faktus, kad daugumai sÄ skaitų, kurioms buvo taikomas nuosavybės apribojimas, buvo panaikintas, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kad yra teisėtas pagrindas taikyti nuosavybės teisės apribojimÄ . Vėlgi, jeigu bÅ«tų siekiama pateikti objektyviÄ informacijÄ , tikėtina, kad autorius, žinodamas žurnalisto pareigas bei teises, bÅ«tų paprašęs „SataBank“ atstovų komentaro ar papildomos informacijos pateikimo. 1.3.

Pažymėjo, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnio teiginiai „Vienas iÅ¡ „SataBank“ bendraturčių bulgaras C. G. spėjo pasižymėti net keliose valstybėse. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais Å¡alies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ iÅ¡ Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi Å¡ios nedidelės Å¡alies „fintech“ sektoriuje“ - žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ . Pati informacija yra neatitinkanti tikrovės, nes ieÅ¡kovas nėra gavęs praneÅ¡imų apie įtarimus, jam taip pat nėra žinoma apie Liuksemburgo „specialiųjų tarnybų“ praneÅ¡imus dėl jo veiklos.

Straipsnyje nenurodoma, kada ir kokia Liuksemburgo „specialioji tarnyba“ yra pateikusi kokiÄ nors informacijÄ Maltos institucijoms. Nenurodomas nei informacijos pobÅ«dis, nei kokia Maltos žiniasklaidos priemonė kokiame straipsnyje skelbė minimame straipsnyje iÅ¡dėstytus teiginius. Akivaizdu, kad jei asmuo nėra įtariamas arba jam nėra pateikti jokie kaltinimai, tai ir įspėjimai dėl jo veiklos negali bÅ«ti teikiami, kadangi tam nėra teisinio pagrindo. Dėl Å¡ios priežasties, informacija, jog „dar 2013 metais Å¡alies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ iÅ¡ Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C.

G.“ yra klaidinga ir neatitinkanti tikrovės. 1.4. Taip pat ieÅ¡kovas pažymėjo, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje teigiama, jog „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. verslÄ Å¡is suskubo imtis veiklos Maltoje“. Kaip jau buvo minėta, straipsnyje nėra pateikiama konkrečių duomenų, kokios „Liuksemburgo tarnybos“ yra kÄ nors tyrusios. IeÅ¡kovas nėra gavęs iÅ¡ Liuksemburgo institucijų praneÅ¡imų apie galimus įtarimus ir nėra dalyvavęs įtariamojo statusu. Å iuo atveju, iÅ¡ minimo straipsnio netgi nėra aiÅ¡ku, kokios tarnybos ir kÄ konkrečiai pradėjo tirti, todėl be abejonės, tokios abstrakčios informacijos pateikimu, kuris dar ir neatitinka tikrovės, buvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

Veikla Maltoje buvo pradėta, kadangi Å¡ioje valstybėje buvo gauta banko licencija, kai tuo tarpu Liuksemburge buvo turima elektroninių pinigų įstaigos licencija. Tai visiÅ¡kai skirtingos licencijos, kurios leidžia teikti skirtingos apimties finansines paslaugas, todėl ieÅ¡kovo sprendimas plėtoti verslÄ Maltoje, turint ten licencijÄ , nėra ir negali bÅ«ti susietas su kažkokiais neva Liuksemburgo tarnybų pradėtais tyrimais. 1.5. Pabrėžė, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje nenurodoma, kuo remiantis yra teigiama, kad „Kilus pinigų plovimo skandalui, maltiečių politikas J.

A. aiÅ¡kino, kad „SataBank“ bendraturtis C. G. nutarė pasirinkti Viduržemio jÅ«ros salÄ po to, kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“. Straipsnyje nenurodoma, kas konkrečiai buvo „aiÅ¡kinta“ ir kur tas „aiÅ¡kinimas“ buvo paskelbtas. Kaip jau buvo minėta, nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovui buvo pateikti įtarimai, arba pradėti tyrimai jo atžvilgiu. Atkreipė dėmesį, kad panaÅ¡aus pobÅ«džio informacijÄ yra skelbęs ir M. D., turintis savo internetinį puslapį (anglų k. vadinamÄ â€žblogÄ â€œ) www.mamteldelia.com, bei Allied Newspapers Limited, kuriam priklauso internetinė svetainė https://timesofmalta.com.

IeÅ¡kovas dėl to, jog minėti asmenys skleidžia informacijÄ , neatitinkančiÄ tikrovės kreipėsi į teismus:

a) bylos Nr. 20203110111300/2020, Varnos (Bulgarija) Regioninis teismas, ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovÄ M. D. (priimtas sprendimas, kurį atsakovas M. D. yra apskundęs aukÅ¡tesnės instancijos teismui dėl neva padarytų procedÅ«rinių pažeidimų nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme;

b) bylos Nr. 23342/2020 142, Sofijos (Bulgarija) Regioninis teismas, ieÅ¡kovas prieÅ¡ atsakovÄ â€žTimes of Malta“ (procesas tęsiasi);

c) Bylos Nr. 1933/2019, 12, Varnos Apygardos teismas (Bulgarija) ieškovas prieš J. A. (procesas tęsiasi, J. A. yra sėkmingai iškviestas dalyvauti teismo procese). Pažymėjo, kad byloje „ieškovas prieš M. D.“ jau yra priimtas sprendimas. Šioje byloje buvo nagrinėjamas klausimas dėl M. D. paskelbtos informacijos, kuri neatitinka tikrovės. M. D. savo straipsnyje teigė, jog neva dėl ieškovo veiklos įvairiose šalyse yra pradėti ikiteisminiai tyrimai, neva Maltos finansinės žvalgybos agentūros padalinys (angl. k.

Financial Intelligence Agency Unit) yra pradėjęs tyrimÄ bÅ«tent dėl ieÅ¡kovo veiklos ir kita panaÅ¡aus pobÅ«džio informacija. Tačiau byloje nustatyta, kad tokia informacija buvo neatitinkanti tikrovės ir teismas įpareigojo M. D. paÅ¡alinti šį straipsnį, kuriame buvo skelbiama minėta informacija. Å i byla yra aktuali Å¡io ieÅ¡kinio kontekste, kadangi panaÅ¡aus pobÅ«džio informacijÄ skelbė ir maltiečių politikas J. A., kurio pasisakymais buvo remtasi atsakovės paskelbtuose straipsniuose.

Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas ir dėl minėto politiko paskelbtos informacijos yra pradėjęs teisminius procesus, siekdamas apginti savo pažeistÄ garbę ir orumÄ , tačiau atsakovė apie tai savo straipsniuose neužsiminė, tikslingai siekdama sukurti įspÅ«dį, jog neva Maltos politiko pasakyti žodžiai yra nenuginčijama tiesa. Tačiau, jeigu atsakovė bÅ«tų pastebėjusi, jog informacija apie inicijuotas bylas jau buvo vieÅ¡ai prieinama internete, tuo metu, kada buvo skelbiami atsakovės straipsniai apie ieÅ¡kovÄ , nebÅ«tų pažeidimo.

Å iuo atveju, atsakovė pažeidė objektyviosios žurnalistikos principus, nes rėmėsi iÅ¡imtinai tik tais Å¡altiniais, kurie neva pagrindė informacijÄ paskelbtÄ aptariamuose straipsniuose, nepateikė informacijos, kad dėl Å¡altinių, kuriais remtasi ginčo straipsniuose, yra ir prieÅ¡inga informacija, jog ieÅ¡kovas yra pradėjęs teisminius procesus. 1.6. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje buvo teigiama, jog „...banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų“, tačiau tai yra tikrovės neatitinkanti informacija.

Straipsnio autorius nenurodė, kuo remiantis jis tai teigia. Naudojant tokius hiperbolizuotus teiginius ir perteikiant juos viso 2020 m. liepos 21 d. straipsnio (pažymėtina, jau antro tokio pobÅ«džio straipsnio) kontekste buvo siekiama paskleisti informacijÄ , kuri neatitinka tikrovės ir sÄ moningai sudaromas skaitytojams įspÅ«dis apie „SataBank“ vykdytÄ nelegaliÄ veiklÄ . Jeigu Å¡iuo bÅ«tų buvę siekiama perduoti objektyviÄ informacijÄ , akivaizdu, kad bÅ«tų nurodyti ir tokie faktai, kad daugumai sÄ skaitų, kurioms buvo taikomas nuosavybės apribojimas, pastarasis jau yra panaikintas, kadangi nebuvo surinkta įrodymų, kurie rodytų, kad yra teisėtas pagrindas taikyti nuosavybės teisės apribojimÄ . 1.7.

Pažymėjo, jog 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje teigiama, jog „Lietuvos rytas“ anksčiau rašė apie kitÄ prie Å¡ios sistemos prisijungusiÄ â€žfintech“ įmonę „iCard AD“ bei jos įkÅ«rėjÄ bulgarÄ C. G.. Jo valdomam „SataBank“ Maltos finansų žvalgybos analizės tarnyba buvo skyrusi 3,5 mln. eurų baudÄ už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Tačiau tuomet Lietuvos banko atstovai tvirtino neturį pagrindo manyti, kad akcininkas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų“.

Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, jog „SataBank“ sprendimas dėl paskirtos nuobaudos yra apskųstas ir peržiūrimas Maltos teisme. Nei minėto banko akcininkai, nei pats bankas nebuvo tirti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir nebuvo pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Dar daugiau, viešai prieinami „iCard AD“ ir „Intercapital Holding AD“ duomenys rodo, kad ieškovas nėra šių bendrovių akcininkas. Atsakovė niekada neskambino į „iCard AD“ prieš paskelbdamas ankstesnį ir/ar paskutinįjį straipsnį, norėdamas paklausti, koks yra „iCard AD“ ir ieškovo santykis. 1.8.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, kad atsakovės paskelbtose straipsniuose pateikti duomenys yra laikomi paskleista žinia. IÅ¡ atsakovės paskelbtų straipsnių turinio galima susidaryti įspÅ«dį, jog kalbama apie asmenį ir jo atliktas neteisėtas veikas, siekius ar jau įvykusius veiksmus dėl pinigų plovimo. Faktinėse aplinkybėse nurodytose teiginiuose nurodoma ir daromos iÅ¡vados, jog pateikti akivaizdÅ«s faktai – ieÅ¡kovas neva yra įtariamas pinigų plovimu, kitose valstybėse įvykdęs nusikalstamas veikas bando Lietuvoje daryti tÄ patį, kryptingai formuojama informacija, kad neva ieÅ¡kovo veikla jau yra vertinama ir tiriama kitų valstybių atsakingų institucijų, nurodoma, kad ieÅ¡kovas neva vengdamas atsakomybės Liuksemburge, pasirinko toliau plėtoti savo verslÄ Maltoje, t. y. atliekama ieÅ¡kovo veiksmų kvalifikacija, kuri gali likti nenubausta, nes ieÅ¡kovas neva tai yra įtariamas ir kitose valstybėse vykdantis nusikalstamÄ veikÄ , bando ta pačia veikla užsiimti ir Lietuvoje.

Mano, jog čia yra iÅ¡reikÅ¡ta žinia, o ne nuomonė, jog egzistuoja faktas, kad ieÅ¡kovas, galimai kitose valstybėse yra įvykdęs nusikalstamÄ veikÄ ir gali bÅ«ti, jog iÅ¡vengdamas teisinės atsakomybės tokia pačia veikla užsiims ir Lietuvoje. Straipsniuose pateikti teiginiai yra kategoriÅ¡ki, jose nekeliami jokie diskusiniai klausimai, publikacijose taip pat nėra iÅ¡skirta, kad Å¡ie teiginiai galėtų bÅ«ti laikomi autoriaus nuomone. Straipsnių sisteminis vertinimas patvirtina, kad žinia paskleista apie ieÅ¡kovÄ , nes straipsniuose konkrečiai minima jo pavardė, nurodoma jo veikla, paraÅ¡omas ne vienas, o du straipsniai.

Atsižvelgiant į tai, straipsniuose vartojami teiginiai laikytini ne subjektyvia nuomone, o žinia, kuri žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , kadangi nėra duomenų apie kokias nors ieÅ¡kovo padarytas neteisėtas veikas ar, kad ieÅ¡kovas bÅ«tų atlikęs kokias nors veikas, minimas teiginiuose arba bÅ«tų jomis įtariamas, t. y. nustatytas CK 2.24 straipsnio faktų visetas (žinių paskleidimo faktas; žinios yra apie ieÅ¡kovÄ ; paskleistos žinios neatitinka tikrovės; Å¡ios žinios žemina asmens garbę ir orumÄ ).

Teigė, kad straipsniai yra suraÅ¡yti tikslingai, siekiant nurodytus asmenis pristatyti kaip nesÄ Å¾iningus finansų rinkos dalyvius, menkinant jų reputacijÄ , be kita ko, pažeidžiant fizinių asmenų garbę ir orumÄ , teigiant neva asmenys yra susiję su pinigų plovimu veikla. Tokios tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimas kelia visuomenės nepasitikėjimÄ jame minimais fiziniais asmenimis. IeÅ¡kovas veikia finansų rinkoje, kuri ypač jautri tikrovės neatitinkančios neigiamos informacijos skelbimui.

Pažymėjo, jog atsakovės paskelbti straipsniai buvo prieinami itin dideliam skaičiui skaitytojų, akivaizdu, jog tikrovės neatitinkanti informacija buvo prieinama itin plačiai, paskelbtÄ informacijÄ perskaitė ne vienas skaitytojas. Paskelbiant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pagrindinė mintis yra, jog ieÅ¡kovas neva vykdo nusikalstamo pobÅ«džio veiklÄ , tuo bÅ«du yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, o visai visuomenei ir kitiems finansinių paslaugų sektoriaus dalyviams sudaromas ypač neigiamas įspÅ«dis apie ieÅ¡kovÄ ir apie su juo susijusias įmones.

Visa tai neabejotinai sukelia stresÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę įtampÄ , pažeminimÄ , reputacijos pablogėjimÄ . Tai, kad paskelbta informacijÄ sukėlė ieÅ¡kovui neigiamus iÅ¡gyvenimus, įskaitant ir ieÅ¡kovo kaip gerbiamo verslininko reputacijÄ , įrodo ir tas faktas, jog bendrovės „iCard“ AD darbuotojai M. D. ir Y. P. buvo tie asmenys, kurie turėjo teikti paaiÅ¡kinimus Lietuvos Bankui, kaip finansų rinkos dalyvių priežiÅ«ros institucijai. Atsakovės paskelbta informacija neigiamai atsiliepė ieÅ¡kovo emocinei bÅ«senai, buvo sumenkinta jo reputacija.

2. Atsakovė UAB ,,Lrytas“ atsiliepime su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad: 2.1. Dėl paskelbtos informacijos - „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landÄ â€“ jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje”, nėra teigiama, kad pinigų plovimu įtariamas kuris nors fizinis asmuo, pavyzdžiui, banko savininkas, o pati informacija apie tai, kad įtariamas pats bankas, ne kartÄ buvo skelbiama žiniasklaidoje, pavyzdžiui, https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280.

Dėl paskelbtos informacijos- „...galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų“: pirmiausia, žodis „galėjo“ dar nereiÅ¡kia, kad taip tikrai ir įvyko; antra, kaip rodo tiek ankstesnė nuoroda, tiek vėlesni praneÅ¡imai apie tyrimus Å¡iame banke (https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/), Maltos tarnybų nuomone, į pinigų plovimo prevencijÄ banke „SataBank“ buvo žvelgiama atsainiai; trečia, pačiame straipsnyje pilnas sakinys skamba taip:

„VieÅ¡ai skelbta, kad banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti pinigai“, t. y. tiesiog pakartojama jau anksčiau vieÅ¡ai skelbta informacija. 2.2. Pažymėjo, kad informacija apie tai, kad C. G. po veiklos Liuksemburge pasirinko MaltÄ , bei apie tai, kad juo domėjosi Liuksemburgo specialiosios tarnybos buvo paskelbti remiantis Maltos politiko J. A. pasisakymais tiek Å¡ios Å¡alies parlamente, tiek žiniasklaidoje (pvz.: https://www.independent.com.mt/articles/2018-11-13/local-news/Satabank-owner-would-not-have-passed-proper-due-diligence-by-MFSA-J.A.-6736199340, https://timesofmalta.com/articles/view/fiau-warned-about-satabank-owner-in-2013-pn-mp-claims.694228.

Atsakovo manymu, straipsnyje nėra teigiama, kad banko akcininkų atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, kad jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Sprendimas dėl skirtos nuobaudos gali bÅ«ti apskųstas ir toliau nagrinėjamas Maltos teisme, tačiau tai nepaneigia, kad Å¡i nuobauda buvo skirta. Aptariami straipsniai daugiau buvo skirti ne ieÅ¡kovo kontroliuojamai įmonei Lietuvoje, bet Lietuvos banko reakcijai į oficialiÄ informacijÄ ir vieÅ¡us duomenis, kurie buvo skelbiami užsienio žiniasklaidoje.

Straipsnio autoriui susisiekti su pačiu „SataBank“ nepavyko, kadangi jis Maltos tarnybų sprendimu yra uždarytas, neveikia net ir interneto svetainė - joje talpinami tik praneÅ¡imai klientams apie tai, kÄ daryti jiems, kai bankui buvo atimta veiklos licencija (https://www.sata-bank.com/en/). 2.3. Teigė, kad ginčo straipsniuose nebuvo remiamasi pirmiau nurodyto asmens M. D. paskelbta informacija ir kaip jau nurodyta atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį, aptariamoje publikacijoje nebuvo teigiama, kad asmeniÅ¡kai dėl ieÅ¡kovo vienokių ar kitokių veiksmų buvo ar yra atliekami kažkokie ikiteisminiai tyrimai.

Kadangi paskelbta informacija apie tai, kas apie ieÅ¡kovÄ buvo pasisakoma ir raÅ¡oma įvairiose užsienio žiniasklaidos priemonėse yra tiksli, neiÅ¡kraipyta, trečiasis asmuo (žurnalistas) jokių naujų savarankiÅ¡kų duomenų apie ieÅ¡kovÄ nepateikė, todėl atsakovo pozicija dėl reikalavimo paneigti dalį paskelbtos informacijos, pateikta atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį, nesikeičia. Be to, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsniu (Redakcinės atsakomybės netaikymas ir atleidimas nuo žalos atlyginimo), VieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jie nurodė informacijos Å¡altinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas visuomenės informavimo priemones, jeigu Å¡i informacija nebuvo paneigta per jÄ paskelbusias visuomenės informavimo priemones.

Aptariamame straipsnyje pavieÅ¡intos informacijos pirmiausia jÄ paskelbusios visuomenės informavimo priemonės iki Å¡iol nėra jos paneigusios. Todėl vadovaujantis ir Å¡ia įstatymo nuostata, ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat yra nepagrįstas.

3. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, V. D. su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad: 3.1. Straipsnyje „Skandalai – ne kliÅ«tis darbuotis Lietuvoje“ nurodant, kad „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landÄ â€“ jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje”, nėra minimas konkretus asmuo, o tik bankas. Informacija apie tai, kad bankas buvo įtariamas pinigų plovimu ar netinkama pinigų plovimo rizikos prevencija buvo skelbiama žiniasklaidoje: https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280.

Taip pat teigė, jog rėmėsi Å¡altiniu „Timesofmalta.com“ ir pažymėjo, jog straipsnyje minėjo, jog pinigai galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti. Taip pat rėmėsi praneÅ¡imais apie „SataBank“ tyrimÄ , kuris buvo iÅ¡spausdinti: https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/. 3.2. Pabrėžė, jog nurodė duomenis, kurie buvo Finansinės žvalgybos analizės skyriaus ataskaitoje (www.riskscreen.com, 2021 m. sausio 4 d.). Taip pat teigė, jog informacija apie tai, kad ieÅ¡kovas po veiklos Liuksemburge pasirinko MaltÄ ar, kad juo domėjosi spec. tarnybos, buvo paskelbta remiantis Maltos politiko J.

A. pasisakymais tiek parlamente, tiek žiniasklaidoje: https://www.independent.com.mt/articles/2018-11-13/local-news/Satabank-owner-would-not-have-passed-proper-due-diligence-by-MFSA-J.-A.-6736199340 ir www.independent.com.mt, 2018-11-13. PanaÅ¡i informacija buvo paskelbta ir Å¡iame Å¡altinyje: https://timesofmalta.com/articles/view/fiau-warned-about-satabank-owner-in-2013-pn-mp-claims.694228. Taip pat rėmėsi Å¡altiniu „Timesofmalta.com“, kuriame buvo kalbama apie 300 puslapių ataskaitÄ apie „Satabank“ savininkÄ , tačiau Maltos finansų priežiÅ«ros tarnyba 2013 m. nesiėmė veiksmų, teigė dr. A..

Pažymėjo, jog nei viename straipsnyje nėra teigiama, kad akcininkų atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, kad jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėm, ar pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Tai buvo Maltos politiko, reguliavimo institucijų ir žiniasklaidos citatos. Nurodė, kad susisiekti su „Satabank“ dėl straipsniuose minimos informacijos nebuvo galimybių, nes banko internetinėje svetainėje yra kontaktai galimai nukentėjusiems indėlininkams aptarnauti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. balandžio 25 d. sprendimu ieÅ¡kovo C. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo į valstybės biudžetÄ 11,78 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų.

5. Teismas dėl 2020 m. sausio 6 d. straipsnio „Skandalai – ne kliūtis darbuotis Lietuvoje“ nurodė, kad sprendžiant dėl autoriaus pavartotų teiginių, jų išraiškos formos ir būdo, svarbu pažymėti, kad autorius rėmėsi viešai prieinama informacija dėl baudos skyrimo bankui, taip pat užsienio žiniasklaida („viešai skelbta“), nevartodamas kategoriškos išraiškos formos „dėl išplautų milijardų“, o priešingai – nurodė, kad „banke galėjo būti išplauti milijardai eurų“; be to, ta aplinkybė, kad bankui buvo paskirta bauda savaime nereiškia baudžiamojo persekiojimo ir nėra tapati įtarimui nusikalstama veika.

6. Å ios bylos kontekste svarbu pabrėžė, kad teiginiai - „...galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų“, vertinami kaip nuomonė, iÅ¡reikÅ¡ta nekategoriÅ¡ka forma, o pavartojant žodį „galėjo“, t. y. darant prielaidÄ , manant, kad tai galėjo įvykti, tačiau ne teigiant kategoriÅ¡ka forma, kad tai įvyko.

7. Pabrėžė, kad analizuojant atskirus teiginius, bÅ«tina jų neiÅ¡imti iÅ¡ bendro sakinio konteksto, nes straipsnyje pilnas sakinys yra toks: „VieÅ¡ai skelbta, kad banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti pinigai“, - tai aiÅ¡kiai liudija, kad autorius remiasi kitais Å¡altiniais, tai nėra jo teiginiai, tai tik sustiprina teismo įsitikinimÄ , kad tai buvo nuomonė.

8. Byloje nustatyta, kad apie tai, jog bankas buvo įtariamas pinigų plovimu ar netinkama pinigų plovimo rizikos prevencija buvo skelbiama žiniasklaidoje: https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280. Taip pat byloje nustatyta, kad žurnalistas rėmėsi:

1) Å¡altiniu „Timesofmalta.com“ ir 2) praneÅ¡imais apie „SataBank“ tyrimÄ , kurie buvo iÅ¡spausdinti portale https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/ ir 3) duomenimis, kurie buvo Finansinės žvalgybos analizės skyriaus ataskaitoje (www.riskscreen.com, 2021 m. sausio 4 d.).

9. IÅ¡ ginčo straipsnių pavartotų iÅ¡raiÅ¡kos formų, terminijos, teiginių turinio teismas nenustatė, kad V. D. ieÅ¡kovÄ bÅ«tų tiesiogiai įvardijęs įtariamuoju.

10. Sprendžiant dėl šių ieškovo teiginių, teismas vadovaujasi EŽTT praktika tokio pobūdžio bylose. Pažymėjo, kad V. D. rėmėsi Maltos politiko J. A. pasisakymais, kuris yra valstybės pareigūnas ir byloje R. v. Latvia, no. 40597/08, 2018/09/14, § 61, EŽTT akcentavo, kad žurnalistas pagal nacionalinę teisę gali remtis jo pareiškimais, nes jis neturi pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktos informacijos patikimumu dėl jo, kaip parlamento nario, pareigų.

11. Pažymėjo, kad iÅ¡ 2021 m. vasario 25 d. Varnos apygardos teismo sprendimo matyti, jog teismas nustatė, kad nebuvo įrodyta, jog 2018 m. spalio 22 d. Finansinės žvalgybos analizės skyrius (FIAU) vykdė tyrimÄ asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjo C. G. atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. straipsniuose atskirai pateikta informacija yra susijusi su „Satabank“, o ne asmeniÅ¡kai su C. G., nors pastarasis juose ir minimas, bet ne kaip tiriamas objektas. Teismas nustatė, kad teiginiai, jog pareiÅ¡kėjas yra tiriamas policijos institucijų, Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinio dėl finansinių pažeidimų ir, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikloje, kol jo įmonės siÅ«lomi prietaisai naudojami sukčiavimui, yra melagingi ir žeminantys pareiÅ¡kėjo garbę ir orumÄ .

Taip pat Varnos apygardos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, jog atsakovas M. D. padarė deliktÄ , pasireiÅ¡kusį straipsnio su Å¡meižikiÅ¡kais teiginiais paskelbimu atsakovo tinklaraÅ¡tyje. ŽalÄ sukėlęs veiksmas Å¡iai dienai nėra nutrauktas (iÅ¡ teismo atlikto oficialaus tyrimo nustatyta, kad straipsnį vis dar galima rasti interneto svetainėje adresu: https://manueldclia.com/2018/10/satabank-and-how-i-let-them-bully-me-into-silence). Atsižvelgiant į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad M.

D. turi sumokėti C. G. 4207,50 BGN baudÄ dėl teiginių 2018 m. spalio 22 d. internetiniame tinklaraÅ¡tyje adresu: www.manueldelia.com straipsnyje „Satabank“: „Ir kaip aÅ¡ leidau jiems iÅ¡ manęs tyčiotis“, galima rasti adresu: https:7manueldelia.com/2018/10/satabank-and-how-i-let-them-bully-me-into-silence, o bÅ«tent: kad ieÅ¡kovo atžvilgiu vyksta tyrimas įvairiose policijos įstaigose visame pasaulyje, kad Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinys (FIAU) atlieka tyrimÄ asmeniÅ¡kai ieÅ¡kovo atžvilgiu, kad „myPOS Europe“ Ltd. terminalai naudojami sukčiavimui, kartu su įstatymų nustatytomis palÅ«kanomis nuo pagrindinės sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki galutinio priteistos kompensacijos iÅ¡mokėjimo, taip pat įpareigojo M.

D. pašalinti iš savo interneto tinklaraščio www.manueldelia.com STRAIPSNĮ „Satabank: ir kaip aš leidau jiems iš manęs tyčiotis“, galima rasti adresu: https://manueldelia.com/2018/10/ satabank-and-how-i-let- them-bully-me- into-silence.

12. Byloje nustatė, kad nurodytas Varnos apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau sprendžiant dėl jo prejudicinės galios pažymėjo, kad Bulgarijos teismo ir šioje byloje nustatinėtinos aplinkybės yra skirtingos, juolab, kad skiriasi ginčo straipsnių turinys, jų tonas ir kontekstas. Be to, šios bylos kontekste teismas negali ignoruoti Varnos apygardos teismo konstatuotų aplinkybių apie tai, kad 2019 m. liepos 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. straipsniuose atskirai pateikta informacija yra susijusi su „Satabank“, o ne asmeniškai su C.

G., nors pastarasis juose ir minimas, bet ne kaip tiriamas objektas. Be to, teisiškai reikšmingos yra ir šios faktinės aplinkybės: pirma, V. D. rėmėsi šiais portalais: https://timesofmalta.com/articles/view/half-of-satabanks-transactions-were-highly-suspicious.700280; https://www.riskscreen.com/kyc360/news/malta-satabank-blindly-took-on-client-portfolio-without-knowing-risks/; www.riskscreen.com, https://www.independent.com.mt/articles/2018-11-13/local-news/Satabank-owner-would-not-have-passed-proper-due-diligence-by-MFSA-J.-A.-6736199340 ir www.independent.com.mt, ir https://timesofmalta.com/articles/view/fiau-warned-about-satabank-owner-in-2013-pn-mp-claims.694228.

Antra, V. D. necitavo portalo, iÅ¡ kurio Bulgarijos teismas įpareigojo M. D. paÅ¡alinti tam tikrus teiginius (https://manueldelia.com/2018/10/ satabank-and-how-i-let- them-bully-me- into-silence), esančios informacijos. Trečia, sutiko su Bulgarijos teismo konstatuotais teiginiais apie tai, jog nebuvo įrodyta, kad 2018 m. spalio 22 d. Finansinės žvalgybos analizės skyrius (FIAU) vykdė tyrimÄ asmeniÅ¡kai pareiÅ¡kėjo C. G. atžvilgiu; 2019 m. liepos 7 d. ir 2019 m. rugsėjo 23 d. straipsniuose teiginiai, kad pareiÅ¡kėjas yra tiriamas policijos institucijų, Maltos finansinės žvalgybos analizės padalinio dėl finansinių pažeidimų ir, kad jis dalyvauja nusikalstamoje veikloje, kol jo įmonės siÅ«lomi prietaisai naudojami sukčiavimui, yra melagingi ir žeminantys pareiÅ¡kėjo garbę bei orumÄ .

Pažymėjo, kad Å¡ioje byloje teismas vertina konkrečius M. D. pavartotus teiginius, tačiau atsižvelgdamas į bylos kontekstÄ , analizuodamas V. D. straipsniuose pavartotÄ terminijÄ ir Å¡altinius, kuriais jis rėmėsi tuo metu ir teiginius pateikė kaip nuomonę, o ne kaip žiniÄ . Ketvirta, byloje duomenų apie tai, kad juose nurodytos aplinkybės bÅ«tų ginčijamos, tuo metu, kai V. D. publikavo ginčo straipsnius, nėra (CPK 178 straipsnis).

13. Pažymėjo, kad teismo sprendimas, kuriuo konstatuotas duomenų apie Maltos finansinės žvalgybos atliekamus tyrimus ieškovo atžvilgiu, neatitikimas tikrovei, buvo priimtas 2021 m. vasario 25 d., tuo tarpu ginčo straipsniai publikuoti 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 21 d., t. y. tuomet, kad žurnalistui nebuvo žinoma, kad informacija apie tai, kad ieškovo atžvilgiu atliekami FIAU tyrimai, yra neatitinkanti tikrovės.

14. Sprendė, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad byloje „ieÅ¡kovas prieÅ¡ M. D.“ jau priimtas sprendimas ir jame nustatyta, kad pastarojo paskleista informacija neatitiko tikrovės, nagrinėjamu atveju nėra vertinamos kaip sÄ Å¾iningumo stokos požymis, kuris per se suponuotų iÅ¡vadÄ , kad žurnalistas veikė nesÄ Å¾iningai Konvencijos 10 straipsnio prasme.

15. Teismas dėl 2020 m. liepos 21 d. straipsnio „Milijardus iš investuotojų išviliojusios finansų piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog nuobauda buvo apskųsta, savaime nepaneigia jos paskyrimo fakto, todėl teigti, kad informacija neatitinka tikrovės nėra faktinio pagrindo; akivaizdu, kad nurodyta aplinkybė buvo pagrįsta objektyviais duomenimis.

16. Ginčo straipsnyje ieškovas nurodomas kaip fintech“ įmonės „iCard AD“ įkūrėjas, o ne akcininkas.

17. Pažymėjo, kad autoriaus teiginiai, jog C. G. po veiklos Liuksemburge pasirinko MaltÄ bei, kad juo domėjosi Liuksemburgo specialiosios tarnybos, buvo paskelbti remiantis Maltos politiko J. A. pasisakymais tiek Å¡ios Å¡alies parlamente, tiek žiniasklaidoje.

18. Pabrėžė, kad straipsnyje nėra tiesioginių užuominų, kad banko akcininkų atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, kad jie buvo patraukti baudžiamojon atsakomybėn ar pripažinti kaltais dėl pinigų plovimo. Pažymėjo, kad faktas, jog nuobaudos skyrimas buvo svarstomas, konstatuotas, o ar ji buvo skirta ar ne – šios bylos kontekste nėra svarbu, nes esmė – banko veiklos skaidrumas, tinkamas funkcijų vykdymas ir pasitikėjimas šia finansine įstaiga, kuri veikia ir Lietuvos finansų rinkoje.

19. Sutiko su atsakovės teiginiais, kad ginčo straipsniai buvo daugiau skirti ne ieÅ¡kovo kontroliuojamai įmonei Lietuvoje, bet Lietuvos banko reakcijai į oficialiÄ informacijÄ ir vieÅ¡us duomenis, kurie buvo skelbiami užsienio žiniasklaidoje.

20. Nurodė, kad vertinant ginčo publikacijų turinį, nustatyta, kad autorius ginčo publikacijose minėjo ieÅ¡kovÄ kaip „iCard AD“ įkÅ«rėjÄ ir, kad jo valdoma „iCard AD“ naudojasi Lietuvos banko valdoma mokėjimo sistema, tačiau analizuojant visÄ likusį ginčo publikacijų turinį matyti, kad autoriaus tikslas buvo supažindinti skaitytojÄ su Lietuvos finansų rinkoje veikiančiomis finansų įmonėmis, dėl kurių veiklos skaidrumo buvo pasisakyta užsienio žiniasklaidoje. Nustatė, kad publikacijų autorius rėmėsi oficialiais duomenimis, kurie buvo prienami tiek Bulgarijos registrų agentÅ«ros oficialioje duomenų bazėje, tiek „Financial Times“ ir Maltos žiniasklaidos paskelbtoje informacijoje.

21. IÅ¡analizavęs ginčo publikacijas, teismas jas vertino kaip faktų ir nuomonės kombinacijÄ . pateikiamÄ kaip objektyviai egzistuojantį dalykÄ ir tai įmanoma patikrinti.

22. Pažymėjo, kad EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, jog vertinant ginčo pareiÅ¡kimÄ , turi bÅ«ti iÅ¡analizuota visa jo struktÅ«ra, neiÅ¡imant atskirų pareiÅ¡kimo dalių iÅ¡ jo konteksto ( INSTYTUT EKONOMICHNYKH REFORM, TOV v. UKRAINE, no. 61561/08; 17 October 2016, § 56). Taigi, teismas, nustatydamas ar ieÅ¡kovo paskleista informacija neatitiko tikrovės, vertina visÄ straipsnio esmę ir jo patikimumÄ , neiÅ¡imdamas atskirų jo dalių iÅ¡ bendro konteksto.

23. Nurodė, kad straipsnyje „Skandalai – ne kliÅ«tis darbuotis“ V. D. rėmėsi kitais straipsniais esančiais spaudoje, bÅ«tent nurodė, kad: „VieÅ¡ai skelbta, kad banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais Å¡alies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ iÅ¡ Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi Å¡ios nedidelės Å¡alies „fintech“ sektoriuje...“ 24. IÅ¡ straipsnių turinio matyti, jog ginčo straipsniai buvo susiję su vieÅ¡u interesu ir vieÅ¡ose diskusijose teisėtai susirÅ«pinimÄ keliančiais klausimais, todėl V.

D. turėjo teisę remtis kitais Å¡altiniais ir politiko kalba, neatlikdamas nepriklausomų tyrimų. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų paneigtas gyvybiÅ¡kai svarbus spaudos vaidmuo visuomenėje (T. v. Romania, no. 3490/03, § 50, 2012-06-19). Be to, tuo metu informacija, kai žurnalistas jÄ skelbė, nebuvo ginčijama ar nuginčyta, todėl teismas nemato priežasčių, kodėl žurnalistas negalėjo jos laikyti patikima ir remtis nepatikrinęs jų teisingumo (Tiriac, § 95).

25. Nurodė, kad įvertinus visÄ straipsnių turinį, jų kontekstÄ , pavartotų teiginių iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ , bendrÄ tonÄ , pateikimo stilių santykyje su ieÅ¡kovo praÅ¡omais pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginiais, teismas sprendžia, kad ginčo teiginiai turėjo pakankamÄ faktinį pagrindimÄ , jie nebuvo sugalvoti žurnalisto, jo nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais. Taigi nėra pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ .

26. Pažymėjo, kad iÅ¡analizavus ginčo straipsnių turinį, matyti, kad jie buvo paremti užsienio žiniasklaidos straipsniais ir jų tikslas - neapkaltinti ieÅ¡kovÄ , bet atskleisti visuomenei Lietuvos banko reakcijÄ Ä¯ oficialiÄ informacijÄ ir vieÅ¡us duomenis, paskelbtus užsienio žiniasklaidoje; tuo tarpu apie ieÅ¡kovo kontroliuojamÄ finansinę įmonę Lietuvoje buvo tik užsiminta. Taigi, žurnalistas ginčo straipsniais siuntė žiniÄ visuomenei svarbiu klausimu – apie Lietuvos finansų rinkoje veikiančias įmones.

Žurnalistas rėmėsi kitais Å¡altiniais, tame tarpe ir politiko pasisakymais, todėl V. D. neturėjo pareigos atlikti nepriklausomo tyrimo, prieÅ¡ingu atveju Konvencijos 10 str. nebÅ«tų veiksmingas (2004 m. lapkričio 16 d., S. prieÅ¡ SuomijÄ , no. 56767/00, § 60). Pažymėtina, kad V. D. aiÅ¡kiai nurodė Å¡altinius, kuriais rėmėsi ir jis negalėjo numatyti tuo metu, kai publikavo ginčo straipsnius, kad ieÅ¡kovas ginčys tuos Å¡altinius ir juose nurodytas aplinkybes.

27. Pažymėjo, kad žurnalistas elgėsi sÄ Å¾iningai, nes nei vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo ginčijamų teiginių nebuvo paties žurnalisto minčių iÅ¡raiÅ¡ka, o buvo Maltos politiko interviu dalis, taip pat informacija iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamos užsienio žiniasklaidos. Taigi, žurnalistas ginčo straipsniuose rėmėsi jau paskelbta informacija žiniasklaidoje, tuo tarpu savo straipsniuose jis naujų savarankiÅ¡kų duomenų apie ieÅ¡kovÄ nepateikė, jis citavo kitus informacijos Å¡altinius. EŽTT yra akcentavęs, kad nacionaliniai teismai turi įvertinti, kad Å¡meižikiÅ¡ki pareiÅ¡kimai kilo ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjo, o buvo aiÅ¡kiai identifikuoti kaip kilę iÅ¡ kito Å¡altinio.

BesÄ lyginis požiÅ«ris į autoriaus kalbÄ yra nesuderinamas su Konvencijos 10 str. standartais. EŽTT yra pabrėžęs, kad reikia skirti, ar teiginiai yra iÅ¡ žurnalisto, ar tai yra kitų citatos, nes žurnalisto nubaudimas už padėjimÄ paskleisti kito asmens pareiÅ¡kimus, trukdytų spaudai dalyvauti diskusijose apie visuomenei svarbius klausimus (Godlevskiy v. Russia, no. 14888/03, § 45).

28. Teismas atkreipė dėmesį į EŽTT naujausiÄ praktikÄ - bylÄ T. v. Romania, § 95, kurioje pažymėjo, kad asmuo, raÅ¡ydamas straipsnį, rėmėsi kitais straipsniais spaudoje ir oficialių Å¡altinių, bÅ«tent ANAF ir Nacionalinio prekybos biuro, pateikta informacija. Atsižvelgiant į tai, kad nėra duomenų, kad informacija iÅ¡ oficialių Å¡altinių buvo nuginčyta tuo metu, kai asmuo, paskelbė straipsnį, teismas nematė priežasčių, kodėl žurnalistas negalėjo jo laikyti patikimu ir juo remtis nepatikrinęs jo teisingumo.

29. Pažymėjo, kad teismas iš ginčo publikacijų turinio nenustatė tiesioginių kaltinimų ieškovo atžvilgiu, asmeninių įžeidimų ar niekinančių pastabų, juolab, kad teiginiai, susiję su pinigu plovimu, buvo pavartoti tik esant žodeliui „galimai“, jie nebuvo pareikšti kategoriška forma, o priešingai – pateikti kaip vertinimai (nuomonė). Be to, teismas nenustatė, kad ieškovas buvo apkaltintas konkrečiu elgesiu ar dalyvavimu neteisėtuose veiksmuose.

30. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje svarbu įvertinti aplinkybę, jog ieškovas yra verslininkas, veikiantis finansų rinkoje, dirbantis tarptautinėse įmonėse daugelį metų, jis yra finansinių įmonių steigėjas, dėl ko jo reputacijai keliami aukšti reikalavimai ginčo publikacijos susiję su ieškovo profesine veikla, o ne su jo privataus gyvenimo aspektais. Bendras straipsnio tonas ir jo pavadinimas nevertintinas kaip įžeidžiantis, straipsnio pavadinimas šiek tiek kandus, bet tai žurnalisto pasirinktas stilius.

31. Atsižvelgiant į EŽTT formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, teismas sprendžia, kad vien ta aplinkybė, jog ginčo publikacijos nepatiko ir buvo nemalonios ieÅ¡kovui, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog publikacijos buvo žeminančio pobÅ«džio ir žurnalistas veikė nesÄ Å¾iningai.

32. Nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kad ginčo publikacijos bÅ«tų neigiamai paveikę jo verslo ar kitÄ profesinę veiklÄ (CPK 178 str.). Juolab, kad žurnalistas nevartojo vulgarios ar netinkamos kalbos, kuri galėtų diskredituoti ar pakenkti ieÅ¡kovo įvaizdžiui. Vertinant publikacijų mastÄ , teismas pažymėjo, kad atsakovės portalas yra populiarus, tačiau Å¡iame kontekste svarbu pažymėti, kad atsakovės tikslas buvo informuoti visuomenę jai aktualiu klausimu.

33. IeÅ¡kovas prašė priteisti neturinę žalÄ iÅ¡ atsakovės, tačiau teismas atkreipė dėmesį į EŽTT praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kuriose yra pabrėžęs, kad piniginės sankcijos neiÅ¡vengiamai atgrasytų žurnalistus nuo prisidėjimo prie viešų diskusijų apie visuomenei aktualius klausimus; taigi, tai bÅ«tų kliÅ«tis spaudai vykdyti informavimo ir stebėjimo funkcijas (Kapsis et Danikas c. Grece, no. 52137/12, § 40, 19 Janvier 2017) ir tai reikÅ¡tų siekį atgrasyti kitus žurnalistus nuo viešų asmenų kritikos ir apriboti laisvÄ informacijos bei idėjų srautÄ .

34. Sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo straipsniuose pavieÅ¡inta informacija, kuriÄ paskelbė kitos visuomenės informavimo priemonės, bÅ«tų paneigta (CPK 178 straipsnis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 35. IeÅ¡kovas pateikė apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-966-845/2022 ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kovo C. G. patikslintÄ ieÅ¡kinį dėl tikrovės neatitinkančios ir garbę, ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paneigimo tenkinti pilna apimtimi, priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „LRytas“ ieÅ¡kovo C.

G. naudai ieÅ¡kovo C. G. patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacijos procese. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais motyvais: 35.1. Nurodytuose teiginiuose yra nurodytas vienas, aiÅ¡kus ir konkretus asmuo - ieÅ¡kovas C. G. (t. y. konkrečiai nurodytas asmens vardas ir pavardė). Taipogi, konkrečiai įvardijama, jog dar 2013 metais Å¡alies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ iÅ¡ Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. verslÄ . 35.2. Pasirinkta terminija ir žodžiai skirta eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui susiformuoti nuomonę, jog ieÅ¡kovo C.

G. veikla nėra skaidri ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodytos Å¡alies specialiosios tarnybos yra pradėjusios tirti ieÅ¡kovo C. G. verslÄ . 35.3. Atsižvelgiant į visÄ straipsnio kontekstÄ ir tematikÄ , pvz. straipsnyje vartojant tokius teiginius „Ar gali verslininkai, vienoje ES Å¡alyje įklimpę į pinigų plovimo skandalus, ramiai dirbti kitoje?“ arba „Tad neaiÅ¡ku, ar tarptautiniuose pinigų plovimo skandaluose minimų finansininkų toleravimas ir leidimas naudotis mokėjimų sistemomis ilgainiui dar labiau neatsirÅ«gs Lietuvos finansų rinkai‘ arba „Šios Å¡alies žiniasklaidoje skelbta, kad 2018 metais Å¡alies FŽAT nurodė „SataBank“ nutraukti verslo santykius su pagrindiniu banko klientu.

Tokio sprendimo motyvas - visai Maltos jurisdikcijai kylanti itin reikšminga pinigų plovimo rizikos grėsmė. Anot šalies žiniasklaidos šaltinių, „SataBank“ pagrindinis klientas buvo jo bendraturčio C. G. įkurta mokėjimo įmonė“, bei tie patys jau anksčiau minėti teiginiai dėl neva tai pradėtų tyrimų, leidžia prieiti prie akivaizdžios išvados, kad straipsniu buvo siekiama parodyti, jog Liuksemburgo specialiųjų tarnybų neva pradėtas tyrimas yra susijęs su pinigų plovimu ir, kad su šiuo tyrimu dėl pinigų plovimo yra susijęs būtent ieškovas C.

G.. 35.4. Straipsnio autorius V. D. raÅ¡ydamas apie „SataBank“ pridėjo žodį „galėjo“ („VieÅ¡ai skelbta, kad banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų.“), o Å¡tai raÅ¡ydamas konkrečiai apie ieÅ¡kovÄ C. G. tokių žodžių nenaudojo, buvo aiÅ¡kiai įvardinta, jog „<...> 2013 metais Å¡alies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ iÅ¡ Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G. <...>“, „<...> Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C.

G. verslÄ <...>“, <...> Kilus pinigų plovimo skandalui, maltiečių politikas J. A. aiÅ¡kino, kad „SataBank“ bendraturtis C. G. nutarė pasirinkti Viduržemio jÅ«ros salÄ , po to kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo<...>“. Naudojama terminija ir visas straipsnio kontekstas rodo, kad nėra keliama jokių abejonių dėl to, jog ieÅ¡kovo C. G. atžvilgiu yra pradėtas tyrimas dėl pinigų plovimo. Nebuvo nurodoma, kad „galimai, galbÅ«t, įtariama galimai nusikalstama veika, įtaria padarius nusikalstamÄ veikÄ â€œ ir panaÅ¡iai, buvo aiÅ¡kiai ir kategoriÅ¡kai įvardintas konkretus asmuo - ieÅ¡kovas C.

G. ir konkrečiai buvo įvardinta, jog bÅ«tent dėl jo veiklos pinigų plovimo kontekste Liuksemburgo specialiosios tarnybos pradėjo tyrimÄ . Be to, paskelbtuose straipsniuose yra pateikta informacija apie faktus, susijusius su C. G. ir jo veikla, juos teigiant kaip objektyviai egzistuojančius. 35.5. Analizuojant teismo sprendimÄ , sutiktina, kad reikalinga vertinti visÄ straipsnio kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas, tačiau bÅ«tent Å¡ito sprendime ir yra pasigendama.

Svarbu akcentuoti, jog teiginiai „šalies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ â€œ, „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti“, „po to kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“ negali bÅ«ti laikomi nuomone. Be to, bÅ«tina pažymėti, jog apskritai teiginys „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. 35.6. veiklÄ , Å¡is suskubo imtis veiklos Maltoje“ nebuvo iÅ¡skirtas arba kitaip pažymėtas, kad tai buvo kitų žiniasklaidos priemonių skelbta informacija. 35.7.

Straipsniuose nebuvo panaudoti žodžiai, kad ieÅ¡kovas C. G. yra įtariamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ (tokių žodžių „įtaria, įtariama “ pavartojimas leistų teigti, kad jais yra keliamos abejonės), o buvo konstatuotas faktas, jog ieÅ¡kovo C. G. atžvilgiu yra atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo. Visas 2020 m. sausio 6 d. straipsnis savo esme perteikia žiniÄ , jog ieÅ¡kovo C. G. atžvilgiu yra atliekamas tyrimas dėl pinigų plovimo. 35.8. Ginčo objektu esančiais teiginiais „Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti“, „po to kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“ yra paskleista konstatuojamojo pobÅ«džio faktinė informacija apie ieÅ¡kovo C.

G. veiksmus, kurie yra uždrausti baudžiamaisiais įstatymais ir užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę. Paskleisti duomenys apie tai, kad dėl asmens veiksmų yra atliekami tyrimai dėl pinigų plovimo, reiÅ¡kia naujos informacijos pateikimÄ , ir tai yra žinia. Jeigu tikrų įvykių pagrindu asmens veiksmai įvertinami taip, kad jam priskiriama konkreti savybė, kuri aiÅ¡kiai iÅ¡sakyta, taip pat, ar ji atitinka tikrovę, gali bÅ«ti patikrinta, vadinasi yra paskleisti konstatuojamieji duomenys. 35.9. Ar asmuo vykdė veiklÄ prieÅ¡ingÄ pinigų plovimo prevencijai, yra konstatuojamojo, o ne vertinamojo pobÅ«džio duomenys, todėl gali bÅ«ti patikrinti tiesos požiÅ«riu ir vertinami kaip faktai, t. y.

žinia. Todėl laikytina, kad pirmoji sÄ lyga, kad buvo žinių paskleidimo faktas yra, tačiau teismas sprendime to neanalizavo ir nenagrinėjo, tiesiog konstatavo faktÄ , kad bendrame viso straipsnio kontekste straipsnių autorius iÅ¡reiÅ¡kė savo nuomonę, o ne pateikė žiniÄ . 35.10. Vertinant visÄ ginčijamo straipsnio tekstÄ , akivaizdu, kad skelbtos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ C. G., todėl laikytina, kad ir antra sÄ lyga dėl CK 2.24 straipsnio taikymo įrodyta. 35.11. Žinia, apie tai, jog ieÅ¡kovo C.

G. veikla buvo tiriama Liuksemburgo specialiųjų tarnybų yra tikrovės neatitinkanti. TÄ be visų teiginių nurodytų patikslintame ieÅ¡kinyje, įrodo ir pačiame teismo sprendime konstatuoti faktai, jog ieÅ¡kovas C. G., teikdamas patikslintÄ ieÅ¡kinį, pateikė ir Varnos (Bulgarijos) regioninio teismo, bylos Nr. 20203110111300/2020, sprendimÄ . Taigi, ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog ir trečia sÄ lyga dėl CK 2.24 straipsnio taikymo įrodyta. 35.12. Teismas sprendime nurodė, jog ginčijamų straipsnių autorius V.

D. necitavo portalo, iÅ¡ kurio Bulgarijos teismas įpareigojo M. D. paÅ¡alinti tam tikrus teiginius (https://manueldelia.com/2018/10/ satabank-and-how-i-let- them-bully-me- into-silence), esančios informacijos. Tačiau teismas nevertino to, jog tiek ginčijamų straipsnių autorius, tiek M. D. rėmėsi maltiečių politiko J. A. pasisakymais. Be to, nebuvo vertintas ir tas faktas, kad ieÅ¡kovas C. G. ir dėl minėto politiko paskelbtos informacijos yra pradėjęs teisminius procesus, siekdamas apginti savo pažeistÄ garbę ir orumÄ , tačiau ginčijamuose straipsniuose jų autorius apie tai neužsiminė, tikslingai siekdamas sukurti įspÅ«dį, jog neva nurodyto Maltos politiko pasakyti žodžiai yra nenuginčijama tiesa. 35.13.

Teismas nevertino teiginių dėl pačio ieÅ¡kovo C. G., kurio atžvilgiu nebuvo naudojami jokie žodeliai „galimai“ arba „galėjo“. Analizuojant ginčijamus straipsnius, akivaizdu, kad ieÅ¡kovo C. G. atžvilgiu buvo kategoriÅ¡kai paskleista žinia, jog pastarojo veikla yra tiriama dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų. 35.14. Dėl ginčijamų straipsnių autoriaus sÄ Å¾iningumo nurodo, kad teismo sprendime nurodyta, jog „byloje duomenų apie tai, kad juose nurodytos aplinkybės bÅ«tų ginčijamos, tuo metu, kai V.

D. publikavo ginčo straipsnius, nėra (CPK 178 straipsnis). Teismas nevertino fakto, jog patikslintame ieÅ¡kinyje buvo nurodyta, kad jeigu atsakovė (Å¡iuo atveju ir straipsnio autorius) bÅ«tų laikęsi jam, kaip visuomenės informavimo priemonei keliamų reikalavimų, bÅ«tų pastebėjęs, jog informacija apie inicijuotas bylas jau rengiant / skelbiant ginčo straipsnius buvo vieÅ¡ai prieinama internete. Å iuo atveju, buvo pažeisti objektyviosios žurnalistikos principai, nes autorius iÅ¡imtinai rėmėsi tik tais Å¡altiniais, kurie neva pagrindė, informacijÄ paskelbtÄ ginčijamuose straipsniuose, nepateikė informacijos, kad dėl Å¡altinių, kuriais remtasi ginčijamuose straipsniuose, yra ir prieÅ¡inga informacija, jog ieÅ¡kovas C.

G. yra pradėjęs teisminius procesus. Visa tai buvo tikslingai nutylėta, paskleidžiant tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ ir tokiu bÅ«du padarant žalos ieÅ¡kovo C. G. garbei ir orumui. Be to, teismo sprendimo nurodytuose Å¡altiniuose, kuriais rėmėsi ginčijamų straipsnių autorius taip pat yra informacija, kad ieÅ¡kovas C. G. kreipėsi į teismus Bulgarijoje dėl informacijos paskelbtos Times of Malta, kuri padarė žalÄ ieÅ¡kovo C. G. reputacijai. Todėl teiginys, kad ginčijamų straipsnių autoriui, rengiant Å¡iuos straipsnius nebuvo žinoma, kad informacija apie, kad IeÅ¡kovo C.

G. atžvilgiu yra atliekami tyrimai yra neatitinkanti tikrovės negali bÅ«ti laikomas visiÅ¡kai teisingu. 35.15. Teismo sprendimu nebuvo vertinta tai, kad ginčijamų straipsnių autorius pažeidė objektyviosios žurnalistikos principus, nes rėmėsi iÅ¡imtinai tik tais Å¡altiniais, kurie neva pagrindė, informacijÄ paskelbtÄ ginčijamuose straipsniuose, nepateikė informacijos, kad dėl Å¡altinių, kuriais Å¡iuose straipsniuose remiamasi, yra ir prieÅ¡inga informacija, jog ieÅ¡kovas C. G. yra pradėjęs teisminius procesus.

Kaip buvo nurodyta patikslintame ieÅ¡kinyje, nei atsakovas UAB „Lrytas“, nei ginčijamų straipsnių autorius nesikreipė dėl komentaro arba nuomonės nei į vienÄ asmenį, apie kuriuos buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. nebuvo susisiekta nei su ieÅ¡kovu C. G., nei su S. I. S., nei su „SataBank“ ar iCard AD. 35.16. Teismo sprendime nurodyta, kad ginčijamų straipsnių autorius neva bandė susisiekti su „SataBank“, tačiau jam nepavyko, tačiau, kodėl nebuvo mėginta susisiekti su kitais straipsnyje minimais asmenimis, įskaitant ir patį ieÅ¡kovÄ C.

G., nebuvo analizuota ir nagrinėta. 35.17. Ginčijami straipsniai buvo publikuojami atitinkamai 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 21 d., kuomet teisminiai procesai jau buvo pradėti (t. y. teisminiai procesai pradėti 2019 m., informacija apie tai buvo prieinama internete prieÅ¡ skelbiant ginčijamus straipsnius), tačiau apie tai ginčijamuose straipsniuose net nebuvo užsiminta, todėl teigti, kad ginčijamų straipsnių autorius elgėsi sÄ Å¾iningai tikrai negalima. 35.18. Teismas sprendime cituoja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau - EŽTT) 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimÄ â€žOOO Regnum“ vs.

Russia, No. 22649/08, kuriame nurodyta, jog „žurnalistai turi pareigas ir atsakomybę (S. M. Oy ir S. O. SuomijÄ [GC], Nr. 931/13, § 125, 2017 m. birželio 27 d.). Å iuo atveju nurodytas sprendimas aktualus ta apimtimi, kad visgi ginčijamų straipsnių autorius negali bÅ«ti laikomas sÄ Å¾iningu, kadangi kaip nurodyta ankstesniuose Å¡io skundo punktuose pateikdamas informacijÄ , neatskleidė faktų, kad ieÅ¡kovas C. G. yra pradėjęs teisminius procesus dėl V. D. naudotų oficialiuose Å¡altiniuose nurodytų teiginių (nors Å¡i informacija jau buvo vieÅ¡ai prieinama prieÅ¡ publikuojant ginčijamus straipsnius), taip pat straipsnių autorius nebandė susisiekti su ieÅ¡kovu C.

G.. 35.19. VieÅ¡osios informacijos rengėjas negali paskelbti nepatikrintos, asmens garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos, vieÅ¡osios informacijos rengėjų pareiga informacijÄ pateikti teisingai, tiksliai, etiÅ¡kai ir neÅ¡aliÅ¡kai, vadovaujantis pagarbos žmogui principais, o Å¡iuo aspektu ginčijamų straipsnių autoriaus ir atsakovės UAB „Lrytas“ veiksmai teismo sprendime nebuvo nagrinėti, kaip ir nebuvo atsižvelgta į tai, jog ginčijamų straipsnių paskelbimo metu, ieÅ¡kovas C.

G. jau buvo pradėjęs teisminius procesus dėl kitų asmenų paskelbtos tikrovės neatitinkančios informacijos. 35.20. Akcentuoja, jog ginčijamų straipsnių autorius ieÅ¡kovÄ C. G. įvardijo kaip konkretų asmenį, kurio veikla yra tiriama specialiųjų tarnybų dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų. IeÅ¡kovas C. G. neginčija fakto, jis gali bÅ«ti laikomasis vieÅ¡uoju asmeniu, kuriam taikomos didesnės pakantumo kritikai ribos, t. y. visuomenė turi didesnį interesÄ Å¾inoti apie joje veikiančius asmenis, galinčius daryti įtakÄ visuomenės gyvenimui.

Tačiau kritika, kuri gali būti ir perdėta, negali pažeisti kritikuojamo asmens teisių ir teisėtų interesų. O šiuo atveju, ginčijamų straipsnių dėka paskelbta žinia, jog ieškovas C. G. yra tiriamas kitų šalių specialiųjų tarnybų dėl pinigų plovimo prevencijos pažeidimų. 35.21. Pažymi, jog kaltinimai padaryta nusikalstama veika sukėlė rimtus padarinius ieškovo C. G. reputacijai. Akcentuotina, jog teismas savo sprendime nevertino to, jog ieškovas C. G., nors ir priskiriamas prie viešųjų asmenų kategorijos, neturėjo galimybės pasisakyti viešai arba paneigti paskelbtos apie jį informacijos, nes ginčijamų straipsnių autorius su ieškovu C.

G. net nebandė susisiekti. 35.22. Paskelbiant tokio pobÅ«džio tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , pagrindinė mintis yra, jog ieÅ¡kovas C. G. neva vykdo nusikalstamo pobÅ«džio veiklÄ , tuo bÅ«du yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija, o visai visuomenei ir kitiems finansinių paslaugų sektoriaus dalyviams sudaromas ypač neigiamas įspÅ«dis apie ieÅ¡kovÄ C. G. ir apie su juo susijusias įmones. 35.23. Kaltinimai nusikalstama veika, kai tokia informacija yra tikrovės neatitinkanti informacija, negali bÅ«ti vertinama kaip vieÅ¡ojo asmens pakantumas didesnei kritikai.

36. Atsakovė UAB „Lrytas“ atsiliepimu į apeliacinį skundÄ prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais motyvais: 36.1. pirmos instancijos teismas priėmė iÅ¡samų, teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . 36.2. Nurodė, kad įvertinus pavartotas iÅ¡raiÅ¡kos formas, terminijÄ , teiginių turinį, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žurnalistas V. D. ieÅ¡kovÄ nėra įvardijęs įtariamuoju.

Publikacijoje apeliantas buvo įvardintas kaip vienas SataBank bendraturčių. Publikacijoje jis nebuvo niekuo kaltinamas, tik buvo nurodyta, kad jo atžvilgiu buvo atliktas tam tikras patikrinimas. 36.3. Europos Žmogaus Teisių Teismas pats ne kartÄ yra brėžęs vieÅ¡ojo asmens ribas ir jo jurisprudencijoje į Å¡iÄ kategorijÄ yra patekę ne tik renkami valdžios pareigÅ«nai ar įžymybės, bet ir verslininkai, taip pat kiti atitinkamÄ padėtį visuomenėje užimantys ar į vieÅ¡Ä sferÄ Ä¯sitraukę asmenys.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje didelės vieÅ¡os kompanijos laikomos neiÅ¡vengiamai bei sÄ moningai atveriančiomis savo veiklÄ kruopščiam tikrinimui ir, kaip yra verslininkų ar verslininkių, valdančių Å¡ias bendroves, atveju, jiems priimtinos kritikos ribos yra platesnės. IÅ¡ esmės tas pats pasakytina ir apie privatų asmenį, kuris įsitraukia į vieÅ¡Ä sferÄ . Visos Å¡ios nuostatos tiesiogiai taikytinos ir ieÅ¡kovui (apeliantui). 36.4. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad vienas iÅ¡ požymių, leidžiančių asmenį priskirti vieÅ¡ajam, yra viešųjų lėšų panaudojimas.

Užsienio spaudoje paskelbta informacija, kad įmonės, kuri veikia ir Lietuvoje, vieno iÅ¡ įkÅ«rėjo atžvilgiu yra atliekami finansiniai patikrinimai yra aktuali ir Lietuvos gyventojams. BÅ«tina pažymėti, kad Å¡i įmonė naudojasi Lietuvos banko valdoma sistema „Centrolink“, leidžiančia per centrinio banko infrastruktÅ«rÄ prisijungti prie bendros mokėjimų eurais erdvės SEPA. 36.5. EŽTT pabrėžė, kad vieÅ¡asis interesas liečia klausimus, kurie turi įtakos visuomenei tiek, kad ji gali teisėtai jais domėtis ir kurie patraukia visuomenės dėmesį; tai klausimai, turintys įtakos visuomenės gerovei ar bendruomenės gyvenimui.

Nagrinėjamoje byloje konstatuota, kad ginčo publikacijos buvo susiję su visuomenės interesu žinoti, kokios finansų įmonės veikia Lietuvoje, atkreipti dėmesį į Å¡ių įstaigų savininkų reputacijÄ . Tokio pobÅ«džio klausimai yra itin aktualÅ«s tiek visuomenei, tiek valstybės institucijoms. Taigi, nėra pagrindo abejoti, kad ginčo publikacijos prisidėjo prie visuotinai svarbių diskusijų, susijusių su publikacijose minimomis finansų įstaigomis, jų savininkais ir jų verslo skaidrumu. 36.6.

Nurodė, kad vertinant publikacijų tekstÄ , yra akivaizdu, kad apeliantas publikacijos tekste niekuo nebuvo apkaltintas, žurnalistas taip pat neiÅ¡kraipė pirminiame informacijos Å¡altinyje-užsienio žiniasklaidoje -paskelbtos informacijos. Todėl, teismo padarytos iÅ¡vados, kad iÅ¡ ginčo straipsnių pavartotų iÅ¡raiÅ¡kos formų, terminijos, teiginių turinio teismas nenustatė, kad V. D. ieÅ¡kovÄ bÅ«tų tiesiogiai įvardijęs įtariamuoju, yra teisingos ir pagrįstos. 36.7. Atkreipė dėmesį į tai, kad publikacijoje buvo paskelbtas ir Lietuvos banko atsakymas, kuriame buvo nurodyta, jog „Lietuvos bankas, atlikęs papildomÄ patikrinimÄ dėl akcininko reputacijos, dabar neturi pagrindo manyti, kad ji neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų.

Ä®monė savo ruožtu informavo Lietuvos bankÄ , kad žiniasklaidoje paskelbta informacija neatitinka tikrovės: įmonės akcininkas niekada nebuvo kaltinamas dėl neteisėtos veiklos, o įmonės veiklÄ prižiÅ«rinti institucija jam nėra pareiÅ¡kusi jokių įtarimų dėl neatitikties nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimams. Taigi, užtikrinant objektyvumÄ ir neÅ¡aliÅ¡kumÄ , publikacijoje buvo pateikta ir kita, ne vien tik užsienio žiniasklaidoje paskelbta informacija. 36.8. Pažymėjo, kad publikacijos buvo parengtos iÅ¡skirtinai remiantis užsienio spaudoje paskelbta informacija apie įmonę ir jos steigėjÄ .

Å i informacija buvo ir yra aktuali, kadangi įmonės veikla yra susijusi su Lietuvos banko teikiamomis vieÅ¡osiomis paslaugomis. Apie bet kokius įtarimus įmonei vykdant neskaidriÄ veiklÄ visuomenė privalo žinoti, kadangi įmonės veikla yra susijusi su vieÅ¡aisiais interesais. GalbÅ«t užsienio žiniasklaidoje ir galėjo bÅ«ti padaryti tam tikri netikslÅ«s vertinimai apelianto atžvilgiu ( nors jokio įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl Å¡ios aplinkybės nėra), tačiau žurnalistas, informuodamas mÅ«sų Å¡alies skaitytojus, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus faktus, nepažeidė nei įstatymų nuostatų, nei žurnalistų etikos reikalavimų.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 37. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

38. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io kodekso 322 straipsnio nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimÄ dalykÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro iÅ¡vadÄ , jog nėra pagrindo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali bÅ«ti pasiektas raÅ¡ytinio proceso tvarka.

39. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro 2022 m. balandžio 25 d. pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys tikrovės neatitinkančios ir garbę ir orumÄ Å¾eminančios informacijos paneigimo.

40. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė naujienų portale www.lrytas.lt 2020 m. sausio 6 d. patalpino trečiojo asmens – žurnalisto V. D. straipsnį „Skandalai – ne kliūtis darbuotis Lietuvoje“ (nuoroda - https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2020/01/06/news/skandalai-ne-kliutis-darbuotis-lietuvoje-13153980/) ir 2020 m. liepos 21 d. patalpino trečiojo asmens – žurnalisto V. D. straipsnį „Milijardus iš investuotojų išviliojusios finansų piramidės pėdsakai – ir Lietuvoje“ (nuoroda https://www.lrytas.lt/verslas/mano-pinigai/2020/07/21/news/milijardus-is-investuotoju-isviliojusios-finansu-piramides-pedsakai-ir-lietuvoje-15653654/).

41. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad nurodytuose straipsniuose buvo paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys jo garbę ir orumÄ , o bÅ«tent minėtuose straipsniuose buvo paskelbta Å¡i tikrovės neatitinkanti informacija, kuriÄ prašė paneigti:

1) C. G. buvo tiriamas dėl pinigų plovimo Maltoje ar kokioje valstybėje;

2) Buvo atliekamas Liuksemburgo specialiųjų tarnybų tyrimas dėl C. G. veiklos;

3) Liuksemburgo tarnyboms pradėjus tirti C. G. verslÄ , Å¡is suskubo imtis veiklos Maltoje;

4) C. G. savo veiklai pasirinko MaltÄ po to, kai Liuksemburge buvo pradėti tyrimai dėl jo veiklos“. IeÅ¡kovas prašė įpareigoti atsakovę paneigti nurodytÄ informacijÄ bei priteisti neturtinę žalÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė.

42. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovo nurodytus ginčo teiginius bei 2020 m. sausio 6 d. ir 2020 m. liepos 21 d. straipsnių turinį nustatė, kad ginčo straipsniuose yra nurodytas pažodžiui vienas ieÅ¡kovo nurodytas teiginys „Buvo atliekamas Liuksemburgo specialiųjų tarnybų tyrimas dėl C. G. veiklos“, kiti ginčo teiginiai, kuriuos apeliantas teismo prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės bei, kurie ieÅ¡kovo vertinimu žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , suformuoti ieÅ¡kovo, ieÅ¡kovui įvertinus ginčo straipsnius, t. y. informacija, mintis, kuriÄ ieÅ¡kovo vertinimu straipsnio autorius trečiasis asmuo pateikė ginčo straipsniuose.

43. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo sprendimas pripažįstamas teisėtu, jeigu jis yra priimtas nepažeidus ir tinkamai pritaikius materialinės bei procesinės teisės normas, o pagrįstu - kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiÅ¡kia tuo, kad jis tiria ir vertina Å¡alių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .

Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Ä®rodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi bÅ«ti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas.

Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių.

44. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pagrindas konstatuoti, jog paminėtų nuostatų buvo laikytasi. Teismas atskleidė esmines bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo tarp Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius, Å¡alių ginčo pobÅ«dį ir esmę. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas visapusiÅ¡ku byloje esančių įrodymų ir teismo posėdžio metu nustatytų aplinkybių įvertinimu ir iÅ¡tyrimu. Teismas nurodė, kuriais įrodymais remiasi darydamas atitinkamas iÅ¡vadas, taip pat įvardijo, kuriuos apelianto argumentus atmeta. Aplinkybė, kad teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pagrindo laikyti, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtÄ ar nepagrįstÄ sprendimÄ .

45. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį atmesti ir visų jų išsamiai nekartoja, pasisakydamas tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

46. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, jog egzistuoja visos CK 2.24 straipsnio taikymo sÄ lygos.

47. CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumÄ ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad asmens garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetÄ : pirma, žinių paskleidimo faktÄ , antra, faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ , trečia, faktÄ , jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktÄ , kad žinios žemina asmens garbę ir orumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018 29 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

49. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad Å¡iuo atveju egzistuoja visos CK 2.24 straipsnio taikymo sÄ lygos neturi.

50. Nagrinėjamu atveju, ginčo byloje, kad atsakovė paskleidė internetiniame portale vieÅ¡ai du ginčo straipsnius ir, kad jie buvo prieinami tretiesiems asmenims, nėra. Å iuo atveju, ginčas kilo dėl to, ar straipsniuose pateikta trečiojo asmens nuomonė, ar siekiama buvo paskleisti žiniÄ apie ieÅ¡kovÄ bei ar ji atitinka tikrovę.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kas atsakovės vieÅ¡ai paskelbta straipsniuose informacija atitinka faktų ir nuomonės kombinacijÄ , t. y. teiginius, susijusius su ieÅ¡kovo statusu vertintino kaip faktus, kuriais buvo paskleista informacija, žinia visuomenei, o teiginius, kad: vieÅ¡ai skelbta, kad banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų, - vertino kaip autoriaus nuomonę; teiginiai - „Vienas iÅ¡ „SataBank“ bendraturčių bulgaras C. G. spėjo pasižymėti net keliose valstybėse. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais Å¡alies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ iÅ¡ Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi Å¡ios nedidelės Å¡alies „fintech“ sektoriuje“ – vertintini kaip autoriaus nuomonė, kuri turėjo pakankamÄ faktinį pagrindimÄ ir buvo paremta kitais Å¡altiniais. Apelianto vertinimu visa paskleista informacija atitinka žinios kategorijÄ .

52. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar iÅ¡sakyta nuomonė, turi bÅ«ti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiÅ¡kinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiÅ¡kinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kuriÄ galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis.

Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali bÅ«ti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamÄ faktinį pagrindÄ , tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktÄ ; 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2021 30 punktÄ ).

53. Siekiant tinkamai atskirti žiniÄ nuo nuomonės, svarbiausia yra įvertinti pateikiamo teksto kontekstÄ , autoriaus formuluotes, ar jo teikiama informacija yra suprantama kaip neginčytinas faktas, ar kaip jo asmeninis tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimas. Darant iÅ¡vadÄ dėl paskleistos informacijos pobÅ«džio bÅ«tina atsižvelgti į visÄ kontekstÄ , kuriame ji pateikta, informacijos pateikimo konstrukcijÄ , pagal kuriÄ spręstina, ar autorius teikia informacijÄ apie su asmeniu susijusį faktÄ kÄ nors teigdamas, nurodydamas, ar pateikia savo tam tikrų duomenų subjektyvų vertinimÄ , kaip jis supranta teikiamus duomenis.

Nuomonę ir faktus galima atskirti nustačius, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas, ar kaip pasiÅ«lymas, dvejonė, abejonė, klausimas, ar dar kitokia forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-219/2015; 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 27 punktÄ ; 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 32 punktÄ ).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantas nenurodo, kokias teisės normas pažeidė ar netinkamai taikė pirmosios instancijos teismas padarydamas iÅ¡vadÄ , kad atsakovo paskleista informacija vertintina kaip žinia, o apsiribojo tik prieÅ¡ingos nuomonės iÅ¡dėstymu. 55. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad informacija yra nuomonės ir žinios kombinacija, atliko iÅ¡samiÄ ginčo straipsnių analizę, įvertino straipsniuose vartojamus terminus, įvertino ne atskirus teiginius, tačiau vertino visÄ straipsnio kontekstÄ , patikrino, ar pateikti teiginiai atitinka tiesos kriterijų, nustatė Å¡altinius, kuriais rėmėsi trečiasis asmuo raÅ¡ydamas straipsnius.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, nuosekliai įvertinusi ginčo straipsnių turinį pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad visi ginčo teiginiai priskirtini žinios kategorijai neturi, todėl Å¡iuo atveju pagrindo sutikti, jog egzistuoja CK 2.24 straipsnio taikymo pirmoji sÄ lyga žinių paskleidimo faktas nėra.

56. Teisėjų kolegija, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad pavartoti teiginiai, jų išraiškos formos ir būdas, išraiškos formos, vartojami terminai „galėjo“ neleidžia daryti išvados, kad teiginys konstatuojamojo pobūdžio. Teisėjų kolegijos, vertinimu terminas „galėjo“ leidžia abejoti teiginiu, kelia abejones, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo teiginiu yra išsakoma autoriaus nuomonė.

57. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog egzistuoja antroji CK 2.24 straipsnio taikymo sÄ lyga - faktÄ , kad žinios yra apie ieÅ¡kovÄ . Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti apeliacinio skundo argumentais, jog pasirinkta terminija ir žodžiai skirta eiliniam (vidutiniam) informacijos gavėjui susiformuoti nuomonę, jog ieÅ¡kovo C. G. veikla nėra skaidri ir neatitinka teisės aktų reikalavimų, nurodytos Å¡alies specialiosios tarnybos yra pradėjusios tirti ieÅ¡kovo C.

G. verslÄ . Nuosekliai įvertinus visÄ 2020 m. sausio 6 d. straipsnio turinį vienareikÅ¡miai daryti iÅ¡vados, jog straipsniu iÅ¡imtinai perteikiam informacija tik apie ieÅ¡kovÄ negalima. Ä®vertinus ginčo straipsnius pažymėtina, kad dėl pirmojo ieÅ¡kovo nurodyto sakinio „C. G. buvo tiriamas dėl pinigų plovimo Maltoje ar kokioje valstybėje“ nustatyta, kad 2020 m. sausio 6 d. straipsnyje nėra įvardinta, jog bÅ«tent ieÅ¡kovas buvo tiriamas dėl pinigų plovimo. Straipsnyje nurodytas teiginys „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landÄ â€“ jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje“, tačiau nėra nurodomas bÅ«tent ieÅ¡kovas, tik žemiau straipsnyje nurodomas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, nurodant „Vienas iÅ¡ „SataBank“ bendraturčių bulgaras C.

G.“. Ä®vertinus straipsnio turinį eilinis skaitytojas neturi galimybės identifikuoti, kad iÅ¡imtinai raÅ¡oma tik apie ieÅ¡kovÄ , kadangi jis įvardijamas, kaip vienas iÅ¡ bendraturčių, taip perteikiant informacijÄ , kad yra daugiau nei vienas savininkas, todėl vienareikÅ¡miai teigti, jog skleidžiama informacija bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ ir, kad bÅ«tent jis buvo įtariamas dėl pinigų plovimo nėra. Akcentuotina, kad 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje nėra pateikiama informacija, jog ieÅ¡kovas buvo tiriamas ar kaltinamas pinigų plovimu.

Straipsnyje vienintelis teiginys yra tai, kad įmonė „iCard AD“ prisijungė prie straipsnyje apraÅ¡omos sistemos bei, kad „SataBank“ skyrė baudÄ už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Esant tokiam straipsnio teiginiui, įvertinus termino „prevencija“ reikÅ¡mę (prevencija - (lot. praeventio - iÅ¡ankstinis įspėjimas) - teisinė kontrolė, priežiÅ«ra; reguliavimas; režimas; kelio užkirtimas), daryti iÅ¡vados, jog straipsnyje pateikiama informacija, jog ieÅ¡kovas (apeliantas) buvo įtariamas dėl pinigų plovimo, nėra.

58. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog ginčo teiginiuose, o taip pat ginčo straipsniuose yra nurodytas vienas, aiÅ¡kus ir konkretus asmuo - ieÅ¡kovas C. G.. Nuosekliai analizuojant 2020 m. sausio 6 d. straipsnio turinį, konstatuoti, jog pateikiama iÅ¡imtinai tik informacija apie ieÅ¡kovÄ negalima. Straipsnio sisteminė analizė pagrįstai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog straipsniu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos finansų rinkÄ ir, kad Lietuvos bankas prieigÄ prie „Centrolink“ sistemos suteikia visiems Europos ekonominėje erdvėje licencijuotiems mokėjimo paslaugų teikėjams. 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje analizuojama situacija dėl galimybės prisijungti prie Lietuvos banko mokėjimų sistemos „Centrolink“, ieÅ¡kovo vardas ir pavardė paminėti straipsnyje tik vienÄ kartÄ , nurodant, jog anksčiau atsakovė buvo publikavusi straipsnį apie įmonę „iCard AD“ bei jos įkÅ«rėjÄ bulgarÄ C.

G. bei nurodyta, jog „jo valdomam „SataBank“ Maltos finansų žvalgybos analizės tarnyba buvo skyrusi 3,5 mln. eurų baudÄ už pinigų plovimo prevencijos pažeidimus. Tačiau tuomet Lietuvos banko atstovai tvirtino neturį pagrindo manyti, kad akcininkas neatitinka nepriekaiÅ¡tingos reputacijos reikalavimų“. Ä®vertinus visÄ straipsnių turinį, darytina iÅ¡vada, jog atsakovė straipsniais nėra praneÅ¡ama žinia bÅ«tent apie ieÅ¡kovÄ , t. y. straipsnių objektai nėra ieÅ¡kovas.

59. Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, kad, vertinant visÄ ginčijamų straipsnių tekstÄ , akivaizdu, kad skelbtos žinios yra apie ieÅ¡kovÄ C. G., todėl nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog CK 2.24 straipsnio antra taikymo sÄ lyga įrodyta.

60. Teismas, nustatęs, kad apie ieÅ¡kovÄ buvo paskleista žinia, turi įvertinti, ar Å¡i žinia neatitiko tikrovės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija. Kadangi įrodyti, kad duomenys neatitinka tikrovės, paprastai bÅ«na sunku ar net neįmanoma, tai asmuo, apie kurį duomenys yra paskleisti, negali bÅ«ti įpareigotas įrodyti jų neatitikties tikrovei, nes tai bÅ«tų neproporcingas jo galimybių ginti savo garbę ir orumÄ ribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

Nagrinėjamoje byloje atsakovė neįrodinėjo, kad apie ieÅ¡kovÄ paskleista žinia atitinka tikrovę, tačiau pateikė Å¡altinius, kuriais buvo remtasi raÅ¡ant ginčo straipsnius. Ä®vertinus tai, kad pirmosios instancijos teismas nuosekliai įvertino atsakovės nurodytus informacijos Å¡altinius, jų turinį, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, jog straipsniuose pateikta informacija turėjo faktinį pagrindÄ .

61. Teisėjų kolegija visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog įvertinus pirmosios instancijos teismo nurodytas aplinkybes, įvertinus visÄ straipsnių turinį, jų kontekstÄ , pavartotų teiginių iÅ¡raiÅ¡kos bÅ«dÄ , bendrÄ tonÄ , pateikimo stilių santykyje su ieÅ¡kovo praÅ¡omais pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginiais, ginčo teiginiai turėjo pakankamÄ faktinį pagrindimÄ , jie nebuvo sugalvoti trečiojo asmens, jo nuomonė buvo pagrįsta tuo metu egzistuojančiais objektyviais faktoriais. Vien tai, kad jau po ginčų straipsnių paskelbimo buvo priimtas kitos valstybės teismo sprendimas, kurio dalinai tam tikra informacija paneigta, ar tai, kad trečiasis asmuo raÅ¡ydamas, ginčo straipsnius nesusiekė asmeniÅ¡kai su ieÅ¡kovu, neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog atsakovas pateikė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , o pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

62. Sprendžiant klausimÄ dėl to, ar ginčo teiginiai žemina ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ , pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog žeminančiomis garbę ir orumÄ laikomos tokios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiÅ«riu pažeidžia asmens garbę, orumÄ , jo gerÄ vardÄ visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2012).

63. Apelianto vertinimu pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, kad straipsniais nėra skelbiama žinia, jog apeliantas buvo įtariamas dėl pinigų plovimo. Apeliantas skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijÄ . Teisėjų kolegija, su apelianto teiginiais nesutinka.

64. Nekaltumo prezumpcija, pagal kuriÄ asmuo nėra laikomas kaltu iki įstatymo nustatyta tvarka bei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu bus įrodyta prieÅ¡ingai, yra konstitucinis principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra pažymėjęs, kad kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, asmens įvardijimas padarius nusikaltimÄ pripažintinas nekaltumo prezumpcijos pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija neatskiriamai siejasi su asmens orumu ir garbe, kitomis konstitucinėmis teisėmis ir laisvėmis, todėl asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimu pažeidžiama jo garbė ir orumas. Todėl tuo atveju, kai paskleidžiami duomenys, jog asmuo padarė nusikaltimÄ , nesant dėl to asmens priimto apkaltinamojo nuosprendžio, duomenų įžeidžiamumo, garbę ir orumÄ Å¾eminančio pobÅ«džio nereikia įrodinėti, tokie duomenys yra akivaizdžiai žeminantys asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2008).

Ginčo straipsniuose nėra kategoriÅ¡kai teigiama, įvardinat bÅ«tent ieÅ¡kovo vardÄ ir pavardę, jog jo atžvilgiu vykdytas ar vykdomas teisėsaugos institucijų ikiteisminis tyrimas, jam pareikÅ¡ti įtarimai baudžiamajame procese, jis pripažintas kaltu ar vyksta baudžiamasis procesas jo atžvilgiu. Ginčo straipsnyje terminas „įtariamas“ pavartotas Å¡iame teiginyje - „Maltoje pinigų plovimu įtariamo banko savininkas rado landÄ â€“ jo įkurtai finansinių technologijų („fintech“) įmonei vartai į mokėjimo eurais erdvę atsivėrė Lietuvoje.“ Pabrėžtina, kad Å¡iame teiginyje nėra nurodomas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė.

IeÅ¡kovas įvardijamas tik toliau straipsnyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti, jog vartojamas terminas „įtariamo“ suponuoja iÅ¡vadÄ , jog yra pradėtas baudžiamasis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu ir asmeniui praneÅ¡ta apie pareikÅ¡tÄ Ä¯tarimÄ . Ä®vertinus viso straipsnio turinį nustatyta, kad Å¡is terminas pavartotas tik vienÄ kartÄ , jis nėra vartojamas su ieÅ¡kovo vardu ir pavarde, kas neleidžia daryti iÅ¡vados, kad straipsnio autorius turėjo tikslÄ paskleisti žiniÄ , jog ieÅ¡kovui pareikÅ¡ti įtarimai.

Pastebėtina, kad be nurodyto termino „įtariamo“ nėra vartojami kiti terminai, kas leistų vienareikÅ¡miai daryti iÅ¡vadÄ , kad skleidžiama žinia apie baudžiamÄ jį procesÄ ir jame pareikÅ¡tus įtarimus dėl nusikalstomos veikos padarymo bÅ«tent ieÅ¡kovui.

65. Pažymėtina, kad ieškovas teigdamas, jog „niekada nebuvo tiriamas jokios valdžios institucijos dėl jokių pažeidimų. Ieškovas niekada nebuvo asmeniškai kritikuojamas jokios reguliavimo institucijos ar kitos kompetentingos priežiūros institucijos. Ieškovui nebuvo pareikšti jokie kaltinimai Maltoje arba kitoje valstybėje“, nepateikė nei iš vienos straipsnyje įvardijamos valstybės (Bulgarijos, Matos, Liuksemburgo ir pan.) kompetentingos institucijos pažymos, patvirtinančios, kad būtent ieškovo atžvilgiu nebuvo vykdomi jokie patikrinimai, tyrimai, pradėti baudžiamieji procesai, mokestiniai patikrinimai ir pan., kas leistų pagrįsti ieškovo nurodytas aplinkybes.

IeÅ¡kovui, nepateikus objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog pateikti teiginiai neatitinka tikrovės, esant eilei straipsnių spaudoje apie ieÅ¡kovÄ ir banko veiksmų neatitikimÄ Ä¯statymams, straipsnių publikavimo dienÄ , nesant vieÅ¡ai spaudoje, paskelbtai paneigiančiai informacijai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pateikta straipsniuose informacija turėjo faktinį pagrindÄ .

66. Apelianto vertinimu straipsnio teiginys „banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų“ neatitinka tikrovės. Pažymėtina, kad Å¡is teiginys pavartotas tokiame kontekste: „Praėjusiais metais Maltos bankų sektorių sudrebino Å¡ios Å¡alies Finansų žvalgybos analizės tarnybos (FŽAT) sprendimas skirti 3,5 mln. eurų baudÄ tarptautiniu mastu veikusiam „SataBank“. VieÅ¡ai skelbta, kad banke galėjo bÅ«ti iÅ¡plauti milijardai eurų. „SataBank“ veikla buvo sustabdyta, įšaldytos sÄ skaitos, o banko administratoriumi paskirta nepriklausoma audito įmonė“.

Ä®vertinus ginčo teiginio kontekstÄ nustatyta, kad nėra nurodomas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, kaip tai teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, kalbama tik apie juridinį asmenį „SataBank“, nesiejant jo su fiziniais asmenimis, o taip pat asmeniÅ¡kai su ieÅ¡kovu. Esant tokiai formuluotei, ginčo teiginio susieti su ieÅ¡kovu nėra, kadangi nėra įvardijamas asmuo, kuris galimai banke galėjo plauti pinigus. Be to, vartojamas terminas „galėjo“ nesuponuoja iÅ¡vados, kad straipsnio autorius konstatuoja aplinkybę, todėl nesutiktina, kad skleidžiama žinia.

67. Kitas apelianto nurodomas ginčo teiginys „Vienas iÅ¡ „SataBank“ bendraturčių bulgaras C. G. spėjo pasižymėti net keliose valstybėse. Maltos žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2013 metais Å¡alies finansų rinkos prievaizdai buvo gavę įspėjimÄ iÅ¡ Liuksemburgo specialiųjų tarnybų apie C. G., kuris anksčiau darbavosi Å¡ios nedidelės Å¡alies „fintech“ sektoriuje.“ IeÅ¡kovas savo procesiniuose dokumentuose teigė, kad „iÅ¡ minimo straipsnio netgi nėra aiÅ¡ku, kokios tarnybos ir kÄ konkrečiai pradėjo tirti, todėl be abejonės, tokios abstrakčios informacijos pateikimu, kuris dar ir neatitinka tikrovės, buvo siekiama pažeminti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ â€œ.

Ä®vertinus ieÅ¡kovo pozicijÄ dėl Å¡io teiginio, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas pripažįsta, kad jo atžvilgiu pateikiama abstraktaus turinio informacija, todėl pareiga įrodyti, kad tokio turinio informacija žeidžia ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ tenka ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog Å¡iuo teiginiu yra siekiam pažeisti ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ .

68. Pasisakant dėl teiginio „Kilus pinigų plovimo skandalui, maltiečių politikas J. A. aiÅ¡kino, kad „SataBank“ bendraturtis C. G. nutarė pasirinkti Viduržemio jÅ«ros salÄ po to, kai Liuksemburge pradėti tyrimai dėl pinigų plovimo“, svarbu tai, kad teiginio autorius ne trečiasis asmuo, o įvardijamas politikas, kurio žodžius pakartojo trečiasis asmuo. Ä®vertinus tai darytina, iÅ¡vada, kad atsakovė nurodė informacijos gavimo Å¡altinį, t. y. pateikė kito asmens pateiktÄ informacijÄ . Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais pagrindo sutikti neturi. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos Å¡iuo atveju tinkamai taikė CK 2.24 straipsnio nuostatas ir pagrįstai konstatavo, jog Å¡iuo atveju nėra CK 2.24 straipsnio taikymo sÄ lygų.

69. Dėl ieÅ¡kovo nurodomų Varnos apygardos teismų bylų, kuriose ieÅ¡kovas Bulgarijoje gina savo garbę ir orumÄ , pasisakytina, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi pareigos vadovautis kaip prejudicinę reikÅ¡mę turinčiomis bylos kitų Europos SÄ jungos valstybinių narių teismų sprendimais, kurie nėra pripažinti ir vykdytini Lietuvos Respublikoje, juolab, kad ginčas vyksta ne tarp tų pačių Å¡alių, faktinės aplinkybės skiriasi. Vien tai, kad kitoje valstybėje narėje tam tikras ginčas iÅ¡sprendžiamas, jis netampa prejudicinę reikÅ¡mę turinčia byla nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Pabrėžtina, kad Å¡iuo atveju, pirmosios instancijos teismas be kita ko vertino, kad Bulgarijos teismo nustatinėtinos aplinkybės yra skirtingos, skiriasi ginčo straipsnių turinys, jų tonas ir kontekstas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutikdamas su Å¡iomis iÅ¡vadomis, atmeta apelianto apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.

70. Pagal CK 2.24 straipsnio 6 dalį, paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie vieÅ¡Ä asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklÄ , o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sÄ Å¾iningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

71. Remiantis kasacinio teismo praktika, vieÅ¡uoju asmeniu paprastai laikomi asmenys, dėl savo einamų pareigų, veiklos ar visuomeninės padėties nuolat sulaukiantys visuomenės dėmesio ir pagrįstai jÄ dominantys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016, 45 punktas). Nors vieÅ¡ajam asmeniui taikoma mažesnė pažeidžiamų teisių apsauga, tačiau jo pakantumo ir tolerancijos skelbiamai informacijai pareiga neeliminuoja duomenis skleidžiančio asmens pareigos veikti sÄ Å¾iningai, pvz., siekiant informuoti visuomenę apie vieÅ¡Ä jį asmenį ir jo veiklÄ tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstÄ ir teisėtÄ interesÄ Å¾inoti.

Dėl to, kai asmuo skelbia duomenis apie vieÅ¡Ä jį asmenį, turėdamas tikslÄ jį pažeminti, jam taikoma civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 33 punktas; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020, 41 punktas).

72. Taigi bendrÄ ja prasme vieÅ¡ojo asmens tolerancijos ribos turėtų bÅ«ti platesnės, tačiau atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės teiginiuose buvo pateikta tik informacija susijusi iÅ¡imtinai su ieÅ¡kovo profesine, darbine veikla, dėl kurios vieÅ¡ojo asmens tolerancijos kritikai ribos yra platesnės. IÅ¡ EŽTT jurisprudencijos taip pat matyti, kad asmens žinomumo aspektas analizuojamas kartu su vieÅ¡o praneÅ¡imo temos klausimu. PanaÅ¡aus požiÅ«rio laikomasi ir teismų praktikoje.

Joje pabrėžiama, kad ieÅ¡kovo visuomenėje atliekamas vaidmuo ar funkcijos yra svarbus kriterijus, nustatant teisingÄ susikirtusių teisinių gėrių pusiausvyrÄ , tačiau lygiai taip pat reikÅ¡mingas vieÅ¡o praneÅ¡imo turinio aspektas, t. y. ar praneÅ¡imas pateiktas tik apie faktus ar įvykius, galinčius prisidėti prie vieÅ¡osios diskusijos demokratinėje visuomenėje, susijusius su politikais, Å¡iems vykdant savo oficialias funkcijas, ar tai praneÅ¡imas, pateiktas apie individo, kuris nevykdo tokių funkcijų, privataus gyvenimo detales, t. y. teisėto ir pagrįsto visuomenės intereso žinoti tam tikrÄ informacijÄ apie kitÄ asmenį negalima sutapatinti su visuomenės interesu patenkinti savo smalsumÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2012).

73. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , faktÄ , kad, paskleidus apie asmenį tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , buvo pažeista asmens garbė ir orumas, turi įrodyti ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Å iuo atveju, ieÅ¡kovas (apeliantas) įvertinus civilinės bylos duomenis, pagrindo sutikti jog ginčo teiginiai pažeidė ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ nėra. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos iÅ¡vada, jog apeliantas yra vieÅ¡as asmuo, todėl kritikos ribos platesnės, tačiau vien Å¡i aplinkybė, apeliantui nepateikus jokių objektyvių įrodymų, kad buvo pakenkta jo reputacijai, neleidžia daryti iÅ¡vados, kad jam kilo žala.

74. Bylose dėl visuomenės informavimo priemonėse paskleistų tikrovės neatitinkančių žinių paneigimo pagal bendrÄ jÄ taisyklę atsako vieÅ¡osios informacijos rengėjas ar skleidėjas (CK 2.24 straipsnis, Visuomenės informavimo įstatymo 44, 51, 54 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016, 37 punktas).

Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalį, vieÅ¡osios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimÄ , jeigu jis nurodė informacijos Å¡altinį ir informacija paskelbta Å¡ios dalies 1–7 punktuose nurodyto subjekto ir (arba) nurodytu bÅ«du (Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-684/2020 48 punktÄ ; 2021 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021 21 punktÄ ).

75. Nagrinėjamu atveju 2020 m. Sausio 6 d. straipsnyje aiškiai nurodoma: „Viešai skelbta“, „Kaip skelbė „Financial Times“, „Maltos žiniasklaidoje skelbta“, „ Šios šalies žiniasklaidoje skelbta“, „Anot šalies žiniasklaidos šaltinių“, „maltiečių politikas J. A. aiškino“, Viešai prieinamuose duomenyse nurodoma“. 2020 m. liepos 21 d. straipsnyje nurodoma „Kaip tuomet skelbė „Financial Times“, „„Financial Times“ duomenimis“, „Tarptautinės investuotojų interesus ginančios organizacijos „Europos lėšų atgavimo iniciatyva“ žiniomis, skelbiamomis nepriklausomame portale „FinTelegram“, „viešai prieinamuose šaltiniuose“.

Pažymėtina, kad trečiasis asmuo ginčo straipsniuose rėmėsi vieÅ¡o asmens, valstybės pareigÅ«no - Maltos politiko J. A. pasisakymais, straipsnyje aiÅ¡kiai nurodė, kad tai ne straipsnio autoriaus, o politiko teiginiai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė neturėjo pagrindo patikrinti, ar politiko teiginiai nėra paneigti. Vien tai, kad apeliantas iniciavo teisminius procesus kitose valstybėse, nesudaro pagrindo abejoti kitos valstybės politiko, pareigÅ«no pasisakymais. Reikalavimas publikuojamuose straipsniuose nurodyti visus galimus teisminius procesus, apeliantui nepateikus įrodymų, kad faktiÅ¡kai trečiajam asmeniui buvo žinomos Å¡ios aplinkybės ir teisminių procesų esmė, pažeistų protingumo principÄ .

Įvertinus šias nuorodas pateiktas straipsniuose, darytina išvada, jog atsakovė pateikė informacijos šaltinius, rėmėsi viešai skelbiama informacija, o taip pat viešo asmens politiko teiginiais. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ginčo teiginiai buvo pagrįsti tuo metu egzistavusiais objektyviais faktoriais, kurie žurnalistui buvo viešai prieinami, o atsakovė, vykdydama savo, kaip patikimos informacijos skleidėjos pareigas, laikėsi atsakingos žurnalistikos principų.

Ä®vertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes, pagrindo sutikti su apeliacinio skundo teiginiais, kad buvo pažeisti objektyviosios žurnalistikos principai ir tai įrodo trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumÄ nėra.

76. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas, norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieÅ¡ SuomijÄ (peticijos Nr. 4968/99). Tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieÅ¡ OlandijÄ , peticijos Nr. 16034/90).

77. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi byloje esančių duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiÅ¡kinimo praktikos, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , su kurio motyvais ir iÅ¡vadomis teisėjų kolegija iÅ¡ esmės sutinka. Apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priėmus naujÄ sprendimÄ , atitinkamai perskirstytinos Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

79. Atmetus apeliacinį skundÄ , ieÅ¡kovo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

80. Atsakovė ir trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 25 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Loreta Braždienė Dainius Rinkevičius Visvaldas KazakiÅ«nas