2022-02-09 Nr. AB-3436-3-61-3-02553-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-109-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02553-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.9; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. P. skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas L. P. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2021 m. birželio 17 d. sprendimą Nr. Sp-164 „Dėl L. P. prašymo grąžinti Utenos rajono savivaldybės tarybos nario įgaliojimus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti VRK kreiptis į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką dėl Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 88 straipsnio 2 dalies nuostatų pakeitimo, nustatant savivaldybės tarybos nario įgaliojimų atstatymo mechanizmą, išnykus aplinkybėms, leidusioms taikyti savivaldybės tarybos nario atžvilgiu Įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas dėl įgaliojimų nutrūkimo prieš terminą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jį pareiškėjui, išaiškinęs, kad pareiškėjas skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka gali pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 4 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė skundą ir prašymą atnaujinti terminą skundą paduoti (skundas gautas 2021 m. rugpjūčio 5 d.).

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, 2021 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi nutarė nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti teismui Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. gavimo datą patvirtinančius įrodymus ir žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas prašyme prijungti papildomus dokumentus (tarp kurių – žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys įrodymai) nurodė, kad, 2021 m. liepos 20 d. gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį, privalėjo įvertinti argumentus, susijusius su nauju pareiškėjo skunde keliamo ginčo objekto išaiškinimu. Pareiškėjas paaiškino, kad rašydamas naują skundą teismui, turėjo išplėsti teiktinų dokumentų sąrašą, o tai pareikalavo papildomo laiko, surenkant naujus įrodymus (Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų ir Panevėžio apygardos teismo procesinius dokumentus). Dėl šių priežasčių pareiškėjui tik 2021 m. rugpjūčio 4 d. pavyko surašyti naują skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, 2021 m. rugsėjo 8 d. nutartimi nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti. Teismas pareiškėjo argumentus dėl to, kad pareiškėjui reikėjo papildomo laiko susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi ir surinkti naujus įrodymus, nustatęs, kad skundas, paduotas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, ir skundas, paduotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, yra identiški, atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat teismas, nustatęs, kad pareiškėjas, gavęs 2021 m. liepos 20 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo liepos 7 d. nutartį, skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė tik 2021 m. rugpjūčio 4 d., padarė išvadą, kad pareiškėjas visgi nepagrįstai ilgai delsė su skundu kreiptis į teismą, todėl praleido terminą skundą paduoti dėl subjektyvių, nuo pareiškėjo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, o ne dėl išimtinių, ekstraordinarių priežasčių.

Pareiškėjas padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi nutarė pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimus nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nebuvo pakankamai aktyvus, nes neįsitikino pareiškėjo nurodytų aplinkybių pagrįstumu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, 2021 m. lapkričio 23 d. nutartimi nutarė nustatyti pareiškėjui terminą pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl laiko sąnaudų (įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos, kad ši pagalba jam buvo suteikta, teikė prašymus teismams ar kitoms institucijoms, siekdamas gauti prie skundo pridėtus įrodymus, dėl šių kreipimųsi įrodymų gavimas užtruko ir pan.).

Pareiškėjas prašyme prijungti papildomus dokumentus nurodė, kad prie jo pridėta pažyma įrodo pareiškėjo pastangas rasti asmenis, galinčius suteikti teisinę pagalbą. Pareiškėjas nurodė, kad duomenys apie pareiškėjo vardu naudojamą mobilųjį telefoną ilgiau nei 5 mėnesių laikotarpį nėra saugomi, dėl to pareiškėjas objektyviai negali pateikti teismui įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kontaktavimą su institucijomis, teismų raštinės darbuotojais dėl dokumentų gavimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinus termino skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti išdėstytus argumentus ir įvertinęs pareiškėjo paduotus naujus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo paduoti įrodymai nepagrindė prašyme išdėstytų argumentų dėl praleisto termino atnaujinimo. Teismas pripažino, kad pareiškėjo pateikta advokatės pažyma, kurioje nurodoma, kad 2021 m. liepos mėnesio antroje pusėje pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos, tačiau dėl užimtumo kitose bylose teisinės pagalbos sutartis su juo nebuvo sudaryta, nepagrindė, jog pareiškėjas buvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas. Teismo vertinimu, advokatei atsisakius pareiškėją atstovauti dėl užimtumo kitose bylose, pareiškėjas, būdamas rūpestingas, turėjo galimybę kreiptis į kitą atstovą, tačiau tokių įrodymų teismui nepateikė. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, pirmą kartą teikdamas prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nebuvo nurodęs aptariamos aplinkybės. Todėl konstatavo, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai delsė su skundu kreiptis į teismą, dėl ko praleido terminą skundui paduoti dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, o ne dėl išimtinių, ekstraordinarių priežasčių.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo išspręsti iš esmės, atnaujinant terminą pareiškėjo skundui paduoti ir priimant jį nagrinėti.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, nurodytus atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 8 d. panaikinimo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi, papildomai nurodo, kad teismas skundžiamą nutartį grindė tais pačiais motyvais, kuriais atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti pirmąjį kartą. Tai patvirtina, kad teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodymais, skirtais įvertinti pareiškėjo keliamos teisinės problemos aktualumą.

Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai įvertino jam pateiktų rašytinių įrodymų reikšmingumą, dėl to nepagrįstų išvadų pagrindu priėmė skundžiamą nutartį.

Pareiškėjas pažymi, jog teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas buvo staigmena pareiškėjui. Dėl to pareiškėjui teko ieškoti kvalifikuotos teisinės pagalbos, tai įrodančius dokumentus pirmosios instancijos teismas gavo. Pareiškėjas, gavęs žodines konsultacijas, turėjo surinkti papildomus įrodymus. Nors teismas įvertino, kad šių aplinkybių pareiškėjas neįrodė, tačiau pareiškėjas su tuo nesutinka, nes pareiškėjas aiškiai nurodė objektyvias aplinkybes, dėl kurių negali gauti duomenų, kurie patvirtintų bendravimą su institucijomis ir teismais dėl papildomų dokumentų pateikimo.

Pareiškėjas nurodo, kad nesuprantamas teismo siekis 15 metų kalendorinių dienų terminą, iš kurio 9 dienas pareiškėjas galėjo skirti aktyviam informacijos rinkimui, laikyti kaip pareiškėjo nerūpestingumo įrodymą. Tokia teismo išvada prasilenkia su teismo pareiga vykdyti teisingumą.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad 2021 m. liepos 20 d., kai gavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį, negalėjo nutolti nuo savo asmeninio gyvenimo ir darbinės veiklos ir visą laiką skirti skundo surašymui. Pareiškėjas yra dviejų įmonių vadovas, turi šeimą, kurios nariai turi sunkių sveikatos problemų.

Pareiškėjo įsitikinimu, jis buvo pakankamai aktyvus ir operatyvus, spręsdamas naujo skundo padavimo klausimus. Dėl to teismo išvada, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, neatnaujinęs praleisto skundo padavimo termino, pripažinęs, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl išimtinių, ekstraordinarių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, priklausiusių nuo paties pareiškėjo valios. Pareiškėjas atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, teigdamas, kad prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytos priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Pirmiausia, teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis nustatytų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog vienas iš tokių procesinių reikalavimų – kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-690-662/2019; 2018 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-655-756/2018).

Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-588-602/2019; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011).

Atitinkamai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, jei skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (kiti atsisakymo priimti skundą pagrindai) (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 30 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo, o spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, paliekama teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015).

Sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, vertinama ir tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šių reikalavimų neatitinka suinteresuoto asmens visiškas pasyvumas ir procesinis neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012). Kadangi nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011), greta aptartų rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas ir operatyvumo standartas. Sprendžiant, ar pareiškėjo veiksmai tenkina šį standartą, vertinama, kada pareiškėjas (suinteresuotas asmuo) faktiškai susipažino su atitinkamais sprendimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-4/2012).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas Sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nepraleidęs skundo padavimo termino. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atsisakius priimti pareiškėjo skundą, pareiškėjas skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavė po 15 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. gavimo dienos. Šiuo atveju ginčo, kad pareiškėjas padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui praleidęs skundo padavimo terminą, nėra. Ginčas kilęs dėl to, ar pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą ir pareiškėjo veikimas – skundo Vilniaus apygardos administraciniam teismui padavimas tik po 15 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties gavimo dienos – atitinka sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo kriterijus.

Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog termino praleidimo aplinkybė – teisinis neišmanymas – yra subjektyvi aplinkybė ir jo nepakanka nagrinėjant termino atnaujinimo klausimą (žr., pvz., 2014 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-367/2014, 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-649/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prie prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas kreipėsi dėl teisinės pagalbos suteikimo, tačiau ši pagalba jam nebuvo suteikta. Nustačius, kad kitų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į kitą atstovą, ar su prašymu gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjas nepateikė, darytina išvada, kad aptariama priežastis negali būti pripažinta svarbia, dėl kurios pareiškėjo delsimas kreiptis su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą būtų pateisintas. Šiuo aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, faktas, jog pareiškėjas be teisinės pagalbos parengė skundą, kurį padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, patvirtina, jog pareiškėjas į teismą galėjo kreiptis ir be teisinės pagalbos.

Vertindama atskirojo skundo argumentus, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje pateiktas išaiškinimas pareiškėjui buvo staigmena, dėl kurios jis turėjo ieškoti asmenų, galinčių jam suteikti teisinę pagalbą, rinkti naujus įrodymus, teisėjų kolegija nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje išimtinai pasisakė tik dėl Sprendimo apskundimo tvarkos. Todėl pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas, gavęs aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, turėjo iš naujo aiškintis ginčo objektą, rinkti papildomus įrodymus, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrįsti išimtinai subjektyviu pareiškėjo vertinimu, kuris nesudaro pagrindo šių aplinkybių vertinti, kaip svarbių priežasčių, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti galėjo ar galėtų būti atnaujintas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su tuo, kad pareiškėjas yra dviejų įmonių vadovas, pareiškėjo artimieji turi sveikatos problemų, kuriomis pareiškėjas grindžia, kodėl delsė kreiptis į teismą, nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas atskirajame skunde nepateikė jokių argumentų, pagrindžiančių, kodėl šios aplinkybės nurodomos tik apeliacinio proceso stadijoje, kodėl jos nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, šiuo individualiu atveju aptartos aplinkybės vertinamos kritiškai, pareiškėjas nepateikė jokių argumentų, kuriais šios aplinkybės būtų susietos su faktu, kad pareiškėjas tik po 15 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties gavimo dienos padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog ir šios aplinkybės šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos svarbios priežastys, dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti galėjo ar galėtų būti atnaujintas, o tai, kad skundas Vilniaus apygardos administraciniam teismui buvo paduotas tik po 15 dienų nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties gavimo dienos neatitinka sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo kriterijų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartis laikoma teisėta ir pagrįsta, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė