2019-03-20 Nr. AB-7486-3-62-3-01751-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-178-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01751-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 25 d. kreipėsi į teismą, patikslintame skunde prašydamas:

1) atnaujinti terminą 2018 m. rugpjūčio 22 d., 2018 m. rugsėjo 20 d., 2018 m. spalio 25 d. skundams paduoti;

2) atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje administracinėje byloje dėl blogos turtinės padėties;

3) jeigu sprendžiant šio skundo priėmimo klausimą paaiškėtų, kad skundas turėtų būti nagrinėjamas kitame apygardos administraciniame teisme, šį skundą tiesiogiai perduoti nagrinėti kitam apygardos administraciniam teismui; 4) įtraukti visas reikalingas bylos šalis, kurių dėl savo nežinojimo galėjo nenurodyti pareiškėjas, taip pat teismo iniciatyva pakeisti atsakovo procesinę padėtį į trečiojo suinteresuoto asmens ir atvirkščiai, jeigu tai yra reikalinga, siekiant teisingai išnagrinėti šią bylą;

5) kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje administracinėje byloje;

6) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šiame skunde nurodytų teisės aktų galimo prieštaravimo Konstitucijos 5, 18, 19, 21, 23, 29, 38, 39,48, 52, 150 straipsnių normoms;

7) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (33.205)2-2277;

8) priteisti iš Administracijos, Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, solidariai pareiškėjui sumokėti susidariusią socialinės išmokos skolos sumą 4 470 Eur, susidariusią nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d., ir šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai; 9) įpareigoti Administraciją, Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, solidariai sumokėti pareiškėjui už kiekvieną kalendorinį mėnesį 400 Eur dydžio socialinę išmoką, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 1 d. iki tol, kol pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas;

10) iš Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.;

11) panaikinti / pakeisti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 62-2-1549, kuriuo yra siūloma pasinaudoti 30,34 Eur per mėnesį (vienam asmeniui ar šeimos nariui) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija; priimti naują sprendimą šiuo klausimu: įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui 2 (dviejų) kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Kauno miesto savivaldybę skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas su(si)mokėti Lietuvos Respublikoje;

šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai, nes dar papildomai laukti 1,5–2 metų apeliacinės instancijos teismo sprendimo pareiškėjui su mažamečiu vaiku yra per ilgas trukdymas ir nepatogumas; 12) įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, solidariai per vieną mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui dviejų kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje;

šią sprendimo dalį nukreipti vykdyti skubiai;

13) iš Administracijos, Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti atlyginti pareiškėjo patirtus nuostolius, išlaidas ir žalą: procesiniam dokumentui (skundui) surašyti patirtas 500 Eur (50 val. × 10 Eur) išlaidas ir, jeigu byla bus perduota į Vilnių, patirtas 14 Eur kelionės išlaidas iš Kauno į Vilnių ir atgal į teismo posėdį (bilietas iš Kauno į Vilnių ir atgal kainuoja po 7 Eur), transporto išlaidas miesto transportu 2,68 Eur (Vilniaus miesto transportu du bilietai po 0,64 Eur, Kauno miesto transportu du bilietai po 0,70 Eur), papildomai 60 Eur (po 10 Eur už kiekvieną valandą, kurios bus sugaištos atvykti į teismą Vilniaus mieste ir sugrįžti iš teismo į Kauną, kur gyvena pareiškėjas (nuvykti ir sugrįžti užima mažiausiai 6 valandas), po 10 Eur už valandą už dalyvavimą teismo posėdyje pagal faktinį laiką).

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi priėmė pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį, kuria prašoma: panaikinti Administracijos 2018 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. (33.205)2-2277; priteisti iš atsakovo Administracijos sumokėti pareiškėjui susidariusią socialinės išmokos skolos sumą nuo 2017 m. balandžio 1 d. (t. y. nuo kada pareiškėjas faktiškai kreipėsi į Administraciją dėl socialinės išmokos pareiškėjui ir jo nepilnametei dukrai skyrimo) iki 2018 m. birželio 30 d. už 15 mėnesių, kuri yra 4 470 eurų;

įpareigoti atsakovą Administraciją sumokėti / pervesti pareiškėjui už kiekvieną kalendorinį mėnesį 400 Eur dydžio socialinę išmoką, skaičiuojant nuo 2018 m. liepos 1 d. iki tol, kol pareiškėjas faktiškai pradės dirbti ir gaus savarankiškas su darbo santykiais susijusias pajamas. Teismas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarė atsakovu byloje laikyti Administraciją, atsakovais nelaikyti Kauno miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, Seimo, Vyriausybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, galutinai šį klausimą spręsti teismo posėdžio parengiamojoje dalyje.

Aptariama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų: iš Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.; panaikinti / pakeisti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 62-2-1549, kuriuo siūloma pasinaudoti 30,34 Eur per mėnesį (vienam asmeniui ar šeimos nariui) būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacija;

įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui dviejų kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Kauno miesto savivaldybę skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje; įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, per 1 (vieną) mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui dviejų kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Seimą, Vyriausybę ir Valstybę, atstovaujamą Teisingumo ministerijos, skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje.

Pagrįsdamas 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį Regionų apygardos administracinio teismas nurodė, kad pareiškėjas patikslintame skunde nenurodė aplinkybių, kuriomis remdamasis prašo priteisti 10 000 Eur iš atsakovų, nepatikslino reikalavimo, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas nepašalino 2018 m. spalio 11 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų, todėl šią reikalavimo dalį teismas laikė nepaduota.

Dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti / pakeisti Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2018 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. 62-2-1549 teismas pažymėjo, kad pareiškėjas suformulavo tokį patį reikalavimą kaip ir pirminiu skundu, kuriam buvo nustatyti trūkumai, ir konstatavo, kad pareiškėjas neįvykdė teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatytos pareigos patikslinti šį skundo reikalavimą, todėl šią reikalavimo dalį teismas laikė nepaduota. Atsisakęs priimti šį pareiškėjo reikalavimą, teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo paskelbimo suteikti pareiškėjui dviejų kambarių socialinį būstą arba įpareigoti Kauno miesto savivaldybę skirti ir pervesti pareiškėjui kiekvienam kalendoriniam mėnesiui 500 Eur bendrą sumą būsto nuomai ir išlaidoms už komunalines paslaugas susimokėti Lietuvos Respublikoje.

Vertindamas 12-tą pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo reikalavimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovus su analogišku reikalavimu, o nesant atsakovų atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės dėl to nėra ginčo, todėl šis reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 12 d. atskiruoju skundu prašė panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti jo 2018 m. spalio 25 d. pateikto patikslinto skundo dalį, ir perduoti šios pareiškėjo patikslinto skundo dalies priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams spręsti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi tenkino pareiškėjo atskirąjį skundą ir Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalį, panaikino ir klausimą dėl šios 2018 m. spalio 25 d. patikslinto skundo dalies priėmimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 10 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2019 m. sausio 24 d. skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėjas 2019 m. sausio 14 d. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašė: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo šio atskirojo skundo gavimo administraciniame teisme dienos ir sustabdyti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI-359-406/2018 vykdymą, iki bus išnagrinėtas 2019 m. sausio 14 d. atskirasis skundas; 2) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas dar kartą kelia tuos pačius klausimus, kuriuos 2018 m. gruodžio 18 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-865-968/2018 nustatė, išsprendė ir konstatavo aukštesnės instancijos teismas; 3) priimti naują procesinį sprendimą administracinėje byloje ir pratęsti trūkumų šalinimo terminą iki 2019 m. kovo 26 d.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. sausio 17 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą.

III

Pareiškėjas su 2019 m. sausio 19 d. atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir prašo: 1) taikyti laikinąsias apsaugos priemones nuo 2019 m. sausio 19 d. atskirojo skundo gavimo administraciniame teisme dienos ir sustabdyti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eI‑359-406/2018 vykdymą, iki bus išnagrinėtas jo 2019 m. sausio 19 d. atskirasis skundas; 2) kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti ABTĮ nuostatų, ribojančių teisę kreiptis teisminės gynybos, atitiktį Konstitucijai; 3) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį, kuria yra atsisakyta priimti jo 2019 m. sausio 14 d. atskirąjį skundą; 4) priimti naują procesinį sprendimą ir panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 10 d. nutarties dalį, kuria pirmosios instancijos teismas dar kartą kelia tuos pačius klausimus, kuriuos 2018 m. gruodžio 18 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-865-968/2018 nustatė, išsprendė ir konstatavo aukštesnės instancijos teismas. Taip pat pareiškėjas reikalauja: 1) iš atsakovų Seimo, Vyriausybės ir Valstybės, atstovaujamos Teisingumo ministerijos, solidariai priteisti pareiškėjui 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo už patirtus išgyvenimus, stresą, pažeminimą ir kt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo 2019 m. sausio 14 d. pateiktą atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo (ABTĮ 153 str. 1 d. 3 p.).

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet yra įtvirtintos ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama, laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, jog proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kuriam paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus ABTĮ III dalies IV skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Tačiau būtina pabrėžti, kad atskirojo skundo objektu gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais (1 p.) arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai (2 p.). Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, tačiau motyvai dėl jos teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukti į apeliacinį skundą.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).

Nutartys, kuriomis nustatomi trūkumai, kurie turi būti pašalinti, siekiant tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, yra neskundžiamos. Pareiškėjams pasekmes sukelia nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu, kai trūkumai nustatytu terminu nėra pašalinami. Todėl teismo nutartys, kurios neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, tarp jų ir nutartys dėl skundo trūkumų šalinimo, yra neskundžiamos (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-115/2011)

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartis užkirs galimybę tolesnei bylos eigai. Akcentuoja, jog ABTĮ nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui nepersiųsti / neperduoti pareiškėjo atskirojo skundo, įskaitant atskiruosius skundus ir dėl klausimų, kuriais yra užkertamas kelias tolesnei administracinės bylos eigai, jeigu atskirąjį skundą pateikė / padavė pareiškėjas ir jeigu nėra praleistas terminas atskirajam skundui paduoti. Pareiškėjas nurodo, jog Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 5 dalyje numatyta teisė skųsti teismo nutartį dėl trūkumų šalinimo atskiruoju skundu aukštesniajam teismui ir prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą, nes teismas negali atsisakyti nagrinėti teismui pateiktą teisinį klausimą ir / ar teisinį ginčą motyvuodamas, kad nėra galiojančio ar priimto teisės akto tuo klausimu.

Šie atskirojo skundo argumentai yra nepagrįsti, nes pirmosios instancijos teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi neužkirto kelio tolimesnei bylos eigai, t. y. jis skundžiama nutartimi nepriėmė atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutarties, kuria buvo nustatytas terminas (iki 2019 m. sausio 24 d.) trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis nėra skundžiama, o nustatytas terminas trūkumas pašalinti (pareiškėjui pateikus atskirąjį skundą) dar nebuvo pasibaigęs. 2019 m. sausio 22 d. pareiškėjas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su prašymu, kad būtų pratęstas terminas skundo trūkumas pašalinti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant ABTĮ numatyto konkretaus atskirojo skundo padavimo pagrindo, taip pat skundžiamai nutarčiai neužkirtus galimybės tolesnei bylos eigai ir taip nesuvaržius proceso šalių teisių, pirmosios instancijos teismas teisėtai 2019 m. sausio 17 d. nutartyje konstatavo, jog 2019 m. sausio 10 d. nutartis negali būti atskirojo skundo objektu, t. y. atskirojo skundo padavimas dėl tokios nutarties nėra galimas.

Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

pareiškėjo D. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius