Legislator Case Law & Legislation
cf43aa2f-a6ee-4604-ba58-b7feb80c9a00 AI generated

cf43aa2f-a6ee-4604-ba58-b7feb80c9a00 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number cf43aa2f-a6ee-4604-ba58-b7feb80c9a00
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Teikimas Nr. TS-122-1123/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-258 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Legislator headnote

AI generated

cf43aa2f-a6ee-4604-ba58-b7feb80c9a00 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Nuteistojo vertinimu, jo teisėtus lÅ«kesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų bÅ«ti priimtas tik labai aiÅ¡kiai jį argumentavus ir pateikus įrodymus, kodėl jis neatitinka minimalių paleidimo kriterijų, tačiau Nutarime, anot nuteistojo, nėra apskritai jokių motyvų, o tik abstrakti ir niekuo nepagrįsta nuomonė. Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas tiek BVK 164 straipsnyje, tiek ir Komisijos nuostatuose, taigi, Å¡io reikalavimo nepaisymas laikytinas absoliučiu pagrindu Nutarimo panaikinimui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Teikimas Nr. TS-122-1123/2022 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUTARTIS 2022 m. spalio 25 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-258 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Teismas n u s t a t ė : K. G. nuteistas Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, K. G. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalimis, jam paskirta subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, o Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi, pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmės subendrintos su Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį paskirta bei atlikta bausme apėmimo būdu ir K.

G. paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, pusę jos termino atliekant kalėjime, o likusiÄ bausmės dalį pataisos namuose. Ä® paskirtÄ bausmę įskaityta Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta bausmė. Bausmės pradžia – 2010 m. gruodžio 8 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 9 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2020 m. vasario 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 27 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dienÄ ) – 2 metai 12 dienų.

Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisijos) posėdžio, įvykusio 2022 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus pataisos namuose, 2020 m. birželio 21 protokolu Nr. 58-254 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. 58-258 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam K.

G. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutarime nurodyta, bet kita ko, kad K. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nepasižymėjo iÅ¡skirtiniais adaptaciniais sunkumais, bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis. Lygtinio paleidimo komisijai teikiamas 4 kartÄ , 2021 m. rugpjūčio 19 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: tęsti pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ ; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; vadovaujantis BVK 125 straipsniu, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, bei BVK 134 straipsniu, nuteistieji nemokant už darbÄ Ä¯traukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . Turimais duomenimis, K. G. rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu tęsė dalyvavimÄ agrokultÅ«riniame projekte „Žalioji oazė“, mokėsi ispanų kalbos, dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje, 2021 m. spalio 11 d. dalyvavo pokalbyje su Resocializacijos skyriaus specialistu, kurio metu aptarė alkoholio vartojimo pasekmes bei kylančias problemas. Rekomendacijų vykdymo laikotarpiu Marijampolės pataisos namuose pažeidė nustatytÄ tvarkÄ , kai nevykdė teisėtų pareigÅ«no reikalavimų, už tai buvo skirtas papeikimas.

Apie nuteistojo iniciatyvas įsidarbinti pataisos įstaigoje ar neatlygintinų darbų atlikimÄ duomenų nėra. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, atkreiptas dėmesys, kad K. G. kriminalinę patirtį sudaro 6 teistumai, jo įvykdyti nusikaltimai pasižymi sunkėjančia dinamika, jiems bÅ«dingas turtinių nusikaltimų modelis – nusikalto neteisėtai siekdamas finansinės naudos, savo apsisprendimu, kas rodo, jog K. G. nebuvo linkęs kritiÅ¡kai įsivertinti savo neteisėto elgesio ir siekdamas savo poreikių bei lÅ«kesčių tenkinimo iÅ¡reiÅ¡kė pritarimÄ nusikalstamai veikti.

Å ios bausmės atlikimo metu (nuo 2010 m. gruodžio 8 d.) K. G. nustatytÄ tvarkÄ pataisos įstaigoje pažeidė 15 kartų, kas leidžia kelti prielaidÄ apie sunkumus net struktÅ«ruotoje aplinkoje vadovautis nustatytomis taisyklėmis. Tik pastaraisiais metais (paskutinį kartÄ drausmine nuobauda baustas 2021 m. rugsėjo 7 d.) stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys. Pastebima, kad K. G. yra bÅ«dingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline subkultÅ«ra, jis yra linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius.

Turimas nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, K. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu siekė iÅ¡laikyti tam tikrÄ , jo lÅ«kesčius atitinkantį statusÄ nuteistųjų bendruomenėje. Å iuo metu nuteistasis iÅ¡reiÅ¡kia poreikį realizuoti save socialiai priimtinais bÅ«dais, taip pat jaučia poreikį labiau kontroliuoti savo elgesį bei atsakingiau vykdyti nustatytus reikalavimus pataisos įstaigoje. Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė.

Bausmės atlikimo metu K. G. patvirtino savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei įsidarbinimo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju galimybes, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pastaruoju metu labiau orientuotas į dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo veiklose (sportas). Tačiau bausmės atlikimo metu motyvacija darbinei veiklai ar darbinių įgÅ«džių formavimui nestebėta, nėra duomenų apie neatlygintino darbo iniciatyvas ar įsiskolinimų dengimÄ . Nuteistasis siekė valdyti tam tikras su jo iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritimis susijusias rizikas (mokėsi ir įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesijÄ , dalyvavo tikslinėse į mÄ stymo ir elgesio korekcijÄ orientuotose adaptuotose bei aprobuotose programose), tačiau su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, mÄ stymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų, nuostatų sritis reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų.

Atsižvelgiant į Å¡ias bei kitas Nutarime nurodytas aplinkybes, Komisija konstatavo, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ir vienbalsiai nutarė nuteistajam K. G. netaikyti lygtinio paleidimo. Nuteistasis K. G. skundu praÅ¡o panaikinti minėtÄ NutarimÄ ir taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, nurodydamas, kad sutinka su intensyvia priežiÅ«ra ir visomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurias teismas nuspręstu jam paskirti.

Skunde nuteistasis nurodė, kad jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesniais Komisijos nutarimais jam teiktas rekomendacijas, todėl lygtinio paleidimo taikymas buvo jo teisėtu lÅ«kesčiu. Nuteistojo nuomone, Komisijos nutarimas jam netaikyti lygtinio paleidimo yra visiÅ¡kai nemotyvuotas ir pažeidžiantis jo teisėtus lÅ«kesčius, todėl naikintinas. Nuteistasis nurodo, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. 81/04-1240 atidėjo pakartotinį dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymÄ iki 2022 m. vasario 19 d., tačiau Vilniaus pataisos namų administracija nesiteikė jo pristatyti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai 2022 m. vasario 19 d., o jis buvo pristatytas tik 2022 m. rugsėjo 28 d., t.y. po daugiau nei metų laiko, todėl buvo pažeista jo teisė ir teisėti interesai.

Nuteistojo vertinimu, jo teisėtus lūkesčius pažeidžiantis nutarimas galėtų būti priimtas tik labai aiškiai jį argumentavus ir pateikus įrodymus, kodėl jis neatitinka minimalių paleidimo kriterijų, tačiau Nutarime, anot nuteistojo, nėra apskritai jokių motyvų, o tik abstrakti ir niekuo nepagrįsta nuomonė. Motyvuotumo reikalavimas Komisijos nutarimams yra imperatyvus, įtvirtintas tiek BVK 164 straipsnyje, tiek ir Komisijos nuostatuose, taigi, šio reikalavimo nepaisymas laikytinas absoliučiu pagrindu Nutarimo panaikinimui.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad nepakankamÄ Komisijos nutarimų motyvuotumÄ teismai ne kartÄ yra pripažinę esant pagrindu Komisijos nutarimų panaikinimui, kaip pavyzdį pateikdamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartį Nr. TS-23-957/2022. Nuteistasis taip pat nurodė, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotacijÄ , jis buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lÅ«kesčių.

Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiÅ¡kinimų dėl tokio rezultato pataisos įstaigos administracija jam nepateikė, tik nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėjo klaidingai (kas, anot nuteistojo, yra mažai tikėtina), o Vilniaus pataisos namų administracija pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimus atlikinėja pagal kitokiÄ metodikÄ (kas, anot nuteistojo, apskritai yra nonsensas). Per paskutinius metus Vilniaus pataisos namų administracija jam jokių pretenzijų neturėjo, jis neturi drausminių nuobaudų ir nėra baustas administracine tvarka, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos anksčiau pateiktas rekomendacijas, yra nustatyta pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , o siurprizinis sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo, anot nuteistojo, apskritai niekuo neargumentuotas.

Nuteistojo vertinimu, teiginiai, kad „jam yra bÅ«dingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline subkultÅ«ra, jis yra linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius, siekiu iÅ¡laikyti tam tikrÄ , savo lÅ«kesčius atitinkantį statusÄ nuteistųjų bendruomenėje“ neturi nieko bendra su BVK 157 straipsnio 1 dalimi, o Komisijos teiginiai, kad jo „pažanga nėra pakankama“, anot nuteistojo, yra demagogija, nes įstatymas nenumato vertinimo „pakankama ar nepakankama pažanga“, kaip ir nesuteikia vieÅ¡osios teisės subjektui atlikti tokius subjektyvius vertinimus nustatytais vertinamaisiais kriterijais.

Nuteistojo vertinimu, Komisijos teiginiai esÄ prasimanytos jo charakterio vertinimo aplinkybės yra „aktualios ir reikalauja tolimesnių tikslinių bei nuoseklių veiksmų, todėl iÅ¡lieka poreikis tolimesnio jo elgesio pokyčių stebėjimui ir iÅ¡laikymui“ yra nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma. Nuteistojo vertinimu, jeigu per visÄ ganėtinai ilgÄ bausmės atlikimo laikotarpį pataisos įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mÄ stymo korekcijai, tai Å¡iuo metu, iki bausmės pabaigos likus dviem metams, yra neetiÅ¡ka varžyti jo teises ir pažeisti jo teisėtus lÅ«kesčius, teisinantis savo paties neveiklumu.

Taigi, anot nuteistojo, jis atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus, tuo tarpu Komisijos samprotavimai tema, kodėl jo asmenybė Komisijai nepatinka ir kokių dar asmenybės pokyčių Komisija norėtų, nėra įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl vertintini kaip diskrecijos teisės painiojimas su subjektine teise, pažeidžiant Konstitucinio teismo suformuotÄ doktrinÄ , taip pat kaip prieÅ¡taravimas EŽTT suformuotai taisyklei, kad baudžiamasis įstatymas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, taip darant žalÄ kaltininkui.

Anot nuteistojo, Nutarimo visiÅ¡kas nemotyvuotumas yra absoliutus pagrindas Nutarimui panaikinti. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ra per nustatytÄ terminÄ nepateikė atsiliepimo į skundÄ . Skundas netenkintinas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo.

Nurodytose nuostatose yra įtvirtinti formalÅ«s kriterijai, kurių visumai esant laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo gali bÅ«ti lygtinai paleidžiamas iÅ¡ pataisos įstaigos. Teismas pažymi, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį bÅ«tų galima keisti teigiama linkme neizoliuotÄ nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti taikomas vien formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, o turi bÅ«ti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Spręsdamas klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo visapusiÅ¡kai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumÄ â€“ padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumÄ , sunkumÄ ir pobÅ«dį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktÄ bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryÅ¡ius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes.

Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas, susipažinęs su nuteistojo K. G. skundu, įvertinęs skundžiamo Komisijos nutarimo turinį ir iÅ¡analizavęs teismui pateiktÄ nuteistojo K. G. asmens bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad K. G. Nutarimu buvo pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo K. G. atitikimÄ BVK 157 straipsnyje įtvirtintiems formaliems lygtinio paleidimo taikymo kriterijams, pažymėtina, kad K.

G. yra nuteistas subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausme, du trečdalius Å¡ios bausmės jis atliko 2020 m. vasario 8 d., tokiu bÅ«du nuteistojo K. G. praÅ¡ymas jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos yra paduotas tinkamai laikantis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyto termino. BVK 157 straipsnio 1 dalyje taip pat numatyta kita sÄ lyga, kuriai esant gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos: nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika turi bÅ«ti žema, arba jis turi bÅ«ti padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Nagrinėjamu atveju Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. socialinio tyrimo iÅ¡vados Nr. 57-253 (toliau – socialinio tyrimo iÅ¡vada) 7.1 punkte nurodyta, kad atliekant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ Vilniaus pataisos namuose, taikant OASys metodikÄ , 2022 m. rugpjūčio 21 d. buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Taigi, K. G. nusikalstamo elgesio rizika yra ne žema, vadinasi, pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus formalius lygtinio paleidimo kriterijus, jo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos yra galimas tik tokiu atveju, jei jis yra padaręs akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Taigi, nors nuteistasis skunde teigia, jog Komisijos teiginiai, kad jo „pažanga nėra pakankama“, yra demagogija, nes įstatymas nenumato vertinimo „pakankama ar nepakankama pažanga“, tačiau su tokiu nuteistojo vertinimu nesutiktina, kadangi iÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies formuluotės, prieÅ¡ingai, akivaizdu, jog įstatymas suteikia lygtinį paleidimÄ taikantiems subjektams prerogatyvÄ ir netgi įtvirtina pareigÄ vertinti, ar nuteistojo padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ (kai ji yra ne žema) yra pakankamai akivaizdi, nes tik padarius iÅ¡vadÄ , kad ji yra pakankamai akivaizdi, yra galimas nuteistojo lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Nagrinėjamu atveju nuteistasis savo skunde iÅ¡reiÅ¡kė prieÅ¡taravimÄ socialinio tyrimo iÅ¡vadai pateiktam jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimui, nurodydamas, kad kalinimo metu jam buvo nuolat nustatinėjama pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuosekliai mažėjo jam vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teiktas rekomendacijas, tačiau, vykdant kalinių rotacijÄ , jis buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus, kur, atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ , jo rezultatas buvo siurprizinis, neatitinkantis teisėtų lÅ«kesčių.

Ant nuteistojo, jokių suprantamų paaiÅ¡kinimų dėl tokio rezultato pataisos įstaigos administracija jam nepateikė. Tačiau iÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados (su kuria nuteistasis buvo pasiraÅ¡ytinai supažindintas) matyti, kad ankščiau minėtas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas joje buvo iÅ¡samiai aptartas ir argumentuotas. Socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1. punkte nurodyta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. K. G. LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje – kalėjime buvo atliktas pirminis nuteistojo nusikaltamo elgesio rizikos įvertinimas, taikant OASys metodikÄ , kurio metu buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2016 m. vasario 25 d., 2020 m. rugpjūčio 31 d., 2021 m. kovo 5 d., 2021 m. liepos 28 d. (Marijampolės pataisos namuose) buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu buvo atsižvelgta į nusikalstamo elgesio rizikos valdymo duomenis, nuteistojo elgesio iniciatyvas ir nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika.

Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę patirtį, iÅ¡skirtų rizikos veiksnių valdymo galimybes bei nuteistojo elgesį, asmens bylos duomenis bei interviu metu gautÄ informacijÄ , atliekant nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ Vilniaus pataisos namuose, 2022 m. rugsėjo 21 d. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, jog atliekant įvertinimÄ Vilniaus pataisos namuose, nesivadovauta 2021 m. liepos 28 d. nuteistojo atžvilgiu atlikto įvertinimo rezultatu (kriminogeninių rizikos poreikių skaitinėmis reikÅ¡mėmis).

Lyginant nuteistojo 2021 m. liepos 28 d. Marijampolės pataisos namuose ir 2022 m. rugsėjo 21 d. atliktų įvertinimų rezultatus, nustatyta, jog anksčiau atlikto įvertinimo metu nebuvo nustatytas nusikalstamo elgesio modelis (nusikalsta dominuojant finansinei motyvacijai), nustatytas didesnis atskirų teisės pažeidimų, už kuriuos nuteistasis buvo nuteistas Å¡iame teisme, skaičius (4), taip pat, atsižvelgiant į stebimÄ nuteistojo pasyvumÄ darbinės veiklos atžvilgiu atliekant bausmę, požiÅ«rį į skolų valdymÄ bei bÅ«dingas lėšų valdymo kompetencijas, nustatyti tam tikri nuostatų į darbÄ Ä¯verčių pokyčiai.

Taip pat ankstesnio 2021 m. liepos 28 d. įvertinimo metu nebuvo fiksuota informacija, liudijanti smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio faktÄ , nebuvo fiksuoti emocinės gerovės ypatumai bei K. G. bÅ«dingi savivaizdžio, objektyvumo stokos, mÄ stymo ir elgesio komponentai, vertinant nuostatų sritį, nustatyta, jog K. G. nusikalstamas elgesys yra glaudžiai siejamas su nusikalstamÄ elgesį palaikančių nuostatų iÅ¡raiÅ¡ka, ypač jei nusikalstamas elgesys teiks finansinę naudÄ , taip pat nepakankamai vertinti asmens sunkumai priimti jam keliamus reikalavimus ir laikytis nustatytos tvarkos bei taisyklių.

Taigi, prieÅ¡ingai, nei skunde teigia nuteistasis, jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, atlikto 2022 m. rugsėjo 21 d., rezultatas yra argumentuotas ir pateikti argumentai taip pat yra detalizuoti kituose socialinio tyrimo iÅ¡vados punktuose, tokiu bÅ«du vien nuteistojo subjektyvus nepasitenkinimas, kad toks vertinimas neatitinka jo lÅ«kesčių, nėra pagrindas abejoti socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateikto K. G. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo pagal OASys metodikÄ rezultatų patikimumu bei objektyvumu. Teismas savo iniciatyva jokio pagrįsto pagrindo tokiai abejonei taip pat neįžvelgė.

Visgi, atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje pabrėžiama, jog papildomų kriminogeninių poreikių identifikavimas 2022 m. rugsėjo 21 d. įvertinimo metu (tuo pačiu ir rizikos taškų/įverčių didėjimas) šiuo metu nėra siejamas su pablogėjusiu nuteistojo elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (pataruoju laikotarpiu) ar naujai pasireiškusiomis probleminėmis sritimis, pokyčiai nustatyti vertinant objektyvius, iki šiol neįvertintus su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusius itin reikšmingus kriminogeninius poreikius.

Taigi, nuteistajam išaiškintina, kad toks įvertinimas teismo nėra laikomas jo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimu, ar vertinamas neigiamai. Akivaizdu, kad Nutarime taip pat nebuvo remiamasi šia aplinkybe, kadangi Nutarime Komisija tik nurodė, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė, tačiau apie tai, jog pakartotinio rizikos įvertinimo metu nuteistojo rizikos taškų/įverčių didėjimas būtų traktuojamas kaip neigiama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamika, Nutarime neužsimenama.

Socialinio tyrimo iÅ¡vados 7.1 punkte, aptariant nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos dinamikÄ , nurodytos Å¡ios aplinkybės: bausmės atlikimo metu K. G. patvirtino savo gyvenamÄ jÄ vietÄ bei įsidarbinimo paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos atveju galimybes, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, pastaruoju metu labiau orientuotas į dalyvavimÄ pozityvaus užimtumo veiklose (sportas). Tačiau bausmės atlikimo metu motyvacija darbinei veiklai ar darbinių įgÅ«džių formavimui nestebėta, nėra duomenų apie neatlygintino darbo iniciatyvas ar įsiskolinimų dengimÄ .

Nuteistasis siekė valdyti tam tikras su jo iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybių įsidarbinti, mÄ stymo ir elgesio bei nuostatų sritimis susijusias rizikas (mokėsi ir įgijo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , profesijÄ , dalyvavo tikslinėse į mÄ stymo ir elgesio korekcijÄ orientuotose adaptuotose bei aprobuotose programose), tačiau su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai, apimantys iÅ¡silavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti, lėšų tvarkymo ir pajamų, mÄ stymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų, nuostatų sritis reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų bei nuoseklių veiksmų.

Å iomis aplinkybėmis, be kita ko, rėmėsi ir Komisija, konstatuodama, kad nuteistasis nepadarė reikÅ¡mingos pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ . Teismas neturi pagrindo nesutikti su Å¡iuo Komisijos vertinimu. Tuo tarpu nuteistasis savo skunde teigia, jog Komisijos teiginiai apie jo charakterio vertinimo aplinkybes yra prasimanyti, o teiginiai, kad Å¡ios charakterio savybės yra „aktualios ir reikalauja tolimesnių tikslinių bei nuoseklių veiksmų, todėl iÅ¡lieka poreikis tolimesnio jo elgesio pokyčių stebėjimui ir iÅ¡laikymui“ yra nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma.

Papildomai, nuteistasis teigia, kad per ganėtinai ilgÄ bausmės atlikimo laikotarpį pataisos namų administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mÄ stymo korekcijai, kas, nuteistojo vertinimu, nepagrįstai varžo jo teises ir pažeidžia jo teisėtus lÅ«kesčius dėl pataisos įstaigos administracijos neveiklumo, tačiau iÅ¡ Socialinio tyrimo iÅ¡vados 5.1 punkto matyti, jog bausmės vykdymo laikotarpiu su nuteistuoju buvo dirbama individualiai, jam buvo sudarytos galimybės dalyvauti įvairaus pobÅ«džio tikslinėse į mÄ stymo ir elgesio korekcijÄ orientuotose socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo programose, kuriomis nuteistasis naudojosi, todėl nuteistojo teiginys, neva pataisos įstaigos administracija nedėjo jokių pastangų jo elgesio ir mÄ stymo korekcijai, teismo vertinimu, demonstruoja paties nuteistojo negatyvų požiÅ«rį į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ , bandant dėl to nepagrįstai apkaltinti pataisos namų administracijÄ .

Pažymėtina, kad socialinio tyrimo iÅ¡vados 4.9 punkte nuteistojo mÄ stymo ir elgesio sritis yra iÅ¡skiriama kaip aktuali ir siejama su jo nusikalstamo elgesio pasireiÅ¡kimu – nesugebėjimas pasimokyti iÅ¡ savo negatyvios patirties, nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo bei pasekmių įvertinimo įgÅ«džiai, orientavimasis į savo poreikių patenkinimÄ , iÅ¡lieka kriminogeniniais poreikiais. Taip pat pažymima, kad įvertinimo metu pastebėta, kad nuostatos, įsitikinimai bei požiÅ«ris yra susiformavę ir atsižvelgiant į nuteistojo turimÄ patirtį, asmenybės bruožų ypatumus, gali bÅ«ti koreguojami tik esant paties nuteistojo vidinei motyvacijai.

Nuteistojo skunde pateikti teiginiai teismui teikia pagrindo manyti, kad Å¡ios motyvacijos nuteistasis Å¡iuo metu dar stokoja ir, nepaisant ankstesnio dalyvavimo į mÄ stymo ir elgesio korekcijÄ orientuotose tikslinėse programose, teismas neturi pagrindo nesutikti su Komisijos teiginiu, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai reikalauja tolesnių nuteistojo tikslinių bei nuoseklių veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikras nuteistojo negatyvus požiÅ«ris į jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymÄ matomas iÅ¡ jo nepilnai įvykdytų Komisijos rekomendacijų.

Nors nuteistasis skunde teigia, jog yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ankstesniais Komisijos nutarimais jam teiktas rekomendacijas, tačiau akivaizdu, jog tai ne visiÅ¡kai yra tiesa. Ankstesniu Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir pateikė rekomendacijas: tęsti pataisÄ pagal individualų socialinės reabilitacijos planÄ ; gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų; vadovaujantis BVK 125 straipsniu, kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbÄ siÅ«lo pataisos įstaigos administracija, bei BVK 134 straipsniu, nuteistieji nemokant už darbÄ Ä¯traukti į pataisos įstaigų ir gretimų teritorijų tvarkymo, taip pat į nuteistųjų kultÅ«ros ir buities sÄ lygų gerinimo darbus.

Tokie darbai neturi trukti ilgiau kaip dvi valandas per dienÄ . Tačiau Å¡ias konkrečias rekomendacijas K. G. įvykdė nepilnai. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo laikotarpiu K. G. tęsė dalyvavimÄ agrokultÅ«riniame projekte „Žalioji oazė“, mokėsi ispanų kalbos, 2021 m. spalio 11 d. pokalbio metu su Resocializacijos skyriaus specialistu kalbėjosi apie alkoholio vartojimo pasekmes, taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo veikloje – sportavo, tačiau nuteistasis pažeidė nustatyta tvarkÄ â€“ 2021 m. rugsėjo 7 d.

Marijampolės pataisos namų direktoriaus nutarimu K. G. nubaustas papeikimu, nes jis, 2021 m. rugsėjo 6 d., apie 14.40 val., neįvykdė teisėto pareigÅ«no nurodymo, tokiu bÅ«du nuteistasis netinkamai vykdė Komisijos rekomendacijÄ gerai elgtis, nepažeidinėti rėžimo reikalavimų. Be to, nuteistasis neatsižvelgė ir į Komisijos rekomandacijÄ Ä¯sitraukti į darbinę veiklÄ pataisos namuose, kadangi byloje nėra duomenų apie nuteistojo iniciatyvas įsidarbinti pataisos įstaigoje ar neatlygintinų darbų atlikimÄ Pastarosios aplinkybės pagrįstai buvo įvertintos ir Nutarime, kaip vienas iÅ¡ motyvų, dėl kurių nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas.

Nutarime kaip vienas iÅ¡ motyvų, dėl kurių nuteistajam netaikytas lygtinis paleidimas, taip pat nurodyta aplinkybė, kad K. G. bausmės atlikimo metu neiÅ¡reiÅ¡kė motyvacijos darbinei veiklai ar darbinių įgÅ«džių formavimui, nėra duomenų apie neatlygintino darbo iniciatyvas ar įsiskolinimų dengimÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vados 4.3 punkte nurodyta, kad nuteistasis dėl savo darbinės patirties nurodė, kad niekad gyvenime nedirbo ir jokio darbinio stažo neįgijo. Laisvės atėmimo vietose niekada nesiprašė įdarbinamas dėl savo kritiÅ¡ko požiÅ«rio į darbo sÄ lygas ir atlyginimo dydį.

Apibendrinant teigiama, kad K. G. stokoja oficialios darbinės patirties, nes dėl nuolatinių problemų su teisėsauga nesugebėdavo įsidarbinti. Å iuo metu K. G. turi pakankamÄ iÅ¡silavinimÄ ir profesinę kvalifikacijÄ , tačiau jos nerealizuoja bausmės atlikimo metu. Užimtumo trÅ«kumas gali bÅ«ti siejamas su nuteistojo nusikalstama veika. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje keliamos prielaidos, kad nuteistojo motyvacijos realizuoti save darbinėje veikloje stoka neigiamai veikė jo socialinį funkcionavimÄ bei skatino ieÅ¡koti papildomų ir neteisėtų pragyvenimo Å¡altinių, todėl iÅ¡silavinimo bei darbinės patirties sritis gali bÅ«ti vertinama kaip aktualus kriminogeninis veiksnys.

Nuteistajam sėkmingai realizuojant save darbinėje veikloje ir užsitikrinus stabilias pajamas – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika gali bÅ«ti valdoma. Å iame kontekste pažymėtina, kad nuteistasis patvirtino įdarbinimo lygtinio paleidimo atveju galimybę (byloje yra pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad įmonė yra pasirengusi įdarbinti K. G. (duomenys neskelbtini). Tačiau, nors teismas ir teigiamai vertina Å¡iÄ aplinkybę (taip pat ji teigiamai įvertinta ir socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, kaip vienas iÅ¡ apsauginių kriminogeninių veiksnių, mažinančių K.

G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ ), nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti įvertintos ir anksčiau minėtos jį neigiamai darbine prasme charakterizuojančios aplinkybės – jo neigiama nuostata į darbÄ pataisos įstaigoje bei skurdi oficialaus darbo laisvėje patirtis. Å ios aplinkybės socialinio tyrimo iÅ¡vadoje yra pagrįstai vertinamos kaip dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, didinantys K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , ir jos teikia teismui pagrindÄ abejoti nuteistojo gebėjimu dirbti legalų darbÄ laisvėje.

Å ias abejones dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio modelyje dominuoja elgsena, sietina su finansinio atlygio motyvacija, kas rodo, jog nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, buvo linkęs pragyvenimui pelnytis neteisėtais bÅ«dais. Akivaizdu, kad tokios abejonės pagrįstai kilo ir Komisijai, tarp kurios anksčiau teiktų rekomendacijų nuteistajam buvo ir darbinės – rekomendacija įsitraukti į darbinę veiklÄ pataisos namuose, tačiau nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų Å¡iai rekomendacijai vykdyti – byloje nėra duomenų, kad nuteistasis bÅ«tų kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ dėl įdarbinimo ar atlikęs nemokamus darbus.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis galėtų dėti didesnes pastangas save realizuoti darbinėje srityje atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, tuo pačiu vykdydamas Komisijos rekomendacijas, tačiau savanoriÅ¡kai to nedaro. Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas gali bÅ«ti taikomas ne tik teismo pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡ K. G. teistumų istorijos matyti, jog jo atžvilgiu buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nepateisino jam teismo parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarė naujas nusikalstamas veikas.

Remiantis iÅ¡vardintų aplinkybių visuma, darytina iÅ¡vada, kad K. G. iÅ¡ Å¡velnesnių jo atžvilgiu taikytų poveikio priemonių nepasimokė, reikiamų iÅ¡vadų nepadarė, bÅ«damas laisvėje savo elgesio nekeitė ir nekontroliavo, taigi, Å¡velnesnėmis priemonėmis nepavyko pasiekti, kad K. G. laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, prieÅ¡ingai, jo daromos nusikalstamos veikos sunkėjo, ir tik reali laisvės atėmimo bausmė tapo efektyvia priemone sulaikyti nuteistÄ jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, taigi, ir pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytÄ bausmės paskirtį.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , svarstant nuteitojo lygtinio paleidimo klausimÄ , yra itin svarbu įvertinti jo elgesį bausmės atlikimo metu laikantis bausmės rėžimo ir kitų nustatytų apribojimų. Å iame kontekste pažymėtina, kad K. G. elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę nebuvo nepriekaiÅ¡tingas. PrieÅ¡ingai, nuteistasis bausmės atlikimo laiku buvo net 15 kartų baustas, daugiausia už dienotvarkės pažeidimus ir pareigÅ«nų nurodymų nevykdymÄ , tačiau ir už Å¡iurkščius pažeidimus, tokius, kaip mobilaus ryÅ¡io telefono su SIM kortele turėjimas ar alkoholio vartojimas.

Taip pat nuteistasis buvo 7 kartus skatintas. Paskutinis paskatinimas nuteistajam buvo skirtas 2021 m. balandžio 6 d., už gerÄ ir nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį ir dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“, tačiau po minėto paskatinimo nuteistasis buvo du kartus baustas (2021 m. gegužės 10 d. ir 2021 m. rugsėjo 7 d. už teisėtų pareigÅ«nų nurodymų nevykdymÄ ). IÅ¡ Å¡ios nuteistojo drausminių baustumų istorijos galima spręsti, kad nuteistasis net ir struktÅ«ruotoje aplinkoje nėra linkęs laikytis jam nustatytų taisyklių, kas yra itin aktualu sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ , kadangi nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu turi sudaryti pagrįstÄ pagrindÄ manyti, kad jis, bÅ«damas laisvėje, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl tos priežasties į pastarÄ jÄ aplinkybę buvo pagrįstai atsižvelgta ir Nutarime. Tiesa, pažymėtina, kad pastaraisiais metais stebimas labiau disciplinuotas nuteistojo elgesys – paskutinį kartÄ nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas 2021 m. rugsėjo 7 d., po to naujų pažeidimų nepadarė ir Å¡iuo metu neturi galiojančių drausminių nuobaudų, tačiau ir nebuvo skatintas. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip ir turi elgtis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, tačiau pati savaime Å¡i aplinkybė dar nėra pakankamas pagrindas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimÄ .

Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skunde nepateikta jokių argumentų, kurie sudarytų pagrįstÄ pagrindÄ abejoti K. G. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pateiktu jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu, ar Komisijos Nutarime iÅ¡dėstytais motyvais, kuriais remiantis buvo priimtas sprendimas netaikyti jam lygtinio paleidimo. Kaip matyti iÅ¡ nuteistojo asmens bylos medžiagos ir socialinio tyrimo iÅ¡vados, nuteistasis tik iÅ¡ dalies įvykdė ankstesnio lygtinio paleidimo svarstymo metu Komisijos pateiktas rekomendacijas.

Ä®vertinus tai kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys vertinimo metodikÄ yra vidutinė, o jos įvertinimÄ sÄ lygojÄ daugiau dinaminiai, negu statiniai veiksniai, darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis dar turi galimybę Å¡iÄ rizikÄ Å¾enkliai mažinti toliau atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir vykdydamas Komisijos rekomendacijas, susijusias su jam aktualių kriminogeninių veiksnių valdymu. Teismui Å¡iuo metu kyla pagrįstų abejonių dėl nuteistojo K. G. gebėjimo išėjus į laisvę sėkmingai adaptuotis visuomenėje, laikytis įstatymų ir pakartotinai nebenusikalsti.

Tokiu bÅ«du nėra pagrindo nesutikti su Komisijos iÅ¡vada, jog nuteistasis Å¡iuo metu dar nepadarė reikÅ¡mingos pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ , tokiu bÅ«du Å¡iuo atveju nuteistasis neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo kriterijų. Esant Å¡ioms aplinkybėms, nuteistojo K. G. lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra galimas. Pažymėtina, kad skunde nuteistasis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi Nr. 81/04-1240 atidėjo pakartotinį dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstymÄ iki 2022 m. vasario 19 d., tačiau Vilniaus pataisos namų administracija Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai jį pristatė tik 2022 m. rugsėjo 28 d., t.y. po daugiau nei metų laiko, todėl buvo pažeista jo teisė ir teisėti interesai.

Å iame kontekste pažymėtina, kad BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai priėmus nutarimÄ netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos arba teismui priėmus nutartį nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija nutarimu, be kita ko, nustato pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos datÄ .

Å is pakartotinis svarstymas negali bÅ«ti vėliau kaip po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos arba Å¡ioje dalyje nurodytos teismo nutarties nepatvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo priėmimo dienos. Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos namų komisija 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu K. G. netaikė lygtinio paleidimo, Å¡iuo nutarimu, laikydamasi BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino nustatydama sekančio svarstymo datÄ po 6 mėnesių, t.y. 2022 m. vasario 19 d., tačiau Vilniaus pataisos namų lygtinio paleidimo komisijoje nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas buvo svarstomas 2022 m. rugsėjo 27 d.

Byloje nėra pateikta paaiÅ¡kinimo, kodėl Å¡is svarstymas buvo rengtas praėjus daugiau nei pusei metų nuo Marijampolės pataisos namų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos komisijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu nustatytos sekančio svarstymo datos. Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju iÅ¡ tiesų buvo nesilaikyta BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo, priima vienÄ iÅ¡ Å¡ių nutarčių:

1) atmesti skundÄ ;

2) patenkinti skundÄ ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos (kai nagrinėjamas klausimas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos);

3) patenkinti skundÄ ir pakeisti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimÄ (kai nagrinėjamas Å¡ios dalies 2 punkte nenurodytas klausimas (BPK 360 str.4 d.).Kadangi įstatymas teismui, nagrinėjant skundÄ dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinį paleidimÄ , numato dvi alternatyvas - atmesti skundÄ ar patenkinti skundÄ ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas nagrinėdamas skundÄ turi iÅ¡siaiÅ¡kinti: ar pagrįstai komisija netaikė lygtinio paleidimo, ir ar nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos, ir esant pagrindui pats turi taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Komisijos nutarimo nemotyvuotumas, klaidingų iÅ¡vadų padarymas, ar galimai padaryti procesiniai, procedÅ«riniai ar panašūs pažeidimai, pagal galiojantį teisinį reglamentavimÄ nesudaro pagrindo naikinti komisijos nutarimo ir gražinti medžiagÄ naujam svarstymui ir naujo nutarimo priėmimui, kadangi galutinį sprendimÄ dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam esant tiek komisijos nutarimui taikyti lygtinį paleidimÄ , tiek nuteistojo skundui dėl komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, priima teismas.

Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, jog BVK 164 straipsnio 6 dalyje nustatyto termino nesilaikymas priimant skundžiamÄ Komisijos nutarimÄ nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-258 kaip neteisėto ir neįpareigoja teismo taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, kuris, kaip minėta, neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų lygtinio paleidimo kriterijų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , nėra pagrindo naikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-258, todėl nuteistojo K.

G. skundas netenkintinas. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Nuteistojo K. G. skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 58-258 netenkinti. Nutartis per septynias dienas nuo Å¡ios nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Aušra Ragelienė