cf415b13-ec1e-45e5-9aff-c2d023bd985f · Kauno apylinkės teismas

?Civ. byla Nr.299 2017 m.Civilinė byla Nr. 2-202-877/2019; Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10157-2018-5; Procesinių sprendimų kategorijos: 2.6.8; 2.6.10.2.1; 3.2.6.1. (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 11 d. Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Jurgitai Radauskaitei, Laurai Jeselskytei, dalyvaujant ieÅ¡kovui V. Å ., atsakovui V. P., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V. Å . ieÅ¡kinį atsakovui V.

P. dėl turtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas V. Å . 2018 m. birželio 20 d. ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 1886,35 Eur žalai atlyginti ir bylinėjimosi iÅ¡laidas (b. l. 3-5). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 9 d. ieÅ¡kovas ir atsakovas sudarė nuomos sutartį, kuria iki 2014 m. rugsėjo 30 d. su baldais iÅ¡nuomojo 25 kv. m. gyvenamÄ sias patalpas.

Nuomininkai įsipareigojo saugiai ir rÅ«pestingai savo sÄ skaita eksploatuoti nuomojamÄ daiktÄ , periodiÅ¡kai atlikti jo techninę apžiÅ«rÄ ir profilaktikÄ , taip pat atlikti einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ ir padengti nuostolius, jei buto bÅ«klė pablogėtų dėl nuomininko kaltės. Nuo 2017 m. birželio mėn. atsakovas nemokėjo nuomos mokesčio bei už komunalinius patarnavimus ir neprižiÅ«rėjo tinkamai buto, jį teršė, užleido parazitais, todėl ieÅ¡kovas 2017 m. liepos 13 d. pareiÅ¡kimu informavo atsakovÄ , kad nuomos sutartį nutraukia ir paprašė atlaisvinti patalpas. 2017 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas iÅ¡sikėlė.

Atsakovui iÅ¡sikėlus paaiÅ¡kėjo, kad buto atsakovas tinkamai neprižiÅ«rėjo, jį teršė, užleido parazitais, jį niokojo ir gadino ir tokiais savo aktyviais veiksmais padarė ieÅ¡kovo turtui žalÄ . IeÅ¡kovas, negalėdamas naudotis turtu, padarė buto remontÄ , kuris kainavo 1736,35 Eur. Dėl buto užleidimo parazitais buvo bÅ«tina atlikti dezinsekcijÄ nuo blakių, tam buvo pasamdytas UAB „Pelius“, kuriam buvo sumokėta 150 Eur. , todėl praÅ¡o atlyginti 1886,35 Eur žalÄ pagal deliktinę atsakomybę reglamentuojančias CK 6.246 – 6.249 straipsnių nuostatas.

Atsakovas 2018 m. spalio 22 d. atsiliepimu į ieÅ¡kinį su ieÅ¡kovo reikalavimais nesutiko (b. l. 42-44). Atsiliepime nurodė, kad jokių įsiskolinimų už nuomÄ , komunalines paslaugas nėra. Su mažu vaiku iÅ¡sinuomoti butÄ sunku, todėl su nuomos sutartimi sutiko, nepaisant to, kad butui buvo reikalingas remontas, tapetai atplyšę, lubos aptrupėję. Pats su žmona nupirko tapetus vienam kambariui, iÅ¡klijavo, o ieÅ¡kovas pakvietė darbininkÄ kitiems remonto darbams, kuris dirbo jiems gyvenant. Atsakovas tik pradėjus gyventi bute, ne kartÄ informavo ieÅ¡kovÄ apie pastebėtus gyvius (vabaliukus) ant baldų, o vėliau ir miegamajame po čiužiniu ir po lova.

Su ieÅ¡kovu buvo žodinis susitarimas, kad atsakovas imsis priemonių Å¡iems gyviams – parazitams iÅ¡naikinti, Be to butui iÅ¡ tiesų reikėjo konkretaus remonto, sienų perdažymo ir atnaujinimo, bute ant sienų buvo pelėsis. Atsakovas savo jėgomis bandė iÅ¡naikinti gyvius, bet nepavyko, dėl to ieÅ¡kovas liko nepatenkintas, kad Å¡iÄ problemÄ teko spręsti jam pačiam. Atsakovui gyvenant bute, ieÅ¡kovas į butÄ kvietėsi asmenį atlikti dalinius remontus (plytelių klojimas, kiti smulkÅ«s darbai), tačiau minėtas asmuo nuolat buvo neblaivus, todėl nieko ypatingo ir konkretaus nepadarė.

Atsakovas gi, gavęs ieÅ¡kovo žodinį sutikimÄ , naujai iÅ¡klijavo tapetais kambarį, o patį butÄ tinkamai prižiÅ«rėjo. IeÅ¡kovo pateikta sÄ skaita iÅ¡ankstiniam apmokėjimui, iÅ¡raÅ¡yta UAB „Baubilas“, nepasako ir nepagrindžia poreikio atlikti remonto darbus, įrodymų, pagrindžiančių sÄ skaitos apmokėjimÄ , nepateikė. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių realiÄ buto bÅ«klę nuomos sutarties sudarymo metu, todėl sunku nustatyti, kiek ir kokiomis aplinkybėmis pablogėjo buto bÅ«klė atsakovui bute gyvenant.

IeÅ¡kinys atmetamas Byloje reiÅ¡kiamas reikalavimas dėl žalos, padarytos nuomojamam butui, susijusios su buto dezinsekcija ir remontu, atlyginimo. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės IeÅ¡kovui V. Å . nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rÅ«siu, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). 2016 m. rugsėjo 9 d. nuomos sutartimi (toliau- sutartis) ieÅ¡kovas iÅ¡nuomojo šį butÄ atsakovui ir jo Å¡eimos nariams (b. l. 15). Sutarties I dalies 3 punktu ieÅ¡kovas patvirtino, kad nuomojamas daiktas yra techniÅ¡kai tvarkingas, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį sukomplektuotas, akivaizdžių ir (ar) paslėptų defektų neturi.

Sutarties III dalyje nurodyta, kad nuomininkas, pasiraÅ¡ydamas sutartį, patvirtina, kad nuomotojas jam perdavė nuomojamÄ daiktÄ , kuris yra tinkamas naudoti pagal paskirtį; Å¡alys patvirtina, kad nuomojamas daiktas yra kokybiÅ¡kas, pilnai sukomplektuotas ir pan. sutarties V dalyje nuomininkas įsipareigojo saugiai ir rÅ«pestingai savo sÄ skaita eksploatuoti nuomojamÄ daiktÄ , periodiÅ¡kai atlikti jo techninę priežiÅ«rÄ ir profilaktikÄ , taip pat atlikti einamÄ jį ir kapitalinį remontÄ ir padengti nuostolius, jei buto bÅ«klė pablogėtų dėl nuomininko kaltės. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos D.

N. 2017-08-30 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (vagystė) padarymo. Apie padarytÄ nusikaltimÄ ikiteisminio tyrimo įstaigai pareiÅ¡kimÄ padavė V. Å ., nurodęs, kad galimai baldus iÅ¡ buto pasisavino nuomininkas V. P. (b. l. 14). Ikiteisminio tyrimo metu paaiÅ¡kėjo, kad baldai yra to paties buto rÅ«syje (b. l. 13). 2017 m. rugpjūčio 22 d. UAB „Pelias“ ginčo bute atliko dezinsekcijÄ nuo blakių, už kuriÄ ieÅ¡kovas sumokėjo 150 Eur (b. l. 9, 10).

UAB „Baubilas“ 2017 m. lapkričio 22 d. iÅ¡rašė V. Å . sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam apmokėjimui 1736,35 Eur sumai už patalpų remontÄ â€“ lubų Å¡veitimÄ , gruntavimÄ , glaistymÄ , dažymÄ , sienų remontÄ - suplėšytų tapetų nuėmimÄ , sienų gruntavimÄ ir tapetavimÄ , statybinio laužo iÅ¡vežimÄ (b. l. 8). Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo Å alis siejo nuomos sutartis, todėl ginčui spręsti taikytina sutartinė civilinė atsakomybė. Sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo, o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis); sutartinę atsakomybę reglamentuojančios normos nustato, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis); asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Jeigu sutarties Å¡alys gera valia neiÅ¡sprendžia iÅ¡ sutarties vykdymo kilusio ginčo, Å¡alis, kurios sutartiniai interesai pažeisti, turi teisę teismine tvarka reikalauti iÅ¡ kitos Å¡alies nuostolių atlyginimo. Å i Å¡alis teisme privalo įrodyti bendrÄ sias sutartinės civilinės atsakomybės sÄ lygas – neteisėtus kitos Å¡alies veiksmus vykdant sutartį (CK 6.246 straipsnis); patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis); neteisėtus veiksmus atlikusios Å¡alies kaltę, kuri, įrodžius pirmÄ sias tris sÄ lygas, preziumuojama (CK 6.248 straipsnis).

Tarp Å¡alių buvo sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grÄ Å¾inti nuomotojui daiktÄ , tokios bÅ«klės, kokios gavo atsižvelgiant į normalų susidėvėjimÄ arba sutartyje sulygtos bÅ«klės (CK 6.499 str. 1 d.). Jeigu nuomininkas pablogina iÅ¡sinuomotÄ daiktÄ , jis privalo atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, iÅ¡skyrus atvejus, kai pabloginimas atsirado ne dėl jo kaltės (CK 6.500 str.). Pagal CK 6.509 straipsnio 2 dalį, jei daikto trÅ«kumų atsirado dėl to, kad nuomininkas pažeidė daikto naudojimo ir laikymo taisykles, nuomininkas turi atlyginti nuomotojui daikto remonto iÅ¡laidas.

Pagal CK 6.587 straipsnio 1 dalį, gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvÄ , tinkamÄ gyventi gyvenamÄ jÄ patalpÄ , nurodytÄ sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios bÅ«klės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo Å¡eimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Sutarties V dalies 2.1 punktu atsakovas (nuomininkas) įsipareigojo padengti nuostolius, jei bÅ«sto bÅ«klė pablogėtų dėl nuomininko kaltės (b. l. 15). IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ atlyginti nuostolius grindžia tuo, kad nutraukus nuomos sutartį su atsakovu jis privalėjo bute atlikti dezinsekcijÄ nuo blakių, o jos metu buvo purÅ¡kiamas skystis su dezinsektuojančia medžiaga ant buto lubų, sienų, dėl ko sienų ir lubų apdaila buvo sugadinta.

IeÅ¡kovo teigimu blakių iki tol bute, kuriame gyveno jis pats, nebuvo. Atsakovo teigimu, blakės jo draugę sukandžiojo iÅ¡ karto apsigyvenus bute. IeÅ¡kovui apie Å¡iÄ problemÄ pranešė, ieÅ¡kovas liepė pirkti balionėlius su chemikalais ir purkÅ¡ti patalpas, o vėliau atsakovui reikalaujant pakeitė lovos čiužinį. Liudytoja S. A. (atsakovo sugyventinė) parodė, kad kai atsikraustė į nuomojamÄ butÄ , vakare ant Å¡viesios patalynės pirmÄ kart pastebėjo, kad vaikÅ¡to vabaliukai, jÄ iÅ¡bėrė taÅ¡kais, niežėjo.

Kai pranešė Å¡eimininkui, Å¡is sakė, kad gal tai erkutės, pakeitė čiužinį, bet problema neiÅ¡nyko. Kai pamatė reportaÅ¾Ä per televizijÄ apie blakes ir susisiekė su Å¡eimininku, jis sakė, kad reikia purkÅ¡ti „Kobromis“, bet ir tai nepadėjo. Skambino naikintojams, aiÅ¡kinosi kÄ daryti. Suprato, kad reikia keisti baldus, Å¡eimininkas sutiko, kad jie atsivežtų savo baldus, o jo baldus padėtų rÅ«syje. Kurį laikÄ kandžiojimas aprimo, bet po kurio laiko ir vėl atsirado.

Å eimininkas dienos metu atlupo tapetus ir pats blakes pamatė. Kai atsikraustė į butÄ , atsivežė tik savo rÅ«bus, Å¡eimininkas sakė, kad visokių nuomininkų prieÅ¡ tai buvo. Liudytoja L. D. parodė, kad nuomininkas minėjo, jog iÅ¡purÅ¡kė 15 balionėlių nuo blakių, tačiau ji balionėlių nematė. Nematė ir blakių, nors plėšė plintusus, bet tam, kad įsitikinti, jog blakių nėra, kad neapleisti jomis kaimynų, ieÅ¡kovas privalėjo butÄ iÅ¡purkÅ¡ti. VieÅ¡ai skelbiamoje informacijoje https://www.dezinfa.lt/blakes/zenklai-blakes/ nurodoma, kad blakių atsiradimas namuose – sudėtinga problema, nes namuose apsigyvenusius kenkėjus sunku pastebėti.

DienÄ blakės slepiasi nedideliuose baldų ar sienų tarpuose, įtrÅ«kimuose. Dažnai pirmieji blakių atsiradimo ženklai pirmiausiai pastebimi ant kÅ«no iÅ¡vydus jų įkandimus, Kiekvienas kÅ«nas skirtingai reaguoja į blakių įkandimus. Vieniems žmonėms nepasireiÅ¡kia jokia reakcija, tuo tarpu kitų oda iÅ¡tinsta, pradeda niežtėti ar atsiranda bėrimas. Blakės, kurios dėl savo dydžio, gali nepastebimai keliauti iÅ¡ vienų namų ar Å¡alies į kitus, į namus ar įmonę paprastai patenka su drabužiais, baldais ar bagažu. Namuose apsigyvenę kenkėjai, gali migruoti pro sienose ir grindyse esančius tarpus, ertmes.

Blakės apsigyvena tiek tvarkinguose, prižiÅ«rimuose namuose, tiek ir neÅ¡variuose. Å alys skirtingai nurodo blakių atsiradimo bute aplinkybes – ieÅ¡kovas teigia, kad iki atvykstant atsakovui bute blakių nebuvo, atsakovas teigia prieÅ¡ingai – pirmomis apsigyvenimo dienomis jo sugyventinę blakės sukandžiojo, o jo – ne. Liudytoja L. D. parodė, kad nematė blakių, nors plėšė plintusus, bet tam, kad įsitikinti, jog blakių nėra, kad neapleisti jomis kaimynų, ieÅ¡kovas privalėjo butÄ iÅ¡purkÅ¡ti.

Remiantis CPK 176, 185 straipsniais, teismas savo įsitikinimÄ , jog tam tikra su ginčo dalyku susijusi aplinkybė egzistuoja, privalo pagrįsti byloje esančiais įrodymais, už kurių pateikimÄ ir pakankamumÄ , remiantis CPK 12 straipsnyje įtvirtintu rungimosi principu, CPK 178 straipsniu bei konkretų teisinį santykį reglamentuojančiose normose įtvirtintomis įrodinėjimo pareigos paskirstymo prezumpcijomis, atsako įrodinėtina aplinkybe savo reikalavimÄ ar atsikirtimÄ grindžianti proceso Å¡alis.

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Civilinio kodekso 6.587 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvÄ , tinkamÄ gyventi patalpÄ , nurodytÄ sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios bÅ«klės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininko ar jo Å¡eimos narių sveikatai ar saugumui.

Sutartyje Å¡alys nurodė, kad gyvenamoji patalpa yra tinkama gyventi. IeÅ¡kovui grindžiant savo reikalavimÄ aplinkybe, kad remontÄ bute sÄ lygojo blakių naikinimas ir su tuo susiję remonto darbai, jis turėjo pareigÄ pateikti įrodymus, kad blakės bute atsirado tik atvykus atsakovams. Tokių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, o jo pasikviesta liudytoja teigė, kad blakių bute jau gyvenant nuomininkams nematė, ieÅ¡kovas dezinsekcijÄ atliko tik tam, kad apsaugoti kaimynus. IeÅ¡kovo veiksmų visuma – kito čiužinio nupirkimas, liepimas atsakovui pirkti dezinsekuojančias priemones balionėliuose ir taip naikinti kenkėjus, leidimas iÅ¡neÅ¡ti senus baldus į rÅ«sį (o taip pat su tuo susijusi aplinkybė - nepagrįstas praneÅ¡imas policijai apie atsakovo įvykdytÄ baldų vagystę), aplinkybė, kad blakės jau buvo iÅ¡plitusios taip, kad buvo randamos ne tik lovoje, balduose, bet ir po tapetais, nuoseklÅ«s S. A. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad blakės nuomojamame bute buvo iki nuomos sutarties su atsakovu sudarymo.

IeÅ¡kovo sprendimas atlikti bute dezinsekcijÄ , po kurios (sienų, lubų suliejimo dezinsekuojančiomis priemonėmis) buto bÅ«klė iÅ¡ tiesų pablogėjo taip, kad jam buvo bÅ«tinas remontas, t. y. buto remontas tapo bÅ«tinas dėl paties ieÅ¡kovo veiksmų. Nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų susiję priežastiniu ryÅ¡iu su atsiradusia žala, nenustatyta, kad atsakovui turėtų bÅ«ti taikomas Sutarties V dalies 2.1 punkte numatyta sutartinė atsakomybė, pagal kuriÄ atsakovas (nuomininkas) buvo įsipareigojęs padengti nuostolius, jei bÅ«sto bÅ«klė pablogėtų dėl nuomininko kaltės (b. l. 15).

Ieškovas jo teisę sukuriančių faktų neįrodė, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178 straipsnis). Dėl bylinėjimosi išlaidų. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Iš ieškovo valstybei priteisiamos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 185 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iÅ¡ V. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,44 Eur (penkis eurus 44 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja Rita Liukaitytė