2016-08-31 Nr. AB-17035-2-55-3-02515-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-53-552/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02515-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 80

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičius (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. AS-1865-492/2015 pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D. (G. D.), trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Š. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos 1995 m. kovo 16 d. XXIV sesijos sprendimo „Dėl žemės asmeniniam ūkiui suteikimo“ dalį, kuria G. D. suteikta 2 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) k., Vilniaus r.; 2) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 2.3-10457-41 „Dėl asmeninio žemės suteikimo ir fizinių asmenų naudojamos asmeninio ūkio žemės plotų patvirtinimo Vilniaus rajone“ 1 priedo 12 punktą, kuriuo buvo patvirtintas G. D. 2 ha asmeninio žemės suteikimas ir naudojamos asmeninio ūkio žemės plotas; 3) pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 2.3-12302-41 „Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo pardavimo G. D., Vilniaus rajone“, kuriuo nuspręsta G. D. parduoti 2 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus r.; 4) pripažinti negaliojančia 2007 m. birželio 6 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir G. D., dėl 2 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus r., pardavimo; 5) taikyti restituciją natūra – 2 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) k., Zujūnų sen., Vilniaus r., grąžinti valstybės nuosavybėn; 6) G. D. iš valstybės grąžinti už žemės sklypą sumokėtus 3 017,85 Lt.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) palaikė pareiškėjo prašyme išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti.

Atsakovas G. D. atsiliepime į prašymą nesutiko su pareiškėjo prašymu ir teigė, kad asmeninio ūkio žemė jam buvo suteikta ir vėliau perduota teisėtai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, prašydamas apeliacinį skundą tenkinti.

Atsakovas G. D. pateikė atsiliepimą į apeliacinius skundus, prašydamas apeliacinius skundus atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. gruodžio 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1865-492/2015 pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Atsakovas G. D. padavė teismui prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atsakovas prašė priteisti iš pareiškėjo ir Tarnybos po 423,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė atsiliepimą, prašydamas sumažinti bylinėjimosi išlaidų sumą.

Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į prašymą, prašydamas prašymo priteisti iš Tarnybos 423,50 Eur bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1865-492/2015 atsakovo G. D. prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš Tarnybos ir iš Lietuvos biudžeto po 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 2, 6 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teisėjų kolegija, apskaičiuodama bylinėjimosi išlaidas, taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“, kuriuo nuo 2015 m. sausio 1 d. patvirtinta 300 Eur minimali mėnesinė alga. Teisėjų kolegija konstatavo, kad, remiantis Rekomendacijų 8.11 punktu, maksimali už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma yra 450 Eur.

Teisėjų kolegija atsižvelgė į Rekomendacijų 2 punktą, įvertino tai, kad byla nebuvo sudėtinga, joje nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, tas pats advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, vadovavosi teisingumo, protingumo principais ir sprendė, kad atsakovo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos ir G. D. iš apeliacinį procesą pralaimėjusių šalių, t. y. pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, priteistina po 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą.

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką tais atvejais, kai prokuroro, kuris kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, kreipimasis atmetamas, proceso šalių išlaidos, kurias jos patyrė pradėjus procesą dėl prokuroro kreipimosi, atlyginamos ne iš prokuratūros, o iš valstybės biudžeto lėšų.

III. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-1865-492/2015.

Tarnyba pažymi, kad teismo nutartis nėra pagrįsta nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, nebuvo konkrečiai įvardinta, už kokias teisines paslaugas (kada ir kas jas suteikė) priteista 600 Eur. Atsakovas remiasi Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi, atkreipia dėmesį, kad G. D. advokatas 2015 m. kovo 5 d. pateikė tik vieną atsiliepimą, todėl, vadovaujantis Rekomendacijų 8.11 punktu, už atsiliepimą į apeliacinį skundą maksimali priteistina suma gali būti 450 Eur. Atsakovas pažymėjo, kad teismas nemotyvavo, dėl kokių priežasčių už vieną atsiliepimą priteisė daugiau nei numatyta Rekomendacijose. Atsakovo teigimu, Rekomendacijų 8.11 punkto gramatinė konstrukcija reiškia, kad maksimalus užmokesčio dydis yra nustatomas už vieną atsiliepimą į vieną apeliacinį skundą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad procesas turi būti atnaujintas ir dėl to, jog šiuo klausimu turi būti suformuota vienoda praktika (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-38-662/2015).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Prieš pasisakydama dėl bylos esmės, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 3 dalį, administracinių bylų, kurių proceso atnaujinimas pradėtas ir nebaigtas iki šio įstatymo įsigaliojimo, proceso atnaujinimas vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, todėl byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu, galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 dienos.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais (siekiant pašalinti tam tikrus akivaizdžius ir esminius pažeidimus, padarytus sprendžiant bylą) bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu, griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindai išvardyti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 1–12 punktuose, pateiktas pagrindų sąrašas yra baigtinis. Anksčiau paminėti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad šį institutą reglamentuojančios įstatymo normos būtų taikomos ne formaliai, o griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų ir atsižvelgiant į įstatymų leidėjo nustatytą šio instituto paskirtį.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad proceso atnaujinimas galimas ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies prasme, tik bylose, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, t. y. tose, kuriose išspręsti materialiniai, o ne procesiniai reikalavimai. Nagrinėjamu atveju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis nėra tas procesinis dokumentas, kuriuo yra išspręsta byla iš esmės, ir dėl kurio gali būti paduodamas prašymas atnaujinti bylos procesą. ABTĮ nėra nustatyta galimybė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo dėl procesinio sprendimo (bendrąja prasme), kuriuo išspręstas teismo išlaidų atlyginimo klausimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-143-502/2015).

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-1865-492/2015 pagal atsakovo G. D. (G. D.) prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo administracinėje byloje pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, G. D., trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Š. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius