cf3fb3e9-b05d-4be8-a2e0-615e400eb8d5 · Pakruojo rajono apylinkės teismas

                   Civilinė byla Nr.2-449-284/2014m.                   Teisminio proceso Nr.2-31-3-00369-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 113; 113.1;     116; 116.1; 116.4; 128; 128.2. (S) PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugsėjo 18 d.      Pakruojis Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėja Rima Volikienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant pareiškėjai R. J. ,jos atstovei advokatei V.

P., suinteresuotiems asmenims I. J. ir D. J., suinteresuoto asmens I. J. atstovui advokatui P. R. Braziui, nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui V. J., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,  vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos R. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, I. J. , D. J.,V. J. dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nustatė:

PareiÅ¡kėja R. J. kreipėsi į Pakruojo rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos G. J. mirties 2006-02-11, priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtÄ , kadangi kitokiu bÅ«du ji negali gauti paveldėjimo po savo vyro S. J. mirties ,nes S. J. po G. J. mirties laiku dėl paveldėjimo į notarÄ nesikreipė ir praleido nustatytÄ Â terminÄ kreiptis į notarų biurÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo ( 1-3 b.l.).IÅ¡ suinteresuoto asmens I.

J. gautas atsiliepimas, kuriame ji praÅ¡o praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , kadangi po motinos mirties jos palikimÄ priėmė ji ir jos broliai D. ir V. J., o ne tėvas S. J. (51-52 b.l.)..         Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, kad praÅ¡o bylÄ nagrinėti , jai nedalyvaujant, praÅ¡o bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra (46 b.l.).         Suinteresuotas asmuo V.

J. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio datÄ , vietÄ ir laikÄ jam buvo praneÅ¡ta tinkamai, todėl pareiÅ¡kimas iÅ¡nagrinėtas jam nedalyvaujant (CPK 124 str. 2 d., 82-83 b. l.).          PareiÅ¡kėja R. J. teismo posėdyje savo pareiÅ¡kimÄ palaikė ir prašė jį tenkinti. PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji su S. J. susituokė (duomenys neskelbtini). S. J. tai buvo antroji santuoka. S. J. pirmoji žmona G. J. mirė 2006 metais. S. J. ir G. J. nuosavybės teise priklausė butas , esantis Pakruojo r., (duomenys neskelbtini).

Po žmonos mirties S. J. per nustatytÄ terminÄ paveldėjimo nebuvo susitvarkęs, į notarÄ nesikreipė, tačiau palikimÄ faktiÅ¡kai priėmė ir jį valdė. Jis po žmonos mirties liko gyventi bute, apmokėdavo už elektrÄ , vandenį. Kartu su S. J. bute liko gyventi ir jų vaikai. Kai jie susituokė, S. J. iÅ¡ buto iÅ¡vyko, kurį laikÄ butas buvo tuščias, vėliau nuomojamas. S. J. bute įdėjo plastikinį virtuvės langÄ , paėmė paskolÄ ir 2012-2013m. įsivedė Å¡ildymÄ , pakeitė radiatorius, virtuvėje įrengė Å¡ildomas grindis.

Remontus jie darė, nes ruošėsi ten gyventi nuo 2014 m. pavasario. Ji gyvena 2 kambarių bute, o ten geresnės sÄ lygos, butas yra 4 kambarių. Ji buvo paėmusi paskolÄ ir jie įsigijo automobilį (duomenys neskelbtini) S. J. mirė 2014-01-27, ji laiku po jo mirties kreipėsi į notarÄ ir paveldėjimÄ susitvarkė. Mano, kad vaikai turėtų kartu su ja paveldėti ir mirusio jų tėvo S. J. turtÄ . PraÅ¡o nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad S. J., miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos G.

J. mirties 2006-02-11, priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtÄ . Å io juridinio fakto nustatymas reikalingas, kad galėtų paveldėti S. J. turtÄ , kuris jam priklauso po G. J. mirties..           Suinteresuotas asmuo I. J. teismo posėdyje sutinko, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ir paaiÅ¡kino, kad mama G. J. mirė (duomenys neskelbtini), tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Po tėvų mirties liko butas ir Å«kiniai pastatai.

Jie yra trys vaikai. Po motinos mirties jie liko gyventi bute su tėvu. Ji tame bute gyveno iki 2008metų. Jie mokėsi, tėvas dirbo ir juos iÅ¡laikė. Jie galvojo, kad tėvas S. J. po motinos mirties paveldėjimo dokumentus sutvarkys. IÅ¡ pradžių viskÄ norėjo paveldėti vienas tėvas, tačiau paskui buvo nutarta, kad visi G. J. palikimÄ pasidalins. 2007m. liepos mėnesį tėvas vedė ir iÅ¡sikėlė gyventi pas žmonÄ . Ji nežino, ar tėvas mokėjo už komunalinius patarnavimus.2010 m. bute sprogo radiatoriai, reikėjo keisti Å¡ildymo sistemÄ .

Tėvas pakeitė, dabar ten Å¡ildymo sistema yra: radiatoriai, pečius.Mano, kad butas turi priklausyti jiems visiems.          Suinteresuotas asmuo D. J. teismo posėdyje sutinko, jog bÅ«tų nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas ir paaiÅ¡kino, kad mama G. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis tuo metu jau buvo pilnametis, liko bute gyventi su tėvu S. J.. Bute liko mamos daiktai. Kol gyveno kartu, už vandenį, elektrÄ mokėjo tėvas. Po santuokos su R. J., butu rÅ«pinosi visi vienodai.

Žinojo, kad tėvas ėmė paskolÄ Å¡ildymo sistemos keitimui. Tėvas S. J. mirė (duomenys neskelbtini). Jis mano, kad paveldėti turi visi.          Liudytojas R. S. parodė,kad po G. J. mirties bute liko gyventi vyras ir vaikai, tame bute S. J. gyveno trumpÄ laikÄ , po to ten gyveno vaikai. Jis , kaip seniÅ«nas, iÅ¡davė pažymÄ , kadangi vaikai faktiÅ¡kai turtÄ valdė, prižiÅ«rėjo butÄ , tvarkė aplinkÄ .                    IÅ¡ santuokos liudijimo matyti,kad J.

S. ir J. G. susituokė (duomenys neskelbtini) (12 b.l.).          Iš santuokos liudijimo matyti,kad J. S. ir J. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (11 b.l.).          Iš S. J. mirties liudijimo matyti,kad jis mirė (duomenys neskelbtini) (9 b.l.).          Iš G. J. mirties liudijimo matyti,kad ji mirė (duomenys neskelbtini) (10 b.l.).          Iš pažymos matyti, kad S. J. paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (16 b.l.).          Iš pažymos matyti, kad G.

J. paskutinė gyvenamoji vieta buvo Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) ( 15 b.l.).          IÅ¡ 2014-04-22 notarės liudijimo matyti,kad po S. J. mirties užvesta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo kreipėsi jo sutuoktinė R. J. (13 b.l.).          IÅ¡ testamentų registro iÅ¡raÅ¡o matyti,kad pagal palikėjo asmens kodÄ (duomenys neskelbtini) nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų ( 14 b.l.).          IÅ¡ garažo, buto, namo techninės apskaitos bylos matyti,kad butas adresu (duomenys neskelbtini) priklauso G.

J. (17-23 b.l.).          Iš sutarties matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini) buvo parduotas G. J. 1992-08-12 ( 24-25 b.l.).          Iš 2010-11-05 paskolos sutartiers matyti, kad S. J. buvo suteikta 5000Lt paskola šildymo sistemai ( 27-29 b.l.).           Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti,kad G. J. nuosavybės teise priklauso butas ir ūkiniai pastatai adresu Pakruojo r., (duomenys neskelbtini) (32-38 b.l.).          Iš K. seniūnijos pažymos matyti,kad po G.

J. mirties jos turtÄ priėmė, tvarko ir valdo vaikai: D. J., I. J., V. J. ( 53 b.l.).          Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 444 straipsnio 1 dalimi, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Faktas yra juridinis, jeigu jis gali sukelti pareiÅ¡kėjui tam tikrų teisinių padarinių: jį nustačius, pareiÅ¡kėjas įgis tam tikrÄ subjektinę teisę, galės įgyvendinti jau esamÄ teisę ar kitu bÅ«du pasikeis jo teisinis statusas.

Tai reiÅ¡kia, kad teismine tvarka negali bÅ«ti nustatinėjami faktai, kurie realiai buvo ar yra, tačiau pagal teisę jie neturi juridinės reikÅ¡mės. Teismas ypatingÄ ja teisena nagrinėja ir bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 str. 8 p.).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus tik tada, kai pareiÅ¡kėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senatas 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr.56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje“ 1.2 punktu iÅ¡aiÅ¡kino, kad juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) praÅ¡omas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t.y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; o 13 punktu iÅ¡aiÅ¡kino, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi, remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais, bei kad teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktÄ , neturi aiÅ¡kinti ar konstatuoti palikto turto kiekio, jo dalių, vietos.

Å ioje byloje nagrinėjamiems teisiniams santykiams taikomas palikimo atsiradimo metu galiojantis Civilinis kodeksas. Å io kodekso 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimÄ priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis; laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ . Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Å¡ie nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.PareiÅ¡kėjai ir suinteresuoti asmenys ypatingosios teisenos bylose turi Å¡alių teises ir pareigas (CPK 42 str. 4 d.), todėl jie privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 str.), kadangi teismas turi nurodyti įrodymus, kuriais remiantis faktas pripažintas nustatytu ar praÅ¡ymas nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ netenkinamas, ir priimti argumentuotÄ sprendimÄ (CPK 270 str. 4 d., 448 str. 1 d.).Todėl teismas, galutinai iÅ¡tyręs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, turinčius reikÅ¡mės bylai, pagal vidinį savo įsitikinimÄ konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos R.

J. praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas.Palikimo priėmimas– tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo, kuri turi bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡ta per įstatymo nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėja R. J., įrodinėdama , kad jos vyras S. J. po savo žmonos G. J. mirties palikimÄ priėmė, faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti, nurodė, kad S. J. po G.

J. mirties kartu su vaikais liko gyventi G. J. vardu registruotame bute, esančiame Pakruojo r., (duomenys neskelbtini), naudojosi visais ten esančiais daiktais, mokėjo mokesčius, tvarkė, remontavo butÄ , pakeitė langÄ ir Å¡ildymo sistemÄ . Kaip nurodė pareiÅ¡kėja, jos vyras S. J. laiku, t.y. per 3 mėnesius po G. J. mirties į notarÄ dėl paveldėjimo nesikreipė . S. J. mirė (duomenys neskelbtini), o ji kreipėsi laiku į notarÄ dėl paveldėjimo po S. J. mirties. PareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime bei teismo posėdyje nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, bei teismo posėdyje apklausti suinteresuoti asmenys ir liudytojas.

Kasacinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡ veiksmų fakto, ir veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai - įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, tai yra, įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo ar į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Veiksmų pobÅ«dis - tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Tokiu atveju, kai palikimÄ sudaro butas, faktiÅ¡kas palikimo priėmimas ir jo valdymas reiÅ¡kia, kad S. J. po savo žmonos G. J. mirties paveldėjo ir faktiÅ¡kai valdė likusį jos turtÄ : gyveno kartu su vaikais bute, mokėjo mokesčius, butÄ remontavo ir prižiÅ«rėjo.. Å ioje byloje aukščiau iÅ¡dėstytais įrodymais yra įrodyta, kad S. J. po savo žmonos G.

J. mirties faktiÅ¡kai , pradėdamas valdyti, paveldėjo jos turtÄ , todėl palikimÄ priėmė. Remdamasis iÅ¡dėstytais motyvais ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260, 263-270, 443, 444, 445 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjos R. J. pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti turintį juridinę reikÅ¡mę faktÄ , kad S. J. a.k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo žmonos G. J. a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas valdyti ir tvarkyti jos turtÄ .

Turintis juridinę reikÅ¡mę faktas nustatomas paveldėjimo teisei įgyvendinti.  Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                          Rima Volikienė