cf3ed515-bf1b-4f0e-a198-6020f3af0803 · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-6101-1065/2021 Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00314-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.5; 2.6.28.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1; 3.2.6.5 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 9 d. Pakruojis Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų teisėja Kristina Jurevičienė, sekretoriaujant Jolitai Juknienei, Loretai Armalienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) atstovei advokatei Kristinai GrigaliÅ«nienei, atsakovams N. V., S. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kinį atsakovams S. K. ir N. V. dėl skolos priteisimo, nustatė: ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų S. K. ir N. V. 3 525,20 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų, 881,25 Eur palÅ«kanų, 5 procentų procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisti iÅ¡ atsakovų visas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad 2009 m. lapkričio 5 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „A“ ir Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Å iaulių AVPK) sudarė Sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių saugojimo, pagal kuriÄ UAB „A“ įsipareigojo, įgaliotam Å iaulių AVPK policijos pareigÅ«nui iÅ¡kvietus, atvykti į nurodytÄ vietÄ Å iaulių miesto savivaldybės teritorijoje, priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikÅ¡telėje.

Pagal sutarties 4.1 punktÄ UAB „A“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ ir saugojimÄ iÅ¡ automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti saugojimo iÅ¡laidas pagal UAB „A“ nustatytus įkainius, atitinkančius to laikotarpio ir tos vietovės vidutines rinkos kainas. 2010 m. gegužės 12 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 25 iÅ¡ kelio (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pervežtas automobilis „O“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje transporto priemonė buvo saugoma iki 2012 m. birželio 1 d.

Transporto priemonės savininkas teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovė N. V., o valdytojas (vairuotojas) teisės pažeidimo padarymo momentu buvo atsakovas S. K. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „A“ perleido ieÅ¡kovei reikalavimo teises į atlyginimÄ už automobilių priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Å iaulių AVPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises. Todėl IeÅ¡kovė įgijo teisę reikalauti iÅ¡ atsakovų transporto priemonių saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo bei palÅ«kanų mokėjimo.

IeÅ¡kovė ne kartÄ praneÅ¡imais kreipėsi į atsakovus, informuodama apie reikalavimo teisių į jį perleidimo sutarties sudarymÄ , siÅ«lydama atsakovams geranoriÅ¡kai apmokėti Transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas, tačiau atsakovai to iki Å¡iol nepadarė. Atsakovas S. K. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2010 m. gegužės 5 d., vairuojant automobilį „O“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį buvo nusipirkęs iÅ¡ N. V., sustabdė kelių policija. Kadangi buvo neblaivus, automobilio vairuoti nebeleido ir jis buvo nutemptas į saugojimo aikÅ¡telę UAB „A“.

Leido pasiimti daiktus iÅ¡ maÅ¡inos. Su aikÅ¡telės virÅ¡ininku sutarė, kad jis palieka automobilio raktelius, dokumentus už tai, kad nereikėtų mokėti už aikÅ¡telę. VirÅ¡ininkas parašė raÅ¡telį, kad pretenzijų nereikÅ¡ ir jie spręs, kÄ su maÅ¡ina daryti. Tačiau po 2 metų gavo praneÅ¡imÄ , kad už tuos metus yra įsiskolinimas už saugojimo aikÅ¡telę. Per tuos 2 metus nebuvo gavęs jokio praneÅ¡imo. Su juo susisiekė ir N. V., kuri taip pat gavo praneÅ¡imÄ apie įsiskolinimÄ , jai paaiÅ¡kino, kad paliko maÅ¡inos dokumentus, raktelius už saugomÄ aikÅ¡telę.

Tada N. V. ėmėsi veiksmų dėl Å¡ios situacijos, kuriÄ pavyko sutvarkyti, kad nereikėtų mokėti. 2021 m. kovo mėn. vėl gavo praneÅ¡imÄ apie tÄ patį įsiskolinimÄ ir dar delspinigius. KategoriÅ¡kai nesutinka su Å¡iuo ieÅ¡kiniu, kadangi viskas buvo jau iÅ¡siaiÅ¡kinta ir jokių raÅ¡tų per tuos 10 metų negavo. Atsakovė N. V. atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2012 m. balandžio 4 d. gavo praneÅ¡imÄ iÅ¡ UAB „I“ dėl įsiskolinimo grÄ Å¾inimo už automobilio „O“ (duomenys neskelbtini) saugojimÄ nuo 2010 m. gegužės 5 d.

UAB „A“ aikÅ¡telėje. Šį automobilį buvo pardavusi prieÅ¡ 4 metus, tačiau oficialiai pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo įforminę „Regitroj“. Pradėjus aiÅ¡kintis apie automobilio saugojimÄ , kaip jis ten atsirado ir kodėl gauna tik po 2 metų praneÅ¡imÄ , aikÅ¡telės savininkas jai nieko neaiÅ¡kino ir maÅ¡inos neparodė. Nuvykus į Å iaulių kelių policijÄ padėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, kad automobilį vairavo neblaivus S. K., kuriam buvo pardavusi. Jis buvo sulaikytas, o maÅ¡ina nutempta į saugojimo aikÅ¡telę.

Susisiekus su S. K., jis patvirtino ir pasakė, kad jis paliko maÅ¡inos raktelius, dokumentus ir maÅ¡inÄ , kad nereikėtų mokėti už aikÅ¡telę ir sutarė, kad bus atsiskaitę. Toliau aiÅ¡kintis jai patarė pas kelių policijos virÅ¡ininkÄ , kuris jai ir padėjo. IÅ¡klausęs apie visÄ situacijÄ pasakė, kad jau dabar čia jų reikalas aiÅ¡kintis ir ji nebesirÅ«pintų. Po Å¡io vizito jai paskambino iÅ¡ UAB „I“ ir pasakė, kad iÅ¡registruotų maÅ¡inÄ iÅ¡ Regitros, paraÅ¡ytų sutikimÄ dėl maÅ¡inos utilizavimo ir patarė kaip raÅ¡yti, kad jokių pretenzijų nereikÅ¡.

Taip ir buvo viskas užbaigta. Po 10 metų (2021 m. kovo mėn.) vėl gauna praneÅ¡imÄ dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „O“. Nesutinka su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir jų iÅ¡vardintais argumentais, pvz. pridedama praÅ¡ymas dėl utilizavimo, o ne sutikimas, kad buvo siunčiami pakartotini praneÅ¡imai ir kt. Atsakovė N. V. papildomu atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad pažymoje iÅ¡ VÄ® „Regitra“, iÅ¡duotoje 2012 m. balandžio 19 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad automobilis iÅ¡registruotas 2010-06-08 /data po automobilio palikimo saugojimo aikÅ¡telėje/.

Kadangi apie saugomÄ automobilį sužinojo tik 2012 m. balandžio mėn., tai ir iÅ¡registruoti vyko 2012 m. balandžio mėn. Kyla įtarimas, ar galėjo iÅ¡registruoti be automobilio savininko. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė ieÅ¡kinį palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Mano, kad byloje yra įrodyta, kad atsakovo S. K. valdyta ir atsakovei N. V. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė buvo saugoma priverstinai nuvežta į UAB „A“ saugojimo aikÅ¡telę nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2012 m. birželio 1 d.

Ieškovė turi teisę reikalauti, kadangi yra perėmusi reikalavimo teisę. Transporto priemonės savininkė teisės pažeidimo padarymo metu buvo atsakovė N. V., tai patvirtina pateiktas sutikimas utilizuoti transporto priemonę, taip pat atsakovo V. K. pateiktas prašymas Šiaulių apskrities VPK, Šiaulių apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei liudytojos N. V. parodymai. Kad pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta 2008 metais yra tik deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti teiginiai.

PraÅ¡o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Teismo posėdžio metu atsakovė N. V. nurodė, kad maÅ¡ina buvo parduota kažkur 2008 m. S. K. Pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė, nes įstatymas leido, kažkÄ ten dėl savęs buvo pasirašę. Pardavė už simbolinę kainÄ , bet jis neįregistravo. 2012 m. balandžio mėnesį iÅ¡ UAB „I“ gavo raÅ¡tÄ , kad už saugojimo aikÅ¡telę ji skolinga 11600 litų. Pagal įstatymÄ jai antrÄ dienÄ turėjo praneÅ¡ti, ji kaip savininkė, turėjo žinoti, kad maÅ¡ina nutempta į saugojimo aikÅ¡telę.

Pagal sutartį, tai jei maÅ¡ina pusę metų prastovi aikÅ¡telėje, turi kreiptis į policijÄ ir aiÅ¡kintis, kodėl ta maÅ¡ina nepaimta. Ji su drauge iÅ¡važinėjo visas saugojimo aikÅ¡teles Å iauliuose, aikÅ¡telę atrado. Jokios maÅ¡inos jai neparodė. Nuvažiavo į kelių policijÄ , kelių policijos virÅ¡ininkas pasakė, kad dabar čia jų reikalas ir jie viskÄ sutvarkys. Ji pastoviai skambino į UAB „I“, raÅ¡inėjosi ir laiÅ¡kais. Å is jai patarė iÅ¡registruoti maÅ¡inÄ ir raÅ¡yti sutikimÄ , kad jokių pretenzijų neturės. Viskas buvo sutvarkyta, kÄ jai daugiau bereikėjo ieÅ¡koti? Ji Å¡iuos dokumentus iÅ¡saugojo.

Po 10 metų gauna laiÅ¡kÄ , kad vėl skoloj. Per visÄ Å¡Ä¯ laikotarpį jokių praneÅ¡imų daugiau nebuvo gavusi. Pardavusi transporto priemonę, ji „Regitros“ neinformavo. Jai iÅ¡ UAB „I“ pasakė, kÄ ji turi sutvarkyti, todėl ji ir pateikė sutikimÄ utilizavimui. Ji iÅ¡ S. K. buvo gavusi laiÅ¡kÄ su paaiÅ¡kinimu, kad jis paliko automobilio raktelius ir dokumentus bei sutarė, kad automobilį palieka už skolÄ . Kai ji sužinojo, ji iÅ¡siaiÅ¡kino ir suprato, kad tos skolos jai nebeliko, apie skolos susidarymÄ ji nieko nežinojo.

Jie turėjo praneÅ¡ti, tačiau nebuvo praneÅ¡ta. Ji su ieÅ¡kiniu nesutinka. Teismo posėdžio metu atsakovas S. K. nurodė, kad kai buvo paskirta ta bauda, jis paprasčiausiai paliko dokumentus. Su aikÅ¡telės virÅ¡ininku sutarė, kad atiduoda maÅ¡inÄ ir raktelius už tÄ baudÄ , tada neturėjo pinigų ir paliko. Paskirta 1000 Lt bauda, tai čia jau buvo atskira bauda, ten buvo sumokėta. Datos negali pasakyti, jis paliko automobilio raktelius ir sutarė, sakė, kad bus kažkur 400 litų, už jÄ paliko automobilį.

VirÅ¡ininkas su tuo sutiko, sakė, kad jie patys viskÄ sutvarkys, kalbėjo su aikÅ¡telės virÅ¡ininku. Po to jokių laiÅ¡kų ar žinučių nėra gavęs, tik po 10 metų gavo praneÅ¡imÄ . Automobilio įsigijimo aplinkybės tokios, kaip nurodė N. V. Automobilis buvo paliktas už aikÅ¡telę. RaÅ¡telio, kur parašė aikÅ¡telės virÅ¡ininkas, dabar nesurastų. Su ieÅ¡kiniu nesutinka. Liudytoja N. V. parodė, kad N. V. buvo jos darbo draugė, giminystės ryÅ¡iai nesieja. Datos neprisimena, ji ir N. V. buvo nuvažiavusios į Å iaulius ir ieÅ¡kojo aikÅ¡telės kur galėtų bÅ«ti ta maÅ¡ina.

Po to važiavo į kelių policijÄ , kai savininkė paaiÅ¡kino visÄ problemÄ , jai pasakė, kad dabar čia viskÄ spręs jie. Ji pati girdėjo tÄ pokalbį, kadangi buvo kabinete, buvo pasakyta, kad „jÅ«s dabar čia nebesirÅ«pinkit, viskas bus iÅ¡spręsta, kadangi čia policijos problemos“. Kaip suprato, nebesirÅ«pinti ta maÅ¡ina. Sprendė, kÄ toliau joms daryti, ar rÅ«pintis ta maÅ¡ina, nors jos ir nerado. Policija susipažino su visais dokumentais, sakė, kad tas, kuris važiavo, kaip ir užstatė tÄ maÅ¡inÄ .

N. V. policijoje kažkÄ pildė, kažkokius dokumentus, bet ji neprisimena. IeÅ¡kinys tenkinamas iÅ¡ dalies. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad 2009 m. lapkričio 5 d. UAB „A” ir Å iaulių apskrities AVPK sudarė Sutartį dėl transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo, jų saugojimo ir ikiteisminio tyrimo metu paimtų transporto priemonių pervežimo ir saugojimo Nr. 40-IL-5868 (toliau – Sutartis), pagal kuriÄ UAB „A“ įsipareigojo, įgaliotam Å iaulių AVPK policijos pareigÅ«nui iÅ¡kvietus, atvykti į nurodytÄ vietÄ priverstinai nuvežti transporto priemonę ir saugoti savo aikÅ¡telėje.

Pagal sutarties 4.1 punktÄ UAB „A“ įgijo teisę už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ , pervežimÄ ir saugojimÄ iÅ¡ automobilio savininko, valdytojo ar įgalioto asmens reikalauti atlyginti sutartyje nurodytas iÅ¡laidas. 2010 m. gegužės 12 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 25 iÅ¡ kelio (duomenys neskelbtini) į transporto priemonių saugojimo aikÅ¡telę adresu: (duomenys neskelbtini), buvo pervežtas automobilis „O“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje transporto priemonė buvo saugoma iki 2012 m. birželio 1 d.

Transporto priemonės savininkė VÄ® „Regitra“ duomenimis yra atsakovė N. V. 2019 m. sausio 14 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi UAB „A“ perleido IeÅ¡kovei reikalavimo teises į atlyginimÄ už automobilių priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 1 d. sutarčių su Å iaulių AVPK pagrindu ir į visas kitas su tuo susijusias teises. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad minėtoje įstatymo normoje nustatyti du subjektai – transporto priemonės savininkas ir valdytojas, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas.

Taigi teismas turi pareigÄ nustatyti asmenis, kurie privalo atlyginti nurodytas iÅ¡laidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-309/2010; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2010; 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020). Byloje kilo ginčas dėl atsakovų, kaip transporto priemonės „O“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo ir savininkės, solidarios pareigos atlyginti Å¡ios transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas.

Nagrinėjamu atveju Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. gegužės 12 d. transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 25, Å iaulių rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-4571-68/2010 bei atsakovo S. K. paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad ginčo transporto priemonė buvo priverstinai nuvežta į saugojimÄ aikÅ¡telę ir ten buvo saugoma dėl jÄ vairavusio S. K., kuris nesilaikė Kelių eismo taisyklių, padaryto administracinio teisės pažeidimo.

Jam apie transporto priemonės nuvežimÄ buvo žinoma, Å¡ios aplinkybės atsakovas neginčijo, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pasirašė 2010 m. gegužės 12 d. automobilio priverstinio nuvežimo akte, pagal paties 2010 m. birželio 3 d. praÅ¡ymÄ vyko į saugojimo aikÅ¡telę pasiimti automobilyje likusių daiktų. Nors tiek atsiliepimu į ieÅ¡kinį, tiek teismo posėdžio metu S. K. nurodė, kad su saugojimo aikÅ¡telės virÅ¡ininku sutarė, kad palieka automobilio raktelius, dokumentus už tai, kad nereikėtų mokėti už aikÅ¡telę, tokį susitarimÄ patvirtinančių duomenų byloje nėra.

RaÅ¡telio, kurį, atsakovas nurodė aikÅ¡telės virÅ¡ininkÄ pasiraÅ¡ius, teismo siÅ«lymu į bylÄ atsakovas nepateikė, nurodė, nebegalintis jo surasti. Atsakovas taip pat pavirtino, jog buvo gavęs praneÅ¡imÄ , kad už 2010–2012 m. yra susidaręs įsiskolinimas už saugojimo aikÅ¡telės paslaugas. Nurodė, kad susisiekus su N. V., Å¡i sutvarkė situacijÄ , kad mokėti nebereikėtų, tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl automobilio utilizavimo toliau nedidinant saugojimo iÅ¡laidų, tačiau dėl reikalavimo atlyginti iÅ¡laidas už 2010–2012 m. laikotarpį jokie sprendimai nebuvo priimti, susitarimai nesudaryti.

Juolab, kad ir pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu atsiliepimu ir paaiÅ¡kinimais teismo posėdžio metu negalėjo aiÅ¡kiai nurodyti jam paskirtÄ baudÄ ar transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidas jis, kaip suprato, dengia palikdamas automobilį (raktelius, dokumentus). Dėl nurodytų aplinkybių spręstina, kad atsakovas, bÅ«damas transporto priemonės valdytoju (ir savininku), privalėjo pasidomėti savo transporto priemonės likimu, jos (ne)utilizavimu, tačiau elgėsi neapdairiai, neįsitikino ir neužsitikrino, jog tinkamai įvykdė visas savo pareigas dėl jo padaryto administracinio teisės pažeidimo susiklosčiusioje situacijoje, kas turėjo įtakos iÅ¡laidų už transporto priemonės nuvežimÄ bei saugojimÄ susidarymui.

Atsakovas Å¡iuo atveju turi prisiimti tokio savo netinkamo ir neteisėto elgesio teisines pasekmes ir atsiskaityti su ieÅ¡kove už suteiktas paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia atsakovÄ S. K. turint pareigÄ turint pareigÄ atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje. Sprendžiant dėl atsakovės N. V. solidariosios atsakomybės atlyginti iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimu transporto priemonės stovėjimo aikÅ¡telėje, svarbu nustatyti, ar atsakovė buvo ginčo transporto priemonės savininkė jos priverstinio nuvežimo ir saugojimo laikotarpiu.

Ieškovės nuomone, aplinkybę, kad būtent atsakovė buvo ginčo transporto priemonės savininkė patvirtina N. V. sutikimas utilizuoti transporto priemonę, taip pat atsakovo V. K. pateiktas prašymas Šiaulių apskrities VPK, Šiaulių apylinkės teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei liudytojos N. V. parodymai. Nors byloje pateikti duomenys, kad N. V. pagal registro duomenis buvo transporto priemonės savininke administracinio teisės pažeidimo metu, tačiau abu atsakovai patvirtino, kad transporto priemonę iš N. V. 2008 m.

įsigijo S. K. Nors raÅ¡ytinė pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovų pozicijos, jog minėtos sutarties pagrindu transporto priemonės savininku tapo S. K., tik jis vieÅ¡ajame Kelių transporto priemonių registre automobilio nebuvo įregistravęs, sutapo. Pastebėtina, kad teismas neturi pagrindo netikėti tokiais atsakovo S. K. paaiÅ¡kinimais, nes bÅ«tent toks jo tvirtinimas, kitų byloje esančių įrodymų kontekste, lemia jo pareigos atlyginti transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų buvimÄ (ar nebuvimÄ ).

Pastebėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-571-68/2010 priimtas nutarimas šioje civilinėje byloje neturi prejudicinės galios, nes aplinkybės, kas yra automobilio savininkas administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo įrodinėjamos, buvo sprendžiamas atsakovo S. K. administracinės atsakomybės klausimas. Kitoje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

Å iuo atveju administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ir įrodinėjimo dalykas nebuvo ginčo automobilio priklausymas nuosavybės teise atsakovei, tokių aplinkybių nebuvo aiÅ¡kinamasi. Nors nedeklaruodama pasikeitusio transporto priemonės valdytojo duomenų VÄ® „Regitra“, N. V. kaip deklaruota transporto priemonės savininkė prisiėmė tam tikrÄ rizikÄ , tačiau daikto įregistravimas atitinkamame registre savaime nereiÅ¡kia, jog jį įregistravęs asmuo yra to daikto savininkas ir nesukuria nepaneigiamos nuosavybės teisės prezumpcijos.

Teismo vertinimu, bylos nagrinėjimo metu Å¡i prezumpcija paneigta atsakovų parodymais. Atsiliepimu į ieÅ¡kinį N. V. nurodė, jog tik nuvykusi į Å iaulių kelių policijÄ ji sužinojo, jog automobilį neblaivus vairavo S. K. Teismo posėdžio metu S. K. patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nenurodė, kad automobilio savininkė yra N. V., kas patvirtina, kad atliekant pažeidimo tyrimÄ ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ buvo vadovaujamasi bÅ«tent registro duomenimis.

Pastebėtina ir tai, jog nors ieÅ¡kiniu ir nurodoma, kad ieÅ¡kovė ne kartÄ kreipėsi praneÅ¡imais į abu atsakovus, informuodama apie reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymÄ ir siÅ«lydama geranoriÅ¡kai sumokėti susidariusias iÅ¡laidas, tačiau byloje įrodymų, jog atsakovei N. V. nuo 2010 m. buvo siunčiami praneÅ¡imai, nepateikta, iÅ¡skyrus praneÅ¡imÄ atsakovei Å¡ių metų kovo mėnesį ir 2012 m. balandžio 4 d. praneÅ¡imÄ , t. y. po to, kai jau buvo susidariusi transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų skola.

Ä® bylÄ nepateikta ir įrodymų, jog N. V. buvo informuota apie priverstinai nuvežtÄ transporto priemonę iÅ¡ karto po Å¡io veiksmo atlikimo ar netrukus po to; tokių duomenų teismo įpareigojimu nagrinėjant bylÄ (2021 m. birželio 16 d.) negalėjo pateikti ir Å iaulių AVPK. Teismo vertinimu, N. V., sužinojusi apie susiklosčiusiÄ situacijÄ dėl S. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo ėmėsi veiksmų (vyko į saugojimo aikÅ¡teles, policijos įstaigÄ , pateikė praÅ¡ymÄ dėl transporto priemonės utilizavimo ir kt.) tik dėl to, kad siekė iÅ¡vengti didesnių problemų, skolų, vėlesnio įrodinėjimo, jog transporto priemonės savininkė ji yra tik formaliai, kÄ ir nurodė pati N. V.; kadangi S. K. veiksmų dėl susiklosčiusios situacijos nesiėmė, pasikliovęs, kaip jis pats nurodė teismui, saugojimo aikÅ¡telės virÅ¡ininko žodiniu pasakymu, jog pretenzijos nebus reiÅ¡kiamos.

Pabrėžtina, kad nuosavybės teisės į transporto priemonę pagal pirkimo–pardavimo sutartį perėjimo momentas nustatomas pagal bendrÄ sias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.317, 6.318 straipsnių taisykles, o automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 3K-3-54/2011). Nei Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse neįtvirtinta specialių įrodinėjimo priemonių pardavėjo pareigos perduoti daiktÄ tinkamam įvykdymui įrodyti, todėl pardavėjo pareigų įvykdymas gali bÅ«ti grindžiamas visais įrodymais.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas sprendžia, kad tarp N. V. ir S. K. susiklostė transporto priemonės pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu. IeÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo automobilio perdavimas S. K. neįvyko ir kad jis neįgijo asmeninės nuosavybės teisės į ginčo automobilį iki jo priverstinio nuvežimo. Aplinkybė, jog ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, t. y. asmeniui, kuris negali atsakyti pagal ieÅ¡kinį, sudaro pagrindÄ ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ tokiam asmeniui, atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

Kaip minėta, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalyje nustatyti du subjektai, kurie privalo solidariai atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas – transporto priemonės savininkas ir valdytojas. Teismui konstatavus, kad atsakovė N. V. nebuvo ginčo transporto priemonės savininkė, ji nėra tinkamas subjektas atlyginti transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 8 dalies prasme.

Todėl laikytina, kad ieÅ¡kovės reikalavimas dėl solidarios transporto priemonės savininko atsakomybės pareikÅ¡tas netinkamai atsakovei ir jos atžvilgiu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestinas. Ginčo dėl priteistinos sumos ar įkainio byloje nebuvo, atsakovo prievolė atsirado priverstinės pasaugos pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ieÅ¡kovės ir Å iaulių AVPK sutartyje įtvirtintos saugojimo kainos neginčijo, neįrodinėjo kainos nesÄ Å¾iningumo, teismas sprendžia, jog priteistinai sumai skaičiuoti taikytinas Sutartyje nurodytas tarifas (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1496-560/2018;

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1484-467/2018). IÅ¡ atsakovo S. K. ieÅ¡kovei priteistina 3525,20 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminÄ skolininkas privalo mokėti už termino praleidimÄ sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais.

Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis numato skolininkui pareigÄ mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio. Ikiteisminės kompensuojamosios palÅ«kanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo teisme dienos. Toks kompensuojamųjų palÅ«kanų apskaičiavimo bÅ«das pripažįstamas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2013 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013).

Atsakovas patvirtino, kad praneÅ¡imÄ apie susidariusias iÅ¡laidas ir pareigÄ jas atlyginti gavo 2012 m., tačiau atsakovas iÅ¡laidų neatlygino, todėl iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinos 881,25 Eur palÅ«kanos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Procesinių palÅ«kanų, iÅ¡ieÅ¡kotinų nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti 5 dydžio metines palÅ«kanas už sumÄ , kuriÄ sumokėti praleistas terminas.

IeÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos. Vadovaujantis CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovo S. K. ieÅ¡kovei priteistinas 99 Eur žyminis mokestis bei 729,40 Eur už advokato pagalbÄ . Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 284 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo S. K., gim. (duomenys neskelbtini), - 3525,20 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt penkis eurus 20 ct) transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų - 881,25 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ eurų 25 ct) palÅ«kanų - 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2021 m. gegužės 13 d.

– iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo - 99 Eur (devyniasdeÅ¡imt devynis eurus) žyminio mokesčio - 729,40 Eur (septynis Å¡imtus dvideÅ¡imt devynis eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti ieÅ¡kovei UAB „O“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė – (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“. IeÅ¡kinį atsakovės N. V. atžvilgiu atmesti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mus.

Teisėja Kristina Jurevičienė