cf3dc9bf-2eeb-4ec2-9ae6-5d3b96b2f2c6 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-444-265/2021 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-07344-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.1.1; 1.1.1.2; 1.1.4.2; 1.3.2.9.3; 1.3.2.9.10.7; 1.3.5.1; 1.3.5.9; 1.3.9.2.2; 3.3.1.18.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gegužės 6 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės vieÅ¡osios įstaigos Respublikinės Klaipėdos ligoninės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės I.

G. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai Respublikinei Klaipėdos ligoninei dėl darbo sutarties pakeitimo pripažinimo neteisėtu. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovės 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-551 nustatytÄ ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygų pakeitimÄ . Nurodė, kad dirbo vieÅ¡ojoje įstaigoje (toliau – ir VÅ¡Ä®) Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje Urologijos skyriaus vyresniÄ ja slaugytoja 1,0 etato krÅ«viu bei bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etato krÅ«viu. 2020 m. birželio 10 d. ieÅ¡kovei buvo įteiktas įsakymas dėl darbo sutarties nutraukimo dėl ieÅ¡kovės kaltės, taip pat žodžiu buvo siÅ«loma pasirinkti – arba darbo sutartis bus nutraukta atsakovės iniciatyva dėl ieÅ¡kovės kaltės, arba ieÅ¡kovė paraÅ¡ys praÅ¡ymÄ dėl darbo sutarties pakeitimo, atsisakant Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų. 2020 m. birželio 11 d. atsakovė darbo sutarties su ieÅ¡kove nenutraukė ir toliau įtikinėjo ieÅ¡kovę pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl vyresniosios slaugytojos pareigų atsisakymo savo noru.

Dėl Å¡ių aplinkybių 2020 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovė, bÅ«dama streso bÅ«senos ir verčiama atsakovės administracijos atstovų, pateikė praÅ¡ymÄ atsisakyti vyresniosios slaugytojos pareigų ir leisti tęsti darbÄ einant bendrosios praktikos slaugytojos pareigas. 2020 m. birželio 27 d. ieÅ¡kovė informavo atsakovę, kad persigalvojo, nesutinka su darbo sutarties pakeitimu ir lieka eiti ankstesnes pareigas, todėl 2020 m. birželio 12 d. jos praÅ¡ymas dėl atleidimo iÅ¡ vyriausiosios slaugytojos pareigų neatitinka tikrosios jos valios.

IeÅ¡kovė taip pat teigia, kad 2020 m. birželio 10 d. įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo buvo priimtas praleidus vieno mėnesio terminÄ . 2020 m. liepos 10 d. atsakovė ieÅ¡kovei pateikė dokumentus, iÅ¡ kurių paaiÅ¡kėjo, kad atsakovė 2020 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-551 vienaÅ¡aliÅ¡kai pakeitė ieÅ¡kovės darbo sutarties sÄ lygas, perkeldama ieÅ¡kovę į bendrosios praktikos slaugytojos pareigas 0,5 etato krÅ«viu. IeÅ¡kovė nurodė, kad Å¡is įsakymas priimtas neturint jos sutikimo ir turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu.

Taip pat ieÅ¡kovė teigė, kad nėra padariusi atsakovės įsakymuose nurodytų darbo pareigų pažeidimų, todėl jie yra neteisėti. IeÅ¡kovės nuomone atsakovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, siekė priversti jÄ pasitraukti iÅ¡ vyresniosios slaugytojos pareigų.

2. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimai VÅ¡Ä® Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje fiksuojami nuo 1990 m. Visais atvejais nustatytus pažeidimus ieÅ¡kovė vertino kaip politinį susidorojimÄ , mobingÄ . Atsiliepime atsakovė pateikė informacijÄ apie ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimų pobÅ«dį, ieÅ¡kovei taikytas drausminės atsakomybės priemones, taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovės darbo sutarties pakeitimus ir 2020 m. birželio 12 d.

įsakymo Nr. (4.9)-P-551 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ priėmimÄ lėmė tai, kad ieÅ¡kovė nustatytus pažeidimus vertino nekritiÅ¡kai, nesiskaitė su darbdavio interesais, prarado jo pasitikėjimÄ . Atsakovė, siekdama užtikrinti įstaigos interesus, teikti saugias ir kokybiÅ¡kas asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, atsakingai įvertino ieÅ¡kovės padarytus pakartotinius darbo pareigų pažeidimus ir nusprendė atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos ir papildomų Urologijos skyriaus bendrosios praktikos slaugytojos pareigų 2020 m. birželio 12 d. už pakartotinį darbo pareigų pažeidimÄ .

Pažymėjo ir tai, kad 2020 m. birželio 12 d. įsakymas priimtas ieÅ¡kovės laisva valia iÅ¡reikÅ¡to praÅ¡ymo pagrindu, todėl negali bÅ«ti suprantamas kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ . Taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovė savo iniciatyva ir laisva valia darbdavio atstovams iÅ¡reiÅ¡kė norÄ toliau dirbti įstaigoje kaip bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etato bei pateikė praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ vyresniosios slaugytojos pareigų 2020 m. birželio 12 d., įsipareigodama grÄ Å¾inti visas jai iÅ¡mokėtas sumas.

Ä®rodymų, jog atsakovė vertė ieÅ¡kovę raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ darbo, naudojo jai psichologinį ar kitokį neigiamÄ poveikį siekdama su ieÅ¡kove nutraukti darbo sutartį, ieÅ¡kovė nepateikė. Nors ieÅ¡kovė 2020 m. birželio 27 d. tarnybiniu praneÅ¡imu atsakovei pranešė, kad apsigalvojo ir nesutinka su pakeista darbo sutartimi, tačiau, atsakovės nuomone, po 2020 m. birželio 12 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-551 „Dėl 2020 m. birželio 10 d.

VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ pakeitimo“ priėmimo ieÅ¡kovė neteko teisės pasinaudoti Darbo kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nustatyta teise atÅ¡aukti pareiÅ¡kimÄ atleisti iÅ¡ darbo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. vasario 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Pripažino ieÅ¡kovės I. G. atleidimÄ iÅ¡ Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krÅ«viu neteisėtu ir panaikino 2020 m. birželio 10 d.

VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymÄ Nr. (4.9)-P-544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ bei 2020 m. birželio 12 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-551 „Dėl 2020 m. birželio 10 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ pakeitimo“ dalį, kuria ieÅ¡kovė I.

G. atleista iÅ¡ Urologijos skyriaus vyriausiosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krÅ«viu nuo 2020 m. birželio 12 d. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovę į VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigas 1,0 etato krÅ«viu. Priteisė iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninė ieÅ¡kovei I. G. 1 475,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d. bei nuo 2020 m. lapkričio 13 d. iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Ä®pareigojo atsakovę VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninę atlikti buhalterinius ieÅ¡kovės I. G. darbo užmokesčio ir nuo jo mokėtinų mokesčių skaičiavimus. Priteisė iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės valstybei 159 Eur žyminio mokesčio. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

4. Dėl darbo sutarties nutraukimo tvarkos. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant, ar nebuvo praleistas DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas terminas darbdavio sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti, bÅ«tina nustatyti darbo pareigų pažeidimo paaiÅ¡kėjimo darbdaviui momentÄ , bei pabrėžė, jog įstatyme nenumatyta termino priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį pratęsimo galimybė. Nurodęs, kad Å¡iuo atveju aktualus atsakovės darbuotojos Bendrojo skyriaus Infekcijų kontrolės skyriaus gydytojos D.

S. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinis praneÅ¡imas Dėl infekcijų kontrolės pažeidimų Urologijos, Nefrologijos skyriuose. Nustatė, kad ant Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo uždėtas spaudas, jog atsakovės administracijoje jis gautas 2020 m. gegužės 11 d. Taip pat nustatė, kad 2020 m. gegužės 25 d. atsakovė raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iki 2020 m. gegužės 29 d. 15 val. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl užfiksuoto galimo darbų pažeidimo fakto. Å iame dokumente atsakovė (jos vadovas) nurodė, kad nurodytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ atsakovė gavo 2020 m. gegužės 8 d.

Todėl teismas sprendė, kad galimo ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo atsakovei diena laikytina 2020 m. gegužės 8 d., tai yra ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovams – nagrinėjamu atveju tarnybinį praneÅ¡imÄ priėmusiai ir pasiraÅ¡iusiai direktoriaus pavaduotojai A. Z.. Taip pat atkreipė dėmesį, kad nors spaudas ant tarnybinio praneÅ¡imo nurodo, jog praneÅ¡imas ligoninės administracijoje gautas 2020 m. gegužės 11 d., tačiau pats ligoninės vadovas savo raÅ¡te ieÅ¡kovei nurodė, kad praneÅ¡imas gautas 2020 m. gegužės 8 d.

Teismo vertinimu, nėra pagrindo nurodytomis aplinkybėmis netikėti, o visos abejonės vertintinos silpnesniosios šalies, t. y. darbuotojo, naudai.

5. Teismas taip pat pažymėjo ir tai, kad ieÅ¡kovė neturėjo jokios galimybės ar įgaliojimų kontroliuoti darbo drausmės pažeidimo tyrimo procedÅ«rÄ ar tvarkÄ , jai nebuvo žinoma, kada atsakovė sužinojo apie galimÄ pažeidimÄ , todėl tik gavus 2020 m. birželio 10 d. įsakymÄ jai atsirado galimybė įvertinti terminų pažeidimÄ . Pastebėjo, kad 2020 m. birželio 27 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, kuriuo ieÅ¡kovė pranešė, kad persigalvojo dėl darbo sutarties pakeitimo, ieÅ¡kovė atkreipė atsakovės dėmesį, jog atsakovė yra praleidusi terminÄ priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo, tačiau atsakovė į šį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nereagavo.

6. Nustatė, kad paaiÅ¡kinimus dėl tiriamo pažeidimo fakto ieÅ¡kovė pateikė nustatytu terminu, tai yra 2020 m. gegužės 29 d., o Å¡tai tarnybinis praneÅ¡imas, kuriuo atsakovė informuojama apie pažeidimÄ , gautas 2020 m. gegužės 8 d., tačiau paaiÅ¡kinimo pareikalauta tik 2020 m. gegužės 25 d. Pastebėjo, jog byloje nėra duomenų, kad tarnybinio praneÅ¡imo tyrimui atsakovė sudarė komisijÄ , rinko informacijÄ , atliko kitokius veiksmus. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kinimo pareikalavo tik po 17 dienų nuo tarnybinio praneÅ¡imo gavimo, neaiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių buvo delsiama atlikti pažeidimo tyrimo procedÅ«rÄ , todėl, teismo nuomone, termino praleidimo pasekmės iÅ¡imtinai tenka darbdaviui.

Atsižvelgęs į tai, kad sprendimas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo laikytinas kraÅ¡tutine priemone, padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovė nepagrįstai praleido įstatyme nustatytÄ terminÄ sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl ieÅ¡kovės padarytų darbo pareigų pažeidimų priimti.

7. Taigi nustatęs, kad galimo ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo atsakovei diena yra 2020 m. gegužės 8 d., įsakymas dėl darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo pagal DK 35 straipsnio 5 dalį, 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ priimtas 2020 m. birželio 10 d., t. y. praleidus DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytÄ 1 mėnesio terminÄ , todėl atsakovės įsakymÄ pripažino neteisėtu, kadangi aptariama atsakovės teisė jau buvo iÅ¡nykusi, ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo neteisėtai (CPK 417 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nepriklausomai nuo to, buvo ar ne materialinis teisinis pagrindas drausminei nuobaudai ieÅ¡kovei skirti, nebeaktualus tampa ir klausimas, ar ieÅ¡kovės padaryti pažeidimai kvalifikuoti teisingai. Nurodė, kad nustačius, jog pažeisti DK nustatyti terminai nuobaudai skirti, neegzistuoja sÄ lygų visetas ieÅ¡kovės atžvilgiu taikyti darbo sutarties nutraukimÄ dėl tokio paties darbo pareigų pažeidimo (DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Dėl darbuotojo valios nutraukiant darbo sutartį reikÅ¡mės. IÅ¡ 2020 m. birželio 10 d. komisijos posėdžio protokolo nustatė, kad ieÅ¡kovei kitų ligoninės administracijos darbuotojų akivaizdoje įteiktas įsakymas dėl atleidimo iÅ¡ darbo, taip pat buvo siÅ«loma iÅ¡eiti iÅ¡ darbo savo noru. Taigi, teismo vertinimu, atsakovė, žinodama ir suprasdama įstatyme nustatytų terminų drausminei atsakomybei skirti praleidimo pasekmes, toliau siekė ir ieÅ¡kojo alternatyvių ieÅ¡kovės atleidimo bÅ«dų. Teismo vertinimu, 2020 m. birželio 10 d. darbdaviui priėmus sprendimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir jį įgyvendinus, abejonių kelia tolesni darbdavio veiksmai, kaip neatitinkantys protingo ir apdairaus darbdavio standarto, ieÅ¡kant alternatyvių darbo sutarties nutraukimo bÅ«dų ir 2020 m. birželio 12 d. keičiant darbo sutartį, kuri jau 2020 m. birželio 10 d. nutraukta, ir darbdavys įsitikinęs nutraukimo teisėtumu.

9. Teismas nurodė, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio, po to, kai jai tapo žinoma apie jos atleidimÄ nuo 2020 m. birželio 12 d., matyti, kad ji su atleidimu nei savo noru, nei ne savo noru nesutiko. 2020 m. birželio 10 d. posėdžio metu su įsakymu dėl atleidimo atsisakė susipažinti ir iÅ¡ posėdžio pasiÅ¡alino. Å iuo atveju, teismo vertinimu, taip pat nelaikytinas įprastu ir atitinkančiu nustatytus reikalavimus atsakovės siekis ieÅ¡kovę supažindinti su įsakymu organizuojant posėdį – susirinkimÄ , kurio metu dalyvavo net keletas atsakovės administracijos atstovų, o ieÅ¡kovė į jį iÅ¡kviesta netikėtai, nežinodama posėdžio darbotvarkės ir neturėdama galimybės iÅ¡ anksto susipažinti su darbo sutarties nutraukimo pagrindais.

Atkreipė dėmesį į tai, kad ieÅ¡kovės darbo pažeidimams tirti komisija sudaryta nebuvo, tačiau ji buvo sudaryta tik įteikti direktoriaus įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. IeÅ¡kovės valios nebuvimÄ nutraukti darbo sutartį su atsakove savo noru patvirtina ir tai, kad atsakovės administracijos darbuotojai tiek 2020 m. birželio 10 d., tiek 2020 m. birželio 11 d. žodžiu jÄ Ä¯tikinėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl vyresniosios slaugytojos pareigų atsisakymo savo noru, pasiliekant bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etato, prieÅ¡ingu atveju, buvo nurodyta, kad ji bus atleista atsakovės iniciatyva.

10. Nurodė, jog byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad pateikus ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti dokumentus, ieÅ¡kovė nedvejojo, o vienareikÅ¡miÅ¡kai atsisakė juos pasiraÅ¡yti, taip leisdama suprasti, kad darbo sutarties nutraukti nesutinka. Nors, atsakovės vertinimu, abiejų Å¡alių valia buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 12 d. praÅ¡yme bei atsakovės 2020 m. birželio 12 d. įsakyme Nr. (4.9)-P-551, tačiau byloje nenustatyta duomenų, kad ieÅ¡kovės sprendimas nutraukti darbo santykius buvo susiformavęs jau prieÅ¡ kurį laikÄ , prieÅ¡ingai, tai buvo staigus, momentinis ir tiek pačiai ieÅ¡kovei, tiek atsakovei netikėtas sprendimas, iÅ¡provokuotas atsakovės darbuotojų, dėl kurio ieÅ¡kovė po kiek laiko, pasikonsultavusi su teisininkais, įvertinusi darbdavio pasiÅ«lymo teisėtumÄ , darbo santykių nutraukimo pasekmes dėl savo socialinės ir finansinės ateities, pateikė darbdaviui 2020 m. birželio 27 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad apsigalvojo, nesutinka su darbo sutarties pakeitimais ir praÅ¡o palikti jÄ eiti bendrosios praktikos ir vyresniosios slaugytojos pareigas.

Ši aplinkybė patvirtina ir tai, kad ieškovės 2020 m. birželio 12 d. prašymas dėl atleidimo neatitiko jos tikrosios valios, todėl ji jį atšaukė (DK 55 straipsnis). Su ieškovės prašymu dėl atleidimo atsakovė nesutiko ir nurodė, kad darbo sutartis jau nutraukta.

11. Teismo vertinimu, pagrindas iÅ¡vadai, kad atsakovė, nors ir netiesiogiai, tačiau naudodama tiek psichologinį ar kitokį neigiamÄ poveikį, siekė ieÅ¡kovės atleidimo, todėl yra pagrindas teigti, jog ieÅ¡kovės valiai iÅ¡eiti iÅ¡ darbo įtakÄ darė atsakovės administracijos darbuotojai. Atsižvelgęs į atsakovės administracijos darbuotojų elgesį, taip pat į tai, kad atsakovę drausminės atsakomybės procese atstovavo profesionali teisininkė, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė suprato, jog 2020 m. birželio 10 d. įsakymas yra priimtas praleidus terminus, tačiau naudojosi Å¡iuo įsakymu kaip neleistina spaudimo priemone ieÅ¡kovei. Taigi priimdama 2020 m. birželio 12 d. įsakymÄ Nr. (4.9)-P-551 atsakovė iÅ¡ dalies siekė iÅ¡taisyti 2020 m. birželio 10 d. įsakymo neteisėtumo pasekmes ir įteisinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ vyresniosios slaugytojos pareigų.

12. Atkreipė dėmesys ir į tai, kad ieÅ¡kovės atleidimo procedÅ«ra darbovietėje vyko ne įprasta tvarka, tai yra po 2020 m. birželio 10 d. įsakymo įteikimo dar keletÄ kartų buvo įtikinėjama raÅ¡yti praÅ¡ymÄ savo noru atsisakyti vyresniosios slaugytojos pareigų. Teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės – atsakovei pavėlavus priimti 2020 m. birželio 10 d. įsakymÄ , primygtinai siÅ«lant kitus darbo santykių nutraukimo variantus, vertintinos kaip darbdavio įtaka darbuotojo valiai apsispręsti dėl darbo sutarties nutraukimo.

Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų pakanka iÅ¡vadai, jog darbdavys darė ieÅ¡kovei neleistinÄ poveikį, nukreiptÄ Ä¯ darbuotojo valiÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl sutarties nutraukimo, todėl laikytina nustatyta, kad ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytas atleidimo pagrindas neatitiko jos valios. Todėl 2020 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. (4.9)-P-551 dalį, kuria ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ Urologijos skyriaus vyriausiosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krÅ«viu nuo 2020 m. birželio 12 d., pripažino neteisėta ir panaikino, ieÅ¡kovę grÄ Å¾ino į nurodytas pareigas.

13. Dėl ieÅ¡kovei priteistinos kompensacijos už priverstinę pravaikÅ¡tÄ . Nustatė, kad ieÅ¡kovei 2020 m. birželio 12 d., t. y. paskutinę darbo dienÄ , buvo pervesta visa jai priklausanti darbo užmokesčio suma bei kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas. Nors 2020 m. birželio 12 d. įsakymu ieÅ¡kovei buvo nurodyta grÄ Å¾inti iÅ¡mokėtÄ kompensacijÄ už nepanaudotas atostogas, tačiau bylos nagrinėjimo metu Å¡alys patvirtino, kad Å¡ių sumų ieÅ¡kovė atsakovei negrÄ Å¾ino, suteiktomis atostogomis pasinaudojo, todėl pagrindo priteisti ieÅ¡kovei kompensacijÄ už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 29 d. iki 2020 m. lapkričio 13 d. nėra, ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ Å¡ioje dalyje atmetė.

Nustatė, kad ieÅ¡kovės vidutinis darbo užmokestis yra 1 475,50 Eur (8 853,02/6) (neatskaičius mokesčių). Kokie už ieÅ¡kovę mokėtini mokesčiai (gyventojų pajamų, privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų ir pan.), teismo vertinimu, turėtų apskaičiuoti atsakovė, atlikusi atitinkamus skaičiavimus. IeÅ¡kovei priteisė 1 475,50 Eur (neatskaičius mokesčių) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo 2020 m. birželio 12 d. iki 2020 m. birželio 29 d. (atostogų pradžios) bei nuo 2020 m. lapkričio 13 d. (atostogų pabaigos) iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (DK 218 straipsnio 2 dalis), pavesdamas atsakovei atlikti buhalterinius darbo užmokesčio ir nuo jo mokėtinų mokesčių skaičiavimus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 14. Atsakovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 14.1. Teismas sprendimÄ priėmė iÅ¡ esmės pažeisdamas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles bei nepagrįstai ignoruodamas civilinei bylai itin reikÅ¡mingas faktines aplinkybes.

Pabrėžtina, jog teismas iÅ¡ esmės visus civilinės bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus vertino iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai vien dėl to, kad ieÅ¡kovė, kaip darbuotoja, laikytina silpnesniÄ jÄ darbo teisinių santykių Å¡alimi. 14.2. Teismas netinkamai nustatė ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimo paaiÅ¡kėjimo atsakovei, kaip darbdavei, momentÄ . Pažymėtina, kad VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės Bendrojo skyriaus Infekcijų kontrolės skyriaus gydytojos D.

S. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinis praneÅ¡imas dėl infekcijų kontrolės pažeidimų Urologijos, Nefrologijos skyriuose ligoninės administracijoje buvo gautas ir užregistruotas 2020 m. gegužės 11 d. Taigi galimo ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo atsakovei diena, kitaip nei nustatė teismas, yra ne 2020 m. gegužės 8 d., bet 2020 m. gegužės 11 d., kadangi bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės administracija gavo tarnybinį praneÅ¡imÄ apie galimÄ ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimÄ . 14.3.

Net ir laikant, kad tarnybinis praneÅ¡imas ligoninės administracijoje buvo gautas ne 2020 m. gegužės 11 d., bet 2020 gegužės 8 d. ir 2020 m. birželio 10 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. (4.9)-P- 544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ buvo priimtas praleidus 1 mėnesio terminÄ , tai neturėtų bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu naikinti atsakovės priimtÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo.

Nustačius, jog darbo pareigų pažeidimas iÅ¡ tikrųjų padarytas, bylos aplinkybių kontekste tai yra formalus procedÅ«ros pažeidimas, negalintis lemti atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimÄ neteisėtu. 14.4. Teismas ignoravo daugybę ieÅ¡kovei konstatuotų, pasikartojančių darbo pareigų pažeidimų ir nesiaiÅ¡kino jų teisėtumo / neteisėtumo klausimo, nepagrįstai nurodydamas, kad jie Å¡iuo atveju nebeturi jokios teisinės reikÅ¡mės bylos baigčiai. Tokios teismo iÅ¡vados kelia pagrįstų abejonių dėl jo objektyvumo, kadangi aplinkybės, kurios svarbios atsakovei, lieka nereikÅ¡mingos. 14.5.

Itin kritiÅ¡kai vertintini ir teismo teiginiai, jog kadangi nėra aiÅ¡ku, dėl kokių priežasčių buvo delsiama atlikti pažeidimo tyrimo procedÅ«rÄ , termino praleidimo pasekmės iÅ¡imtinai tenka atsakovei, kaip darbdavei. Å iuo atveju svarbu tai, kad teismas prie tokių gana kategoriÅ¡kų ir vienpusiÅ¡kų iÅ¡vadų priėjo bylos nagrinėjimo metu visiÅ¡kai nesiaiÅ¡kindamas aplinkybių, kodėl ieÅ¡kovės pasiaiÅ¡kinti buvo papraÅ¡yta tik 2020 m. gegužės 25 d. Pažymėtina, kad prieÅ¡ priimant sprendimÄ darbo sutartį nutraukti 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu atsakovė ieÅ¡kovės nedelsiant, t. y. pirmÄ darbo dienÄ po jos atostogų, pareikalavo pasiaiÅ¡kinti. 14.6.

Teismo iÅ¡vada, jog atsakovė turėjo žinoti / žinojo, jog 2020 m. birželio 10 d. įsakymas yra priimtas praleidus terminus, tačiau atsakovė naudojosi Å¡iuo įsakymu kaip neleistina spaudimo priemone, taip 2020 m. birželio 12 d. įsakymu iÅ¡ dalies siekdama iÅ¡taisyti 2020 m. birželio 10 d. įsakymo neteisėtumo pasekmes ir įteisinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ vyresniosios slaugytojos pareigų, yra visiÅ¡kai nepagrįsta ir neatitinkanti byloje esančių įrodymų. 14.7. Pažymėtina, kad atsakovė ieÅ¡kovės supažindinimÄ su įsakymu nusprendė protokoluoti ne norėdama kaip nors paveikti ieÅ¡kovės valiÄ , tačiau tiesiog nenorėdama vilkinti atleidimo procedÅ«ros, kadangi žinodama Å«mų ieÅ¡kovės bÅ«dÄ turėjo pagrįstÄ pagrindÄ tikėtis, kad ieÅ¡kovė atsisakys su įsakymu susipažinti. 14.8.

KritiÅ¡kai vertintina ir teismo pozicija, kad ieÅ¡kovės valios nebuvimÄ nutraukti darbo sutartį su atsakove savo noru patvirtina ir tai, kad atsakovės administracijos darbuotojai tiek 2020 m. birželio 10 d., tiek 2020 m. birželio 11 d. žodžiu jÄ Ä¯tikinėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl vyresniosios slaugytojos pareigų atsisakymo savo noru, pasiliekant bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etato, prieÅ¡ingu atveju, buvo nurodyta, kad ji bus atleista atsakovės iniciatyva. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių Å¡iÄ teismo konstatuotÄ aplinkybę. 14.9.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2020 m. birželio 10 d. įsakymo dėl ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo nuostatos buvo pilnai įgyvendintos 2020 m. birželio 12 d., t. y. jau 2020 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovei buvo iÅ¡mokėtos visos jai priklausančios darbo užmokesčio sumos ir kompensacija už nepanaudotas atostogas. Taigi teigti, jog atsakovė 2020 m. birželio 10 d. įsakymo vykdyti neketino ir priėmė jį tik siekdama paveikti ieÅ¡kovės valiÄ dėl darbo sutarties pakeitimo, vėliau primygtinai siÅ«lant pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl vyresniosios slaugytojos pareigų atsisakymo savo noru, nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys, kad kaip bylos nagrinėjimo metu nurodė pati ieÅ¡kovė, 2020 m. birželio 12 d. į darbÄ ji atėjo kaip paskutinę savo darbo dienÄ , pamainos metu perdavė darbus bei materialines vertybes, kas reiÅ¡kia, jog darbo sutartis neabejotinai buvo nutraukta, ir tai vienodai suprato ir vertino abi sutarties Å¡alys. 14.10. Nesutiktina ir su argumentu, kad faktÄ , jog ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 12 d. praÅ¡ymas dėl atleidimo neatitiko jos tikrosios valios, patvirtina tai, kad byloje nenustatyta duomenų, kad ieÅ¡kovės sprendimas nutraukti darbo santykius buvo susiformavęs jau prieÅ¡ kurį laikÄ .

Manytina, kad nurimus visam emocijų antplÅ«džiui ir objektyviai įvertinus 2020 m. birželio 10 d. atsakovės geranoriÅ¡kai siÅ«lytas darbo sutarties nutraukimo alternatyvas ieÅ¡kovė laisva valia bet kuriuo metu galėjo nuspręsti teikti atsakovei praÅ¡ymÄ dėl vyresniosios slaugytojos pareigų atsisakymo savo noru, pasiliekant bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etato. Aplinkybę, kad ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 12 d. praÅ¡ymas dėl atleidimo atitiko jos tikrÄ jÄ valiÄ , patvirtina ir 2020 m. birželio 27 d. tarnybinis praneÅ¡imas, kuriame ieÅ¡kovė aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai nurodė, kad tiesiog apsigalvojo. 14.11.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad atsakovė ieÅ¡kovės praÅ¡ymo dėl vyresniosios slaugytojos pareigų atsisakymo savo noru, pasiliekant bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etato, priimti neprivalėjo, kadangi 2020 m. birželio 10 d. įsakymo dėl ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo nuostatos buvo pilnai įgyvendintos, t. y. su ieÅ¡kove buvo atsiskaityta pilna apimtimi. Tačiau vedama gerų paskatų, atsižvelgdama į ilgametį ieÅ¡kovės darbo staÅ¾Ä ligoninėje bei jos kompetencijas slaugos srityje, nepaisydama darbo sutarties nutraukimo ir visiÅ¡ko atsiskaitymo su ieÅ¡kove fakto, atsakovė iÅ¡skirtinai ieÅ¡kovės naudai ir dėl jos pageidavimo bei valios priėmė sprendimÄ ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priimti.

15. IeÅ¡kovė skundžiamÄ sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ , o skundÄ atmesti. Taip pat praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Pateikė naujus įrodymus: 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. kovo 23 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymus, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, darbo grafikus, 2021 m. vasario 10 d. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sÄ jungos raÅ¡tÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 15.1. Apeliacinio skundo argumentai, susiję su įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimu, nepagrįsti.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama, pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiÅ¡kai bei objektyviai iÅ¡siaiÅ¡kinti bylos aplinkybes, teismo posėdžio metu iÅ¡klausė proceso dalyvius, iÅ¡samiai įvertino raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ , todėl pagrįstai pripažino, jog 2020 m. birželio 10 d. įsakymas yra priimtas praleidus terminus, o atsakovė, priimdama 2020 m. birželio 12 d. įsakymÄ Nr. (4.9)-P-551, iÅ¡ dalies siekė iÅ¡taisyti 2020 m. birželio 10 d. įsakymo neteisėtumo pasekmes. Teismas taip pat tinkamai įvertino įrodymus dėl darbdavio daromo psichologinio spaudimo ieÅ¡kovei dėl jos atleidimo iÅ¡ darbo vyresniosios slaugytojos pareigų, dėl ieÅ¡kovės valios susiformavimo nutraukiant darbo sutartį. 15.2.

Apeliacinio skundo argumentas, jog tarnybinis praneÅ¡imas dėl infekcijų kontrolės pažeidimų buvo gautas 2020 m. gegužės 11 d., prieÅ¡tarauja raÅ¡ytinei bylos medžiagai. Tai, kad galimo ieÅ¡kovės darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo atsakovei (darbdavio atstovams) diena yra 2020 m. gegužės 8 d., akivaizdu tiek iÅ¡ atsakovės darbuotojos bendrojo skyriaus Infekcijų kontrolės skyriaus gydytojos 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinio praneÅ¡imo, tiek ir atsakovės 2020 m. gegužės 25 d. raÅ¡to su praÅ¡ymu ieÅ¡kovei pateikti paaiÅ¡kinimÄ dėl užfiksuoto galimo pažeidimo fakto.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės praneÅ¡ime užfiksuoto galimo pažeidimo data yra 2020 m. gegužės 8 d., o 2020 m. gegužės 25 d. raÅ¡tu iÅ¡ atsakovės reikalaujama pateikti paaiÅ¡kinimÄ per 4 dienas, kai faktiÅ¡kai darbdavys 17 dienų neatliko jokių veiksmų dėl pateikto tarnybinio praneÅ¡imo. Darbdavio veiksmai atleisti ieÅ¡kovę jau buvo susiformavę iÅ¡ anksto, nes praneÅ¡ime nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, nebuvo vertinamas tariamo pažeidimo sunkumas ir padariniai, kurie galėjo sudaryti pagrindÄ jÄ atleisti iÅ¡ darbo, o apsiribota tik tarnybiniu praneÅ¡imu ir psichologiniu spaudimu savo noru nutraukti darbo sutartį. 15.3.

PrieÅ¡ingai, nei teigiama skunde, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog darbdavys darė ieÅ¡kovei neleistinÄ poveikį. Neleistinas poveikis pasireiÅ¡kė tokiais veiksmais:

1) ieškovės atleidimo procedūra vyko ne įprasta tvarka, t. y. ieškovė po 2020 m. birželio 10 d. įsakymo įteikimo buvo įtikinėjama savo noru atsisakyti vyresniosios slaugytojos pareigų. Atsakovė neneigia siūliusi ieškovei apsvarstyti kitas alternatyvas;

2) darbdavys ieÅ¡kovės supažindinimui su įsakymu apie jos atleidimÄ organizavo posėdį, kuriame dalyvavo keletas administracijos atstovų, įteikti direktoriaus įsakymÄ apie atleidimÄ iÅ¡ darbo buvo sudaryta komisija, nors ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimui tirti komisija sudaryta nebuvo. 15.4. Apeliacinio skundo argumentai, jog komisija buvo sudaryta siekiant tinkamai supažindinti ieÅ¡kovę su įsakymu apie jos darbo sutarties nutraukimÄ , vertintini kritiÅ¡kai, nes teisės aktai nenumato, kad įsakymas apie darbuotojo atleidimÄ Ä¯sigalioja tik po to, kai darbuotojas su juo supažindinamas.

Å iuo atveju minėti darbdavio veiksmai laikytini darbdavio piktnaudžiavimu teise ir konkrečiai neteisėta poveikio priemone darbuotojui, darbdaviui suprantant, kad įsakymas apie atleidimÄ yra priimtas pažeidžiant įstatyme nustatytÄ terminÄ ir ieÅ¡kant bÅ«do, kaip nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove. 15.5. Apeliantė, teigdama, jog 2020 m. birželio 10 d. įsakymas įgyvendintas 2020 m. birželio 12 d. ir todėl tai paneigia, kad birželio 11, 12 dienomis darbdavio darbuotojai įtikinėjo ieÅ¡kovę raÅ¡yti praÅ¡ymÄ atsisakyti vyresniosios slaugytojos pareigų, prieÅ¡tarauja pati sau.

Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde atsakovė pripažįsta ieÅ¡kojusi alternatyvių atleidimo bÅ«dų. Tai, kad Å¡ie veiksmai buvo atliekami jau priėmus įsakymÄ apie atleidimÄ , pagrindžia aplinkybę, kad atsakovė, atstovaujama profesionalaus teisininko, suprato, kad įsakymas priimtas praleidus įstatyme nustatytÄ terminÄ ir todėl gali kilti neigiamos pasekmės, todėl ieÅ¡kojo bÅ«dų situacijai iÅ¡spręsti. 15.6. Apeliacinio skundo argumento, jog atsakovė ieÅ¡kojo alternatyvių ieÅ¡kovės atleidimo bÅ«dų ir bendradarbiavo su ieÅ¡kove, nepagrįstumÄ rodo ir apeliacinio skundo teiginiai, kad jau nuo 2019 m. susidarė situacija, kad ieÅ¡kovė padarė darbo pažeidimų, jos vadovavimo įgÅ«džiai prastėjo, jai buvo skiriami įspėjimai, tačiau teigiamų pokyčių iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės nebuvo, todėl atsakovei teko ieÅ¡kovę atleisti.

Pastebėtina, kad atsakovė įrodinėjo, jog ieÅ¡kovės pareigų pažeidimai VÅ¡Ä® Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje fiksuojami jau nuo 1990 metų, tai yra atsakovė, priimdama įsakymÄ apie ieÅ¡kovės atleidimÄ , jau buvo apsisprendusi bÅ«tent dėl tokio darbo santykių su ieÅ¡kove nutraukimo. Todėl kritiÅ¡kai vertintini apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė po įsakymo apie atleidimÄ priėmimo dar ieÅ¡kojo alternatyvių bÅ«dų, neva iÅ¡skirtinai galvodama apie ieÅ¡kovę. 15.7.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovės birželio 12 d. iÅ¡reikÅ¡tas praÅ¡ymas atleisti iÅ¡ darbo savo noru buvo iÅ¡provokuotas atsakovės veiklos po birželio 10 d. įsakymo priėmimo ir ketinimas iÅ¡eiti iÅ¡ darbo niekaip nebuvo susiformavęs iÅ¡ anksto, o buvo staigus ir momentinis. 15.8. Kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas atleisti jÄ iÅ¡ darbo nuo birželio 12 d. neatitiko jos tikrosios valios, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė 2020 m. birželio 27 d. pateikė darbdaviui tarnybinį praÅ¡ymÄ , jog prašė atÅ¡aukti savo birželio 12 d. praÅ¡ymÄ jÄ atleisti iÅ¡ darbo savo noru.

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieÅ¡kovės valiai iÅ¡eiti iÅ¡ darbo įtakÄ darė atsakovės administracijos darbuotojai, naudodami tiek psichologinį, tiek kitokį neigiamÄ poveikį. Todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai konstatavo, kad darbdavys darė ieÅ¡kovei neleistinÄ poveikį, nukreiptÄ Ä¯ darbuotojo valiÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl sutarties nutraukimo. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 16.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl naujų įrodymų priėmimo 18. Ieškovė Klaipėdos apygardos teismui pateikė naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 15 punkte. Atsakovė pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė nesutinkanti, kad nauji įrodymai būtų pridėti prie bylos ir vertintini, kadangi jie nėra susiję su nagrinėjama byla. Kolegija šiuos argumentus vertina kaip pagrįstus.

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Å¡ioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui, kartu nustatytos ribojimo iÅ¡lygos. Teismų praktikoje ribojimo iÅ¡lygos iÅ¡aiÅ¡kintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar praÅ¡omi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ ; ar Å¡alis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktÄ ).

21. Å iuo atveju kaip jau minėta, sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovės atleidimas iÅ¡ Urologijos skyriaus vyresniosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krÅ«viu pripažintas neteisėtu ir panaikintas 2020 m. birželio 10 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymas bei 2020 m. birželio 12 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo dalis, kuria ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ Urologijos skyriaus vyriausiosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krÅ«viu nuo 2020 m. birželio 12 d., teisėtumo ir pagrįstumo. IeÅ¡kovė pateikė naujus įrodymus, kad po skundžiamo sprendimo priėmimo, 2021 m. kovo 23 d. atsakovė priėmė įsakymÄ , kuriuo vėl atleido ieÅ¡kovę. Mano, jog Å¡ie įrodymai patvirtina atsakovės ketinimus susidoroti su ieÅ¡kove.

22. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kove, jog nauji jos teikiami įrodymai yra gauti jau priėmus skundžiamÄ sprendimÄ , tačiau atsižvelgusi, jog Å¡ie įrodymai nėra tiesiogiai susiję su nagrinėjamos bylos dalyku bei nenustačiusi, jog Å¡ie įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant Å¡alių ginÄÄ , atsisako juos priimti ir jų nevertina. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ne) teisėtumo 23. NesutikimÄ su priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu ieÅ¡kovė motyvuoja argumentais, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai bylos nagrinėjimo metu surinktus įrodymus vertino iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai, vien dėl to, kad ieÅ¡kovė, kaip darbuotoja, laikytina silpnesniÄ jÄ darbo teisinių santykių Å¡alimi. Minėtų proceso teisės normų pažeidimas, apeliantės teigimu, lėmė nepagrįstas iÅ¡vadas bei skundžiamo sprendimo neteisėtumÄ .

24. Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvienÄ byloje priimtÄ Ä¯rodymÄ ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sÄ sajumÄ , leistinumÄ , patikimumÄ ir įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę.

Ä®rodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010 ir kt.).

25. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo nuostata, jog kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad DK nėra įtvirtintų nuostatų, kurių pagrindu darbuotojas turėtų bÅ«ti traktuojamas silpnesniÄ ja darbo teisinių santykių Å¡alimi, taigi dominuoja darbo sutarties Å¡alių lygybės principas. Teisiniame reguliavime darbuotojui palanki iÅ¡imtis yra tik ta, kad esant norminių darbo teisės aktų nuostatų prieÅ¡taravimams taikoma darbuotojui naudingesnė nuostata (DK 11 straipsnis 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2011).

Nors teisinis reguliavimas pasikeitė, 2016 m. Darbo kodekse įstatymų leidėjas taip pat neįtvirtino nuostatų, kuriomis remiantis darbuotojÄ bÅ«tų galima laikyti silpnesniÄ ja darbo teisinių santykių Å¡alimi. Pastebėtina, jog 2016 metų Darbo kodekso 2 straipsnio 1 dalyje deklaruojama darbo teisės subjektų lygybė, t. y. nurodyta, jog darbo santykiai reglamentuojami vadovaujantis, be kita ko, ir darbo teisės subjektų lygybės principu.

26. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, jog nagrinėjant darbo bylas visi neaiÅ¡kumai turi bÅ«ti aiÅ¡kinami silpnesniosios Å¡alies – darbuotojo – naudai, tikėtina, rėmėsi kasacinio teismo pripažįstama aplinkybe, jog Å¡alių padėtis darbo ginče nelygiavertė – darbdavys socialiniu ir ekonominiu aspektu yra nepalyginamai stipresnė Å¡alis, o ginčo baigtis dažniausiai susijusi su darbuotojo ir (ar) jo Å¡eimos pragyvenimo Å¡altiniu, todėl sukelia socialinę įtampÄ , tai turi įtakos visuomenės interesams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-541/2011; 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015).

Tačiau kaip matyti iš nurodytų kasacinio teismo nutarčių, šiose bylose buvo nagrinėjamas klausimas, ar darbo bylose teismas privalo / gali būti aktyvus ir savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau nei vienoje iš nurodytų nutarčių nebuvo padaryta išvada, susijusi su įrodymų vertinimo taisyklėmis, t. y. jog byloje kilę neaiškumai dėl įrodymų vertinimo turi būti aiškinami darbuotojo, kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, naudai.  Pastebėtina ir tai, kad  2015 m. vasario 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-120-687/2015, kasacinis teismas kaip tik pabrėžė, jog dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, jog darbo bylose taikomos bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės, nustatytos CPK 185 straipsnyje.

27. Pagal CPK 185 straipsnį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios (iÅ¡skyrus CPK nurodytas iÅ¡imtis), teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

28. Taigi nagrinėjamu atveju visi byloje surinkti įrodymai turėjo / turi bÅ«ti vertinami atsižvelgiant į jų detalumÄ , konkretumÄ , tikslumÄ , pakankamumÄ konkrečiai aplinkybei įrodyti CPK 185 straipsnyje nustatyta tvarka.

29. Tačiau pažymėtina, jog kolegija, iÅ¡analizavusi bylos duomenis, proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , bei kasacinio teismo suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo nenustatė, t. y. nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog byloje surinkti įrodymai buvo vertinti iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės naudai. Tokia apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vada bus grindžiama toliau nurodytais motyvais. Dėl darbo sutarties nutraukimo 30. Å ioje byloje ieÅ¡kovė teigė, jog 2020 m. birželio 10 d.

įsakymas priimtas praleidus 1 mėnesio terminÄ priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį nuo darbuotojo padaryto pažeidimo paaiÅ¡kėjimo, taip pat akcentavo, jog jos atleidimo sÄ lygos pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ neegzistuoja, kadangi ji nėra padariusi darbo pareigų pažeidimų. Atsakovė nesutiko, jog yra praleidusi 1 mėnesio terminÄ priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, o taip pat teigė, jog vien formalÅ«s drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti paskirtÄ drausminę nuobaudÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 1 mėnesio terminas priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį yra imperatyvus ir atsakovė yra jį praleidusi, todėl ieÅ¡kovės atleidimÄ pripažino neteisėtu. Apeliacinis skundas dėl Å¡ios teismo iÅ¡vados nepagrįstumo motyvuojamas analogiÅ¡kais argumentais: atsakovė termino priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį nepraleido, o jei ir bÅ«tų nustatyta, jog terminas yra praleistas, Å¡is pažeidimas laikytinas formaliu, negalinčiu lemti ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo.

Kolegija su Å¡ia skundo nuostata nesutinka.

31. Kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad kai darbdavys yra juridinis asmuo, darbo drausmės pažeidimo paaiÅ¡kėjimo jam diena laikoma ta diena, kuriÄ apie darbuotojo padarytÄ pažeidimÄ tapo žinoma darbdavio atstovams – juridinio asmens vadovui, administracijos pareigÅ«nams (DK 14, 16, 24 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016, 16 punktas; 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66-701/2019, 50 punktas). Ä®statyme įtvirtinta darbdavio prievolė skirti drausminę nuobaudÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį yra imperatyvi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika), taigi teismas neturi diskrecijos Å¡ių terminų pratęsti ar atnaujinti.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nors Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti taikant 2002 m. DK normas, tačiau 2016 m. DK darbo sutarties nutraukimas taip pat siejamas su darbo pareigų pažeidimo paaiÅ¡kėjimu (DK 58 straipsnio 6 dalis), paaiÅ¡kėjimo momentas kitaip neaptartas, todėl gali bÅ«ti taikomi nurodyti kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai. Å ioje byloje neginčijamas ir pirmosios instancijos teismo pastebėjimas, kad nors teisinis reguliavimas pasikeitė ir pagal 2016 m. Darbo kodeksÄ nebeliko drausminės nuobaudos už darbo drausmės pažeidimus, taigi ir jos skyrimo procedÅ«rų reglamentavimo, kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai iÅ¡lieka aktualÅ«s ta apimtimi, kiek juose pasisakyta dėl pažeidimo paaiÅ¡kėjimo darbdaviui momento, nuo kurio skaičiuotinas vieno mėnesio terminas sprendimui dėl darbo sutarties nutraukimo priimti.

32. Å iuo atveju siekiant nustatyti, kada atsakovės atstovams – juridinio asmens vadovui ar administracijos pareigÅ«nams – tapo žinoma apie ieÅ¡kovės padarytÄ pažeidimÄ , aktualus atsakovės darbuotojos Bendrojo skyriaus Infekcijų kontrolės skyriaus gydytojos D. S. 2020 m. gegužės 8 d. tarnybinis praneÅ¡imas Dėl infekcijų kontrolės pažeidimų Urologijos, Nefrologijos skyriuose.

33. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad ant Å¡io tarnybinio praneÅ¡imo uždėtas spaudas, jog atsakovės administracijoje jis gautas 2020 m. gegužės 11 d. Taip pat nustatyta, kad 2020 m. gegužės 25 d. atsakovė raÅ¡tu kreipėsi į ieÅ¡kovę su praÅ¡ymu iki 2020 m. gegužės 29 d. 15 val. pateikti pasiaiÅ¡kinimÄ dėl užfiksuoto galimo darbų pažeidimo fakto. Å iame dokumente atsakovė (jos vadovas) nurodo, kad nurodytÄ tarnybinį praneÅ¡imÄ atsakovė gavo 2020 m. gegužės 8 d.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad prieÅ¡ingai, nei nustatė teismas, apie ieÅ¡kovės padarytÄ pažeidimÄ administracijai tapo aiÅ¡ku 2020 m. gegužės 11 d., o praÅ¡yme dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo buvo suklysta nurodant tarnybinio praneÅ¡imo gavimo datÄ . Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi bylos medžiagÄ , įvertinusi įrodymų visumÄ bei atsižvelgusi į ieÅ¡kovės veiksmus, apie kuriuos bus pasisakyta toliau nutartyje, mano, jog apie ieÅ¡kovės pažeidimÄ atsakovei tapo žinoma 2020 m. gegužės 8 d.

34. Visų pirma pastebėtina, kad iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninėje nėra vieningos praktikos dėl spaudo, patvirtinančio tarnybinių pranešimų gavimo administracijoje, naudojimo. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, spaudo nėra ir ant 2018 m. spalio 1 d. tarnybinio pranešimo, ir ant 2018 m. spalio 2 d. bei 2019 m. liepos 15 d. tarnybinių pranešimų. Atsakovė taip pat nepateikė dokumentų gavimo registracijos apskaitos žurnalo / išrašo, kuris leistų išsklaidyti ieškovės abejones, jog spaudas, patvirtinantis, kad tarnybinis pranešimas administracijai buvo perduotas tik 2020 m. gegužės 11 d., ant dokumento buvo uždėtas vėliau, nei dokumentas perduotas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės vadovo patvirtinimas, jog tarnybinis praneÅ¡imas buvo gautas 2020 m. gegužės 8 d., laikytinas pakankamu iÅ¡vadai, jog bÅ«tent Å¡iÄ dienÄ administracijai paaiÅ¡kėjo ieÅ¡kovės padarytas pažeidimas.

35. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog termino praleidimo pasekmės išimtinai tenka darbdaviui, kadangi atsakovė ieškovės paaiškinimo pareikalavo tik po 17 dienų nuo tarnybinio pranešimo gavimo, neatsižvelgė, jog ieškovė 2020 m. gegužės 11 d. – 22 d. laikotarpiu buvo išleista kasmetinių atostogų. Visų pirma, byloje nėra pateiktas apeliantės minimas 2020 m. balandžio 30 d. įsakymas Nr. (4.11)-A-45, kuriuo vadovaujantis ieškovė 2020 m. gegužės 11 d.

– 22 d. laikotarpiu buvo iÅ¡leista kasmetinių atostogų. Antra, nors iÅ¡ ieÅ¡kovės ranka raÅ¡yto įraÅ¡o, padaryto 2020 m. gegužės 25 d. raÅ¡to „Dėl paaiÅ¡kinimo pateikimo“ antrame lape, galima daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė 2020 m. gegužės 25 d. sugrįžo iÅ¡ kasmetinių atostogų, tačiau Å¡i aplinkybė nelemia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, jog atsakovė praleido terminÄ priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, neteisėtumo.

36. Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog net ir laikant kad tarnybinis praneÅ¡imas ligoninės administracijoje buvo gautas ne 2020 m. gegužės 11 d., bet 2020 gegužės 8 d. ir 2020 m. birželio 10 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymas Nr. (4.9)-P- 544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ buvo priimtas praleidus 1 mėnesio terminÄ , tai neturėtų bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu naikinti atsakovės priimtÄ sprendimÄ dėl ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo.

Apeliantė nurodo, jog vadovaujantis kasacinio teismo praktika formalus nuobaudos skyrimo pažeidimas nėra pakankamas pagrindas panaikinti nuobaudÄ , jei ji atitinka pažeidimo sunkumÄ . Teisėjų kolegija Å¡iÄ skundo nuostatÄ vertina kritiÅ¡kai ir pažymi, jog apeliantės skunde nurodytose kasacinio teismo nutartyse pateikti iÅ¡aiÅ¡kinimai nesuteikia pagrindo termino priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo praleidimÄ vertinti kaip formalų pažeidimÄ .

37. IÅ¡ apeliantės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-701/2019, matyti, kad kasacinis teismas nurodė, jog teismas, nustatęs, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus, turi patikrinti ir įvertinti ir kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui ir pagrįstumui, nes įstatymuose nenustatyta, jog vien dėl tokio įstatymo reikalavimo pažeidimo, darbdaviui pažeidus reikalavimÄ raÅ¡tu pareikalauti iÅ¡ darbuotojo pasiaiÅ¡kinimo dėl darbo drausmės pažeidimų, paskirta drausminė nuobauda savaime bÅ«tų laikoma neteisėta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2009; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 46 punktas).

AnalogiÅ¡kos iÅ¡vados padarytos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, ir 2009 m. vasario 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2009. Taigi visose apeliantės nurodytose kasacinio teismo nagrinėtose bylose spręstas klausimas, ar drausminės nuobaudos skyrimas pažeidžiant DK 240 straipsnio 1 dalies reikalavimus (darbdaviui raÅ¡tu nepareikalavus, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo) yra pakankamas konstatuoti drausminės nuobaudos neteisėtumÄ .

Å iuo atveju, kaip jau minėta, termino priimti sprendimÄ nutraukti darbo sutartį praleidimas negali bÅ«ti laikomas formaliu pažeidimu, suteikiančiu pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl nustatytų darbo pareigų pažeidimų teisėtumo.

38. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog Darbo kodekse įtvirtinta darbdavio prievolė skirti drausminę nuobaudÄ ne vėliau kaip per vienÄ mėnesį yra imperatyvi. Todėl Å¡iuo atveju nustačius, jog galimo ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimų paaiÅ¡kėjimo atsakovei diena yra 2020 m. gegužės 8 d., o įsakymas dėl darbo sutarties su ieÅ¡kove nutraukimo pagal DK 35 straipsnio 5 dalį, 58 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ priimtas 2020 m. birželio 10 d., darytina iÅ¡vada, kad DK 58 straipsnio 6 dalyje nustatytas 1 mėnesio terminas buvo praleistas.

39. Taip pat nesutiktina su apeliante, jog teismo sprendimas nesiaiÅ¡kinti itin reikÅ¡mingų atsakovei aplinkybių, sudariusių pagrindÄ pripažinti ieÅ¡kovę padarius darbo pareigų pažeidimus, kelia abejonių dėl teismo objektyvumo.

40. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo išaiškinimu, aktualiu nagrinėjamam klausimui. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog nustatytos aplinkybės dėl DK nustatytų terminų nuobaudai skirti praleidimo suponuoja, kad aptariama darbdavio teisė jau buvo išnykusi, drausminė nuobauda darbuotojui buvo paskirta ir jis atleistas iš darbo neteisėtai, nepriklausomai nuo to, kad buvo materialinis teisinis pagrindas drausminei nuobaudai skirti, nebeaktualus tampa ir klausimas, ar darbuotojo padaryti pažeidimai kvalifikuotini kaip šiurkštūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-248/2019).

Taigi atsakovės nurodytos aplinkybės dėl darbo pareigų pažeidimų pobūdžio ir / ar jų pakartotinumo šiuo atveju neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių aplinkybių netyrė ir jų nevertino.

41. Taigi apibendrinusi tai, kas nurodyta, kolegija nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieÅ¡kove vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu negalėjo bÅ«ti priimtas, kadangi atsakovė praleido imperatyvų DK 58 straipsnio 6 dalyje įtvirtintÄ 1 mėnesio terminÄ sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti. Dėl darbuotojo valios nutraukiant darbo sutartį reikÅ¡mės 42. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl tikrosios ieÅ¡kovės valios jos 2020 m. birželio 12 d. pateiktame praÅ¡yme atsisakyti vyresniosios slaugytojos pareigų ir leisti toliau dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, t. y. ar ieÅ¡kovės valia nutraukti darbo santykius darbuotojo praÅ¡ymu susiformavo laisvai, ar dėl neteisėtos darbdavio (atsakovės) įtakos.

43. IeÅ¡kovė teigė, kad 2020 m. birželio 12 d. praÅ¡ymÄ atsisakyti vyresniosios slaugytojos pareigų, nurodydama konkrečiÄ atleidimo dienÄ , ir leisti toliau dirbti bendrosios praktikos slaugytoja ji parašė todėl, kad atsakovės administracijos atstovai vertė jÄ tai padaryti naudodami psichologinį spaudimÄ , mobingÄ . Atsakovė su Å¡iais teiginiais nesutiko ir akcentavo, jog 2020 m. birželio 12 d. įsakymas priimtas ieÅ¡kovės praÅ¡ymo pagrindu, kuris buvo paraÅ¡ytas laisva jos valia, todėl negali bÅ«ti suprantamas kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ si.

Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡analizavęs bylos įrodymus, konstatavo, jog darbdavys darė ieÅ¡kovei neleistinÄ poveikį, nukreiptÄ Ä¯ darbuotojo valiÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl sutarties nutraukimo, todėl nusprendė, kad ieÅ¡kovės praÅ¡yme nurodytas atleidimo pagrindas neatitiko jos valios. Apeliantė kategoriÅ¡kai nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir nesutikimÄ motyvuoja iÅ¡ esmės tapačiais, pirmosios instancijos teismo jau įvertintais argumentais. Taigi, Å¡ios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumas taip pat grindžiamas įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo dalį, minėtų pažeidimų nenustatė, todėl apeliacinio skundo argumentus, susijusius su iÅ¡vados, jog atsakovė darė neleistinÄ poveikį ieÅ¡kovei, nukreiptÄ Ä¯ darbuotojo valiÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl sutarties nutraukimo, kvestionavimu, atmeta kaip nepagrįstus.

44. Darbo sutarties nutraukimÄ darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55 straipsnis. Jame, be kita ko, nustatyta, kad tam bÅ«tinas raÅ¡ytinis darbuotojo pareiÅ¡kimas. PareiÅ¡kime turi bÅ«ti nurodyta pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. PareiÅ¡kime gali bÅ«ti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas praÅ¡o jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iÅ¡Â kurių bÅ«tų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia bÅ«ti atleistas. PareiÅ¡kime iÅ¡dėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo paraÅ¡u (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

45. Svarbu, kad darbuotojo pareiÅ¡kimas atitiktų jo tikrÄ jÄ valiÄ , nebÅ«tų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iÅ¡ darbuotojo valios pareiÅ¡kimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei prieÅ¡ingas darbdavio kiÅ¡imasis į darbuotojo valios formavimÄ si (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

46. FaktÄ , kad darbuotojo pareiÅ¡kimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014 ir jose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

47. Nors Å¡ie iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti taikant ir aiÅ¡kinant 2002 m. DK, tačiau teisiniam reglamentavimui minėtame ir Å¡iuo metu galiojančiame darbo kodeksuose iÅ¡Â esmės nesiskiriant, jais gali bÅ«ti remiamasi ir taikant nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį  DK. Pažymėtina, kad Å¡ios nutarties 36 punkte cituojamÄ 2002 m. DK 35 straipsnį atitinka Å¡iuo metu galiojančio DK 24 straipsnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-248/2020).

48. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. (4.9)-P-544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta 2020 m. birželio 12 d. 2020 m. birželio 12 d. ieÅ¡kovė pateikė atsakovei praÅ¡ymÄ atleisti jÄ iÅ¡ vyresniosios slaugytojos pareigų 2020 m. birželio 12 d. ir toliau leisti dirbti bendrosios praktikos slaugytoja. Vadovaujantis 2020 m. birželio 12 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-551 „Dėl 2020 m. birželio 10 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-544 dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ pakeitimu nustatyta, kad nutarta pakeisti 2020 m. birželio 10 d. VÅ¡Ä® Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriaus įsakymo Nr. (4.9)-P-544 2 ir 3 punktus pagal ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ .

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai įvertino tiek aplinkybes, galėjusias turėti įtakos ieÅ¡kovės valios nutraukti darbo sutartį susiformavimui, tiek atsakovės veiksmus, lėmusius ieÅ¡kovės apsisprendimÄ .

50. Å iuo atveju nėra pagrindo nesutikti su ieÅ¡kovės atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentais, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių susiformuoti įsitikinimui, jog atsakovės poveikis, nukreiptas į darbuotojo valiÄ pateikti praÅ¡ymÄ dėl sutarties nutraukimo, negali bÅ«ti vertinamas kaip leistinas.

51. Visų pirma, pagrįstų abejonių kelia atsakovės siekis siūlyti ieškovei kitas alternatyvas vietoje atleidimo. Pastebėtina, jog atsakovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, jog terminas nutraukti darbo sutartį su ieškove nebuvo praleistas. Taigi ieškovė, būdama įsitikinusi, jog 2020 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. (4.9)-P-544 „Dėl I. G. darbo pareigų pažeidimo ir darbo sutarties nutraukimo“ yra priimtas teisėtai, 2020 m. birželio 10 d. posėdžio metu svarsto kitas alternatyvas vietoje atleidimo.

IÅ¡ 2020 m. birželio 10 d. posėdžio protokolo Nr. (1.44)-TV-40 nustatyta, kad personalo skyriaus vadovė J. D. informavo, kad „atsižvelgiant į ilgametį darbo staÅ¾Ä Ä¯staigoje, siÅ«loma įvertinti kitas alternatyvas vietoje atleidimo už darbo pareigų pažeidimÄ ir apsvarstyti galimybę arba dirbti Urologijos skyriuje bendrosios praktikos slaugytoja, arba nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu“. Apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovė kitas alternatyvas vietoje atleidimo ieÅ¡kovei siÅ«lė tik dėl geranoriÅ¡kumo bei atsižvelgusi į ilgametį ieÅ¡kovės staÅ¾Ä ir įvertinusi, jog ieÅ¡kovė yra slaugos profesionalė, tačiau nesusitvarko tik su vadybinėmis užduotimis, kolegijai kelia abejonių.

Viena vertus, atsakovė teigia, jog ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimai siejami tik su vadovavimo gebėjimų trÅ«kumu, kita vertus, taip pat ne kartÄ procesiniuose dokumentuose akcentuoja, jog ieÅ¡kovės darbo pareigų pažeidimai įstaigoje fiksuojami jau nuo 1990 metų, nors vyresniÄ ja slaugytoja ieÅ¡kovė dirba tik nuo 1999 metų. Taigi kolegija Å¡iuo atveju neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo nuomonei, jog 2020 m. birželio 10 d. darbdaviui priėmus sprendimÄ atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo ir jį įgyvendinus, abejonių kelia tolesni darbdavio veiksmai, kaip neatitinkantys protingo ir apdairaus darbdavio standarto, ieÅ¡kant alternatyvių darbo sutarties nutraukimo bÅ«dų ir 2020 m. birželio 12 d. keičiant darbo sutartį, kuri jau 2020 m. birželio 10 d. nutraukta, ir darbdavys įsitikinęs nutraukimo teisėtumu.

52. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ir 2020 m. birželio 11 d. atsakovės administracijos darbuotojai ieÅ¡kovę įtikinėjo pasiraÅ¡yti praÅ¡ymÄ dėl vyresniosios slaugytojos pareigų atsisakymo savo noru, pasiliekant bendrosios praktikos slaugytoja 0,5 etato, nors be ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių Å¡iÄ aplinkybę, nesudaro pagrindo anksčiau minėtos iÅ¡vados, jog atsakovė siÅ«lė kitas alternatyvas vietoje atleidimo bei siekė įtikinti ieÅ¡kovę nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, vertinti kaip nepagrįstos.

53. Taip pat kritiÅ¡kai vertintini ir apeliacinio skundo argumentai, jog sprendimas protokoluoti ieÅ¡kovės supažindinimÄ su įsakymu dėl atleidimo iÅ¡ darbo buvo priimtas nenorint vilkinti atleidimo procedÅ«ros, kadangi žinodama Å«mų ieÅ¡kovės bÅ«dÄ atsakovė turėjo pagrįstÄ pagrindÄ tikėtis, kad ieÅ¡kovė atsisakys susipažinti su įsakymu.

54. DK 65 straipsnio, reglamentuojančio darbo sutarties pasibaigimo įforminimÄ , 4 dalyje nustatyta, kad sprendimas nutraukti darbo sutartį perduodamas darbuotojui nedelsiant. Jeigu darbuotojas ginčija atleidimÄ iÅ¡ darbo nustatyta tvarka, darbdavio sprendimo įteikimo įrodinėjimo naÅ¡ta tenka darbdaviui.

55. Nors atsakovė teigia priėmusi sprendimÄ protokoluoti įsakymo dėl atleidimo iÅ¡ darbo įteikimÄ , kadangi tikėjosi, jog ieÅ¡kovė atsisakys su įsakymu susipažinti, tačiau, kaip matyti iÅ¡ posėdžio eigos, atsakovei nepavyko įgyvendinti Å¡io siekio – su įsakymu ieÅ¡kovė atsisakė susipažinti bei pasiÅ¡alino iÅ¡ posėdžio. Beje, kaip teisingai pastebi ieÅ¡kovė, atsakovė, žinodama ir nuosekliai pabrėždama ieÅ¡kovės Å«mų bÅ«dÄ , turėjo pagrįstÄ pagrindÄ tikėtis, jog ieÅ¡kovė atsisakys susipažinti su įsakymu, todėl turėjo / galėjo svarstyti kitus supažindinimo su priimtu įsakymu bÅ«dus.

Nesutiktina su skundo nuostata, jog 2020 m. birželio 10 d. protokolas Nr. (1.44)-TVA0 laikytinas vieninteliu įrodymu, patvirtinančiu, jog darbdavys supažindino / siekė supažindinti darbuotojÄ su įsakymu dėl atleidimu iÅ¡ darbo. Darbo kodeksas nenumato ribojimų įsakymo nutraukti darbo sutartį įteikti kitais bÅ«dais, tarp jų – ir registruotu paÅ¡tu.

56. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog Å¡iuo atveju nelaikytinas įprastu ir atitinkančiu nustatytus reikalavimus atsakovės siekis ieÅ¡kovę supažindinti su įsakymu organizuojant posėdį – susirinkimÄ , kurio metu dalyvavo net keletas atsakovės administracijos atstovų, o ieÅ¡kovė į jį iÅ¡kviesta netikėtai, nežinodama posėdžio darbotvarkės ir neturėdama galimybės iÅ¡ anksto susipažinti su darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Pastebėtina, kad atsakovė neneigia ieÅ¡kovės nesupažindinusi su 2020 m. birželio 10 d. posėdžio darbotvarke.

Taip pat reikÅ¡minga aplinkybe, sprendžiant dėl atsakovės siekio paveikti ieÅ¡kovės valiÄ dėl darbo sutarties nutraukimo, laikytina ir tai, jog ieÅ¡kovės darbo pažeidimams tirti komisija sudaryta nebuvo, tačiau ji buvo sudaryta tik įteikti direktoriaus įsakymÄ dėl atleidimo iÅ¡ darbo. Kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju atsakovės sprendimas ieÅ¡kovės supažindinimÄ su įsakymu organizuojant posėdį, kuriame dalyvavo keletas ieÅ¡kovės administracijos atstovų, vertintinas kaip neleistinas poveikis ieÅ¡kovei.

57. Vertinant ieÅ¡kovės elgesį nustatyta, kad po to, kai jai tapo žinoma apie jos atleidimÄ nuo 2020 m. birželio 12 d., matyti, kad ji su atleidimu nei savo noru, nei ne savo noru nesutiko. Kaip jau minėta, 2020 m. birželio 10 d. posėdžio metu ieÅ¡kovė su įsakymu dėl atleidimo atsisakė susipažinti ir iÅ¡ posėdžio pasiÅ¡alino. Tai yra, atsakovei pateikus ieÅ¡kovei pasiraÅ¡yti dokumentus, ieÅ¡kovė nedvejojo, o vienareikÅ¡miÅ¡kai atsisakė juos pasiraÅ¡yti, taip leisdama suprasti, kad darbo sutarties nutraukti nesutinka.

Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, jog ieÅ¡kovės sprendimas nutraukti darbo santykius buvo susiformavęs jau prieÅ¡ kurį laikÄ . PrieÅ¡ingai, iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovė buvo ir yra įsitikinusi, jog savo pareigas atlieka tinkamai, savo paaiÅ¡kinimuose dėl tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodytų darbo pareigų pažeidimų akcentavo, jog pažeidimai nustatyti nepagrįstai, t. y. iÅ¡ ieÅ¡kovės elgesio bei veiksmų negalima spręsti apie jos ketinimus nutraukti darbo santykius su atsakove savo iniciatyva.

Tai, kad ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 12 d. praÅ¡ymas dėl atleidimo neatitiko jos tikrosios valios, patvirtina aplinkybė, jog ieÅ¡kovė po kiek laiko, pasikonsultavusi su teisininkais, įvertinusi darbdavio pasiÅ«lymo teisėtumÄ , darbo santykių nutraukimo pasekmes dėl savo socialinės ir finansinės ateities, pateikė darbdaviui 2020 m. birželio 27 d. tarnybinį praneÅ¡imÄ , kad apsigalvojo, nesutinka su darbo sutarties pakeitimais ir praÅ¡o palikti jÄ eiti bendrosios praktikos ir vyresniosios slaugytojos pareigas.

Tai yra ieškovė nurodė, kad 2020 m. birželio 12 d. prašymas dėl atleidimo neatitiko jos tikrosios valios, todėl ji jį atšaukė.

58. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog 2020 m. birželio 12 d. atsakovė jau buvo atsiskaičiusi su ieÅ¡kove, o ieÅ¡kovė perdavė darbus bei materialines vertybes, su visais atsisveikino, t. y. pats atleidimo iÅ¡ darbo faktas ir atleidimo pagrindas neturėjo netikėtumo efekto ieÅ¡kovei raÅ¡ant praÅ¡ymÄ pakeisti darbo sutartį, nesudaro pagrindo paneigti anksčiau padarytos iÅ¡vados dėl atsakovės neleistino poveikio ieÅ¡kovei. Kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės tik patvirtina tai, kad ieÅ¡kovė atliko bÅ«dingus ir bÅ«tinus veiksmus pasibaigus darbo sutarčiai, tačiau tai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog toks ieÅ¡kovės elgesys nebuvo nulemtas neleistino atsakovės poveikio.

59. Apibendrinant tai, kas nurodyta ir aptarta, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės 2020 m. birželio 12 d. praÅ¡yme iÅ¡dėstyta valia atleisti jÄ iÅ¡ vyresniosios slaugytojos pareigų 2020 m. birželio 12 d. ir toliau leisti dirbti bendrosios praktikos slaugytoja susiformavo ne laisvai, o esant darbdavio įtakai. Todėl 2020 m. birželio 12 d. įsakymo Nr. (4.9)-P-551 dalis, kuria ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ Urologijos skyriaus vyriausiosios slaugytojos pareigų 1,0 etato krÅ«viu nuo 2020 m. birželio 12 d. teisėtai ir pagrįstai pripažinta neteisėta ir panaikinta, o ieÅ¡kovė grÄ Å¾inta į nurodytas pareigas.

60. Taigi teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias iÅ¡vadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas bÅ«tų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimÄ , visumos.

61. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako. Dėl bylos procesinės baigties 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos raÅ¡ytinių įrodymų visumÄ , Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , jį keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 63. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93, 302 straipsniai).

64. Atsakovės apeliacinį skundÄ atmetus jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nepriteistinos.

65. IeÅ¡kovė nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija nutaria: Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 1 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Raimonda Andrulienė Albina Pupeikienė Alvydas Žerlauskas