cf3d98c7-e185-418c-8d57-a7f68767ae67 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-223-1015/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00537-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorams Linui Silevičiui, Agnei StankevičiÅ«tei,kaltinamajam J. P.,nukentėjusiosioms A. V. ir P. S.,nukentėjusiosios P. S. atstovui advokatui Dmitrijui Fomkinui, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kuriojeJ.

P. (J. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio iÅ¡silavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ bagažo tvarkytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Marijampolio sen., Vilniaus raj., deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (2 veikos).Teismas, iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : J. P. pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , o bÅ«tent:jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 23:00 val., vieÅ¡oje vietoje - automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje prie pramogų centro „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo įžūliais veiksmas, pasireiÅ¡kusiais tuo, kad kitų žmonių akivaizdoje žodinio konflikto metu ranka sudavė nukentėjusiajai A.

V. į veidÄ , taip sukeldamas jai fizinį skausmÄ ir padarydamas poodinę kraujosruvÄ su minkÅ¡tųjų audinių patinimu deÅ¡inio skruosto srityje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Å iais savo veiksmais J. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje. Taip pat jis 2016 m. rugsėjo 9 d., apie 23:15 val., vieÅ¡oje vietoje - vieÅ¡ojo transporto stotelėje „Lietuvos sÄ jÅ«džio kelias“, esančioje netoli pramogų centro „Forum Palace“, Konstitucijos pr. 26, Vilniuje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, savo įžūliu elgesiu, pasireiÅ¡kusiu tuo, kad A.

V. bei kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje nepilnametę P. S. tampė už plaukų, po ko koja spyrė jai vienÄ kartÄ Â Ä¯ nugarÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ , stumdė jÄ , kumščiu sudavė jai į veidÄ , taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmÄ ir padarydamas poodines kraujosruvas akių vokuose, kairėje nosies Å¡nervėje, nugaros kairėje, deÅ¡iniame Å¡one, muÅ¡tinę žaizdÄ nosies nugarėlėje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiais savo veiksmais jis demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ .

Å iais savo veiksmais J. P. padarė nusikaltimÄ , numatytÄ BK 284 straipsnyje. J. P., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies bei paaiÅ¡kino, kad viskas buvo taip, kaip nurodyta kaltinamajame akte, jis tik netempė iÅ¡ automobilio nukentėjusiosios P. S.. TÄ dienÄ jis su draugu vartojo alkoholinius gėrimus, atvažiavo jo mergina A. V. kartu su savo drauge P. S., jie ruošėsi važiuoti į „Forum Palace“. Jie A. automobiliu nuvažiavo į „Forum Palace“, buvo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kur renkasi pažįstami.

Kartu su jais buvo E. ir D. V.. Jis norėjo pasikalbėti su savo mergina A., tačiau prie jų priėjo kažkoks nepažįstamas vaikinas, matyt galvodamas, kad A. yra skriaudžiama. Jis norėjo trenkti tam vaikinui, tačiau netyčia pataikė A. į veidÄ . Kai sudavė A. ji ar P. pradėjo rėkti. Tada prie jo pribėgo matyt to vaikino draugai bei pradėjo jį muÅ¡ti. Tuo metu A., P. ir D. V. įsėdo į A. automobilį ir nuvažiavo iki stotelės. Jis nubėgo paskui juos, norėdamas pasikalbėti ir atsipraÅ¡yti A., įsėdo į A. automobilio galÄ deÅ¡inėje pusėje.

A. sėdėjo už vairo, o P. - Å¡alia jos. Jis prašė A., kad Å¡i nuvežtų jį namo, tačiau A. tik prašė, kad jis iÅ¡liptų iÅ¡ automobilio. Jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, P. tuo metu taip pat jau buvo iÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio. Tada tarp jo ir P. S. prasidėjo konfliktas dėl A. suduoto smÅ«gio. Jis įspėjo P., kad ji baigtų rėkti ir nesikiÅ¡tų, nes jis jai trenks, tačiau P. jo nepaklausė ir jis trenkė P. deÅ¡ine ranka į žandÄ . Nukentėjusiosios P. S. jis už plaukų netampė.

Po to jis pabėgo, įsėdo į taksi automobilį ir atvažiavo prie namų. Netrukus atvažiavo policijos pareigÅ«nai. Mano, kad Å¡iam konfliktui įtakos turėjo alkoholis, todėl jis daugiau negeria, gailisi, kad taip įvyko. Nukentėjusioji A. V. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji draugauja su kaltinamuoju. Nagrinėjamo įvykio dienÄ jie buvo atvažiavę į „Forum Palace“ automobilių stovėjimo aikÅ¡telę. Janas buvo iÅ¡gėręs, todėl su juo įvyko konfliktas. Ji ir P. norėjo važiuoti namo, tačiau J. nenorėjo, todėl jos nutarė apvažiuoti ratukÄ bei grįžti paimti J., kai Å¡is apsiramins.

Joms apsukus ratukÄ J. atbėgo paskui jas, rėkė. Kai ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, J. sudavė jai į veidÄ . Ji mano, kad tai jis padarė tyčia, nes tuo metu jie stovėjo vienas Å¡alia kito ir ji neatsimena, ar Å¡alia buvo kitų žmonių. Viskas įvyko pievoje ant žolės, maždaug 5 metrų atstumu nuo jos automobilio. Po smÅ«gio sudavimo pribėgo vaikinai, kurie laikė J.. Ji pasakė J., kad jo namo neveÅ¡ ir su P. nuėjo prie automobilio, atsisėdo į jį ir nuvažiavo prie stotelės. Po kelių sekundžių atbėgo J., įsėdo į jos automobilį, norėdamas pasikalbėti ir tarp jų vėl prasidėjo konfliktas.

Paskui P. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. Kai ji pati iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, P. jau klÅ«pėjo ant kelių ir verkė. Ji ieÅ¡kojo bintų ir prašė, kad atbėgę žmonės iÅ¡kviestų greitÄ jÄ , nes P. kraujavo. P. sakė, kad ji nieko nemato, jos veidas buvo kruvinas, taip pat sakė, kad J. jai sudavė į veidÄ bei spyrė su koja. PrieÅ¡ tai kaltinamasis labai ginčijosi su P., ji jam sakė, kad taip elgtis, t.y. muÅ¡tis negalima. Po smÅ«gių sudavimo P., J. pabėgo. Jos tada nežinojo, kad J. iÅ¡važiavo su taksi.Nukentėjusioji P. S. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad ji kaltinamÄ jį pažįsta apie 10 metų, jų nesieja jokie santykiai.

Nagrinėjamo įvykio dienÄ ji, A. V., J. P., E. V. ir jo brolis D. važiavo prie „Forum Palace“. BÅ«nant ten J. P., bÅ«damas neblaivus, su kažkuo sukonfliktavo, buvo atvykusi policija ir Janas buvo įspėtas. Tada J. pradėjo kabinėtis prie A., tarp jų kilo konfliktas. Ji, A. ir D. sėdo į automobilį ir nuvažiavo į apatinę aikÅ¡telę, norėjo apsukti ratukÄ . Tada prie jų pribėgo Janas, užstojo keliÄ , neleido A. važiuoti. Jis iÅ¡traukė jÄ (P. S.) iÅ¡ automobilio, pradėjo jÄ tampyti už plaukų.

Tada iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo ir A., o D. liko sėdėti automobilyje. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio ji pamatė, kaip J. spaudė rankomis A., po to sudavė jai į veidÄ , tačiau neatsimena, kuria ranka. A. pradėjus rėkti, prie jų artinosi žmonės, todėl ji su A. įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Pavažiavę truputį toliau jie sustojo ir tuomet prie jų pribėgo sumuÅ¡tas ir kruvinas J.. A. pasakė, kad J. jai neiÅ¡teptų krauju automobilio salono ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio.

Ji taip pat iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir tarp jos (P. S.) bei J. įvyko konfliktas, kurio metu J. spyrė jai koja į nugarÄ bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę. Tuo metu aikÅ¡telėje buvo žmonių, jie matė, kas vyksta, nes bėgo pas jas teikti pagalbos. D. taip pat matė, kaip J. jai trenkė. Nuo smÅ«gio ji priklaupė, nes bėgo kraujas ir ji nieko nematė. Greitoji medicinos pagalba iÅ¡vežė jÄ Ä¯ SantariÅ¡kių ligoninę, kur jai susiuvo randÄ ir po kelių valandų paleido namo.

Ryte jai pablogėjo sveikata, todėl ji vėl grįžo į SantariÅ¡kių vaikų ligoninę. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2807/2016(01), 2016 m. rugsėjo 13 d. atlikus tyrimÄ , nurodyta, kad A. V. padaryta poodinė kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių patinimu deÅ¡inio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku, t.y. 2016 m. rugsėjo 9 d.

A. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 17). A. V. 2017 m. gegužės 22 d. pareiÅ¡kime nurodoma, kad ji J. P. dėl 2016 m. rugsėjo 9 d. įvykio prie pramogų centro „Forum Palace“ pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Jis jos atsiprašė ir ji jam atleido, sutiktų su juo taikytis (b.l. 37). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2805/2016(01), pradėjus tyrimÄ 2016 m. rugsėjo 12 d., baigus 2016 m. rugsėjo 26 d., nurodyta, kad P. S. nustatyta poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairėje nosies Å¡nervėje, nugaros kairėje, deÅ¡iniame Å¡one, muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlėje.

Sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, 1-4 parų laikotarpyje iki apžiÅ«ros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 50-51). Vaikų ligoninės VÅ¡Ä® Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų filialo pateikta epikrizė patvirtina, kad P. S. Å¡ioje ligoninėje gydėsi nuo 2016 m. rugsėjo 11 d. iki 2016 m. rugsėjo 16 d. Skundėsi galvos svaigimu, pykinimu (b.l. 49).              Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimoPagal BK 284 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ .

Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieÅ¡ asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto Å¡iurkščiai pažeminti ar Å¡okiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis iÅ¡gÄ stis ar kilo sumaiÅ¡tis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009).

Kaltinamasis, apklaustas teisiamajame posėdyje, pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų kaltinamajame akte aplinkybių, kai kurias visgi neigdamas, o bÅ«tent, nurodė, kad viskas buvo taip, kad nurodyta kaltinamajame akte, bet jis P. S. neiÅ¡tempė iÅ¡ automobilio ir jos netampė už plaukų.Dėl pirmosios kaltinamajam inkriminuotos veikos – t. y. epizodo su A. V., kaltinamasis pripažino, kad nurodytu laiku ir vietoje sudavė A. V. į veidÄ , tačiau, kaip jis teigia, jis tai padarė netyčia, norėdamas trenkti kitam pribėgusiam vaikinui.

Vis dėlto, įvertinus nukentėjusiųjų A. V. ir P. S. parodymus, kad tuo momentu prie kaltinamojo ir nukentėjusiosios A. V. arti nebuvo jokių kitų pašalinių asmenų, kuriais, teismo nuomone, netikėti pagrindo nėra, įvertinus tai, kad jie (nukentėjusiųjų parodymai) sutampa tarpusavyje, teismas minėtus kaltinamojo parodymus, kad jis netyčia sudavė nukentėjusiajai vertina kritiškai, kaip seikį sušvelninti savo atsakomybę. Taigi šiuo aspektu teismas vertina, kad nustatyta, jog kaltinamasis tyčia sudavė nukentėjusiajai A.

V. į veidÄ . Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2807/2016(01) konstatuota, kad, galimai A. V. nurodytu laiku (t. y. 2016 m. rugsėjo 9 d.), jai padaryta poodinė kraujosruva su minkÅ¡tųjų audinių patinimu deÅ¡inio skruosto srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, paveikus kietais bukais daiktais, ir taip padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi Å¡ioje iÅ¡vadoje užfiksuoti duomenys patvirtina aplinkybę, jog dėl kaltinamojo tyčinių (tiesioginė tyčia) veiksmų, sudavus nukentėjusiajai A.

V. į veidÄ , jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, pripažintina įrodyta ir aplinkybė, kad nurodytus veiksmus kaltinamasis įvykdė neblaivus, kadangi pats kaltinamasis tai pripažįsta, be to, tai patvirtina ir nukentėjusiųjų parodymai.Ä®vertinus situacijÄ , kurioje buvo atlikta nurodyta veika – t. y. vieÅ¡oje vietoje, be nukentėjusiųjų esant ir kitiems paÅ¡aliniams asmenims, be to, aplinkybę, jog, kaip iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiųjų parodymų, po suduoto smÅ«gio A.

V., pribėgę kiti asmenys sulaikė kaltinamÄ jį, akivaizdu, jog nurodytais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Taigi be to, kad tiesiogiai smurtiniai kaltinamojo veiksmai buvo atlikti nukentėjusiosios A. V. atžvilgiu, tuo pačiu (tais pačiais nurodytais veiksmais) kaltinamasis demonstravo ir nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai. Pažymėtina, kad fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje erdvėje be priežasties arba dėl menkavertės priežasties, matant kitiems asmenims, prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai yra laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka, aplinkiniai asmenys pasijuto Å¡okiruoti ir pažeidžiami ir pan.

Nors konkrečiu atveju kaltinamasis viena ir ta pačia veika pažeidė du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatÄ bei vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir rimtį, tačiau nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas apima BK 284 straipsnio sudėtį ir Å¡ie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veikÄ pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai J. P. veikoje, pripažįsta jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, t. y. padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ dalyje dėl kaltinimo 2016 m. rugsėjo 9 d., nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu ranka sudavus nukentėjusiajai A.

V. į veidÄ , ir taip demonstravus nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarkÄ .Kaltinamajam taip pat inkriminuotas kitas epizodas, kaip atskira nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, susijęs su smurtinių veiksmų atlikimu nukentėjusiosios P. S. atžvilgiu.Kaltinamajame akte J. P. inkriminuota tai, kad jame nurodytu laiku ir vietoje, kaltinamojo, apsvaigusio nuo alkoholio, įžūlus elgesys pasireiÅ¡kė tuo, kad jis atsistojo ant važiuojamosios kelio dalies ir taip neleido iÅ¡važiuoti automobiliui Fiat Stilo, A.

V. bei kitų aplinkinių žmonių akivaizdoje iÅ¡traukė iÅ¡ Å¡io automobilio nukentėjusiÄ jÄ - nepilnametę P. S., tampė jÄ už plaukų, po ko koja spyrė jai vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ , stumdė jÄ , kumščiu sudavė jai į veidÄ . Kaltinamasis, duodamas parodymus dėl Å¡io epizodo, parodė, kad jis iÅ¡ esmės pripažįsta jam suformuluotame kaltinime nurodytas aplinkybes, tik nepripažįsta, kad jis iÅ¡tempė nukentėjusiÄ jÄ P. S. iÅ¡ automobilio ir tampė jÄ už plaukų.

Nukentėjusioji A. V. teisiamajame posėdyje parodė dėl pastarojo epizodo, kad po to, kai jai (A. V.) sudavė kaltinamasis, ji su P. S. ir D. V. minėtu automobiliu nuvažiavo iki stotelės, D. pasakė, kad jis nepaliks Jano, ir tada atbėgo J. P., iÅ¡ pradžių įsėdo į automobilį, po to iÅ¡lipo, tada iÅ¡lipo ir Paulina, o kai ji (nukentėjusioji A. V.) iÅ¡lipo, jau pamatė P. klÅ«pančiÄ ant kelių, jos veidas buvo kruvinas, ji sakė, kad nieko nemato, todėl nukentėjusioji ieÅ¡kojo bintų, prašė kitų žmonių, kad iÅ¡kviestų greitÄ jÄ .

Nukentėjusioji P. S. parodė, kad po to, kai kaltinamasis sudavė A., jie įsėdo į automobilį ir nuvažiavo į stotelę, kai jie ten stovėjo, atbėgo J. P., A. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji (P. S.) taip pat iÅ¡lipo ir tarp jų – P. S. ir J. P., kilo konfliktas, kurio metu J. spyrė jai su koja į nugarÄ bei kumščiu trenkė į kairę veido pusę; tuo metu aikÅ¡telėje buvo žmonių, kurie matė, kas vyksta, jie bėgo pas jas teikti pagalbos. Taigi įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymus susietai, pripažintina, jog aplinkybių, kad prieÅ¡ pat smurto panaudojimÄ prieÅ¡ P. S. kaltinamasis bÅ«tų atsistojęs ant važiuojamosios kelios dalies, taip neleisdamas iÅ¡važiuoti automobiliui, ir kad jis bÅ«tų iÅ¡ automobilio iÅ¡traukęs nukentėjusiÄ jÄ P. S., nė vienas jų nenurodė.

Savo ruožtu iÅ¡ bÅ«tent P. S. parodymų iÅ¡plaukia, jog galimai tokios aplinkybės buvo prieÅ¡ tai, kai kaltinamasis panaudojo smurtÄ prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. V.. Kaltinamasis ir nukentėjusioji A. V. tokių aplinkybių iÅ¡ viso nenurodė. Taigi įvertinus Å¡iuos argumentus, spręstina, jog dalyje dėl kaltinimų tuo, jog J. P. įžūlus elgesys pasireiÅ¡kė, be kita ko, neleidimu iÅ¡važiuoti automobiliui, atsistojus ant važiuojamosios kelio dalies, bei P. S. iÅ¡tempimu iÅ¡ automobilio bei tampymu už plaukų betarpiÅ¡kai prieÅ¡ tai, kai prieÅ¡ jÄ buvo panaudoti smurtiniai veiksmai, pakankamais ir patikimais įrodymais yra neįrodyti, todėl Å¡ios aplinkybės Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo.

Kita vertus, jau minėti tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiųjų parodymai (jų visuma) yra pakankama daryti iÅ¡vadÄ , jog kitoje dalyje inkriminuotos aplinkybės yra nustatytos, o bÅ«tent, kad nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis, konflikto su nukentėjusiÄ ja P. S. metu, panaudojo smurtinius veiksmus prieÅ¡ jÄ â€“ koja spyrė jai vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ ir vienÄ kartÄ Ä¯ rankÄ , stumdė jÄ , kumščiu sudavė jai į veidÄ . Pažymėtina, kad be minėtų parodymų, Å¡ios aplinkybės nustatytos ir iÅ¡ duomenų, užfiksuotų Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 2805/2016(01), kurioje nurodyti P. S. nustatyti sužalojimai – poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairėje nosies Å¡nervėje, nugaros kairėje, deÅ¡iniame Å¡one, muÅ¡tinė žaizda nosies nugarėlėje, kurie padaryti paveikus kietais bukais daiktais, kadangi Å¡ie užfiksuoti sužalojimai (kurių padarymo laikas iÅ¡ esmės atitinka veikos laikÄ ) visiÅ¡kai atitinka minėtas sužalojimų padarymo aplinkybes.

Atitinkamai nors, kaip minėta, kai kurios aplinkybės Å¡alintinos iÅ¡ kaltinimo, tai neturi įtakos veikos kvalifikacijai. Nustatyti smurtiniai kaltinamojo veiksmai prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ P. S., kaip matyti, tuo pačiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ . Tokia iÅ¡vada daroma atsižvelgiant į vietÄ , situacijÄ , kurioje buvo atlikti nurodyti veiksmai (vieÅ¡a vieta, kitų (be nukentėjusiųjų bei D. V.) paÅ¡alinių asmenų buvimas), tai, kad nurodyti veiksmai sukėlė sumaiÅ¡tį ir jais buvo akivaizdžiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka (kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ nukentėjusiosios A.

V. paaiÅ¡kinimų, kiti asmenys bėgo joms į pagalbÄ , ji prašė jų kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ P. S.), taigi jais buvo tuo pačiu pademonstruota ir aplinkiniams ir aplinkai. Kaip jau minėta, fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ asmenį vieÅ¡oje erdvėje be priežasties arba dėl menkavertės priežasties (kaip iÅ¡plaukia iÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymų, konfliktas tarp nukentėjusiosios P. S. ir kaltinamojo kilo iÅ¡ esmės dėl prieÅ¡ tai jo panaudoto smurto prieÅ¡ A. V.), matant kitiems asmenims, prieÅ¡tarauja visuomenėje nusistovėjusioms žmonių tarpusavio bendravimo normoms ir tokie veiksmai yra laikomi įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ir tvarka.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai (t. y. tiesioginė tyčia) J. P. veikoje, pripažįsta jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 284 straipsnį, t. y. padarius vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ir dalyje dėl 2016 m. rugsėjo 9 d., nurodytu laiku ir vietoje konflikto metu atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ P. S., kuriais tuo pačiu buvo pademonstruota ir nepagarba aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.Pažymėtina, kad nurodyti kaltinamojo veiksmai pripažintini dviem atskiromis nusikalstamos veikoms, atsižvelgiant į duomenis, kad nenustatyta vieninga kaltinamojo tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nepaisant to, kad nurodytas veikas skiria palyginus neilgas laiko tarpas bei jie atlikti nedideliu atstumu.

Kaip iÅ¡plaukia tiek iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymų, tiek iÅ¡ esmės ir kaltinamojo parodymų, kaltinamojo veiksmus prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ P. S., sekusius po jo pavartoto smurto prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ A. V., iÅ¡Å¡aukė, be kita ko, bÅ«tent jo pirmieji smurtiniai veiksmai, t. y. kaip parodė nukentėjusiosios, konfliktas tarp P. S. ir kaltinamojo kilo bÅ«tent dėl jo pirmiau atliktų smurtinių veiksmų prieÅ¡ A. V., kas rodo, kad jo tyčia pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , įžūliais veiksmais pavartojant smurtÄ prieÅ¡ P. S., susiformavo iÅ¡ naujo, jau po baigtos ankstesnės nusikalstamos veikos.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimųSpręsdamas klausimÄ dėl bausmės skyrimo J. P., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padarytos nusikalstamos veikos – smurtiniai, tyčiniai (tiesioginė tyčia), nesunkÅ«s nusikaltimai vieÅ¡ajai tvarkai, padarytÄ Å¾ala nukentėjusiųjų sveikatai. Nors teisiamojo posėdžio metu J. P. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto ir pripažinto įrodytu kaltinimo, bei nurodė, kad gailisi dėl to, visgi teismas, įvertinęs kaltinamojo parodymus, kuriais iÅ¡ esmės jis siekė suÅ¡velninti savo atsakomybę (tai, kad jis teigė nukentėjusiajai A.

V. sudavęs netyčia, tai, kad dėl civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos, aplinkybių, susijusių su išlikusiu randu, jis išreiškė abejones dėl tokio rando, dėl išlaidų šio rando gydymui ir pan.), nepripažįsta, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. nepripažintina, kad kaltinamojo gailestis iš tikrųjų nuoširdus. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams, pripažintina, kad nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas (b. l. 94), administracine tvarka baustas (b. l. 91-93), duomenų apie psichiatrinį gydymÄ , gydymÄ nuo priklausomybės ligų nėra (b. l. 88-90), dirba (b. l. 83). Už nusikaltimÄ , numatytÄ Baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, numatyta galimybė bausti vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Ä®vertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimÄ bei nustatytÄ atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, be to, jaunÄ kaltinamojo amžių, atsižvelgdamas ir į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nukentėjusiosioms padarytÄ nežymų sveikatos sutrikdymÄ , teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina baudos bausmė.

Ä® jau nurodytas aplinkybes atsižvelgtina ir nustatant konkretų skirtinos baudos dydį, nustatant jį mažesnį nei galimos skirti už nesunkų nusikaltimÄ baudos vidurkis (BK 47 straipsnio įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017-10-06), didesnio dydžio bausmę skiriant už antrÄ jį epizodÄ , įvertinus didesnį kaltinamojo veiksmų pavojingumÄ ir nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis dirba, kad jis, kaip nurodė, planuoja iÅ¡vykti į užsienį dirbti, be to, tai, kad nors kaltinamasis neteistas, visgi jis ne kartÄ baustas administracine tvarka, kas rodo jo polinkį pažeidinėti teisės aktuose nustatytas taisykles, teismas sprendžia, kad netikslinga skirti kaltinamajam Å¡velniausios rÅ«Å¡ies bausmę – vieÅ¡uosius darbus.

Dėl civilinio ieÅ¡kinio ir proceso iÅ¡laidųNukentėjusioji P. S. pateikė civilinį ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ kaltinamojo 3000 eurų neturtinės žalos, 69,17 eurų turtinės žalos ir 500 eurų nuostolių, skirtų žalai sumažinti (už bÅ«simÄ rando gydymÄ ). Taip pat praÅ¡o pripažinti advokatui sumokėtus 500 eurų proceso iÅ¡laidomis ir priteisti jas iÅ¡ J. P.. Nurodoma, kad dėl J. P. nusikalstamų veiksmų ji patyrė didelį fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, buvo sukrėsta, patyrė emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , t. y. patyrė neturtinę žalÄ .

J. P. panaudojo prieÅ¡ jÄ smurtinius veiksmus, po ko ji buvo pristatyta į ligoninę, kur jai nustatė, kad jos kairės pusės veidas yra sutinęs, sumuÅ¡ta galva, veidas, nugara, matosi nosies žaizda, ir nors tÄ dienÄ jÄ iÅ¡leido iÅ¡ ligoninės, kitÄ dienÄ jos bÅ«klė pablogėjo, pradėjo labai skaudėti galvÄ , todėl vėl buvo pristatyta į ligoninę ir paguldyta į Neurochirurgijos poskyrį, kur nustatyta diagnozė – sukrėtimas, ligoninėje ji gydėsi iki 2016 m. rugsėjo 16 d.

Po gydymo ji mėnesį nelankė mokyklos, ilgÄ laikÄ jos veide buvo mėlynės, skaudėjo sumuÅ¡imus, iki Å¡iol yra likęs randas, kurį reikės gydyti, tuo metu ji jautėsi labai pažeminta, buvo gėda iÅ¡eiti į laukÄ , iÅ¡važiuoti į miestÄ , eiti į mokyklÄ . Taip pat patyrė turtinę žalÄ â€“ Valstybinei teismo medicinos tarnybai už atliktÄ tyrimÄ ji sumokėjo 24,17 eurų, Estetikos ir lazerinės medicinos klinikoje jai suteikta konsultacija dėl rando veide gydymo, už kuriÄ ji sumokėjo 45 eurus.

Planuojama, kad randas bus gydomas CO2 lazeriu, reikalingas gydymo kursas, planuojama, kad rando gydymas vyks 140 mėnesių (po vienÄ kartÄ per mėnesį) ir kainuos 500 eurų, todėl Å¡iÄ sumÄ praÅ¡o priteisti kaip nuostolius, skirtus žalai sumažinti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimÄ (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 str.).

Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį turtinės žalos samprata (kiek tai aktualu vertinant klausimÄ dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo) apima:

a) nusikalstama veika padarytÄ tiesioginę turtinę žalÄ ;

b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos;

c) iÅ¡laidas, kurios patirtos paÅ¡alinant nusikalstamos veikos padarinius. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad ji turėjo iÅ¡laidų – t. y. sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai už tyrimÄ , po ko buvo suraÅ¡yta jau minėta specialisto iÅ¡vada, kurioje konstatuota, kad P. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (24,17 eurus), be to, ji sumokėjo 45 eurus už konsultacijÄ Estetikos ir lazerinės medicinos klinikoje dėl rando, likusio po nukentėjusiojo suduotų smÅ«gių.

Šios išlaidos pripažintinos įrodytomis, jos kilo betarpiškai dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, todėl priteistinos.Be to, nukentėjusioji pateikė duomenis, kad minėto rando gydymo (žalai sumažinti) išlaidos sudarys 500 eurų. Kaip minėta, turtine žala pripažintinos išlaidos, susijusios su nusikalstama veika sukeltų padarinių pašalinimu (t. y. išlaidos, skirtos žalai sumažinti, CK 6.249 str. 4 d. 1 p.). Todėl teismas, atsižvelgęs į tai, jog minėtas gydymas, akivaizdu, negali būti priskiriamas prie gydymo, už kurį gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, be to, akivaizdu, jog šios išlaidos betarpiškai kilusios būtent dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, pripažįsta, jog minėta suma taip pat priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jai neturtinę žalÄ â€“ 3000 eurų. Sprendžiant klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina vadovautis, be kita ko, CK 6.250 straipsnio nuostatomis, kur neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. BÅ«tina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o bÅ«tent: neturtinės žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, žalÄ padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes bei sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobÅ«dį, sveikatos sutrikdymo padarinius, sužalojimo bÅ«dÄ ir kt. reikÅ¡mingas aplinkybes.Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais vieÅ¡oje vietoje, nukentėjusioji patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes - fizinį skausmÄ , emocinius iÅ¡gyvenimus, pažeminimÄ bei stresÄ .

Kaip nurodė nukentėjusioji ir teismas neturi pagrindo tuo abejoti (be to, pateikta ir nuotrauka), dėl ilgÄ laikÄ veide iÅ¡likusių mėlynių nukentėjusioji negalėjo iÅ¡eiti į laikÄ , gyventi pilnaverčio gyvenimo, dėl sveikatos sutrikimo mėnesį ji nėjo į mokyklÄ ir pan. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. Todėl įvertinęs nurodytas aplinkybes, be to, teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos sumas tais atvejais, kai dėl nusikalstamų veiksmų asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas (taip pat ir tais atvejais, kai sužalojimas padaromas sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ), taip pat aplinkybę, kad nukentėjusiajai priteistina turtinė žala, sprendžia, kad dalyje dėl neturtinės žalos nukentėjusiosios civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies ir, vadovaujantis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jai priteistina 1 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos 263,32 eurų žalos, kilusios dėl P. S. gydymo (b. l. 60-63). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nurodyta žala kilo dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ji yra įrodyta, sprendžia, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. P. S. praÅ¡o pripažinti proceso iÅ¡laidomis 500 eurų sumÄ , kuriÄ ji sumokėjo advokatui, ir priteisti Å¡ias iÅ¡laidas iÅ¡ J.

P..Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobÅ«dį, tai, kad nukentėjusioji nepilnametė, taigi natÅ«ralu, kad ji realizavo savo teisę procese pasitelkti profesionalų teisininkÄ , be to, tai, kad byloje advokatas parengė civilinį ieÅ¡kinį, pateikiant atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, taip pat dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, sprendžia, kad nurodytos iÅ¡laidos pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir jos priteistinos iÅ¡ kaltinamojo, įvertinus, be kita ko, kad nėra pagrindo Å¡ių iÅ¡laidų vertinti kaip neadekvačių ir neprotingų (BPK 104-106 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kad iÅ¡ kaltinamojo priteistinos pakankamai reikÅ¡mingos sumos nukentėjusiajai, tenkinant iÅ¡ dalies jos civilinį ieÅ¡kinį, taip pat Teritorinės ligonių kasos naudai, teismas sprendžia, kad siekiant pirmiausia civilinių ieÅ¡kovų interesų patenkinimo, tikslinga kaltinamajam nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytÄ baudos sumokėjimo terminÄ (2 mėnesiai), tai yra nustatyti, kad bauda turi bÅ«ti sumokėta per vienerius metus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : J. P. (J. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (smurto panaudojimas A. V. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – 20 MGL dydžio baudÄ . J. P. (J. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje (smurto panaudojimas P. S. atžvilgiu), ir skirti jam bausmę – 25 MGL dydžio baudÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti bausmes taikant dalinį bausmių sudėjimÄ ir skirti J.

P. galutinę subendrintÄ bausmę – 30 MGL, t. y. 1129,80 (vieno tÅ«kstančio vieno Å¡imto dvideÅ¡imt devynių eurų ir 80 centų) dydžio baudÄ . J. P. nustatyti vienerių metų skirtos baudos sumokėjimo terminÄ , šį terminÄ skaičiuojant nuo Å¡io teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.P. S. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti P. S. iÅ¡ J. P. 569,17 eurų (penkis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt devynis eurus ir 17 centų) turtinės žalos atlyginimo ir 1 500 (vienÄ tÅ«kstantį penkis Å¡imtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti iÅ¡ J.

P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 263,32 eurus (du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus ir 32 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.Tenkinti nukentėjusiosios P. S. praÅ¡ymÄ dėl atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo iÅ¡ kaltinamojo ir priteisti P. S. naudai iÅ¡ J. P. 500 (penkis Å¡imtus) eurų iÅ¡laidų, sumokėtų advokatui už suteiktas paslaugas. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja             Ingrida Mikužytė