cf3bb810-b522-40b5-b81e-c6d5397663ed · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-971-221/2015Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03009-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos:75.4.3; 75.8; 121.21; 125.2(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. birželio 3 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Leono Jachimavičiaus, Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo E. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3648-470/2014 pagal ieÅ¡kovės A.

K. ieÅ¡kinį atsakovui E. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė nutraukti Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 447, dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieÅ¡kovei santuokinę pavardę. Nurodė, kad nori nutraukti santuokÄ , nes atsakovas nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ ir atlieka laisvės atėmimo bausmę jau trejus metus.

Å alys nebeveda santuokinio gyvenimo, nebeturi bendrų interesų, bendras Å¡alių gyvenimas tapo negalimas. Å alys neturi vaikų, neįgijo bendro turto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį. Nutraukė Å¡alių santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 447, nustatydamas atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, paliko ieÅ¡kovei santuokinę pavardę.

Konstatavo, kad faktas, jog atsakovas nuteistas laisvės atėmimo bausme, įrodytas į bylÄ pateiktu Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 19 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-241-493/2012, iÅ¡ kurio matyti, kad atsakovas pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslÄ jas platinti arba neteisėtas disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), 199 straipsnio 2 dalį (kontrabanda), abu Å¡ie nusikaltimai yra tyčiniai.

Sprendė, kad ieÅ¡kovė dar iki santuokos sudarymo numanė atsakovÄ verčiantis kažkokiais nelegaliais dalykais, tačiau negalėjo žinoti ir nežinojo, jog jis padarys tyčinį nusikaltimÄ , bus nuteistas ilgamete laisvės atėmimo bausme. Padarė iÅ¡vadÄ , kad, esant tokioms aplinkybėms, atsakovo kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuotina (CK 3.60 str. 3 d.). Sprendė, kad, nustačius atsakovo kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, jis netenka teisės uždrausti ieÅ¡kovei pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 str. 2 d.).

Pažymėjo, kad atsakovas nekėlė reikalavimo nutraukiant santuokÄ pripažinti tik ieÅ¡kovės arba abipusę Å¡alių kaltę. Konstatavo, kad, atsakovui neįrodinėjant santuokinio turto buvimo fakto ir nekeliant reikalavimo jį dalinti, turto padalinimo klausimai santuokos nutraukimo byloje nespręstini, nes santuokinio turto nėra. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniame skunde atsakovas praÅ¡o panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Neatsižvelgta, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro ne dėl to, kad atsakovas yra nuteistas, o dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės. PrieÅ¡ gyvenimÄ santuokoje ir bÅ«nant santuokoje ieÅ¡kovė žinojo apie atsakovo užsiėmimÄ galbÅ«t nusikalstama veika. Po atsakovo suėmimo per Å¡alių pasimatymÄ ieÅ¡kovė pasakė atsakovui, jog mėgaujasi kitų vyrų dėmesiu. NežiÅ«rint į tai, atsakovas tikėjo sutuoktine ir santuokos iÅ¡saugojimu. Atsakovo praÅ¡ymu, jo tėvai parėmė ieÅ¡kovę, nuo 2012 m. spalio 26 d. iki 2013 m. rugsėjo 18 d. pragyvenimui suteikdami jai 7 900 Lt paramÄ .

Nuo Å¡alių bendro gyvenimo pradžios atsakovas iÅ¡laikė ieÅ¡kovę ir jos sÅ«nų. Visgi ieÅ¡kovė nustojo rÅ«pintis Å¡eima, tapo nelojali atsakovui, atsakovo manymu, buvo jam neiÅ¡tikima. Tai yra tikroji Å¡alių santuokos iÅ¡irimo priežastis. Dėl to iÅ¡vada, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo, nes yra nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ , yra formali. Atsakovas buvo pateikęs patikimų duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovė buvo neiÅ¡tikima, tačiau į tai ir atsakovo pastangas kurti santuokinį gyvenimÄ nebuvo atsižvelgta.2.

Nevertinta, kad Å¡alys turi santuokinio turto, kuris turėjo bÅ«ti padalintas. Å alys, pradėdamos gyventi kartu, su ieÅ¡kovės buvusiu sutuoktiniu M. B. 2011 m. kovo 12 d. susitarė, kad pastarasis perleidžia buvusiai sutuoktinei ir atsakovui savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį. Susitarimo pasiraÅ¡ymo metu M. B. buvo sumokėta 10 000 Lt. Perdavus butÄ Å¡alims, atsakovas iÅ¡ savo lėšų jį remontavo ir apstatė. 2014 m. lapkričio 24 d. praÅ¡yme teismui atsakovas nurodė, kad tam jis iÅ¡leido 94 800 Lt.

3. Pažeistas CPK 6 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės įstatymui ir teismui principas. Pataisos namuose esančiam atsakovui buvo bÅ«tina profesionali teisininko pagalba. Atsakovo galimybės jÄ gauti yra labai ribotos, todėl teismas galėjo paaiÅ¡kinti, kaip gauti teisinę pagalbÄ , ir netgi jÄ suteikti, tačiau to nepadarė. Atsakovas bylÄ vedė pats kaip iÅ¡manė. Dėl savo padėties ir pagalbos neturėjimo atsakovas negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių ir tinkamai elgtis byloje, dėl to patyrė materialinę žalÄ .

Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).           Bylos duomenimis nustatyta, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos CMS sudarė santuokÄ , kuriÄ teismas ginčijamu sprendimu nutraukė dėl apelianto (atsakovo) kaltės, palikdamas sutuoktinei A. K. santuokinę pavardę. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad santuokinio turto nėra, turto padalinimo klausimo nesprendė.  Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, motyvuodamas tuo, kad santuoka iÅ¡iro ne dėl jo nuteisimo, bet dėl ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybės, pirmosios instancijos teismas nepadalino santuokoje įgyto turto, jo galimybės gintis nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio buvo ribotos, nes jis bausmę atlieka pataisos namuose.

           Dėl procesinių teisių įgyvendinimo            Teisėjų kolegija pažymi, kad faktų ir įrodymų nurodymas, įrodymų rinkimas ir pateikimas prasideda jau keliant civilinę bylÄ ir paprastai turi pasibaigti iki nutarties skirti bylÄ nagrinėti teismo posėdyje priėmimo (CPK 111 str. 2 d. 4, 5 p., 112 str. 1 d., 2, 3 p., 226 str., kt.). IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje, atsakovas atsiliepime ar prieÅ¡ieÅ¡kinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, visus įrodymus, kuriais ketina įrodinėti tas aplinkybes, ir pridėti tuos įrodymus.

Negalėdamos pateikti įrodymų, kuriais remiasi, Å¡alys privalo savo procesiniuose dokumentuose nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti, ir suformuluoti praÅ¡ymÄ teismui juos iÅ¡reikalauti, nurodant jų buvimo vietÄ bei aplinkybes, kurias Å¡ie įrodymai patvirtina (CPK 112 str. 1 d. 3 p., 135 str. 1, 2 d., 226 str.). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 str.), suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes.

            Nagrinėjamu atveju apeliantas apie jam pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį žinojo, atsiliepimÄ Ä¯ jį pateikė praÅ¡ydamas skirti daugiau laiko įrodymams pateikti (b. l. 21–23). Pažymėtina, kad CPK 228 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodyta, jog klausimÄ dėl parengiamojo posėdžio paskyrimo teismas turi iÅ¡spręsti ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo atsakovo atsiliepimo gavimo arba termino atsiliepimams pateikti pabaigos. Parengiamasis posėdis turi įvykti ne vėliau kaip po trisdeÅ¡imties dienų nuo nutarties skirti parengiamÄ jį posėdį priėmimo dienos.

Nagrinėjamu atveju atsakovo atsiliepimas teisme gautas 2014 m. rugsėjo 24 d., nutartis dėl parengiamojo posėdžio skyrimo, laikantis minėtų CPK reikalavimų, priimta 2014 m. spalio 8 d., parengiamasis posėdis paskirtas 2014 m. lapkričio 10 d. (paskutinė diena vadovaujantis įstatymu bÅ«tų 2014 m. lapkričio 7 d.) (b. l. 47). Minėtoje nutartyje, kuriÄ atsakovas gavo 2014 m. spalio 8 d. (b. l. 49), pirmosios instancijos teismas atsakovui pasiÅ«lė pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu procese. Atsakovas teismui teikė praÅ¡ymÄ posėdį atidėti, nes svarstomas jo lygtinio paleidimo klausimas, tikisi, kad bus patenkintas jo praÅ¡ymas dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ įkalinimo vietos, galės dalyvauti teismo posėdyje (b. l. 50-52), tačiau teismas Å¡io praÅ¡ymo netenkino, motyvuodamas tuo, kad nors atsakovo judėjimo laisvė yra apribota, tačiau jo dalyvavimas parengiamajame posėdyje nepripažintas bÅ«tinu, todėl dar kartÄ pasiÅ«lė pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu (b. l. 54).

Pažymėtina, kad dėl teisėjos ligos posėdis buvo atidėtas (b. l. 55a). Atsakovas teikė praÅ¡ymÄ dėl papildomos medžiagos prijungimo (b. l. 59–60), tačiau teismas atsisakė priimti įrodymus, nes juos teismui pateikė atsakovo brolis (b. l. 64). Apeliantas pats įrodymų neteikė, neprašė, kad juos iÅ¡reikalautų teismas. Apie tai, kad parengiamasis teismo posėdis vyks 2014 m. gruodžio 2 d., atsakovas informuotas 2014 m. lapkričio 17 d. (b. l. 66), tačiau atsakovas praÅ¡ymo teismui, kad jis nori dalyvauti teismo posėdyje nepareiÅ¡kė, teismas nebuvo pripažinęs atsakovo dalyvavimo parengiamajame teismo posėdyje bÅ«tinu (CPK 384 str. 2 d.).

Atsakovas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių įrodymų, kad bandė pasirÅ«pinti tinkamu atstovavimu byloje, kÄ jam siÅ«lė pirmosios instancijos teismas. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis praÅ¡ymas dėl E. K. lygtinio paleidimo atmestas. Sutartis su advokatu sudaryta 2014 m. gruodžio 23 d. (b. l. 94). Taigi, sutartį su advokatu sudarė bÅ«damas įkalinimo įstaigoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, atmestini apelianto argumentai dėl negalėjimo įgyvendinti savo procesinių teisių ir galimybės tinkamai elgtis byloje.

Ä®vertinus visa tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, atsižvelgdamas į iÅ¡imtis taikomas visoms Å¡eimos byloms, ir 2014 m. gruodžio 18 d. priėmė sprendimÄ byloje (CPK 270, 375, 385 str.).              Dėl sutuoktinių kaltės nutraukiant santuokÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.).

Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu.

Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

              IeÅ¡kovės teigimu, kam pritarė ir pirmosios instancijos teismas, kadangi atsakovas yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už tyčinių nusikaltimų padarymÄ , preziumuojama, jog bÅ«tent atsakovas yra kaltas dėl ginčo Å¡alių santuokos iÅ¡irimo. Kad apeliantas nuteistas už tyčinį nusikaltimÄ , byloje nustatyta neginčijamai (b. l. 67–79). Tačiau apeliantas nesutinka, jog dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas jis. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 3.61 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, jog sutuoktinis, kuriam pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieÅ¡tarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio (ieÅ¡kovo) kaltės. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neįvertino atsakovo prieÅ¡taravimų dėl CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prezumpcijos taikymo.

Byloje surinkti įrodymai ir ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad Å¡alių santuoka buvo sudaryta prieÅ¡ keletÄ mėnesių iki apelianto suėmimo. Kaip nurodė atsakovas, ko iÅ¡ esmės nepaneigė ir pati ieÅ¡kovė, ji įtarė, kad apeliantas užsiiminėja nusikalstama veika, netgi bandė jį atkalbėti to nedaryti. Kaip galima spręsti iÅ¡ bylos medžiagos tiek suėmimo metu, tiek jau nuteisus apeliantÄ realia laisvės atėmimo bausme, ieÅ¡kovė kurį tai laikÄ palaikė ryÅ¡ius su atsakovu.

Esant tokioms aplinkybėms, ieÅ¡kovė, elgdamasi protingai ir apdairiai, privalėjo įvertinti įstatyme įtvirtintas atsakovo padarytų sunkių tyčinių nusikaltimų pasekmes. IeÅ¡kovės teiginiai, kad ji manė, jog atsakovui bus skirtas trumpesnis laisvės atėmimo terminas, kad atsakovas teigė greitai bÅ«siÄ s paleistas iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos, tik patvirtina, jog nutraukiant santuokÄ svarbus ir reikÅ¡mingas ne vien atsakovo nuteisimas laisvės atėmimo bausme. Atsakovo pateikti įrodymai (b. l. 27–45), ko neginčijo ir su kuo teismo posėdžio metu sutiko ieÅ¡kovė, patvirtina, kad ieÅ¡kovė turi kitÄ draugÄ , t. y. ji neiÅ¡tikima atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

IeÅ¡kovės elgesys atsakovo atžvilgiu pasikeitė iÅ¡ esmės, sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, ieÅ¡kovė nustojo lankyti atsakovÄ nepaisant to, kad atsakovas turėjo teisę į ilgalaikius ir trumpalaikius pasimatymus (b. l. 61), pradėjo neatsakinėti į atsakovo skambučius bÅ«tent tada, kai ji susirado draugÄ . Pažymėtina, kad santuoka tuo metu dar nebuvo nutraukta. Taigi įvertinus aplinkybių visumÄ , sutuoktinių elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; kt.), teisėjų kolegija sprendžia, kad tiek apelianto nuteisimas už tyčinį nusikaltimÄ , tiek ieÅ¡kovės neiÅ¡tikimybė turėjo įtakos santuokos iÅ¡irimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2013).

            Dėl santuokinio turto             Teismas, nutraukdamas santuokÄ , turi iÅ¡spręsti turto padalijimo klausimus (CK 3.59 str.). Dalijant bendrÄ jÄ jungtinę sutuoktinių nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito sutuoktinių asmeninis turtas (CK 3.118 str.). Abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo ir sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo turtas, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, yra pripažįstamas asmeniniu sutuoktiniu turtu (CK 3.89 str. 1 d. 1 ir 2 p.).

BendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo dviejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Faktas, jog tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali bÅ«ti įrodytas tik raÅ¡tiniais įrodymais, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymų leidėjas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobÅ«dis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 str. 2 d.) ar kad to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įsigyti turtÄ asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad pagal CK 3.88 ir 3.89 straipsnius turto priskyrimui prie asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės reikÅ¡mingas yra turto įgijimo laikas ir pagrindas, turto pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2005).               Byloje pateiktas VÄ® Registrų centras iÅ¡raÅ¡as, iÅ¡ kurio matyti, kad butÄ (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovė su buvusiu sutuoktiniu M.

B. įsigijo 2006 m. spalio 18 d. pirkimo–pardavimo sutartimi (b. l. 9). Pažymėtina, kad teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovės ir M. B. skyrybų byloje Nr. N2-5527-512/2011 2011 m. balandžio 27 d. priimtame sprendime patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys sutarė, kad minėtas butas po santuokos nutraukimo atitenka M. B., tačiau, kaip spręstina iš anksčiau minėto VĮ Registrų centras išrašo, šio sprendimo pagrindu M.

B. nuosavybės teisė į butÄ neįregistruota. Taigi, ginčo Å¡alys nekilnojamojo turto santuokos metu neįgijo, neturi transporto priemonių (b. l. 5–6), atsakovas nereiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinio dėl turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe jį pagerinus ir jo padalijimo, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, nors tokiÄ galimybę, kaip jau pripažino apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje nutartyje, turėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė turto dalybų klausimo (CPK 185 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo iÅ¡vadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka (CPK 185 str.). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; kt.). Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertino įrodymus, kiek tai susiję su santuokos iÅ¡irimo priežastimis ir kaltės nustatymu, todėl Å¡i sprendimo dalis ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas keistini, likusios sprendimo dalies apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).              Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies, iÅ¡ ieÅ¡kovės proporcingai priteistinos atsakovo bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a:           Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria E. K. ir A. K. santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės, pakeisti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.           Priteistas A. K. iš E. K. bylinėjimosi išlaidas 144 Lt sumažinti iki 20,85 Eur.           Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteistos iš E. K. pašto išlaidos valstybei 32 Lt, priteisiant jas iš šalių, t. y.

E. K. ir A. K. lygiomis dalimis – po 4,63 Eur.          LikusiÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .          Priteisti iÅ¡ A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), 20,5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliaciniame procese. Teisėjai                                                                                            Nijolia Indreikienė                                                                                                          Leonas Jachimavičius                                                                                                          Virginija Lozoraitytė