cf3afdb2-babd-4f4b-bfa4-e8bcaf798860 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2‑3910-845/19 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-39254-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija:2.1.1.3.3; 2.1.2.4.1.1; 2.1.2.4.2.7; 2.6.8.6; 2.6.8.8; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. birželio 4 d. Vilnius  Vilniaus m. apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė, sekretoriaujant Ilonai Zajančkauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo atstovui adv. Jonui Sakalauskui, atsakovo atstovei D. B., uždarame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvusi UAB „Litgas“) dėl arbitražinės iÅ¡lygos pripažinimo negaliojančia.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : ieÅ¡kovas UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti 2014 m. balandžio 29 d. pasiraÅ¡ytos Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 11.4 punkte numatytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ negaliojančia ab initio. Nurodė, kad Sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovas vykdė nepriklausomo Å¡ilumos gamintojo veiklÄ , t.y. Kauno miesto vartotojams gamino Å¡ilumÄ , taip pat į elektros energijos skirstomÄ jį tinklÄ perdavė ir elektros energijÄ , pagamintÄ termofikacijos bÅ«du (t. y. kai vienu metu gaminama tiek Å¡iluma, tiek ir elektros energija).

Remiantis Å ilumos Å«kio įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-06-01) 2 str. 22 d., nepriklausomas Å¡ilumos gamintojas – asmuo, gaminantis ir parduodantis Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį Å¡ilumos tiekėjui arba, turėdamas Å¡ilumos tiekimo licencijÄ , – vartotojui. Pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-01-01) (SGDTÄ®) 11 str. 1 d., valstybės reguliuojamai Å¡ilumos energijos gamybai užtikrinti pirmumo tvarka privalo bÅ«ti teikiamos per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalÄ Ä¯vežtos gamtinės dujos; pagal SGDTÄ® 11 str. 3 d., Å¡ilumos energijos gamintojai, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis paskirstomos remtinos elektros energijos gamybos apimtys ir (ar) kurių gaminamos energijos kaina yra valstybės reguliuojama, nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) Å¡ilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimÄ privalo užtikrinti tokia tvarka.

Energijos gamintojų, taip pat kitų elektros energijos ir (ar) Å¡ilumos energijos gamybos veiklÄ vykdančių asmenų pageidavimu viso elektros energijai ir (ar) Å¡ilumos energijai gaminti sunaudojamo gamtinių dujų kiekių tiekimas užtikrinimas pagal sutartį su paskirtuoju tiekėju. Pažymėjo, jog Sutarties sudarymo metu, remiantis 2013 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1051 „Dėl vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų tiekėjų ir vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2014 metais nustatymo“ 1.1.2 papunkčiu, ieÅ¡kovas gamino elektros energijÄ pagal jam nustatytas ir kasmet keičiamas maksimalias remtinos energijos gamybos apimtis, kurias valstybė finansavo VIAP lėšomis.

Vyriausybė kasmet numatydavo atskiras remtinos elektros energijos apimtis, o konkrečias VIAP skiriamas sumas nustatydavo VKEKK. Be to, Sutarties sudarymo metu, ieÅ¡kovo, kaip nepriklausomo Å¡ilumos gamintojo, gaminamos energijos kaina buvo valstybės reguliuojama. Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 10 str. 3 d. (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2014-06-01), nepriklausomiems Å¡ilumos gamintojams yra privaloma Å¡ilumos gamybos kainodara Å¡io įstatymo nustatyta tvarka kaip ir kitiems Å¡ilumos tiekėjams, jeigu nepriklausomo Å¡ilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo Å¡ilumos gamybos arba bendros Å¡ilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracinio) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota ar naudojamasi Europos SÄ jungos finansine parama, nacionalinės atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtros programos finansavimo Å¡altiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija arba elektros energijos gamybai termofikaciniu režimu kombinuotojo elektros energijos ir Å¡ilumos gamybos ciklo elektrinėse patvirtintomis vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšomis ir (ar) remtinos elektros energijos gamybos apimčių priemonėmis ar atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimui skatinti taikomomis fiksuoto tarifo priemonėmis arba jeigu nepriklausomas Å¡ilumos gamintojas ar nepriklausomų Å¡ilumos gamintojų, susijusių kontrolės ar priklausomybės santykiais, grupė vienoje centralizuoto Å¡ilumos tiekimo sistemoje gamina daugiau kaip 1/3 metinio Å¡ilumos kiekio. 2013 m. gegužės 30 d.

VKEKK nutarimu Nr. O3-198 „Dėl Å¡ilumos gamybos bazinės kainos dedamųjų UAB Kauno termofikacijos elektrinei nustatymo“ buvo patvirtintos KTE Å¡ilumos bazinės kainos dedamosios. Atitinkamai, nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios (2014-12-03), KTE, remiantis Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 str. 1 ir 3 d., privalėjo pirkti gamtines dujas pirmumo tvarka iÅ¡ Valstybės paskirtojo tiekėjo. SGDTÄ® 11 str. 2 d. numato, kad įsipareigojimo pirmumo tvarka privalomai pirkti SGD iÅ¡ SGD terminalo vykdymÄ užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis SGDTÄ® ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais.

Kitaip tariant, paskirtasis tiekėjas sudaro sutartis su SGD pirkėjais ir kontroliuoja, kad Å¡ie įsigytų privalomÄ dujų kiekį bÅ«tent iÅ¡ SGD terminalo. Nuo 2014 m. vasario 10 dienos Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-20 „Dėl UAB LITGAS skyrimo paskirtuoju tiekėju“ SGD paskirtasis tiekėjas buvo atsakovas. BÅ«damas įpareigotas teisės aktų, 2014 m. balandžio 29 d. ieÅ¡kovas su atsakovu pasirašė Sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui Sutartyje nustatyta tvarka paskirstytÄ suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekio dalį, o ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti Å¡iÄ dalį Sutartyje nurodytais kiekiais bei terminais ir apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2.1. punktas).

Pažymėjo, jog Sutarties 11.4 punktas numatė arbitražinę iÅ¡lygÄ , kad ginčai ar reikalavimai, kylantys iÅ¡ Sutarties, galutinai sprendžiami arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Å¡io teismo reglamentÄ . Taip pat nurodė, jog Å¡alys 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė papildomÄ susitarimÄ prie Sutarties, kuriuo susitarė dėl 2015 m. ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovo neįsigyto SGD kiekio perkėlimo į 2016 metus. 2015 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui raÅ¡tÄ Nr. KTE-S-279, t.y. pastabas dėl 2015-12-23 susitarimo, kuriame nurodė, kad SusitarimÄ pasiraÅ¡o ekonominio spaudimo įtakoje, neturėdamas galimybės derėtis dėl jo nuostatų, iÅ¡imtinai su tikslu mažinti ieÅ¡kovo nuostolius.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad savo veikloje dalyvaudamas aukcionuose konkuruoja su nepriklausomais Å¡ilumos gamintojais Kaune, kurie neturi prievolės naudoti atsakovo tiekiamų dujų, kurių kaina virÅ¡ija rinkos kainÄ beveik du kartus; todėl iÅ¡ tokių dujų pagamintos Å¡ilumos kaina nebÅ«tų konkurencinga, ir ieÅ¡kovo Å¡ilumos gamybai pagal Sutartį patiektų dujų naudoti neturėjo galimybių. Taip pat pažymėjo, nors ieÅ¡kovas pirko SGD iÅ¡ atsakovo pagal Sutartį, kas leistų daryti prielaidÄ , jog Å¡alių santykiai yra sutartiniai, įsigilinus į Å¡ių santykių esmę ir reguliavimÄ , pripažintina, kad faktiÅ¡kai SGD įsigijimas iÅ¡ SGD terminalo paskirtojo tiekėjo yra reglamentuojamas administracinės teisės ir Å¡alis sieja ne sutartiniai civiliniai santykiai, o administraciniai, vieÅ¡osios teisės reguliuojami santykiai.

Pasak ieÅ¡kovo, jis įsigyja SGD, vykdydamas privalomus įstatymo įpareigojimus, tai yra, ieÅ¡kovas neturi jokios teisės pasirinkti nei kuro tiekėjo (pasirinkti su kuria Å¡alimi sudaryti sutartį), nei spręsti, ar sudaryti sutartį, ar ne, nei derėtis dėl sutarties turinio. Taigi, ieÅ¡kovas buvo priverstas sudaryti Sutartį ir SusitarimÄ , kadangi tokia jo pareiga kilo iÅ¡ įstatymo, kurio imperatyvus reguliavimas iÅ¡ esmės reiÅ¡kia, kad sutarties laisvė yra apskritai netaikoma, o visas dujų įsigijimas sureguliuotas visus administracinės teisės požymius atitinkančiais teisės aktais.

Nurodė, kad SGD privalomÄ pirkimÄ , įtvirtintÄ SGDTÄ®, detalizuoja 2012 m. lapkričio 7 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1354 „Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“, kurio bylos nagrinėjimui aktuali redakcija galiojo nuo 2013-12-22 iki 2015-02-28. Remiantis Nutarimo 10 p., energijos gamintojai (ieÅ¡kovas) ir paskirtasis tiekėjas (atsakovas) ne vėliau kaip iki 2014 m. gegužės 1 d., arba energijos gamintojai, kuriems einamaisiais metais pasibaigia sutartis su paskirtuoju tiekėju, – iki einamųjų metų gegužės 1 d. sudaro sutartis, kurių pagrindu energijos gamintojai pagal galiojančius teisės aktus pirmiausia perka SGD terminalo bÅ«tinÄ jį kiekį ar jo dalį.

Pagal SGDTÄ® 11 straipsnio 6 dalį, VKEKK tvirtina gamtinių dujų, kurias energijos gamintojams parduoda paskirtasis tiekėjas, kainos skaičiavimo metodikÄ . Komisija derina paskirtojo tiekėjo apskaičiuotÄ bei taikomÄ Å¡ių gamtinių dujų kainÄ , atsižvelgdama į kainos skaičiavimo metodikoje nustatytas kainos dedamÄ sias ir jų taikymÄ . Paskirtojo tiekėjo parduodamų gamtinių dujų kaina, suderinta su Komisija, pripažįstama pagrįstomis energijos gamintojų kuro įsigijimo sÄ naudomis ir įtraukiama į jiems taikomas valstybės reguliuojamas energijos kainas.

Pabrėžė, jog Sutartis buvo sudaryta pagal VKEKK patvirtintÄ tipinę formÄ ir standartines sÄ lygas. Pagal Nutarimo 11 punktÄ , energijos gamintojų ir paskirtojo tiekėjo sutarčių sÄ lygos yra standartinės, jas rengia ir tvirtina paskirtasis tiekėjas, suderinęs su VKEKK. VKEKK 2014 m. balandžio 29 d. Nr. 03-111 nutarimu „Dėl energijos gamintojo ir paskirtojo tiekėjo standartinių sutarčių sÄ lygų derinimo“ buvo patvirtintos standartinės sutarties sÄ lygos. BÅ«tent pagal Å¡ias sÄ lygas buvo sudaryta Sutartis.

Be to, paskirtasis tiekėjas yra paskirtas valstybės, o jo veikla griežtai kontroliuojama teisės aktų ir įgaliotų institucijų. SGDÄ®T 11 str. 2 d. (redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2016-01-01) numato, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyto įpareigojimo vykdymÄ užtikrina paskirtasis tiekėjas, vadovaudamasis Å¡iame įstatyme ir Vyriausybės nustatytais reikalavimais. PaskirtÄ jį tiekėjÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis konkurso bÅ«du paskiria Energetikos ministerija. Paskirtuoju tiekėju gali bÅ«ti skiriama įmonė, kurioje valstybei tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso ne mažiau kaip 2/3 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių akcijų.

Pagal SGDTÄ® 11 str. 8 d., nustatyti reikalavimai laikomi privalomi energetikos sektoriaus reguliuojamos veiklos sÄ lyga, už kurios nevykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , įmonėms gali bÅ«ti skiriamos baudos Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Kitaip tariant, atsakomybę SGD pirkėjui numato ne sutartis, o įstatymai, ir Å¡i atsakomybė savo esme yra ne sutartinė ar deliktinė, o administracinė. Taigi, sudarant sutartį dėl SGD įsigijimo su paskirtuoju tiekėju, sutarties laisvės principas ir kiti civilinės teisės principai (pvz., Å¡alių lygiateisiÅ¡kumas) netaikomi, nes: (1) SGD pirkėjas neturi teisės rinktis iÅ¡ ko pirkti SGD – jis privalo jas įsigyti iÅ¡ SGD terminalo paskirtojo tiekėjo; (2) SGD pirkėjas negali nuspręsti nepirkti SGD ir (3) SGD pirkėjas neturi teisės derėtis dėl SGD pirkimo sÄ lygų, kadangi visos jos yra nustatytos teisės aktų.

Pažymėjo, jog Sutartis, sudaryta tarp Å¡alių, nėra reguliuojama privačios teisės, o yra reguliuojama vieÅ¡osios (administracinės) teisės. Pagal Komercinio arbitražo įst. 11 str. 2 d., arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu bendrais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti Å¡io įstatymo 10 ir 12 straipsnių reikalavimai. Taigi, nustačius, kad ginčas patenka į KAÄ® 12 str. numatytas arbitruotinumo iÅ¡lygas, toks ginčas negali bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže nepaisant to, kad Å¡alys sudarė arbitražinę iÅ¡lygÄ .

Tokiu bÅ«du Sutarties pagrindu atsiradę ieÅ¡kovo ir atsakovo santykiai patenka į KAÄ® 12 str. numatytÄ iÅ¡imtį, ir iÅ¡ Å¡ios Sutarties kilęs ar su ja susijęs ginčas negali bÅ«ti sprendžiamas arbitraže. Kadangi Sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai priskirtini vieÅ¡osios teisės (administracinės teisės) reguliavimo sričiai, Å¡alys neturėjo teisės sudaryti IÅ¡lygos, ir IÅ¡lyga pripažintina negaliojančia ab initio. Pabrėžė, jog tiek pareiga sudaryti Sutartį, tiek visos esminės Sutarties sÄ lygos kilo ne iÅ¡ Å¡alių susitarimo (kaip turėtų bÅ«ti veikiant sutarties laisvės principui), o iÅ¡ teisės aktų; todėl ieÅ¡kovui nesutinkant su atitinkama Sutarties sÄ lyga, gali kilti bÅ«tinybė ginčyti atitinkamÄ teisės aktÄ (Vyriausybės nutarimÄ ar kt.).

Tokio teisės akto ginčijimas yra galimas tik nagrinėjant bylÄ teisme: ABTÄ® 113 str. numato, kad praÅ¡yti administracinio teismo pradėti tyrimÄ , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. Esant tokiam atvejui administracinis teismas motyvuota nutartimi arba motyvuotu sprendimu iÅ¡sprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimÄ .

Be to, CPK 3 str. 4 d. numato bendros kompetencijos teismo teisę kreiptis į administracinį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminio akto teisėtumÄ . Tuo tarpu bylÄ nagrinėjant arbitraže, arbitražo teismas neturi teisės ar galimybės kreiptis į Lietuvos VyriausiÄ jį teismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminio akto teisėtumÄ . KAÄ® nenumato arbitražo teisės kvestionuoti norminių aktų ar inicijuoti jų teisėtumo iÅ¡tyrimo procedÅ«ros, todėl arbitrai bÅ«tų priversti vadovautis galimai neteisėtais norminiais aktais.

Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, jog praÅ¡o pripažinti IÅ¡lygÄ negaliojančia ab initio, kadangi Å¡io metu tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl Sutarties vykdymo. IeÅ¡kovo teigimu, neatmetama tikimybė, kad Å¡alims nepavyks taikiai iÅ¡spręsti kilusio ginčo arbitraže, todėl jis turės bÅ«tų perduotas nagrinėti ginÄÄ sprendžiančiai institucijai. Atsakovas UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvusi UAB „Litgas“) su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad atsakovas buvo paskirtas tiekėju 2014 m. vasario 10 d. Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-120, pasibaigus Energetikos ministerijos organizuotam konkursui. Tapęs paskirtuoju tiekėju, atsakovas įgijo įstatymu nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ užtikrinti suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo bÅ«tinÄ jÄ veiklÄ , t. y. minimalų metinį gamtinių dujų srautÄ per Klaipėdos SGD terminalÄ , reikalingÄ bÅ«tinajai SGD terminalo veiklai palaikyti (toliau – SGD terminalo bÅ«tinasis kiekis).

Reguliuojami energijos gamintojai, tame tarpe ir ieÅ¡kovas, įgijo Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ pareigÄ Å¡ilumos ir elektros energijos gamybai įsigyti per SGD terminalÄ tiekiamÄ gamtinių dujų kiekį, atsakovas energijos gamintojams priskirtÄ 2012 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1354 patvirtinto Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – Diversifikavimo apraÅ¡as) pagrindu ir tarpusavio su paskirtuoju tiekėju sudarytose gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyta tvarka. 2014 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu Nr. SD-2014/60 atsakovas pagal su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) suderintas standartines sÄ lygas ir parengtÄ sutartį iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui suderinimui ir pasiraÅ¡ymui.

IeÅ¡kovas pasiraÅ¡ytÄ Sutartį pateikė 2014 m. gegužės 19 d. raÅ¡tu Nr. KTE-S-160.9. Å alių sudarytos Sutarties 11.4 punkte buvo numatyta arbitražinė iÅ¡lyga. Pažymėjo, jog Å¡alys prie Sutarties, keisdamos ir papildydamos Sutarties sÄ lygas, sudarė 3 susitarimus: 2015 m. kovo 20 d. SusitarimÄ SUT-2015/10, 2015 m. rugsėjo 29 d. SusitarimÄ dėl gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 pakeitimo ir 2015 m. gruodžio 23 d. PapildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie 2014 m. balandžio 29 d. gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12.

Nei vienu Susitarimu Å¡alių Sutartyje sutarta arbitražinė iÅ¡lyga nebuvo keičiama. Sudarant Susitarimus, ieÅ¡kovas jokių klausimų dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos nekėlė, pasiÅ«lymų Å¡iÄ tvarkÄ keisti neteikė. Nurodė, kad po 2016 m. birželio 13 d. VKEKK nutarimo Nr. Nr. O3-174 ieÅ¡kovas neteko reguliuojamojo energijos gamintojo statuso. IeÅ¡kovas, nesuvartodamas viso jam 2015 metams priskirto bÅ«tinojo kiekio, nesuvartotÄ SGD bÅ«tinojo kiekio dalį perkeldamas į 2016 metus Papildomame susitarime numatytomis sÄ lygomis ir tvarka, ir per 2016 metus taip pat neįvykdęs savo pareigos paimti perkeltÄ SGD terminalo bÅ«tinojo kiekio dalį, padarė atsakovui nuostolių, kurių apskaičiavimo tvarkÄ Å¡alys nustatė Sutartyje ir Papildomame susitarime – Å¡alių sutarta tvarka suskaičiuotas atsakovui ieÅ¡kovo padarytas nuostolis sudaro 1 676 989,06 Eur ir 122 755,60 Eur delspinigių.

Dėl patirtų nuostolių atlyginimo 2018 m. gruodžio 17 d. atsakovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismÄ (toliau – VKAT). VKAT 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi priėmė atsakovo ieÅ¡kinį ir vadovaudamasis Sutarties 11.4 punkto arbitražiniu susitarimu ir Vilniaus komercinio arbitražo teismo Arbitražo procedÅ«ros reglamento 11, 13, 14 ir 16 straipsniais, pradėjo arbitravimo procedÅ«ras. 2019 m. sausio 11 d. ieÅ¡kovas pateikė VKAT savo arbitro kandidatÅ«rÄ , o 2019 m. sausio 11 d. paprašė VKAT pratęsti terminÄ atsiliepimui į atsakovo ieÅ¡kinį pateikti.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kinį ieÅ¡kovas grindė tuo, kad Å¡alių iÅ¡ Sutarties kylantys santykiai priskirtini iÅ¡imtinai administracinės teisės reguliuojamai sričiai, todėl Å¡alys neturėjo teisės sudaryti arbitražinės iÅ¡lygos, o visi iÅ¡ Sutarties kylantys Å¡alių ginčai turėtų bÅ«ti nagrinėjami administracine tvarka. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neteisingai kvalifikuoja Å¡alių santykius ir klaidingai aiÅ¡kina Å¡alių sudarytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ .

Tiek pagal Lietuvos Respublikos teisę, tiek ir vadovaujantis visuotinai įprastais tarptautinio komercinio arbitražo standartais, pripažįstama, kad arbitražinis susitarimas – sutartis. Kilus ginčui dėl sudaryto arbitražinio susitarimo turinio, teismas turi šį susitarimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje. Pažymėjo, jog pagal LAT praktikÄ , kilus abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo ir jo galiojimo, abejonės aiÅ¡kinamos arbitražinio susitarimo galiojimo naudai, t. y. taikomas principas in favor contractus.

Å alys, sudarydamos arbitražinius susitarimus, įgyvendina sutarčių laisvės ir valios dispozityvumo principus; taigi jos turi teisę ir galimybę savo ginčų sprendimo bÅ«dÄ pačios sureguliuoti taip, kaip mano esant tinkama – Å¡alys yra laisvos pritaikyti arbitražinį susitarimÄ konkretaus sandorio, sutartinių santykių schemos ar visų atitinkamų Å¡alių teisinių santykių poreikiams. Pasak atsakovo, ieÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad Å¡alys neturėjo veiksmų laisvės sudarydamos Sutartį.

Atkreipė dėmesį, kad SGDTÄ® 11 straipsnio 3 dalis numato, jog energijos gamintojai, nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) Å¡ilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimÄ privalo užsitikrinti tokia tvarka:

1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai perka SGD terminalo bÅ«tinÄ jį kiekį, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais;

2) įgyvendinus Å¡ios dalies 1 punkte nustatytÄ reikalavimÄ , likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dviÅ¡alių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje. Gamtinių dujų pirkimus energijos gamintojai vykdo teisės aktuose nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. Taigi įgyvendinus SGDTÄ® 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimÄ , ieÅ¡kovas turėjo veiksmų laisvę, pasirinkdamas gamtinių dujų tiekėjÄ .

Pagal Diversifikavimo apraÅ¡o 11 punktÄ , energijos gamintojų ir paskirtojo tiekėjo sutarčių, pagal kurias tiekiamas paskirstytas SGD terminalo bÅ«tinasis kiekis, sÄ lygos yra standartinės, jas rengia ir tvirtina paskirtasis tiekėjas, suderinęs su VKEKK. Taigi parengęs Sutarties projektÄ , atsakovas pateikė jį derinti VKEKK. Siekiant užtikrinti, kad energijos gamintojams, perkantiems dujas per suskystintų gamtinių dujų terminalÄ , bÅ«tų taikomos sÄ Å¾iningos ir nediskriminuojančios sÄ lygos, dėl atsakovo parengtų energijos gamintojų ir paskirtojo tiekėjo Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarčių sÄ lygų derinimo VKEKK skelbė vieÅ¡Ä jÄ konsultacijÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas aktyviai dalyvavo Projekto derinime ir Projektui pateikė dvi pastabas, nei vienoje iÅ¡ kurių nesutikimo ar pastabų Projekte numatytai arbitražinei iÅ¡lygai nereiÅ¡kė. Pabrėžė, jog į abi ieÅ¡kovo Projektui pateiktas pastabas buvo atsižvelgta – vienu atveju iÅ¡ dalies – papildant Projekto 6.3 punktÄ , o įvertinus antrÄ jÄ ieÅ¡kovo pateiktÄ pastabÄ , buvo papildyti Projekto 8.4 ir 8.5 punktai. Atkreipė dėmesį kad sutarties laisvės principas yra laikomas tinkamai įgyvendinamas, jeigu prisijungianti prie sutarties Å¡alis yra pakankamai informuota apie sutarties turinį, nors ji ir neturi galimybės laisvai nustatyti sutarties sÄ lygas; todėl teigė, kad Å¡alis, sutinkanti prisijungti prie standartinės sutarties, po to, kai tinkamai ir pilna apimtimi susipažino su sutarties sÄ lygomis, tokiais veiksmais iÅ¡reiÅ¡kia savo sutikimÄ dėl sutarties nuostatų.

Taip pat nurodė, kad siekiant užtikrinti SGD terminalo, kuris SGDTÄ® pripažintas turinčiu strateginę reikÅ¡mę nacionaliniam saugumui, tinkamÄ veiklÄ , SGDTÄ® rinkos reguliavimo ir priežiÅ«ros funkcija yra suteikta VKEKK. Taigi, VKEKK yra suteikti įgaliojimai valstybės reguliuojamų energetikos Å«kio subjektų srityje kontroliuoti bei prižiÅ«rėti tinkamÄ SGDTÄ® 11 straipsnyje nustatytų reikalavimų įgyvendinimÄ . IeÅ¡kovo atstovas teismo posėdyje ieÅ¡kinį palaikė ir prašė jį tenkinti.

Atsakovo atstovė teismo posėdyje su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti IeÅ¡kinys atmestinas. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014 m. balandžio 29 d. atsakovas (paskirtasis tiekėjas) ir ieÅ¡kovas (energijos gamintojas) sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. STNSUT-2014/12 (toliau – Sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo parduoti ieÅ¡kovui Sutartyje nustatyta tvarka paskirstytÄ suskystintų gamtinių dujų (SGD) kiekio dalį, o ieÅ¡kovas įsipareigojo nupirkti Å¡iÄ dalį Sutartyje nurodytais kiekiais bei terminais ir apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 2.1. punktas) (e.b.l. 19-32).

Sutarties 11.4 punktu Å¡alys sulygo dėl arbitražinės iÅ¡lygos, jog iÅ¡skyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kita ginčų nagrinėjimo tvarka, Å¡alims nesusitarus, kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iÅ¡ Å¡ios Sutarties ar susijęs su Å¡ia Sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Å¡io teismo reglamentÄ . 2014-05-19 raÅ¡tu ieÅ¡kovas informavo atsakovÄ dėl Sutarties sudarymo, nurodydamas, jog neturėjo galimybės derėtis dėl Sutarties sÄ lygų; ieÅ¡kovo nuomone, Sutarties nuostatos bei jos pasiraÅ¡ymo aplinkybės pažeidė pagrindinius sutarčių laisvės principus, o jos vykdymas galimai pažeis vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Atsižvelgiant į išdėstytus teiginius, ieškovas nurodė, jog rezervuoja sau teisę teisės aktų nustatyta tvarka ginti teisėtus savo interesus (e.b.l. 107). Taip pat byloje nustatyta, jog šalys 2015 m. kovo 20 d. ir rugsėjo 29 d. sudarė Susitarimus dėl Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 pakeitimo (bylos priedas, b.l. 45-47). 2015-03-20 Susitarimo 8 p. šalys sulygo dėl arbitražinės išlygos, jog visi ginčai, kylantys iš Sutarties, bus sprendžiami arbitražo teisme. 2015 m. gruodžio 23 d.

Å¡alys sudarė PapildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Sutarties, kuriuo susitarė dėl energijos gamintojo 2015 m. nenupirktos 2015 metams jam priskirtos SGD terminalo bÅ«tinojo kiekio dalies likučio perkėlimo į 2016 kalendorinius metus (e.b.l. 13-15). Taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovas 2015-12-31 pateikė atsakovui pastabas dėl 2015-12-23 Susitarimo, kuriose nurodė, jog šį SusitarimÄ pasirašė ekonominio spaudimo įtakoje, neturėdamas galimybės derėtis dėl jo nuostatų, iÅ¡imtinai su tikslu mažinti ieÅ¡kovo nuostolius.

PaaiÅ¡kino dėl kokių aplinkybių atitinkamo kiekio pagal Sutartį teikiamų dujų negalėjo panaudoti. Taip pat atkreipė dėmesį į Susitarime nurodytÄ nepanaudotÄ perkeltÄ dujų kiekį ir apibrėžė konkretų nuostolių dydį, kitokio pobÅ«džio pastabų ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė (e.b.l. 12). 2017-01-17 atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ dėl Papildomo susitarimo galiojimo pasibaigimo, praÅ¡ydamas sumokėti 1.676.989,06 Eur dydžio nuostolius iki 2017-02-03 (III t., e.b.l. 19-22). IeÅ¡kovas 2017-05-18 kreipėsi į atsakovÄ , VKEKK ir Teisingumo ministerijÄ dėl taikaus ginčo sprendimo, nurodydamas, jog Sutartis buvo pasiraÅ¡yta privaloma tvarka pagal Komisijos nutarimu patvirtintas standartines sÄ lygas ir Å¡alys neturėjo galimybių derėtis bei keisti sutarties sÄ lygų (III t., e.b.l. 29-30); ieÅ¡kovas ginčijo tik prievolę vartoti SGDT dujas taikomai gaminamos energijos daliai, kuri nesant galimybei taikyti valstybės reguliuojamas energijos kainas buvo parduodama rinkos kainomis. 2018-12-19 Vilniaus komercinio arbitražo teismo nutartis patvirtina, jog yra pradėta arbitražo procedÅ«ra tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo dėl 1.676.989,06 Eur nuostolių, 122.755,60 Eur delspinigių ir 6 proc. metinių palÅ«kanų priteisimo (e.b.l. 136).

Nagrinėjamojoje byloje ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti 2014 m. balandžio 29 d. Gamtinių dujų pirkimo – pardavimo sutarties 11.4 punkte numatytÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ negaliojančia ab initio dviem pagrindais: dėl Å¡alių valios trÅ«kumo (CK 1.80 str., 6.156 str. 1 d. ir 6.162 str.) ir ekonominio spaudimo (CK 1.91 str.). Dėl Å¡alių valios laisvai derėtis sudarant Sutartį CK 6.156 str. 1 d. nustatyta, kad Å¡alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas.

Tai yra vienas pagrindinių civilinės teisės principų – sutarties laisvės principas (CK 1.2 str. 1 d.), kuris reiÅ¡kia, kad civilinių santykių subjektai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys) patys sprendžia sudaryti konkrečiÄ sutartį ar jos nesudaryti. Sutarties laisvės principas taip pat reiÅ¡kia, kad Å¡alys laisvos apsispręsti ne tik dėl sutarties sudarymo, bet ir dėl jos sÄ lygų nustatymo. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama, iÅ¡skyrus atvejus, kai pareigÄ sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriÅ¡kas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.).

Taigi vertimas kitÄ asmenį sudaryti sutartį, nesant teisinio pagrindo, reiÅ¡kia to asmens valios ribojimÄ ir lemia pagrindÄ sutartį pripažinti negaliojančia. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog 2014 m. balandžio 29 d. raÅ¡tu Nr. SD-2014/60 atsakovas pagal su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK) suderintas standartines sÄ lygas parengtÄ Sutartį iÅ¡siuntė ieÅ¡kovui suderinimui bei pasiraÅ¡ymui (II t., e.b.l. 39); nurodytÄ Sutartį ieÅ¡kovas pasirašė. IeÅ¡kovui, kaip energijos gamintojui, sudarius Sutartį su atsakovu, pareiga įsigyti priskirtÄ dujų kiekį kilo iÅ¡ norminių aktų, t.y.

Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo, kurio 11 str. 3 d. nurodyta, kad energijos gamintojai, nuo SGD terminalo eksploatavimo pradžios elektros energijai ir (ar) Å¡ilumos energijai gaminti sunaudojamų gamtinių dujų tiekimÄ privalo užsitikrinti tokia tvarka:

1) pagal sutartis su paskirtuoju tiekėju, kurių pagrindu energijos gamintojai perka SGD terminalo bÅ«tinÄ jį kiekį, kuris paskirstomas energijos gamintojams Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis, atsižvelgiant į energijos gamintojų gamtinių dujų poreikį kiekvienais metais;

2) įgyvendinus Å¡ios dalies 1 punkte nustatytÄ reikalavimÄ , likusiam energijos gamintojo gamtinių dujų poreikiui užtikrinti gamtinės dujos, vadovaujantis ekonominio naudingumo principu, tiekiamos dviÅ¡alių sutarčių su gamtinių dujų tiekėjais pagrindu ar įsigyjamos biržoje. Pagal Diversifikavimo apraÅ¡o 11 punktÄ , energijos gamintojų ir paskirtojo tiekėjo sutarčių, pagal kurias tiekiamas paskirstytas SGD terminalo bÅ«tinasis kiekis, sÄ lygos yra standartinės, jas rengia ir tvirtina paskirtasis tiekėjas, suderinęs su VKEKK.

Sprendžiant, ar buvo apribota ieÅ¡kovo laisvė derėtis dėl Sutarties sÄ lygų, svarbu įvertinti Å¡ias faktines aplinkybes: atsakovas parengė Sutarties projektÄ ir pateikė energijos gamintojams (dalyvavusiems konkurse), perkantiems dujas per suskystintų gamtinių dujų terminalÄ , jog pastarieji pateiktų pastabas dėl Sutarties sÄ lygų. Tai patvirtina pastabų derinimo pažyma, iÅ¡ kurios matyti, jog ieÅ¡kovas dalyvavo Sutarties projekto derinime ir pateikė pastabas dėl 8.8 ir 8.9 punktų, nurodydamas, jog juos bÅ«tina iÅ¡braukti, nes tai padidina energijos gamintojo kaÅ¡tus, kurie bÅ«tų perkelti vartotojams;

į Å¡ias ieÅ¡kovo pastabas buvo atsižvelgta, atsisakant nurodytų punktų; tuo tarpu pastabų dėl arbitražinės iÅ¡lygos ieÅ¡kovas nepareiÅ¡kė (e.b.l. 121-133). Be to, iÅ¡ 2014-04-02 ieÅ¡kovo siųstų atsakovui ir Komisijai pastabų dėl Sutarties, matyti, jog pastarasis neginčijo arbitražinės iÅ¡lygos (III t., e.b.l 92). Taip pat ieÅ¡kovo 2014-09-15 ir 2014-10-15 raÅ¡tai atsakovui ir Komisijai dėl patikslinto dujų poreikio iÅ¡ SGD terminalo patvirtina, jog pastabas jis reiÅ¡kė tik dėl dujų kiekio, tačiau dėl kitų Sutarties sÄ lygų pastabų nepareiÅ¡kė (elektroninės bylos priedas, b.l. 24-26).

Taip pat, sprendžiant, ar ieÅ¡kovas turėjo objektyviai galimybę derėtis dėl sutarties sÄ lygų, svarbu pažymėti, jog Å¡alys 2015 m. kovo 20 d. ir rugsėjo 29 d. sudarė Susitarimus dėl Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 pakeitimo (bylos priedas, b.l. 45-47); 2015-03-20 Susitarimo 8 p. Å¡alys pakartotinai sulygo dėl arbitražinės iÅ¡lygos, jog visi ginčai, kylantys iÅ¡ Sutarties, bus sprendžiami arbitražo teisme. Tokio pobÅ«džio aplinkybės tik patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovui arbitražinė iÅ¡lyga buvo priimtina ir jos teisėtumo klausimo pastarasis nekėlė iki atsakovo pareikalavimo atlyginti nuostolius.

Be to, 2015 m. gruodžio 23 d. Å¡alys sudarė PapildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Sutarties (e.b.l. 13-15); papildomo susitarimo Nr. 2 baigiamosiose nuostatose Å¡alys patvirtino, jog jį perskaitė, suprato jo turinį, pasekmes ir jį pasirašė kaip dokumentÄ , atitinkantį jų valiÄ , tikslus ir įgaliojimus (4.2 p.). 2015 m. gruodžio 31 d. ieÅ¡kovas pateikė atsakovui pastabas dėl 2015-12-23 Susitarimo, kuriame nurodė, kad SusitarimÄ pasiraÅ¡o ekonominio spaudimo įtakoje, neturėdamas galimybės derėtis dėl jo nuostatų, iÅ¡imtinai su tikslu mažinti ieÅ¡kovo nuostolius.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas, grÄ Å¾indamas atsakovui pasiraÅ¡ytÄ SusitarimÄ , pastabų ar siÅ«lymų dėl arbitražinės iÅ¡lygos nepareiÅ¡kė. Taigi, nurodyti duomenys liudija, jog ieÅ¡kovas tiek sudarant Sutartį, tiek Papildomus susitarimus, klausimų dėl ginčų nagrinėjimo tvarkos nekėlė, pasiÅ«lymų keisti Å¡iÄ tvarkÄ neteikė. Tokio pobÅ«džio faktinės aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog ieÅ¡kovas buvo informuotas apie Sutarties turinį, sÄ lygos jam buvo atskleistos ir pastarasis suvokė, kokiomis sÄ lygomis jis vykdys sutartinius įsipareigojimus bei kokia tvarka bus sprendžiami ginčai tarp Å¡alių; juolab, kad ieÅ¡kovas objektyviai turėjo galimybę reikÅ¡ti pastabas, tame tarpe ir dėl arbitražinės iÅ¡lygos.

Å iÄ galimybę jis turėjo teikiant pastabas ir iki Sutarties sudarymo, ir sudarant papildomus susitarimus prie Sutarties, tačiau ja nepasinaudojo. Pabrėžtina, jog 2015-08-31 ieÅ¡kovas kreipėsi į Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisijÄ dėl Sutarties keitimo; 2015-09-08 raÅ¡tu komisija informavo ieÅ¡kovÄ , jog vadovaujantis Gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2012-11-07 nutarimu Nr. 1354 „Dėl gamtinių dujų tiekimo diversifikavimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo (toliau – ApraÅ¡as), 11 punktu derina tik standartines energijos gamintojų ir paskirtojo tiekėjo sutarčių sÄ lygas.

ApraÅ¡o 11 punkte numatyta, kad sutartyse gali bÅ«ti individualiai aptartų ir suderintų sÄ lygų. Tuo tarpu teisės aktai nenumatė pareigos Komisijai tvirtinti sutarties Å¡alių sutartų individualių sutarties sÄ lygų. Nurodė, kad nepaisant to, Komisija iÅ¡ esmės tokioms individualiai aptartoms ir Å¡alių suderintoms sÄ lygoms, kurios atitinka teisės aktų reikalavimus, neprieÅ¡tarauja (e.b.l. 103). Taigi, ieÅ¡kovas, bÅ«damas pakankamai patyrusi verslo subjektu (veiklÄ vykdo nuo 2002 m.), net ir disponuodamas tokio pobÅ«džio informacija, jog teisės aktai jam suteikė galimybę individualiai aptarti Sutarties sÄ lygas, jis 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė su atsakovu PapildomÄ susitarimÄ Nr. 2 prie Sutarties (e.b.l. 13-15), nereikÅ¡damas pastabų dėl arbitražinės iÅ¡lygos.

IÅ¡ ieÅ¡kovo 2015-12-31 pateiktų atsakovui pastabų dėl 2015-12-23 Susitarimo matyti, jog jis atkreipė dėmesį tik į tai, dėl kokių aplinkybių atitinkamo kiekio pagal Sutartį teikiamų dujų negalėjo panaudoti bei į Susitarime nurodytÄ nepanaudotÄ perkeltÄ dujų kiekį bei apibrėžė konkretų nuostolių dydį (e.l. 12). Siekiant visapusiÅ¡kai iÅ¡siaiÅ¡kinti Sutarties ir jos pakeitimų aplinkybes, teismas apklausė liudytoju J. J., įmonės plėtros direktorių, kuris teismo posėdyje parodė, kad įmonėje dirba nuo 2007 m., jis dalyvavo Sutarties ir jos pakeitimų sudarymuose, tačiau nesiderėjo dėl sutarties sÄ lygų, nes atsakovas kategoriÅ¡kai atsisakė tai daryti.

Parodė, jog ieÅ¡kovui buvo žinoma, kad Sutartis sudaroma pagal standartines sÄ lygas; patvirtino, jog teikė pastabas Komisijai, tačiau jas ruošė ne teisininkas, o techninis specialistas; pastabų dėl arbitražinės iÅ¡lygos nereiÅ¡kė. Taip pat parodė, jog Papildomus susitarimus rengė atsakovas, derybų nebuvo; visi susitarimai buvo pasiraÅ¡yti ekonominio spaudimo įtakoje. Taigi, įvertinus liudytojo parodymus santykyje su byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovui buvo žinoma, jog Sutartis sudaroma pagal standartines sÄ lygas, dėl ko pastarasis objektyviai suvokė teisės derėtis dėl Sutarties sÄ lygų laisvės ribas.

Tuo tarpu pripažinti, jog ieÅ¡kovo laisvė derėtis dėl Sutarties buvo absoliučiai apribota, nėra pagrindo (juolab, kad jis teikė pastabas dar iki Sutarties sudarymo, ir į jas buvo atsižvelgta). Atsakovo teiginiai, jog jis teikė tik techninio pobÅ«džio pastabas dėl Sutarties, savaime nepaneigė pastarojo laisvės derėtis ir nepatvirtino, kad Sutarties sudarymo bÅ«tinumÄ lėmė susidėjusios aplinkybės. Ta aplinkybė, jog pastabų teikime nedalyvavo ieÅ¡kovo teisininkas tik patvirtina, jog pats ieÅ¡kovas nebuvo apdairus ir rÅ«pestingas, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti savo tikrÄ jÄ valiÄ dėl sutarties sÄ lygų nustatymo.

Pažymėtina, jog kiekvienas civilinių santykių dalyvis, prieÅ¡ atlikdamas bet kokį teisinį veiksmÄ , tarp jų – ir teikdamas pastabas dėl Sutarties, turėtų apsvarstyti ir įvertinti galimas tokio teisinio veiksmo pasekmes. Juolab, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtintas protingumo imperatyvas reikalauja iÅ¡ civilinių teisinių santykių subjektų elgtis apdairiai ir rÅ«pestingai. Abejodamas dėl ketinamo atlikti veiksmo teisinės reikÅ¡mės ir galimų teisinių padarinių, kiekvienas sÄ Å¾iningas, protingas, apdairus asmuo turi pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu arba apskritai susilaikyti nuo tokio veiksmo.

Pažymėtina, kad liudytojas teismo posėdyje patvirtino, jog įmonėje dirbo teisininkas, taigi akivaizdu, jog ieÅ¡kovas galėjo derėtis dėl sutarties sÄ lygų, tačiau to nepadarė. Taigi, ieÅ¡kovas, bÅ«damas verslo subjektu, nebuvo pakankamai rÅ«pestingas, atidus ir, atlikdamas nurodytus veiksmus, prisiėmė galimas pasekmes (CK 1.137 str. 2 d.). Be to, atsakovo atstovo teiginiai, jog pastabos nėra privalomos institucijai, o tai reiÅ¡kia, jog jei ir bÅ«tų jas teikę, pastabos galėjo bÅ«ti atmestos, vertintini kaip spekuliaciniai ir teismas jais nesivadovauja.

Å ios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog rengiant standartines sÄ lygas, atsakovas taipogi buvo apribotas įstatyminio reglamentavimo, kadangi į Sutartį buvo įtrauktos reguliuojamos sÄ lygos, kurias tvirtino VKEKK; tačiau standartinės sÄ lygos buvo derinamos su energijos gamintojais ir jie reiÅ¡kė dėl jų pastabas, kurioms buvo pritarta, dalis jų atmesta (e.b.l. 121-133). Taigi, iÅ¡analizavus bylos duomenis, darytina iÅ¡vada, jog Sutarties sÄ lygos, tame tarpe ir arbitražinė iÅ¡lyga, buvo atskleistos, aiÅ¡kiai suformuluotos, jos nebuvo siurprizinės. Pagal CK 6.189 str. 1 d., teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , todėl yra privaloma ir vykdytina.

Pažymėtina, jog Sutartis apėmė tiek standartines, tiek individualias sÄ lygas. Taigi, Å¡alys turėjo teisę nustatyti ginčų sprendimo bÅ«dÄ arbitraže. Svarbu pažymėti, jog arbitražinė iÅ¡lyga (Sutarties 11.4 p.) atitiko Komercinio arbitražo įst. 10 str. nustatytus formos reikalavimus; teismas nenustatė iÅ¡imčių, nustatytų nurodyto įstatymo 12 straipsnyje, dėl kurių tarp Å¡alių kilęs ginčas, negalėtų bÅ«ti perduotas arbitražui. IeÅ¡kovo teiginiai, jog 2017 m. rengiant naujas standartines sÄ lygas buvo atsisakyta arbitražinės iÅ¡lygos, savaime nesudaro pagrindo jÄ pripažinta neteisėta, prieÅ¡ingai – tai tik sudaro pagrindÄ teismui manyti, jog Å¡i sutarties sÄ lyga galėjo bÅ«ti pakeista Å¡alims iÅ¡reiÅ¡kus valiÄ .

Pažymėtina, jog Å¡alys, sudarydamos sutartį, laisvai disponuoja savo teisėmis ir sprendžia dėl pareigų prisiėmimo. Taigi, Å¡alių teisė susitarti dėl sudaromos sutarties sÄ lygų priklauso nuo jų valios, laisvo apsisprendimo, tačiau Å¡i teisė turi bÅ«ti įgyvendinama sÄ Å¾iningai (CK 6.158 str.). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas yra patyręs verslininkas, todėl privalėjo suprasti, kokiomis sÄ lygomis sudarė Sutartį (pritarė jos standartinėms sÄ lygoms) ir kokias pareigas prisiėmė; taigi, ieÅ¡kovas privalėjo suvokti, jog jo laisvė derėtis dėl Sutarties sÄ lygų nebuvo absoliuti.

Pažymėtina, jog sÄ Å¾iningo sandorio dalyvio elgesio standartÄ atitinkantis reikalavimas yra veikti aktyviai ir prieÅ¡ sudarant sandorį iÅ¡siaiÅ¡kinti visas reikÅ¡mingas aplinkybes, susijusias su esminėmis sandorio vykdymo, tame tarpe ir ginčų sprendimo bÅ«du, sÄ lygomis. Ä®vertinus, jog ieÅ¡kovas turėjo teisę reikÅ¡ti pastabas dėl Sutarties dar iki jos sudarymo, taip pat dėl jos pakeitimų bei tai, kad Sutarties ir Papildomų susitarimų sÄ lygų turinys ir formuluotė buvo iÅ¡dėstyti aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai, darytina iÅ¡vada, jog jo laisvė derėtis dėl ginčo sprendimo bÅ«do (arbitražinės iÅ¡lygos) nebuvo apribota; taigi, nenustačius, jog buvo pažeistas sutarties laisvės principas pagal CK 6.156 str. nagrinėjamų santykių kontekste, pripažinti arbitražinę iÅ¡lygÄ negaliojančia ab initio nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

Dėl ekonominio spaudimo Pažymėtina, kad teisėti iš Sutarties kylantys reikalavimai bei joje numatyti jų nevykdymo padariniai negali būti pripažįstami ekonominiu spaudimu. Sutarties vykdymo klausimai turi būti sprendžiami atsižvelgiant į sutarties šalių teisėtus interesus, juos derinant laikantis proporcingumo principo. Nagrinėjamojoje byloje šis principas buvo įgyvendintas teikiant ieškovui pastabas dėl Sutarties dar iki jos sudarymo bei pasirašant tris papildomus pakeitimus prie Sutarties; jų pasirašymo metu ieškovas nereiškė pastabų ar pasiūlymų dėl arbitražinės išlygos.

IeÅ¡kovo argumentai, jog jam bÅ«tų kilę sankcijos pagal Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 11 str. 8 d., jei nebÅ«tų sudaręs sutarties, vertintini kaip nepagrįsti ir kaip siekis iÅ¡vengti atsakomybės. Pažymėtina, jog ieÅ¡kovui dar iki Sutarties sudarymo buvo žinoma aplinkybė, jog Sutartis bus sudaryta pagal standartines sÄ lygas, juolab, kad jam buvo sudaryta galimybė teikti pastabas, į kurias buvo atsižvelgta; tačiau pastabų dėl arbitražinės iÅ¡lygos pastarasis nereiÅ¡kė ir Sutarties galiojimo metu į atsakovÄ dėl to nesikreipė.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, ieÅ¡kovo argumentai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Sutartis buvo sudaryta esant valios trÅ«kumui. Be to, byloje konstatuotos aplinkybės nesudaro teismui pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovas buvo priverstas sudaryti Sutartį dėl jam susidėjusių nenaudingų aplinkybių, o ne sÄ moningai pats norėjo jÄ sudaryti. Nagrinėjamu atveju valios trÅ«kumÄ aiÅ¡kiai paneigia paties ieÅ¡kovo elgesys po Sutarties sudarymo; iÅ¡ bylos duomenų matyti, jog Å¡alys net tris kartus pasirašė Sutarties papildomus susitarimus.

Byloje nustatyta, jog Sutarties 12.5 punktu Å¡alys sulygo, jog visa informacija pagal Sutartį yra konfidenciali. Teismo vertinimu, Å¡i sÄ lyga atitiko atsakovo valdybos 2014-12-12 sprendimu patvirtintas konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sÄ raÅ¡Ä , kurio 12 p. numatyta, jog informacija apie bendrovė sudaromus sandorius, jų turinį, sÄ lygas yra įmonės komercinė paslaptis (I t., e.b.l. 134-135). Tokio pobÅ«džio duomenys suponuoja, jog Å¡alys teisėtai ir pagrįstai nustatė arbitražinę iÅ¡lygÄ .

Taigi, atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, ekonominiu spaudimu pagal CK 1.91 str. nelaikomi veiksmai, kuriais siekiama teisėtomis priemonėmis apsaugoti savo interesus ar apsiginti nuo teisių pažeidimo, teisėti iÅ¡ sutarties kylantys reikalavimai bei sutartyje numatyti ginčų sprendimo bÅ«dai negali bÅ«ti vertinami kaip ekonominis spaudimas ar susidėjusios sunkios aplinkybės. Atsakovas taip pat ieÅ¡kinį grindė aplinkybe, jog jam nebuvo atskleistos esminės Sutarties sÄ lygos – dujų kiekis, kaina ir grafikas; jei bÅ«tų žinojęs Å¡ias sÄ lygas ir apie sÄ naudų faktinį nekompensavimÄ bei priskirtinÄ gamtinių dujų kiekį, nebÅ«tų perdavęs ginčo spręsti arbitražui.

Be to, sandorio sudarymo metu egzistavo rizika, jog jo nesudarius, kils neigiamos ekonominės pasekmės. IÅ¡analizavus Å¡iuos ieÅ¡kovo argumentus santykyje su byloje konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis, vertinimas, kad bÅ«tent tuo pasireiÅ¡kė ekonominis spaudimas, neatitiktų protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų. Juolab, kad ieÅ¡kovas yra verslininkas ir laisva valia pasirinko, ar dalyvauti konkurse sudarant sandorį standartinėmis sÄ lygomis. Å ios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog ieÅ¡kovas arbitražinę iÅ¡lygÄ pradėjo ginčyti tik tuomet, kai jam kilo pareiga sumokėti 1.676.989,06 Eur dydžio nuostolius (2017-01-17 raÅ¡tas, III t., e.b.l. 19-22).

Atmetus ieškovo ieškinį, remiantis CPK 93 str., bylinėjimosi išlaidos jam nepriteistinos. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 93 str., 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas n u s p r e n d ž i a : ieškovo UAB „Kauno termofikacijos elektrinė“ ieškinį atsakovui UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (buvusi UAB „Litgas“) dėl arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Visokavičienė