cf3a022e-9261-4ceb-bad8-e6d6f892d66a · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2154-281/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07999-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 1.16.5; 3.21(S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 6 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pareiÅ¡kėjų I. Å . ir P. K. skundus atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja I.

Å . 2013-12-20 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydama priteisti jai iÅ¡ atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) neapskaičiuotÄ ir neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 (b. l. 1–3).PareiÅ¡kėjas P. K. 2014-01-23 teismui padavė skundÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ VMI pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį nuo 2011-03-08 iki 2013-09-30 (b. l. 26–29).PareiÅ¡kėjai savo skundus grindžia analogiÅ¡kais argumentais ir nurodo, kad yra valstybės tarnautojai, ginčijamu laikotarpiu ėjo pareigas VMI, tačiau dėl nustatyto teisinio reglamentavimo pareiÅ¡kėjams iÅ¡mokėtas ne visas priklausantis darbo užmokestis.

Lietuvos Respublikos Seimui 2009-04-23 priėmus Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTÄ®) pakeitimus nuo 2009-05-01 sumažinti pareiginės algos koeficientai 15 ir aukÅ¡tesnės kategorijos valstybės tarnautojams, o 2009-07-17 pakeitimais, kurie įsigaliojo nuo 2009-08-01, dar kartÄ sumažinti valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientai 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams bei priedai už kvalifikacinę klasę. Å is valstybės tarnautojų darbo užmokesčio (pareiginės algos (koeficientų) ir priedų už kvalifikacinę klasę) sumažinimas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu pripažintas prieÅ¡taraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms ir konstituciniam teisinės valstybės principui, todėl pareiÅ¡kėjams nepagrįstai buvo sumažinta ir dėl to neteisėtai neiÅ¡mokėta valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ pareiÅ¡kėjams praneÅ¡ta tinkamai. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama VMI, ir VMI atsiliepime į pareiÅ¡kėjų skundus nurodė, kad su skundais nesutinka, praÅ¡o juos atmesti (b. l. 12–14, 38–40).PaaiÅ¡kino, kad VMI, mokėdama pareiÅ¡kėjams darbo užmokestį, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai tik 2013-10-01 įsigaliojus Konstitucinio Teismo nutarimui, todėl VMI neteisėtų veiksmų neatliko.

Tinkamu atsakovu byloje nurodė Lietuvos valstybę. PareiÅ¡kėjų reikalavimui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo prašė taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .Teismo posėdyje atsakovų atstovai nedalyvavo. Skundas atmestinas. Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl trunkamojo pažeidimo, kai pareiÅ¡kėjams kas mėnesį buvo mokamas sumažintas darbo užmokestis pagal įstatymus, kurie vėliau buvo pripažinti prieÅ¡taraujančiais Lietuvos Respublikos Konstitucijai.Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai yra valstybės tarnautojai, pareiÅ¡kėja I.

Š. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 ėjo VMI Mokesčių apskaitos ir nepriemokų išieškojimo skyriaus vyriausiosios specialistės pareigas, pareiškėjas P. K. laikotarpiu nuo 2011-03-08 iki 2013-09-30 ėjo VMI Didžiųjų mokesčių mokėtojų stebėsenos ir konsultavimo departamento II Kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojo pareigas. Ginčo dėl faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjų tarnybiniais santykiais, nėra. Nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 pareiškėjai I.

Š. nebuvo išmokėta 20 631,85 Lt darbo užmokesčio dalis, pareiškėjui P. K. laikotarpiu nuo 2011-03-08 iki 2013-09-30 – 8 056,39 Lt darbo užmokesčio dalis (b. l. 4–8, 16–20, 31–33, 42–43).VTĮ 23 straipsnis numato, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Vadovaujantis VTÄ® 25 straipsnio valstybės tarnautojams mokami Å¡ie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį arba tarnybinį rangÄ ;

4) už diplomatinį rangÄ ;

5) pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas. Pažymėtina, kad VTÄ® 25 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo pakeitimais (2010-06-30 įstatyme Nr. XI-944; 2011-11-22 įstatyme Nr. XI-1721; 2012-12-20 įstatyme Nr. XII-114) nuo 2009-05-01 buvo sumažinti pareiginės algos koeficientai aukÅ¡tesnės nei 14 pareigybių kategorijos valstybės tarnautojams. Nuo 2009-08-01 VTÄ® 1 priedas buvo dar kartÄ pakeistas (2009-07-17 įstatymu Nr. XI-363) dar kartÄ sumažinant pareiginės algos koeficientus 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojams, taip pat nustatant sumažintus priedų už kvalifikacinę klasę dydžius.

Pastebėtina, jog 2013-09-19 priėmus VTÄ® 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymÄ Nr. XII-517, kuris įsigaliojo 2013-10-01, buvo nustatyti priedų už kvalifikacinę klasę ir pareiginių algų koeficientų dydžiai, galioję iki 2009-05-01. Todėl pareiÅ¡kėjams atskirais laikotarpiais susidarė Å¡ios darbo užmokesčio nepriemokos: I. Å . – 20 631,85 Lt darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30, P. K.

– 8 056,39 Lt darbo užmokesčio nepriemoka už laikotarpį nuo 2011-03-08 iki 2013-09-30.Nagrinėjamu laikotarpiu pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies susidarymo pagrindu buvęs teisinis reguliavimas įvertintas Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų, kuriomis nustatyti sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – ir Konstitucinio teismo 2013-07-01 nutarimas), kuriame Konstitucinis Teismas pripažino, kad pareiginės algos koeficientų ir priedų už kvalifikacines klases sumažinimas buvo nepagrįstas, kadangi tokiu teisiniu reglamentavimu neproporcingai sumažinti valstybės tarnautojų atlyginimai prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 48 str. 1 d. nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas „Valstybės žiniose“ paskelbtas 2013-10-01. Å iame nutarime Konstitucinis teismas taip pat konstatavo, kad įstatymų leidėjui iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str. kyla reikalavimas nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , t. y. tvarkÄ , kuria valstybė per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgiant į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinant galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui) teisingai – tiek, kiek patirtieji praradimai buvo neproporcingi, – juos kompensuos.Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgęs į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , priėmė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio, 1 priedo pakeitimo ir kai kurių su jais susijusių įstatymų pripažinimo netekusiais galios įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinės kraÅ¡to apsaugos tarnybos statuto 20 straipsnio pakeitimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo įgyvendinimo Ä®statymÄ (toliau – ir Ä®gyvendinimo įstatymas), kuriuo numatyta nustatyti dėl ekonominės krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ asmenims, kuriems už darbÄ buvo apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės lėšų.

MinėtÄ patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ pateikti iÅ¡ pradžių buvo numatyta iki 2014-05-01, tačiau vėliau Å¡is terminas buvo pratęstas iki 2015-05-01.Konstitucinis Teismas 2015-11-19 nutarime konstatavo, jog Ä®gyvendinimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas neprieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, bei atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01, kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

Teismas, atsižvelgęs į paminėtus Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, GrÄ Å¾inimo įstatymo nuostatas, laiko, kad pareiÅ¡kėjų dėl neproporcingo atlyginimo sumažinimo patirti praradimai turėtų bÅ«ti kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ . PareiÅ¡kėjų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, nes sumažintÄ darbo užmokestį mokėjusiai institucijai – VMI, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjų patirtus praradimus.

Toks neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmo taikymas atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu administracinėse bylose Nr. A-668-602/2016, A602-669/2016, kuriose LVAT nurodė, kad „patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu“. Nagrinėjamu atveju nukrypti nuo tokios LVAT suformuotos praktikos nėra pagrindo.Esant Å¡ioms aplinkybėms, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju, jau galiojant nepagrįstai sumažinto darbo užmokesčio dalies grÄ Å¾inimo mechanizmui, pareiÅ¡kėjų reikalavimas priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu negali bÅ«ti tenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str., n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjų I. Å . ir P. K. skundus atmesti kaip nepagrįstus.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                              Mefodija Povilaitienė